Sylvia McGlone Im

Sapnas apie Lietuvą…

Lietuva, tai paukščiai tai žaluma tai musu praeitis ir dabartis. Lietuva tai mūsų tėvynė,
tai laimės šaltinis. Argi galėtume gyventi be šio nuostabaus krašto? Ten kur šlama stirnos ir
kiškiai pakrūmėse. Ten kur raudoniausios trešnės ir juodžiausi serbentai auga. Tai kur teka
saldžios upės ir apsupa jas begaline žalumos oazė. Mus sieja Lietuviu kalba kuri skamba
kaip muzika ausims. Sieja papročiai kurie suartina šeimas ir kartas. Patriotiškumas- Lietuvos
stiprybe. Visi mylime Lietuva už tokia kokia jinai yra “Aš nekraujuočiau, aš nekariaučiau, Jei
ne tos girios, jei ne tie paukščiai.Kraujo neliečiau, jei nemylėčiau,” - Skyle (Priesaika).

Lietuva kaip ir kitos šalys ne tik pliusus bet ir minusus turi. Kartais mes žiūrim tik i
blogus dalykus ir siekiam ieškoti geresnio gyvenimo, bet juk visi išsunkam be tėvynės
apkabinimo ir paguodimo. Vis dėlto visi grįžtam ten iš kur kilom. Taip Lietuva turi savo
trukumu bet mes visi turim, ar tai reikštų kad nereikia mūsų mylėti?

Lietuvos gyventojai nuostabus: tolerantiški, šilti ir dosnūs. Tobulas pavyzdys yra

Irena Veisaitė. Toleranciją, šviesą ir išmintingumą spindintis žmogus. Moteris mėgstanti
pasidalinti savo ir artimųjų patirtimi ir idėjomis kad padėti jaunimui ir kitiems suprasti istoriją ir
platinti pasaulėžiūrą. I.Veisaitė nepasak savo amžiaus ir patirtų dalykų yra pavyzdys kad tas
kas nutinka gyvenime tik pamoko mus, ir kad jeigu gyvenimas sunkus reikia stengtis ir
nepasiduoti ir visa blogį filtruoti i gėrį. Reikia mokytis iš gyvenimo klaidu ir patirtimi pasidalinti
su kitais ir reikia niekada neprarasti smalsumo ir nepamirst kad gyvenime laukia daug
džiaugsmingų ir laimes perpildytų akimirkų nors ir sunku. Negalima prarasti vilties.

Tėvynė yra nuostabi ir pilna nuostabių pavyzdžių, tik reikia visada nepamiršti pačiam
būti tokiu. Jeigu visi imsim pavyzdį iš tokių gyventojų kaip I. Veisaite tai manau Lietuva turi
labai sviesi ateitį.