Kodėl svarbu neišduoti savo vertybių.

Kiekvienas žmogus turi savų vertybių. Mes visi esame skirtingi,tiek išvaizda, tiek charakteriu,todėl
ir vertybes suprantame skirtingai,kitiems vertybės yra šeima, vieniems gimtasis kraštas,o kai kurie
net neturi žalio supratimo kas jos tokios.Kiekvienas savas vertybes vertiname ir stengiames jas
puoselėti, jos veikia žmogaus elgesį ir jo veiksmus,taip pat pažinodami savas vertybes galime siekti
savo užsibrėžtų tikslų, jos stumia mus į priekį. Tačiau kartais žmonės pamiršta jas ir tuomet jų
gyvenimas virsta beprasmis,o pats žmogus jaučia širdgėlą, todėl turime saugoti ir neišduoti savų
vertybių.
Ne visi žmonės yra nuoširdūs, todėl ir požiūris i turimas vertybes ne visa yra nuoširdus. Kalbant
apie vertybę – šeimą, ar žmonės turi omenyje meile šeimai, ar tam tikri artimi žmonės,kurie
visuomet yra šalia? Vertybės atlieka svarbią rolę mūsų dvasingumui, jos suteikia mums laimės ir
šilumos, juk vertybės lydi mus kiekviena dieną – padeda atskirti gėri nuo blogio,kad ir kokios jos
bebūtų. Žmogus praradęs savas ir išugdytas vertybes praranda patį save, jis tampa nelaimingu, o pats
gyvenimas virsta beprasmiu. Salomėja Nėris – lietuvių poetė. Jos vertybės buvo: šeima, draugai,
namai, gimtoji kalba, sava kultūra ir Lietuvos gamta. Tačiau poetė su savo sunumi antrojo pasaulinio
karo pradžioje pasitraukė į Rusijos gilumą. Salomėja jautėsi labai vieniša ir nelaiminga, juk tai
svetima šalis, svetima kultūra ir kalba, ji nežinojo kaip jos artimieji gyvena, likę Lietuvoje. Ji ilgisi
tėvynės, galvoja apie savo artimuosius,ar jie sveiki, ar tebestovi namai, poetė jaučia kaltės jausmą.
Apie tai ji kalba savo lyrikos rinkinyje, kuris buvo sukurtas 1945m. Vienas iš rašytojos eilėraščių
rinkinys ,,Prie didelio kelio”,kurio lyrinis veikėjas ,, aš “ yra pati Salomėja Nėris. Eilėraščiuose ji jaučia
kaltės ir atgailos jausmą dėl tėvynės, ji nežinojo, ar ją priims atgal į Lietuvą, ar atleis. Nors ir poetė
turejo bėgti iš Lietuvos, laisva valia, tačiau ji gailisi, jaučiasi išdavusi savo gimtąjį kraštą, ji nebeturi
teisės į džiaugsmą: ,, Kad mane – taip sutiktų tėvynė! Kaip sunku, kaip savęs aš gailiuosi”. Padaryta
klaidos, išduotos vertybės sumenkina žmogaus dvasiškumą, jis jaučiasi bejėgis, sumenkintas ir jo
gyvenimas tampa beprasmiu, o pats jis – nelaimingas.
Vertybės taip pat padeda siekti savo tikslų, mus motyvuoja, ir jas galime atsiremti ir tai suteiks
mums stiprybės nepasiduoti, todėl svarbu jų neišduoti, nepamiršti ir nesvarbu kokios aplinkybės
bebūtų. Taip pat vertybės padeda skleisti pozityvias ir geras įdėjas. Lietuvių poetas, Justinas
Marcinkevičius, patriotas, jo svarbiausia vertybė – lietuvių kalba. Poetas parašė dramą ,, Mažvydas “.
Pagrindinis veikalo personažas – Martynas Mažvydas. Taipogi dramos svarbiausia vertybė yra
lietuviškas žodis, pagrindinis veikėjas bandė išmokyti žmones lietuviško žodžio. Taip pat Mažvydo
pagrindinė vertybė yra pareiga. Kiek daug jis iškentėjo, patyrė skausmo, kad galėtų įvykdyti savo
pareigą tėvynei – įduoti jai raštą. Pareiga žodžiui, tėvynei Mažvydą motyvuoja nepasiduoti ir šios
svarbios vertybės neišsižada. Jis pasiryžta kovoti dėl kiekvieno lietuviško žodžio ir tai parodo kokia
gali būti stipri ištikimybė pareigai. Vertybės nėra tik šiaip žodžiai, kuriuos girdime iš senelių ar tėvų,
jos mums suteikia stiprybės.
Vertybės – tai kelias į mūsų laimę ir sėkmę. Kiekvienas savo vertybes išsirenkame pagal mūsų
svarbius gyvenimo aspektus. Manau, jog kiekvienam žmogui yra svarbu puoselėti ir saugoti savo
vertybes, nes be jų mes būtume nelaimingi, nerastume sau vietos ir apskritai prasmės gyventi.
Vertybės mums padeda siekti savo tikslų, dėka jų mes suvokiame ko iš ties norime iš gyvenimo ir ka
labiausiai vertiname.

Aiva Šernaitė, Iva klasė.