http://skirgaila.blogspot.

com/

Tai aštraus proto, nuolat svarstantis esminius pasaulėžiūros klausimus valdovas.

Kitus žmones jis vertina ne pagal tautybę ar tikėjimą, bet pagal jų garbingumą, todėl net priešui gali jausti
palankumą.

Pirmos dalies penktame veiksme, pokalbio su Ona Duonute metu, kunigaikštis išsako stiprią poziciją: „Aš
myliu Lietuvą ir skaldyti ją dalimis niekam neleisiu.“

„Nepatirtas dar jausmas užliejo Vasario krūtinę. Jis niekad dar nebuvęs vienas taip arti su jauna,
gražia mergaite, kuri jam kalbėjo tokius širdį kutenančius žodžius.“

Dualizmas - dvilypumas, dvejopumas. Žmogui būdingi vidiniai konfliktai, dažnos ribinės situacijos, kada
sunku rinktis, nes yra iš prigimties dvilypė asmenybė.

Vasaris sprendžia pagrindinį sielos konfliktą mėgindamas suderinti kunigo ir poeto kelią.

Prieš žengdamas lemtingą žingsnį ir stodamas į kunigų seminariją Liudas negalvoja tapti kunigu, tik nori būti
naudingas savo šaliai bei patenkinti didžius tėvų norus. Supratęs, kad studijos nesutvirtins jo tikėjimo,
nesužadins stipresnio religinio jausmo, o oficialios bažnytinės ceremonijos nesuteiks kasdienybei spalvų,
Vasaris pradeda abejoti savimi bei kunigo pašaukimo egzistavimu savo širdyje.

Svarbus įvykis, dar labiau sustiprinęs jo dvejones dėl kunigo gyvenimo, buvo pažintis su klebono auklėtine
Liucija.

Vasaris neįstengia prisitaikyti prie kunigų gyvenimo normų, nei aktyviai priešintis, nes nėra tikras
dėl savo pašaukimo.

Nuo sunkių, varginančių pareigų seminarijoje Liudas Vasaris bėga į gamtą –

ten, kur veržiasi jo meniška siela

https://www.moksliniaidarbai.lt/rasinys/21757/asmenybes-dvilypumas-trukdo-siekti-tikslo.html

https://prezi.com/6ejkmb7zixgw/zmogaus-prigimties-dualizmas/

https://www.mokslobaze.lt/liudo-vasario-buties-dvilypumas-analize.html

https://www.mokslobaze.lt/zmogaus-dvilypumas-lietuviu-literaturoje.html

https://mokslai.lt/referatai/lietuviu-kalba/liudo-vasario-santykis-su-baznycia-vinco-mykolaicio-putino-
ro.html

http://www.mokslas.net/lietuviu-kalba/zmogus-kreves-kuryboje-zmogaus-ir-valdovo-tragedija-dramoje-
%E2%80%9Cskirgaila%E2%80%9D/

I. Gyvenime nuolat pasitaiko tokių situacijų, kai žmogaus pareiga ir atsakingumas nusveria jo
svajones ir poreikius. Būtent dėl pareigos ir norų priešpriešos galima pasakyti, kad žmogaus
prigimtis yra dualistinė. Dualizmas - dvilypumas, sudvejinimas. Žmogus iš prigimties yra
 dvilypė asmenybė, todėl jai būdingi vidiniai konfliktai, prieštaravimai sau ir aplinkai, dažnos
ribinės situacijos, kada yra sunku rinktis tarp geidžiamų dalykų ir pareigos jausmo. Tai
puikai atspinti XX a. modernisto V.Krėvės dramoje „Skirgaila“ ir to paties laikmečio
rašytojo V.Mykolaičio – Putino romane „Altorių šešėly“ vaizduojami veikėjai.

https://www.moksliniaidarbai.lt/rasinys/18040/zmogaus-prigimties-dualizmas.html

Tiek Vasari tiek Garšva yra atsidūrę ribinėje situacijoje, išgyvena dvilypumą.