Žmogiškosios vertybės lietuvių literatūroje

Vertybė-tai mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, kurie turi

teigiamą reikšmę žmogui. Jie tampa pamatu pilnaverčiam, ramesniam ir laimingesniam
gyvenimui. Vienas iš žymiausių „gyvenimo filosofijos“ kūrėjų Fridrichas Nietzsche kadaise
buvo pasakęs:“Vertės, kurias sukuria žmonės, yra svarbiausias dalykas pasaulyje, nes jos
formuoja mūsų požiūrį ir elgesį." Daugiausia puoselėjamų vertybių galima įžvelgti
literatūroje. Pavyzdžiui, neoromantizmo literatūroje žmonėms tampa reikšminga natūrali
žmogaus prigimtis, jo gaivališkos emocijos. Svarbios tampa etinės vertybės, tokios kaip:
sąžiningumas, pagarba kitiems, atsakomybė, pareigos jausmas. Tokias vertybes galime
įžvelgti šeimoje. Šeimos vertybes mini XX a. neoromantikė Šatrijos Ragana savo apysakoje
„Sename dvare“. O katastrofų literatūroje didelę reikšmę turi vertybes padedančios
nesužverėti, išlikti oriam. Tokias vertybes pristato XX a. vidurio katastrofų literatūros
atstovas Balys Sruoga savo romane „Dievų miškas“.
Viena iš rašytojų, kuri atskleidža svarbiausią vertybę, yra XX amžiaus neoromantizmo
epochos lietuvių krikščioniškosios pasaulėžiūros kūrėja, pirmoji moteris lietuvė, kuri įgijo
europinį išsilavinimą, Marija Pečkauskaitė, kitaip dar vadinama Šatrijos Ragana. Savo
apysakoje „Sename dvare“ rašytoja iškelia šeimos svarbą. Romantine pasaulėjauta
dvelkianti, intelektuali autorės proza gilinosi į nuoširdų tėvų ir vaikų bendravimą. Yra
atskleidžiamas vaikų ir mamos abipusis ryšys, noras padėti ir nuoširdus bendravimas.
Autobiografinėje apysakoje darni šeima yra vaizduojama kaip pagrindinė vertybė. Pagrindinė
veikėja paaukoja netgi savo asmeninį gyvenimą, pamiršta apie savo norus, kadangi jaučia
pareigą rūpintis šeima ir visiškai atsiduoti vaikų auklėjimui. Vaikus ir mamatę Mariją sieja
labai nuoširdūs santykiai, jie yra geriausi draugai. Pabrėžiamas nuolatinis Mamatės gyvenimo
su vaikais bendrumas, sugebėjimas suprasti vaiko psichologiją. Rūpestinga motina skiria
daug dėmesio vaikų auklėjimui. Mamatės meilė vaikams nepaprasta- jai svarbiausia
užauginti dorus, jautrus, gailestingus bei teisingus žmones, kad jie nebūtų tokie kaip
daugelis:nerūpestingi,, negerbiantys suaugusiųjų, niekuo nesidomintys. Trijų vaikų motinai
svarbus yra patriotizmas, todėl ji nori, kad jos vaikai prisidėtų prie Lietuvos atgimimo. Ji
nori, kad jie kuo daugiau girdėtų, mokėtų žemaitiškas dainas bei pasakas. Taurios dvasios
moteris savo vaikams stengiasi perduoti lietuvybės ir laisvos Lietuvos idėjas. Pagrindinė
veikėja atskleidžia savo vaikams pagrindines gyvenimo tiesas. Nuo pat mažens ji moko, kad
gyvenimas nėra vien džiaugsmo ir laimės šaltinis, jis yra labai sunkus, tai yra varginga
tarnystė. Tačiau pati mamatė yra be galo rūpestinga ir atlaidi tokiame pasaulyje. Mamatė turi
ypač šiltus santykius su dukra. Motinos ryšys su vaikais psichologinėje plotmėje ypač jautrus
ir betarpiškas. Apie tai liūdija faktas, kad dukra negali užmigti, kai mato tuščią motinos lovą.
Jai tai kelia nerimą ir susirūpinimą. Mergaitei irgi nėra svetimi jos jausmai, ji yra neabejinga
jos ašaroms, nenori jai sukelti skausmo. Dukrai rūpi ir sugraudina motinos ašaros. Irutė labai
myli savo mamą, yra labai prisirišusi, žavisi ja. Mergaitė nepalieka mamos net jai apžiūrint
ligonius, dirbant buities darbus. Be to, Irutė neabejoja mamos požiūriu į žmonių tarpusavio
santykius, tikėjimą, tautiškumą, žavisi jos pasiaukojimu bei nuoširdžiu požiūriu į kiekvieną
žmogų, nepaisant jo luomo. Mamatė dukrai yra brangiausias žmogus. Ji yra vaikų paslapčių
saugotoja ir geriausia patarėja. Apysakos autorė atskleidžia, kad mama ir dukra sudaro
neatskiriamą visumą. Jų santykiai yra vaizduojami itin šiltai, yra poetizuojami ir
idealizuojami. Jie apysakoje tampa centrine tema, kuriai rašytoja teikia pagrindinį dėmesį.
Motina auklėja vaikus, kad reikia mylėti visus, nuolat dalintis tuo, ką turi. Vargšų globėja
vaikams skaito pasakas, muzikuoja, ilgai kalbasi, moko mylėti gamtą ir pažinti pasaulį.
Marija nori, kad Irusia būtų dvasinga, kad pažintų gailėstį, krikščioniškąsias vertybes. Ji
stengiasi įkvėpti vaikus, mano, jog žmogaus vertė nepriklauso nuo kilmės. Jos vaikai perima
motinos propaguojamas vertybes. Tai ypač ryšku epizode, kai Irutė įkapėms atiduoda
gražiausią jupelę. Neoromantikė savo kūrinyje vaizduoja ne tik vaikų ir motinos ryšį, bet ir
atskleidžia moters ir vyro santykius. Nors jų santykiuose yra jaučiamas atšalimas, tačiau
motina stengiasi paklusti savo vyrui. Taigi, Šatrijos Raganos kūrinyje yra atskleidžiama
šeimos vertybė, šeimos narių tarpusavio glaudus ryšys.
O kokios gi vertybes atskleidžiamos XX a. vidurio katastrofų literatūroje? Rašytojas,
Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas Balys Sruoga savo romane „Dievų
miškas“ atskleidžia orumo, dorumo, stipro dvasiškumo, žmoniškumo, juoko reikšmę.
Remdamasis asmenine patirtimi Balys Sruoga savo memuarų knygoje išaukštino
žmogiškąsias dorybes būdamas Štuthofo koncentracijos lageryje. Alinantis darbas, žiaurus
režimas, nepakeliamos gyvenimo sąlygos, maisto stygius, šaltis, higienos trūkumas-tai tik
keletas žodžių, apibūdinančių šią "mirties stovyklą". Koncentracijos stovykloje žmogus
patenka į prievartos pasaulį. Stovyklos budeliai, menko išsilavinimo ir proto žmonės,
praeityje dažniausiai buvę kriminaliniai nusikaltėliai, yra didžiuliai sadistai. Jiems žmonių
kankinimas, tyčiojimasis ir žudymai yra tiesiog profesija. Žmogui sunku išlikti žmogumi, nes
stovyklų sistema pagrįsta tuo, kad žmogus prarastų sąžinę, bet kokį padorumą, pats žudytų
kitus, norėdamas išlikti gyvas. Tokiu būdu žalojama žmogaus psichika, palaužiama jo valia.
Individas čia praranda savo žmoniškumą. Baisų žmogaus paniekinimo pavyzdį rašytojas
pateikia vaizduodamas išniekintą žmogaus vaizdą. Kadaise išsilavinę, protingi inteligentai
virsta šnekančiais, mastančiais, klajojančiais klipatomis, numirėliais, beteisiu padaru.
Koncentracijos aukos yra beginklės ir nuolankios, jos negali atsakyti jėga. Todėl vieninteliu jų
būdu išgyventi, išsaugoti savo humaniškumą tampa krikščioniškosios vertybės. Vienintelis
savisaugos ir savigynos būdas yra susikurti tam tikrą prichologinį gaubtą iš kultūros vertybių,
krikščioniškosios dorovės, atjautos. Svarbų vaidmenį vaidina juokas. Būtent ironija padėjo
pagrindiniam veikėjui ištverti žiaurose sąlygose. Juokas čia yra išreiškiamas kaip iššūkis
nežmoniškumui, žinant, kad kito ginklo šioje situacijoje žmogus neturi. Ironija saugoja herojų
nuo jausmingumo, jautrumo, padeda atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių ir bent trumpai
pamiršti apie savo padėtį. Be to, ji apsaugo nuo pasibaisėjimo, padeda išlaikyti sveiką protą,
pajusti džiaugsmą. Ne veltui ironija, viena iš juoko formų, leidžia žmogui bent šiek tiek
pabėgti nuo dehumanizuojančios visuomenės, jos spąstų. Kita be galo svarbi vertybė yra
stiprus dvasiškumas bei orumas. Balys Sruoga netgi gavęs lageryje geresnį maistą, švarius
drabužius, vis tiek išliko orus ir nesielgė nuožmiai su lagerio kaliniais. Šios vertybės padejo
kūrinio personažui nepasiduoti ir toliau tikėti žmogumi ir jo galia. Savo laiškuose Balys Sruoga
rašė:“Nors aš ir sėdžiu lageryje, mano dvasia tebėra gyva ir laisva“. Taigi, ironija, vidinė
stiprybė, orumas kūrinyje „Dievų miškas“ yra vaizduojamos kaip svarbiausios vertybės
žmonių gyvenime, kurie padeda išsaugoti savo humaniškumą.
Apibendrindama savo kalbėjimą galiu teigti, jog žmonių svarbiausios vertybės
literatūroje yra vaizduojamos gana plačiai. Tiek Balio Sruogos, tiek Šatrijos Raganos
kūriniuose yra iškeliama krikščioniškųjų vertybių svarba. Apysakoje „Sename dvare“ yra
atskleidžiamos tokios vertybės kaip šeima, tėvų ir vaikų glaudūs ryšys. Memuarų knygoje
„Dievų miškas“ reikšmingiausias yra dvasinis stiprumas, kilnumas bei ironija.

Aš irgi turiu savo vertybes tokias kaip šeima(aš meyliu savo šeima),draugai(, sveikata
leidzia dziaugtis pilnaverciu gyvenimu )bei optimizmas. Optimizmas: Optimizmas padeda
asmeniui pozityviai žvelgti į gyvenimą i Optimizmas gali padėti išlikti atspariam ir ryžtingam net ir
sunkiais laikais.
Kiekvienam žmogui yra labai svarbu suprasti savo vertybes
 Draugai gali būti palaikymo šaltinis sunkiu gyvenimo momentu. Jie gali suteikti
emocinę paramą, padėti sprendžiant problemas ir dalintis patarimais.