MEILĖS TEMA LITERATŪROJE

Meilė tai dviejų širdžių susijungimas, virpinantis giliausius mūsų emocinius ryšius.
Kiekvienas žmogus patiria meilę tam tikra forma. Kartais ji būna romantiška, o kartais platoniška,
tačiau visuomet suteikia daug šilumos ir jausmų. Apie meilę rašė ir žymus lietuvių literatūros
rašytojai: vieni aprašė meilė žmonėms ar sau, kiti meilę Dievui. XXa. pradžios neoromantizmo
atstovė Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare” aprašė dvasinę sielos meilę bei jausmus
artimiausiems žmonėms, o XXa. vidurio modernistas Marius Katiliškis psichologiniame
romane ,,Miškais ateina ruduo” aprašo romantinę, pinklių pilną meilę.
XXa. pirmosios pusės neoromantikė Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare” aprašo
stiprią šeimynišką bei dvasinę meilę. Marija Pečkauskaitė, savo kūryboje pasirašydavusi Šatrijos
Raganos slapyvardžiu, buvo pirmoji europinio išsilavinimo lietuvė. Ji nuo mažens buvo mokama
tikėjimo tiesų ir visą savo gyvenimą skleidė katalikybės idėjas. Autorė gyveno iššūkių pilnais
Lietuvos laikotarpiais: tautinio atgimimo metu, Pirmojo pasaulinio karo metais. Šie sunkūs tėvynės
metai ją stipriau jungė su tikėjimu bei su šeima ir artimiausiais žmonėmis. Meilę savo šeimai ji rodė
nebijodama darbo, po tėvo mirties pradėjo dirbti mokytoja taip remdama savo šeimą. Šie autorės
gyvenimo aspektai atsispindi ir jos kūrinyje ,,Sename dvare”, kuriame autorė susitapatina su
pagrindinės veikėjos Irusios mama, vadinama mamate. Kūrinyje savo vaikams meilę Mamatė rodo
mokydama juos apie krikščioniškąsias vertybes bei supažindindama su dvasiškąja meile.
Krikščioniškosios tiesos teigia, kad dvasinė meilė gali padėti kiekvienam suprasti savo ryšį su Dievu
bei padėti išsigryninti svarbiausias gyvenimo vertybes. Kūrinio pagrindinę veikėją Irusią su
svarbiausiomis vertybėmis supažindina mama epizode apie paklodėlę. Mamatė sekdama pasaką apie
našlaitę moko savo dukrą, kad net kai žmogaus kūnas miršta, jo siela lieka visuomet: ,,Ir jei ji buvusi
gera, tai Deivas vedąs ją į savo rojaus sodus, kur ji matanti tokių gražybių.” Vienintelis dalykas, ką
reikia daryti, norint turėti vietą rojaus dausose - būti doru žmogumi. Užsitarnavus vietą rojuje galime
teigti, kad žmogus turi stiprų meilės ryšį su Dievu. Kitokia meilę, kurią vaizduoja Šatrijos Ragana,
yra šeimyninė meilė. Mažoji Irusia mamos vardadienio proga išsiuvinėja staltiesėlę, skirtą pasidėti
prie lovos ant stalelio. Mergaitę buvo gudri, apgalvojo šią savo dovaną: ,,Vakare, mąsčiau, kai
mamatė paskaičius norės užgesinti žvakę, jos paskutinis žvilgesys puls ant mano staltiesėlės, ir ji
užmigs, apie mane mąstydama…” Iš šios kūrinio dalies galime suprasti, kad Irusios meilės kalba yra
dovanos. Kaip psichologas ir psichoanalitikas Erichas Fromas savo veikale ,,Menas mylėti”
rašo: ,,Pradžioje vaikas galvoja /duoti kažką motinai (ar tėvui), sukurti eilėraštį, piešinį ar dar ką.” Tad
Irusia būdama dar maža ir nemokėdama išsakyti savo jausmų, mergaitė renkasi juos parodyti
dovanėle, kuri neša tik geriausias emocijas mamatei. Abi šios meilės išraiškos leidžia skaitytojui
suprasti, kad autorė labai stipriai vertina savo šeimyninius ir dvasinius santykius. Taigi, Šatrijos
Ragana savo kūrinyje ,,Sename dvare” plačiai aprašiusi šeimyninį gyvenimą išskiria meilę savo
artimiesiems bei krikščioniškosiomis vertybėmis paremtą meilę.
Kitas autorius, savo kūrinyje aprašęs visiškai kitokią meilę, yra XXa. vidurio modernizmo
atstovas Marius Katiliškis. Rašytojas psichologiniame romane ,,Miškais ateina ruduo” pasiremdamas
kontrastu aprašė klastingą ir tyrą meilę. Autorius gyveno tarpukario ir Antrojo Pasaulinio karo laikų
Lietuvoje, buvo meniškos sielos žmogus, jau nuo vaikystės jį labai traukė knygos. Modernistas,
gyvendamas Lietuvoje, daug laiko, nemažą vaikystės dalį, praleido kaime. Užsilikusi vaikystės
nostalgija, meilė gamtai ir kaimui, paskatino Katiliškį meilės romaną sieti su provincišku gyvenimu
bei gamta. Kūrinyje vaizduojamą meilę lyginant su jau minėtu Šatrijos Raganos kūriniu galime rasti
daug skirtumų. Katiliškio kūrinyje aprašoma romantiška, širdį ir protą užvaldanti meilę, o Šatrijos
Ragana aprašo sielų meilę bei meilę Dievui. Romantiška, jauna, bet, deja, vienpusė, meilė yra
plėtojama pasitelkiant pagrindinio veikėjo Tiliaus ir jaunos merginos Agnės istoriją. Kūrinyje Agnė
yra lyginama su gamta: ,,Ji pati savimi buvo pavasaris, pati gražiausia pavasario apraiška, kaip
žibuoklė alksnynėlyje.” Merginos ryšys su gamta leidžia mums pajusti jos tyrumą ir laisvę. Jos mintys
yra šviesios ir ji Tiliui jaučia tik pačius nuoširdžiausius jausmus. Kūrinyje jaunuolių suvokimas apie
meilę ir santykius kūrinyje kuria įtampą ir vaizduoja skirtingas meiles: Agnė yra stipriai prisirišusi
prie pagrindinio veikėjo, o Tilius yra emociškai nutolęs nuo Agnės, jaučia daugiau kūnišką potraukį
jai: ,,Toks milžinas ir stiprus, jog kalnus galėjo versti, ir tačiau bejėgis, tvirtom rankom tegalįs
apglėbti jos liemenį ir sugniaužęs laikyti rankas.“ Na, o jau daug gaivališkesni, klastingesni yra
aprašomi Tiliaus ir ūkininko Doveikos žmonos Monikos santykiai. Ši meilė yra daug aistringesnė nei
Agnės ir Tiliaus. Ūkininko žmona yra drąsi, ryžtinga moteris, kuri puikiai žinojo, ko nori: ,,Tokią
ranką ji buvo pajutusi visai neseniai. Ji pati ją buvo pasiėmusi ir tartum netyčiomis prisispaudusi prie
krūties. Ji stebėjo, kaip stambesniais lašais išsipylė jo kakta, ir tik per plauką susilaikė
nenusikvatojusi.” Monika nebijodama pasėkmių užrakina Tilių savo meilės pinklėse ir savo grožiu jį
užburia. Šis meilės romanas kūrinyje aptaria du skirtingus romantinius santykius, kurie leidžia
įsigilinti į veikėjų troškimus. Taigi, Mariaus Katiliškio romane ,,Miškai ateina ruduo” meilės tema
sukuria pagrindinę romano istorijos liniją, aprašoma gudri Monikos meilė ir jauna Agnės meilė Tiliui.

Meilė yra labai plačiai aprašoma XXa. modernistų kūriniuose. Jau minėti rašytojai, Šatrijos
Ragana bei Marius Katiliškis, renkasi skirtingus meilės aprašymo metodus. Jais pasitelkdami rašytojai
sukuria gilias istorijas apie jausmus ir kaip jie veikia mūsų kasdienį gyvenimą. Tad Šatrijos Ragana
apysakoje ,,Sename dvare” plėtoja krikščioniškos bei šeimyninės meilės istorijas, o Marius Katiliškis
romane ,,Miškais ateina ruduo” vaizduoja gaivališką romantinę meilę.