Motinos ir dukros santykiai apysakoje ,, Sename

dvare”

Dažnai augdamos mažos mergaitės nori būti panašios į savo mamas.

Užsimetusios per dideles vakarines sukneles, įsispraudusios į mamos
aukštakulnius, dukros bando atvaizduoti savo mamas. Motinos dukroms
didžiausias pavyzdys. Jos jų herojės, mokytojos, draugės. Dukros ir
motinos santykius sieja ypatingas ryšys, kuris pilnas meilės, šilumos bei
rūpesčio. Apie tokį motinos ir dukros ryšį rašė ir viena garsiausių XX a.
rašytojų Marija Pečkauskaitė, geriau žinoma Šatrijos Raganos
slapyvardžiu. Kaip pasakojo pati rašytoja apie savo mamą, Marijos
motina buvo kantrybės ir savęs išsižadėjimo idealas, ji buvo gražiausias
gyvo tikėjimo pavyzdys. Nors motina ir nuo mažens kalbėjo lenkiškai,
tačiau mėgo lietuvių kalbą ir jos mokė savo vaikus. Čia galime įžvelgti ir
Šatrijos Raganos apysakos ,,Sename dvare“ pagrindinių veikėjų
prototipus. Irusios ir mamatės santykius iš ties galime laikyti ypatingais.
Pagrindinei veikėjai Irusiai mamatė yra tarsi tuometinės moters etalonas,
kuriuo ji sekė. Tarp jų vyrauja stiprus motinos ir dukros ryšys, kurį galime
pastebėti iš veikėjų elgesio. Irusia savo motina prilygina baltoms rožėms,
kurios yra tobulumo simbolis, iš to galime suprasti, jog Irusia iš ties laikė
mamatę tobula ir savo idealu. Taip pat mamatė, nors ir žinodama, jog
negali prieštarauti vyrui, ji pasiryžta kovoti ir neišleisti mokytis Irusios į
miestą nors ir žino, jog ten jai bus geriau, kadangi keliauti nenori Irusia, o
pati mamatė dar nepasiruošus jos paleisti. Taip pat Irusios pirmoji
išsiuvinėta servetėlė, kuria skiria motinai, jog mamatė užmigtų ir keltųsi
galvodama apie savo dukrelę, šis smulkus gestas tik dar kartą įrodo, koks
stiprus motinos ir dukros ryšys slypi šioje apysakoje. Apibendrinant galiu
teigti, jog ryšys tarp mamatės ir Irusios stiprus, pilnas meilės ir rūpesčio.
Jos viena be kitos negali, nes nuolat vieną kitą papildo.