1. Vincas Mykolaitis- Putinas (,,etiketė‘‘, 4 gyvenimo faktai, ,,Altorių šešėly‘‘ autobiografiškumas).

,,Etiketė‘‘: V. Mykolaitis- Putinas- žymiausias XXa. vidurio rašytojas- poetas, kūręs filosofinę lyriką, prozininkas,
parašęs pirmąjį lietuvių psichologinį intelektinį romaną, dramaturgas, universiteto profesorius, literatūros istorikas
ir kritikas, kūrybai paskyręs daugiau kaip 50 metų. Kūryba buvo jo pagrindinis gyvenimo kelrodis.
Gyvenimo faktai: Gimė Pilotiškių kaime. Šeima ypač darbščių ūkininkų, itin religinga. Mokėsi Marijampolės
gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje. Įšventinamas į kunigus. Grįžęs iš studijų
Šveicarijoje dirba Kauno universitete. 1935m. oficialiai atsisako kunigystės, Rygoje veda E. Kvedaraitę. 1940m.
Putinas gyvena Vilniuje, dėsto Vilniaus Universitete. Miršta Kačerginėje 1967m.
,,Altorių šešėly‘‘ autobiografiškumas: kūrinys turi sąsajų su autoriaus vidiniais išgyvenimais, bet įvykių požiūriu jis
nėra autobiografija. Gyvenimiška patirtis rašytojui teikia medžiagos kūrybai- Putinas, kaip ir Liudas Vasaris, buvo
kunigas, išgyveno vidinę krizę, rašytojas buvo vedęs, atsisakė kunigystės.

2. ,,Altorių šešėly‘‘: žanras, tipas, tema, konfliktas, kompozicija, laikas.

Žanras: pirmasis lietuvių psichologinis- intelektinis romanas.
Tipas: Dėl didžiulio dėmesio žmogaus vidiniam gyvenimui, vadinamas psichologiniu. O dėl analinio pasakojimo
pobūdžio- intelektinis.
Tema: vaizduojami Liudo Vasario išgyvenimai, analizuojamas dvasios pasaulis. Aiškinami personažo elgesio motyvai,
jo prieštaringą charakterį lemiantys veiksniai.
 Pašaukimo tema;
 Tikėjimo tema;
 Vidinės laisvės tema;
 Meilės tema;
Konfliktas: vidinis, tarp kunigystės pareigų ir poeto siekių, žmogišku norų.
Kompozicija: trys dalys. Pirma dalis bandymų dienos, toliau eina gyvenimas ir išsivadavimas. Romanas baigiamas kai
nusprendžia atsisakyti kunigystės.
Laikas: nuo 1905m. iki 1926m. Tarp antros ir trečios dalies yra 10-ties metų tarpas.

3. Liudo Vasario pasirinkimo stoti į seminariją motyvai. Tikėjimo problema.

Pasirinkimo motyvai: 1. Tėvų noras; 2. Vasarį seminarijoje pasislėpti vertė ir aplinkinis pasaulis- purvinas, blogas,
bjaurus. 3. Idealizmas, entuziazmas, didelių darbų troškimas ir Maironio autoritetas. Vasaris laiko Maironį
pavyzdžiu. 4. Išgyvena tikėjimo krizę, nori sustiprinti tikėjimą, nutraukti abejones.
Tikėjimo problema: Vasaris manė, kad nesugriaunamomis tiesomis jį įtikins tikėjimo tikrumu, įrodys Dievo buvimą,
išsklaidys abejones. Jis tikisi jausmingo, gyvo tikėjimo, be kurio jo ateitis būtų beprasmė. Gyvas tikėjimas- pagrįstas
Dievo meile, ji turi būti jaučiama. Tokio tikėjimo pavyzdys- motina. Jam nepriimtina, kad sakoma, jog žmonės
nuodėmingi, blogi, o Dievas begalinė tobulybė, gėris, o vidurio nėra. Vasaris užsidaro savyje, vidiniame pasaulyje.

4. Gamtos tema (apibendrinimas; Aušrakalnis).

Apibendrinimas: Niekas negali atskirti žmogaus nuo gamtos, kuri patikliai priima džiaugsmą ir liūdesį, skausmą ir
ilgesį. Pirmą kartą važiuodamas atostogų iš seminarijos Vasaris pajunta gamtos visumą. Jam atrodo, lyg eitų iš
tamsos į šviesą, iš tylos į garsų pasaulį. V. Mykolaitis- Putinas rašo Gamtą didžiąją raide- kaip Dievą. Tai ne šiaip
sau gamta, kurioje gyvenama. Tai idealizuota žmogaus sielos erdvė, galinga, nesulaikoma jėga. Gaivališkas gamtos
grožio išgyvenimas atskleidžia Liudo Vasario padėties tragizmą: jis suvokia, kad seminarija reikalauja atsisakyti
visko, ko trokšta žmogaus prigimtis- laisvės, džiaugsmo, meilės, net paties savęs. Taigi gamtoje atsiskleidžia
žmogiškoji patirtis, natūralumas.
Aušrakalnis- artimiausia vieta Liudui. Gamta įkvėpdavo jį kurti, ant kalno jis pamąsto savo vidinius išgyvenimus, jis
mėgsta būti vienas, toks jo būdo uždarumas. Ten jis lankydavosi nuo vaikystės. Aušrakalnis yra aukščiausia visoje
aplinkkelyje vieta, toli nuo visų namų ir kelių. Nuo kalno atsiveria graži panorama: kaimas, miškas, debesys,
saulėlydis, saulėtekis gražiai matyti. Kalnas niekada neariamas, apaugęs keista, sausa žole.

5. Kas lemia Vasario poreikį kurti? Kūrybos tema (dalinis apibendrinimas). Ką supranta Vasaris? (2,3 dalys)
Vasarį poreikį kurti paskatina noras, kaip nors išsireikšti susikaupusius jausmus, nes žinojo, kad jam nevalia jų
rodyti. Todėl Vasaris išdrįsta jausmus išreikšti kitiems prieinama forma- eilėraščiais. Be to, kurti skatina ir
vidiniai išgyvenimai- gamta ir meilės pajauta. Varioko pašalinimas iš seminarijos dėl to, kad šis per daug
reikšmės teikia literatūrai, kritikai, tautinėms ambicijoms, kelia Vasario sieloje nerimą.
Kūrybos tema: Katedros nepažįstamoji, kurią Vasaris pamato bažnyčioje, sužadina mistinį idealo ilgesį, o
pažintis su Liucija- meilės jausmą, norą patikti moterims. Idealo ilgesys, meilės ir gamtos išgyvenimai
įkvepia jį kūrybai. Kūryba Liudui Vasariui sukelia daug džiaugsmo ir liūdesio. Jis supranta, kad kunigas ne
apie viską gali rašyti. Būdamas kūrėjas, jis neturi teisės būti nuoširdus, bet, svarbiausia jam uždrausti
natūralūs žmogaus išgyvenimai ir jausmai. Tai Vasarį slegia ir žeidžia labiausiai.
2 dalis: Baronienė daro įtaką Vasario vidinio konflikto raidai. Liudas Vasaris supranta, kad būdamas geru
kunigu, nebus geras poetas, nes kitų kunigų kūryboje vyrauja didaktiniai elementai, lyrika sentimentali,
siaura.
3 dalis: Vasaris supranta, kad jis kentėjo jausdamasis esąs nesavo vietoje, svarstė ir analizavo save, bet sunkiai
ėjosi jam apsispręsti. Galiausiai jis nusprendžia atsiduoti vien literatūrai, pažinti žmones ir pasaulį, ruoštis
kūrybai ir tik jai savo patyrimus ir gabumus sunaudoti. Dabar jis supranta, kad gyvenimas didžiausia vertybė
ir dėl jo verta kovoti ir kentėti.

6. Aplinkybės, lėmusios Liudo Vasario apsisprendimą atsisakyti kunigystės. Apsisprendimo priežastys.

Aplinkybės:
 Pašaukimo stoka;
 Variokas;
 Troškimas būti sąžiningu kunigu;
 Kunigystė ir kūryba nesuderinama;
 Troškimas patirti meilę;
 Baronienė ugdo Vasarį kaip asmenybę;
 Studijos ir gyvenimas užsienyje padeda pažinti save;
 Aplinkybės, susijusios su Liuce;
 Vasario suvokimas, kad tikrasis pašaukimas- kūryba;
 Apsisprendžia atsisakyti kunigystės.
Priežastys:
 Auksės meilė;
 Liucijos savižudybė;
 Troškimas atvirai rašyti apie tai, ką jaučia, kuo gyvena.

8. Romano moterys. Liucija.

Romano moterys. Romane sukurti trys apibendrinti moterų charakteriai: tezė (Liucija), antitezė (Rainakienė),
sintezė (Auksė). Santykiai su šiomis moterimis atspindi tris Vasario charakterio etapus: jaunuolio klieriko
bundantį vyriškumą, jauno kunigo vienatvę ir atramos ieškojimą, subrendusio kūrėjo išsilaisvinimo ir būties
pilnatvės siekimą.
Liucija. Jos charakteris meniškiausias, jame sukaupta moteriškumo esmė ir paslaptis. Per savo vestuves ji
apsitaiso juodai- atsisako pasaulio džiaugsmų, bet gyvenimo realybė palanki: ją išgelbsti motinystė. Meilė
sūnui kompensuoja neišsipildžiusią jaunystės meilę. Bet dėl vyro mirties, nelaimingų antrų vedybų, ji grįžta į
baugią tamsiųjų galių valdžią. Neteisėtas gimimas, sūnaus mirtis kaip bausmė. Liudas jaučia Liuciją kaip
šešėlį net jos mirties valandą. Liuciją prislegia tragiška gyvenimo kaltė ir realybė. Moteris iš tiesų mylinti,
motina, fatali moteris, maištaujanti savižudė. Ji vienintelė Liudo moteris, su ja jis simboliškai išgyveno
jausmų gamą. Liucija ir Liudas- susikertančios linijos, jų gyvenimai lyg paralelė. Vasaris suvokia, kad Liucė
mylėjo jį vieną, bet nesupranta, kad ir ji viena jam tebuvo reikšminga.

9. Romano moterys. Rainakienė, Auksė.

Romano moterys. Romane sukurti trys apibendrinti moterų charakteriai: tezė (Liucija), antitezė
(Rainakienė), sintezė (Auksė). Santykiai su šiomis moterimis atspindi tris Vasario charakterio etapus:
jaunuolio klieriko bundantį vyriškumą, jauno kunigo vienatvę ir atramos ieškojimą, subrendusio kūrėjo
išsilaisvinimo ir būties pilnatvės siekimą.
Rainakienė. Skatina domėjimąsi literatūra, Vasaris labiau pajunta esąs kūrėjas. Ji moteriška nuojauta
įspėjo, kad Liudas- ne koks lengvabūdis, o ,,talentingas jaunuolis‘‘. Jie vienas kitą traukiančios priešpriešos.
Auksė. Ji moderni moteris, blaivaus proto, bet romantikė. Jos požiūris į jį pragmatiškas- siekia šeimos. Kitų
siekių, be vyro ir šeimos, ji neturi. Natūralumas, gamtiškumas- jos orientyrai.