2A klasės mokinio Eimanto Rimšos.

Lietuvių kalbos ir literatūros rašomasis darbas.

Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie žmogaus garbę ir orumą?

Kalbėti apie žmogaus garbę ir orumą yra svarbu todėl, kad šios vertybės praranda savo reikšmę.
Galima teigti, kad šiais laikais žmonės yra labiau savanaudiški ir nebijantis būti negarbingais, ko praeities
žmogus nesuprastų, nes buvo visiškai kitoks. Pavyzdžiui, partizanų laikais dauguma žmonių buvo garbus
ir orus todėl, nes mylėjo savo Tėvynę ir nepabūgo jos ginti, nors ir dauguma neturėjo jokios patirties karo
lauke, bet vis tiek drąsiai patraukė į miškus, norėdami padėti. Taigi, būti oriu ir garbingu yra labai svarbu
mūsų gyvenime.
Pirma, šiandien pasaulyje žmonėms trūksta meilės ir pagarbos vienas kitam. Manau, kad pasaulyje
susidarius situacija, mus visus labai atitolina ir mylimus žmonės paverčia svetimais, todėl padėti
svetimam žmogui galėtu ne kiekvienas, nors tai labai svarbu. Pavyzdžiui, lietuvių prozininkės Vandos
Juknaitės romane „Išsiduosi. Balsu” pasakojama apie likimo nuskriaustus ir paliktus beglobius vaikus,
kurie neturi nei tėvų, nei namų, o už juos atsakomybę prisiima geranoriška moteris, pati kūrinio autorė ir
iš gailestingos meilės jiems, pasiryžta padėti. Apie tai, kad žmogų būti oriu ir garbingu skatina meilės
jausmas, rašoma ir graikų mite „Prometėjas”. Jame pasakojama apie Prometėją, jauną titaną, kuris
pasipriešinęs Dzeuso valiai sunaikinti visus žmones, pats panori mokyti ir tobulinti jau esamus individus,
nes jaučia gailestingą meilę žmonėms esantiems žemėje. Viename iš epizodų rašoma, kaip Dzeusas už jo
nustatytos tvarkos griovimą žiauriai nubaudė Prometėją, įsakė Hefaistui jį prikalti prie uolos tolimuose
Kaukazo kalnuose, kur atskrisdavęs erelis ir lesdavęs jo kepenis, o šios vis ataugdavo. Prometėjui buvo
lemta kentėti prirakintam ilgus amžius, kol jį išvadavo garsus karžygys Heraklis. Nepaisant to, Dzeuso
nubaustą titaną žmonės garbino kaip savo geradarį, laikė net žmonijos kūrėju. (250 žodžių) Šiame mite
atskleidžiamos pagrindinės vertybės, tokios kaip meilė, bei noras padėti. Taigi, šiandien apie žmogaus
garbę ir orumą svarbu kalbėti dėl to, nes trūksta meilės vienas kitam.
Taip pat šiandien svarbu kalbėti apie žmogaus garbę ir orumą dėl to, nes mažėja žmonių norinčių
padėti vienas kitam. Manau, kad pagalba yra vertybė, kuri žmogų įpareigoja būti garbingu. Pavyzdžiui,
Jono Biliūno novelėje ,,Ubagas” rašoma apie Petrą Sabaliūną – žilą, geros širdies senelį, kaip ir daugelis
senų žmonių, turinti savo pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, gerai jomis rūpinosi, dėl to jis
kiekvienam pasitaikiusiam žmogui nepamiršdavo medaus duoti. Bitės jam padėdavo tvirčiau žengti
gyvenimo keliu ir įveikti gyvenimo sunkumus. Savo praeityje turėjęs jaukų būstą ir gražią šeimyną, vieną
dieną Sabaliūnas suvokia, kad viską prarado. Atidavęs meilę, rūpestį, švelnumą savo vaikams, jis
supranta labai skaudžią tiesą, kad pasenęs ir ligotas jis tampa niekam nereikalingas, net savo paties
vaikams. Nors ir einant paskutiniams gyvenimo metais, gera linkmė niekas nesiklostė, bet senelis vis tiek
išliko geros širdies, nepraradęs savigarbos ir orumo. Manau, kad tokie įvykiai žmonės palaužia ir nustato
priešiškai prieš visą visuomenę, dėl to tarp žmonių kyla įtampa, bet reikia nepasiduoti ir prieš blogį kovoti
geriu.
Taigi, šiandien svarbu kalbėti apie žmogaus garbę ir orumą dėl to, nes tarp žmonių atsiranda
atskirtis ir meilės trūkumas, prieš blogį kovojama blogiu ir vienas kitam nebesinori padėti. Ne veltui,
prancūzų rašytojas Romenas Rolanas teigė: ,,Žmogui dera suprasti, kad jis – pasaulio kūrėjas ir
šeimininkas, kad jam tenka atsakomybė už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso garbė už visa, kas
gyvenime gera.”
517 žodžių.