Mamatė - vardu Marinia(Marija).

Juodų plaukų, dvarininkė, trijų vaikų mama: Irutės, Jonelio ir

Nikos. Perskaičius apysaką, labai jaučiasi, kad Marinia - labai švelnių, taurių jausmų moteris.
Pasak dukros Irutės, ji lyg sidabrinė žvaigždė. Nors ir dvarininkė, tačiau geros širdies žmogus.
Pastoviai rūpindavosi vargstančiais: viena bobute. Pastoviai jai sušelpdavo maisto. Taip pat iš
tam tikrų epizodų galima įžvelgti, kad ji savotiška slaugytoja: tai viena mama atveda savo dukrą
dėl akių, tai kita dėl galvos niežulių su prašymais, kad mamatė joms padėtų. Jos didžiausias
pomėgis ir savęs pažinimas yra muzika. Ji pastoviai skambina pianinu ir išskrenda kažkur toli,
giliai paskendusi savo pačios mintyse. Savo vaikams visada suteiks meilės ir švelnumo, dėmesio.
Niekada nepakels balso, nebars, o geriau ramiu balso tonu pamokys kaip tinkamai ir dorai elgtis.
Ji dorų vertybių puoselėtoja, tikinti Dievu. Marija nemoka pykti, todėl kartais kiti tuo naudojasi.
Apsivogusiai dvaro prižiūrėtojai taip pat atleidžia. Ji nebijo mirties ir vaikams apie tai šneka,
filosofuoja. Tikina, kad po mirties mes visi atsidursime laimės šalyje ir tai natūralus procesas.
Taip pat ji turi glaudų ryšį su rožėmis, jos tarsi kaip ir ji: meilios ir liūdnos. Ir tai pat mamatė nors
ir auklėta buvo lenkų šeimoje, tačiau yra labai patriotiška ir gerbia lietuvių kalbą, ir auklėja savo
vaikus taip, kad ir šie ateityje prisidėtų prie Lietuvos ateities kūrimo.

215 žodžių.