Maironis „Trakų pilis“

Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai

Trakų štai garbinga pilis!
Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,
O ji tebestovi dar vis.
Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos
Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..

Kai vėjas pakyla ir drumsčias vanduo,

Ir ežeras veržias platyn, –
Banga gena bangą, ir bokšto akmuo
Paplautas nuvirsta žemyn.
Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną,
Graudindamos jautrią širdį ne vieną.

Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai!

Ir tiek mums davei milžinų!
Tu Vytauto didžio galybę matei,
Kad jojo tarp savo pulkų!
Kur tavo galia, garsi palikimais?
Kur ta senovė, brangi atminimais?

Nutilusios sienos, apleistos visų,

Be sargo, ginklų, be žmogaus!
Kiek primenat jūs man brangiausių laikų
Ant vieškelio amžių plataus!
Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?
Ar vien minėsme kaip savo jaunystę?

Kada tik keliu važiavau pro Trakus,

Man verkė iš skausmo širdis;
Gaili ašarėlė beplovė skruostus
Ir mėlynas temdė akis!
Ir veltui dvasią raminti norėjau,
Aplinkui vien tamsią naktį regėjau.
 Pristatymas

 Pasirinkau šį eilėraštį, nes man jis labiausiai asocijuojasi su meile tėvynės

istorijai.
 Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių.
 Pirmuose dviejuose posmuose pilis yra aukštinama, nes aprašoma jos
praeita didinga istorija, t.y. laikas, kuriuo pilis dar nebuvo nykstanti ir
graudi.
 Antrame posme aprašomas liūdnesnis pilies apibūdinimas, jos dabartis,
kurią, žinoma, reikėjo pasiekti per laiką, kuris ir padėjo piliai sugriūti.
 Aprašytas audringas ežeras ypatingai pabrėžia, kad laiko tėkmė viską
ardo.
 Apibendrinus pirmus du posmus galima teigti, jog laikas yra didžiulis
priešas ir, kad mūsų praeitis buvo daug gražesnė, negu Maironio carinė
dabartis.
 Trečiame posme Maironis kalba su pilimi už visus, kuriems ji svarbi
(atrodo, kad piliai dėkoja). Primenamas ir Vytautas, nes jis susijęs su
garbingąja Trakų pilimi.
 Ketvirtame posme rašytojas kaltina mus, jog pilį apleidome, tačiau tikis,
jog istorija, eidama kaip spiralė, dar pasikartos ir vis dėl to pilis dar bus
garbinga ir aukštinama.
 Praeities didingumą pabrėžia epitetai „aukšti valdovai”, „garbinga pilis“
 „Vieškeliu amžių plačių” yra eilutė, kurios ilgą laiką nesupratau, bet
dabar manau, kad šie žodžiai reiškia Lietuvos nueitą kelią istorijoje,
 Taip pat eilutės „Kiek primenat jūs man brangiausių laikų/Ant vieškelio
amžių plataus!“ parodo, kad jėgų tautai teikia ir įveikti dabartinius
sunkumus padeda gražūs atsiminimai apie praeitį.
 Paskutiniame posme autorius išreiškia savo jausmus, skausmą dėl niūrios
dabarties.
 Romantizmą atspindi tėvynės meilė, kuri pasireiškia per Maironio norą,
kad ateitų geresni laikai.
 Išklausius kitų klasiokų, manau, kad be „Trakų pilies” ryškias praeities
antitezės/opozicijas dabarčiai atspindi eilėraščiai „Vilnius”, „Miškas ūžia”
ir „Tu girele, tu žalioji“.
 Maironis „Miškas ūžia“

Miškas ūžia, verkia, gaudžia;

Vėjas žalią medį laužo;
Nuliūdimas širdį spaudžia,
Lyg kad replėmis ją gniaužo.

Girios tamsios, jūs galingos,

Kur išnykote, plačiausios?
Dienos praeities garsingos,
Kur pradingote, brangiausios?

Miškas verkia didžiagirių:

Baisūs kirviai jas išskynė;
Verkia Lietuva didvyrių:
Jų neprikelia tėvynė.

Kas mums praeitį grąžintų

Ir jos garsą, ir jos galią?
Kas tuos kaulus atgaivintų,
Kur po žemėmis išbalę?
 Pristatymas
 Eilėraščio pradžioje verkiantis miškas atstoja niūrią dabartį
 Vėjas pirmame posme atstoja viską griaunančio laiko tėkmę taip pat,
kaip ir ežero bangos, griaunančios Trakų pilį
 O suspausta širdis parodo, kad autoriui rūpi jo tėvynės esama situacija
 Antras posmas primena ir išaukština mūsų kraštovaizdžio grožį

Trečias primena mūsų istoriją, žodžiai „Miškas verkia didžiagirių“ atspindi
didžius praeities valdovus bei anksčiau buvusį tautos vieningumą. Taip
pat mini, kad mus atskyrė kirviai, t.y priešai, bandę atimti mūsų teritoriją
ar net kalbą. Galiausiai rašoma, kad šis laikotarpis nėra didingas
lietuviams
 Tačiau tikima tautos galia, tai parodo paskutinio posmo žodžiai

 Šiamie eilėraštyje epitetai, apsakantys didingumą yra „miškas

didžiagirių”, „galingos girios“