SUSITIKIMAS SU NELAIMIŲ NELAIME

Dvi savaites ėjo sesuo saulės kepinama ir lietaus drengiama.

Nesiilsėjo dieną, nemigo naktį. Kojų padai krauju sruvo, bet ji ėjo ir
ėjo.
Antros savaitės gale priėjo aukštą kalną. Jis iš tolo pilkavo kaip
milžiniškas, dangų remiąs stiebas, o artyn priėjusi pamatė, kad jo
statūs šlaitai akmenimis išgrįsti. Čia buvo arkliai, žmonės, drąsūs,
pasiryžę, bet visi padaryti iš vienodo pilko akmens.
Suprato mergina, kad tarp jų yra ir jos brolis. Ji pradėjo lipti
aukštyn, apžiūrėjo kiekvieną veidą, bet brolio nematyti. Staiga
išgirdo iš viršaus šaukiant: „Ko tau čia reikia?“
Mergina pakėlė galvą ir pamatė atlipant juodą moterį su ugnimi
žibančiomis akimis ir sausa šaka rankoje.
 Šiurpas nukrėtė mergaitę, akis į akį susitikus su Nelaimių Nelaime.
Pamačiusi virš savo galvos iškeltą sausą šaką ir artėjančias
išdžiūvusias kojas, sesuo, nė žodžio netarusi, šoko bėgti...

1. Ar galima teigti, kad tai pasaka? Kodėl?

2. Nurodyk 2 merginos būdo bruožus, atsakymą pagrįsk.
3. Koks mergaitės kelionės tikslas? Iš ko galima spręsti, kad jis
beveik pasiektas?
4. Sukurk istorijos pabaigą (ką turėtų padaryti mergina, kad
akmenimis paversti vyrai atgytų).

1. Taip galima, teigti, kad taip pasaka, nes pasakojama apie

fantastinius dalykus
2.
1)Mergina buvo nepasiduodanti, narsi, darbšti ,, Dvi
savaites ėjo sesuo saulės kepinama ir lietaus drengiama.
Nesiilsėjo dieną, nemigo naktį. Kojų padai krauju sruvo, bet
ji ėjo ir ėjo.“
2) Mergina yra baikšti ,, Šiurpas nukrėtė mergaitę, akis į akį
susitikus su Nelaimių Nelaime.
Pamačiusi virš savo galvos iškeltą sausą šaką ir artėjančias
išdžiūvusias kojas, sesuo, nė žodžio netarusi, šoko bėgti...‘‘
3.Mergaitės kelionės tikslas surasti savo dingusį brolį. Galima
spręsti, kad kelionės tikslas beveik pasiektas, nes (cituoju autoriaus
žodžius) : - Suprato mergina, kad tarp jų yra ir jos brolis.
4. Dvi savaites ėjo sesuo saulės kepinama ir lietaus drengiama.
Nesiilsėjo dieną, nemigo naktį. Kojų padai krauju sruvo, bet ji ėjo ir
ėjo.
Antros savaitės gale priėjo aukštą kalną. Jis iš tolo pilkavo kaip
milžiniškas, dangų remiąs stiebas, o artyn priėjusi pamatė, kad jo
statūs šlaitai akmenimis išgrįsti. Čia buvo arkliai, žmonės, drąsūs,
pasiryžę, bet visi padaryti iš vienodo pilko akmens.
Suprato mergina, kad tarp jų yra ir jos brolis. Ji pradėjo lipti
aukštyn, apžiūrėjo kiekvieną veidą, bet brolio nematyti. Staiga
išgirdo iš viršaus šaukiant: „Ko tau čia reikia?“
Mergina pakėlė galvą ir pamatė atlipant juodą moterį su ugnimi
žibančiomis akimis ir sausa šaka rankoje.
Šiurpas nukrėtė mergaitę, akis į akį susitikus su Nelaimių Nelaime.
Pamačiusi virš savo galvos iškeltą sausą šaką ir artėjančias
išdžiūvusias kojas, sesuo, nė žodžio netarusi, šoko bėgti. Bėgo
mergina penkias minutes, kol staiga jai po kojomis neatsirado
išsišakojusi šaka. Mergina užkliuvo, o Nelaimių Nelaimė ją
pasigavo ir atidavė jai burtų lazdelę, o Nelaimių Nelaimė pradingo.
Klajojo mergina kelis metus. Dienos virto į savaites, o savaitės į
mėnesius. Galiausiai mergina buvo praminta stiprioji klajoklė.
Po dar pėnkerių metelių mergina surado ta vietą su visais vyrais ir jų
suakmenėjusiom širdim ir sielom. Nuėjusi prie vyrų mergaitė rado
savo brolį ir bandė pasinaudoti burtų lazdele, bet dėja to nemokėjo.
Mergaitė puolė broliui į glėbį ir pradėjo raudoti, o brolis ir jo dvasia
ištrūko iš stipraus akmens. Jos brolis mokėdamas burti atgaivino
vyrus ir ši diena mergaitei ir jos broliui pasibaigė laimingai.