Professional Documents
Culture Documents
biznesis eTika
(saxelmZRvanelo)
gamomcemloba `loi~
Tbilisi-2018
1
uak (UDC) 338.22:174.7
x - 531
mTavari redaqtori:
prof. elguja meqvabiSvili
(Tbilisis saxelmwifo universiteti)
sapatio redaqtori:
prof.. xristof lutge
(miunxenis teqnikuri universiteti)
recenzentebi:
asoc. prof. loid qarCava
(kavkasiis saerTaSoriso universiteti)
asoc. prof. giorgi sibaSvili
(Telavis saxelmwifo universiteti)
ISBN 978-9941-9268-9-1
v. xizaniSvili, 2018
2
Sinaarsi
S i n a a r s i
Tavi 7. steikholderebi
$7.1. firmis steikholderebis Teoria . . . . . . . . 191
$7.2. aqcionerebi da menejerebi . . . . . . . . . . . . 199
$7.3. kompaniis TanamSromlebi . . . . . . . . . . . . . 205
$7.4. mimwodeblebi da konkurentebi . . . . . . . . . 210
$7.5. momxmareblebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 215
$7.6. samoqalaqo sazogadoebis organizaciebi . 219
$7.7. xelisufleba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 225
4
Tavi 1. ra aris biznesis eTika?
9
saxis darRvevas, sadac dasaqmebulTa TiTqmis nax-
evari rogorc wesi nebsiT Tu unieblieT yovel-
wliurad Cadis raime araeTikur an arakanonier
saqciels. biznesis eTika gvTavazobs SesaZle-
blobas davinaxoT am problemaTa mizezebi da gam-
ovnaxoT is gzebi, riTac menejerebisTvis SesaZle-
beli iqneba msgavsi problemebis gadawyveta.
5. biznesis eTika gvTavazobs im upirateso-
baTa da problemebis Sefasebas, romlebic sxva-
dasxvagvarad dakavSirebulia eTikis marTvasTan
organizaciebSi.
6. da bolos, biznesis eTika aris, gansakuTre-
bulad sintereso da miSvnelovani imdenad, ramde-
nadac is gvaZlevs im codnas, romelic gamodis bi-
znesis kvlevis tradiciuli CarCoebidan da exeba
sazogadoebisaTvis mniSvnelovan sakiTxebs.
amgvarad, biznesis eTikas gaaCnia arsebiTi mniS-
vneloba nebismieri sawarmos grZelvadiani war-
matebuli funqcionirebisaTvis.
globalizaciis epoqaSi biznesis eTika mniS-
vnelovnad zemoqmedebs aqcionerebze, TanamSrom-
lebze, klientebze, mimwodeblebze, konkurentebze,
xelisuflebasa da samoqalaqo sazogadoebaze.
msgavs mocemulobaSi organizaciebs marTebT
yuradRebis gamaxvileba eTikur sakiTxebze, rom-
lebsac isini awydebian iseT funqcionalur sfer-
oebSi, rogorebicaa _ marketingi, finansebi, hu-
manuri resursebi, warmoeba, ICT da a.S.
literatura:
11
$ 1. 2. bizneseTikis ganviTarebis
etapebi
literatura:
25
Tavi 2. biznesis eTikis doneebi
26
aqtiorma? magaliTad, daqiravebulT moeTxovebaT
patiosneba samuSao saaTebisa da Sromis moralis
dros; myidvelebs – gadaxdis morali; gamyid-
velebs swori informaciis miwodeba produqciis
xarisxze; birJis maklerebs – uari Sida (savaWro)
garigebebze; bankis TanamSromlebs keTilsindis-
ieri rCevebi klienturisaTvis da a.S.
ganasxveveben ekonomikuri aqtiorebis sam did
jgufs: momxmareblebi, mewarmeebi da investorebi.
27
ukavSirdeba garemos dazianebas. TiToeuli myid-
veli movalea, aseve ifiqros sakuTari moxmare-
bis <<momavlisunarianobaze>>[5]. Tu dRevandeli
moxmareba momaval Taobebs sicocxlis safuZ-
vlebis moSliT daemuqreba, maSin saWiroa saku-
Tari moTxovnilebebis dauyonebliv kidev erTxel
Sefaseba da moxmarebis uarzec yuradRebis mi py-
roba. dabolos, aseve ismeba kiTxva imis Sesaxeb,
Tu ramdenad aqvT momxmareblebs pasuxismgebloba
nayidi saqonlis sawarmoo pirobebis mimarT, Tu
isini sakuTari surviliT kvlavdakvlav dabali
fasis pirobebSi xels uwyoben arsebuli cudi
SromiTi pirobebisa da saarsebo minimumze dabali
saxelfaso ganakveTis SenarCunebas, rac mxolod
ganviTarebadi qveynebisaTvis ar aris niSandobli-
vi. maSasadame, eTikas kvlav ainteresebs Tu Taname-
drove ekonomika Tavisi kompetenciis romel sfer-
odan ugulvebelyofs Semdeg sakiTxebs:
• saqonlis namdvilobisa da vargisianobis
Sesaxeb;
• saWiroebaTa valentobisa da sakmarisi moc-
ulobis saqonliT uzrunvelyofis Sesaxeb;
• humanuri SromiTi pirobebis Sesaxeb;
• samarTliani fasisa da xelfasis Sesaxeb.
Otto Group-is ganviTarebis mimarTuleba/tenden-
ciaTa kvlevebis e.w. trendStudiebis mixedviT[6]
ukanasknel wlebSi mudmivad izrdeba <<eTikuri
moxmareba>>. samomavlod arsebobs am tenden-
ciis kidev ufro gagrZelebis molodini. momav-
lis mkvlevarni ukve saubroben <<megatrendis>>
Sesaxeb. msoflio masStabiT izrdeba <<Lohas>>-
is jgufi, romelic warmoadgens adamianTa gaer-
Tianebas da romlebic eswrafvian <<Lifestyle of
28
Health and Sustainebility>>-s. sociologi paul rei da
fsiqologi ruTi andersoni masStaburi empiriu-
li kvlevis safuZvelze didad afaseben maT mier
<<cultural creatives>>-ad wodebuli jgufis sazoga-
doebriv asparezze gamoCenas, romelTa ricxovnoba
mxolod aSS-Si 50 milion kacs aRemateba[7]. <<Lo-
has>> arsebobs sicocxlis da momxmareblis fa-
seulobebze dafuZnebuli stiliT, romlisTvisac
fasisa da xarisixis gverdiT aseve aris bazarze
orientirebuli axali dimensia – eTika[8]. aseTia
maTive gansazRvreba. <<Lohas>> jgufis wevrTa
moxmarebis wesi efuZneba Segnebul da informire-
bul midgomas. erTjeradi gamoyenebis saqonlis
nacvlad, upiratesobas mravaljeradi, xangrZlivi
gamoyenebis saqonels aniWeben; amjobineben nak-
lebi, magram maRalxarisxovani, keTilsindisierad
nawarmoebi da bioproduqtebis SeZenas; maTi sur-
vilia cxovrebis sayovelTao <<Senelebisa>> da
moxmarebis wnexisagan Tavis daRweva. mwarmoebleb-
is sapirispirod rogorc mizani, wina planze dgas
piradi janmrTeloba da cxovrebis xarisixi, gare-
mos dacva, iseve rogorc keTilsindisiereba.
29
wodeblebi usaTuod unda daemorCilon kapitnis
brZanebebs, da aq kapitani aris momxmarebeli~[9].
gamomdinare aqedan mimwodeblebi srulad SeiZle-
ba eqskulpirdnen Semdegi CvenebiT: Cven (mimwode-
blebi) momxmarebels vTavazobT mxolod mas, rac
mas Tavad surs. is rom momxmarebels SesaZloa
amgvari absolituri Zalaufleba mieweros da
ekonomikuri saqmianobis yvela SedegisaTvis daek-
isros pasuxismgebloba, - realobas moklebulia.
• momxmarebels gaaCnia didi informaciuli
deficiti. bevr saqonels ara mxolod inspeqciis
Tviseba aqvs, rac erTi SexedviTac sacnobia, aramed
aseve – gamocdilebis da ndobis Tvisebebic[10]. es
niSnavs: moxmarebisas pirvelad vamCnevT produq-
tis sasurvel Tvisebebs (mag., kargi gemo vaSlis
SemTxvevaSi), Sesabamisad, momxmarebelma SeiZleba
ver miiRos utyuari cnobebi imis Sesaxeb, Seesa-
bameba Tu ara sinmadviles mwarmoeblis danapire-
bi. is mravalricxovani Stempi Tu beWedi, romelic
nawilobriv TiTqmis nebismier mrewvelobasa da
vaWrobaSi gamoiyeneba, mainc tovebs arasaimedoo-
bis grZnobas myidvelebSi.
• verc erTi momxmarebeli iqneba saqmis gare-
moebaTa Sesaxeb ise kargad informirebuli rom
sruli warmodgena hqondes: warmoebaSi arse-
bul teqnikaze, Sesabamisi firmis Sromis pirobe-
bze, TanamSromleTa struqturaze, mimwodeblis
struqturaze, xelfasis struqturaze, warmoebiT
gamowveuli garemos dazianebasa da Sesabamisad,
garemosdacviTi investiciebis moculobaze da a.S.
maSasadame, saeWvoa imis mtkiceba, rom momxmarebeli
yvela am garemoebaTa gaTvaliswinebiT axdendes
Tavis Sesyidvebs da aseve yovelive amisTvis iyos
pasuxismgebeli.
30
• momxmareblis Zalaufleba dasazRvrulia
misi SezRuduli biujetiT (Budget-Restriction). mrav-
ali adamiani finansurad uZluria misTvis sas-
urveli ufro Zvirfasi saqonlis SesaZenad (mag.,
ekologiurad warmoebuli sasursaTo produqcia).
aqtualuri ekonomikuri krizisi kidev ufro met
adamians aiZulebs momWirneobisaken. Otto Group-is
kvlevebis Tanaxmad is, rom axalgazrda momxmare-
blebs 16-dan 27 wlamde ar gaaCniaT gansakuTrebu-
lad mZlavri interesi eTikuri moxmarebis Sesax-
eb, SesaZloa aixsnebodes maTi mwiri biujetiTac,
romelsac zogadad axalgazrdoba flobs da
gankargavs.
• garda amisa, mimwodebeli sruliad aqti-
ur rols TamaSobs moTxovnilebaTa formirebi-
sas. iseTi sayovelTao moTxovnilebebi, rogori-
caa saWiroebani farTo moxmarebis <<gasarTob
saqonelze>>, mwarmoeblebis mier nivTdeba konk-
retul produqtebSi. magaliTad, e.w. playstation,
LC - televizori, kompiuteruli TamaSebi da a.S.
konkretizaciis es procesi amJamad mimdinareobs
mimwodeblis mier. dRes momxmarebeli Tavisi mox-
marebis TiTqmis yvela, gansakuTrebiT ki teqnikur
sferoSi aris Zlier profani imis gansjisaTvis,
rom mimwodeblebisaTvis ukeTesi alternativebis
SeTavazeba SeeZlos. mas arCevanis gakeTeba Seu-
Zlia mxolod im winadadebebs Soris romlebsac
mwarmoeblebi sTavazoben. mimwodeblis inter-
esSia saqonlis swrafi moxmareba anu realiza-
cia. mwarmoeblebis mxridan momxmareblebis mis-
amarTiT kvlav da kvlav adgili aqvs <<gasaRebis
strategiis>> Segnebul gameorebas teqnikuri da
moraluri cveTis Sesaxeb. da bolos, mimwode-
blebi cdiloben margetingis, kerZod ki reklamis
31
saSualebiT momxmareblis yidvis qcevebze iqon-
ion masiuri gavlena. amasTanave, dasavleTSi gan-
sakuTrebuli yuradReba eqceva reklamis damdgen
samarTlebriv regulaciebs, radgan reklamasa da
saredaqcio teqstebs, maT Soris teleprogramebs
Soris sazRvrebi imdenad waSlilia, rom msmeneli/
mayurebeli metad veRar amCnevs konkretul SemTx-
vevaSi saqme aqvs standartul informaciasTan Tu
reklamasTan. miuxedavad amisa, bunebrivia momx-
marebels mainc gaaCnia Tanapasuxismgebloba baz-
ris Sedegebze, gansakuTrebiT Zlieri suverenuli
momxmareblis poziciaSi.
32
vnelovnad gansazRvraven sawarmos politikas.
miuxedavad imisa, rom kompaniis TanamSromlebs
SromiTi xelSekrulebiT evalebaT dakisrebul
movaleobaTa (maTSoris gadawyvetilebebis) aR-
sruleba, garkveul pirobebSi isini moralurad
valdebulni arian uari Tqvan msgavs morCilebaze
da maTi damsaqmeblis araeTikuri praqtikis SemTx-
vevebi <<Whistle Blowing>>-is saSualebiT gaxadon
sajaro, radgan arcerTi TanamSromelia valde-
buli dafaros sawarmos ukanono saqmianoba[13].
rasakvirvelia maT araviTar SemTxvevaSi ar moe-
TxovebaT imdenadve didi pasuxismgebloba, ro-
gorc marTvelobiT Zalebs (menejerebs): umetesad
sawarmos muSakebs sruliadac ar SeuZliaT ganix-
ilon gadawyvetilebaTa araeTikuri implikaciebi.
rogorc wesi, maT ar SeswevT imdeni Zala, rom
raime Secvalon da sawarmoSi, rig gadacdenaTa
gamoaSkaravebisas xSirad isini did personalur
risksac ki ewevian.
33
gansakuTrebiT saintereso unda iyos investicieb-
is gziT rogor SeZlebs is Semosavlebis situaci-
is gaumjobesebas. mimzidveli sainvesticio Sesa-
Zleblobebis SefasebisaTvis misTvis gadamwyvet
niSan-Tvisebas warmoadgens kapitalukugebis da
riskebis sidide. is Tu ra gziT da formiT aris
SesaZlebeli fulis Sovna (mag., iaraRis vaWrobiT),
es mas naklebad ainteresebs.
imisaTvis rom sawarmom SeZlos sainvesticio
konkurentul srbolaSi gamarjveba, is movalea
investors SesTavazos swored is, rac am uka-
nasknels surs. aq ki sainvesticio eTika TiToeul
investors mouwodebs gadawyvetilebebis miRebi-
sas mxedvelobaSi iqonios ara mxolod monetaru-
li, aramed aramonetaruli mxareebic da miznebic.
evropuli mdgradi investiciebis forumis (Euro-
pean Sustainable Investment Forum) ukanaskneli kvlev-
ebis Tanaxmad[14], mdgradi da pasuxismgeblobiT
aRsavse investiciebis masStabebi, romlebic aseve
cnobilia rogorc SRI (Sustainable and Responsible In-
vestment) bolo wlebSi sakmaod damajereblad aris
gazrdili. amasTanave arsebobs mravali eTikuri
mimarTulebis sainvesticio fondi, romlebic Seg-
nebulad mxolod ekologiuri da sazogadoebrivi
niSniT determinirebul proeqtebs afinanseben.
msgavsi dafinansebebi maTTvis naklebad komerci-
uli mniSvnelobis mqonea. is rac eTikur investi-
cias warmoadgens, SesaZloa sruliad sxvadasxva
iyos. sainvesticio SesaZleblobaTa Sefasebis
uxeS instruqciad SeiZleba firmis saqmianobeb-
is ekologiuri, socialuri da mmarTvelobiTi
– esm aspeqtebis (Environmental, Social and Governance
– ESG) kvleva iqnes rekomedirebuli. investors
ainteresebs magaliTad, ganaxlebadi energiebis
34
monawileoba (e), Sromis pirobebi (s) da korufciis
winaaRmdeg mimarTuli Sida sawarmoo RonisZie-
bebi. (mm) aseve, zogierTi investori aprotestebs
kapitaldabandebebs warmoebis garkveul sferoeb-
Si, mag., Tambaqosa Tu SeiaraRebis warmoebaSi. 2007
wels gaerTianebuli erebis organizaciam moiwo-
na da miiRo gaeros princi pebi pasuxismgeblobis
mqone kapitaldabandebebis Sesaxeb, (UN Principles for
responsible Investment)[15], raTa mxardaWera gamoecx-
adebina eTikuri investiciebisaTvis.
amitom, bizneseTikis konteqstSi ekonomikuri
aqtiorebis individualur eTikis gardauvaloba
sayovelTaodaa aRiarebuli[16]. eTikis amgvari au-
cilebeloba qmnis sawarmosa da investors Soris
moralurad pozitiuri damokidebulebis wanamZ-
Rvarebs. Tumca aqve unda SevniSnoT isic, rom sayo-
velTao konsesusis formaSi asaxuli erTianobisa
da TanxmobisaTvis am or mxares Soris, gamorCeu-
lad ki mewarmeTa mxriv <<mmarTvelobiTi gadawy-
vetilebebis martivi moralizeba>>[17] SeiZleba
ar iyos sakmarisi. gamomdinare aqedan, individua-
luri eTika yovelTvis institucionalur-eTikuri
kuTxiT unda iqnas mxardaWerili.
literatura
1. Hans-Ulrich Küpper, Unternehmensethik, Hintergunde,
Konzepte, Anwendungsbereiche, 2Auflage, Schäffer-Poeschel
Verlag, Stutgart, 2011; DeGeorge, Richard T., Unternehmen-
sethik, 1992: Unternehmensethik aus amerikanischer Sicht, in :
Wirtschaft und Ethik, Hrsg., V. Hans Lenk Und Matthias Maring,
Stuttgart, 1992.
2. v.xizaniSvili, disertacia: eknomikisa da
eTikis dialeqtika globalizebul msoflioSi,
Telavi, 2011.
35
3.W, Zimmerli , M. Assländer, Wirtschaftsethik, in : Julian ,
Nida –Rümelin (Hrsg): Angewandte Ethik, 2 Auflage, Stuttgart
2005.
4.Wilhelm Korff, Neue Dimensionen Der Bedürfnisethischen
Frage, in: Korff, Wilhem (Hrsg): Handburch der Wirtschaftsethik
, Bd1.: Verhältnisbestimmug Von Wirtschaft und Ethik, Güter-
sloh, 1999.
5.Ursula Hanson, Ulf Schrader, Zukunftsflähiger Konsum als
Ziel der Wirtschaftstatigkeit, in: Korff, Wilhelm (Hrsg): Handbu-
ch der Wirtschaftsethik, BD3: Ethik wirtschaftlichen Handelns,
Gutersloh, 1999.
6.www.ottogroup.com/nachhafigkeitsbericht
7.Paul Ray, Ruth Anderson, Cultural Creatives, How 50 Mil-
lion People are Changing the World, New York, 2000
8.www.lohas.de
9.Ludvig von Mises, Human Action ,A Treatise on Econom-
ics, London,1949.
10.Klaus Peter Kaas, Anina Busch, Inspeksions-, Erfrahrungs-
und Vertrauenseigenschaften von Produkten, in : Marketing,
Zeitschrift für Forschung und Praxis, 18 Jg., Heft 4, 1996.
11.Wilhelm Korff, Neue Dimensionen der bedurfnisethischen
Frage, in : Korff, Wilhelm (Hrsg.): Handburch der Wirtschaft-
sethik, Bd.1: Verhältnisbestimmung von Wirtschaft und Ethik,
Gütersloh 1999.
12. Peter Ulrich, Führungsethik , in : Wilhelm Korff (Hrsg):
Handbuch der Wirtschaftsethik, Bd. 4 : Ausgewälte Handlungs-
felder, Gütersloh, 1999.
13.Klaus M. Leisinger, Unternehmensethik, Globale Verant-
wortung und modernes Management, München, 1997.
14. www.euroif.org
36
15. www.unpri.org
16. Leisinger, Unternehmensethik, 141; Enderle, Wirtschaft-
sefhik, pp.68; KarlHomann, Franz Blome- Dress, Wirtschafts- und
Unternemensefhik als Beitrag zur Bildung mündiger Wirtschafts-
bürger, Diskussionspapier Nr. 57 des Instituts für Wirtschaftsef-
hik der Hochschule St. Gallen, Juli 1993.
17. Peter Ulrich, Die neue Sachlichkeit oder: Wie Kann Die
Unternehmensethik betriebswirtschaftlich zur Sache kommen, in:
Die Unternehmung, 41. 1987.
37
$2.2. mezo done
38
Saulis>> an <<pasuxismgeblobis>> sakuTar Tavze
aReba?
es kiTxvebi midrekilia urTierTgaerTianebi-
saken, vinaidan imgvari movlenebi, rogoric aris
Tavisufali neba, sindisi, danaSauli, sinanuli,
TanagrZnoba da <<moraluri unarebi>> saerTod,
mainc srulad exeba adamianur subieqtebs, person-
ebs. e.i. <<moraluri unarebi>> mainc personebis
statuszea damokidebuli[3]. aseT SemTxvevaSi ar-
ian ki firmebi personebi?
ra Tqma unda, bizneseTikis miRma aseve arsebobs
sawarmos mravalricxovani ,,personificireba>>.
• sawarmo samarTlianad miiCneva iuridiuli
pirad (firmis) sakuTari saxeliT.
• mas pirovnebis msgavsad SeuZlia
xelSekrulebis dadeba, davalebebis micema, Se-
mosavlebis miReba da gadasaxadebis gadaxda.
• sawarmos aqvs sakuTari imiji da reputacia,
romelic misi calkeuli wevrebis imijis da Sesa-
bamisad reputaciis identuri ar aris. maSasadame,
sawarmos, rogorc mTelis mimarT arsebobs stabi-
luri pasuxismgebloba missave qcevebze.
• sawarmom angariSi unda Caabaros Tavis qce-
vaze. <<Federal Sentencing Guidelines for Organizations>>-is
(1991) ZalaSi Sesvlis Semdeg aSS-Si korporaci-
uli sisxlis samarTalic ki moqmedebs. e.i. ara
mxolod sawarmos TanamSromeli SeiZleba iqnes
sicruisaTvis / TaRliTobisaTvis, mosyidvisaT-
vis/meqrTameobisaTvis, garemos dabinZurebisTvis,
janmrTelobis dazianebisTvis da a.S. dadana-
Saulebuli, aramed – Tavad sawarmoc. germaniaSi
am dromde miiCneva, rom danaSaulebrivi qmedeba
39
SesaZlebelia ganxorcieldes mxolod personeb-
is da ara sawarmoTa mxridan. sawarmos korpo-
raciuli pasuxismgebloba amasTan dakavSirebiT
samarTlebirvad uaryofilia, garda im gamonakli-
sisa, romelic kartelur SeTanxmebebTan da zoga-
dad antimonopoliur kanonmdeblobasTan modis
winaaRmdegobaSi. fulad formaSi gamoxatul amg-
var sajarimo sanqciebs zogierTi iuristi <<kva-
zi – sisxlis samarTalsac>> ki uwodebs.
• sajaro gancxadebebis gakeTebiT sawarmoebi
Canan <<metyvelni>>.
• aseve maTi sayovelTao sityvaTxmareba xSirad
personificirebs sawarmoebs, rac sakmaod rezo-
nansul SemTxvevebs ukavSirdeba. ase magaliTad,
Hewlett Packard axdenda TanamSromlebis masobriv
daTxovnas samsaxuridan, Apple ixdida sadempingo
gasamrjelos (xelfass), Merck-ma damala Vioxx-is
revmatizmis samkurnalo saSualebebis gverdiTi
movlenebi, Tchibo dajildovda biznesis eTikuri
warmoebisaTvis, Degussa mesame raixis dros eweoda
samuSaoze iZulebiT myof pirTa eqspluatacias,
Deutsche Bank spekulirdeba sasursaTo produqte-
biT, riTac xels uwyobda SimSils msoflioSi.
aRniSnul gancxadebaSi Tavad kompaniebi miiCne-
vian aqtiorebad.
im SemTxvevaSi Tu sawarmo Tavad ar miiCneva
aqtiorad, maSin saubari mis gansakuTrebul pasux-
ismgeblobaze sakuTari personalis mimarT aseve
azrs moklebulia[4].
40
2.2.2. pirobebi sawarmos
moralunarianobisaTvis
41
neba, sindisi.
• sawarmom unda aCvenos WeSmariti social-
uroba (socialuri mxare), e.i. sxvebTan kontaqt-
Si Sesvlis SesaZlebloba. unda SeeZlos pasux-
ismgeblobis adresatebTan urTierTobis ageba
(relacionaluroba) da maTi survilebis SemCneva,
damuSaveba, aseve maTze pasuxis gacema (komunikabe-
luroba)
42
bazrebis, aseve sasamarTlos ganaCenis, politikis
da sxv. mxridan. miuxedavad amisa, sawarmos mniS-
vnelovnad SeuZlia Tavad gasces pasuxi Semdeg
kiTxvebs: <<risi gakeTeba gvsurs?>> da <<rogor
gvsurs amis keTeba?>>. sawarmos (Tavisufali) gad-
awyvetilebebis analizi centralur sakiTxadac
ki iTvleba biznesadministrirebaSi[6]. samarTlis
formisa da adgilmdebareobis arCevaniT dawye-
buli, produqti-bazari-strategiebis, konkretuli
strategiebis struqturuli modelebisa da war-
moebis meTodebis arCevaniT gagrZelebuli, da op-
eratiuli RonisZiebebis Sesaxeb gadawyvetilebeb-
is siuxviT damTavrebuli warmoadgens sawarmos
gadawyvetilebebis erTobliobas. miuxedavad ami-
sa, mimdinare biznessaqmianobaSi upirveles yov-
lisa mainc swored sawarmos gadawyvetilebebzea
saubari SesaZlebeli, radgan individebis perspeq-
tiviT – magaliTad mmarTvelobiTi Zala (menejeri)
sawarmos <<Sida struqturis>> gadawyvetilebebs
arsebiTad gansazRvravs. es <<Sida struqtura>>
ar aris organizaciuli struqturiT Semofar-
gluli. piriqiT, arsebobs ufro metad vrceli or-
ganizaciis realobis msazRvreli gadawyvetileba,
romelic, ase vTqvaT, adreul gadawyvetilebaTa
sediments asaxavs.
am Sida struqturas miekuTvneba strategiuli
gzebi, romlebic moicavs arsebul teqnikas, manqana-
danadgarebs da Senoba-nagebobebs, sawarmos qcevis
formebsa da meTodebs, personals, sainformacio
da sakomunikacio sistemebs; ofisebs, stimulebis
sistemebs, saxelSekrulebo valdebulebebs, mzard
kulturul normebsa da a.S. rogorc sawarmoa
ekonomikuri wesrigis CarCoebiT garemoculi da
misiT ganicdis garkveuli saxis restriqciebs,
43
aseve mniSvnelovnad zemoqmedebs <<Sida struqtu-
ra>> sawarmos calkeul xelmZRvanelze gadawy-
vetilebaTa miRebisas.
amitom, SesaZlebelia aseve swored imis Sesaxeb
saubari, rom sawarmo <<intencionalurad>> moq-
medebs; mag., maZieblis samsaxurSi ayvanis an Tan-
amSromlis samsaxuridan gaTvaisuflebis, bazarze
Sesvlisa Tu iqidan ukan daxevis,garemos dabinZure-
bisa Tu mofrTxilebis dros da a.S. calkeulma
TanamSromelma SesaZloa saWirod cnos sawarmo-
saTvis imgvari gadawyvetilebis miReba, romelsac
rogorc <<kerZo piri>> ar moiwonebda.
magram arsebuli Sida struqtura piriqiT Ta-
vad aris intencionalurad Secvladi. swored es
SemTxvevaa nagulisxmebi, rodesac <<organizebul
swavlebaze>> aris saubari, gansakuTrebiT e.w.
<<double–Loop Learning>>[7]-is formis dros. rodesac
sawarmos gadawyvetilebebi da moqmedebebi ekono-
mikuri an moraluri kuTxiT iqneboda aradamakmay-
ofilebeli, maSin double-Loop Learning-Tan daismebo-
da kiTxvi imis Taobaze, Tu savaraudod romelma
CarCopirobebma gamoiwvies amgvari gadawyvetile-
bebi da Sesabamisad moqmedebebi. koreqtura iwyeba
ara pirdapir calkeuli gadawyvetilebebiTa da
moqmedebebiT (es iqneboda single Loop Learning), ara-
med mmarTvelobiTi cvladebiT (governing variables),
Sesabamisad Sida struqturiT, romelic swored
rom am moqmedebebs uwyobs xels. organizaciuli
swavleba Sida struqturis Secvlazea damokide-
buli.
organizaciuli swavlebisaTvis aucilebel, ma-
gram arasakmaris pirobebs asaxavs individualuri
swavleba imisaTvis, rom ganxorcieldes Sida
44
struqturis cvlileba, Tavdapirvelad mizezTa ga-
nurCevlad saWiroa dadgindes sawaros aqamde ar-
sebuli romeli <<outputs>> miiCneva sakoreqturod.
cicabo ierarqia, gadawyvetilebaTa mZlavri cen-
tralizacia, mkveTrad gamoxatuli Sromis dan-
awileba, dajarimeba Secdomebis sajarod gacx-
adebisaTvis, kolegebs Soris arsebuli SiSisa da
Sejibris atmosfero magaliTad is CarCopirobe-
bia, romlebic arTulebs individualuri swavleb-
is Semotanas.[7, gv.27]. am azriT sawarmo cxadia
Tavad SeiZleba iyos gansxvavebuli Semecnebisa da
Seswavlis unaris mqone.
dabolos, sawarmos aseve SeiZleba miekuTvnos
relacionarulobisa da komunikaciis unari. xSir-
ad urTierTobaTa movlis specializirebuli
saagentoebi da departamentebic ki arsebobs, mag.,
iseTi rogoric aris sazogadoebasTan urTierTo-
bis (Public Relations), momxmareblebTan urTierTobis
(Customer Relations) an investorebTan urTierTobis
(Investor Relations) dawesebulebebi Tu ganyofile-
bebi. sawarmos rasakvirvelia aseve Riad Seu-
Zlia hqondes urTierToba rogorc organizaciis
SigniT sakuTar TanamSromlebTan, ise garesamya-
rosTan. is informirebs momxmarebels, urTier-
Tobs mimwodeblebTan, Tavs icavs masobrivi sain-
formacio saSualebebis braldebaTagan, gamodis
arsebuli sazogadoebrivi azris, garkveuli poli-
tikis momxred an mowinaaRmdeged. cxadia, adami-
anebma Riad unda gamoTqvan sakuTari azri kriti-
kul viTarebaSi, magram rogorc wesi, samwuxarod
xSirad isini mxolod sawarmos SexedulebaTa
gamxmovaneblad da maT ruporad gvevlinebian. ro-
gori Zlieri unaric ar unda gaaCndes sawarmos
Sida Tu gare samyaros survilTa aRsaqmelad da
45
maT moTxovnaTa arsSi Casawvdomad, is mainc Sida
struqturis sakiTxia. aqedan gamomdinare, sawar-
mos, rogorc pasuxismgeblobis unaris mqone sub-
ieqtis statusis mikuTvnebisaTvis yvela piroba
Sesrulebulia. sawarmoebi, rogorc intencion-
alurad moqmedi subieqtebi zemoqmedeben sxvebze,
romlebTanac isini amiT axdenen komunicirebas.
radgan Sida struqtura asaxavs sawarmos komuni-
kaciis, Semecnebisa da Seswavlis unarebs da indi-
videbis gadawyvetilebebi da qmedebebi sawarmoSi
mniSvnelovan, SeiZleba iTqvas gadamwyvet gavlena-
sac ki axdens, Sida struqtura gadataniTi mniS-
vnelobiT sawarmos sindiss warmoadgens[8].
46
• monawileoba miiRos karg Sida struqtura-
Si.
• SegnebiT (da ara ekonomikuri angariSiT)
daemorCilos karg wesebs.
• sicariele da bundovaneba daZlios CarCo
(zRvrul) pirobebSi da
• rogorc novatorma maRali eTikuri
standartebiT Tavad misces sxvebs magaliTi gad-
awyvetilebebsa Tu moqmedebebSi.
amasTan mimarTebiT arsebobs sawarmos pasux-
ismgeblobis (CSR), rogorc mTlianobis da indi-
videbis Tanapasuxismgeblobis ori racionaluri
midgoma, romlebsac SeTanxmebuli moqmedebebi
marTebT. prof. gidensis mosazrebiT SesaZlebeli
iqneboda am ori midgomis erT <<struqturis du-
alizmis>>[9] konceptad formulireba. struqturis
dualizmi erTdroulad individualur moqmedeba-
Ta mediums da rezultats gulisxmobs. magaliTi-
saTvis, mocemuli ierarqiuli damokidebulebis
Tanaxmad xelmZRvanelis mier gacemul miTiTebebs
/ gankargulebebs mosdevs xelqveiTis mier misi
(dauyovneblivi) aRsruleba. am mxriv struqtu-
ra aris garkveuli qcevis gadacemis / xelSew-
yobis mediumi. imave dros xelqveiTis morCileba
daiyvaneba masze, rom <<virtualuri>> subordi-
naciidan, romelic jer kidev mxolod qaRaldzea,
iZens realuri marTvelobiTi urTierTobis for-
mas. amdenad, struqtura warmoadgens moqmedebaTa
Sedegs. mas araviTari efeqti aqvs iqamde, vidre ar
moxdeba misi moqmedebaSi ganxorcieleba.
kompaniaSi Sida sawarmoo CarCo wesrigi (Semd-
gari magaliTad organizaciuli sistemebiT, strat-
egiebiT, sainformacio sistemebiT da a.S.) SeiZleba
47
iqces moqmedebaTa mediumis moralis adgilad da
am mimarTulebiT is ayalibebs sawarmos pasux-
ismgeblobis sruliad arsebiT aspeqts. magram ima-
vdroulad sawarmoSi arian individebi, romlebic
am CarCowesrigs mxolod qmedebaSi reproducire-
ben an avseben da cvlilebebi SeaqvT masSi. ara
formalur struqturas ekisreba pasuxismgebloba,
aramed mxolod sawarmos <<cocxal urTierTo-
baTa sistemas>>, romelsac aseve ekuTvnian konkre-
tuli adamianebi sakuTari roliT (sawarmoSi), ro-
gorc TanamSromlebi an rogorc mmarTvelobiTi
Zalebi (menejerebi).[3, gv.159].
literatura:
1. Georges Enderle, Wirtschaftsethik im Werden., Stuttgart,
1988.
2. Georges Enderle, Zur Grundlegung einer Unternehmen-
sethik: das Unternehmen als moralischer Akteur, in: Homann,
Karl (Hrsg.): Aktulle Probleme der Wirtschaftsethik, Berlin,
1992.143-158; Peter A. French., The Coproration as a Marl
Person, in: American Philosophical Quarterly, Vol. 16, 1979.
207-215; Kenneth E. Goodpaster; John B. Matthews, Können
Unternehmen ein Gewissen haben? In: Harvard Manager, Un-
ternehmensethik, Band 1.
3. Joachim Fetzer, die Verantwortung der Unternehmung,
Gütersloh, 2004.
4. Hans Jürgen Drumm, Personalwirtschaftslehre, 5 A.,
Berlin, 2005.
5. Robert Nieschlag, Erwin Dichtl, Hans Hörschgen, Mar-
keting, 18 A., Berlin, 1997.
6. Hans-Ulrich Küpper, Arnold Picot, Gegenstand der
Unternehmensethik, in: Korff, Wilhem (Hrsg.): Handbuch der
Wirtschaftsetik. Bd. 3: Ethik wirtschaftlichen Handelns, Güter-
sloh 1999.
48
7. Chris Argyris, On Organizational Learnig, Cambridge
Mass, Oxford 1994.
8. Kenneth E. Goodpaster, John B. Matthews, Können Un-
ternehmen ein Gewissen haben? In: Harvard Manager, Unterneh-
mensethik, Band 1.
9. Anthony Giddens, Die constitution der Gesellschaft,
Grundzüge einer Theorie der Strukturierung, Frankfurt a.M.
1988.
49
$2.3. makro done
50
goric aris mag., materialuri orientacia, romel-
ic sayovelTaod miRebuli da aRiarebulia. garda
amisa, marTva nawilobriv aseve cxadad SeigrZnoba
da SeZlebisdagvarad mxolod survilis gareSe
aqceptirdeba. ase magaliTad, gadasaxadebis gadax-
da, wesebis dacva da sxv. Sinagani mrwamsis, konk-
retuli faseulobebis gareSe, mxolod sasjelTa
SiSiT realizdeba.
instituciebi individualur qmedebebze gavle-
nas axdenen imiT, rom isini SesaZlo RirebulebaTa
da miznebis CarCoebs winaswar adgenen.
ekonomikur saqmianobaTa institucionaluri
CarCopirobebis eTikuri Sefasebisas gamoiyofa
ori (urTierTdamokidebuli) aspeqti: I. SesaZlebe-
lia daisvas kiTxva imis Sesaxeb, Tu rogor unda
Sefasdes Tavad institucia magaliTad, gansaz-
Rvruli eTikuri princi pebisa (adamianuri Rirse-
ba, samarTlianoba) da sasurveli miznebis (materi-
aluri keTildReoba, Tavisufleba) Tavsebadobis
SemTxvevaSi; II. SesaZloa Tu ara im mastimulire-
beli efeqtebis problematizireba, romlebic in-
stituciaTa individualuri qmedebebidan, iseve
rogorc sazogadoebisaTvis maTgan warmoebuli
Sedegebidan gamomdinareobs. aq orive aspeqtis
Seswavla xdeba sabazro ekonomikis instituciebT-
an mimarTebaSi.
51
saqonliT uzrunvelyofa warmoadgens, gamomdin-
are aqedan ekonomikuri wesrigis (wyobis) sabazro
ekonomikur ti ps da masTan kavSirSi myof kerZo
sakuTrebasa da xelSekrulebiTi Tavisuflebis
bazarze dafuZnebul instituciebs ekonomikuri
wesrigis (wyobis) gegmuri ekonomikis ti pTan mima-
rTebiT gaaCnia <<moraluri> upiratesobani, rad-
gan is zneobrivad misaReb karg mizans (saTanado
keTildReoba, rogorc saSualeba kargi cxovre-
bisaTvis) ukeT asrulebs. papi ioane pavle Tavis
socialur enciklikaSi <<Centesimus annus>> gansa-
kuTrebulad amaxvilebs yuradRebas amgvar poz-
itiur efeqtebze[2]. sabazro ekonomika aseve um-
jobesad iTvleba imitom, rom is sakmaod didi
zomiT uSvebs centraluri individualuri Tavisu-
flebis uflebis arsebobas[3]. amasTan, SeiZleboda
samarTlianad miCneuliyo bazris Sedegebi, radgan
sabazro ekonomika konkurenciaSi misaRebi Sanseb-
is Tanasworobisas bolos da bolos saqonlis
samarTlian ganawilebas uwyobs xels.
bazridan gamomavali stimulebi iTvleba prim-
itiulad. mogebis interesTan kavSirSi konkuren-
ciam unda SeZlos gansakuTrebiT inovaciur,
klientTaTvis xelsayrel da araZviradRirebul
saqonlisa da momsaxurebis arseboba imavdrouli
mwiri resursebis momWirne gamoyenebis pirobebSi.
aqedan gamomdinare, sabazro ekonomika uwinare-
sad ekonomistebis mier xasiaTdeba saerTo keTil-
dReobaze orientirebulad, moralurad, socialu-
rad da gansakuTrebiT, - solidarulad[3, pp.73, 4,
pp. 26, 49].
Zlier pozitiuri Sefasebisas, sabazro ekono-
mikuri CarCo-wesrigi ra Tqma unda xSirad eqvem-
52
debareba Semdeg institucionalur, gansakuTrebiT
ki samarTlebriv CarCo-pirobebs, romlebic Tavis-
ufali bazris potenciur xarvezebsa da naklo-
vanebebs, e.w. bazris warumateblobas zRudaven. ase
magaliTad:
• antitrestuli kanonmdebloba iZleva
konkurenciis SenarCunebis SesaZleblbas xangr-
Zlivi droiT, radgan bazris logika mimwodeblebi-
saTvis mimzidvels xdis monopoliisaken swrafvas
da aqedan aRmocenebul Zalauflebas momxmareb-
lis eqsploataciisaTvis.
• ikrZaleba garkveuli saqonliT (narkotiki,
iaraRi da sxv.) vaWroba radgan is astimulirebs
bazars daakmayofilos nebismieri moTxovna.
• iblokeba eko-resursebis usindiso eqsp-
loatacia, romlebic bevrgan Tavisufali gayidvis
saqonlad miiCneva.
• aseve exeba im adamianebis saarsebo mini-
mumebiT uzrunvelyofas, romelTac ar SeuZliaT
monawileoba miiRon bazarze, radgan isini Sez-
Ruduli SesaZleblobebis gamo arian Sromis uun-
aroni.
• Zlierdeba momxmareblis pozicia magali-
Tad, mimwodeblis garkveuli sainformacio valde-
bulebebiT, radgan winaaRmdeg SemTxvevaSi adgili
aqvs arsebuli sainformacio asimetriis negati-
uri efeqtebis gamovlinebas momxmarebelTan mima-
rTebaSi.
• xelisuflebis (Zalauflebis) asimetriu-
lobis problema ixsneba gansakuTrebiT Sromis
bazarze gansazRvruli dacviTi dadgenilebis
saSualebiT.
53
dasavleTis industriul qveynebSi dRes arse-
buli umetesi ,,Tavisufali” sabazro ekonomikebi
saxelmiwfoebrivad ar aris Zlier reglamentire-
buli, radgan sasurveli Sedegis miRweva aseve
SesaZlebelia mxolod bazris CarTulobiT sxva-
dasxva instituciis mxridan SemuSavebul siste-
maSi.
54
lisaTvis Sesasruleblad, ase rom ekonomikur,
gamorCeulad ki moralurad moqmed ekonomikur
aqtiorTa eqsploatacia xdeba SeuZlebeli.
aseT viTarebaSi namdvilad SeiZleba daeWveba:
moqmedebs Tu ara mimwodeblis moraluri qmedebebi
<<saWiro efeqtianobis xarjze>> da maSin Cndeba
Tu ara myis ekonomikuri kraxis realuri saSiS-
roeba. rogorc wesi, sawarmoebs aseve Zalian kar-
gad SeuZliaT sargeblis (mogebis) <<maqsimumis>>
qveviT arseboba, radgan Tavad moraluri mosazre-
bebiT gamowveuli mogebis danakargebi normalur
SemTxvevaSi pirdapir jer kidev ar axdens sawar-
mos funqcionirebaze ,,damRupvel” zemoqmedebas.
garda amisa, aseve mudam arsebobs SesaZlebloba,
rom swored moraluri qmedeba xdeba konkuren-
ciul WrilSi momgebiani, rodesac momxmareblebi
an investorebi eTikur aspeqtebs sakuTari yid-
vis Tu investiciis gadawyvetilebis dros iTval-
iswineben. magram aseve, roca SeuZlebelia ueWveli
mtkiceba imis, rom eTikurad umwiklo qmedeba av-
tomaturad iwvevs ekonomikur kraxs, unda daisvas
kiTxva imis Sesaxeb, Tu rasTan gvaqvs saqme roca
es SemTxveva xdeba?
magaliTi: Tu garkveul garemoebaTa gaTval-
iswinebiT mwarmoebeli Tavs valdebulad Tvlis
kakaos mimwodeblebs nedleulisaTvis sabazro
fass zeviT e.w. faire price gadauxados, bunebrivia es
sagemovno Tvisebebis Seucvlelad gaaZvirebs sab-
oloo produqtis fass. Semdeg ki Tu davuSvebT,
rom momxmarebeli sakuTari moxmarebis gadawy-
vetilebis dros orientirebuli iqneba fasze da
msgavsi sagemovno Tvisebebis mqone iaf Sokolads
SeiZens, maSin savaraudod, patiosani mewarme gay-
idvebis (brunvis) da mogebis mniSvnelovani dana-
55
kargebiT SesaZloa didi albaTobiT bazridanac
ki iqnes gamoZevebuli.
es aris ekonomikuri dilemis idealur-ti pi-
uri situacia, romleSic morali da ekonomikuri
warmateba negatiurad korelirebs. amgvar moce-
mulobaSi aris ki mwarmoebeli mimwodeblebis
winaSe kvlavindeburad Fairess formatSi valdebu-
li? sazogadod SeiZleba daisvas kiTxva: ra xdeba
imgvar situaciaSi, romleSic moraluri moqmede-
bebi TviTinteresebs kveTs?
moralis ekonomistebisaTvis eTikur normaTa
dacvis / SenarCunebis sruliad araviTari val-
debuleba arsebobs im wamidan, ra droidanac is
ekonomikur naklovanebebs ukavSirdeba. vinaidan
bazari mimwodeblebs aramoralur moqmedebisaken
aiZulebs, calkeuli mimwodebeli movaleobaTa
ekonomikiT gamarTlebulia moralurad imoqmedos
iqamde, vidre sxva mimwdebeli swored am damokide-
bulebas sakuTari ekonomikuri interesebisaTvis
gamoyenebas SeZlebs.
ara eTikur normaTa safuZvlianobis, aramed
maTi ganxorcielebadobis TvalsazrisiT aris
saintereso moralsa da bazris warmatebas Soris
arsebuli dilema-situaciis SeZlebisdagvarad
Tavidan arideba.
57
Sromis dacvis, Tu Sromis patiosani anazRaurebis
sakiTxebs da maT ar aniWeben did mniSvnelobas, Se-
degad garemoebisda mixedviT isini iReben ekono-
mikur problemebs, rac dauSveblad iTvleba. amis
gamo xdeba sul ufro meti samuSao adgilis ,,eqs-
portireba”, rac bolos da bolos iwvevs mTliani
saxalxo meurneobisa da pasuxismgeblobis mqone
politikosebis Seviwroebas. mTeli qveyana aRmoC-
ndeba ra ekonomikuri dilemis winaSe, ismeba kiTxva
Tu ramdenad SeuZlia mas mihyves marTebulad aRi-
arebul qmedebaTa (mag., garemos dacvis) formebs.
Segueba e.w. <<race to the bottom>>-Tan aris saSiSi.
magaliTi: Ppakistanis teqstilis fabrikaSi ga-
manadgurebeli xanZris Semdeg, rasac 250-ze meti
adamianis sicocxle emsxverpla, pakistanis te-
qstilis sazogadoebam, romlesac rasakvirvelia
pirvel rigSi marTebda samarTliani poziciis
dakaveba momxdarTan dakavSirebiT ukmari usa-
frTxoebis, cudi SromiTi pirobebisa da dabali
xelfasebis problemaTa win wamowevis nacvlad, pa-
raleli gaavlo bangladeSis analogiuri teqsti-
lis warmoebis kidev ufro cud pirobebTan, da mi-
iCnia, rom pakistanis wamyvan dargs am garemoebaTa
gamo ar unda midgomoda ziani, vidre is dasavlur
standarts miaRwevda.
ganviTarebul qveynebSi arsebuli standartis
Rarib qveynebSi gadmosatanad arsebobs saukeTeso
opcioni, rac saerTaSoriso CarCo-pirobebs bizne-
seTikis makro doneze gaxdis savaldebulos. am
SemTxvevaSi es SeiZleba yofiliyo msoflio ekono-
mikuri wesrigi. mxolod am donezea aseve Sesa-
Zlebeli qveynebs Soris arsebuli materialuri
sikeTis samarTliani ganawilebis problemis gad-
58
awyveta[5]. globaluri standartis ganmaxorciel-
eblad nawilobriv swored multinacionaluri
korporaciebi, rogorc globaluri moTamaSeni
(Global Player) gvevlinebian gansakuTrebiT Sesaf-
eris instituciebad. maSasadame, maSin rodesac ar-
sebuli mocemuloba sawarmosagan korporaciul
moqalaqeobas (Corporate Citizenship) anu sazogadoe-
briv CarTulobas iTxovs, es swored rom multi-
nacionaluri korporaciebis aqtiur politikur
rolze mianiSnebs.
literatura
1. What are economic institutions? definition and meaning.
www.businessdictionary. com/definition/economic-institutions.
html.
2. Reinhard Marx, Helge Wulsdorf, Christliche Sozialithik,
Paderbon, 2002.
3. Bruno Molitor, Wirtschaftsethik, München, 1989.
4. Homann/Blome-Dress [Unternehmensethik] 26, 49
5. Arthur Rich, Wirtschaftsefhik II, Marktwirtschaft, Plan-
wirtschaft, Weltwirtschaft aus sozialethischer Sicht, 1. A., Güter-
sloh, 1990.
59
Tavi 3. biznesis eTikis Teoriebi
individualuri koleqtiuri
survilebi
fokusi keTildReoba movaleobebi uflebebi
Tu interesebi
arakonsekvenci arakonsekvencial
alisti isti
tipi konsekvencialisti konsekvencialisti
konsekvencialisturi Teoriebi
konsekvencialisturi Teoriebi ZiriTadad cno-
bilia rogorc:
• egoizmi
• utilitarizmi
miuxedavad imisa, rom am TeoriaTagan orive ex-
eba gadawyvetilebis Sedegebis mixedviT sworisa
da arasworis sakiTxebs, maT SedegebTan mainc gan-
sxvavebuli Semxebloba gaaCniaT. kerZod, egoizmi
fokusirdeba gadawyvetilebis mimRebis Sedegebze,
xolo utilitarizmi – sazogadoebis (Temis) far-
62
glebSi arsebul farTo socialur Sedegebze.
egoizmi. egoizmi erT-erTi uZvelesi filosofi-
uri cnebaa, romelic ukve kargad cnobili da gan-
sjis sagani iyo antikuri saberZneTis filoso-
fosebTan, upirvelesad platonTan. ukasknel sam
saukuneSi man sakmao gavlena SeiZina Tanamedrove
ekonomikaSi, gansakuTrebiT adam smitis liber-
aluri ekonomikis monaxazSi. egoizmi SeiZleba
ganisazRvros Semdegnairad:
egoizmis Teoriis mixedviT moqmedeba moralu-
rad sworia, rodesac gadawyvetilebis mimRebi
Tavisuflad iRebs gadawyvetilebas imisaTvis, rom
mihyves rogorc moklevadian survilebs, ise gr-
Zelvadian interesebs.
egoizmis gamarTleba emyareba adamianis fuZem-
debel princi ps: vinaidan adamaini SezRudulia sa-
kuTar moqmedebaTa Sedegebis ganWvretaSi, amitom
kargi cxovrebis misaRwev saTanado strategias
warmoadgens sakuTari survilebisa da interesebis
miyola. adam smitis azriT ekonomikur sistemaSi
individualuri piradi interesis amgvari miyola
misaRebia, radgan is bazris <<uxilavi xeliT>>
sazogadoebisaTvis awarmoebs moralurad sasur-
vel Sedegs. maSasadame, moraluri Sedegis, rogorc
sistemis saboloo produqtis miReba efuZneba
Tavisufal konkurenciasa da karg informacias.
magaliTad, Tu mewarme qmnis da yidis uvargis
produqts, momxmareblisaTvis, romelic yidulobs
mis saqonels, yidva-gayidvis mxolod drois es
mokle monakveTi iqneba erTi mxriv mewarmisaTvis
misaRebi da momxmareblisaTvis miuRebeli. Tum-
ca grZelvadian perspeqtivaSi, momxmareblis mier
alternatiuli variantebis gacnobis SemTxvevaSi,
bunebrivia, rom aRniSnuli mewarmis produqciis
warmoeba-gasaRebasac gardauvlad Seeqmneba mZime
63
problemebi, rogorc ki momxmarebeli gadainacv-
lebs sxva mwarmoeblisaken. amitom, mewarme pi-
radi interesis gamo Seecdeba moeridos aras-
rulfasovani, uvargisi produqtis warmoebas. ase
rom iqmneba situacia, romelic orive mxarisaTvis
xelsayrelia. swored am niSniT, awarmoos farTo
socialuri sargebeli, sacnobi xdeba garkveuli
kavSiris arseboba egoistur praqtikebsa da util-
itarul Sedegebs Soris.
adam smitis azriT es meqanizmi aris bazari. Tum-
ca, miuxadavad imisa, rom umetes SemTxvevaSi bazari
brwyinvaled muSaobs, arsebobs mravali situacia
rodesac egoizmi calkeul aqtiors ayenebs arax-
elsayreli Sedegis winaSe. mimdinare anti-glo-
balizaciis moZraoba didwilad ganpirobebulia
swored im garemoebiT rom globalur doneze baz-
rebi srulyofilad ar funqcionirebs da rom Cven
yvelani mowmeni varT mTeli msoflios masSta-
biT simdidris aSkarad uTanabro ganawilebisa. aq
aseve SeiZleba motanil iqnes mdgradi ganviTareb-
is Tanmxlebi problemebic: dRevandeli arsebuli
resursebis umowyalod gamolevis msxverpls war-
moadgens momavlis generacia, romelic jer kidev
ar iRebs monawileobas bazris nebismier saxeoba-
Si. yovelive es naTlad aCvenebs egoizmis Teoriis
garkveul pirveldawyebiT limitaciebs.
utilitarizmi. utilitarizmis filosofia
erT-erTi yvelaze ufro sayovelTaod misaRebi
eTikuri Teoria iyo anglo-saqsur samyaroSi. is
ukavSirdeba britaneli filosofosisa da ekono-
mistis ieremia bentamisa da jon stiuart milis
saxelebs da romelmac zogadad didi gavlena
iqonies mTel Tanamedrove ekonimikaze. utilita-
rizmis ZiriTadi princi pi SeiZleba ganisazRvros
Semdegnairad:
64
utilitarizmis Tanaxmad moqmedeba aris mor-
alurad swori, rodesac mas Sedegad moaqvs meti
sikeTe ufro meti adamianisTvis, (vidre am moqme-
debaTa Sedegad dazaralebulia).
es princi pi aseve iwodeba udidesi bednierebis
princi pad, da warmoadgens saboloo konsekven-
cialistur princi ps, ramdenadac is fokusirebs
martoden moqmedebaTa Sedegebze, kargi da cudi
Sedegebis urTierTSedarebaze, da sabolood
stimuls aZlevs imgvar moqmedebebs, rasac moaqvs
meti sikeTe yvela adamianisTvis. egoizmisagan
gansxvavebiT, misi mzera mimarTulia ara mxolod
TiToeuli pirovnebisaken kiTxviT – sruldeba
Tu ara maTi individualuri survilebi Tu inter-
esebi, aramed is fokusirdeba koleqtiur keTil-
dReobaze, rac gansazRvruli gadawyvetilebebiT
iwarmoeba.
ZiriTadi idea aris sargeblianobis cneba,
romelsac bentami cxovrebis saboloo miznad
ganixilavs. adamiani danaxulia rogorc hedon-
isti, romlis mizani cxovrebaSi aris siamovnebis
maqsimizireba da tanjvis minimizireba. utili-
tarianizmis am hedonistur rendiciaSi sarge-
blianoba ganizomeba siamovnebasa da tanjvasTan
kavSirSi (hedonisturi xedva). sargeblianobis
sxva interpretaciebi erTi mxriv ganixileba bed-
nierebisa da ubedurebis konteqstSi (“eudomonis-
tikuri” xedva), meore mxriv – yvela faseuli ada-
mianuri sikeTis konteqstSi (“idealuri” xedva).
garda amisa es sikeTeni Cveulebriv aseve moicavs
iseT aspeqtebs, rogoric aris megobroba, siyvaru-
li, erTguleba da a.S.
utilitarizmis Teoria sami ZiriTadi prob-
lemiT xasiaTdeba:
• subieqturoba. am Teoriis sargeblobisas
65
aSkarad saWiroa ufro metad kritikuli azrovne-
ba, da imgvari Sedegebis Sefaseba, rogoric aris
siamovneba da tkivili, analizis warmoebisas Sesa-
Zleblia Znelad iyos damokidebuli pirovnebis
subieqtur perspeqtivebze;
• raodenobis problemebi. agreTve sakmaod
Znelia TiToeuli situaciis dadebiTi da uary-
ofiTi mxareebis Sefaseba. es SeiZleba sakmaod
ioli iyos pirovnebebis uSualod transaqciebSi
CarTulobasTan dakavSirebul magaliTze, magram
namdvilad rTuli – bavSvebis SemTxvevaSi (gansa-
kuTrebiT iZulebiTi Sromis pirobebSi), ramdena-
dac maTi siamovneba da tkivili ar aris raodeno-
brivad daTvladi;
• sargeblianobis distribucia. dasas-
rul, SeiZleba aRmoCndes, rom umravlesobisaTvis
udidesi sikeTis Sefasebisas, umciresobis inter-
esebi aris gamorCenili.
miuxedavad imisa, rom sargeblianoba dgas
moraluri gadawyvetilebebis centrSi, romel-
ic farTod gamoiyeneba ekonomikaSi da romelic
moqmedebaTa (ekonomikur) faseulobebis sazoms
warmoadgens, zemoT aRniSnul sirTuleTagan
gamomdinare, utilitaristebs rasakvirvelia yov-
elTvis kargad esmodaT maTi Teoriis dasazRvru-
lobis sakiTxi.
arakonsekvencialisturi Teoriebi
biznesis eTikaSi tradiciulad gamoiyeneba ara-
konsekvencialisturi eTikuri Teoriebis ori Zir-
iTadi ti pi:
• movaleobaTa eTika;
• uflebebisa da samarTlianobis eTika.
orive am midgomas Soris arsebobs Zlier didi
msgavseba, romlebic gamomdinareoben sworisa da
arasworis mTavar universalur princi pTa Sesaxeb
66
daSvebulobidan, Tumca ki maT Soris aseve Sesa-
mCnevia garkveuli gansxvavebulobac. kerZod, Tu
uflebebsa da samarTlianobaze dafuZnebuli Te-
oriebi miiswrafvis samarTlebrivi Sefasebisaken
da Semdeg movaleobaTa advokatirebiT uflebaTa
dacvisaken, movaleobaTa eTika garkveul situa-
ciebSi upirveles yovlisa iwyebs qmedebaTa mov-
aleobis SefasebiT.
movaleobaTa eTika. movaleobaTa eTikis mTa-
vari kontributori, germaneli filosofosi ima-
nuel kanti fiqrobda,rom morali da gadawyvetile-
bebi swor da araswor moqmedebaTa Sesaxeb ar iyo
damokidebuli calkeul situaciaze, aRarafers
vambobT Tavad moqmedebaTa Sedegebze. kantisaTvis,
morali iyo zogierTi maradiuli, abstraqtuli
da ucvleli princi pis sakiTxi, riTac adamianebi
isargeblebdnen yvela eTikuri problemis dros.
aqedan gamomdinare, misi Teoria mWidro kavSir-
Sia iudaistur-qristeanul moralTan, romelic
amodis gansazRvrul (“divine” anu RvTivboZe-
bul) moralur princi pebidan. kanti darwmunebu-
li iyo, rom am princi pTa identificirebisaTvis
adamians ar sWirdeboda RmerTi, eklesia, Tu sxva
zemdgomi avtoriteti. is adamianebs ganixilavda
rogorc racionalur aqtiorebs, romlebsac saku-
Tari TavisTvis Tavad SeeZloT am princi pebidan
arCevanis gakeTeba. Sesabamisad, misTvis adamianebi
danaxuli iyo rogorc damoukidebeli moraluri
aqtiorebi, romlebsac sworis da arasworis Tao-
baze aseve Tavad SeeZloT mieRoT racionaluri
gadawyvetilebebi.
kantma ganaviTara Teoriuli safuZvlebi, saidan-
ac CvenTvis cnobilia “kategoriul imperativad”
wodebuli es princi pebi. amiT mas mxedvelobaSi
hqonda is, rom am Teoriuli safuZvlebis gamoyen-
67
eba SesaZlebeli iyo yovel moralur sakiTxTan
(sirTulesTan) mimarTebiT, miuxedavad imisa Tu
vis SeiZleba mieRo masSi monawileoba, vis Sei-
Zleba esargebla an ezarala am princi piT, mas Sem-
deg, rac isini gamoyenebuli iqneboda konkretul
situaciebSi.
kategoriuli imperativi Sedgeba sami nawilisa-
gan:
maqsima 1: imoqmede mxolod im umaRlesi prin-
ci piT, romelic Sen amave dros SegiZlia aqcio
sayovelTao wesad;
maqsima 2: imoqmede ise, rom adamiani SenTvis
iyos umaRlesi faseuloba, saboloo mizani, da ara
mxolod rogorc saSualeba;
maqsima 3: imoqmede mxolod ise, rom Seni saqcie-
li mimarTuli iyos saerTo keTildReobisaken.
kantis Tanaxmad samive maqsima SeiZleba gamoy-
enebuli iqnas rogorc testebi yovel SesaZlo
moqmedebisaTvis, da Sesabamisad esa Tu is moqmede-
ba moralurad, Tu winaaRmdegobaSi ar mova yvela
sam testTan. e.i. es niSnavs, rom morali xasiaT-
deba sami mniSvnelovani elementiT, romleTagan
TiToeuli gamoicdeba am maqsimebiT.
70
debatebSi. aq mTavaria socialuri da ekonomikuri
samarTlianobis sakiTxebi – Temebi, romlebic
didi xania gascda wminda ekonomikur sistemis
farglebs da exeba mis eTikur mxares.
simdidris samarTliani ganawilebis am
problemis gamokveTa sazogadoebaSi da sazoga-
doebebs Soris mniSvnelovania ori poziciidan.
esenia: egalitarizmi da araegalitarizmi.
egalitarizmis midgoma amtkicebs, rom
samarTlianoba aris igive Tanasworoba, sadac
jildoc da simZimec samarTlianad unda iqnes
gadanawilebuli da sadac deviaciebi Tanasworo-
bidan miuRebuli da arasworia. ramodenime aseu-
li miliardelis arseboba, romelTa simdidre
planetis mosaxleobis qonebis naxevars Seadgens,
naTlad mianiSnebs usamarTlobaze egalitari-
anuli poziciidan. ekonomikuri sistemis egali-
tarianuli midgomis ganviTarebis yvelaze naTeli
magaliTia komunisturi reJimi, sadac yvelas aqvs
Tanabari xelfasi, aqvs ufleba flobdes Tanabar
qonebas, ixdis saxelmwifos mier dadgenil erT-
nair fasebs da a.S.
egalitarianul midgomas gaaCnia rigi proble-
mebi, rac gamomdinareobs adamianTa gansxvavebulo-
bidan. mag., SeuZlebelia bejiTi da zarmaci muSaki
iRebdes Tanabar anazRaurebas; aseve, egalitari-
anuli midgoma midrekilia araefeqtianobisaken,
radgan ar arsebobs iniciativebi inovaciebTan
da mzard efeqtianobasTan mimarTebiT nebismier
pirobebSi TiToeuls Tanasworad dajildovebidan
gamomdinare; garda amisa, isini iwveven individu-
alur TavisuflebaTa restriqciebs, mag., monawile
aqtiorebs Soris uTanasworoba, ris demonstrire-
71
basac naTlad axdens Tavisufali sabazro ekono-
mikis sistema.
araegalitarianuli midgoma speqtris sxva bo-
los amtkicebs, rom samarTlianoba ekonomikur
sistemaSi sabolood warmoadgens Tavisufali
bazrebis patiosani procesis produqts. aqtio-
rebi garkveuli saWiroebebiT xvdebian aqtiorebs,
visac ZaluZT maTi moTxovnaTa dakmayofileba, da
Tu maT Soris arsebobs Tanxmoba transaqciebSi,
samarTlianoba ganisazRvreba bazris moTxovna-
miwodebis ZalebiT. es midgoma 1980-ian wlebSi
popularuli iyo dasavleTis bevr qveyanaSi. Tum-
ca mainc aCvena mniSvnelovani tendencia uTanas-
worobisaken. bazris cneba gulisxmobs sruli-
ad Tanaswori monawileobis arsebobas bazarze
samarTliani Sedegebis misaRwevad. magram, ramde-
nadac adamianebi gansxvavdebian SemosavlebiT, un-
arebiT, janmrTelobiT, socialuri da ekonomikuri
statusiT da a.S., bazrebs SeuZliaT gamoiwvion
Sedegebi, risi mixedviTac calkeuli adamianebi
metad aRar ganixilebian Tanasworad. globalur
doneze es naTlad warmoCndeba dabalganviTare-
buli qveynebis mosaxleobis maRalindustriuli
qveynebis mosaxleobasTan metoqeobis magaliTze,
rac Formula 1-Si Ferrari-s gverdiT velosi pedis yof-
nas hgavs, sadac es ukanaskneli patiosani TamaSis
wesebis pirobebSic ki ubralod ganwirulia.
cxadia, rom es ori gansxvavebuli pasuxi kiTx-
vaze Tu saxeldobr ras niSnavs samarTlianoba
ekonomikur konteqstSi aris aradamakmayofile-
beli. magram SesaZloa pasuxi swored am ors So-
ris arsebobdes. am problemis gamorCeulad pop-
ularuli midgoma warmodgenili iqna amerikeli
72
jon roulsis <<samarTlianobis Teoriis>> sax-
iT. <<samarTlianobis Teoria>> adgens qmedebaTa
orientacias _ ,,samarTlianoba” utilitaruli
,,sargeblis” nacvlad.
samarTlianobis cneba am azriT, romelsac mas
roulsi aniWebs, zemoT aRniSnuli Teoriis cen-
trSi iZleva subieqtis moqmedebaTa gansazRvruli
,,patiosani TamaSis” wesebis dadgenis SesaZle-
blobas[3].
ukanaskneli ramdenime dekadis ganmavlobaSi
biznesis eTikis dargSi ganviTarda Tanamedrove
eTikuri Teoriebi, romlebmac am dargisTvis
didi mniSvneloba SeiZines. Tanamedrove eTikuri
TeoriaTagan SeiZleba gamoiyos oTxi ZiriTadi:
• saTnoebis eTika;
• feministuri eTika;
• diskursis eTika;
• postmodernis eTika.
saTnoebis eTika
aqamde Cven sworisa da arasworis sakiTxebs
ZiriTadad ganvixilavdiT calkeul moqmedebaTa
eTikis mixedviT. saTnoebis eTika ki iwyeba gan-
sxvavebuli perspeqtividan: TiToeuli calkeuli
moqmedebis misive Sedegebisa Tu ZiriTadi princ-
i pebis mixedviT Sefasebis nacvlad, es midgoma
yuradRebas uTmobs gadawyvetilebebis mimRebis
aspeqts. arsebiTad, am Teoriuli xedvis mesiji
uxeSad SeiZleba Semdegnairad formulirdes –
“ kargi qmedebebi modis kargi pirovnebebidan”.
maSasadame, SesaZlebelia, misi amgvari gansazRvra:
73
saTnoebis eTika amtkicebs,rom moralurad kore-
qtuli moqmedebebi aris is moqmedebebi, romlebic
aqtiorTa mxridan saTno xasiaTis matarebelia.
e.i. saTno xasiaTis formireba pirveli nabijia
moralurad koreqtuli qcevebis mimarTulebiT.
saTnoebani aris SeZenili xasiaTis TvisebaTa
erToblioba, romelic adamians kargi cxovrebisak-
en svlis SesaZleblobas aZlevs. isini SeiZleba
diferencirdes inteleqtualur da moralur saT-
noebad. inteleqtualur saTnoebaTa yvelaze cno-
bili maxasiaTebelia “sibrZne”, xolo moraluri
saTnoebani moicavs iseT maxasiaTebel TvisebaTa
grZel CamonaTvals, rogoric aris patiosneba, va-
Jkacoba, megobroba, gulmowyaleba, erTguleba, Tavm-
dabloba, sulgrZeloba da sxv. yvela es saTnoeba
manifestirdeba moqmedebebSi, romlebic warmoad-
gens saTno adamianTa qcevis WeSmarit nimuSs. xa-
siaTis es Tvisebebi Cven dabadebidan ar gvergeba,
aramed maT swavlis dros viZenT da gansakuTre-
biT – cxovrebiseuli praqtikiT sxva adamianeTan
saqmian urTierTobebSi[4].
saTnoebis eTikis centralur ideas <<kargi
cxovrebis>> idea warmoadgens. aristotelesaTvis,
rogorc saTnoebis eTikis Tavdapirveli mxardam-
WerisaTvis, is Sedgeba bednierebisagan ara Sez-
Ruduli hedonisturi, siamovnebaze orientirebuli
azriT, aramed gacilebiT farTo mniSvnelobiT. is
pirve rigSi farTod moicavs saTno qcevebs, ro-
gorc kargi cxovrebis integralur nawils: bed-
nieri saqmiani adamiani unda iyos ara mxolod is
vinc saqmis dasasruls did fuls gamoimuSavebs,
aramed is vinc imave dros saTno xerxiT miRweuli
warmatebiT ganicdis siamovnebas. biznesis konte-
74
qstSi ,,kargi cxovreba” niSnavs gacilebiT mets,
vidre rentabeluri kompaniis arsebobas. aq aseve
Tanabarad mniSvnelovania TiToeuli TanamSrom-
lis keTilganwyoba, sawarmos wevrebs Soris kargi
urTierTobebi da yvela steikholderTan harmo-
niuli damokidebuleba. amgvarad, rogorc erTi
mxriv sawarmos mogeba, xolo meore mxriv aRniSnu-
li Sida da gare urTierTobani aris medlis ori
mxare, rac warmoadgens saTnoebis eTikis politi-
kur xedvas. maSasadame, saTnoebis eTika biznesis
eTikisaTvis aseve aqtualuria im kuTxiTac, rom
sworisa da arasworis gadawyveta ar SeiZleba
mxolod konkretuli normebisa da princi pebis
gamoyenebiT, aramed Cven aseve gvWirdeba drois
msvlelobaSi gamocdilebiTa da monawileobiT
miRebuli Cvenive codnisa da gadawyvetilebebis
kultivireba eTikis sakiTxTan mimarTebiT.
feministuri eTika
biznesis eTikis feministuri midgomebi iwyeba
hi poTeziT (daSvebiT), rom mamakacebs da qalebs
gaaCniaT sakmaod gansxvavebuli damokidebuleba
socialuri cxovrebis organizaciasTan mimarTe-
biT, rac eTikur konfliqtebze mniSvnelovan gav-
lenebSi vlindeba[5].
feministur eTikas aqvs midgoma, romelic ada-
mians uyurebs rogorc Rrmad Cakiruls inter-
personalur urTierTobaTa qselSi. Sesabamisad,
pasuxismgebloba am qselis wevrebisaTvis da
dakavSirebulobis mxardaWerisaTvis, da ara ab-
straqtuli moraluri princi pebis erTguleba
aris feministuri eTikis aRiarebuli sazruna-
75
vi. xSirad es midgoma iwodeba rogorc ,,zrun-
vis eTika”[6], moraluri problemebi aris pasux-
ismgeblobis konfliqtebi urTierTobebSi da ara
uflebaTa konfliqtebi adamianebs Soris, amgvarad
isini SesaZloa gadawyvetili iqnas mxolod per-
sonaluri, subieqturi azrovnebiT, romelic gan-
sakuTrebulad usvams xazs intuiciiisa da Seg-
rZnebis mniSvnelobas. im dros roca mamakacuri
midgomebi fokusirdeba samarTlian “fair” Sedegeze,
feminsturi perspeqtivebi mianiSnebs socialur
procesebze da gansakuTrebiT mimarTulia har-
moniis emfatiisa da organizaciis aspeqtebisaken
eTikur sakiTxebTan dakavSirebiT. mTavari mizania
zianis acileba da jansaRi urTierTobebis dac-
va-SenarCuneba. aRniSnuli deskrifciis mixedviT
SesaZlebelia Semdegi definicia:
feministuri eTika aris midgoma, romelic pri-
oritets aniWebs emfatiur, harmoniul da jansaR
socialur urTierTobebs, erTmaneTze zrunvas da
zianis acilebas abstraqtuli princi pebis miRma.
maSasadame, mniSvnelovania gvaxsovdes, rom ro-
gorc eTikuri Teoria, feminizmi ar amtkicebs rom
swored qalebi warmoadgenen saukeTeso eTikur
aqtiorebs. feminizmi ufro metad gvTavazobs par-
tikularul urTierTobaTa gziT intuiciaze dam-
yarebuli moqmedebis formebs eTikur konfliqteb-
Si.
qvemoT nax. 3 –is saxiT vaCvenebT biznesis eTikis
kontrastul genderul xedvebs.
76
,,uflebebis eTika" ,,zrunvis eTika"
(maskulinuri midgoma) (feministuri midgoma)
77
warmoqmnili konfliqtebis mowesrigebis mizniT
da saboloo angariSiT unda SeeZloT yvelasaTvis
misaRebi gadawyvetilebis miReba. maTi azriT, es
,,idealuri diskursi”, rogorc mas xSirad uwode-
ben, gacilebiT metia vidre SemTxveviTi saubrebi
an saqmiani Sexvedrebi.
Cven mier aqamde warmodgenili yvela Teoriuli
midgoma arsebiTad normatiuli bunebisaa. norma-
tiulSi ki rogorc wesi swor da araswor moqme-
debaTa preskrifciebi igulisxmeba. biznesSi eTi-
kur konfliqtTa gadaWris sirTules ki swored
is warmoadgens, rom diskursis eTikis filosofi-
uri safuZvlebis Tanaxmad normebi sabolod ar
SeiZleba gamarTlebul iqnas mxolod racion-
aluri argumentebiT, aramed ,,idealuri diskur-
sis” sivrceSi eTikuri konfliqtebis msgavsi
problemebis gadasaWrelad isini iqmneba da gamoi-
yeneba yoveldRiurobis safuZvelze. amgvarad, am
mokle eqskursis gaTvaliswinebiT SesaZlebelia
ZiriTadi definiciis Semdegi saxiT postulireba:
diskursis eTika miiswrafvis eTikuri kon-
fliqtebis gadaWrisaken normaTa generaciis
pocesis pirobebSi yvela Sesabamisi monawilis
realuri cxovrebiseuli gamocdilebis racion-
aluri refleqsiis saSualebiT.
postmodernis eTika
postmodernuli azrovnebis skolisaTvis fun-
damentur sakiTxs racionalurobas da morals
Soris urTierTdamokidebuleba warmoadgens, rac
niSandoblivia yvela tradiciuli eTikuri Te-
oriisaTvis. tradiciul Teoriebs aqvT Tavisi
sawyisi modernizmSi, romlis aTvlis wertilad
SeiZleba meTvramete saukunis ganmanaTleblo-
bis epoqa iqnes miCneuli. modernis moazrovneni
78
cdilobdnen samyaros racionalurad, mecnieru-
lad axsnas da adamianisa Tu sazogadoebis bune-
baSi garkvevas yovelmxriv Tanmimdevruli, Rrma da
amomwuravi Teoriebis formirebiT. socialur mec-
neirebaTa sferoSi misi erT-erTi Sedegi gamov-
linda sxvadasxva izmebis saxiT, mag., liberalizmi,
komunizmi, socializmi, racionalizmi, kapitalizmi
da a.S. rac Seexeba postmodernis moazrovneT, maTi
mtkicebiT es farTo Teoriebi, sazogadoebis es
<<didi narativi>>[8] aris sakmaod ambiciuri, op-
timisturi da redukcionisturi, romlis sust mx-
aresac saboloo angariSiT warmoadgens is, rom
mas ar SeuZlia axsnas adamianuri egzistenciis
rTuli realoba.
postmodernizmi tendirebs moicavs Teoriuli
varaudisa da argumentebis mTeli speqtri. post-
modernis moazrovneebi identificireben moralis
racionaluri midgomis specifikur safrTxeebs.
zigmund baumani[9]. postmodernis eTikis erT-er-
Ti yvelaze ufro cnobili mxardamWeri asabuTebs,
rom moralis kodifikaciiT qcevis specifikuri
wesebisa da kodeqsebis farglebSi racionaluri
midgomebi uaryofs moralis realur wyaros,
romelic sxvebTan mimarTebiT aris fesvgadgmuli
moralur impulsebSi. es aris TiToeuli adami-
anis subieqturi, emociuri konvikcia sworisa da
arasworis Sesaxeb, dafuZnebuli maT gamocdilebe-
bze, grZnobebsa da instiqtebze. moraluri gansja
ufro metad aris <<good feeling>>, presentimenti anu
winaTgrZnoba, vidre sxva ram, magram is gardauvlad
anulirdeba myisve, rogorc ki adamianebi ikaveben
organizaciul Tanamdebobebs da distancirdebian
maTgan, vinc sakuTar Tavze realurad ganicdis
am adamianTa gadawyvetilebebis Sedegebs. bizne-
sis eTikis konteqstSi esenia momxmareblebi, inve-
79
storebi, mimwodeblebi da sxv. am ideaTa safuZv-
elze SeiZleba movaxdinoT postmodernis eTikis
Semdegi saxis definicia:
postmodernis eTika aris midgoma, rac gansaz-
Rvravs moralis lokacias racionalurobis sfer-
os miRma emociur ,,moralur impulsSi” sxvebTan
mimarTebiT. is waaqezebs individualur aqtiorebs
yoveldRiur praqtikasa da wesebSi daeWvebisaken,
mosmenisaken da maTi emociebis, Sida konvikciebis
gagebisaken da <<good feelings>> intuiciebisken, Tu
ras fiqroben isini sworisa da arasworis Sesaxeb
gadawyvetilebaTa miRebis calkeul SemTxvevebSi.
sabolod, postmodernistebi ufro skeptikurad
arian ganwyobilni biznesis eTikis mTeli riske-
bis Sesaxeb, imdenad ramdenadac eTikuri Teoriebi
mimarTulia wesebisa da princi pebis Ziebisaken,
romlebic gansazRvraven sworsa da araswors.
postmodernistebis varaudiT martiv, universalur
da uryev qcevis formebze dafuZnebuli eTikuri
kodeqsi arasodes iqneba napovni. postmodernis,
iseve rogorc diskursis eTikas, biznesis eTikis
Sesaxeb ar SeuZlia Cveni raime wesebiTa da princ-
i pebiT, da miTumetes arc raime receptiT uzrunve-
lyofa eTikuri gadawyvetilebebisaTvis.
literatura
81
$3.2. deskrifciuli eTikuri Teoria
82
faqtori gavlena eTikur gadawyvetilebebze
asaki da genderi bundovani asociaciebis gamomwvevi
araerTgvarovani safuZveli /niSani
eTikur gadawyvetilebebTan
fsiqologiuri faqtorebi:
mcire magram mniSvnelovani efeqti
kognitiuri moraluri ganviTareba
eTikur gadawyvetilebaze.
ganaTleba da samsaxuri
pirovnebis miRebuli ganaTlebis ti pi da
xarisxi, iseve rogorc misi profesiuli momzadeb-
is done da gamocdileba SeiZleba aseve iqnas
miCneuli individualuri gavlenebis faqtorebad
eTikur gadawyvetilebebze. magaliTad, kvlevebma
aCvena, rom biznesis studentebi dasavleTSi sxva
mag., samarTlis studentebisagan ara mxolod mor-
aluri ganviTarebis rangiT dganan dabla, aramed
akademiuri TaRliTobis, kerZod plagiatis mxri-
vac gamoirCevian[6].
amasTan, biznesis studentebi sxva studentebi-
sagan gansxvavebiT metad amJRavneben egocentris-
tul faseulobebs.[6],.
aSkaraa, rom eTikis komponents moklebul bi-
znesganaTlebas ZaluZs gaamyaros miTi amoraluri
biznesis Sesaxeb[7] _ idea, romelic bizness ar ga-
nixilavs moralis sakiTxebTan kavSirSi. amgvarad,
miuxedavad imisa, rom individualuri (individis)
moralis zogierTi aspeqti SesaZlebelia ganvi-
Tardes aRzrdisa da saerTo ganaTlebis saSuale-
biT, aseve mainc rCeba adgili eTikuri treiningeb-
isTvis admianTa unarebis asamaRleblad, raTa
samuSao adgilebze moxdes arsebul problemaTa
Secnoba da gadaWra[8]. biznesis eTikis Seswavla
iZleva analitikuri unar-Cvevebis zrdisa da sru-
lyofis SesaZleblobas eTikur sakiTxebTan da
problemebTan urTierTdamokidebulebaSi. maSasa-
dame, ganaTleba da samsaxuri is faqtorebia, rom-
lebsac aseve SeuZliaT iTamaSon mniSvnelovani
roli Cveni eTikuri rwmenebisa da faseulobebis
formirebaSi.
86
fsiqologiuri faqtorebi
fsiqologiuri faqtorebi dakavSirebulia kog-
nitur procesebTan, sxva sityvebiT rom vTqvaT,
sinamdvileSi Tu rogor fiqroben adamianebi. eTi-
kuri gadawyvetilebis miRebis TvalsazrisiT, cod-
nas gansxvavebulobis Sesaxeb individTa kognitur
procesebSi SeuZlia dagvexmaros, gaverkveT Cveni
warmodgenis gaumjobesebaSi Tu rogor iReben
adamianebi gadawyvetilebebs moqmedebaTa kursis
moralurad sworTan an arasworTan dakavSirebiT.
qvemoT gTavazobT ori yvelaze ufro cnobili
fsiqologiuri faqtoris, - kognituri moraluri
ganviTarebisa da kontrolis lokusis mimoxil-
vas.
kontrolis lokusi
meore fsiqologiuri faqtori, Cveulebriv gan-
sazRvruli rogorc gavlena eTikur azrovnebaze
aris kontrolis lokusi (adgili).
individis kontrolis lokusi gansazRvravs
xarisxs, sadac mas sjera, rom gaaCnia kontroli
movlenebze missave cxovrebaSi. ase rom vinmes
maRali Sinagani kontrolis lokusiT sjera, rom
movlenebi mis cxovrebaSi SeiZleba ganviTardes
sakuTari ZalisxmeviT, maSin rodesac vinme sxva
maRali garegani kontrolis lokusiT Tvlis, rom
movlenebi rogorc wesi ukavSirdeba sxvebis moq-
medebaTa Sedegs, iRbalsa da bedisweras.
88
mTlianobaSi, kontrolis lokuss metwilad
gaaCnia mxolod relatiurad limitirebuli gav-
lena eTikur gadawyvetilebebze. miuxedavad amisa,
imis gageba, floben Tu ara firmis TanamSromlebi
Sinagan an garegan kontrolis lokuss, SesaZloa
mniSvnelovani iyos prognozirebisaTvis imis
Sesaxeb, Tu rogor reagirebas moaxdenen isini bi-
znesis eTikis problemebze da gansakuTrebiT gak-
icxvis an Seqebis Taobaze, rodesac amgvar gadawy-
vetilebaTa pirispir dgebian.
personaluri erTianoba
sityva, romelic eTikuri gadawyvetilebebis
miRebasTan kavSirSi yovelTvis ufro metad Cans
zedapirze, aris erTianoba.
erTianoba ganisazRvreba rogorc moraluri
princi pebisa Tu faseulobebis mimarT erTguleba.
sityvis Tavdapirveli mniSvneloba ukavSirdeba
mTlianobas, sadac Cans, rom moraluri princi pebis
erTguleba aris simtkice da erTianoba rwmenebsa
da moqmedebaSi, rac miuxedavad raime ganzraxviT
an cdunebiT misgan gadasaxvevad, SenarCunebulia.
aq Zalze mniSvnelovania e.w. <<whistleblowing>>-is
sakiTxi, romelic Cveulebriv biznesis eTikis mkv-
levarTa da studentTa interesis sagans warmoad-
gens. whistleblowing anu faqtebis gamoaSkaraveba
exeba moqmedebebs, rac rangisa da kvalifikaciis
miuxedavad TanamSromlebis mxridan damsaqmebleb-
isaTvis SemCneuli eTikuri darRvevebis warmoCena
– SetyobinebaSi mdgomareobs.
unda aRiniSnos, rom amgvari situacia warmoSobs
urTierTobaTa radikalizaciis molodinebs sa-
warmoSi, rac arc Tu sasurvel formebSi SeiZleba
iqnes gamovlenili. swored amitom aRniSnuli er-
Tianobis realizeba xSirad saWiroebs proteqci-
is garkveul dones SesaZlo rekomendaciis gamo.
89
erTianobis sakiTxis mniSvnelobis mzardi
yuradRebis miuxedavad, eTikuri gadawyvetilebeb-
is miRebis umetesi deskrifciuli modeli[11] ar
eswrafvis misi anu whistleblowing-is, rogorc gav-
lenis faqtoris gaTvaliswinebas biznesis eTikis
sakiTxTa gadawyvetaSi, radgan mraval swavluls
mainc sakmaod bundovnad da aradamajereblad
eCveneba is, Tu rogor da ratom zemoqmedebs per-
sonaluri erTianoba eTikur gadawyvetilebaTa
miRebis procesebze.
moraluri warmosaxva
dasasruls, kidev erTi individualuri faqtori,
romelsac ukanaskenl aTwleulSi sul ufro
mzardi yuradReba eTmoba biznesis eTikaSi aris
moraluri warmosaxva. moraluri warmosaxva nak-
lebad exeba moralur faseulobaTa krebuls, da
metad – SesaZlo sakiTxebis gadawyvetilebaTa da
Sedegebis farTo speqtris warmosaxvis unars[12].
es niSnavs, rom moraluri warmosaxva aris Semo-
qmedeba, riTac individs ZaluZs asaxos eTikuri
dilema, vidre Cveulebrivi organizaciuli re-
ceptis miReba prioritetulobaze da sagnebTan
damokidebulebaze dakvirvebisaTvis, moraluri
warmosaxva individs SesaZleblobas aZlevs gaiT-
valiswinos moraluri problemebi, perspeqtivebi
da Sedegebi erT mTlianobaSi.
moraluri warmosaxva CarTuli unda iyos eTi-
kuri gadawyvetilebis miRebis ti pobriv model-
ebSi da naklebad unda eqvemdebarebodes empiriul
testirebas.
dabolos, aucileblad unda aRiniSnos, rom
moraluri warmosaxva flobs mniSvnelovan po-
tencials Cven dasaxmareblad, _ axsnas da gamo-
avlinos vitaluri sakiTxi masTan dakavSirebiT,
Tu ratom arsebobs variaciebi individebs Soris
90
samuSao konteqstis efeqtSi maTi eTikuri gadawy-
vetilebis miRebaze.
91
Sesabamisad, Cven SegviZlia gamovyoT situaci-
uri gavlenis ori ZiriTadi ti pi:
• sakiTxTan dakavSirebuli faqtorebi;
• konteqstTan dakavSirebuli faqtorebi.
movaxdinoT am or kategoriaSi warmodgenili
ZiriTadi faqtorebisa da eTikuri gadawyvetileb-
is miRebaze maTi mosalodneli gavlenis deta-
luri aRweris ganxilva.
moraluri intensivoba
moraluri intensivobis cneba Tavdapirvelad
SemoTavazebuli iqna Tomas jonsis[13] mier, ro-
gorc eTikur gadawyvetilebis miRebis model-
Ta ganvrcobis saSualeba, masSi ideis CaTvliT,
romelsac gaaCnia eTikur sakiTxTa relatiuri
mniSvneloba da gavlena im procesebze, sadac gad-
awyvetilebis mimRebni pirispir Cndebian eTikur
problemebTan. jonsis mixedviT.[13, გვ. 347-348] sak-
iTxTa intensivoba varirebs eqvsi faqtoris Tanax-
mad, romlebzedac aris is damokidebuli:
• Sedegebis sidide. es aris zaralis (an
sargeblis) mosalodneli saerTo odenoba maTTvis,
vinc problemebiTa da moqmedebebiT ganicdis gav-
lenas. cxadia, problema SeigrZnoba gacilebiT in-
tensiurad, roca Sedegebi aris sagrZnobi. magali-
Tad iseTi, rogoric aris janmrTelobis problema
an sikvdili, gamowveuli defeqturi produqtebis
92
mizeziT;
• socialuri konsesusi. aq adamianebi Tanaxm-
debian eTikasTan dakavSirebul problemebsa Tu
moqmedebebze. moraluri intensivobis zrda mosa-
lodnelia im SemTxvevaSi, rodesac moqmedeba sx-
vaTa mier miiCneva araeTikurad;
• efeqtebis albaToba. es exeba albaTobas, rac
faqtobrivad zaraliT (Tu sargebliT) gamowveul
xdomilebasTan aris kavSirSi;
• droebiTi uSualoba. es dakavSirebulia im
siswrafesTan, riTac SeiZleba dadges Sedegebi.
rodesac Sedegebis dadgomas didi efeqtis misaR-
wevad sWirdeba wlebi, gadawyvetilebis mimRebebma
moraluri intensivoba SeiZleba droulad verc
ki SeniSnon - magaliTad, mowevis Tu sxva mavne
produqtebTan dakavSirebiT;
• siaxlove. am faqtors gaaCnia (socialuri,
kulturuli, fsiqologiuri Tu fizikuri) siax-
lovis gancda, riTac gadawyvetilebis mimRebi
piri gadawyvetilebis miRebisas ganicdis gavle-
nas. magaliTad, ganviTarebuli qveynis fabrika-
qarxnebSi cudi Sromis pirobebi, rogorc inten-
siuri moraluri sakiTxi, SeiZleba ufro metad
iyos Secnobili, vidre msoflios ganviTarebad
qveynebSi;
• efeqtis koncentracia. igi aRniSnavs xarisxs,
rac exeba moqmedebaTa Sedegebs, koncentrirebuls
met-naklebad mciresa Tu bevrze. mravali SeiZleba
grZnobdes, rom adamianis TaRliToba asi evroTi
ufro metad moralurad intensiuria, vidre imave
Tanxis odenobiT Cadenili TaRliToba uamravi
msxvili multinacionaluri aqcioneris mxridan.
jonsis moraluri intensivobis originaluri
formulireba aris Teoriuli (dafuZnebuli upi-
ratesad socialur fsiqologiaze), Tumca Semdgom
93
misi mtkicebulebaTa kargi mxardaWera uzrunve-
lyofili iqna empiriuli testirebis warmoCenis
gziT[14]. unda aRiniSnos, rom sakiTxis intensivoba
aris ara obieqturi, faqtiuri cvladi, aramed is
ufro damokidebulia masze, Tu es sakiTxi da misi
intensivoba rogor aris gagebuli da aRqmuli
organizaciis SigniT.
moraluri CarCo-struqtura
Tumca SesaZlebelia, rom jonsis eqvsi cvladiT
gadawyvetilebis mimRebTa mier moraluri sak-
iTxis intensivobis xarisxi iqnas gansazRvruli,
cxadia gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom
adamianebi sxvadasxva organizaciul konteqstSi
SesaZloa gansxvavebulad aRiqvamdnen am inten-
sivobas. msgavsi problema Tu dilema SeiZleba
aRqmuli iyos Zalzed gansxvavebulad imisda
mixedviT, Tu rogor da ra gziT aris aRniSnu-
li sakiTxi struqturizebuli. maSasadame, formas
romelSic formulirebulia moraluri sakiTxebi,
sakvanZo gavlena aqvs eTikur gadawyvetilebebze.
moraluri CarCo-struqturis yvelaze ufro
mniSvnelovani aspeqti, romelSic formulirebu-
lia moraluri problema aris ena. ‘”moralis eniT
sargebloba (iseTi sityvebis gamoyeneba, rogori-
caa – erTianoba, patiosneba, samarTlianoba, wesier-
eba, an sicrue, TaRliToba, qurdoba) albaT ufro
metad ukavSirdeba moralur azrovnebas, radgan
es cnebebi mibmulia arsebul kognitur katego-
riebs romlebsac moraluri Sinaarsi gaaCniaT”[15].
problema aris is, rom bevri adamiani biznesSi
uxalisod ekideba moraluri kondiciebiT Sefu-
Tos Tavisi saqme, maSinac ki, rodesac isini moqme-
deben moraluri mosazrebebiT, anda rodesac maT
moqmedebebs aSkarad mosdevs moraluri Sedegebi.
94
zogierTi mkvlevari mas axasiaTebs rogorc mor-
alur mdumarebas[16]. dasavleTSi farTod citire-
bul kvleviT proeqtSi, rac menejerebTan intervi-
uebs efuZneba, gamovlinda, rom menejerTa jgufebi
eswrafvis moralur moqmedebaTa, motivebisa da
saubrebis restruqturizacias, nacvlad imisa, Tu
rogor moqmedeben praqtikuli mosazrebebis or-
ganizaciis interesebisa da ekonomikuri azris
gaTvaliswinebiT. bairdisa da veitersis Tanaxmad
(1989), mosalodneli safrTxeebis SiSiT menejerebi
SesaZloa iqceodnen imgvarad, rom mxedvelobaSi
hqondeT Semdegi garemoebebi:
• harmonia. menejerebs rogorc wesi miaCniaT,
rom moraluri saubrebi arRvevs organizaciul
harmonias konfrontaciis provocirebiT, rekrimi-
naciiT / urTierTbraldebebiTa da erTmaneTisaken
TiTis gaSveriT;
• efeqtianoba. menejerebi xSirad grZnoben,
rom moralurma saubrebma SeiZleba bundovani gax-
ados sakiTxebi, rac xdis gadawyvetilebis miRebis
process ufro rTuls, xangrZlivsa da mouqnels;
• Zalisa da efeqturobis imiji. menejerebi
aseve Tvlian, rom maTi sakuTari imiji SesaZloa
dazaraldes, ramdenadac eTikasTan kavSirSi is
SeiZleba danaxul iqnes rogorc idealuri, utopi-
uri da sakmarisad arasaimedoobis mqone efeqturi
marTvisTvis.
sakuTari saqmianobis potenciuri moraluri di-
mensiebidan distancirebuli da gaTavisuflebuli,
erTi mxriv, da aRniSnuli marginalizaciis SiSi,
meore mxriv, is garemoebiTi faqtorebia, rac eWvS-
euvlad aCens sawarmos personaslis, pirvel rigSi
ki menejerTa amoralizaciis procesSi CarTvis
safrTxes.
95
konteqstTan dakavSirebuli faqtorebi
situaciuri gavlenis meore jgufs miekuTvne-
ba konteqstTan dakavSirebuli faqtorebi. kon-
teqstSi igulisxmeba organizaciuli konteqsti,
sadac moiazreba organizaciaSi dasaqmebuli Tan-
amSromlebi. magram, amave dros masSi gansakuTre-
biT igulisxmeba saqmian adamianebTan samuSao
garemos farglebSi warmoqmnili molodinebi da
moTxovnebi, romlebsac ZaluZT gavlena iqonion
maT aRqmebze moralurad swori kursis garkvev-
asTan dakavSirebiT. es faqtorebi gansakuTrebu-
li mniSvnelobis mqonea eTikuri gadawyvetileb-
is miRebis formirebisas organizaciebs SigniT.
biznesis eTikis menejmentisaTvis arsebobs aseve
mniSvnelovani ZiriTadi faqtorebi, romlebic sa-
muSao adgilebze xels uwyoben eTikuri gadawy-
vetilebis miRebis procesis gaumjobesebas.
dajildoebis sistemebi
mravli organizacia Tavisi TanamSromlebis
motivirebisaTvis iyenebs dajildoebis sistemas
bonus – sakomisio formis saxiT. magaliTad, gay-
idvebis zrdis miRwevisaTvis gamyidvelebi iRe-
ben Sesabamis jildos, magram aq sayuradReboa
is garemoeba, rom amgvar SemTxvevaSi ufro meti
sakomisio – bonusis gamomuSavebis mizniT maTi
mxridan momxmareblebTan urTierTobaSi SesaZloa
adgili hqondes garkvel eTikur standartebTan
kompromiss, rac rasakvirvelia pirdapir aisaxeba
gamyidvelTa eTikur qcevebze. amgvar gamovline-
baTa efeqtur prevencias warmoadgens sawarmos
xelmZRvanelobis mier araeTikurad moqmedi Tan-
amSromlebis mimarT (rac SeiZleba gamoixatos
momxmareblisaTvis saqonlis upiratesobaTa gada-
Warbebasa Tu momxmarebelTa SecdomaSi SeyvanaSi
96
konkurentebis saqonlis Taobaze) gamafrTxilebe-
li Tu sxva dasjadi RonisZiebebis gatareba. daus-
jelobis SemTxvevaSi ki savsebiT SesaZlebelia,
rom eTikur moTxovnaTa sakmaod martivad darRve-
vis faqtebi xSirad meordebodes. amitom, eTikuri
princi pebisa da standartebis mimarT erTguleba
is saukeTeso gamosavalia, rac gameorebis nakleb
Sanss tovebs mTlianad kompaniaSi.
miuxedavad jildoebisa da eTikur qcevebs So-
ris arsebuli urTierTdamokidebulebis Zlieri
akademiri mxardaWerisa, zogierTma kvlevam[17]
mainc aCvena araeTikuri qcevebis dajildoebasa
da amgvar moqmedebaTa gagrZelebas Soris arse-
biTi korelaciis SemTxvevebi da maTi negatiuri
mxareebi. amitom, menejerebi faqtobrivad irCeven
dabalansebul midgomas, ramdenadac pragmatuli
interesebi da mastimulirebeli jildoebi Seg-
nebulad aris gadaxlarTuli moralur mosazre-
bebTan gadawyvetilebis miRebis menejmentSi[18].
xelmZRvaneloba
aqedan Cven SegviZlia ganvixiloT xelmZ-
Rvanelobis sakiTxi. cnobilia, rom adamianebi
xSirad ar akeTeben swored mas, rac jildos im-
saxurebs. isini, rogorc wesi akeTeben mas, risi ga-
keTebac maT ubrZanes. es SeiZleba iyos pirdapiri
instruqcia ufrosis mxridan raimes Sesasrule-
blad, ra drosac xelqveiTebi savaldebulod ar
miiCneven eWvqveS daayenon an uaryon msgavsi mi-
TiTebebi maTi ierarqiulad dabla myofi statu-
sis gamo. sxva dros xelqveiTebma SesaZlebelia
menejerTagan miiRon arapirdapiri instruqciebi
raimes araeTikurad Sesasruleblad, sadac isini
aucileblad igrZnoben mcire opcions, Tumca moq-
medebis saeWvo formebSi.
97
menejerebs cudi magaliTis micemiT aseve Seu-
ZliaT hqondeT gavlena sakuTar TanamSromle-
bze. poznerisa da Smitis[19] Tanaxmad, aSS-is erTi
mesamedi dabali da saSualo rangis menejerebi
namdvilad ganicdian moraluri princi pebis erT-
gulebis simwires, rasac adasturebs maTi xSiri
CarTuloba kompaniis SigniT mimdinare araeTikur
procesebSi. SedarebiT gviandeli monacemebi[20] ki
mowmobs, rom msxvili da saSualo masStabis or-
ganizaciaTa TanamSromlebis naxevarze naklebis
SefasebiT, maTi xelmZRvanelebi sakmaod maRali
dadebiTi pirovnuli niSanTvisebebiT gamoirCevian.
dasasruls, cxadia, rom xelmZRvanelobas
xelqveiTTa meSveobiT ZaluZs gavlena iqonios
eTikur gadawyvetilebebze, maSin rodesac isini
aRmoCndebian potenciur problemaTa pirispir.
biurokratia
jildo-sasjelisa da xelmZRvanelobis gav-
lenis safuZvladdeba biznesorganizaciebSi war-
moadgens biurokratiis xarisxs. biurokratia
aris formaluri organizaciis ti pi dafuZnebuli
racionalur princi pebze da xasiaTdeba deta-
luri wesebiTa da procedurebiT, arapersonaluri
ierarqiuli urTierTobebiTa da amocanaTa myari
dayofiT.
biurokratia, dafuZnebuli maqs veberis[21]
Sromebze biurokratiuli formis Sesaxeb, iseve
rogorc gviandeli diskusiebi biurokratiis ir-
gvlil moralis Taobaze robert jeikolTan[22],
zigmunT baumanTan[23] da rene ten bosTan[24] asa-
buTebs rigi efeqtebis arsebobas eTikur gadawy-
vetilebeze:
• moraluri avtonomiis represia. individ-
is morali mimarTulia iqiTken, rom daemorCilos
98
funqcionalurad specifikur wesebsa da biurok-
ratiuli organizaciis wesebs. amgvarad, efeqturi
biurokratia arsebiTad ,,aTavisuflebs” adamians
moraluri refleqsiisa da gadawyvetilebis miReb-
isagan, ramdenadac is mxolod saWiroebs preskrif-
ciuli wesebisa da procedurebis miyolas, dadge-
nilT organizaciuli miznebis miRwevisaTvis,
ramac SeiZleba gamoiwvios TanamSromelTa ,,mor-
alur robotad” qceva, romlebic mxolod wesebs
icaven da ar fiqroben Tu ratom arsebobs isini,
an SeiZleba Tu ara maT miznebSi daeWveba;
• instrumentaluri morali. biurokratia
organizaciis wevrTa yuradRebas mimarTavs or-
ganizaciuli miznebis efeqtur miRwevaze. aqedan,
morali SesaZloa racionaluri iyos mxolod am
miznebis miRwevisaTvis dadgenil wesebTan Sesa-
bamisobis TvalsazrisiT, e.i. saqme gvaqvs instumen-
talizebul moralTan da ara Tavad miznebis mor-
alur substanciaze yuradRebis fokusirebasTan.
Sesabamisad, gadawyvetilebis miReba fokusirdeba
masze, iyo Tu ara swori procedurebi, gatarebuli
gansazRvruli miznis misaRwevad, nacvlad imisa,
aris Tu ara Tavad miznebi moralurad sasikeTo;
• distancireba. biurokratia emsaxureba
Cveni sakuTari moralis Semdgom CaxSobas Cveni
distancirebiT Cvenive moqmedebaTa Sedegebisgan;
• moraluri statusis uaryofa. dasasruls,
biurokratia gardaqmnis moralis obieqtebs, ro-
goric aris adamianebi Tu cxovelebi, sagnebi Tu
niSan-TvisebaTa erToblioba. amgvarad, TanamSrom-
lebi xdebian humanuri <<resursi>> zogierTi or-
ganizaciuli miznisaTvis; momxmareblebi daiyvane-
bian prefinanciaTa erTobliobamde marketingis
monacemTa bazaSi; cxovelebi xdebian produqci-
is erTeuli, romlebic ganicdian teqnologiur
99
damuSavebas fabrika-qarxnebSi. saqme imaSia, rom
amocanaTa dayofisa da efeqtianobaze fokusire-
bis gziT adamianebi, rogorc moraluri arsebebi
dakargulia da saboloo angariSiT, isini uaryo-
filni arian WeSmariti moraluri statusisgan.
samuSao rolebi
rogorc davinaxeT, Sromis biurokratiuli or-
ganizacia adamianebs ganawesebs konkretul spe-
cializaciebsa Tu amocanebSi, romlebic (Sromis)
samuSao rolebs warmoadgenen. qcevis es model-
ebi gulisxmobs sxvadasxva pirTagan gansazRvru-
li poziciis dakavebas organizaciaSi[25]. samuSao
rolebi SeiZleba iyos funqcionaluri _ magali-
Tad, buRaltris, inJinrisa Tu gamyidvelis – anda
isini SeiZleba iyos ierarqiuli – magaliTad, di-
reqtoris, menejerisa Tu xelmZRvanelis rolebi.
rolebs ZaluZT moaxdinon inkafsulacia molod-
inebis mTeli nakrebisa sakiTxebis Sesaxeb: ra
unda Sefasdes, rogor urTierTob sxvebTan, rogor
unda moiqce.
es molodinebi aigeba formaluri ganaTlebiT,
treiningebiTa da gamocdilebiT da maT SeiZle-
ba hqondeT Zlieri gavlena adamianis qcevebze.
biznesis eTikis konteqstSi, miTiTebul samuSao
rolebsa da Tanmxleb molodinebs, dafuZnebulT
pirovnebis adaptur rolze, SeiZleba hqondeT mniS-
vnelovani gavlenebi gadawyvetilebis miRebaze.
Cveni individualuri morali, faseulobebi da
rwmenebi, romlebsac, SegviZlia vflobdeT, Sesa-
Zloa iqnas CaxSobili im faseulobebisa da rwme-
nebis SeTvisebiT, rac Cakirulia Cvens samuSao
rolSi. amitom, rolebi ar warmoadgens Cveni
pirovnulobis myar maxasiaTebelsa Tu aspeqts, ma-
gram mas mainc didi konteqstualuri gavlenebi
100
gaaCnia Cven gadawyvetilebasa da qcevebze.
literatura
1. W. Visser, D. Matten, M. Pohl, N. Tolhurst, <<The A to Z
of Corporate Social Responsibility>>, Chichester, West Sussex,
2008.
2. Ford, R. C., and Richardson, W.D., Ethical Decision
making: a review of the empirical literature., Journal of Business
Ethics, #13/3, 1994.
3. Loe, T. W., Ferrell, L., Mansfield, P., A review of empiri-
cal studies assesing ethical decision making in business., Journal
of Business Ethics, #25/3, 2000.
4. arsebobs mravalricxovani gamokvlevebi, romlebSic
es sakiTxia ganxiluli: Becker and Fritzsche’s (1987) study of
French, German, and US managers; Lysonski and Gaidis’s (1991)
study of US, Danish, and New Zealand business students; Nyaw
and Ng’s (1994) study of Canadian, Japanese, Hong Kong, and
Taiwanese business students; Jackson and Artola’s (1997) study
of French and German manageres; and Jackson’s (2001) tencoun-
103
try study across four continents.
5. Hofstede, G., Gulture’s Consequences: Jnternational
Differences in Work Related Values. Beverly Hills: Sage., 1980
Hofstede, G., Cultures and Organizations: Software of the Mind.
London: Harper Collins., 1994
6. McCabe, D. L., Dukerich, J. M., and Dutton, J. E., ‘Con-
text, varlues and morals dilemmas: comparing the choices of busi-
ness and law school students’ journal of Business Ethics, N10/2,
1991; McCabe, D.L., and Treviño, L. K., ‘Academic dishonesty:
honor codes and other situational influences’. Journal of Higher
Education, #64, 1993.
7. De George, R. T., Business Ethics, 5 th edn. Upper Sad-
dle River, NJ: Prentice Hall, 1999
8. Treviño, L. K., Nelson, K. A., Managing Business Ethics:
Straight Talk about Haw to do it Right, 2 nd edn. New York: John
Wiley., 1999.
9. Kohlberg, L., Stage and sequence: the cognitive develop-
ment approach to socialization. D. Goslin (ed.) Handbook of So-
cialization Theory and Research. Chicago: Rand McNally, 1969.
10. Fraedrich, J., Thorne, D. M., Ferrell, O. C., ‘Assesing the
application of cognitive moral development to business ethics’.,
Journal of Business Ethics, N13/10, 1994.
11. Solomon, R.C., A Better Way to Think about Business:
How Personal Integrity Leads to corporate Success. New York:
Oxford University Press., 1999
12. Werhane, P.H., ‘Moral Imagination and the search for
ethical decision-making in managmment’, Business Ethics Quar-
terly, Ruffin Series (1): 1998.
13. Jones, T. M., Ethical decision making by individuals in
organizations: an issue-contingent model, Academy of Manage-
ment Review, #16, 1991
14. Morris, S. A., McDonald, R.A., ‘The role of moral in-
tensity in moral judgements: an empirical investigation’., Journal
of Business Ethics, #14, 1995; Frey, B. F., ‘The impact of moral
intensity on decision making in a business context’., Journal of
104
Business Ethics, #26, 2000.
15. Theviño, L. K.,’ Nelson, K. A., Managing Business Eth-
ics: Straight Talk about How to do it Right, 2nd edn. New York:
John Wiley., 1999.
16. Bird, F.B., Waters, J. A., ‘The moral muteness of manag-
ers’. California Management Review, 1989.
17. Loe, T. W., Ferrell, L., Mansfield, P., A review of empiri-
cal studies assessing ethical decision making in business., Journal
of Business Ethics, #25/3, 2000.
18. Watson, T. J., Ethical codes and moral communities: the
gunlaw temptation, the Simon solution and the David dilemma.,
In M. Parker (ed.), Ethics and Organizations. London, 1998.
19. Posner, B.Z., Schmidt, W. H., Values and the American
Manager: an update updated., California management Review,
#34/3, 1992
20. Ferrell, O.C., Fraedrich, J., Ferrell, L., Business Ethics:
Ethical Decision Making and Cases, 5th edn. Boston: Houghton
Mifflin., 2002.
21. Weber, M., the Theory of Social and Economic Organiza-
tion, trans. A. M. Henderson, T. Parsons. Oxford: Oxford Univer-
sity Press. 1947.
22. Jackall, R., Moral Mazes. Oxford University Press. 1988
23. Bauman, Z., Modernity and the Holocaust. Cambridge:
Polity Press. 1989; Bauman, Z., Postmodern Ethics. Oxford:
Blackwell 1993.
24. Ten Bos, R., ‘Business ethics and Bauman ethics’. Or-
ganization Studies, 18/6: 997-1014, 1997
25. Buchanan, D., Huczynski, A., Organizational Behaviour,
3rd edn. London: Prentice – Hall., 1997.
26. Ferrell, A., Fraedrich, J., A synthesis of ethical decision
models for marketing., Journal of Macromarketing, #9/2, 1989.
27. Loe, T. W., Ferrell., Mansfield, P., A review of empirical
studies assessing ethical decision making in business., Journal of
Business Ethics, #25/3 2000.
28. Sinclair, A., Approaches to organizational culture and
105
ethics., Journal of Business Ethics, #12., 1993; Dahler – Larsen,
P., Corporate Culture and morality: Durkheiminspired reflections
on the limits of corporate culture., Journal of Managment Stud-
ies., #31/1, 1994; Starkey, K., Durheim and the limits of corporate
culture: whose culture? Wich Durkheim?, Jurnal of Managment
Studies, #35/2, 1998.
29. Treviño, L. K., Nelson, K. A., Managing Business Eth-
ics: Straight Talk About How to do it Right, 2nd edn. New
York: John Wiley., 1999.
30. Ferrell, O.C., Fraedrich, J., Ferrell, L., Business Ethics:
Ethical Decision Making and Cases, 5ht edn. Boston: Houghton
Mifflin., 2002.
106
Tavi 4. globalizacia da biznesis
eTika
108
rom msgavs kavSirebs yovelTvis hqondes global-
uri gavrceleba msoflios masStabiT. am kavS-
irebTan mimarTebaSi axali midgoma mdgomareobs
masSi, rom is metad aRar saWiroebs geografiul
xdomilebebs da rom isini metad aRar izRude-
bian teritoriuli daSorebebiTa da sazRvrebiT.
profesori Solte[3] amgvar globalizacias axa-
siaTebs rogorc deteritorizacias. maSasadame,
globalizacia aris teritoriuli bazisis pro-
gresirebadi moSla socialur, ekonomikur da
politikur urTierTobaTa da procesebis war-
samarTavad. globaluri komunikaciebi, global-
uri produqtebi, globaluri finansuri sistemebi
da kapitalis bazrebi warmoadgens deteritori-
zaciis metad mkafio magaliTebs. aqedan gamomdin-
are, saxezea globalizaciis, rogorc deteritori-
zaciis Seuqcevadi procesi msoflio ekonomikaSi.
globalizacia ekonomikuri saqmianobis deteri-
torizaciis TvalsazrisiT gansakuTrebiT rel-
evanturia biznesis eTikisaTvis, rac sam ZiriTad
sferoSi vlindeba. esenia: kultura, samarTali da
angariSvaldebuleba.[2, gv.17]
110
upiratesad exeba is sakiTxebi, romlebic ar gane-
kuTvneba samarTlis sferos, an sadac ar arsebobs
gansazRvruli konsesusi Tu ra aris ,,swori” da
ra ,,araswori”, garkveuli azriT SeiZleba iTq-
vas, rom biznesis eTika iwyeba iq, sadac mTavrdeba
kanoni. amgvar mocemulobaSi deteritorizacia
zrdis moTxovnas biznesis eTikaze, radgan det-
eritorizebuli ekonomikuri saqmianobebi gamodis
erovnul mTavrobaTa kontrolis sazRvrebidan.
magaliTad, globaluri finansuri bazrebi imyofe-
bian nebismieri erovnuli xelisuflebis kontro-
lis miRma.
angariSvaldebulebis sakiTxi. mivapyrobT ra
dakvirvebul mzeras msoflio movlenebs, advilad
SevamCnevT ekonomikuri subieqtebis globalur
scenaze im dominanti multinacionaluri korpo-
raciebis arsebobas, romlebic gansazRvraven ara
mxolod calkeuli regionebis, aramed msoflio
ekonomikur politikasac. calkeuli mnk ekonomi-
kurad gacilebiT mZlavria, vidre ara mxolod gan-
viTarebadi, aramed mravali ganviTarebuli qveynis
mTavroba. miuxedavad amisa, nebismieri qveynis mTav-
roba angariSvaldebulia sakuTari xalxis winaSe,
maSin rodesac mnk-is menejerebi formalurad an-
gariSvaldebulni arian mxolod adamianTa Sedar-
ebiT patara jgufebis winaSe, romlebic floben
kompaniaTa aqciebs. sazogadoebriv jgufebs sxva-
dasxva qveyanaSi, romlebic pirdapir arian mnk-is
sainvesticio gadawyvetilebebze damokidebulni,
ar gaaCniaT kompaniebze gavlena, da regionaluri
Tu erovnuli mTavrobebisagan gansxvavebiT, arc
mnk-i arian angariSvaldebulni zemoT aRniSnuli
wreebis mimarT. ras niSnavs es? es niSnavs imas, rom
deteritorizaciis pirobebSi mTavrobebs kor-
poraciebze sul ufro naklebad SeuZliaT kon-
111
trolis ganxorcieleba, da Tavis mxriv miT ufro
naklebad gaxsnilni arian korporaciebi demokra-
tiuli kontrolisaTvis dazaralebuli adamianeb-
is mxridan. amgvarad, pirdapiri mowodeba mnk-is an-
gariSvaldebulebis Sesaxeb, sul ufro xmamaRala
gaismis ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi, rasac
zemoT naxsenebi antoglobalistTa protestebic
adasturebs.
literatura
1. Paulson, H., ‘The gospel of globalisation’., Financial
Times, 13 Nov: 25., 2001
2. Crane, A., Matten, D., Business Ethics, A EUROPIAN
PERSPECTIVE (Managing Corporate Citizenship and Sustain-
ability in the Age of Globalization), Oxford, 2004.
3. Scholte, I.A., Globalization: A Gritical Introduction. Bas-
ingstoke: Polgrave., 2000.
112
$4.2. globalizaciis gavlena
biznesurTierTobebze
113
mokled ganvixiloT TiToeuli maTgani
erovnuli kulturebi da moraluri faseu-
lobebi. erovnul kulturebsa da moralur fa-
seulobebs Soris arsebobs mWidro kavSir-urTi-
erToba msoflio masStabiT. am mxriv aRsaniSnavia
prof. hofsteidis[2] oTxi dimensis mqone modeli,
damaxasiaTebeli sxvadasxva kulturuli faseu-
lobebiT: individualizmi/koleqtivizmi, Zalau-
flebis distancia anu masStabi, mamakacuroba
/ qaluroba, gaurkvevlobis Tavidan acileba. es
dimensebi bundovnad fokusirdeba zogierT sak-
vanZo aspeqtze, rac safuZvlad udevs im moralur
faseulobebs, romlebic gansazRvraven damsaqme-
belsa da dasaqmebuls Soris arsebul urTierTo-
bebs. mag., “individualizmi / koleqtivizmi” dimen-
sis SemTxvevaSi, individualuri qcevis kultura
gamoxatulebas poulobs imgvar formebSi, rom
TiToeuli dasaqmebulisaTvis misaRebia individu-
aluri pasuxismgeblobis aReba sakuTari damsaqme-
blis winaSe, maSin rodesac koleqtiuri qcevis
kulturisaTvis, rogorc wesi niSandoblivia gaer-
Tianebis saWiroeba da koleqtiuri monawileoba.
agreTve, koleqtivistebis sazogadoebaSi, pirovneb-
is unari imuSaos kargad sxvebTan erTad da Se-
Zlos TanamSromlobis safuZvelze erToblivi
gadawyvetilebis miRebaSi monawileoba, SesaZle-
belia Sefasebul iqnas swored rom maRali pro-
fesionalizmis kvalifikaciiT. rogorc cnobili
mecnierebi trevino da nelsoni[3] gvTavazoben,
es SeiZleba niSnavdes imas, rom koleqtivistur
kulturaSi, ramdenadac Sromis maZiebeli da misi
ojaxi aris nacnobi, sando da mosawoni, imdenad am
faqtorebs aplikantis samsaxurSi asayvanad dam-
saqmeblis TvalSi gadamwyveti mniSvneloba gaaC-
nia, maSin rodesac individualisturi kulturis
114
qveynebSi msgavsi ,,nepotizmi” SesaZloa aRqmuli
iqnes, rogorc cudi gavlenis momxdeni faqti da
diskriminaciuli qmedeba.
saqme imaSia, rom gansxvavebul kulturebSi gan-
sxvavebulad ganixileba dasaqmebulTa uflebebi
da movaleobebi. es niSnavs imas, rom mmarTvelTa
damokidebulebis dros sxva qveynis (gansakuTrebiT
mesame da meoTxe samyaros qveynebis) personalTan,
an sulac biznesis kritikasa da Sefasebisas, ro-
gorc mecnierTa, ise eqspertTa mxridan upiratesad
saWiroa eTikis kulturuli bazisis wvdoma da
gageba msgavs qveynebSi. rasakvirvelia, industriu-
lad ganviTarebul da ganviTarebad qveynebs So-
ris arsebuli Sromis zogaduniversaluri ufle-
bebis dacvis, maTi realizaciis xarisxis mkveTri
da aSkara Seusabamoba, warmoSobs absolutizmis
da relativizmis urTierTSepirispirebulobis
problemas.
absulutizmi VS relativizmi. absolutizmi
warmoadgens ideas imis Sesaxeb, rom Tu eTikuri
princi pi marTebulad iqna miCneuli, maSin is var-
gisia yvelgan. relativizmi piriqiT, _ igi gaiaz-
reba imgvarad, rom eTikis arcerTi xedva ar miiC-
neva marTebulad, vinaidan is yovelTvis unda iyos
relatiuri istoriul da kulturul konteqstTan
mimarTebaSi. aqedan gamomdinare, SegviZlia davuS-
vaT, rom eTikuri absolutizmisa da relativizmis
orive ukiduresoba ar iZleva sakmaris pasuxs im
aSkarad gansxvavebul pirobebze, romlebsac dRem-
de aqvs adgili mTel msoflioSi. relativisti-
saTvis evropidan, romelic warmarTavs Sida saqmi-
anobiT politikas ucxo kulturul konteqstSi,
sruliad zedmetia moraluri gansjis aucile-
bloba. mag., Tu pakistanis kulturaSi dasaSvebia
ToTxmetsaaTiani samuSao dRe, ratom Caanacvleb-
115
da is mas dasavluri standartebiT? maSasadame,
relativizmi uaryofs nebismier eTikur proble-
mas, wamoWrils Sromis cudi pirobebisa da eqspl-
uataciis irgvliv, vidre isini Seesabamebian moce-
muli qveynisa da kulturis standartebs. maSin
rodesac, speqtris meore bolos myofi absolutis-
tisaTvis Tu marTebulia moraluri standartebi,
maSin isini marTebuli da misaRebia yvelgan mTel
msoflioSi, da kompaniebSic, gamodinare aqedan
valdebulni arian daicvan muSakTa Sromis ufle-
bebi da mainc, rogorc Cans es ori mxare veras-
dros miva saerTo konsesusamde. amitom, Tu gvsurs
vi povnoT praqtikuli gzebi winsvlisa, saWiroa
amas SevxedoT cota sxvagvarad da ufro dakvir-
vebiT. samoqmedo orientiris ZiriTad wess Sei-
Zleba warmoadgendes adamianis uflebebi, rogorc
marTvelobiTi saqmianobis sabazo kompasi[4]. Tuki
garkveuli praqtika arRvevs adamianis uflebebs,
SeiZleba vifiqroT, rom es eTikurad mcdari da
miuRebelia. amgvari Sexedulebis miRma arsebobs
mosazreba, rom TanamSromelTa mimarT gansxvave-
buli midgomebi globaluri masStabiT, TavisTa-
vad ar gulisxmobs eTikurad arasworsa da miuRe-
bels, aramed damokidebulia im qveynis SedarebiT
ekonomikur ganviTarebaze, romelSic mimdinareobs
aRniSnuli praqtika. amgvar SemTxvevaSi ZiriTadi
ekonomikuri sakiTxi mdgomareobs xelfassa da
samuSao pirobebis SesabamisobaSi ganviTarebadi
qveynis ekonomikur ganviTarebasTan[5]. magaliTad,
is ToTxmetsaaTiani samuSao dRe, romelsac fran-
guli mnk uwesebs Tavis TanamSromlebs pakistanSi,
iqneboda Tu ara misaRebi maSin Tuki safrangeTis
eqneboda igive ekonomikuri mdgomareoba rogorc
pakistans?
e.w. ‘race to the bottom’. ucxoeTSi dasaqmebis
116
standartebis adaptaciisa Tu ara adaptaciisagan
damoukideblad, profesorebi Sereri da smidi[6]
amtkiceben, rom mnk-i aseve TamaSoben garkveul
rols standartebis mxriv am qveynebSi. kerZod,
ganviTarebad qveynebs Soris gaCaRebulia didi Se-
jibri, erovnuli interesebis mkveTri SezRudvis
xarjze mnk-Tvis saukeTeso sainvesticio garemos
SesaTavazeblad, ucxouri investiciebis mozid-
vis mizniT. xolo am konteqstSi, globalizacia,
romelic ekonomikur sivrceTa deteritorizacia-
sTan asocirdeba, ganviTarebuli qveynebisaTvis qm-
nis uzarmazari arCevanis Tavisuflebas biznesis
sawarmoeblad.
globalizaciis mravali kritikosi[1, gv.255] amt-
kicebs, rom investiciebis mosazidad dawyebul
am gamalebul konkurenciaSi sakvanZo faqtorebs
warmoadgens mnk-Tan arsebuli xarjebi, rac dakav-
Sirebulia ekologiur regulaciebTan, gadasax-
adebTan da tarifebTan, dasaqmebulTa socialur
keTildReobasTan, janmrTelobisa da usafrTxoeb-
is sakiTxebis uzrunvelyofasTan. Sedegad, msxvi-
li investorebi irCeven iseT qveynebs, romlebic
maT sTavazoben SedarebiT umjobes pirobebs, rac
xSirad niSnavs regulaciebisa da socialuri uz-
runvelyofis udables dones dasaqmebulTaTvis.
amitom, msgavsi Sejibrebebi qveynebs Soris kidev
ufro auaresebs maT eko-socialurs mdgomareobs
da mihyavs isini e.w. << race to the bottom>>-is arse-
bobamde. msgavsi umisamarTo srbolebis uzrunve-
lyofis umTavres subieqtad ki swored mnk-i gvev-
linebian[7] miuxedavad SeuzRudavi Tavisufali
vaWrobis momxreebis sapirispiro mosazrebebisa,
romlebic ar iziareben aRniSnul pozicias da mi-
aCniaT, rom qveynebs Soris arsebuli konkurenciis
negatiur argumentad motana ara mxolod Secdoma,
117
aramed winaaRmdegobaSia Tavisufal vaWrobasTan
da bazris deregulirebasTan, SeuZlebelia imis
uaryofa, rom mnk-is mier warmoebuli samsaxovani
(socialuri, ekonomikuri, ekologiuri) interven-
ciebi mesame da meoTxe samyaros qveynebSi dRemde
grZeldeba.
globalizaciis konteqstSi multinacionalur
kompaniebs akisriaT sakmaod didi potenciuri
pasuxismgebloba. mnk warmoadgenen saerTaSoriso
biznespraqtikis mZlavr aqtiorebs dislokaciis
qveynebSi, romlebic gansakuTrebul sakvanZo rols
TamaSoben e.w. <<instituciuri fonis>> SeqmnaSi,
da romelic moicavs iseT instituciur forme-
bs, rogorebicaa profkavSirebi, janmrTelobisa
da usafrTxoebis normebi, sxvadasxvagvari wesebi,
regulaciebi da standartebi, romlebic xels uw-
yoben mSromelTa uflebebis dacvas globaluri
ekonomikuri urTierToebebis pirobebSi.
literatura
1. A. Crane, D. Matten; Business Ethics, A European Per-
spective (Managing Corporate Citizenship and Sustainability in
the Age of Globalization). Oxford – New York, Oxford Univer-
sity Press, 2004.
2. G. Hofstede; Cuture’s Consequences: International Dif-
ferences in Work Related Values; Beverly Hills: Sage, 1980
3. L.K. Trevino, K.A. Nelson; Managing Business Ethics:
Straight Talk about How to do it Right, 2nd edn., New York: John
Wiley., 1999.
4. P. Frankental, “The UN Universal Declaration of Human
Rights as a corporate code of Conduct”. Business Ethics: A Euro-
pean Review, #11/2, 2002.
5. T. Donaldson, The Ethics of International Business., New
York: Oxford University Press., 1989.
6. A.G. Scherer, M. Smid., “The Downward spiral and the
118
V.S. model business principles: why MNEs should take respon-
sibility for improvement of worldwide social and environmental
conditions”., Management International Review, # 40/4, 2000.
7. D. Spar, D. Yoffie., “Multinational enterprises and the
prospects for justice”., Journal of International Affairs, #52/2,
1999.
119
$4.3. biznesis eTikis analizuri midgoma
kompaniaTa gadawyvetilebebis
problematikaSi
120
aris humanuroba, samarTlianoba, Tavisufleba, pa-
tiosneba da sxv[1]. es damokidebulebebi SeiZleba
iyos logikuri da/an empiruli saxis. logikuri
saxis damokidebulebebi aixsneba definirebuli
dasazRvrulobiTa da tavtologiuri saxecvli-
lebebiT, xolo empiriuli saxis damokidebule-
bebi xSirad konkretuli gamoyenebis sferoebiT
aris limitirebuli. ekonomikuri gadawyvetilebis
TeoriaSi miznobriv urTierTobaTa wvdomisa da
analizisaTvis SemuSavda da ganviTarda rigi saS-
ualebebi, romlebic normaTa analizisaTvis Sei-
Zleba iqnas gamoyenebuli.
sakvlev kriteriumTa SerCeva erTi mxriv damok-
idebulia ekonomikur sistemasa da masTan erTad
CarCowesrigze, iseve rogorc masSi dasaxul mizne-
bze, xolo meore mxriv – sazogadoebis moralsa da
am moralis normaTa mxedvelobaSi mimReb sazoga-
doebis wevrebze. swored amitom aqvs ekonomikuri
sistemis gaxsnilobas, farTo ekonomikur sivrc-
eTa integraciasa da globalizacias mniSvnelo-
vani gavlena bizneseTikaSi Semaval sagnebze. gan-
sxvavebul ekonomikur sistemebsa da kulturebs
Soris Sexvedrebi xsnis kvlevis axal sferoebs
bizneseTikisaTvis. aqve unda SevniSnoT isic, rom
analizuri bizneseTika efuZneba deskrifciuli
bizneseTikis** wvdomas da mianiSnebs misi Secno-
bis gardauval aucileblobaze.
sinamdvileSi, ekonomikur da eTikur normebs So-
121
ris konfliqtebi Tavs iCens kompaniebSi uwinaresad
konkretuli gadawyvetilebebis miRebisas warmo-
qmnili problemis dros. empiruli gamocdilebe-
bi aCvenebs, rom kompaniebs msgavs miznobriv kon-
fliqtTa gadaWra mxolod garkveuli masStabiT
ZaluZT. amitom gadawyvetilebaTa konfliqtis ana-
lizSi normaTa analizis gverdiT arsebobs ana-
lizuri bizneseTikis meore mniSvnelovani sagani.
igi moicavs gadawyvetilebaTa problemis gul-
dasmiT damuSavebas, mis sistematizaciasa da kvle-
vas iq, sadac saxezea konfliqtebi ekonomikur da
eTikur kriteriumebs Soris[2]. maTi urTiergami-
jvnisaTvis SeiZleba daisvas kiTxva imis Sesax-
eb, Tu ra zomiT arsebobs amgvari konfliqtebi
rogorc calkeul, ise sxvadasxva personaliebsa
da instituciebs Soris. Tanaxmad amisa, SesaZle-
belia moxdes intra_ da interpersonaluri, iseve
rogorc intra– da interinstucionaluri gadawy-
vetilebis konfliqtTa gamijvnac[3].
eTikuri normebis mxedvelobaSi miReba da maTi
maqsimalurad gaTvaliswineba rogorc calkeul
pirebTan, jgufebTan, aseve kompaniis Sida fun-
qcionirebasa da kompaniaTaSoris urTierTobebT-
an mimarTebaSi warmoadgens qmediT saSualbas ar-
sebuli konfliqtebis gadasaWrelad. garda amisa,
gadawyvetilebaTa konfliqtebis analiziT Sesa-
mCnevi xdeba is, Tu ra efeqtebi aRZravs eTikuri
kriteriumebis dacvisa da maTTan gadawyvetilebis
miRebis SesabamisobaSi yofnis aucileblobas am
mimarTulebiT.
eTikuri kriteriumebis gavlenis sistemuri kv-
leva sawarmoo gadawyvetilebaTa problemebis
Sesaxeb aseve emsaxureba garkveul sferoTa da
Tavad gadawyvetilebebis sirTuleTa Secnobas,
sadac moralur konfliqtebs srulebiT ar aqvs
122
adgili, da Tu aqvs, mxolod umniSvnelod. es ki
gviCvenebs mas, rom kompaniaSi moRvawe nebismieri
adamiani, romelic moraluri qcevisaTvis flobs
garkveul saTamaSo sivrces, arc CarCowesrigis
da arc biznes-ekonomikuri miznebis pirobebiT
ar izRudeba. amitom am sferoebSi eTikuri nor-
mebis sapirispirod mimarTuli qcevebi aris ara
ekonomikuri, aramed individualuri niSniT de-
terminirebuli. urTierTwinaaRmdegobrivi miznis
konfliqtebis gadasaWrelad ekonomikur gadawy-
vetilebaTa miRebis Teoriis farglebSi ganvi-
Tarebuli iqna farTo meqanizmebi, miznis kompro-
misis gansxvavebuli meTodebiT dawyebuli da
interaqciul preferenciaTa formirebis wesebiT
damTavrebuli[4]. es meTodebi gamoiyeneba kor-
poraciul normaTa da gadawyvetilebaTa kon-
fliqtebis gadasaWrelad gadawyvetilebis mimReb
rogorc calkeul pirovnebebTan ise jgufebTan
mimarTebaSi. amgvarad, korporaciul konfliqtTa
gadaWris midgomaTa ganviTareba ganekuTvneba ana-
lizuri bizneseTikis mesame sagnobriv sferos.
gadawyvetilebaTa Teoriuli gadaWris midgome-
bi sxvadasxva kriteriumebisa da/an pirovnebebs
Soris arsebuli konfliqtebis miuxedavad gviCven-
ebs marTebul gadawyvetilebaTa mignebis gzebsa
da potenciuri meqanizmebis moqmedebaTa sazRvris
dadgenis SesaZleblobebs. aq mTavaria is, rom
Sesabamis gadawyvetilebaTa problemebis mosag-
vareblad arsebobdes moqmedebaTa alternatiuli
formebi. problemaTa gadaWris sxva gza mdgomare-
obs axali alternativebis moZiebaSi, riTac ekono-
mikur da eTikur kriteriumTa komplementaruli
Sesruleba xdeba miRwevadi. amgvari <<moraluri
inovaciebis strategiaTa>> SemuSavebis meqanizme-
bis ganviTareba/analizi aseve warmoadgens anali-
123
zuri bizneseTikis mniSvnelovan amocanas.
am saxis analizuri eTikis midgomebs gaaCnia
didi praqtikuli mniSvneloba imdenad, ramdena-
dac isini naTlad gviCvenebs maT mWidro damok-
idebulebas konkretul problemebTan mimarTebaSi,
- kerZod ki mas, Tu ra meqanizmebiT, anu ra instru-
mentebiTa da meTodebiT miiReba kompaniaSi gad-
awyvetilebebi, romelbic zogadi eTosis fargleb-
Si moqceuli eTikis safuZvlebsa da mis ZiriTad
princi pebze aRmocenebul mecnierul diskursebs
emyareba.
literatura
124
Tavi 5. menejmentis sakiTxebi
biznesis eTikaSi
126
problemebis gamwvaveba – gasajaroebamde.
eTikis menejerebi, oficrebi da komitetebi.
zogierT organizaciaSi, specifikuri individe-
bi Tu jgufebi Tanxmdebian da/an iReben pasux-
ismgeblobas eTikis menejmentisaTvis maTsave
organizaciebSi. daniSnuli eTikis oficeri aSS-
Si popularuli da prevelenturi, anu farTod
gavrcelebulia dRes. StatebSive dafuZnebuli
eTikis oficrebis asociacia axdens saukeTeso
praqtikebisa da sainformacio resursis biznese-
Tikis menejerTa Soris ganawilebas[3].
aseve, mravalricxovan msxvil korporaciebs
gaaCniaT eTikis komitetebi, an ksp-is komitetebi,
romlebic meTvalyureoben biznesis eTikis menej-
mentis mraval aspeqts. am komitetebis pasuxismge-
bloba warmoadgens swored kps-is, prioritetebis
dadgenisa da momavali saqmianobebis dagegmvis
kompaniseul midgomaTa implementacias da mimox-
ilvas.
eTikis konsultantebi. biznesis eTikis kon-
sultantebs mokrZalebuli, magram myarad gansaz-
Rvruli pozicia gaaCniaT bazarze. biznesis eTikis
garkveul sferoTa saxelmZRvanelod, korpora-
ciebi Sida aRmasrulebel organoebze metad gare
konsultantebs aniWeben upiratesobas. sawyisi
zrda am seqtorSi gamowveulia garemos konsult-
antebis mier teqnikuri xasiaTis rCevebis SeTava-
zebiT. Tumca, kompaniebis socialuri da eTikuri
dRis wesrigi ganapirobebs momsaxurebis farTo
portfelis SeTavazebas kvlevis warmoebis, pro-
eqtis menejmentis, strategiuli rCevebis, social-
uri da garemos auditis da reportis, Semowmebis,
steikholderebis dialogisa da sxvaTa CaTvliT.
ganaTlebisa da treiningis eTika. biznesis
eTikis menejmentSi gansakuTrebuli yuradReba
127
eTmoba eTikis ganaTlebisa da treiningis sakiTx-
ebs, rac pirdapir kavSirSia eTikuri probleme-
bis gadaWrasTan biznesurTierTobebSi da risi
saWiroebis Sesaxeb mravali dasavleli swavlu-
li amaxvilebs yuradRebas[4]. situaciaTa identi-
ficireba gadawyvetilebebis miRebis procesSi, or-
ganizaciis kulturisa da faseulobebis gaazreba,
da organizaciaze eTikuri gadawyvetilebebis gav-
lenis Sefaseba[5] _ yvela es aspeqti warmoadgens
ganaTlebisa da treiningis eTikis miznebs.
steikholderebis sakonsultacio, dialogis
da sapartnioro programebi. korporaciuli gad-
awyvetilebebis miRebis procesSi sxvadasxva saS-
ualebebTan erTad aqtiurad ganixileba organi-
zaciaTa steikholderebis sakiTxi korporaciuli
angariSvaldebulebis mxriv. cxadia, rom biznesis
eTika exeba marTebul saqmianobebs, sadac msgavsi
programebi Zalzed mniSvnelovania nebismieri kom-
paniis grZelvadiani warmatebisaTvis.
auditi, finansuri angariSgeba da reporti.
arsebobs mWidrod urTierTdakavSirebuli saqmi-
anobebi, romlebic exeba organizaciis gavlenis
gazomvas, Sefasebasa da komunikacias, steikhold-
erebis interesTa gaTvaliswinebiT socialur, eTi-
kur da garemos sakiTxebTan mimarTebaSi.
miuxedavad bizneseTikis menejmentis am el-
ementebis arsebobis jer kidev adreul period-
Si myofobisa, korporaciuli moqalaqeobis eraSi
maT SeuZliaT gadamwyveti roli iTamaSon korpo-
raciuli angariSvaldebulebis amaRlebis mxriv.
Sesabamisad, korporaciaTa dRis wesrigSi dgeba
bizneseTikis menejmentis gansxvavebuli komponen-
tebis organizebisa da kompaniaSi maTi integrire-
bis sakiTxi korporaciaTa miznebis miRwevisaTvis.
dasasruls, biznesis eTikis menejmenti korporaci-
128
isaTvis mniSvnelovania gansxavebul socialur da
kulturul sivrceSi, eTikuri qcevebis kontrolis
da marTebuli eTikuri gadawyevtilebebis konte-
qstiT.
literatura
129
$5.2. bizneseTikis menejmentis organizeba
literatura
134
$5.3. riskebisa da Sansebis menejmenti sawarmos
mdgradi ganviTarebis konteqstSi
138
kaciis saSualebiT rogorc savaldebulo ise pe-
rioduli moxsenebebiT xorcieldeba sawarmos me-
nejmentsa Tu kontrolis organoebSi.
institucionaluri riskebis menejmenti exeba
organizaciul sawarmoo erTeulebs, romlebic
amocanebis Sesrulebas centralizebuli an de-
centralizebuli formiT axdenen. rogorc xSir-
ad praqtikaSi, aseve aqac aqvs adgili Sereuli
sistemebis arsebobas.
pirdapiri pasuxismgebloba Sansebis winas-
wari da regularuli identificirebisaTis, ana-
lizisaTvis da marTvisaTvis akisria operatiul
menejments centralur sawarmoo erTeulebsa da
Sesabamisad sawarmoo dargebSi, riTac is dageg-
mvis, marTvisa da kontrolis sistemebis inte-
gralur Semadgenel elements warmoadgens. aqve
unda SevniSnoT, rom Sansebi ganixileba rogorc
strategiuli zrdis potencialis mignebis far-
glebSi, ise operatiul saqmianobaSi (biznesopera-
ciebSi) efeqtianobis amaRlebisa da Semosavlebis
zrdis, aseve xarjebis marTvis kuTxiT. es moicavs
intensiur saqmianobas bazrisa da konkurenciis
detaluri analiziT, bazris scenarebs, relevan-
turi xarjebis gamomwvevs, warmatebis kritikul
faqtorebsa da sawarmos politikis sistemas.
aqedan iwarmoeba konkretuli sawarmoo sferos
specifikuri Sansebis potencialic. RonisZiebebi
Sansebis potencialis gamoyenebisaTvis upirveles
yovlisa aris: aqtiuri safaso politika, bazris
seleqciuri damuSaveba, bazris moTxovnebis Sesa-
bamisi produqtebis ganviTareba, efeqtianobisa da
zrdis programebis danergva, aseve akviziciebi da
strategiuli kooperaciebi.
riskebisa da Sansebis menejmentis sistemaSi
yovelTvis arsebobs ekologiuri, socialuri da
139
ekonomikuri gamowvevebis integracis sirTule[2].
riskebis Sefaseba xdeba rogorc xarisxobrivi ise
raodenobrivi maCveneblebiT.
ekologiuri gamowveva uwinaresad mdgomareobs
sawarmos garemosTan TavsebadobaSi, kerZod – pro-
cesebisa da produqtebis.
socialuri gamowveva riskebis analizSi moi-
cavs steikholderebis miswrafebebs, interesebsa
da SiSebs.
ekonomikuri gamowveva upiratesad exeba sawar-
mos Rirebulebis zrdasa da rentabelurobis am-
aRlebas.
zemoT aRniSnul ekologiur, socialur da
ekonomikur gamowvevebs Soris arsebobs Rrma
mizez-Sedegobrivi kavSiri, sadac sawarmos gr-
Zelvadiani ekonomikuri warmateba uzrunvelyo-
filia mxolod da mxolod ekologiuri da so-
cialuri riskebisa da Sansebis srulyofili
marTvis pirobebSi, rac riskebisa da Sansebis gaT-
valiswinebiT ekonomikuri miznis realizaciis
procesSi gulisxmobs: I. garemos potenciuri da-
zianebis Tavidan acilebis an mosalodneli zi-
anis xarisxis Semcirebis SesaZleblobas, riTac
SesaZlo xdeba eko-efeqtianobis gaumjobeseba; da
II. rogorc riskis misaRebi wonasworobis damyare-
bas, ise personalis da sazogadoebis socialuri
problematikis gaTvaliswinebas mag., Sromisa da
janmrTelobis dacvis kuTxiT.
maSasadame, ekonomikis mdgradi ganviTareba pir-
dapir kavSirSia erTi mxriv riskebis minimalize-
basTan da meore mxriv axali miznebis SesaZle-
blobebisaTvis Sansebis aRmoCenasTan. riskebisa
da Sansebis saidentifikaciod da gamosayeneblad
aucilebelia riskebisa da Sansebis menejmenti.
mdgradi ganviTarebis ZiriTadi princi pi – ekono-
140
mikuri, ekologiuri da socialuri miznebis gawo-
nasworebuloba, sawarmosaTvis imavdroulad aris
Sansebi da gamowvevebi. socialuri da ekologi-
uri aspeqtebi integrirdebian biznesprocesebsa
da sawarmos marTvelobiT koncefciaSi, imisaTvis
rom riskebi iqnas Tavidan acilebuli da ekono-
mikuri warmateba generirebuli. am azriT ekono-
mikis mdgradi ganviTareba aris ganviTarebisa da
gaumjobesebis uwyveti procesi, rac samive aspeq-
tis harmoniul ganviTarebaSi mdgomareobs.
literatura
1. Ioachim Hentze, Bjőrn Thies,Unternehmensethik und
Nachhaltigkeitsmanagement,Haup Velag, Bern. Stuttgart.Wien,
2012.
2. Stefan Schaltegger u.a. (Hrsg)., Nachhaltigkeits-
management in Unternehmen.Bundesministerium Fűr Um-
welt, Naturschutz und Reaktorsicherheit (BMV), Referat
Őffentlichkeitsarbeit, 2007.
141
Tavi 6. korporaciis pasuxismgeblobis
saxeebi
143
evalebaT da ar SeuZliaT imis gadawyveta Tu ra
warmoadgens sazogadoebis saukeTeso interesebs.
es xelisuflebis saqmea. menejerebi arc gatre-
ningebulni arian socialuri miznebis miRwevaSi,
arc politikosebisagan gansxvavebiT demokratiu-
lad arian arCeulni, rom amis qmna itvirTon.
sistemuri msjeloba korporaciuli social-
uri pasuxismgeblobis (ksp) konceptualuri Car-
Co-wesrigis (struqturis) Sesaxeb daiwyo aSS-Si
naxevari saukunis win (Carroll 1999)[6]. am drois gan-
mavlobaSi gansxvavebuli konceptebi da princi-
pebi iqna saaSkaraoze gamotanili da ganxiluli
ksp-is Taobaze.
msgavsi debatebi fokusirdeba or sakvanZo sak-
iTxze:
• ratom SeiZleboda gvemtkica, rom sawarmos
aqvs socialuri da finansuri pasuxismgebloba?
• ra aris am socialuri pasuxismgeblobis
buneba?
144
vel moqmedebebs momxmarebelTa mxridan. magali-
Tad, 2001 wels Exxon Mobil-s uars xeli moewera
kiotos globaluri daTbobis protokolze, mohyva
momxmarebelTa didi armiis organizebuli boiko-
ti bevr evropul qveyanaSi.
• agreTve TanamSromlebis gacnobierebuli
CarTulobiT msgavs procesebSi, korporacia iRebs
socialurad pasuxismgeblobis mqone wevrebs[7].
• nebayoflobiTi monawileobiT socialur
aqciebsa da programebSi uzrunvelyofs sawarmos
did korporaciul damoukideblobas (da sakanonm-
deblo xelSeuxeblobas) xelisuflebis mxridan.
• pozitiuri kontribuciis Setana sazogadoe-
briv cxovrebaSi, SeiZleba ganxilul iqnes, rogorc
grZelvadiani investiciebi ufro metad usafrTxo,
ganaTlebuli da samarTliani sazogadoebisaTvis,
rac SemdgomSi sargeblis momtani iqneba kompa-
niisTvis imgvari gaumjobesebuli da stabiluri
konteqstis SeqmniT raSic iqmneba biznesi.
yovelive es upirveles yovlisa aris kargi
biznesafuZvlebi imisaTvis, Tu ratom aris kor-
poraciisaTvis xelsayreli imoqmedos socialu-
rad pasuxismgeblobis formiT. kps-is sapirispiro
mosazrebis dasabuTebaSi, fridmani sinamdvileSi
ar kamaTobs amgvar moqmedebaTa validurobis
Sesaxeb, aramed amtkicebs, rom rodesac isini xor-
cieldeba egoizmis (TviT-interesis) mosazrebiT,
srulebiT warmoudgenelia maTi kps-is saxiT aR-
qma, radgan misi azriT es sxva araferia, Tu ara
socialuri pasuxismgeblobis safarqveS korpo-
raciis mogebis maqsimizacia. SesaZloa es aseve
iyos swori da garkveuli xarisxiT damokidebuli
– gadawyvetilebis mimRebis ZiriTad motivebze[8].
naklebad mniSvnelovania, aRmocendeba Tu ara so-
cialur moqmedebaTagan Semdgom mogeba, upirve-
les yovlisa mniSvnelovania, iyo Tu ara mogeba
145
an altruizmi mTavari safuZveli amgvar moqmede-
bebisaTvis. rogorc ar unda iyos, rTulia, zogjer
SeuZlebelic ki aris korporaciul motivTa gan-
sazRvra. ufro metic, miuxedavad mravalricxovani
akademiuri kvlevisa, socialur pasuxismgeblobasa
da mogebas Soris pirdapiri kavSiris arsebobis
Sesaxeb calsaxad damtkiceba praqtikulad Seu-
Zlebeli aRmoCnda. Tumca isic unda aRiniSnos,
rom rig pozitiur urTierTobaTa mTeli sicxadiT
warmodgenis SemTxvevaSic ki rCeba kauzalurobis
sakiTxi. rodesac warmatebuli kompaniebi ganix-
ileba moqmedi kps-is programebis farglebSi, ra
Tqma unda gonivruli ar iqneba imis daSveba, rom
ksp-is arsebobas wvlili ar Seaqvs kompaniaTa
warmatebis saqmeSi. maSasadame, am biznesargumen-
tebis gverdiT kps-Tan kavSirSi aseve mniSvnelova-
nia kps-is Semdgomi moraluri argumentebis mxed-
velobaSi miReba:
• korporaciebi iwveven socialur proble-
mebs da amitom valdebulni arian gadawyviton es
problemebi da aseve izrunon samomavlod warmo-
qmnil socialur problemaTa prevenciisaTvis;
• rogorc mZlavri socialuri aqtiorebi,
mniSvnelovani resursebis daxmarebiT, korporacie-
bi movaleni arian pasuxismgeblobiT gamoiyenon
sakuTari Zalaufleba da resursi sazogadoebaSi;
• yvela korporaciul qmedebas gaaCnia so-
cialuri gavlenebi ama Tu im saxiT, iqneba es saqon-
lis Tu momsaxurebis uzrunvelyofiT, mSromelTa
dasaqmebiT, Tu sxva korporaciuli aqtivobebiT.
amgvarad, korporacias ar SeuZlia Tavi aari-
dos pasuxismgeblobebs msgavs zemoqmedebaTagan
gamowveul SedegebTan miarTebaSi, rogoric ar
unda iyos isini. iqnebian pozitiuri, negatiuri, Tu
neitraluri;
• korporaciebi eyrdnobian klienturisa Tu
146
sxva steikholderebis gacilebiT farTo speqtris
kontribucias sazogadoebaSi (rogorebic arian:
momxmareblebi, mimwodeblebi, lokaluri Temebi),
da ara mxolod aqcionerebs, da swored amitom
valdebulni arian isini, gaiTvaliswinon rogorc
aqcionerTa ise yvela dainteresebuli mxaris miz-
nebi da interesebi.
ra aris korporaciuli socialuri pasux
ismgeblobis buneba?
kps-is, albaT ufro metad Camoyalibebuli da
miRebuli modeli, romelsac exeba Cveni meore
sakiTxi, aris <<korporaciuli socialuri pasux-
ismgeblobis oTxnawiliani modeli>>, romlis Tav-
dapirveli warmodgena[9] da Semdgom gamocemebSi
misi dazusteba[10] ganxorcielda prof. kerolis
mier.
147
keroli yuradRebas amaxvilebs korporaciul
pasuxismgeblobaze (ksp), rogorc multifenovan
konceptze, romelic SeiZleba diferencirdes oTx
urTierTdakavSirebul aspeqtad – ekonomikur,
legalur, eTikur da filantropiul pasuxismge-
blobad.
ekonomikuri pasuxismgebloba. kompaniis
aqcionerebi kompaniisagan iTxoven Sesabamis sarge-
bels maTive investiciebidan. kompaniis mosamsax-
ure personali dainteresebulia gaweuli Sromis
garantirebuli da samarTliani anazRaurebiT.
kompaniis klientebis molodini ki dakavSirebu-
lia kargi xarisxis produqciasTan samarTliani
fasebiT da a.S. kompaniis amgvari gaazreba iZleva
misi, rogorc ekonomikuri erTeulis funqcionire-
bisa da biznesSi arsebobis gamarTlebis SesaZle-
blobas.
ksp – is pirveli fena, warmodgenili modelis
yvela Semdgomi pasuxismgeblobis formis safuZ-
velia. ekonomikuri pasuxismgeblobis pirobaTa
dakmayofileba TiToeuli korporaciisaTvis Tana-
brad moTxovnadia.
legaluri pasuxismgebloba. korporaciis
legaluri pasuxismgebloba moiTxovs, rom sa-
warmoebi Tanabrad icavdnen kanonsa da TamaSis
wesebs. kanonTa krebuli sazogadoebis moralur
SexedulebaTa kodifikaciaa, da maSasadame am
standartebis mudmivi dacva aris yoveli Semdgomi
msjelobis aucilebeli prerekviziti socialuri
pasuxismgeblobis Sesaxeb.
ekonomikuri pasuxismgeblobis msgavsad, le-
galuri pasuxismgeblobis dakmayofileba yvela
korporaciisaTvis aris Tanabrad moTxovnadi da
savaldebulo.
eTikuri pasuxismgebloba. pasuxismgeblobis es
148
forma korporaciebs ubiZgebs swori, samarTliani
da patiosani moqmedebebis ganxorcielebisaken
maSinac ki, rodesac isini eTikurad da legalurad
movaleni ar arian amgvari qmedebebisaTvis. gamom-
dinare aqedan, eTikuri pasuxismgebloba arsebiTad
Sedgeba ekonomikuri da legaluri moTxovnebis
maRla myofi sazogadoebis zneobrivi molodineb-
isagan.
filantropiuli pasuxismgebloba. dasas-
ruls, piramidis wverSi, ksp – is meoTxe dones
warmoadgens korporaciis filantropiuli pasux-
ismgebloba, rac biznesis konteqstSi gulisxmobs
korporaciaSi dasaqmebulTa, lokaluri Temebisa
da zogadad, sazogadoebis cxovrebis xarisxis
gaumjobesebas korporaciis diskreciaSi. kps-is es
aspeqti mimarTulia sakiTxTa im nairsaxeobisaken,
romlebic moicavs muSakTaTvis da maTi ojaxebi-
saTvis qvelmoqmedebis sxvadasxva formebs, garTo-
bisa da dasvenebis pirobebs, adgilobrivi sabavSo
baRebisa da skolebis finansur mxardaWeras, spor-
tisa da xelovnebis sferoTa sponsorobas. kor-
poraciisaTvis, filantropiuli pasuxismgebloba
aris ubralod sasurveli da naklebad mniSvnelo-
vani, vidre danarCeni sami kategoria.
mniSvnelovani ekonomikur-eTikuri sakiTxebi
anglo-amerikul enobriv sivrceSi, ekonomikur
praqtikasa da sazogadoebaSi xSirad ganixile-
boda da ganixileba korporaciuli socialuri
pasuxismgeblobis (ksp) cnebis qveS. diskusia ksp-
is irgvliv TariRdeba 1930-iani wlebiT, ramac uka-
nasknel or aTwleulSi hpova farTo gavrceleba.
dawyebuli iqidan am dromde sakamaTo rCeba is, Tu
zustad ra igulisxmeba ksp-Si. miuxedavad amisa,
korporaciulma socialurma pasuxismgeblobam
gamoiwvia farTo samecniero disputebi, iseve ro-
149
gorc – mravalricxovani empiriuli kvlevebi. Tum-
ca bolo xans ksp-as, rogorc sawarmoo koncepts
gansakuTrebuli yuradReba daeTmo politikaSi[11,
2] ase magaliTad, ksp-is koncepti, romelic sawar-
mos safuZvelia, Tavis samewarmeo saqmianobasa da
dainteresebul mxareebTan urTierTdamokidebule-
baSi (steikhoderebTan korelaciaSi) socialur
da garemo interesTa nebayoflobiT bazisze inte-
grirebas gulisxmobs[12]. korporaciuli social-
uri pasuxismgeblobis swored es daxasiaTeba iqca
mis Semdgom centralur msazRvrelad. maSasadame,
wina planze wamoiwia sawarmoTa urTierTobebma
Tavis lokalur da nacionalur jgufebTan Tu
erTobebTan mimarTebiT[13, 2]. rac daefuZna gage-
bas, romlis mixedviTac saxelmwifos <uflebisa>>
da <<mmarTvelobis>> sistemis Sesaxeb martos ar
Seswevs Zala ise mimarTos ekonomikur aqtiorTa
qcevebi, rom maTma mogebaze orientirebulma moq-
medebaTa Sedegebma ar daazianos sazogadoebrivi
keTildReoba[14].
1990-iani wlebis bolodan sawarmos pasuxismge-
bloba ekonomikisa da sazogadoebaSi kidev ufro
intensiurad ganixileba, risi upirvelesi arsebi-
Ti gamomwvevi mizezi ekonomikis mzardi social-
ekonomikuri globalizaciaa. erTi mxriv klebadi
saxelmwifo marTvis unarianoba da meore mxriv
sazogadoebis kulturul da faseulobaTa bazi-
sis mzardi heterogenuroba prof. habermasis mier
aRweril iqna rogorc <<postnacionaluri kon-
stelacia>>[15]. postnacionaluri konstelacia
axali gamowvevebis winaSe ayenebs ksp-is Teoriasa
da praqtikas. am konstelaciaSi sawarmosa da misi
protagonistebis legitimuroba dgas gamocdis
winaSe. sawarmos gaZlierebuli socialuri Car-
Tuloba warmoadgens am legitimurobis xarvezis
150
aRmofxvris mcdelobas.
gasul wlebSi sajaro (saxelmwifo) da samo-
qalaqo sazogadoebis aqtiorTa (subieqtTa)
monawileobiT formulirebuli iqna ksp-is mrav-
alricxovani iniciativebi ksp-is standartebis
formulirebisa da implementirebisaTvis. garda
zemoT naxsenebi EU-komisiis mimarTulebisa, arse-
bobs gaerTianebuli erebis (UN) <<globaluri Se-
Tanxmeba>>, saerTaSoriso SromiTi organizaciis
(ILO) <<Sromis standartebi>>, iseve rogorc ekono-
mikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organ-
izaciis (OECD) Tezisebi, romlebic erToblivad
asaxavs kargad cnobil iniciativebs. globaluri
SeTanxmebis (Global Compact) centrSi dgas adamianis
uflebaTa, socialuri standartebisa da garemos
dacvis, iseve rogorc korporaciis winaaRmdeg br-
Zolis aTi princi pi.*
gaeros (UN) mizani aris mTel msoflioSi sa-
151
warmoTa mier am princi pebis nebayoflobiTi aRi-
areba da ganxorcieleba arsebul sawarmoTa gav-
lenis sferoSi. amasTavane, globaluri SeTanxmeba
unda funqcionirebdes rogorc interaqciuli
platforma, romelic aRniSnuli aTi princi pis
ganxorcielebis dros xels unda uwyobdes ekono-
mikur da sxva sazogadoebriv aqtiorebs Soris
urTierTobas da saukeTeso praqtikis (Best Prac-
tices) gadacemas[16]. aseve <<OECD-Tezisebi mul-
tinacionaluri korporaciebisaTvis>> asaxavs
samarTlebrivad arasavaldebulo qcevis kodeqss,
romelic gamoxatavs rCevebs pasuxismgeblobis
mqone sawarmos marTvisaTvis adamianis uflebaTa,
iseve rogorc ekologiuri da ekonomikuri mdgra-
dobis gaTvaliswinebiT[17] <<ILO-s ZiriTadi nor-
mebi>>[18] gaerTianebis Tavisuflebis uzrunvely-
ofiT, iZulebiTi da bavSvTa Sromis gauqmebiT da
diskriminaciis akrZalviT eswrafvis yvela adami-
anis Sromisa da cxovrebis pirobebis gaumjobese-
bas.
amgvarad, korporaciuli socialuri pasuxismge-
bloba aris biznesis gavlena sazogadoebaze. igi
aris biznesis eTikuri qceva sazogadoebriv gaer-
TianebebTan mimarTebaSi. is gulisxmobs komerci-
uli warmatebebis miRwevas im gzebiT, romlebic
afaseben eTikur princi pebs, icaven kanons da pa-
tivs scemen adamians, sazogadoebasa da garemos.
ksp, rogorc pasuxismgeblobis mqone biznesis
ismgeblobis xelSewyobisaTvis.
princi pi 9: ekologiurad usafrTxo teqnologiebis ganvi-
Tarebisa da gavrcelebis daxmareba.
korupciasTan brZola
princi pi 10: sawarmoebma unda imuSaon korupciis winaaRm-
deg mis yvela formaSi, gamoZalvisa da meqrTameobis CaTvliT.
wyaro: www.unglobalcompact.org
152
ganviTarebuli da mis modelSi integrirebuli
korporaciuli TviTregulirebis forma warmoad-
gens imgvar aqtivobebs, romlebic Tanabrad Rire-
bulia biznesisaTvis, garemosa da sazogadoebi-
saTvis.
literatura
1. Market And Morality: Business Ethics and the Dirty and
Many Hands Dilemma, Rotterdam, 1998.
2. Franch, P., ‘The corporation as a maral person’, American
Philosophical Quarterly, #16, 1979.
3. Business Ethics – Ammon Allred’s Online Classroom., pro-
fessorallred. wikidot...
4. Moore, G., ‘Corporate moral agency: review and implica-
tions’, Journal of Business Ethics, #21, 1999.
5. Friedman, Milton., The Social Responsibility of Business is
to Increase ist Profits., New York Times Magazine (13. 9. 1970).
6. Carroll, Archie B., Corporate Social Responsibility – Evolu-
tion of a Definitional Construct., Business & Society 38/3, 1999.
7. Greening, D. W., Turban, D. B., Corporate Social perfor-
mance as a competetive advantage in attracting a quality work-
force., Business & Society, 39/3, 2000.
8. Bowie, N. E., New directions in corporate social responsi-
bility., Business Horizons, 34 (IulyAug.).
9. Carroll, A. B., A three dimensional model of corporate so-
cial performance., Academy of Managment Review, #4, 1979.
10. Carroll, A. B., The pyramid of corporate social responsi-
bility: toward the moral managment of organizational stakehold-
ers, Business Horizons, Iuly-Aug.:1991.
Carroll, A. B., Buchholtz, A. K., Business and Society: Ethics
and Stakeholder Managment, 4th edn., Cincinnati: South-West-
ern College., 2000.
11. Crande, Andrew /McWilliams, Abagail/Matten, Dirk/
Moon, Jeremy/Siegel, Donald S. (Hg.), The Oxford Handbook
of Corporate Social Responsibility, Oxford 2008.
153
12. Europäishe Kommission: Grünbuch. Europäis-
che Rahmenbedingungen für die soziale Verantwortung der
Unternehmen.,http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do? uri=COM:2001:0366:FIN:DE:PDF(19.3.2009).
13. ix wy. 2; Clark, J. Maurice., The Changing Basis of Eco-
nomic Responsibility., The Journal of Political Economy 24/3,
1916; Steinmann, Horst., Löhr, Albert., Unternehmensethik-Zur
Geschinchte eines ungeliebten Kinders der Betriebswirtschaft-
slehre., Eduard Gaugler/Richard Köhler (Hg): Entwicklungen der
Betriebswirtschaftslehre. 100 Jahre Fachdisziplin-zugleich eine
Verlagsgeschichte, Stuttgart, 2002.
14. Stone, Christopher D., Where the Law Ends: The Social
Control of Corporate Behavior., New York, 1975.
15. Habermas, Jürgen, Faktizität und Geltung. Beiträge zur
Diskurstheorie des Rechts und des demokratischen Rechtsstaats.,
Frankfurt a. M. 1998
16. BMZ: Der UN Global Compact., Gesellschaftlich ve-
rantwortungsvolles unternehmerisches Handeln. Factsheet des
Bundesministerium Für wirtschaftliche Zusammenarbeit und
Entwicklung (BMZ). http://globalcompact.de/fileadmin/PDFs/
BMZ-Factsheet_UN-Global_Compact_2009. pdf(27.3.2009);
Global Compact: Deutsches Global Compact Netzwerk., http://
globalcompact.de (27.3.2009)
17. www.oecd.org
18. ILO: ILO Kernarbeitsnormen., http://www.ilo.org/pub-
lic/german/region/eurpro/bonn/kernarbeitsnormen/index.htm
(27.3.2009).
154
$6.2. korporaciuli moqalaqeoba
158
nax. 10. kompaniis samoqalaqo CarTuloba
161
wesrigis politikis pasuxismgebloba korpo-
raciuli moqalaqeobis konteqstSi mdgomareobs
masSi, rom is politikuri lobirebis gareSec sul
mcire aseve cnobs sazogadoebriv keTildReobaze
orientirebul mimarTulebas. amis naTel magaliTs
warmoadgens kopenhagenis komunike klimatis cvli-
lebasTan dakavSirebiT. kerZod, 2009 wlis bolos
pasuxismgeblobis mqone wamyvanma politikosebma
kopenhagenis klimatis samitze mouwodes biznes-
liderebs daedoT savaldebulo SeTanxmeba kli-
matis dacvis Taobaze, risi Sesruleba obligato-
ruli iqneboda yvelasTvis.
iq, sadac damakmayofilebeli savaldebulo Za-
lis mqone regulaciebi ar xorcieldeba, wesrigis
politikis Tanapasuxismgeblobas aseve ZaluZs
TviTregulireba nebayoflobiTi TviTdavalde-
bulebis formaSi gamosaxos, risi TvalsaCino
magaliTebic aris: evropis sacalo vaWrobis bi-
znesis socialuri Tanxmobis iniciativa (Business
Social Compliance Initiative) socialuri standartebis
uzrunvelyofis mizniT miwodeba/momaragebis in-
dustriaSi; saerTo kodeqsis miReba yavis sazoga-
doebisaTvis yavis warmoebis (gaSeneba/damuSaveba)
xangrZlivi xelSewyobis mizniT; an gaerTianebu-
li erebis globaluri SeTanxmeba minimaluri
standartebis erTobliv dacvaze rogorc zoga-
dad adamianis uflebebis, ise mSromelTa uflebeb-
is da aseve garemos dacvis sferoSi. amasTan, wevri
kompaniebis pasuxismgebloba scdeba sakuTari
warmoebis farglebs da moicavs miRebuli wesebis
uzrunvelyofasa da dacvas mimwodeblebTan. maSi-
nac ki, rodesac amgvar iniciativaTa masStabebi da
forma sadavoa, is mainc aCvenebs, rom globalize-
bul msoflioSi sawarmoTa CarTuloba moicavs
zesawarmoo wesTa dadgenasa da ganxorceielbas,
162
da amiT _ im sferos, romelic tradiciulad sax-
elmwifos sferod moiazreboda.
3. korporaciuli moqalaqeoba aseve Ziri-
Tad biznesSi. Tavis ufarToes interpretaciaSi
korporaciuli moqalaqeobis cneba moicavs sazog-
adoebrivi pasuxismgeblobis aRebis yvela for-
mas sawarmoTa mxridan. amdenad, ZiriTad biznesSi
pasuxismgeblobis aRebac exeba korporaciuli mo-
qalaqeobis sagnobriv sferos. (ix. nax. 12).
literatura:
1. Altman, B.W., ‘Corporate community relations in 1990s:
a study in transformation (dissertation abstract)’ Business an So-
ciety, 37/2; 1998.
2. Carroll, A. B., ‘The pyramid of corporate social respon-
sibility: toward the moral management of organizational stake-
holders’. Business Horizons, July-Aug.:1991,.
3. Corporate citizenship, From Wikipedia, the free encyclo-
pedia, http: //en. wikipedia.org/wiki/Corporate_citizenship
4. Carroll, A.B., ‘The four faces of corporate citizenship. ‘
Business and Society Review, 100/1: 1998.
5. Maignan, I., Ferrell, O.C. and Hult, G.T. M., ’Corporate
citizenship: cultural antecendents and business benefitss’, Journal
of the Academy of Marketing Science, 27/4: 1999.
6. Faulks, K., Citizenship. London: Routledge, 2000.
7. Scherer, A. G. & Palazzo, G. Toward a Political Concep-
tion of Corporate Responshibility: Business and Society Seen
From a Habermasian Perspective. Academy of Management Re-
view, 32 (4), 2007.
8. Backhaus - Maul Holger, Biedermann Christiane, Nähr-
165
lich Stefan, Polterauer Judith (Hg.): Corporate Citizenship in
Deutschland. Gesellschaftliches Engagement von Unternehmen.
Bilanz und Perspektiven. Wiesbaden, 2010.
9. Backhaus - Maul Holger, Engagementförderung durch
Unternehmen in den USA. Über die produktive Balance zwischen
Erwerbsarbeit, Familienleben und Bürgerschaftlichem Engage-
ment., Enquete – Kommission <<Zukunft des bürgerschaftlichen
Engagements>> des Deutschen Bundestages (Hg.): Bürger-
schaftliches Engagement Von Unternehmen., Opladen 2003.
10. Logan David., Corporate Citizenship in a Global Age.,
RSA journal 146, 3/4 (1998), 64-71; Marsden Chris, Andriof Jorg;
Towards an Understanding of Corporate Citizenship and how to
Influence it., Citizenship Studies 2,2 (1998), 329-352; Maignan
Isabelle, Ferrell O.C., Corporate Citizenship as a Marketing In-
strument: Concepts, Evidence, and Research Directions., Europe-
an Journal of Marketing 35, 4 (2001) 457-484; Maigan Isabelle,
Ferrell O.C., Corporate Social Responsibility and Marketing, An
Integrative Framework., Journal of the Academy of Marketing
Science 32 (2004), 3-19; Wood Donna J., Logsdon Jeanne M.:
Theorising Business Citizenship., Jörg Andriof/Malcolm McIn-
tosh (Hg): Perspectives on Corporate Citizenship. Sheffield 2001,
83-103; Ulrich Peter., Republikanisher Liberalismus und Corpo-
rate Citizenship. Von der ökonomishen Gemeinwohlfiktion zur
republikanisch-ethischen Selbsbindung wirtschaftlicher Akteure.,
Herfried Münkler, Harald Blum (Hg.): Gemeinwohl und Gemein-
sinn: Zwishen Normativität und Faktizität. Berlin 2002.
11. Carroll, A. B., The pyramid of corporate social responsi-
bility: toward the moral management of organizational stakehold-
ers -, Business Horizons., July-Aug. 1991.
12. Carroll, Archie B.: The Four Faces of Corporate Citizen-
ship., Business and Society Review 100/101, 1998.
13. Habisch André, Schmidpeter René, Neureiter Martin
(Hg.): Handbuch Corporate Citizenship. Corporate Social Re-
sponsibility für Manager. Berlin u. a. 2007.
14. Loew Thomas, Ankele Kathrin, Braun Sabine, Clausen
166
Jens., Bedeutung der internationalen CSR-Diskussion für Nach-
haltigkeit und die sich daraus ergebenden Anforderungen an Un-
ternehmen mit Fokus Berichterstattung, Berlin/Münster 2004.
15. Marsden Chris, Andriof Jorg., Towards an Understand-
ing of Corporate Citizenship and how to Influence it. Citizenship
Studies 2, 2., 1998.
167
$ 6.3 sajaro-kerZo partnioroba
168
sadmi mxardaWera.
sajaro-kerZo partniorobis gansakuTrebuli
upiratesoba mdgomareobs riskebis optimalur
alokaciaSi, roca maTze kontrolisaTvis erT-
erTi partniorTagani maRali kvalifikaciidan
gamomdinare Tavis Tavze iRebs am riskebsa da maT
menejments. rogorc wesi es niSnavs, rom kerZo
partniori uzrunvelyofs kompaniis efeqtianobis
miRwevas, maSin rodesac am miRwevis xarisxi sa-
jaro partnioris mier kontroldeba. Sesabamisad,
kompania kisrulobs momsaxurebis mimwodeblis
anu servisprovaideris funqcias, rac imas niSnavs,
rom Sesabamisi proeqti misi sakuTari Know-how
da efeqturi menejmentis meTodebiT iRebs sarge-
bels, maSin rodesac saxelmwifo Tavisi Secvli-
li roliT sazogadoebaSi nacvlad saqonlisa da
momsaxurebis uzrunvelyofisa, sakuTar Tavze aRe-
biT aZlierebs koordinatoris, organizatorisa
da makontroleblis funqciebs.
evropis kavSiris mwvane wignSi arsebobs gansx-
vaveba xelSekrulebis safuZvelze myof sajaro-
kerZo partniorobasa da institucionalizirebul
sajaro-kerZo partniorobas Soris. im dros, rode-
sac pirveli moklevadiani bunebis aris, meore pi-
riqiT, - xangrZlivi droiT xasiaTdeba, sadac er-
Toblivi miznis misaRwevad iqmneba damoukidebeli
samarTlis subieqti. amocanaTa mravalgvarobis
gamo, romelic sajaro-kerZo partniorobis mier
sruldeba, aseve arsebobs kooperaciis forma-
Ta mravalgvarobac. aqedan umniSvnelovanesia
momsaxurebis xelSekrulebebi (>> service contracts
<<), mmarTvelobiTi xelSekrulebebi (>> operation
and management contracts << ), salizingo xelSekrule-
bebi, xelSekrulebebi riTac kerZo partniori kon-
struqciasa da menejmentze aris pasuxismgebeli
169
da saxelmwifo (sajaro seqtori) xdeba mesakuTre
(>> turnkey procurement << Sesabamisad, >> build-operate-
transfer <<), iseve rogorc koncesiebi Semosavlis
momtan proeqtebisTvis (>> design-build finance-operate
concession <<)[3]. SevecadoT mokled mimovixiloT
TiToeuli maTgani.
momsaxurebis xelSekrulebebi gankuTvnilia
umetesad moklevadiani operatiuli amocanebisT-
vis, gansakuTrebiT saqonlis SeZena-SenaxvisaTvis.
amasTan, finansuri da organizaciuli pasuxismge-
bloba ekisreba sajaro partniors, romelic did-
wilad aseve proeqtTan dakavSirebuli riskebis ma-
tarebelic aris da proeqtis Sedegebis xarisxsac
akontrolebs. amgvari xelSekrulebebiT sajaro
seqtori sargebels naxulobs kompaniis teqnikuri
codnis potencialiT, romelsac sajaro aqtiorze
ukeTesi ekonomikuri pirobebiT (igulisxmeba op-
timaluri xarjebis odenoba, v.x.) SeuZlia servisis
warmoeba. momsaxurebis xelSekrulebebi xSirad
exeba quCebiT sargeblobis mosakreblebs, satrans-
porto (gadamzidi) saSualebebis gadacemisa da
movlis, aseve sxva teqnikur momsaxurebebs.
mmarTvelobiTi (menejmentkontraqtebi)
xelSekrulebebi ideba maSin, rodesac kerZo part-
niori miTiTebul gansazRvrul, upiratesad drois
mokle monakveTisTvis kisrulobs mmarTvelobiTi
amocanebis Sesrulebas. aseTi xelSekrulebebi ro-
gorc wesi aris gangrZobadi da gankuTvnilia gan-
sakuTrebiT sajaro momsaxurebis sferos privati-
zaciis gardamavali fazisTvis. kompania gaweuli
samuSaosTvis iRebs an erTjeradad dadgenil fiq-
sirebul Tanxas, an mas es gasamrjelo momsaxure-
bis graduirebis mixedviT unazRaurdeba. amgvarad,
es qmnis stimuls investiciebisTvis, rac Sesa-
bamisad zrdis efeqtianobis xarisxs da amcirebs
170
xarjebs da aseve uzrunvelyofs moTxovnis arse-
bobasac.
salizingo xelSekrulebebi kompaniebs ufle-
bas aZlevs Semosavlebze, sajaro materialuri
saSualebebidan warmoebuli saqonlisa Tu momsax-
urebis dadgenili fasiT gayidvis gziT (mag., es
SeiZleba exebodes axlo da Sori mimosvlis sa-
jaro transports, da masTan dakavSirebul samgza-
vro bileTebis gayidvasa da misgan miRebuli da-
moukidebeli Semosavlebis generirebas). amasTan,
sanacvlo servisis saxiT maT akisrebs aRniSnul
saSualebebze mmarTvelobiT da (teqnikuri) momsax-
urebis movaleobebs. maSasadame, kerZo partniori
atarebs moTxovnisa da dafinansebis riskebs da
amitom mas gaaCnia eqstra interesi SeZlebisdag-
varad efeqturad uzrunvelyos sakuTari momsax-
ureba.
e.w. Build-Operate-Transfer (BOT) (mSenebloba-eqspl-
uatacia-gadacema) aRniSnavs sajaro-kerZo part-
niorobebs, romelSic kompania pasuxs agebs sazog-
adoebrivi sikeTis dizainisTvis, mSeneblobisTvis,
Sesabamisad, misi warmoebisa da administrirebi-
saTvis. Seqmnili sikeTis mesakuTre proeqtis das-
rulebisas aris saxelmwifo. imis gamo, rom erTi
da igive aqtiori yvela sami proeqtis fazisTvis
aris pasuxismgebeli, SesaZlebelia efeqtianobis
Semdgomi zrdis realizeba. marTalia sajaro se-
qtori (saxelmwifo) kargavs kontrols proeqtis
mniSvnelovan gadawyvetilebebze, Tumca proeqtTan
dakavSirebuli riskebi kvlav masTan rCeba. am miz-
eziT, sajaro seqtoris mxridan xarisxis kriteri-
umebis dadgenasa da kontrols didi mniSvneloba
aqvs msgavsi proeqtebis warmatebiT dasrulebisaT-
vis. amgvari proeqtis ti pis gansxvavebuli varian-
tebi gansakuTrebiT gamoiyeneba wyliT momarageb-
171
isa da narCenTa mocilebis menejmentis dros.
e.w. Concessions da Design-Build Finance-Operate (DBFO)
Arrangements (koncesiebi da dizaini-mSenebloba
finansebi-eqspluataciis SeTanxmebebi) afarToebs
zemoaRniSnul SeTanxmebas. aq kerZo partniori
damatebiT pasuxismgebelia saqonlisa da momsax-
urebis formirebisaTvis, rasac is agreTve xdis
xelmisawvdoms, afinansebs da gankargavs. amasTan
ganirCevian koncesiebi, romlebic dadgenili xan-
grZlivi droiT (umetesi 25-30 weli) sargeblobis
uflebas uzRudavs kompanias, da e.w. Build-Operate-
Own (BOO) Projects (mSenebloba-eqspluatacia-flo-
bis proeqtebi), riTac kompania proeqtis xangr-
Zlivi droiT mesakuTre xdeba. kontraqtis orive
forma vargisia sagzao-samSeneblo samuSaoebisT-
vis, wyliT momaragebisa da narCenTa mocilebis
(utilizaciis) proeqtTaTvis, iseve rogorc yvela
sxva momsaxurebisTvis, romlebisTvisac SesaZlebe-
lia gadasaxadebiT (zrda-Semcireba) mani pulireba.
gamomdinare iqidan, rom kooperaciis kontraqte-
bi sajaro-kerZo partniorobebisTvis xSirad in-
dividualurad modis proeqtTan SesabamisobaSi,
praqtikaSi aseve moiZieba aq aRweril kooperaciis
formaTa sxva variantebic.
sajaro-kerZo partniorobebma bolo aTaswleu-
lis sawyis etapzeve mii pyro mzardi yuradReba
politikis mxridan, rac gamoixateboda Studiebisa
da politikuri Tvalsazrisebis zrdiT, da rac am
droisaTvis friad sacnobia. magaliTisaTvis, ev-
ropis Tanamegobrobis komisiis mier 2004 wels
gamoica sajaro-kerZo partniorobebisa da sa-
zogadoebrivi samarTlebrivi aqtebis mwvane wigni
saxelmwifo kontraqtebisa da koncesiebis Sesaxeb,
romelic maT CarCo-pirobebs aerTianebs evropul
samarTalSi. aRniSnulma komisiam am saxiT moax-
172
dina reagireba sajaro-kerZo partniorobaTa ga-
Zlierebul xelSewyobaze wevr qveynebSi. am ten-
denciis miuxedavad, sajaro-kerZo partniorobebi
ar warmoadgens siaxles. kerZo da sajaro aqti-
orebis TanamSromloba infrastruqturuli pro-
eqtebis dafinansebis, mSeneblobisa da administri-
rebis (marTva-gamgeobis) mxriv saukuneTa wiaRSi
iRebs dasabams.
magaliTad, me-17 saukunis safrangeTSi sajaro-
kerZo partniorobis TvalsaCino nimuSs warmoad-
gens midis arxis (fr. Le Canal du Midi ) mSenebloba,
romelic aseve langedokis anu samxreTis arxis
saxelwodebiT aris cnobili, da romlis sulis-
Camdgmeli, Tanainvestori da xelmZRvaneli gax-
ldaT kerZo biznensmeni, baroni pier pol rike.
aRniSnuli arxis garonis arxTan (fr. Le Canal de
Garonne) mierTebiT SesaZlebeli gaxda xmelTaSua
zRvisa da atlantikis okeanis erTmaneTTan dakav-
Sireba. proeqtis dafinanseba gadanawilda rikeze,
saxelmwifo xazinasa da langedokis provinciaze.
saxelmwifo xazinis saxsrebiT SeZenili iqna
saWiro miwa, langedokis provinciam gadaixada
gaweuli samuSaosTvis, xolo rikem Tavad dafara
dagegmarebis, administrirebis da saorganizacio
xarjebi. ludoviko me-14 brZanebiT mSeneblobis
dasrulebis Semdeg arxi mewarmis ojaxis sakuTre-
basa da marTvaSi gadavida[4]. arxTan dakavSire-
buli biznes-urTierTobis mTeli es forma dRes
SeiZleba danaxul iqnas e.w. Design-Build-Operate-Own
Arrangement WrilSi.
sajaro-kerZo partniorobebi, rogorc organi-
zaciis forma aseve mowodebulia urTierTTanam-
Sromlobis safuZvelze ganviTarebis kuTxiT. mag.,
gaerTianebuli erebis organizacia globaluri
SeTanxmebis farglebSi mxars uWers e.w. >Partner-
173
ships for Development<. sapartnioro proeqtebma wvli-
li unda Seitanos mileniumis ganviTarebis miznis
miRwevaSi. 1999 wels ekonomikuri TanamSromlo-
bisa da ganviTarebis (BMZ) bundessaministrom
sajaro-kerZo sapartnioro proeqtebisTvis ganvi-
Tarebis miznis mimarTulebiT Seqmna specialuri
programa. ris Semdegac daaxloebiT 16,4 mlrd. ev-
ros biujetiT 3000 proeqti iqna Sesrulebuli. am
proeqtebis 1/3 ganxorcielda ekonomikis mdgradi
ganviTarebis sferoSi. danarCeni 2/3 proeqtebisa
ki dafinansda investiciebis mxardamWeri, garemos,
wylis, soflis meurneobis, jandacvis, ganaTlebisa
da energetikis mimarTulebiT.
evropis kavSiris mwvane wigni xelSekruleba-
Ta dadebis dros sajaro partniorebs mouwodebs
daicvan >>transparentulobis, Tanasworobis, Se-
sabamisobisa da urTierTaRiarebis<< ZiriTadi
princi pebi imisaTvis, rom Tavidan iqnas acilebu-
li bazris profanacia. analogiuri princi pebis
dacva moeTxovebaT aseve kerZo partniorebsac.
magaliTad iseTis, rogoric aris gamWvirvaloba
da angariSvaldebuleba. aqve gansakuTrebuli
valdebuleba akisriaT moqalaqeebs da maSasad-
ame Sesabamis potenciur klienturas, romlebic
sakuTari gadasaxadebiT afinanseben warmoebi-
sa Tu momsaxurebis sferos produqtis Seqmnas.
swored amitom, rogorc calkeuli adamianis, ise
mTeli sazogadoebis uflebaTa dacviT gamoxat-
uli samoqalaqo garantiebis uzrunvelyofa
saqonelwarmoebis srul ciklur procesSi (id-
eis formireba-damzadeba-gasaReba) TamaSobs gansa-
kuTrebul rols. mag., TiToeuli moqalaqisaTvis
garantirebuli unda iyos wvdoma sasicocxlod
mniSvnelovan iseT saqonelsa da momsaxurebaze,
rogoric aris wyali, eleqtro energia, ganaTle-
174
ba, jandacva, sabanko momsaxureba da sxv. maSinac
ki, rodesac calkeul SemTxvevaSi is sameurneo
TvalsazrisiT gaumarTlebelia.
zemoT Tqmulis safuZvelze unda aRiniSnos,
rom evropuli pozicia sajaro-kerZo partnioro-
baTa monawileobis Sesaxeb samoqalaqo ganviTare-
bis mizniT nebayoflobiTi engaJementis pirobebSi
exeba sazogadobrivi pasuxismgeblobis, e.i. kor-
poraciuli socialuri pasuxismgeblobis nebayo-
flobiT aRebas, rac pirdapir ukavSirdeba erTi
mxriv sajaro resursebis efeqtian gamoyenebas,
xolo meore mxriv transparentulobis, pasuxismge-
blobis, samoqalaqo garantiebisa da adamianis
uflebaTa dacvis moralur valdebulebebs.
literatura
1). Kommission der Europäischen Gemeinschaft: Grün-
buch zu öffentlich-privaten Partnerschaften und den gemein-
schaftlichen Rechtsvorschriften für öffentliche Aufträge und
Konzessionen. KOM (2004) 327. Brüssel 2004.
2). Europaeisches Parlament: Public-Private Partnerships.
Models and Trends in the European Union. IP/A/IMCO/
NT/2006-3. Bruessel 2006.
3). Bundesverband deutscher Banken: Public Private Part-
nership – Chance für die Modernisierung von Infrastruktur
und Verwaltung, Berlin 2004.
4). UNESCO: Advisory Body Evalution on World Heritage
List: Le Canal du Midi. In: http://whc.unesco.org/archive/advi-
sory_body_evaluation/770.pdf (28.09.1995).
175
$ 6.4 multisteikholderuli iniciativebi
180
emsgavsebian erTurTs[Roloff 1,6]. prof. tukmani[9]
aRwers jgufTa procesebs xuT fazaSi: monawi-
leTa formirebis, konfliqtSi sakuTari rolis
gacnobierebis, samoqmedo wesebis gansazRvris, ur-
TierTanamSromlobisa da mocemul SemTxvevaSi am
jgufTa daSlis fazebs. rogorc wesi, multisteik-
holderuli iniciativebic dafuZnebis Semdeg Cveu-
lebriv gadian miznis gacnobisa da deliberaci-
is fazasa da iniciativis praqtikas. Tumca aqve
unda aRiniSnos isic, rom yvela iniciativa rodi
aRwevs iqamde, romlebSic isini sakuTari ideeb-
is implementacias axdenen. warmatebuli multi-
steikholderuli iniciativebi sargebloben koop-
eraciis pirveli gamocdilebebiT, TanamSromlobis
konsolidirebisa da institucionalizirebis miz-
niT, - magaliTad, organizaciis dafuZnebisa da ga-
rantirebuli Semosavlebis wyaroTa mignebisTvis.
Semdeg xasiaTdeba multisteikholderuli ini-
ciativebis politikur buneba(1), ris kvaldakval
ganixileba is sakiTxebi, romlebic CarTuli unda
iqnes multisteikholderul iniciativebSi(2) da
dgindeba is proceduruli wesebi, romlebic iZle-
va daskvnebis gamotanis SesaZleblobas(3). ris
Semdegac xdeba multisteikholderuli proceseb-
is ti piuri msvlelobis asaxva, ra drosac adgi-
li aqvs deliberaciis fazis(4) saimplementacio
fazisagan(5) garCevas.
(1)multisteikholderuli iniciativebis ana-
lizisas cxadi xdeba, rom demokratiuli weseb-
is minimumi unda iqnes Sesrulebuli, raTa maTi
miznebi iqnes miRweuli [Roloff 1,6]. mas ZiriTadad
ganapirobebs is, rom multisteikholderul ini-
ciativebSi monawileoba princi pulad nebayoflo-
biTia da monawileobasTan dakavSirebuli xarjeb-
is aReba Tavad monawile aqtiorebis mier xdeba.
181
da mainc, am formiT multisteikholderul ini-
ciativebSi CarTulobis miuxedavad centralur
motivad rCeba politikuri gavlenis mopovebis
SesaZlebloba, rac gansakuTrebiT standartebis
formulirebisas ikveTeba.
multisteikholderuli iniciativebis poli-
tikuri buneba gamorCeulad kargad Cans misi
dafuZnebis fazaSi. xSirad maTi inicireba poli-
tikosebis mier xdeba: mag.,1999 wlis msoflio
ekonomikur forumze davosSi gaerTianebuli ere-
bis maSindeli generaluri mdivnis kofi ananis[10]
mier miwveul iqnen biznenswreebis warmomamdgen-
lebi, raTa maTTan miRweuli yofiliyo SeTanxmeba
globalizaciis pasuxismgeblobiT mowyobis Tao-
baze, romelic dReisTvis globaluri SeTanxmebis
(Global Compact) saxiT aris cnobili. aseve SeiZleba
gavixsenoT 1996 wels prezident bil klintonis
mier amerikel tansacmlis mwarmoebelTa da maT
kritikosTa TeTr saxlSi miwveva, ramac safuZve-
li Cauyara SemdgomSi tansacmlis mrewvelobis
TanamSromlobas (Apparel Industry Partnership), saidanac
mogvianebiT samarTliani Sromis asociacia (Fair
Labour Association) ganviTarda[11].
(2)multisteikholderuli iniciativebis damaxa-
siaTebel Tvisebaze Zlier gavlenas axdenen isi-
ni, vinc maTSi iRebs monawileobas. es xdeba imi-
tom, rom iniciativebis mizani da dRis wesrigi
(agenda) mxolod steikholderebs Soris inte-
raqciaTa procesSi dgindeba da amgvarad, monawi-
leTa momavlis xedvebi anu perspeqtivebi da in-
teresebi mZlavrad aris gamoxatuli. imis gamo,
rom aq Tavdapirvelad yovelTvis saqme exeba ara-
formalur da spontanur gaerTianebebs, maT miRma
xSirad rCeba potenciur aqtriorTa is nawili,
romelTac, rogorc steikholderebs ZaluZT war-
182
moadginon konkretuli iniciativebi, radgan isini
pirdapir arian dakavSirebulni mocemul proble-
mebTan. gansakuTrebiT es exeba mwiri finansuri
da politikuri (mag., ganaTleba) resursebis mqone
personaTa jgufebs, romlebic xSirad ar arian
aq warmodgenilni da amitom ar SeuZliaT maT
monawileobdnen problemis analizis procesSi da
Sesabamisad, gavlena iqonion mis gadawyvetaze[12].
magais SeiZleba movitanoT muSakebi ganviTareba-
di qveynebidan, romlebic miiCnevian mravalricxo-
vani multisteikholderuli iniciativebis benefi-
cialebad, magram rogorc wesi - mxolod iribad,
radgan xSirad maTi arcodnisa da eqsplicituri
Tanxmobis gareSe isini saerTaSoriso profkavS-
irebisa da arasamTavrobo organizaciebis (NGOs)
warmomadgenlebiT arian Canacvlebulni.
multisteikholderuli iniciativebis gansa-
kuTrebuli damaxasiaTebeli Tviseba aris is, rom
TanamSromlobis yvela aspeqti ganxilvis,e.i. mosaz-
rebaTa Ria urTierTgaziarebis gziT dgindeba. aq
Cndeba sirTule maSin, rodesac monawile steik-
holderebi erTmaneTs upirispirdebian. magaliTi-
saTvis SeiZleba movitanoT kompaniisa da im NGOs
-s urTierTobis SemTxveva, ra drosac ukanasknelis
mxridan adgili aqvs aRniSnuli kompaniis winaaRm-
deg boikotisken mowodebas. amitom, amis sapirisp-
irod saWiroa, rom princi puli mzadyofna kon-
struqciuli TanamSromlobisTvis iqnes miCneuli
winapirobad multisteikholderul iniciativebSi
monawileobisaTvis[12]. ra Tqma unda, aseve ar unda
dagvaviwydes isic, rom monawileTa heterogenuli
Semadgenloba xelSemwyobia gansakuTrebiT rTul
sazogadoebriv problemaTa gadasaWrelad, radgan
ase, erTi mxriv miiRweva problematikaSi Rrmad
garkveva, xolo meore mxriv multisteikhoderul
183
iniciativaTa Sedegebi farTo wreebis mier le-
gitimurad iqneba aRiarebuli. Sesabamisad, sawyis
(dafuZnebis) fazaSi awon-dawonili unda iyos, Tu
ramdenad gonivrulia is, rom aqtiorebi, romlebsac
problemaTa mimarT radikaluri pozicia gaaCniaT,
CarTulni iyvnen procesebSi, raTa uzrunvelyofi-
li iqnas informaciuli mTlianoba da procesis
legitimuroba, Tu darCnen am procesebs miRma, imi-
saTvis, rom Tavidan iqnas acilebuli mZime kon-
fliqtebi da blokadebi.
(3) procesTa grZelvadiani blokadis SesaZle-
blobis gamosaricxad, saWiroa minimaluri kon-
sensusis miRweva molaparakebaTa gziT ( TamaSis
wesebis misaRebi forma). aqve gansakuTrebiT saWi-
roa dazustdes is, Tu ra damokidebuleba SeiZleba
hqondeT monawile subieqtebs azrTa sxvadasxvao-
bis mimarT da aseve gansxvavebuli Sexedulebis
mqone monawileni, romlebic ar eTanxmebian jgu-
fis gadawyvetilebebs rogor SeZleben sakuTari
mosazrebebis dacvas imave jgufis SigniT da ga-
reSe pirTa winaSe. magaliTad, dialogSi gacv-
lili yvela informacia gadacemul unda iqnas
Tu ara mesame pirisTvis, Tu garkveuli aspeqtebis
mimarT arsebobs informaciis saidumlod Senax-
vis savaldebulo moTxovna? amasTan dakavSirebiT
Cveulebrivi SeTanxmebis formas warmoadgens e.w.
Chatham House Rule[13], rac iTvaliswinebs monawile
mxareTaTvis mimdinare SexvedrebSi miRebul in-
formaciaTa Tavisuflad gankargvas (gamoyeneba/
gamJRavneba), garda aRniSnuli informaciis mom-
wodebeli piris identobis an avtorobis gam-
JRavnebisa. ufro rTuli, kompleqsuri saproceso
wesebi SeiZleba dadgindes aseve Sexvedris dros
argumentebiT urTierTobisas. mag., monawile mxa-
reebma SesaZloa ivaldebulon is, rom mudam seri-
184
ozulad moekidon sxvaTa argumentebsa da mosaz-
rebebs, raTa sakuTari poziciis gamoxatvisas
eZion namdvili, auTenturi, legitimuri, iseve ro-
gorc gasagebi argumentacia[14] da sakuTari Sesa-
Zleblobebis farglebSi erToblivi gadawyvetiT
mxari dauWiron maT mignebasa da ganxorcielebas.
multisteikholderuli iniciativebi warmoad-
gens samoqalaqo sazogadoebrivi arenisa da habitu-
sis nawils da xasiaTdeba konfliqtTa mogvarebis
niSniT, masSi monawile yvela mxaris ZalisxmevaTa
konsolidaciiT saerTo warmatebisaTvis.
(4)kooperaciis sawyis etapze unda moxdes sxva-
dasxava aqtiorTa urTierTgacnoba, romelTac ev-
alebaT problemis maTeuli xedvebis gacvla da
sabolood Sejereba problemis saerTo defini-
ciaze. problemis definicias gavlena aqvs masze,
Tu Semdgom, multisteikholderuli iniciative-
biT problemaTa gadawyvetis romeli midgomebi
unda iqnas SerCeuli da aseve, - mkvTrad gansaz-
Rvruli aqtiorTa wvlilic mocemul sirTule-
Ta gadaWris saqmeSi. swored amis gaTvaliswine-
biT xdeba rogorc problemis definiciaze, ise
problemis alternatiuli gadawyvetis irgvliv
sakamaTo(kontraversul) da efeqturi msjeloba.
deliberaciuli fazis bolos multisteik-
holderuli iniciativebiT miRweul und iqnes sami
mizani: monawileebs marTebT erTmaneTis kargad
gacnoba da sakamaTo uTanxmoebis sakiTxebsa Tu
Tvalsazrisebze Tanxmobis miRweva. erToblivad
problemis definiciis misaRwevad, iniciativebis
miznisa da ganzraxvis Sesaxeb unda arsebobdes
erTianoba. bolos, monawileebs marTebT gaerTi-
aneba gadawyvetis midgomis irgvliv, rac, amasTan
erTad iqneba ufro rTuli problemebis gadaWris
mimarTulebiT gadadgmuli pirveli nabiji. zogi-
185
erTi multisteikholderuli iniciativa srulde-
ba ganxilvis fazis Semdeg. es SeiZleba ukavSird-
ebodes iseT SemTxvevebs, rodesac maT sakuTari
miznebi ukve moiyvanes sisruleSi. mag., es SeiZleba
iyos wesTa meqanizmis SemuSaveba, romlis imple-
mentirebac sxvagan xdeba. meti TvalsaCinoebisaT-
vis SeiZleba movitanoT World Comission of Dams -is
SemTxveva, rac exeboda didi dambebis proeqtebis
dakreditebisTvis saxelmZRvanelo princi pebis
SemuSavebas. dRes zemoT aRniSnuli wesTa meqaniz-
mi dasavleTis sxvadasxva bankebSi poulobs aqti-
ur gamoyenebas, maSin rodesac Tavad komisiam ukve
Sewyvita arseboba[5, 6].
(5)mravali multisteikholderuli iniciativa
Tavad cdilobs sakuTari ideebis ganxorcielebas.
mag., Fair Labour Association da Ethical Trading Initiative qm-
nian damoukidebel auditebs kompaniebisTvis, rom-
lebic orientirdebian iniciativaTa standarte-
bze. implementacia, rogorc wesi mimdinareobs
ramodenime etapad. gansakuTrebiT dasawyisSi
ikavebs zogierTi aqtiori frTxil pozicias didi
proeqtebis dafinansebaSi monawileobisgan, radgan
xSirad rogorc inovaciuri gadawyvetis midgoma-
Ta warmateba, ise partniorTa TanamSromlobis
mzadyofna aradamajereblad miiCneva. kritikulad
ganwyobili damkvirveblebi multisteikholder-
ul iniciativebs maT sawyis etapze xSirad imi-
tom kicxaven, rom problemis gadawyvetis maTeuli
formebi metwilad aradamajerebelia. warmatebu-
li iniciativebi, rogoric aris mag., Global Reporting
Initiative da Fair Labour Association, sargebloben rogorc
am kritikiT, ise kooperaciis Sedegad dagrovili
gamocdilebebiT, raTa maTze dafuZnebuli sakama-
To gadawyvetebi srulyon da ganaxorcielon.
droTa ganmavlobaSi procesebi konsolidird-
186
eba multisteikholderul iniciativebSi da
daiyvaneba maT institucionalizaciamde. fuZnde-
bian organizaciebi, formalizirdebian wevrTa
gaerTianebebi da gadawyvetis midgomebi xSirad
cxaddeba inteleqtualur sakuTrebad. radgan, maT
mier SemuSavebuli standartebi da ganviTarebuli
procesebi umetesad kvazi-sazogadoebrivi sikeTis
TvisebaTa matarebelia, multisteikholderul
iniciativebs xSirad umZimT xangrZlivi droiT
finansurad myarad funqcionireba. Tumca unda
aRiniSnos, rom maTi amgvari finansuri mdgomareo-
ba sulac ar miiCneva naklovanebad, radgan mul-
tisteikholderuli iniciativebis siZlieres maTi
monawileebisa da am monawileTa gamocdilebebisa
da codnis gamoyeneba warmoadgens, raTa moxdes in-
ovaciur gadawyvetaTa migneba da testireba rTu-
li sazogadoebrivi problemebisaTvis.
amgvarad, multisteikholderuli iniciativebi
funqcionirebs rogorc e.w. Think Tank** da ekono-
mikis, samoqalaqo sazogadoebisa da politikis
eqsperimentaluri sfero. mTeli qveynis masStabiT
misi sayovelaTo implementacia rasakvirvelia
SesaZlebelia mxolod im pirobiT, Tu magaliTad
am seqtoris yvela mniSvnelovani kompania CaerT-
veba multisteikholderul iniciativebSi. garda
amisa, srulebiT SesaZlebelia, rom perspeqtiuli
midgomebi kanonmdeblobis mier iqnas Semowmebuli
imis Taobaze, Tu ramdenad vargisia isini saval-
debulo gadawyvetebisTvis, an Tu ramdenad nebayo-
187
flobiT xdeba maTi miReba sxva jgufTa mier.
sajaro-kerZo partniorobisagan gansxvavebiT
multisteikholderuli iniciativebi upiratesad
Cveulebriv mxolod nakleb Sansebs sTavazobs
kompaniebs, biznesis axali dargebis gasaxsnelad.
nacvlad amisa kompaniebs SeeZlebaT rTuli prob-
lemebis gadawyvetilebebis povna, romlebic aseve
iqneba gonivrulad aRiarebuli maTi kritikosebis
mier da amasTan, maTi kompanionebis codnisa da
gamocdilebis gaziareba. multisteikholderul
iniciativaTa Sedegi, rogorc wesi, kargia (mis-
aRebia) rogorc maTi monawileTaTvis, ise farTo
sazogadobisaTvis. amgvarad, msgavs forumebSi
monawileoba SesaZloa Sefasdes upirveles yov-
lisa, rogorc korporaciuli socialuri pasux-
ismgeblobis aqtiurad aRebis gamoxatuleba. gamom-
dinare iqidan, rom e. w. <Soft Laws>- s SemuSaveba
da ganxorcieleba mravali mutisteikholderuli
iniciativebis mizans warmoadgens, monawile kom-
paniebi aseve iReben politikur pasuxismgebloba-
sac[15].
multisteikholderul iniciativebSi
monawileobas rogorc wesi ukavSirdeba mniS-
vnelovani Sroma (Zalisxmeva) da xarjebi, sadac
warmateba arsebiTad sxvebTan TanamSromlobazea
damokidebuli. es xdis multisteikholderul
iniciativebSi monawileobas sariskos. miuxedavad
amisa, CarTulobas SesaZlebelia hqondes dadebi-
Ti efeqtic, radgan is kompaniaSi arsebuli kidev
ufro nakleb warmatebuli socialuri kapitali-
sa da codnis kooperaciis zrdis SesaZleblobas
iZleva da amave dros warmatebuli iniciativebi
xSirad pozitiurad zemoqmedeben maT proaqtiul
damfuZnebelTa reputaciaze.
188
literatura
190
Tavi 7. steikholderebi
191
mxedvelobaSi miReba da dakmayofileba marTebT
menejerebs.
steikholderis Teoriis mixedviT, organizaci-
is miznebis miRwevisas mxedvelobaSi miiReba sx-
vadasxva dainteresebul mxareTa gansxvavebuli-
interesebi, romlebic araformaluri koaliciis
ti ps warmoadgenen. steikholderbs Sorisac Sei-
Zleba arsebobdes gansxvavebuli damokidebule-
ba, rac yovelTvis ar xasiaTdeba TanamSromlo-
biT, interesTa TanxvedriT, da piriqiT, xSirad
konkurentuli xasiaTis matarebalia. Sesabamisad,
yvela steikholderi SeiZleba ganxiluli iqnes
rogorc erTiani winaaRmdegobrivi mTlianoba, ro-
gorc tolqmed interesTa nawili, romelic gan-
sazRvravs organizaciis ganviTarebis traeqto-
rias. amgvari mTlianoba iwodeba organizaciis
<<gavlenis koaliciad>> an <<biznesSi monawile-
Ta koaliciad>>[4].
korporaciul socialuri pasuxismgeblobis
midgomisagan gansxavebiT, romelic mkacrad foku-
sirdeba korporaciaze da mis pasuxismgeblobaze,
steikholderuli midgoma aqcents akeTebs im gan-
sxvavebul jgufebze, romelTa mimarTac korpora-
cias gaaCnia pasuxismgebloba. ZiriTadi sawyisi
wertili aris is moTxovna, rom korporaciebi ara
mxolod maTive aqcionirebis (shareholders) inter-
esebis mixedviT unda imarTebodnen, aramed arse-
bobs mTeli rigi wyeba jgufebisa, anu steikhold-
erebisa, romelTac aseve gaaCniaT legitimuri
interesi korporaciaSi. Mmiuxedavad imisa, rom
arsebobs steikholderis cnebis mravalricxova-
ni urTierTgansxvavebuli ganmarteba, frimenis [3.
gv.46] originaluri definicia yvelaze ufro cno-
bili da gavrcelebulia:
192
steikholderi organizaciaSi aris jgufi
an individi, romelic zemoqmedebs an ganicdis
zemoqmedebas organizaciis miznis miRwevis
procesSi.
193
(a) tradiciuli menejmentis modeli
aqcionerebi
momxmareblebi
firma
mimwodeblebi TanamSromlebi
194
(g) qseluri modeli
momxmarebeli
steikholderi 2
mTavroba konkurentebi
momxmareblebi momxmarebeli
aqcionereb steikholderi 3
firma
i
195
TanamSromeli
TanamSromlebi steikholderi 1
momwodeblebi
samoqalaqo
sazogadoeba
TanamSromeli
steikholderi 2
Mmimwodebeli
steikholderi 1 samoqalaqo
samoqalaqo sazogadoeba
sazogadoeba steikholderi 1
steikholderi 2
nax.13. firmis steikholderis Teoria
a. samoqalaqo sazogadoebaSi igulisxmeba
gavlenis jgufebi, adgilobrivi Temebi arasamTav-
robo organizaciebi da a.S.
nax. 13 (a) gviCvenebs marTvelobiTi kapitalizmis
(managerial capitalism) tradiciul models, sadac kom-
pania mxolod oTx jgufTan aris dakavSirebuli.
mimwodeblebi, TanamSromlebi da aqcionerebi uz-
runvelyofen ZiriTad resursebs korporaciisaT-
vis, romelic Semdeg maT iyenebs momxmareblis
produqtebiT uzrunvelsayofad. aqcionerebi ar-
ian firmis ,,mflobelebi” da amitom isini domi-
nanturi jgufia, romelTa interesis gamtarebelia
firma.
nax. 13 (b) gviCvenebs steikholderul models, sa-
dac aqcionerebi warmoadgenen calke jgufs ram-
denime sxva jgufs Soris; sadac kompanias gaaCnia
valdebulebebi ara mxolod erT jgufTan, aramed
aseve yvela danarCenTan, romlebzec misi qmedeba
axdens zemoqmedebas. amgvarad, korporacia mde-
bareobs urTierTdamokidebul ormxriv urTier-
TobaTa centrSi.
Nnax. 13 (g) gviCvenebs qselur models, sad-
ac steikholderul jgufebs SeiZleba hqondeT
garkveuli valdebulebebi rogorc steikhold-
erTa sakuTar wreSi (jgufSi) ise korporaciis
sxva steikholderebTan.
steikholderis TeoriasTan mimarTebaSi arse-
bobs mis wiaRSi aRmocenebuli Teoriis sruliad
gansxvavebuli formebi. tomas donaldsoni da li
pristoni[7] gvTavazoben steikholderis Teoriis
sam formas:
• steikholderis normatiuli Teoria – es
aris Teoria, romelic cdilobs axsnas is miz-
ezebi, Tu ratom SeiZleba gaiTvaliswinon korpo-
raciebma steikholderebis interesebi.
• steikholderis deskri pciuli Teoria – es
196
aris Teoria, romelic cdilobs im konkretuli
steikholderebis dadgenas, romelTa interesebic
SeiZleba iqnas korporaciebis mier gaTval-
iswinebuli mocemul momentSi.
• steikholderis instrumentaluri Teoria –
es aris Teoria, romelic cdilobs gasces kiTxvas
pasuxi, Tu ramdenad sasikeToa korporaciisaTvis
steikholderebis interesTa gaTvaliswineba.
steikholderis Teoriis damatebis erT-erT
umniSvnelovanes mimarTulebas warmoadgens
strategiuli marTvis Teoria. strategiuli mar-
Tva, rogorc moqmedebis sfero mimarTulia or-
ganizaciis myari konkurentuli upiratesobis
formirebasa da SenarCunebaze, romlis miRwevac
SesaZlebelia mravalricxovan jgufebTan da in-
dividebTan aqtiuri urTierTqmedebebiT, ramde-
nadac maTi mxardaWera aucilebelia strategi-
is realizaciis dros. axorcielebs ra amgvar
strategias, organizacia iRebs myar konkurentul
upiratesobas, rac xangrZlivi droiT uzrunvely-
ofs mis konkurentunarianobasa da mogebis miRe-
bis saSualoze maRal dones[8].
amgvarad, steikholderis Teoria warmoadgens
korporaciis Tanamedrove midgomas, romelic
gulisxmobs socialur kontraqts firmasa da
sazogadoebas Soris. farTo gagebiT, aRniSnuli
Teoria aris zogadi xedva biznesis funqcionire-
bisa da misi efeqturad marTvis Sesaxeb, da exeba
humanuri faseulobebis Seqmnas korporaciul ur-
TierTobebSi, rac erTi mxriv, nacionaluri ekono-
mikebis damokideblobis mkveTri SezRudvisa da
faqtobrivi dakargvis, da meore mxriv, transkon-
tinenturi korporaciebis dominantur pirobebSi
gansakuTrebul mniSvnelobas iZens.
197
literatura
198
$7.2. aqcionerebi da menejerebi
199
saukeTeso SemTxvevaSi axdenen sakuTari qonebis
arapirdapir da upirovno kontrols. aqcionerebi-
saTvis, menejerTagan gansxvavebiT, romelTaTvisac
upiratesia kompaniis simZlavreebis zrda yvela
arsebuli parametriT, umTavresia mogebis miReba.
rac Seexeba menejerebs, isini arian korporaci-
is mier daqiravebuli profesionali mmarTvel-
ebi, romelTac evalebaT aqcionerTa interesebis
gatareba kompaniaSi[3], kerZod, zogadi movaleoba
iyofa ufro konkretul valdebulebebad[4]:
literatura
1. Berle, A.A., and Means, G.C., The Modern Corporation and
Private Property., New York, 1932.
2. Monks, R.A.G., and Minow, N., Corporate Governance,
2nd edn. Malden, Mass: Blackwell., 2001.
3. Moore, G., Tinged Shareholder theory: or what’s so special
about stakeholders? , Business Ethics: A European Review, 8/2:
1999.
4. Parkinson, J.E., Corporate Power and Responsibility. Ox-
ford: Oxford University Press., 1993.
5. Berk, J., DeMarzo, P., Corporate Finance, (2end edition),
Harlow, Essex, 2011.
6. Crane, A. , Matten, D., Business Ethics : A European Per-
spective (Managing Corporate Citizenship and Sustainability in
the Age of Globalization). Oxford- New York., Oxford University
Press., 2004.
7. Jensen, M., and Meckling, W., Theory of the firm: manage-
rial behavior, agency costs and ownership structure. Journal of
Financial Economics, 3., 1976.
8. Shankmann, N.A., Reframing the debate between agency
and skateholder theories of the firm? Journal of Business Ethics,
19., 1999.
204
$7.3. kompaniis TanamSromlebi
literatura
1. Carroll, A.B., “The four faces of corporate citizenship”
Business and Society Review, 1998.
2. Carroll, A.B. and Buchholz, ics and Stakeholder Manage-
ment, 4th edn. Cincinnati: South-Western College., 2000
3. A. Crane, D. Matten., Business Ethics, A EUROPEAN
PERSPECTIVE (Managing Corporate Citizenship and Sustain-
ability in the Age of Globalization). , Oxford – New York, OX-
FORD UNIVERSITY PRESS, 2004.
209
$7.4. mimwodeblebi da konkurentebi
212
nax. 15. mimwodeblebis urTierToba sawarmoo
qselis farglebSi
213
literatura
1. Evan, W.M. , and Freeman, R.E. ‘A stakeholder theory of
the modern corporation: Kantian Capitalism’. In W.M. Hoffman
and R.E. Frederick (eds), Business Ethics: Reading and Cases in
Corporate Morality,3rd edn. New York: McGraw-Hill:1993.
2.Spence, L.J. , Coles, A., and Harris, L ‘The forgotten stake-
holder? Ethics and social responsibility in relation to competi-
tors’. Business and Society Review, #106/4, 2001.
3.Crane, A.,Matten,D., Business Ethics, A EUROPEAN PER-
PECTIVE (Managing Corporate Citizenship and Sustainability
in the Age of Globalization), OXFORD UNIVERSITY PRESS
, 2004.
4. Easton, G., Industrial networks: a review. In.B. Axelsson
and G Easton (eds.), Industrial Networks: A New View of Reality.
London: Routledge.
214
$7.5. momxmareblebi
literatura
1. Andrew Crane, Dirk Matten, Business Ethics, A European
Perspective (Managing Corporate Citizenship and Sustainabil-
ity in the age of globalization), Oxford University Press, Oxford
, 2004.
2. N.C. Smith, Marketing strategies for the ethics era., Sloan
Management Review , N 36/4, 1995.
218
$7.6. samoqalaqo sazogadoebis
organizaciebi
219
sadac yuradRebis centrSi fokusirdeba organi-
zaciaTa iseTi ti pebi maTive funqciuri datvirT-
viT, rogorebicaa arasamTavrobo organizaciebi,
presing-jgufebi, saqvelmoqmedo sazogadoebebi,
adgilobriv TemTa jgufebi, religiuri organiza-
ciebi da sxv., romlebic rogorc pirdapir, ise ir-
ibad urTierToben kompaniebTan da mniSvnelovnad
zemoqmedeben korporaciul saqmianobebze da
SeaqvT cvlilebebi maT miznebsa da strategiebSi,
ris TvalsaCino magaliTebsac warmoadgens <<Mc-
Donald>> VS <<Jose Bove farmer union>>, <<Nestlé>> VS
<<Baby Milk Aktion>>, da <<Shell>> VS <<Greenpeace>>
Soris warmoebuli daundobeli brZolebi. meti
TvalsaCineobisaTvis es ukanaskneli SemTxvevac
kmara: saqme exeba 1995 wels warmoqmnil proble-
mas, romlis winaSec imyofeboda britanuli nav-
Tobkompania Shell mas Semdeg, rac man gadawyvita
Tavidan moeSorebina Brent Spar-is navTobis saz-
Rvao platforma da CaeZira atlantikis okeaneSi.
es gaxldaT klasikuri magaliTi imgvari krizisu-
li situaciisa, romelSic kompania Shall aRmoCnda
garemos damcvelTa mxridan mxolod imitom, rom
man gamoavlina sruli uunaroba sazogadoebis
winaaRmdegobis xarisixs SefasebaSi platformis
CaZirvis gegmebTan dakavSirebiT. mogvianebiT Ca-
tarebulma samecniero gamokvlevebma aCvena, rom
swored Rrmad CaZirva iyo ekologiurad gacile-
biT usafrTxo varianti platformis gasanad-
gureblad, magram kompaniis xelmZRvanelobam ver
SeZlo ekologiuri sazogadoebis, maT Soris up-
irvelesad Grenpeace-is darwmuneba amgvar mosaz-
rbaTa sisworeSi. <<mwvaneTa>> mier inspirire-
bulma protestis farTo masStabianma kampaniam
platformis CaZirvis winaaRmdeg, kompania Shell ai-
Zula uari eTqva pirvelad gegmaze da ganexila
220
alternatiuli da gacilebiT ZviradRirebuli
SesaZleblobebi am marTlacda uSvelebeli meta-
lis konstruqciis Tavidan mosaSoreblad[1]. sxva
steikholderebisagan gansxvavebiT, rogoric aris
personali, momxmarebeli Tu aqcionerebi, rom-
lebic korporaciasTan mimarTebaSi Sromis, Se-
mosavlebisa da kapitalis formiT gvevlinebian
kompaniis pirdapir kontributorebad, samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebs, iSviaTi gamonakli-
sis garda, arasodes SeaqvT pirdapiri wvlili
korporaciaTa funqcionirebaSi. Cven mier zemoT
motanili SemTxvevac swored amis maCvenebelia da
miuxedavad imisa, rom Greenpeace namdvilad ar war-
moadgens kompaniis uSualo kontributors, misi
rogorc steikholderis ignorireba SeuZlebelia,
radgan man kompania Shell-is faqtobrivad Seunar-
Cuna is uamravi momxmarebeli, romelic CarTuli
iyo am saprotesto moZraobaSi.
zogadad dasavlur literaturaSi samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebis msgavsi zewolis
jgufebis Sesaxeb, Tu saxeldobr vis warmoadgenen
isini, dominirebs ori ZiriTadi ti pi[2]: seqciuri
da promociuri (ix. nax. 17).
221
• seqciuri jgufebi moicavs profesiul kav-
Sirebs, asociaciebs, studentur organizaciebsa da
sxva imgvar gaerTianebebs, romelic efuZneba saku-
Tar wevrTa survilebsa da interesebs, da romelic
miiCneva sazogadoebis gansakuTrebul segmentad.
sso-is seqciuri jgufebis wevroba Riaa mxolod
maTTvis, vinc specifikuri seqciis farglebSi as-
rulebs gansazRvrul obieqtur kriteriumebs.
magaliTad, isini warmoadgenen konkretuli sam-
uSao adgilis, profesiisa Tu geografiuli re-
gionis nawils. samoqalaqo sazogadoebis organi-
zaciebi uwinaresad mihyvebian da iTvaliswineben
am wevrobis TviT-interesebs.
• promociuri jgufebi ki piriqiT, fokuris-
debian specifikuri mizezebisa Tu problemebis
win wamowevaze. garemos dacvis jgufebi, anti-Tam-
baqos mwevelTa jgufebi da pro-jansaRi cxovre-
bis jgufebi warmoadgenen promociuri sso-is
TvalsaCino magaliTebs. es organizaciebi warmog-
vidgebian problemebisadmi saerTo ideologiisa
Tu damokidebulebis mqone organizaciebad. es
jgufebi naklebad exebian sakuTari wevrebis in-
teresebs da metad koncentrirdebian farTo so-
cialuri miznebis miRwevis Ziebaze.
tradiciulad, seqciuri jgufebi aris insaid-
eris statusis matarebeli, xolo promociuri
jgufebi ki autsaideris statusis mqone[3], rac
niSnavs imas, rom vinaidan seqciuri jgufebi ga-
nixileba rogorc specifikur, identificirebad
amomrCevelTa legitimur warmomadgenlad, vTqvaT
rogoricaa – eleqtrikosebi, fermerebi, muslimebi,
an studentebi, anu konkretuli profesiuli, reli-
giuri, Tu sxva gansazRvruli segmenti, samarTli-
anad miiCneva amave amomrCevelTan SemxeblobaSi
myofi raime problemis gadawyvetasTan dakavSire-
222
biT maTi azris gaTvaliswineba. mag.: soflis meur-
neobis politikis SemuSavebis dros xelisufleba
konsultaciebs gadis fermerul gaerTianebebTan.
rac Seexeba promociur jgufebs, rogorc wesi
maT ufro naklebad martivi wvdoma aqvT samTav-
robo Tu korporaciuli politikis SemuSavebis
procesSi. ramdenadac isini ar warmoadgenen ad-
vilad identificirebad amomrCevlebs, Sesabamisad
ar aris naTeli maTi poziciac. Sedegad, promoci-
uri jgufebi eswrafvian masobrivi sazogadoebri-
vi azris mobilizebas iqamde, vidre maT xmas gai-
gonebdnen, an iqnebian CarTulni nebismieri saxis
gadawyvetrilebis miRebis procesSi. amis safuZv-
elze, promociur jgufebs marTebT Zlier aqtiuri
CarTuloba problemaTa gadaWris saqmeSi. es Cveu-
lebriv moicavs Zlieri argumentebis formirebis,
demonstraciebis organizebisa Tu provokaciuli
media-triukebis mowyobis mxareebs, imisaTvis rom
SesaZlebeli iyos maTi mesijebis dayvana adresa-
tamde.
maSasadame, SeiZleba iTqvas, rom iseTma samo-
qalaqo sazogadoebis organizaciebma, rogoricaa
Greenpeace, Amnesty, WWF, Friends of the Earth da sxv., uka-
nasknel wlebSi sakuTari moRvaweobiT SeZles
farTo sazogadoebis ndobis mopoveba da war-
moCindnen socialuri da ekonomikuri debatebis
solidur moTamaSeTa saxiT, ramac maT biznes
eTikis irgvliv warmoebul diskusiebSi SesaZle-
bloba misca yofiliyvnen imgvaradve aRiarebulni,
rogorc sxva ufro tradiciuli ,,ekonomikuri”
Tu ,,ZiriTadi” steikholderebi.
223
literatura
1. Нефтяная платформа BrentSpar – Кризис коммуникаций
с общественностью.
http://www.adeator.com/novyj-vzglyad-na-reklamu/neftya-
naya/platforma-brent-spar-krizis/
2. Smith, N.C., <<Moraliy and the Market: Consumer Pres-
sure for Corporate Accountability>>., London: Routledge., 1990.
3. Whawell, P. P<<The ethics of pressure groups>>,. Business
Ethics: A European Review, #7/3, 1998.
224
$ 7.7. xelisufleba
225
swori da araswori biznespraqtikis kanonTa
kodifikaciis ganxilvisas, mniSvnelovania imis aR-
iareba, rom kanoni warmoadgens biznesregulaciis
gacilebiT farTo sferos erT-erT aspeqts. sax-
eldobr, ra igulisxmeba regulaciaSi?
regulacia srulad exeba biznesqcevebis mTel
mmarTvelobiT wesebs. is moicavs wesebsa da qme-
debebs, iseve rogorc kavSirSia formaluri Tu
araformaluri wesebis Seqmnisa da zemoqmedebis
sxva formebTan. regulacia aseve moicavs farTo
samTavrobo politikis mimarTulebebs, konceftebs,
miznebsa da strategiebs, yvelafer mas, rac sab-
olood SesaZlebels xdis an zRudavs biznesaqti-
orTa moqmedebebs. Tumca yvela regulacia rodi
warimarTeba kanonebiT; xandaxan is funqcionirebs
kreatiuli normebis safuZvelze, rac gansazRvravs
misaReb qcevebs, magram romelic arsebiTad fun-
qcionirebs mxolod sazogadoebrivi zegavleniT
da waxalisebiT.
orive es ganmarteba – rom regulacia aris
wesebis gansazRvruli ti pebis Sesaxeb, da rom is
warimarTeba samTavrobo da arasamTavrobo aqtio-
rebiT, SesaZleblobas gvaZlevs movaxdinoT misi
Semdegi definicia:
regulacia SeiZleba ganisazRvros rogorc
wesebi, romlebic gamoicema samTavrobo aqtio-
rTa da sxva uflebamosili organoebis mier bi-
znesmoqmedebebis SezRudvis, gafarToebis, Tu wax-
alisebisaTvis. regulacia moicavs wesebs, kanonebs,
meqanizmebs, procesebs, sanqciebsa da iniciativebs.
es definicia SesaZleblobas gvaZlevs gaverkveT
biznessa da xelisuflebas Soris urTierTobis
bunebaSi da kerZod, korporaciaSi xelisuflebis
specifikuri wilis flobaSi.
rodesac Cven vsaubrobT xelisuflebis, rogorc
226
steikholderis ZiriTad rolze biznesSi, saWi-
roa gvaxsovdes, rom rogorc wesi, saqmian wreebs
araerTgvarovani damokidebuleba aqvT xelisu-
flebis mimarT. erTi mxriv, bizness uyvars “Civi-
li” hi peraqtiur xelisuflebaze, romelic bizne-
sisagan “zRvargadasuli” gadasaxadebis gadaxdas
moiTxovs, an axdens misi saqmianobis SezRudvas,
magaliTad, kompaniebis SerwymaTa blokirebas, an
produqciis usafrTxoebis axali standartebis
wamoyenebas. meore mxriv, biznesi aseve elodeba,
rom xelisufleba mudmivad monawileobdes misi
interesebis dacvaSi, iseTis, rogoric aris mag.,
qveyanaSi infrastruqturis gaumjobeseba an su-
lac proteqcionisturi politikis gatareba, rac
mkveTrad SezRudavda ucxouri kompaniebis wils
da samoqmedo areals Sida bazarze.
Tu Cven SevxedavT am urTierTobebs xelisu-
flebis perspeqtividan, situacia sruliadac ar
aris martivi. miuxedavad imisa, rom politikose-
bi aqtiurad TanamSromloben biznesTan, arCevne-
bidan arCevnebamde isini aseve iTvaliswineben sa-
kuTari amomrCevlis mier maT mimarT wayenebul
moTxovnebs, romelTa molodins biznesSi xelisu-
flebis mxridan dozirebuli kontroli warmoad-
gens imisaTvis, rom biznesi yovelTvis moqmedebs
sazogadoebis interesTa gaTvaliswinebiT.
xelisuflebis, rogorc mniSvnelovani steik-
holderis biznesze zegavlenisa da am ukanaskne-
lis mxridan masze ukuqmedebis sakmaod rTuli
urTierTobis gasarkvevad saWiroa, rom Cven gavmi-
jnoT xelisuflebis ori ZiriTadi roli, romel-
ic naCvenebia nax. 18 saxiT[1, gv. 391].
227
xelisufleba rogorc
biznesis steikholderi
xelisufleba, rogorc
xelisufleba, rogorc
moqalaqeTa interesebis
aqtiori (an aqtiorTa jgufi)
arCeuli warmomadgeneli
Tavisi sakuTari interesebiT
literatura
231
Tavi 8. marketingi da eTika
literatura
1. A. Crane/D. Matten., Business Ethics., Oxford University
Press: Oxford, 2007; Th. Maak/P. Ulrich., Integre Unterneh-
mensführung. Ethisches Orientierungswissen für die Wirtschaft-
spraxis., Schäffer-Poeschel Verlag., Stuttgart, 2007.
2. G. R. Laczniak., Advertising Ethics., Werhane, Patricia H./
Freeman, Edvard R. (Edit.): Encyclopedie Dictionary of Busi-
ness Ethics. Blackwell Publishing: Malden, MA, 1998; P. E.
Murphy/G. R. Laczniak/N. E. Bowie/Th. A. Klein., Ethical Mar-
keting. Pearson-Prentice Hall: Upper Saddle River, NJ., 2005.
3. W. Ch. Zimmerli, M. S. Aßländer., Wirtschaftsethik., Nida-
Rümelin, Julian (Hrsg.): Angewandte Ethik – die Bereichsethiken
und ihre theorethische Fundierung. Alfred Kröner Verlag: Stutt-
gart, 2005.
4. E. Fromm, Haben oder Sein., Deutscher Thaschenbuch Ver-
lag: München, 1988.
5. H. Jonas, Das Prinzip Verantwortung., Suhrkamp Taschen-
buch Verlag: Frankfurt am Main., 1984.
6. H. H. Bauer, Marketing und Ethik ? Vermarktete Ethik !,
Jacob, Adolf-Friedrich (Hrsg.): Vermarktete Ethik., Schäffer-Po-
eschel Verlag: Stuttgart, 1993.
7. G. G. Brenkert, Marketing Ethiks., Blackwell Publishing:
Malden, MA, 2008.
8. G. Ropohl, Neue Wege, die Technik zu verantworten., Lenk,
240
Hans/Ropohl, Günter(Hrsg.): Technik und Ethik. Verlag Philipp
Reclam: Stuttgart, 1987.
9. P. E. Murphy/G. R. Laczniak/N. E. Bowie/Th. A. Klein.,
Ethical Reasoning and Marketin Decisions,. Keyes, Raymond
F., Martin, T. R., Walton, Clarence C., Westin, J Howard (Edit.):
Marketing Ethics. Prentice Hall: Upper Saddle River, NJ., 2006.
241
8.2 marketingis amoraluri praqtikebi
242
orientirebuli;(g)eTikur qcevaTa direqtivebis
xelSewyoba saqonelmoxmarebis industriis far-
glebSi; (d)daxmarebebi, raTa qveynebs mieceT Sesa-
Zlebloba SezRudon borotad sargeblobis da
moxmareblebis saziano biznes-praqtikebi; (e)da-
moukidebel momxmarebelTa dacvis jgufebis gan-
viTarebis xelSewyoba; (v)momxmarebelTa dacvis
sferoSi saerTaSoriso kooperaciis gaZliereba;
(z)bazris pirobebis mxardaWera, romlebic momx-
mareblebs moderatoruli fasebiT sTavazoben
mravalferovan produqts; da (T)xangrZlivi mox-
marebis xelSewyoba. amasTan, gaeros qcevis re-
komendaciebi mimarTulia uwinaresad Sesabamisi
erovnuli mTavrobebisaken, rogorc maTi Sesas-
rulebebli amocana, - gaataron saTanado sakanon-
mdeblo zomebi momxmarebelTa efeqturi dacvis
uzrunvelsayofad.
miuxedavad am mravalricxovani erovnuli
Tu saerTaSoriso Zalisxmevisa, reklamis saer-
To praqtikaSi mainc gvxvdeba keTilsindisie-
ri konkurenciis wesebis mravalricxovani dar-
Rvevebi. es xdeba imitom, rom swored dasavleTis
momxmarebelTa sazogadoebebSi, sadac saqonlisa
da momsaxurebis siuxvea, calkeul mwarmoeblebs
xSirad uwevT mZafr konkurenciaSi yofna, rac ai-
ZulebT maT, aseve araeTikurad saeWvo marketingu-
li praqtikebiT yidvisken waaqezon momxmareble-
bi. amasTan, xSirad Znelia calkeul praqtikaTa
<<moraluri xarisxis>> <<obieqturi>> gansja,
radgan calkeuli aqtioris mxridan moralurad
eWvSeuvali da moralurad saeWvo praqtikebs So-
ris sazRvrebi xSirad gansxvavebulad aRiqmeba.
ase magaliTad, gayidvis praqtikebi, romlebic erT
qveyanaSi normalur standartad iTvleba, sxva
qveyanaSi usamarTlod da amoralurad miiCneva. da
243
mainc, miuxedavad erTian kriteriumTa am sazog-
ado problematikisa da nakolvanebisa marketin-
gis farglebSi arsebobs specifikuri moralurad
problemuri sferoebi:
(1)sasaqonlo politika
momxmareblebs princi puli pretenzia gaaCni-
aT masze, rom produqtebi,romlebsac isini iZenen,
namdvilad vargisia da moTxovnilebebs, romelTa
dakmayofilebasac isini unda emsaxurebodnen, ar-
sebiTad akmayofilebs. am keTilsindisier mov-
aleobaTa dacva amasTan sruliad emTxveva aseve
gamyidvelis interesebs, radgan Sesabamisad cudi
imiji negatiur zemoqmedebas iqoniebs mis samoma-
vlo biznesganviTarebaze. rasakvirvelia msjelo-
bis sagania, Tu sinamdvileSi ramdenad sakmarisia
mwarmoeblis pasuxismgebloba produqtis saime-
doobasa da sagarantio valdebulebebisaTvis mag.,
araswori moxmarebisas. Zalzed Znelia imis mt-
kiceba, Tu ramdenad pasuxismgebelia mag., nayinis
mwarmoebeli calkeuli momxmareblis Warb mox-
marebasa da aqedan gamowveul janmrTelobisaTvis
saziano Sedegebze. ase rom, pasuximgeblobis nawi-
li produqtis marTebul moxmarebisTvis aseve mu-
dam akisriaT momxmareblebs[2]. Tumca, sazogadod
yovelTvis SesaZlebelia produqtis saimedoobis
srulyofa Tu araswor moxmarebaTa Semcireba.
ra Tqma unda, produqtis politikis konteqstSi
arsebiTad problematuria garkveuli produqtis
Tvisebebis Segnebulad damalva, ramac SeiZleba
momxmarebelTa janmrTelobis SesaZlo daziane-
ba gamoiwvios, an produqtebis gamiznuli mani p-
ulirebiT SecdomaSi iqnes Seyvanili myidveli.
produqtiT mani pulirebis SemTxveva 1996 wels
gamomJRavnda <<British American Tobacco>>-is << Brown
and Williamson>>-is kvlevisa da ganviTarebis gan-
244
yofolebis viceprezidentis, jefri vigandis mier,
romelmac televiziiT amcno amerikul publikas
imis Taobaze, rom Tambaqos koncernebi wlebis gan-
mavlobaSi asaidumloebdnen ara mxolod sneule-
baTa gamomwvev nikotinis qmedebebs, aramed aseve
sigaretebze mwevelTa damokidebulebis gazrdis-
Tvis damatebiTi ltolvis SemZeni nivTierebis, ku-
marinis Serevas TambaqoSi. amis Semdeg, amerikul
Tambaqos koncernebs filtvis kiboTi daavadebul-
Ta sakonpensaciod daekisraT 246 ml. a.S.S.-is do-
laris gadaxda.
sxva problema, romelic produqtis politikis
farglebSi ganixileba,-ukavSirdeba sasaqonlo ni-
Snis piratobas. sasaqonlo niSnis mwarmoeblis
finansuri zianis mxriv[3], romelTa produqtis
aralegalurad gayalbeba Tu kopireba xdeba, da
saTanado dacvis da patentis uflebis darRvevis
garda aq arsebobs safrTxe imisa, rom Sesabamisi
aslebi ar mova TanxvedraSi originali produq-
tis saimedoobisa da xarisxis standartebTan. es
gansakuTrebiT problemuri xdeba teqnikur da
eleqtronul produqtebTan, avtomobilebis da
TviTmfrinavebis saTadarigo nawilebTan, iseve ro-
gorc farmacevtul sferoSi[4]. aq wminda mogeb-
is interesebidan gamomdinare gamiznulad xdeba
momxmarebelaTa safrTxeSi Cagdeba. evrokomisi-
is Tanaxmad, mxolod 2006 wels, evropis kavSiris
sazRvrebs gareT 2,7 milioni falsificirebuli
medikamenti iqna gamovlenili. aRniSnuli komisiis
2007 wlis monacemebiT msoflio vaWrobis mTel
moculobaSi falsificirebuli medikamentebis
xvedriTma wilma Seadgina mTliani brunvis 10%[5].
(2)safaso politika
eTikuri TvalsazrisiT marketingis rTulad
gansasjel komponents warmoadgens safaso poli-
245
tika, rasac erTi mxriv ganapirobebs is, rom fasis
kalkulaciisas gaTvaliswinebuli xarjebi aut-
saiderisTvis Znelad aRmosaCeni da gadasamowme-
belia, xolo meore mxriv - is, rom kompaniis sa-
faso politika aseve mravalricxovani <<gare>>
faqtorebiT (konkurenciuli wnexi, biznesmiznebi
da sxv.) aris gansazRvruli, romlebic kompaniis
faswarmoqmnis procesze axdenen gavlenas. garda
amisa, fasis formirebis arcTu umniSvnelo msaz-
Rvrelad (gansakuTrebiT samrewvelo saqonlis
seqtorSi) gvevlineba momwodeblebTan warmoe-
buli molaparakebaTa Sedegebi da momxmarebel-
Ta aqtivobis xarisxi bazarze[6]. amasTan, kompania
sakuTari safaso strategiis gansazRvrisas ukav-
Sirdeba sxvadasxva samarTlebriv regulaciebs,
romlebic momxmarebelTa dasacavad da efeqtu-
ri konkurenciis mxardaWerisTvis krZalavs fas-
dadgenis garkveuli saxis praqtikebs, maTSoris
iseTis, rogoric aris SeTanxmebuli fasebi an gay-
idvebi TviTRirebulebaze dabali fasiT.
kompaniis safaso politikasTan kavSirSi rel-
evantur eTikur kategoriebs warmoadgens <<pa-
tiosneba>> da <<samrTlianoba>.[7]. amasTan, or
gansxvavebul mimarTulebaSi orive kategoria
miuTiTebs, rom patiosani da samarTliani faswar-
moqmnis sakiTxebi exeba rogorc myidvelebsa da
saboloo momxmareblebs, aseve organizaciaTa qse-
lis (e.w. supply chain) mimwodebel Tu mwarmoebel
kompaniebs.
momxmarebelTa perspeqtiviT uwinaresad aris fa-
sis formirebis sami praqtika, romlebic SeiZleba
eTikurad saeWvod iqnes miCneuli. (a)pirvel rigSi
esenia <<Fantasy Prices>>, romlebic mniSvnelovnad
aWarbebs produqtis warmoebis xarjebs. sazoga-
dod, amgvari metismetad maRali fasebis kritika
246
efuZneba mosazrebas, rom samarTlianobis(Fairness)
arsebiTi princi pebi sruliad ugulvebelyofilia,
radgan an fasis formireba varirebs Zalian sxva-
dasxva momxmarebelTa jgufebs Soris, an fasebi
ar aris SesabamisobaSi produqtis Seqmnisa Tu
momsaxurebis faqtobriv xarjebTan. (b)miuxedavad
samarTlebrivi akrZalvisa, evrokavSiris umetes
qveynebSi usamarTlo fasis formireba Zalzed
gavrcelebul praqtikad iTvleba. amisgan upirve-
les yovlisa ziandeba <<oligopoliuri bazre-
bi>>, romlebSic mxolod ramdenime momwodebeli
operirebs da romlebSic rogorc wesi momxmar-
erblebs ar SeuZliaT maTi sxva provaiderebiT
Canacvleba mag., denis, gazisa Tu sawvavis bazrebze.
(g)aseve moralurad saeWvoa SecdomaSi Semyvani
fasis formireba, ra drosac saboloo momxmare-
bels warmoeqmneba an damatebiTi, mxolod Znelad
gasaTvaliswinebeli Tanamdevi Tu gverdiTi xar-
jebi an zaralis anazRaurebis miReba regularu-
lad cvladi moxmarebisTvis Seusabamod Zviria.
amis klasikur magaliTs warmoadgens arc Tu iS-
viaTad gakritikebuli mravalricxovani iafi avia-
kompaniebis bileTis fasebi, roca momxmareblebs
is damatebiTi gadasaxdeli ekisrebaT, romlebic
xSirad frenis dajavSnisas bundovania.
sabiTumo da sacalo vaWrobisa Tu saavtomo-
bilo industriis msxvili koncernebis organiza-
ciaTa qselSi samarTliani fasis formirebis Tema
umniSvnelo rols TamaSobs wvrili mimwodebeli
kompaniebisTvis, radgan msxvil koncernebs, saku-
Tari sabazro Zalauflebis safuZvelze ZaluZT
maTTvis fasebisa da miwodebis pirobebis karnaxi.
amasTan, ase warmoebuli fasis wnexi zemoqmedebs
erTobliv organizaciul qselebze, gansakuTrebiT
e. w. <<dabali saxelfaso qveynebis>> mwarmoe-
247
blebze, rac rogorc wesi dasavleli damkveTeb-
isgan gadaecema. amitom, swored dasavleli dam-
kveTebis mxares generirebuli fasis wnexi aris
didwilad aseve Tanapasuximgebeli ganviTarebad
qveynebSi arsebul, nawilobriv araadamianur sa-
warmoo da samuSao pirobebze. sakuTari momwode-
blebis <<gamowurvis>> magaliTs warmoadgens
samecniero literaturaSi xSirad ganxiluli
US-amerikuli sacalo vaWrobis koncerni Wal-Mart.
amasTan aRsaniSnavia, rom Wal-Mart Tavisi rigiduli
xarjebis ekonomiiT axsnili Sesyidvis politikis
eTikur gamarTlebas cdilobs Tavisi dabali
gasayidi fasebis damowmebiT.
(3)saditribucio politika
aseve sadistribucio politikis sfero exeba
vaWrobas, romelic rogorc Suamavali mwarmoe-
belsa da momxmarebels Soris asrulebs saxsaris,
damakavSireblis funqcias saqonlis ganawilebi-
saTvis[8]. Tu gaviTvaliwinebT imas, rom kompania
Wal-Mart ufro didi importioria CineTidan, vidre
iseTi qveynebi, rogoricaa ruseTi da didi brita-
neTi[9], Zneli warmosadgeni ar unda iyos is, Tu
ra sabazro Zalauflebas unda flobdnen msxvili
sacalo vaWrobis koncernebi.zemoT ukve naxsenebi
safaso diqtatis gverdiT,maT aseve ZaluZT produq-
tis gasaRebis blokireba. Sesabamisad, sacalo vaW-
robis qselebi floben Zalauflebas, moaxdinon
garkveul produqtTa CamonaTvalis <<honorire-
bac>>. Sefasebis Tanaxmad, a.S.S.-Si samomxmareblo
saqonlis industriis yvela sareklamo xarjebis 55
procenti pirdapir Tu iribad modis sacalo vaW-
robis e.w. <<slotting fee>>-ze.[1, 2005, gv.127]. miuxedavad
imisa, rom msgavsi praqtikebi eTikurad saeWvoa da
zogjer gamoZalvis xasiaTsac SeiZleba avlendes,
sacalo movaWreTa sabazro Zalauflebidan gamom-
248
dinare, misTvis gverdis avla, gansakuTrebiT axali
produqtis mimwodebelTaTvis sakmaod Znelia.
sadistribucio politikis sxva aspeqts, romel-
ic bolo wlebSi msjelobis sagnad iqca, war-
moadgens moralurad saeWvo, kategoriebad dayo-
fili bazris segmentacia, romelic mosaxleobis
garkveul jgufebs sxvebTan SedarebiT ayenebda
uares pirobebSi. diskriminaciis es forma cno-
bili gaxda komerciuli bankebis e.w. <<redlining>>-
iT, rac rig raionebSi mcxovrebi, Semosavlebisa da
yofiTi pirobebis dabali xarisxiT gamorCeuli
mosaxleobisTvis bankebis servis-SeTavazebis sis-
tematuri gamoricxviT xasiaTdeboda.[1, 2008, gv. 83].
Tumca msgavsi gamonaklisi gvxvdeboda sxva sfer-
oSic. kerZod, es ukavSirdeba a.S.S.-is zogierT
sacxovrebel kvartalSi arsebul swrafi kvebis
restornebis fasis struqtras, sadac wiTeli fer-
iT moniSnul raionebSi TeTri feriT moniSnul
raionebTan SedarebiT gacilebiT maRali fasebi
iyo, rasac mxolod maTi socialuri Tu eTnikuri
niSniT diferencireba ganapirobebda da avlenda
aSkara diskriminaciis bunebas.[1, 2005, gv. 131].
SesaZlo sirTuleTa miuxedavad, eTikuri Tvals-
azrisiT Zalzed mniSvnelovania rogorc mwarmoe-
blebis, ise savaWro kompaniebis mxridan mosaxleo-
bis yvela fenisTvis saqonlisa da momsaxurebis
princi pulad Tanabarzomieri pirobebiT SeTava-
zeba. es ar exeba mxolod calkeul qveynebs, ara-
med msgavsi midgoma da misi ganuxreli dacva erT-
nairad sasurvelia mTeli msoflios masStabiT.
dasasruls, gansakuTrebiT korporaciuli so-
cialuri pasuxismgeblobis farglebSi, sadis-
tribucio politikis Tematizirebuli aspeqti
exeba ekologiur sakiTxs. kerZod, - e.w. <<Carbon
Footprint>>-is koncefts, rac ukavSirdeba saqonlis
249
warmoebisa da transportirebis procesSi arse-
buli CO2-is Semcvelobis odenobas. amitom, sam-
rewvelo-savaWro dargebSi sawarmoo pirobebisa
da efeqturi lojistikis gaumjobesebiT dRemde
aqtualuri rCeba aRniSnuli safrTxis minimizire-
bis Tematika.
(4)sakomunikacio politika
marketingSi araeTikur praqtikebTan mimarTe-
biT Semdgom sadiskusio Temas warmoadgens sa-
komunikacio politika, rac gulisxmobs momxmare-
blebze zegavlenis moxdenasa da maT myidvelobiT
qcevebze mani pulirebas, rac mudam aCens eTikurad
dasaSvebi sazRvris darRvevis safrTxeebs. am ur-
TierTdamokidebulebaSi ZiriTadi sakiTxia: rek-
lamis amocana aris momxmareblis obieqturi in-
formirebuloba, Tu dasaSvebad iTvleba reklamiT
momxmareblis <<darwmuneba>> produqtis Sesy-
idvis Taobaze. amasTan, rasakvirvelia iluzoru-
li iqneboda gvevarauda, rom reklama yovelTvis
momxmarebelTa darwmunebisken ar aris mimarTuli,
radgan misi mizanic xom saqonlis gayidvebis zr-
daSi mdgomareobs. Tumca kantianuri eTikis per-
speqtividan SeiZleboda imis mtkiceba, rom wmindad
<<damarwmunebeli>> reklama ugulvebelyofs ada-
mianis avtonomias, radgan is akninebs momxmareb-
lis rols da arRvevs pasuxismgebeli moqalaqis
uflebebs[10]. mocemuli sareklamo praqtikis sak-
iTxis miRma arsebobs sami sfero, romlebic kompa-
niis sakomunikacio politikas ukavSirdeba.
(a)eTikur mosazrebaTa pirveli sfero gviCven-
ebs momxmarebelTa Segnebul motyuebasa Tu Sec-
domaSi Seyvanas cru an orazrovani sareklamo
SetyobinebebiT. saboloo jamSi, aq calkeul
SemTxvevaSic ki rTulia imis gansja, ramdenad
<<aRwevs>>sareklamo gzavnilebi momxmareblamde,
250
Tu is marTlac am ukanasknelis SecdomaSi Sey-
vanas asaxavs. eTikuri perspeqtividan ra Tqma unda
SeiZleba imis konstatireba, rom sakomunikacio
politika miT ufro problemuri xdeba, rac ufro
cdilobs is <<reklamis>> namdvili xasiaTis da-
malvas. <<SecdomaSi Seyvanis>> amgvar subtilur
xerxs warmoadgens e.w. <<Buzz Marketing>>, romelic
gamoiyeneba Tavdapirveli marketinguli mesijis
gasazviadeblad da Sesacvlelad Sesabamis mizno-
briv jgufebSi sasaqonlo gayidvebis xelSewyobis
mizniT.
(b)meore sfero exeba damamcirebel da diskrimi-
naciul reklamas. sareklamo praqtikis Sesabamisi
princi pebis gverdiT, dasavleTis umetes qveynebSi
arsebobs samarTlebrivi regulaciebi, romlebic
calkeul qveynebs Soris arsebul kulturaTaSo-
ris gansxvavebulobaTa gaTvaliswinebiT adgenen
dasaSveb sazRvrebs. sakomunikacio politikis Se-
muSavebis gzaze kulturul gansxvavebulobaTa
mxedvelobaSi miReba gansakuTrebul gamowvevas
warmoadgens multinacionaluri korporaciebi-
saTvis, radgan reklamaSi gamoyenebuli metafore-
bi da suraTebi gansxvavebul kulturul Tu re-
ligiur konteqstSi yovelTvis sxvadasxgvarad
aRiqmeba. rasakvirvelia, sakomunikacio politikis
sferoSi SesaZlebelia <<diskriminaciis>> aseve
pozitiuri kuTxiT gamoyenebac. ase magaliTad,
ukanasknel xans kompaniebi e.w. <<Ethno-Marketing>>-
is farglebSi migraciis fonze awarmoeben mosax-
leobis jgufebis saWiroebebsa da sakomunikacio
moTxovnebze mimarTul sareklamo aqtivobebs.
(g)marketingis eTikis damatebiTi gamowveve-
bi sakomunikacio politikis sferoSi Cndeba
sareklamo SetyobinebaTa mzardi gavrcelebiT,
gansakuTrebiT ki E-Mail-s da internetis saSuale-
251
biT. maSin rodesac, marketingis tradiciuli sa-
komunikacio arxebis dros reklamis adresatebs
rCebaT sul mcire reklamis fizikurad Tavidan
aridebis SesaZlebloba, satelefono marketingi,
E-Mail-reklamis(Spam) gagzavna Tu arasasurveli
internent-reklama(Pop-Ups) Zlier iWrebian Ti-
Toeuli adamianis yoveldRiur cxovrebaSi da
qmnian <<komunikaciis>> iseT axal saxeobas, rac
zogjer droiT danakargebTan da xarjebTan Sei-
Zleba iyos dakavSirebuli, da rasac isini aqti-
urad SeiZleba daupirispirdnen e.w. Spam-Filter Tu
Pop-Up-Blockers-is formiT[11]. monacemTa SeZenisa da
Senaxvis eleqtronuli mediis saSualebiT, adrin-
delTan SedarebiT aseve sakmaod didi zomiT aris
SesaZlebebli calkeulis samomxmareblo Cveva-
Ta gakontroleba da maTi sareklamo miznebisT-
vis gamoyeneba. ase magaliTad, eleqtronuli gay-
idvebis platformebi, myidvelTa profilisa da
maTi interesTa gamorkveviT, calkeul kompaniebs
uqmnis produqtis miznobrivi SeTavazebis Sesa-
Zleblobas. marketingis eTikuri perspeqtividan
dgeba sakiTxi imis Taobaze, Tu ramdenad irRveva
msgavs garemoebebSi individualur Tavisufleba-
Ta ufleba.
literatura
1. P. E. Murphy/G. R. Laczniak/N. E. Bowie/Th. A. Klein.,
Ethical Marketing. Pearson-Prentice Hall: Upper Saddle River,
NJ., 2005; G. G. Brenkert, Marketing Ethiks., Blackwell Pub-
lishing: Malden, MA, 2008.
2. A. Crane/D. Matten., Business Ethics., Oxford University
Press: Oxford, 2007.
3. APM: Zahlen und Fakten. http://markenpiraterie-apm.
de/84-0-Zahlen-und-Fakten.html(27.08.2010).
4. OECD: The Economic Impact of Counterfeiting and Piracy.
252
http://www.oecd.org/dataoecd/11/38/38704571.pdf(27.08.2010).
5.Europäische Kommission., Europäische Kommission er-
sucht um Mandat für Verhandlungen über ein neues internation-
ales Abkommen zur Bekämpfung von Produkt- und Markenpira-
terie. http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=I
P/07/1573&format=HTML&aged=0&language=de&guiLangua
ge=en(27.08.2010).
6. M. S. Aßländer/J. Roloff., Die Krise in der Krise – Der Über-
lebenskampf deutscher Auotomobilzulieferer., Forum Wirtschaft-
sethik. Jg., 2009, 17(4), 6-19; M. S. Aßländer/J. Roloff., Endan-
gering Social and Economic Sustainable Strategic Management,
Vol. 2(3).
7. Th. Maak/P. Ulrich., Integre Unternehmensführung. Ethis-
ches Orientierungswissen für die Wirtschaftspraxis., Schäffer-
Poeschel Verlag., Stuttgart, 2007.
8. M. S. Aßländer/S. Konstanze, Zur Bedeutung einer Cor-
porate Social Responsibility für den Einzelnzelhandel., (Hrsg.):
Corporate Social Responsibility im Einzelhandel. Metropolis
Verlag., Marburg, 2009.
9. N. Lichtenstein., Wal-Mart: A Template for Twenty-First-
Century Capitalism., Lichtenstein, Nelson (Hrsg.): Wal-Mart:
The Face of Twenty-First-Centuty Capitalism. The New Press:
New York, NY, 2006.
10. P. E. Murphy/G. R. Laczniak/N. E. Bowie/Th. A. Klein.,
Ethical Reasoning and Marketing Decisions,. Keyes, Raymond
F., Martin, T. R., Walton, Clarence C., Westin, J Howard (Edit.):
Marketing Ethics. Prentice Hall: Upper Saddle River, NJ., 2006.
11. D. Palmer., Pop-Ups, Cookiers and Spam: Toward a Deep-
er Analysis of the Ethical Significance of Internet Marketing
Practices., Journal of Business Ethics., Vol. 58, 2005.
253
8.3 eTikuri moxmareba
literatura
1. J. Brinkmann, Looking at Conumer Behavior in a Moral
Perspective. Journal of Business Ethics, Vol. 51 (2), 2004.
2. A. Crane/D. Matten., Business Ethics., Oxford University
Press: Oxford, 2007.
3. T. Kehne, Lässt sich Verantwortung normen? Nachhaltige
Qualität als mögliche Moral des Lebensmitteleinzelhandels., M.
Aßländer/K. Senge(Hrsg.): Corporate Social Responsibility im
Einzelhandel. Metropolis Verkag: Marburg, 2009.
4. O. M. Freestone/J. P. McGoldrick, Motivations of the Ethi-
cal Consumer., Journal of Business Ethics, Vol. 79 (4), 2008.
5. M. J. Carrington, B. A. Neville, G. J. Whitwell., Why Ethi-
cal Consumers Don’t Walk Their Talk: Towards a Framework for
Understanding the Cap between the Ethical Purchase Intentions
and Actual Buying Behaviour of Ethical Minded Consumers.,
Journal of Business Ethics, Vol. 97 (1), 2010.
6. Kai-Uwe Hellmann, Die Antiquierthheit des Moralischen
oder Günter mal ganz Anders: Zur Mikropolitik von CSR im Ein-
zelhandel, Aßländer, Michael S. Und Senge, Konstanze (Hrsg.):
Corporate Social Responsibility im Einzelhandeln. Metropolis
Verlag: Marburg; Karl-Hermann Blicke, Marketing- und Kom-
265
munikationsstrategien für ethisch nachhaltigen Konsum und CSR
im Einzelhandel., Aßländer, Michael S. Und Senge, Konstanze
(Hrsg.): Corporate Social Responsibility im Einzelhandel, Me-
tropolis Verlag: Marburg, 2009.
7. Kai-Uwe Hellmann, Ethik im Einzelhandel? Eion Proble-
maufriss., Forum Wirtschaftsethik, Jg. 14 (3), 2006.
8. P. Auger, P. Burke, T. M. Devinney, J. J. Jordan, What Will
Consumers Pay for Social Product Features., Journal of Business
Ethics, Vol. 42 (3), 2003.
266
Tavi 9 menejmenti da eTika
267
bulebaTa mixedviT sazogadoebriobis winaSe. prin-
ci palis kapitalis SenarCuneba da zrda warmoad-
gens menejeris upirveles amocanas. personalur
faseulobaTa arCevanisa da individualuri eTi-
kuri idealebis xorcSesxma, romlebic ewinaaRmde-
geba am miznebis Sesrulebas, - farTod gavrcel-
ebuli gagebiT scdeba menejerisTvis miniWebul
mandats[2]. menejeris personis moralur preten-
ziasTan da saqmianobis warmarTvis formasTan
dakavSirebiT aq moTxovnili <<neitraliteti>>
reducirebs menejeris, rogorc daqiravebulis
rolur pasuxismgeblobas da Sesabamisad, mis gan-
sakuTrebul movaleobebs aqcionerTa winaSe. ami-
tom, menejmentis amocanas SeiZleba warmoadgendes
kompaniis sakuTrebaSi myofi kapitalis zrda da
amasTan, arsebul kanonTa dacva[3].
Tumca imgvari warmodgena, rom menejmenturi
qcevis moraluri dimensia mxoloddamxolod me-
nejeris rolur pasuxismgeblobas reducirebs
kompaniis mesakuTreTa winaSe, aseve ekonomikur
mecnierebaSi es ufro Teoriuli varaudia. maSi-
nac ki, rodesac calkeuli menejeri upirveles
pasuxismgeblobas grZnobs sakuTari damsaqmeblis
mimarT, mis gadawyvetilebebs gavlena aqvs aseve
TanamSromlebze, mimwodeblebsa Tu momxmareble-
bze, da amitom mas marTebs sakuTari gadawyvetile-
baTa Sedegebis eTikuri perspeqtividanac Sefase-
ba. aqedan ismeba kiTxva imis Taobaze, Tu ramdenad
iTvaliswinebs menejeri Tavis gadawyvetilebebsa
da qcevebSi moralur normebs. buxholci da kero-
li Teoriul planSi ganasxvaveben <<moraluri>>
menejmentis sam ZiriTad ti ps[4]:
(1)aramoraluri menejmenti
aramoraluri menejmentis <<modeli>> gamom-
dinareobs iqidan, rom menejeri dainteresebulia
268
mxolod piradi sargebliTa da kompaniis moge-
biT. swored sakuTari interesebis win wamoweviT
xdeba moraluri imperativebis gverdis avla an
piradi sargeblis misaRebad, an bazarze kompaniis
poziciis gasaZliereblad. amasTan, aramoraluri
menejeri srulad acnobierebs ra sakuTar qmedeba-
Ta moralur xarisxs, mainc piradi interesebidan
gamomdinare is Segnebulad urigdeba eTikur dar-
Rvevebs da mesame mxaris samarTliani moTxovneb-
is ugulvebelyofas. aqve xdeba samarTlebrivi
standartebis qmedebaTa barierebis saxiT miReba,
romlebsac kompaniis menejeri, sadac es SesaZle-
belia uvlis gverds an piradi sargeblis poz-
iciidan interpretirebs. xelsayrel SemTxvevaTa
pirobebSi aramoraluri menejeri ar ufrTxis
aSkara samarTlebriv darRvevebsac, rodesac isini
emsaxureba mis pirad keTildReobas. strategiul
xelSekrulebaTa darRvevebi da sabazro Zalau-
flebiT sargebloba mimwodeblebTan kontraqtis
formirebisas aseve miekuTvneba menejeris qcevaTa
formebis standartebis repertuars, iseve rogorc
sazogadoebriobis Segnebulad dezinformireba
da biznes-partniorTa motyueba informaciuli
asimetriis gamoyenebiT.
miuxedavad imisa, rom amgvari <<aramoraluri
menejeris>> Segnebuli aramoraluri qcevebi da
paTologiuri, erTi SexedviT hi poteturi xasi-
aTis Tvisebebi praqtikul biznescxovrebaSi Ta-
visi wminda formiT SesaZloa ufro gamonakliss
warmoadgendes, kompaniebTan dakavSirebuli aqtua-
luri skandalebis analizi aCvenebs, rom calkeuli
menejeris nebismier fasad warmatebisaken ltolva
srulad ugulvebelyofs eTikur da samarTlebriv
sazRvrebs piradi gamorCenisaTvis.
(2)moraluri menejmenti
269
Tu <<aramoraluri>> menejmenti warmoadgens
menejmenturi qcevis marTlacda erT ukidures
mimarTulebas, qcevaTa speqtris meore bolos is
ufro idealizirebuli formiT SeiZleba iqnas
danaxuli. amasTan, moraluri menejeri iswrafvis
warmatebisken da srulad aris dainteresebuli
Tavisi karieriTa da Semosavlebis gaumjobesebiT.
rasakvirvelia, Tavis qmedebebSi is mudam imisTvis
zrunavs, rom sxvebs epyrobodes samarTlianad da
pativiscemiT, daicvas profesiuli da konkretuli
dargis eTikis standartebi, pativi sces kanons da
pasuxismgebeli iyos ara mxolod kompaniis me-
sakuTreTa, aramed aseve sxva dainteresebul pi-
rTa winaSec. is ar aris altruisti, magram Tavis
warmatebisken swrafvaSi pativs scems qcevis eTi-
kur da samarTlebriv SezRudvebs da zrunavs
imisTvis, rom sakuTar gadawyvetilebebSi sxvaTa
samarTliani interesebi iqnas gaTvaliswinebuli.
<<moraluri menejeris>> personaluri qcevebi xa-
siaTdeba pasuxismgeblobis sakuTar Tavze aRebis
mzadyofniT, sandoobisaken uryevi ZalisxmeviT, sa-
kuTari qcevebis zemoT aRniSnul faseulobebT-
an da normebTan SesabamisobaSi moyvanis mzao-
biT, da aseve kompaniaSi arsebul mZime pirobebSi
moraluri standartebis ZalaSi datovebisaken
ltolviT.
(3) amoraluri menejmenti
<<aramoraluri menejmentis>> sapirispirod
<<amoraluri menejmenti>> aRniSnavs pozicias,
romelic menejmentur qcevaTa Tanaxmad ganix-
ileba rogorc eTikurad neitraluri. am azriT
<<swori>> menejmenturi qcevebis Sefaseba xde-
ba araeTikuri kriteriumebiT. <<amoraluri me-
nejmentisTvis>> mniSvnelovania princi pi, rom
ekonomikur cxovrebaSi, rogorc cxovrebis sxva
270
sferoebSi, moqmedebs swored rom sxva kanon-
ebi. koncentracia mxolod ekonomikur warmate-
baze, misTvis aris profesionalizmis niSani. es
ar niSnavs, rom is Segnebulad arRvevs moralur
princi pebs, raTa amiT naxos piradi sargebeli, an
daazianos konkurentebi. biznescxovrebaSi misT-
vis morali ubralod araviTar rols TamaSobs.
rasakvirvelia <<amoraluri>> menejeri naklebad,
Tumca mainc acnobierebs mis mniSvnelobas. eTi-
kuri princi pebi ufro xSirad SeumCneveli rCe-
ba menejeris gadawyvetilebis qcevebSi, radgan is
gaucnobiereblad ar aqcevs mas yuradRebas. am-
denad, is riTac amoraluri menejeri gamoirCeva,
aris ufro moraluri mgrZnobelobis ararseboba
da eTikuri orientaciis codnis uqonloba. ami-
tom, xSirad <<amoraluri>> menejeri verc Tavisi
gadawyvetilebebis eTikur dimensiebs acnobierebs
da verc Tavisi qmedebebis moralur Sedegebs xe-
davs. sakuTar qcevebSi is orientirdeba daweri-
li kanonebiT, magram amavedros cdilobs mocemul
qmedebaTa saTamaSo sivrceSi maqsimaluri bizne-
swarmatebis miRwevas da maregulirebeli xarve-
zebis Tavis sasargeblod gamoyenebas.
zemoT ganxiluli menejmenturi samsaxovneb-
is gaTvaliswinebiT, sakuTar strategiul gad-
awyvetilebebSi menejerebs marTebT ekonomikur,
samarTlebriv da eTikur moTxovnaTa urTierT-
TanxvedraSi moyvana[5]. amasTan erTad, sazogadod
ganasxvaveben oTx sxvadasxva strategiul dones,
romelTa mimarTebiTac sawarmoo(biznes)-eTikuri
sakiTxebi Cans relevanturi(ix. [5], gv. 157-164):
(1)sazogadoebrivi done
sazogadoebrivi done exeba kompaniis TviTga-
moxatulebas, e.w. self-image, rac magaliTad, gamoxat-
ulebas poulobs Tavis eTikis kodeqssa Tu daniS-
271
nulebis gacxadebaSi(mission statement). aq wesdeba
kompaniis sayovelTao faseulobebi, ganisazRvreba
kompaniis urTierTobis formebi sakuTar steik-
holderebTan, dgindeba kompaniis valdebulebebi
sazogadoebriobasTan mimarTebiT da zustdeba
kompaniis pasuxismgeblobis aRebis konkretuli
sferoebi.
(2)korporaciuli done
korporaciuli done pirvel rigSi exeba
strategiis arCevans biznes-gadawyvetilebebTan
mimarTebiT, rogoricaa mag., grZelvadiani sawar-
moo programa, warmoebis obieqtebis SeZena Tu maTi
sazRvargareT gadatana. aq, ekonomikur- da biznes-
eTikuri perspeqtividan Cndeba eTikuri sakiTxebi
- mag., kompaniis strategiul biznes-sferoebTan
(SeiaraReba) an socialuri pasuxismgeblobis sak-
iTxebi TanamSromlebTan (adgilmdebareobis Secv-
la) konteqstSi.
(3)biznesis done
biznes-doneze strategiuli gadawyvetilebebi
exeba qmedebaTa formebs arsebul biznes-sfer-
oebSi. aq xdeba kompaniis strategiis formaTa
gadatana-morgeba strategiul formebSi rogorc
calkeuli ganyofilebisTvis, ise calkeul region-
Tan mimarTebiT. ekonomikur- da biznes-eTikuri
perspeqtividan es magaliTad Seexeba samarTlian
damokidebulebebs momwodeblebTan, samarTlian
urTierTobebs momxmareblebTan Tu nawarmis
ekologiuri da usafrTxoebis standartebis eTi-
kur sakiTxebs.
(4)funqciuri done
funqcionaluri done exeba strategiul forme-
bs Sesabamisi funqciebisaTvis kompaniis fargleb-
Si. magaliTad iseTs, rogoric aris personalis
menejmenti, marketingi da gayidvebi Tu dafinanse-
272
ba. iseve rogorc strategiul arCevanTan bizne-
sis doneze, aqac saqme gvaqvs korporaciuli donis
strategiul formaTa ganxorcielebasTan Sesa-
bamis funqciur sferoTa farglebSi.
literatura
273
9.2 mesakuTre da daqiravebuli mmarTveli
literatura
1. J. W. Pratt, R. J. Zeckhauser., Principals and Agents. An
Overview., The Structure of Business., Harvard Busines School
282
Press: Boston, MA., 1985; O. Bohren, The Agent’s Ethics in the
Principal-Agent Model., Journal of Business Ethics,Vol. 17(7),
1998.
2. M. C. Jensen, W. H. Meckling., Theory of the Firm: Mana-
gerial Behavior, Agency Costs and Ownership Structure., Journal
of Financial Economics., Vol. 3(4), 1976.
3. B. S. Frey, M. Osterloh., Managing Motivation., Gabler
Verlag: Wiesbaden. 2002.
4. B. M. Mitnick, Agency Theory., Werhane, Patricia H./Free-
man, Edward R.(Edit.): Encyclopedic Dictionary of Business
Ethics. Blackwell Publishing: Malden, MA., 1998.
5. Ch. Argyris, Some Limits of Rational Man Organizational
Theory., Public Administration Review, 33, 1973.
6. S. Ghoshal, Bad Management Theories Are Destroying
Good Management Practices., Academy of Management Learn-
ing & Education, Vol.4(1), 2005.
7. R. Albanese, T. M. Dacin, I. C. Harris., Agents as Stewards.,
Academy of Managemnt Review, Vol. 22(3), 1997.
8. L. Donaldson, The Ethereal Hand: Organizational Econom-
ics and Management Theory., Academy of Management Review,
Vol. 15(3), 1990.
9. J. H. Davis, D. F. Schoormann, L. Donaldson., Toward a
Stewardship Theory of Management., Academy of Management
Review, Vol. 22(1), 1997.
10. L. Donaldson, Ethics Problems and Problems with Ethics:
Toward a Pro-Management Theory., Journal of Business Ethics,
Vol. 78(3), 2008.
11. M. Hernandez, Promoting Stewardship Behavior in Or-
ganizations: A Leadership Model., Journal of Business Ethics,
Vol. 80(1), 2008.
12. R. C. Mayer, F. D. Schoorman., Predicting Participation
and Production Outcomes through a Two-Dimensional Model of
Organizational Commitment., Academy of Management Journal,
Vol. 35(3), 1992.
13. P. Velte, Stewardship-Theorie., Zeitschrift für Planung und
283
Unternehmenssteuerung. Jg. 20 (3), 2010.
14. C. Caldwell, L. A. Hayes, R. Karri, P. Bernal., Ethical
Stewardship – Implications for Leadership and Trust., Journal of
Business Ethics, Vol. 78 (1-2), 2008.
284
9.3 faseulobaTa orientaciebi menejmentSi
285
(2)personalur faseulobaTa orientacia
gamokiTxuli menejerebi sayovelTao-saval-
debulod miCneul qcevebTan dakavSirebiT did
mniSvnelobas aniWeben demokratias, adamianis
uflebebsa da garemos dacvas. maSasadame, gamok-
iTxulTagan yvela acnobierebs am faseulobebTan
mimarTebiT gansakuTrebul pasuxismgeblobas. me-
nejerTa mxridan personaluri Sefasebisas umaR-
les adgilze dgas ojaxi, stabiluroba da ideis
realizeba[1]. rasakvirvelia, am sayovelTao valde-
bulebebis mniSvneloba mxolod iqamde rCeba ara-
problematuri, vidre masSi motanili faseulobebi
ar ewinaaRmdegeba profesiul moTxovnebs. amgvari
koliziis Sesaxeb dasmul kiTxvaze gamokiTxulTa
52 procenti ver xedavs problemas profesiul da
moralur moTxovnebTan dakavSirebiT. mxolod 42
procenti menejerebisa aRiarebs, rom isini zogjer
konfliqtSi imyofebian sakuTar sindisTan. es
reaqcia ar aris gasakviri, radgan am mocemuloba-
Si kompaniisTvis arsebiTi faseulobebi, rogoric
aris ekonomikuri keTildReoba da efeqtianoba
aSkarad ufro maRla klasificirdeba, vidre ker-
Zo faseulobaTa sistema. Sesabamisad, gamokiTxul-
Ta TiTqmis 80 procents miaCnia, rom ekonomikuri
cxovreba araviTar angariSs uwevs individualur
faseulobaTa sistemas.[1, gv. 227] aseve, adreuli
1970 wlebis kvlevis Sedarebisas naTlad Cans is,
Tu gamokiTxulTa TiTqmis 2/3-is azriT, zogjer
maTi sakuTar sindisTan konfliqtSi yofna rogor
transformirdeba biznesmoralis mxardamWer po-
ziciaSi, vidre ukonfliqto individualur faseu-
lobaTa sistemis profesiul cxovrebaSi reali-
zebis mimarTulebiT.[1, gv. 198] mTlianobaSi saxezea
profesiul faqtobriv zemoqmedebasTan calkeu-
lis mzardi Seguebis gamovlineba. individualuri
286
sindisi emorCileba profesiul moTxovnebs. mene-
jeris mosazreba obieqturi sisworis Sesaxeb ki
ar dgas metad wina planze, aramed menejeris in-
dividualuri qmedebisa Tu gadawyvetilebis mniS-
vnelobis sakiTxi kompaniasTan, aqcionerebTan da
mocemul SemTxvevaSi muSakTa, garemosa Tu sxva
gare dainteresebul pirTan mimarTebiT.
(3)moralur avtoritetTa Sefaseba
aqedan ismeba kiTxva, Tu sinamdvileSi vis winaSe
unda grZnobdes menejeri pasuxismgeblobas da
romeli moraluri avtoritetebiT unda xelmZ-
Rvanelobdes is Tavis qmedebebSi. aq sakvirveli
aris is, rom mxolod gamokiTxulTa umcireso-
bam daimowma RmerTi an religiuri konteqsti sa-
kuTar zneobriv valdebulebebSi. rogorc Cans,
sekularizebul sazogadoebaSi qristeanobis Tu
RmerTis idea eTikuri TvalsazrisiT umniSvnelo
rols TamaSobs.[1, gv. 167-175]. aqedn gamomdinare
gamoCnda, rom gamokiTxul menejerTa didi nawili
Tavis gadawyvetilebebSi swori Tu araswori qme-
debisTvis valdebulebas iRebs umTavresad moq-
medi samarTlebrivi wesrigis winaSe, pirvel rigSi
ki xazgasmiT xdeba kanonTa iZulebiTi xasiaTisa
da SesaZlo sanqciebiT gamowveuli SiSis aRniS-
vna, rac Tavis mxriv ukavSirdeba saxelmwifosa
Tu kritikulad ganwyobil sazogadoebriobas. e.i.
samarTlebrivi CarCo-wesrigi uzrunvelyofs am
saxiT garantirebul normaTa dacvas yvelasgan
da <<aramoraluri>> qceviT upiratesobis mopo-
vebis SesaZleblobis dauSveblobas.[1, gv. 68] aseve,
gamokiTxulTa sakmaod didi nawili moralTan
dakavSirebiT pasuxismgeblobas grZnobda saku-
Tari sindisis winaSe. amasTan erTad, pirvel rigSi
wina planze idga qmedebaTa Sedegebis gamarTleb-
is SesaZlebloba. Tumca, sindisi aseve gamodge-
287
boda rogorc ukanaskneli instancia imisTvis, rom
samarTlebriv wesrigs Caebarebina <<kritikuli
gamocda>> da amiT momxdariyo kanonTa ardacviT
miRebuli pozitiur qmedebaTa Sedegebis (mag.,
mmarTvelobiT sakiTxebTan dakavSirebiT) <<le-
gitimacia>>.[1, gv. 184-18]
(4)moralur konfliqtebTan kavSiri
miuxedavad imisa, rom bevri menejeris profesi-
isa da personaluri moralis Tavsebadoba ara-
problematurad iqna danaxuli, arsebobs sakiTxi,
Tu rogor axdens menejeri urTierTobas profe-
siul moTxovnebsa da Tavis personalur faseu-
lobaTa sistemas Soris arsebul konfliqtTan
mimarTebiT. amasTan dakavSirebiT gamoarCeven xuT
strategias.[1, gv. 228-238]:
(a) ukandaxeva: ukandaxevis pozicia xasiaTdeba
TandaTanobiTi <<migraciiT>> cxovrebis orive
sferodan, romlebic erTmaneTTan imyofebian kon-
fliqtSi. ase magaliTad, menejeris mxridan xdeba
kompaniis gamocvla, raTa is ganeridos kompaniaSi
arsebul mZime samuSao klimats, an is tovebs ekle-
sias, radgan mas eklesiis moaraluri morTxovneb-
isa da profesiis dazaveba ar SeuZlia.
(b)axsna-ganmarteba: axsna-ganmartebis strate-
giis farglebSi, eTossa da profesias Soris kon-
fliqtis gadaWris miRwevas menejerebi cdiloben
eTikuri Sinaarsis axali interpretaciiT. an re-
ligia ganixileba rogorc <<deeTizirebuli>> da
martooden momavali saiqio samyaros Tvalsaz-
risiT, an is menejeris sakuTari profesiuli qmede-
bebis gasamarTleblad interpretirdeba, sadac is
magaliTad, agresiuli biznes-praqtikis gamarTle-
bas cdilobs bibliuri princi piT - <<Tvali Tva-
lis wil>>.
(g)gancalkeveba: gancalkevebis strategia
288
efuZneba erTi mxriv personaluri moraluri
faseulobebis sistemisa da religiis, xolo me-
ore mxriv, profesiuli moTxovnebisa da ekonomi-
kuri saWiroebebis zust garCevas, rac sabolood
daiyvaneba faseulobaTa sistemebsa da moqmedeb-
is wesebze, radgan socialuri rolisa da qmede-
baTa konteqstis mixedviT swored gansxvavebuli
faseulobaTa sistemebi xdeba mniSvnelovani. Se-
sabamisad, cxovrebis gansxvavebul sferoebSi sx-
vadasxva moraluri princi pebi miiCneva relevan-
turad.
(d)Tmena: calkeulis pasiur aqtivobaTa gamo,
Tmena realuard ar Seicavs raime saxis strate-
gias. miuxedavad amisa, is uSvebs garkveuli sax-
is SesaZlo reaqciebs privatul da profesiul
faseulobaTa sistemebs Soris konfliqtSi. am
konfliqtiT menejeri uimedo da gamouval sit-
uaciebTan Cndeba pirispir, romelTa dasasrulis
ganWvreta mas ar SeuZlia. aqedan Sedegia racion-
alizaciis strategiebi, romlebic profesiulad
moTxovnad qcevebs miiCnevs rogorc gardauvals
da Sesabamisad, - rogorc moralurad misateve-
bels iZulebiT situaciebSi.
(e)brZola: princi pSi, Tmenis msgavsad, am Ziri-
Tadi ti pisTvisac ganmsazRvrelia analogiuri
sawyisi mdgomareoba, magram im gansxvavebiT, rom aq
arsebobs <<eTikurad dasaSvebobis>> mijna, rom-
lidanac calkeuli iwyebs imiT, rom gadawyvitos
kerZo da sajaro morals Soris konfliqti. am
brZolis gacxadebis mizani aris konfliqtis da-
Zleva, rac ara sakuTar faseulobaTa sistemaze
uaris TqmiT, aramed am sistemis farglebSi saku-
Tari profesiuli garemos Secvlis mcdelobiT
miiRweva.
289
prof. ulrixi da prof. tilemani[2], profesiul
da moralur moTxovnaTa damokidebulebis aRqma-
Si ganasxvaveben or ZiriTad, sistemisa da kul-
turis orientirs, romlebic gamomdinareobs maT
mier gamokiTxul menejerTa poziciidan. pirveli
sakiTxi mdgomareobs SemdegSi: interpretireben
Tu ara menejerebi <<ekonomikas>> rogorc cal-
ke <<sistemas>> sakuTari kanonebiTa da TamaSis
wesebiT, Tu mas isini yoveldRiuri cxovrebis Se-
madgenlad da am cxovrebis moralis wesTa sivrce-
Si ganixilaven. meore sakiTxi ki exeba menejerTa
xedvas profesiul-ekonomikuri moTxovnebisa da
privatul faseulobaTa sistemis damokidebuleb-
is mxriv ufro harmoniul Tu ufro konfliqtur
formebTan mimarTebiT.
aqedan, profesorebis, ulrixisa da tilemanis
kvlevebis mixedviT gamoiyofa sistemasa da kul-
turaze orientirebuli menejerTa moraluri az-
rovnebis Semdegi ZiriTadi ti pebi:
290
yvela gamokiTxul menejerTa TiTqmis 90% war-
moCinda rogorc harmonistebi, romlebic ekonomi-
kasa da eTikas urTierTTavsebad sferoebad mi-
iCneven da masSi ver xedaven veranair miznobriv
konfliqts. harmonistebis SedarebiT mcire nawi-
li warmoadgenen e.w. ekonomistebs. isini Zlier
kargad acnobiereben ekonomikuri aspeqtis praqti-
kul zemoqmedebas, rac eTikur konteqstSi ganx-
ilvis miuxedvad, maTTvis is araproblematurad
miiCneva. isini metad endobian bazris sistemis
logikas, vidre sakuTar gonebas, saidanac, ekono-
mistebisTvis <<bazris metafizikisadmi>> ndobaSi
miznobrivi konfliqtebi imis niSania, rom bazris
dominacia mcirea da ara Zalzed didi. bazari
rCeba erTaderT instanciad, romelsac jer kidev
ZaluZs moralur da aramoralur qcevaTa gami-
jvna. uxilavi xeli uzrunvelyofs, rom <<ekonomi-
kurad sasurveli>> imave dros xdeba <<eTikurad
savaldebuloc>>. aqedan gamomdinare, calkeuli
ekonomikuri subieqti moqmedebs rogorc eTikur-
normatiuli moTxovebisgan Tavisufali, da mx-
olod - <<bazris nebas>> damorCilebuli. har-
monistebis didi jgufi, e.w. konvencionalistebi,
sakuTar harmoniul gagebas ar afuZneben <<bazris
metafizikaze>>. isini amodian tradiciuli mor-
aluri normebidan. rasakvirvelia, isini ver amCne-
ven konfliqts maTTvis vargis normebsa da bazris
sistemis logikas Soris. konkretul situaciebSi,
sadac bazris logikisa da sakuTari moraluri
warmodgenebis msxvreva xdeba, isini amas aRiqvaven
ara rogorc struqturul antagonizms, aramed ro-
gorc individualur konfliqts valdebulebasa
da midrekilebas Soris.
gamokiTxulTa mxolod Tormeti procenti
acnobierebs konfliqts, rogorc ZiriTad ori-
291
entirs. bazari da morali maTgan sistematuri an-
tagonizmis saxiT gaiazreba. maTgan idealistebi,
romlebic mxolod or procents warmoadgenen,
Tavis ZiriTad qcevebSi ufro metad kultur-
aze arian orientirebulni, e.i. ekonomikaSi isini
sistemis logikis nacvlad, sakuTari bunebrivi
sacxovrebeli garemos nawils xedaven. aqedan, maT-
Tvis negatiur ekologiur da socialur ganvi-
Tarebaze pasuxismgebeli aris ara praqtikuli
ekonomikuri zemoqmedeba da imperatiuli biznes-
warmatebis uzrunvelyofa, aramed calkeulis
egoizmi da sazogadoebis faseulobaTa regresi,
romlebic kvlavac qcevis materialisturi mima-
rTulebis mZlav faqtorebs warmoadgens. ideal-
istebis sapirispirod, reformatorebi arian <<wes-
rigis politikosebi>>. maTi mosazrebis amosaval
punqts warmoadgens is, rom kompaniis warmateba
da eTika erTmaneTTan arc iZulebiT konfliqtSi
da arc harmoniul damokidebulebaSi unda imy-
ofebodes. maTTvis eTikas srulad SeuZlia iyos
kompaniis warmatebuli funqcionirebis bazisi.
amasTan, reformatorebi srulad acnobiereben
praqtikul ekonomikur zemoqmedebebs da aqcep-
tireben maT, radgan kargad uwyian, rom SeuZlebe-
lia yvela garemoebaSi bazris winaaRmdeg moqceva.
amitom, reformatorebi eswrafvian ekonomikis Car-
Co-pirobebis gaumjobesebas.[2, 1993, gv. 61-67]
Tanamedrove kompaniis farglebSi menejerebi
gansakuTrebul rols TamaSoben. xelmZRvanelo-
biTi funqciis safuZvelze, isini arsebiTad gan-
sazRvraven kompaniis strategiul mimarTulebas
da danarCeni TanamSromlebis mimarT maT brZaneba/
miTiTebis gacemis uflebamosileba gaaCniaT. ro-
gorc kontraqtantebi, isini pasuxismgebelni arian
292
kompaniis mesakuTreTa winaSe da Tavad imyofebian
maT gankargulebaSi.
sazogadod gamoirCeva <<moraluri>> menej-
mentis sami ZiriTdi ti pi. sadac <<aramoraluri
menejmenti>> aRniSnavs calkeuli menejeris gac-
nobierebul aramoraluri qcevis formas, romel-
ic Tavisi personaluri warmatebisa Tu kompaniis
<<interesebis>> gulisTvis mzad aris moralur
da samarTlebriv wesTa dasarRvevad. <<moraluri
menejmenti>> ki piriqiT, aRniSnavs menejmentur
qcevas, rac orientirdeba arsebuli samarTalis
sayovelTao eTikur standartebze da sxvaTa in-
teresTa mimarT pativiscemiTa da yuradRebiT
xasiaTdeba. <<aramoraluri menejmentisagan>>
gansxvavebiT <<amoraluri menejmenti>> aRniS-
navs eTikur qmedebaTa dimensiebis Segnebul Tu
gaucnobierebel gaqrobas menejmentis gadawy-
vetilebebidan. aqve, menejmenti miiCneva rogorc
<<eTikurad neitraluri>>, radgan bevri menejeri
amodis iqidan, rom ekonomikis farglebSi moqme-
debs garkveuli kanonzomierebani, da menejmentis
qcevebis Sefaseba SeuZlebelia <<yoveldRiuri
moralis>> masStabebis mixedviT. amasTan erTad,
eTikuri sakiTxebi kompaniis yvela strategiis
doneze TamaSobs rols. sazogadoebriv doneze es
exeba kompaniis faseulobebis da qcevis formaTa
dadgenas Tavis steikholderebTan da sazogadoe-
briobasTan mimarTebiT. kompaniis doneze es exeba
lokaciur, poziciur gadawyvetilebebs, strate-
giuli biznes-dargebisa Tu kompaniis miRebuli
gadawyvetilebebis eTikur sakiTxTa dadgenas. bi-
znesis doneze kompaniis morali asaxvas poulobs
gansakuTrebiT klienturasTan da mimwodeblebTan,
garemos dacvisa Tu warmoebis adgilisa da war-
moebuli produqtis usafrTxoebasTan damokide-
293
bulebaSi. eTikuri sakiTxebi analogiurad dgas
funqciur donezec. mag., kompaniis marketingisa Tu
personalis (saStato-sakadro) politikis sfero-
Si.
farTod gavrcelebuli azris Tanaxmad, ro-
gorc kontraqtanti, menejeri uwinaresad kom-
paniis mesakuTreTa winaSea valdebuli. radgan
aqcionerebi dainteresebulni arian pirvel rigSi
sakuTari kapitalis zrdiT, amitom menejmentis
qceva yvelaze uwin orientirdeba e.w. Shareholder-
Value anu aqcionerTa(SeaholdereTa) faseulobe-
bze. amasTan, e.w. Principal-Agent-Theory-is perspeqtiv-
idan mrwmunebeli da rwmunebuli saWiroebisamebr
zogjer urTierTsapirispiro interesebs mihyve-
bian. mrwmunebelis mizans warmoadgens rwmunebu-
lis arasasurvel qcevaTa SezRudva, rwmunebulis
qcevebis mimarTva sakuTari mogebis interesTa
realizebaSi warmatebuli monawileobisaken, mrw-
munebelis identifikacia kompaniasTan Tavisi sa-
kuTari mogebis interesTa dakmayofilebis uzrun-
velyofiT da piradi avtoritetisa da kontrolis
uflebis aRiarebis miRweva rwmuneblis winaSe,
sakuTari sainvesticio riskebis Sesamcireblad.
amis sapirispirod e.w. Stewardship-Theory-is perspeq-
tividan menejeri, rogorc ndobiT aRWurvili piri,
TviTmotivirebuli iRwvis Tavisi mrwmunebelisa
da mTeli organizaciis sasikeTod da iTval-
iswinebs yvela steikholderis samarTlian inter-
esebs sakuTar gadawyvetilebebSi. stiuardisa da
misi mrwmuneblis damokidebuleba xasiaTdeba per-
sonaluri respeqtiTa da erToblivi mizniT, sadac
pirveli mudam moqmedebs kompaniisa da sakuTari
TanamSromlebis interesebis gaTvaliswinebiT.
orive gaazreba asaxavs eqstremalur pozicias.
im dros rodesac Principal-Agent-Theory-as angare-
294
baze orientirebuli homo oeconomicus-is adamianuri
xateba uZevs safuZvlad, Stewardship-Theory amodis
menejeris sayovelTao pro-socialur qcevaTa
calsaxa daSvebulobidan da uaryofs SesaZlo in-
teresTa konfliqtebs da kontrolTan dakavSire-
bul problemebs.
menejerebis faseulobebTan dakavSirebuli pa-
tiviscemis empiriuli monacemebi uCvenebs difer-
encirebul suraTs. menejerebi srulad acnobier-
eben sakuTar moralur dimensiebs specifikur
samoqmedo sferoebSi. Tumca, isini aseve avlenen
mzaobas, gadaabijon moralur sazRvrebs, radgan
yoveldRiur biznes-cxovrebaSi maTi perpeqtiv-
idan is SesaZloa ar iyos Tavidan acilebuli.
rogorc wesi, menejerebi kanonze da maT <<per-
sonalur>> sindisze orientirdebian, magram maT-
Tan sakuTari sindisis morigebis SemTxvevaSi
aseve mzad arian ilegaluri praqtikebisTvisac.
mxolod menejerTagan mcire Tu xedavs pirad fa-
seulobebs Tavisi menejeruli moRvaweobis pro-
fesiul moTxovnebTan konfliqtSi. faseulobaTa
koliziasTan mimarTebiT kaufmanis, kerberisa da
culeneris mixedviT menejerebi moraluri kon-
fliqtis gadasawyvetad sargebloben arsebiTad
(ga)damuSavebis(generaciis) xuTi SesaZlo strate-
giiT: aq yvelaze xSirad adgili aqvs menejerTa
ukan daxevas cxovrebis konfliqturi sferoe-
bidan. (ga)damuSavebis meore strategia mdgomare-
obs cxovrebis problemurad mCeni sferoebis
eTikur moTxovnaTa interpretaciaSi. Semdgomi
SesaZlebloba faseulobaTa disonansis Tavidan
asacileblad mdgomareobs cxovrebis gansxvave-
bul kategoriul(garkveul) <<daSoriSorebaSi>>,
romelSic gansxvavebuli faseulobebi da nor-
mebi moqmedebis saxelmZRvanelod miiCneva. dasas-
295
ruls, arsebobs SesaZlebloba, rom calkeul mene-
jers hqondes sakuTari faseulobebis profesiul
moTxovnebTan SeuTavseblobis mZime gancda. aseT
SemTxvevaSi msgavs <<tanjvaTa> gadatana xdeba
an strategiebis racionalizaciiT, an miznisTvis
<<brZoliT>>, raTa misi daxmarebiT moxerxdes
konfliqtis gamomwvev (ZiriTad) mizezTa da saku-
Tar faseulobebTan mimarTebiT arsebuli profe-
siuli garemos aRqmadi CarCo-pirobebis, rogorc
safrTxis Semcveli mocemulobis cvlileba. saer-
To jamSi kaufmani, kerberi da culeneri moralur
wesTa interpretaciisas menejerebs atestireben
ZiriTad oportunistul orientacias, rac aRbe-
Wdilia egoizmiT, warmatebisken uzomo swrafviT,
materialistur-hedonisturi TvalsazrisiTa da
garkveuli TviTnebobiT. msgavsi Sedegebi hqondaT
Tavis kvlevebSi ulrixsa da tilemans menejeris
moralur azrovnebasTan mimarTebiT. daaxloebiT
gamokiTxulTa (ekonomistebi) erTi mesamedi endo-
ba mxoloddamxolod bazris sistemis logikas da
profesiul da eTikur moTxovnebs Soris veranair
konfliqts ver xedavs. menejerTa (konvencional-
istebi) Semdegi 55 % bazarsa da morals aseve
harmoniul damokidebulebaSi xedavs da SesaZlo
konfliqtebs ganixilavs uwinaresad rogorc per-
sonalur faseulobaTa problemas da ara rogorc
profesiul moTxovnaTa Sedegs. mxolod gamokiTx-
ulTa 12 % miiCnevs problematurad eTikur da pro-
fesiul Tavsebadobas. amasTan, 2 % (idealistebi)
aris im Sexedulebis, rom es gamowveulia faseu-
lobaTa sayovelTao degradaciiT sazogadoebaSi,
maSin rodesac 10 % (reformatorebi) Tvlis, rom
faseulobaTa amgvari disonansi SesaZlebelia
aRmoifxvras wesrigis politikis CarCo-mowyobis
gaumjobesebiT.
296
literatura
1. F-X. Kaufmann, W. Kerber, P. M. Zulehner., Ethos und
Religion bei Führungskräften: Eine Studie im Auftrag des Ar-
beitskreises für Führungskräfte in der Wirtschaft., Kindt Verlag:
München, 1986.
2. P. Ulrich, U. Thielemann., Ethik und Erfolg: Unterneh-
mensethische Denkmuster von Führungskräften eine empirische
Studie. Haupt Verlag: Bern, 1992; P. Ulrich, U. Thielemann., Wie
denken Manager über Markt und Moral ? Empirische Untersu-
chungen unternehmerischer Denkmuster im Vergleich., Wieland,
Josef (Hrsg.): Wirtschaftsethik und Theorie der Gesellschaft.,
Suhrkamp Taschenbuch Verlag: Frankfurt am Main, 1993.
297
Tavi 10. lideroba da eTika
(2) TviTrealizeba
imisaTvis, rom SesaZlebeli iyos kompaniaSi sa-
kuTari saqmianobiT kmayofilebis miReba, garkveu-
li zomis usafrTxoebasTan erTad aseve saWiroa
garkveuli zomis damoukideblobac, rac Tanam-
Sromlebs SesaZleblobas miscems sakuTari unare-
bis aseve kompaniis sasargeblod gansaviTareblad.
(a) pirveli winapiroba amisTvis aris monawileoba
gadawyvetilebis miRebis procesSi da arsebuli
problemebis gadasaWrelad sakuTari ideebis gen-
301
erirebisa da miseuli TviTmyofadi winadadebebis
SeTavazebis SesaZlebloba. (b) TviTrealizebis
meore aspeqti Seexeba pasuxismgeblobis damouk-
ideblad aRebas. amasTan, pasuxismgeblobis aRebis
mzaoba calmxrivad zrdis usafrTxoebis SegrZne-
bas TanamSromlebSi maT xelmZRvanelobasTan mima-
rTebiT. (g) dabolos, TviTrealizeba Seicavs aseve
<<winaaRmdegobis uflebas>>, raSic igulisxmeba
is, rom xelqveiTs aqvs Tavisi uSualo xelmZ-
Rvanelis Sexedulebis sapirispiro azris gamox-
atvisa da aucileblobis SemTxvevaSi zemdgom
xelmZRvanelobasTan dasabuTebuli moxsenebis
gakeTebis ufleba. es SesaZlebloba aZlierebs
usafrTxoebis gancdas da ndobas mTeli organi-
zaciis mimarT.
302
marTvis warmatebulad aRiareba, pirvel rigSi amas
wyveten kompaniis TanamSromlebi. amasTan dakavS-
irebiT prof. iosef v. vaisi wers: << mxardamWerTa
gareSe liderebs ar ZaluZT nakisr valdebule-
baTa Sesruleba. lideroba aris raRac xarisxi,
mxardaWeris funqcia>>[8].
rasakvirvelia, ierarqiulad struqturirebul
organizaciebSi xelmZRvanelis Zalaufleba gan-
isazRvreba formalur urTierTobaTa safuZvelze,
amitom lideris roli kompaniis organizaciuli
struqturiT aris uzrunvelyofili. xelmZRvane-
lis instruqciis ufleba sawarmos konteqstSi
aRmocendeba SromiTi xelSekrulebis wesebidan.
misi mmarTvelobiTi forma xelqveiTebTan mima-
rTebiT efuZneba SromiTi xelSekrulebiT dadge-
nili funqciebisa da movaleobebis Sesrulebas.
miuxedavad amisa, kompaniis yoveli mmarTveli ar
warmoaCens Tavs karg liderad. imisaTvis, rom gan-
isazRvros <<marTvis>> cneba, rogorc Cans sak-
marisi ar aris mxolod Tanamdebobis mqone piris
funqcionalur avtoritetze aqcentireba.
sazogadod, gansxvavdeba marTvis ori ZiriTa-
di mimarTuleba: saqmeze orientirebuli marTvis
stili da personalze orientirebuli marTvis
stili[9]. saqmeze orientirebuli marTvis stili
mimarTulia organizaciis struqturis formalur
davalebebze. rogorc wesi, aq lideris amocana
aris davalebaTa dacvaze Tvalyuris devna da
saqmianobis miznis miRwevaze kontroli. vinaidan
saboloo jamSi yvela procesi <<biurokratiu-
lad>> regulirdeba, mmarTvels mcire SesaZle-
bloba rCeba gavlenisTvis. personalze orientire-
buli marTvis stilis dros ki piriqiT, pirovneba
dgas centrSi. TanamSromlis, rogorc pirovnebis
yuradRebis gverdiT mmarTvelisTvis ramdenadac
303
SesaZlebelia, es aseve niSnavs TanamSromlebis
CarTvas gadawyvetilebaTa miRebis procesSi, Se-
Zlebisdagvarad piradi pasuxismgeblobisa da
damoukideblobis maRali xarisxiT moqmedebis
uflebis miniWebas da maTi piradi problemebiT
dainteresebas. amasTan, unda aRiniSnos isic, rom
ganyofilebebi personalze orientirebuli mmarT-
velebiT gacilebiT produqtiulni arian, vidre
ganyofilebebi saqmeze orientirebuli mmarTvele-
biT.[9, gv. 15-20] rasakvirvelia es Sedegebi sifrTx-
iliT aris misaRebi, radgan Tavisufali sivrceebi
Sesabamis organizaciul mowyobas iTxovs. magali-
Tad, supermarketSi momuSave molare mcire Sesa-
Zleblobas flobs kreatiulobiTa da piradi mo-
tivaciiT Tavisi produqtiulobis asamaRleblad.
Tumca es ar niSnavs imas, rom msgavs garemoebaSi
mmarTvelis funqcia garkveulad nivelirebulia,
ufro ki piriqiT. TanamSromlebis mxridan mmarTv-
elis rogorc lideri personis aRsaqmelad ufro-
sis saqmiani/profesiuli kompetenciebis gverdiT
aseve did rols TamaSobs misi piradi Tvisebebi
- keTilmosurneoba, patiosneba, daxmarebis mzaoba
da sxv.
piradulze orientirebuli marTvis stili,
romelic TanamSromelTa keTildReobaze da ara
mxolod karg urTierTobebze orientirdeba,sazog-
adod ufro Seesabameba eTikur princi pebze ori-
entirebul marTvis stils. amasTan, rogorc wesi
<<mmarTvelobiTi eTikisadmi>> miZRvnil litera-
turaSi miTiTebulia imanuel kantze, romelic Ta-
visi kategoriuli imperativebis formulirebebSi
ayalibebs adamianebis instrumentalizirebisa da
martooden maTi saSualebebad gagebis akrZal-
vas[10]. <<imoqmede ise, rom Sen adamianobas ro-
gorc Sens, ise nebismier sxva pirovnebaSi nebismier
304
dros ganixilavde miznad da ara mxolod saSu-
alebad>>[11]. ekonomikis eTikis profesor peter
ulrixisTvis <<mmarTvelobiTi eTikis>> amocana
gaazrebulia rogorc samecniero kvlevis sfero,
sadac unda dadgindes mmarTvelis gankarguleba-
Ta uflebamosilebis legitimacia da sazRvrebi.
,,Sesabamisad, mmarTvelobiTi eTika SeiZleba
gagebul iqnas rogorc kritikul-normatiuli
refleqsia imis Taobaze, Tu rogor unda moe-
wyos <mmarTvelebs> (mmarTvelobiTi kadrebi)
da <xelqveiTebs> (TanamSromlebi) Soris ur-
TierTobebi ierarqiul struqturebSi adamia-
nuri Rirsebisa da patiosnebis gaTvaliswine-
biT. is moicavs legitimaciis(kanonierebis),
reglamentirebis(SezRudvis) da mmarTvelobi-
Ti kadrebis pasuxismgeblian gankargulebaTa
uflebamosilebis(gankargvis Zalaufleba) ganxor-
cielebis eTikur sakiTxebs xelSeuvali pirovnu-
li Rirsebisa da xelqveiTTa samarTliani preten-
ziebis gaTvaliswinebiT.“[10, 2009, gv. 230]
ulrixis mosazrebebze dayrdnobiT prof. eliz-
abet gobeli ayalibebs ufrosebis xelqveiTebTan
urTierTobis Semdeg konkretul normebs[12]:
. erTmaneTisadmi pativiscemis mqone damokide-
buleba, rac gamoricxavs TviTnebur, abuCad amgdeb,
wyeninebis, damamcirebel qcevebsa Tu seqsualuri
kuTxiT warmoebul nebismier qmedebas samuSao
adgilze;
. diskriminaciis akrZalva, rac gulisxmobs sam-
saxurSi miRebisa Tu dawinaurebis Tanabari San-
sebis uzrunvelyofas. aseve patiosnebasa da Tana-
brad gadaxdas msgavsi samuSaosTvis;
. privatuli sferos dacva, romelic ZiriTadad
Seexeba monacemTa dacvis, TanamSromlebze said-
umlo TvalTvalis uaryofisa da TanamSromlebis
305
piradi uflebebis garantirebis sakiTxebs;
. humanuri Sromis pirobebis uzrunvelyofa, rac
moiTxovs Sesvenebisa da Svebulebis, samuSao adg-
ilze janmrTelobis dacvisa da Sesrulebuli sa-
muSaosTvis Sesabamisi anazRaurebis arsebobas.
literatura
307
10.2 liderebi da mimdevrebi
311
magram rogor unda SeZlon xelmZRvanelebma sa-
kuTari mimdevrebis erT mxardamWer gundad moti-
vireba ? gansakuTrebiT anglo-amerikul enobriv
sivrceSi, xelmZRvanelebisa da xelqveiTebis ur-
TierobaTa axnisTvis amJamad, pirvel rigSi <<li-
derobis>> sami saxe Tematizirdeba.[2, gv. 177]:
(1)transaqcionaluri lideroba
prof. jeims makgregori Tavis wignSi <<lidero-
ba>> gamoyofs or princi pul marTvis stils: e.w.
Transactional da Transforming Leadership[7]. miuxedavaT
imisa, rom makgregori liderobas pirvel rigSi
politikur konteqstSi ganixilavs, misi analizi,
gansakuTrebiT organizaciis TeoriasTan mimarTe-
biT imsaxurebs yuradRebas[36]. transaqcionaluri
liderobis safuZveli ayalibebs <<socialuri
gacvlis>> sistemas. lideri Tavis mxardamWer-
ebs sTavazobs <<socialur Sansebs>> da maTgan
sanacvlod moelis loialurobasTan da valde-
bulebaTa SesrulebasTan dakavSirebul Semxvedr
nabijebs.[7, gv. 19]. lideris gzavnili Tavis mxar-
damWerTa mimarT JRers ase: <<xeli xels bans>>
(laT., manus manum lavat ). personaluri Sroma da
Zalisxmeva erToblivi saqmisTvis da liderTa
mimarT loiluroba asaxvas poulobs pirad sarge-
belSi, premiebisa Tu gansakuTrebuli jildoebis,
bonusebis saxiT. <<transaqcionalur liderTa>>
unari, SeZlon sakuTar mimdevarTa motivireba,
efuZneba maT adgilsa da pozicias, farTo cod-
nas, resursebisa da informaciis gankargvis Zalas,
da mxardamWerTaTvis dajildoebisa da materi-
aluri Tu socialuri Sansebis SeTavazebis gziT
aRmocenebul keTilganwyobil damokidebulebaTa
SesaZleblobis uzrunvelyofas[8]. transaqcion-
aluri liderobis arsebiTi aqceptirebisTvis
iTvleba, rom TanamSromlebi pirvel rigSi maT
312
sakuTar (materialisturi) interesebs mihyve-
bian da aqedan gamomdinare SesaZlebelia Sesa-
bamisi stimulebiT (rogoricaa dajildoeba an
dajarimeba) ganicadon gavlena[9]. imisaTvis, rom
mocemul mizanas miaRwion, xelqveiTebi mzad ar-
ian gamoiyenon yvela SesaZlo saSualeba (amasTan,
mosalodneli moraluri da eqstremalur SemTx-
vevaSi, samarTlebrivi Sedegebis Taobaze kiTxvis
dasmis gareSe) da daimsaxuron saTanado grati-
fikaciebi. mxardamWerTa TvalsazrisiT, moralu-
rad iTvleba is, rac xelmZRvanelis mxridan aris
moTxovnili. konformitetisa (erTgvarovnebisa)
da jgufebs Soris mWidro urTierTobebis mkve-
Tri xazgasmis safuZvelze <<transaqcionaluri
liderebi>>WeSmaritebis metad ufro seleqciuri
aRqmisken ixrebian da axdenen kritikulad ganwyobi-
li TanamSromlebis Camocilebas[10]. SeZlebisdag-
varad jgufebs Soris maRali kohesiis(gadajaWvis)
misaRwevad <<transaqcionaluri liderebi>> es-
wrafvian dakavdnen pirvel rigSi mxardamWerTa
sakiTxiT, upirobod dauWiron mxari maT saqmeSi,
raTa amiT SesaZlo moraluri kritika sakuTar
qcevebze ukve ex ante gamoricxon[11].
(2)transformacionaluri lideroba
<<postindustriul sazogadoebaTa>>[12] far-
glebSi xelqveiTebis amocanaTa speqtri Seicva-
la. mzardi mniSvneloba SeiZina kreatiulobam,
codnam da gundurma muSaobam. Tanaxmad amisa,
aq mmarTveloba daefuZna erToblivad gaziare-
bul mosazrebebs, rom TanamSromlobis am form-
iT aris yvelaze ukeT SesaZlebeli saerTo da
TiToeuli individualuri miznis miRweva. Sesa-
bamisad, transformacionaluri lideroba emyare-
ba Sexedulebas, rom xelmZRvanelebs xelqveiTTa
313
marTva naTeli xedvebis warmodgeniTa da miz-
nis gamokveTiT SeuZliaT. amasTan, transforma-
cionaluri lideroba arsebiTad oTx elements
efuZneba: (a)<<transformacionaluri lideri>>
flobs qarizmas da (b) SeuZlia sakuTar mxar-
damWerTa inspirireba da motivireba, (g) is aris
inteleqtualuri da (d) sakuTari mxardamWer-
ebis individualur saWiroebebTan dakavSirebiT
gamoirCeva yuradRebianobiT.[9] is avlens TviT-
dajerebulobas, da cvlilebebis gansaxorciel-
eblad da maTze zemoqmedebisTvis flobs Zalau-
flebas. is miiswrafvis <<mwvervalebisken>> da
mzad aris sakuTar xedvaTa sisruleSi mosayva-
nad, maSinac ki, rodesac maTi ganxorcieleba did
personalur riskebTan, msxverplTan da safrTx-
eebTan aris dakavSirebuli.[7] piradi saqmianoba
mxardamWerTa Soris warmoSobs misadmi respeqts
da amave dros qmnis ndobisa da darwmunebulo-
bis atmosferos dasaxuli miznis miRwevis gzaze.
[11, gv. 1728] Sesabamisad, misi mxardamWerebi(gundi)
gamoirCevian sakuTari lideris pirovnebisadmi
ndobiTa da didwilad piradi erTgulebiT. trans-
formacionaluri lideri erTgulia Tavisi sity-
vis da ar midis kompromisze, riTac is aiZulebs
maT, Sesabamisobasa da TanxvedraSi moiyvanon pi-
radi faseulobebi lideris umaRles idealebT-
an[13]. rasakvirvelia, ndobis masStabi didwilad
damokidebulia msgavsi <<qarizmatuli lideris
pirovnulobaze>>, rac grZelvadian perspeqtivaSi
dasaxuli miznis miRwevisa da warmatebis ganm-
sazRvrelia. qarizmatuli lideri mudam unda ax-
dendes sakuTari Tavis kargad warmoCens.
<<Tu liderisgan ar xdeba sakuTari Tavis kar-
gad warmoCena, mis mmarTvelobas ar moaqvs keTil-
dReoba xelqveiTebisTvis, is dakargavs Tavis
314
qarizmatul avtoritets>>[14].
(3)servantuli lideroba
robert grinlifi, Tavis wignSi <<servantuli
lideroba>> aRwers liderobis mesame ti ps[15].
<<servantuli lideroba>> pirvel rigSi gaige-
ba rogorc Tavisi gundis msaxuri da romelsac
yvelaze metad ainteresebs Tavisi TanamSromleb-
is, klientebisa da danarCeni gare steikholder-
ebis keTildReoba. avtori mas gaiazrebs rogor
stiuards, romelic uwinaresad sxvaTa saWiroe-
bebze amaxvilebs yuradRebas. <<servantuli
lideri>> sakuTar amocanad saxavs, emsaxuros
yvela sxvaTa interesebs da uSualo pauxismge-
bloba aiRos maTi keTildReobis uzrunvelyo-
fasa da maT pirovnebebad <<zrdaze>>. is pativs
scems xelqveiTTa suverenitetsa da avtonomias
da pirvel rigSi zrunavs TiToeulis arsebuli
unarebis xelSewyobasa da gaZlierebaze[16]. rac
mas gamoarCevs, aris rwmena sakuTari TanamSrom-
lebis SesaZleblobebSi, romelTa mxardaWera
315
da daxmareba mis pirad amocanad aris qceuli.
Tavis moqmedebebSi is gamoxatavs yuradRebas, erT-
gulebas, mokrZalebas, mgrZnobelobas sxvaTa re-
alur saWiroebebTan mimarTebaSi da zrunvas maT
keTildReobisTvis. misi mizania yvela im winaRo-
bis ganeitraleba, romlebic xels uSlis Tanam-
Sromlebis saukeTeso unarebis warmoCenas[17]. Se-
sabamisad, eTikuri perspeqtividan SeiZleba imis
argumentireba, rom servantuli lideroba rogorc
Cans asaxavs liderobis upirates formas, rad-
gan is yuradRebas TanamSromlis pirovnulobaze
amaxvilebs da mimarTulia mis <<ukeTes adamianad
qcevisken>>. amasTan, msaxuri(servanti) lideri
aris mgrZnobiare sakuTari TanamSromlis da sxva
steikholderebis interesebis mimarT, xels uwyobs
maT eTikur refleqsias da amdenad, ase qmnis mor-
alur klimats kompaniis SigniT. rasakvirvelia
ismeba kiTxva: msgavsi ukiduresi Tavdadeba sxvaTa
miznebisTvis namdvilad aris Tu ara TanxmobaSi
masTan, rasac Cven xelmZRvanelisgan moveliT[18]?
amasTan, servantuli liderobis forma, kerZo me-
sakuTris SeZlebisdagavarad meti mogebis miRe-
baze orientirebuli biznes-politikis farglebSi,
rogorc Cans ufro metad asaxavs filanTropiul
ideals. zogierTi mecnieri sakuTar kvlevebSi
naTlad gadmoscems mis fenomens: << servantuli
lideroba upirispirdeba efeqtianobis ideas>>.[11,
gv. 1734] maTi azriT, servantuli lideroba mie-
marTeba an ekonomikuri kraxisken, an is mxolod
umwikvlo sazogadoebisTvis funqcionirebs.
316
nax. 22: transaqcionaluri, transformacion-
aluri da servantuli lideroba
literatura
318
10.3 pasuxismgebliani lideroba
319
moTxovna, rom eTikuri qcevebi pirvel rigSi sxva-
Ta mimarT altruizmsa da keTilganwyobaSi unda
gamovlindes da mxolod sazogadoebis interesTa
msaxurebiT xdeba is legitimuri[3]. aqac aseve ar-
sebobs safrTxe, rom savaraudod, didi miznebis
gulisTvis eTikurad gaumarTlebeli saSualebebi
SeiZleba iqnas SerCeuli. sapirispiro daskvnaSi es
niSnavs, rom mmarTvelobiT kadrebs ar unda daew-
esoT <<gansakuTrebuli morali>>, rac maT eTi-
kurad legitimuri qcevis standartis miRma moqme-
debis uflebas miscemdaT. Tumca mmarTvelobiTi
kadrebi unda iyvnen <<warmatebulni>> moraluri
standartebis ganxorcielebisas, radgan maTi gad-
awyvetilebebis farTo speqtridan da maTi sxve-
bze gavlenebidan gamomdinare <<warumateblobis
fasi>> sakmaod maRalia.[2].
qvemoT ganvixilavT <<pasuxismgebliani lide-
robis>> or centralur aspeqts. esenia: (1) lider-
ebis piradi qvelobani da nimuSi(magaliTi) da (2)
sakuTari pirovnebis <<ganuyofloba>>.
324
nax. 23: aramTliani (araintegraluri) qcevis
idealuri ti pebi
325
dacva aris gamarTlebuli. (b) gamomdinare iqidan,
rom sakuTari normebisa da rwmenebis arsebuli
WeSmariti pretenziebi arasdros SeiZleba iqnas
daculad miCneuli, mTlianoba iTxovs sakuTari
princi pebis namdvilobis mudmiv gadamowmebasa da
maTi moraluri gamarTlebisaTvis mizezeTa uwyvet
Ziebas.[11, 1996, gv. 145]. amdenad, lideris mTlianoba
efuZneba erTi mxriv Tavisi rwmenebis Sesabamis
Tanmimdevrul (konsistentur) qmedebebs da meore
mxriv - kritikul distancias sakuTar faseulo-
baTa sistemasTan mimarTebiT, rac aq mudam misi
sisworis damdgenad gamoiyeneba.
arc Tu Soreul warsulSi profesorebi To-
mas maaki da nikola m. plesi Seecadnen pasux-
ismgeblobis mqone mmarTvelobiTi qcevebis norma-
tiuli aspeqtebi aseve kompaniis Sidaperspeqtivis
miRma gaeanalizebinaT, sadac maT moaxdines ara
martooden mmarTvelobiTi qcevebis Tematizire-
ba TanamSromlebTan mimarTebiT, aramed cal-
ke gamoyves <<lideroba>>, rogorc menejmentis
amocana da unari aseve kompaniis eqsternul steik-
holderebTan urTierTobaSi. amasTan mniSvnelo-
vani aris, rom menejerTa mmarTvelobiTi rolebi
kompaniis eqsternul steikholderebTan urTi-
erTobaSi formaluri Zalauflebis flobiTa da
maTi socialuri unarebiT, maTi mTlianobiTa da
sazrianobiT, sxvadasxva steikholderuli sazoga-
doebebis gansxvavebul interesTa TanxvedriTa da
morigebiT ganisazRvreba[12]. maaki da plesi aqedan
moiTxoven mmarTvelobiT gagebaTa gafarToebas:
<<....mmarTveloba (lideroba) sakuTari sazoga-
doebrivi da organizacionaluri konteqstis Se-
sabamis formaSi unda iqnas gaazrebuli, gansxvave-
buli Sida da gare steikholderebis mravalgvar
urTierTobaTa struqturebi Secnobili da pasux-
326
ismgeblobiT Seqmnili, da Sesabamisad amisa, aseve
steikholderebis potenciurad konkurentuli
warmodgenebi faseulobaTa Sesaxeb ganxiluli.[6,
gv. 227] >>
amasTan, gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia oTxi
moTxovna, romlebic mmarTvelobiT gagebaSi gar-
dauvals xdian cvlilebas.[6, gv. 225]:
(a) liderobis pirveli mniSvnelovani moTxovna
asaxavs <<individualuri mTlianobis>> uzrun-
velyofas kompaniis gareT. mravalricxovan bi-
znes-skandalebTan mimarTebiT, romelTa mizezTa
Soris mmarTvelobiTi kadrebis mcdar qmedebebs
namdvilad ar ukavia bolo adgili, menejmentis
amocanas warmoadgens sazogadoebriobis ndobis
mopoveba da sakuTari mTlianobis damtkiceba.
(b) meore moTxovna Seexeba <<institucionaluri
mTlianobis uzrunvelyofas>>. kompaniis marTvis
amocanas warmoadgens sawarmoo politikis kom-
paniaSi postulirebul faseulobaTa sistemasTan
srul TanxvedraSi yofnis uzrunvelyofa. <<rep-
utaciis menejmentis>> am formam mzardi mniS-
vneloba momravlebuli, kompaniaTa makritikebeli
arasamTavrobo organizaciebisa(NGOs) da kriti-
kulad ganwyobili sazogadoebriobis safuZvelze
SeiZina.
(g) mesame axali moTxovna Seexeba kompaniis
steikholderebTan urTierTobas. maaki da plesi
gvTavazoben marTvis holistikur xedvas, romlis
Tanaxmad xelmZRvanelsa da TanamSromlebs So-
ris arsebuli klasikuri urTierTobebi unda dai-
Zlios. perspeqtivaSi es aseve exeba mmarTvelobiT
Zalebsac, kompaniis steikholderebTan urTierTo-
bis formirebaze marTvis pasuxismgeblobasTan
dakavSirebiT, rac <<warmatebuli marTvis>> saxiT,
maT gansxvavebul interesTa Sejerebis uzrunve-
327
lyofaSi poulobs gamoxatulebas.
(d) dasasruls, meoTxe moTxovna gulisxmobs
mmarTvel pasuxismgebel pirTa mxridan sawarmoo
saqmianobis xangrZlivobis (mdgradobis) uzrun-
velyofas. es Seexeba ara mxolod xangrZlivo-
bis (mdgradobis) ekonomikur dimensias, aramed is
aseve exeba xangrZlivobis(mdgradobis) socialur
da ekologiur dimensiebsac. momavalSi kompaniis
warmateba ufro metad maszed iqneba damokidebuli,
Tu ramdenad SeZleben mmarTveli pasuxismgebeli
pirebi kompaniis pasuxismgeblobis mqone poli-
tikiT xeli Seuwyon ekologiuri da socialuri
problemebis gadawyvetas.
am axali gamowvevebiT cxadi xdeba, rom <<kom-
paniis mTliani/ganuyofeli (integraciuli) mar-
Tvis>>.[10] moTxovnebi mudmiv cvlilebebs emor-
Cileba. Tumca aRniSnul CamonaTvalSi xdeba
terminologiaTa erTgvarad gabundovaneba. magal-
iTad, steikholderis menejmentis, korporaciuli
socialuri pasuxismgeblobis, menejmentis funqci-
isa da liderobis erTmaneTisagan calsaxa gamijv-
na da aqedan warmoqmnili konkretuli pasuxismge-
blobebis cxadi garCeva TiTqmis SeuZlebelia.
miuxedavad amisa, aqedan mainc ikveTeba is perspeq-
tiva, rom sazogadoebriobis mier wamoyenebuli
axali moTxovnebis safuZvelze momavalSi kvla-
vac araerTxel gaimarTeba diskusiebi menejmentis
xarisxTan dakavSirebiT.
literatura
1. J. B. Ciulla (Edit.), The Ethics of Leadership. Wadsworth:
Toronto, 2003; T. L. Price, Leadership Ethics. Cambridge Uni-
versity Press: Cambridge., 2008
2. J. B. Ciulla, Ethics: The Heart of Leadership., Maak, Thom-
as/Pless, Nicola M.(Edit.): Responsible Leadership. Routledge:
New York, NY., 2006.
3. R. N. Kanungo, M. Mendoca., Ethical Dimensions of Lead-
ership. Sage Publications: Thousand Oaks, CA, 1996.
4. A. Gini, Moral Leadership., An Overview., Journal of Busi-
ness Ethics., Vol. 17(15), 1997.
5. J. A. Petrick, J. F. Quinn., The Challenge of Leadership Ac-
countability of Integrity Capacity as a Strategic Asset., Journal of
Business Ethics., Vol. 34(3-4), 2001.
6. N. M. Pless/Th. Maak, Responsible Leadership – Verant-
wortliche Führung im Kontext einer globalen Stakeholder-Ge-
sellschaft., Zeitschriftt für Wirtschafts- und Unternehmensethik,
334
Jg. 9(2), 2008.
7. M. Aßländer, Moral als Managementaufgabe. Zur Be-
deutung persönlicher Werte des Managements für eine ethische
Unternehmensführung., Schumann, Olaf/Brink, Alexander /Be-
schorner, Thomas (Hrsg.): Unternehmensethik – Forschungsper-
spektiven zur Verhältnisbestimmung von Unternehmen und Ge-
sellschaft. Metropolis Verlag: Marburg, 2010.
8. D. S. Carlson, P. L. Perrewe., Institutionalization of Organi-
zational Ethics Through Transformational Leadership., Journal of
Business Ethics, Vol. 14(10), 1995.
9. A. Crane/D. Matten., Business Ethics., Oxford University
Press: Oxford, 2007.
10. T. Maak, P. Ulrich., Integre Unternehmensführung. Ethis-
ches Orientierungswissen für die Wirtschaftspraxis. Schäffer-Po-
eschel Verlag Stuttgart, 2007.
11. P. A. French., Corporate Ethics. Fort Worth., 1995, gv. 166;
P. A. French., Integrity, Intentions, and Corporations., American
Business Law Journal, Vol. 34(2), 1996.
12. Th. Maak, N. Pless., Responsible Leadership in a Stake-
holder Society – a Relational Perspective., Journal of Business
Ethics, Vol. 66(1), 2006.
13. Ex-ante – Wikipedia., https://en.wikipedia.org/wiki/Ex-
ante.
335
Vasil Khizanishvili
Business Ethics
Major Editor:
Prof. Elguja Meqvabishvili (Tbilisi State University)
Honour Editor:
Prof. Christoph Lütge (Technische Universität München)
Reviewers:
Assoc. Prof. Loid Karchava (Caucasus International University)
Assoc. Prof. Giorgi Sibashvili (Telavi State University)
336