VILNIAUS KOLEGIJOS

MENŲ IR KŪRYBINIŲ TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

Scenos meno katedra

Muzikinis teatras (valst. kodas 6531PX014)

Kostas Kurliandskas
Įrašo paruošimas leidybai
Referatas

Rašto darbo vadovas

Lektorius, Algirdas Bagdonavičius

Rašto darbo pateikimo data:

2020 m. lapkričio 8 d.

Vilnius, 2020 m.
 Turinys
Įvadas....................................................................................................................................................3
1. Garso suvedimas (mixing).............................................................................................................4
2. Garso dizainas...............................................................................................................................5
3. Pagrindiniai įrašo paruošimo žingsniai.........................................................................................6
4. Garsumo karas...............................................................................................................................7
Išvados..................................................................................................................................................8
Šaltiniai.................................................................................................................................................9
Reikia tinkamai suformatuoti turinį bei puslapių numeraciją.
 Įvadas
Kodėl toks didžiulis tarpas iš kairės? Reikia sutvarkyti visame darbe.
Lyginant su ankstesniais amžiais, muzikos įrašai yra populiaresni nei kada nors anksčiau.
Neabejotina, kad didelė dalis visuomenės apie įrašo kelią iki galutinio pateikiamo produkto žino
tik tiek: „Tai atlieka profesionalai.“ Iš tiesų įrašo kelias nuo pirminės idėjos iki pateikimo
leidėjui retai būna trumpas ir tai dažniausiai negali būti atliekama vieno žmogaus, nors išimčių
vis daugėja. Šiame referate bus atskleidžiami dažniausiai naudojami po aranžuotės, t. y.
užrašymo bei atlikimo einančios įrašų apdorojimo stadijos– (prieš brūkšnelį turi eiti tarpas, reikia
sutvarkyti visas tokias vietas referate) garso suvedimo ir dizaino metodai ir įrašų industrijos
perėjimas į garsumo karą. Ne visa industrija perėjo į garsumo karus, tai tik vienas iš jos raidos
aspektų.
Darbo objektas: įrašo ruošimas tiražavimui, garso suvedimas bei dizainas.
Darbo tikslas: išsiaiškinti garso dizaino ir suvedimo paskirtį, dažniausiai naudojamas jo
priemones bei kompresijos paskirties suvokimo kaitą.
Darbo uždaviniai: sužinoti garso dizaino ir suvedimo taikymo muzikai ypatumus bei
piktnaudžiavimo kompresija (garsumo karo) (tai ne vienas ir tas pats !) priežastis ir pasekmes.
1. Garso suvedimas (mixing)

Tai įrašo apipavidalinimo stadija einanti iškart po aranžuotės. Šio proceso esmė– iš atskirų
takelių sukurti galutinį įrašą. Tačiau suvedimas yra daugiau nei vien techninis procesas.
Suvedant įrašą atsiveria daug skambesio formavimo galimybių, kas šį procesą paverčia ir
kūrybiniu darbu. Kaip pavyzdį galima imti būgno atliekamą vaidmenį dviejų grupių–
„Ugniavijo“ ir „Heilung“ muzikoje. Pastarosios kūrinyje „Norupo“ būgnas ryškiausiai girdimas
tik pirmuosiuose taktuose, prieš įstojant vokalistei. Tuo tarpu „Ugniavijo“ dainoje „Verkė tėvas
ir motina“ būgnas išlieka kaip esminis girdimas elementas net įstojus visai grupei ir, vėliau,
dvistygei gigai.
Suvedimo, kaip visavertės doktrinos, ištakos siekia XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigą, kai
magnetinė juosta išpopuliarėjo įrašų pramonėje. Tai leido tiražinės laikmenos kūrimą atsieti nuo
kūrinio įrašymo proceso. Iki pat 8 deš. vyravo praktika po įrašymo studijoje paruošti galutinį
vieno (mono) arba dviejų (stereo) kanalų miksą, kuris bus graviruojamas į plokštelę. per 9-10-ąjį
dešimtmečius skaitmeninės technologijos tapo populiaresniu suvedimo būdu. Visa informacija
dabar išsaugoma skaitmeninėse laikmenose ir apipavidalintas įrašas yra įrašomas į kompaktinius
diskus arba talpinamas serveriuose. Nepaisant to, dauguma garso režisierių renkasi hibridizuoti
suvedimą– analoginę aparatūrą naudoti kartu su skaitmeninėmis programomis apdirbant įrašus.
Suvedimas yra dviejų rūšių– analoginis ir skaitmeninis, priklausomai nuo naudojamos
įrangos. Analoginis suvedimas atliekamas naudojant fizinę įrangą (mikšerinius pultus, audio
kompresorius, ekvalaizerius, efektus). Skaitmeninis suvedimas naudoją tokią pat įrangą, tik
programiniu pavidalu. Nors skaitmeniniai pultai teikia didesnį įrangos pasirinkimą, mažiau
patirties turinčiam pasimesti programų gausybėje žymiai lengviau, negu turint jų analoginius
atitikmenis ir tiksliai žinant savo turimų priemonių galimybes.

2 pav. Skaitmeninė įrašų studija.

https://getthatprosound.com/best-daw-
music-production-software/#prettyPhot 1 pav. Analoginė įrašų studija.
o/0/ https://signaturesound.com/signalflow/#iLig
htbox[gallery901]/0
2. Garso dizainas

Nors jis žymiai dažniau naudojamas filmuose ir apima kasdienių foninių garsų (lietaus,
žingsnių, dūžtančio stiklo,) įrašymą ir net garsų sukūrimą (lazeriniai ginklai, dinozaurų
riaumojimas), jo prireikia ir kuriant muziką. Beveik visų futuristinių filmų garso takeliuose ir
elektroninės muzikos kūriniuose galima išgirsti sintezatorių, kurio skleidžiami garsai yra gryni
fundamentai arba keleto jų suma. Natūraliai girdimi garsai, priešingai negu sintezuoti, yra visos
pagrindinio garso harmoninės serijos suma.
Muzikos industrijoje dažniau naudojami foniniai garsai (angl. foley). Priklausomai nuo
kūrinio, tai gali būti šnabždesys, lietus, taip pat ir kiti garsai, kurie dažniausiai nepriskiriami
muzikai. Bene garsiausias žinomas foninių garsų muzikoje pavyzdys būtų „The Doors“
dainoje „Riders On The Storm“ nuolatos girdima audra bei Jim`o Morrison`o papildomai
šnabždami dainos žodžiai. Visa tai prisideda kuriant kelionės, kurios metu gali lengvai tapti
serijinio žudiko auka, įvaizdį.
Visi fantastiniai filmai turi savą garsinį peizažą, kurį sudaro realybėje neegzistuojantys
garsai. Nedaug kas žino, kad „Žvaigždžių karų“ šviesos kardų ūžesys iš tikrųjų yra
analoginio vaizdo projektoriaus ūžimo ir televizoriaus sukeliamos interferencijos mikrofone
kombinacija. Arba tai, kad „Jūros periodo parke“ girdimi velociraptoriai yra perdirbtas
besiporuojančių vėžlių garsas, o tiranozauro riaumojimas– terjero, tigro, aligatoriaus ir
dramblio jauniklio derinys su papildomais efektais.

2 pav. Darbas foley studijoje.

https://i.pinimg.com/originals/fb/f2/c2/fbf2c21d62
8e15fd0e0097102d9d7f32.jpg
 3. Pagrindiniai įrašo paruošimo žingsniai

Visų pirma, įrašyti takeliai sukeliami į programą, kurioje jie bus apdirbami. Tuomet
kūriniai montuojami tokia tvarka, kokia numatyta tiražuojant. Belieka juos apdirbti pašalinant
trūkumus ir pridedant papildomų efektų ir korekcijų. Pritaikius kiekvienai laikmenai būtinas
korekcijas (dažniausiai viso įrašo kompresija pritaikant garso diapazoną prie plokštelių
apribojimų), galiausiai galima tiražuoti. Tačiau apdirbimo metu galima atlikti įvairių veiksmų,
Pvz.:
Tono korekcija: jei įraše girdimos paklaidos intonacijoje, visada jas galima ištaisyti
atitinkamomis programomis, dažniausiai „Auto-Tune“;
Triukšmo mažinimas: dažniausiai naudojamas skaitmeninant analoginėse laikmenose
talpintą muziką, siekiant atsikratyti pašalinių garsų juos filtruojant;
Panoramos reguliavimas: individualių takelių paskirstymas kanaluose arba nukreipimas į
vieną iš jų;
Ekvalizacija: signalą sudarančių dažnių stiprinimas arba slopinimas, dažniausiai
naudojamas norint kurti kontrastą tarp žemųjų, vidutinių ir aukštųjų dažnių;
Laipsniškas garsinimas arba tildymas (fade in/ fade out): naudojamas siekiant švelnaus
perėjimo iš vienos įrašo dalies į kitą
Triukšmo pridėjimas (dither): naudojamas maskuojant pašalinius dažnius siekiant
išvengti atkūrimo klaidų pereinant iš aukštesnės raiškos į žemesnę
 Dinaminės kompresijos keitimas: pasiekiamas garsinant tylesnes kūrinio dalis ir
tildant garsesnes. Tai pasąmoniniai verčia laikyti garsesnį kūrinį geresniu. Ilgainiui tai išaugo į
garsumo karą.

3 pav. Tono korekcijos programa „Melodyne“. 2-ame takte
matoma intonacinė paklaida pereinant tarp garsų.
https://s3.amazonaws.com/serv1.airgigs.com/files/1cffc4d3
e7e6f3b30cf1cd8ca3ad907bDCHVV1571158934/249192.j
pg
4 pav. laikui bėgant kūriniai tampa vis labiau ir
labiau kompresuoti. Skaitmeninėje studijoje
matomi M. Jackson`o dainos „Black And
White“ leidimai. Laikui bėgant įraše buvusi
akustinė dinamika virsta „garso siena“. https://z-
p3-scontent.fvno1-1.fna.fbcdn
4. Garsumo karas

Šis reiškinys prasidėjo garso įrašų bendrovėms suvokus, kad klausytojo dėmesį labai
lengvai gali atkreipti didesnis kūrinio garsumas. Tačiau jų užgaidos ankstesniuose
dešimtmečiuose buvo apribojamos techninių galimybių– vinilo įraše didesnis garsas reiškia
gilesnius ir platesnius griovelius ribotame plokštelės plote. Prodiuseriai buvo priversti rinktis
tarp trukmės ir garsumo. Dažniausiai būdavo renkamasi ieškoti pusiausvyros.
Gyvos muzikos dinaminis diapazonas siekia apie 120 dB, tuo tarpu vinilo įrašo viršutinė
riba buvo apie 70 dB . Todėl prieš kūrinio įrašymą į plokštelę reikėjo atlikti kompresiją ir
garsesnes dalis „įspausti“ į vinilo leidžiamą diapazoną. Bet atsiradus kompaktiniams diskams,
kompresija tampa nebe būdu apeiti techninius apribojimus, o psichoakustinės manipuliacijos
metodu.
Maksimalus garso diapazonas padidėjo iki 96 dB. Vėliau šis taškas buvo pavadintas nuline
riba (0 dBFS) ir žemesni lygiai turėjo būti ženklinami neigiamais skaičiais. XX a. 9-ajame
dešimtmetyje didžiausias garso lygis į CD įrašytame kūrinyje siekė maždaug -6 dBFS, o
vidutinis garsumo lygis svyravo nuo -20 dBFS iki -18 dBFS. Dešimtmečio pabaigoje garsumo
viršūnė jau siekė nulinę ribą, kurią garso dizaineriai apėjo kompresuodami kūrinius. Tyliausiai
kūrinio dalies garsumu prilygstant kulminacijai, jis visas pasąmoniniai yra suvokiamas kaip
garsesnis ir ryškesnis. Kone kiekvienas atlikėjas ir įrašų kompanija įsitraukė į šį garsumo karą,
kurio didžiausia auka– pats klausytojas. Stipriai kompresuotas kūrinys savo dinamine įvairove
niekada neprilygsta atlikėjo natūralia manipuliacija garsumu. Blogiausia yra tai, kad dažnas
klausytojas net nesuvokia šios problemos masto, ypač, jei muzikos yra klausomasi triukšmingoje
aplinkoje. Joje kompresija yra efektyviausias sprendimas– tyla nebūtina, nes ją vis tiek užgoš
aplinka.
2000 m. galėjo būti šio karo pabaiga, nes pasirodė DVD-Audio ir SACD (Super Audio
Compact Disc) formatai. Jie siūlė ne tik platesnį diapazoną (atitinkamai 144 ir 120 dB) bet ir
penkių kanalų stereo galimybes. Tačiau šiais formatais leidžiami įrašai priklausė daugiausiai
klasikiniam žanrui, kurio kompresija taip stipriai nebuvo paveikusi. O retas žmogus pereitų prie
klasikos tik iš noro pasimėgauti dinaminiu įrašo kontrastu.
Fizinių laikmenų populiarumui mažėjant, iškilo skaitmeniniai grotuvai su normalizavimo
algoritmais. Iš kelių kompaktų perkelti kūriniai skambės identišku garsumu. Nors tai ir
nesugražina prarastos kokybės, bet yra panaikinamas motyvas piktnaudžiauti kompresija. Šitaip
yra tikimasi priversti įrašų bendroves grįžti prie nuodugnaus kokybės tobulinimo. Tačiau realybė
kiek kitokia– kad kas nors rinkoje imtųsi iniciatyvos, reikia daugumos vartotojų dėmesio
nukreipimo.
 Išvados

Išnagrinėjus šaltinius, sužinota, jog garso suvedimas– įrašo apdirbimo stadija, kai atskiri
takeliai studijoje analoginių bei skaitmeninių priemonių pagalba yra „suvedami“ į vientisą darinį,
kuris po papildomų efektų bei korekcijų bus tiražuojamas. O garso dizainas yra foninių garsų
įrašymas atskirai nuo filmavimo aikštelėje arba realybėje neaptinkamų garsų sintezė pasitelkiant
egzistuojančius garsus ir apdirbimo įrangą.
Taip pat paaiškėjo, kad vieno audio efekto– kompresijos funkcija įrašų pramonėje kito nuo
būdo apeiti dinaminį skirtumą tarp gyvos muzikos ir plokštelės iki pigiausio ir efektyviausio
kelio į „geresnį“ įrašą. Tai ilgainiui sukėlė karą dėl garsumo, nuo kurio labiausiai nukentėjo
žmonių gebėjimas klausytis tyliau ir suvokti dinaminius skirtumus.
Siūlau išvadas pateikti punktais po vieną sakinį.
 Šaltiniai
1. http://performermag.com/home-recording/the-loudness-war/
2. http://www.jimprice.com/prosound/db.htm#dBFS
3. https://karpauskas.wordpress.com/muzikos-suvedimas-ir-masteringas/
4. https://microphonebasics.com/analog-vs-digital-mixing/
5. https://web.archive.org/web/20100816061448/http://www.cadenzarecording.com/papers/
Digitaldistortion.pdf
6. https://web.archive.org/web/20171124115019/http://www.recordingmag.com/resources/
resourceDetail/109.html
7. https://web.archive.org/web/20180613090128/http://cinemontage.org/2016/02/called-foley-
anyway/
8. https://www.npr.org/2009/12/31/122114058/the-loudness-wars-why-music-sounds-worse?
sc=nl&cc=mn-20100102&t=1604771990446
9. https://www.vice.com/en/article/ywgeek/why-spotify-lowered-the-volume-of-songs-and-ended-
hegemonic-loudness
10. https://www.youtube.com/watch?v=ZMbTUD6c4a8
11. https://www.youtube.com/watch?v=weckXBc--Pg&feature=emb_logo

Kodėl šrifto dydis sumažėjo iki 11pt?