Šaltinis A (Iš vadovėlio „Lietuva ir pasaulis“) XI a. reikšmingą įtaką grožio supratimui turėjo viduramžių riterystė. [...

]
Buvo itin vertinamas vyriškumas: jėga, drąsa, kariniai nuopelnai [...]. Riterį puošė kilnumas, taurumas, mandagumas,
mokėjimas pagarbiai elgtis su moterimi [...]. Viduramžių moters grožio idealą nulėmė XII a. atsiradęs Gražiosios
damos kultas. Jis asocijavosi su Marijos paveikslu, nes Dievo motina buvo mylima kaip žmonių užtarėja. Labiausiai
vertinamos dvasios dorybės buvo švelnumas, jautrumas, gerumas. Moteriai reikšdavo pagarbą ir dėmesį, ją šlovindavo
riterių šventėse ir poetų eilėse. Moteris tardavo lemiamą žodį išaiškinant riterį, turnyrų nugalėtoją [...]. Ji gležna,
aukso spalvos plaukais, vaikščiojanti smulkiais žingsneliais, truputį palenkusi žemyn galvą ir nuleidusi akis.
Šaltinis B (Iš taisyklių, nustatytų Briuselio gelumbės gamintojams XIV a.) 4. Joks šukuotojas negali šukuoti,
jeigu jo šukos nuo šiolei neturi 21 danties, antraip jam gresia 20 sû pabauda ir šukų konfiskacija. 5. Jokia šukuotoja
negali šukuoti už Briuselio ribų, antraip jai gresia 20 sû pabauda ir šukų konfiskacija; visa tai pameistrio, kuris ją
apskundė, naudai. 8. Audėjas, turintis darbo ir einantis išgerti dienos metu, turės sumokėti 4 svarus. 12. Kiekvienas
mokinys velėjas, norįs išmokti šį amatą, turi sumokėti [...]
Šaltinis C (Iš istorikės Regine Pernoud veikalo „Moteris Katedrų laikais“) Vienuolių dėka susidaro žmonijos
ateičiai svarbus įgūdis skaityti tyliai, vien akimis. Antikos laikais visuomet buvo skaitoma balsu. Šv. Augustinas
didžiai nustebo išvydęs savo draugą šv. Ambraziejų, Milano vyskupą, skaitantį tylomis. Jei nebūtų atrastas šitoks
skaitymo būdas, abi taisyklės – privalomo skaitymo ir privalomo tylėjimo – diametraliai prieštarautų viena kitai. Taigi
skaitymo atsiskyrimas nuo kalbėjimo yra vienuolio dovana ateities kartoms. [...] Vandens malūno paplitimas X–XIII
a. buvo galbūt žymiausia ir nuostabiausia iš visų tuo metu pasiektos technikos pažangos rūšių. Vandens malūnai ne tik
mala javus, [...] bet ir spaudžia alyvų aliejų, velia gelumbę, kala geležį [...]. Pakinktus sugalvota pritvirtinti prie arklio
pečių. Klasikinė antika nežinojo šio racionalaus būdo. Pavalkai iš tiesų buvo išradingumo šedevras: juk jie leido
perkelti krūvį nuo gyvulio kaklo ant jo pečių. Pavalkus pradėta naudoti tik apie VIII a. Greitesnis už jautį, kinkomas
pavalkais arklys pajėgia pervežti dešimtkart už save sunkesnį krovinį.

Šaltinis D (Iš 1182 m. Reimso vyskupo chartijos Bomono miestiečiams ) 2. Leidžiame visiems jums ir visiems
kitiems, ten gyvenantiems, pirkti ir parduoti viską, ką norite, laisvai ir ramiai, nemokant mokesčių už vyną ir prekybos
mokesčių. 9. [...] ir meras, ir prisiekusieji eis savo pareigas ilgiau kaip metus, tik visiems sutikus [...]. 48. Jeigu kas
pasislėps už miesto sienų dėl kokio nusikaltimo, išskyrus vagystę ir žmogžudystę, jį globos miesto bendruomenė ir
laikys ten tol, kol jam bus paskirtas kitas prieglobstis; ir jeigu jis panorės, tai galės išsiteisinti nuo kaltinimo
žmogžudyste ir plėšimu [...].

1. Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite, kaip viduramžių visuomenėje buvo vertinamas vyras ir moteris.
Paaiškinkite, kokiomis vertybėmis šios nuostatos buvo įprasmintos.
Vertinimas ..........................................................................................................................................................
Paaiškinimas .......................................................................................................................................(2 taškai)
2. Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite, kokio pagrindinio tikslo siekta reglamentuojant gamybinę veiklą.
Paaiškinkite, koks buvo reglamentacijos padarinys.
Tikslas ............................................................................................................................................................
Padarinys ........................................................................................................................................... (2 taškai)
3. Išskirkite tris šaltinyje C atsispindinčio laikotarpio kultūrines bei civilizacines naujoves. Paaiškinkite
kiekvienos naujovės poveikį tolimesnei Europos raidai.
Naujovė .......................................................
Paaiškinimas .......................................................................................................................................................
Naujovė .......................................................
Paaiškinimas ........................................................................................................................................................
Naujovė .......................................................
Paaiškinimas .........................................................................................................................................(3 taškai)
4. Nurodykite du šaltinyje B nepaminėtus reiškinius, kurie iš esmės pakeitė Europos mokslo ir
valstybės valdymo raidą. Kiekvieno reiškinio poveikį paaiškinkite.
Reiškinys ....................................................... Paaiškinimas ...............................................................................
..............................................................................................................................................................................
Reiškinys ....................................................... Paaiškinimas ......................................................................
.............................................................................................................................................................. (2 taškai)
5. Kokią miesto teisinę padėtį apibrėžia ištrauka iš chartijos (šaltinis D)? Atsakymą paaiškinkite
remdamiesi šaltinio turiniu. ....................................................................................................................
...............................................................................................................................................................(2 taškai)