CK 4.40-42-44-45-46 str.

Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis,
ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu
įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei
žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams
ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Iš žemės ūkio paskirties žemės
negalima kasti naudingųjų iškasenų, nes tai yra valstybės nuosavybė. Jei žemės
paskirtis – statybomis, tai kasti galima tiek, kiek reikia statyboms.

Sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę turi tokias teises, kiek jos
neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Kiek
galima statyti į viršų nurodoma detaliuose planuose. Erdvė (oro stulpas) apskritai nėra
pripažįstama civilinių teisių santykių objektu.

Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype
augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš
tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per
nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo
savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir
šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.

Savininkas žemės sklypo, netekusio susisiekimo su viešuoju keliu dėl objektyvių

priežasčių, būtinu sklypui naudoti pagal paskirtį, gali reikalauti iš kaimyninių sklypų
savininkų ar naudotojų, kad šie susisiekimo tikslui leistų jam naudotis savo žemės
sklypais, kol bus pašalinta kliūtis, dėl kurios nutrūko susisiekimas. Ginčus dėl laikino
kelio krypties ir teisių juo naudotis, jeigu būtina, sprendžia teismas. Kaimyninių žemės
sklypų, kuriais nutiestas laikinas kelias, savininkams iš anksto turi būti atlyginti dėl
kelio nutiesimo atsiradę nuostoliai. Tai nėra servitutas.

Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų (ne dėl dydžio) ir jos nėra
aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus,
faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie
kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet
nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo
teisiškai įtvirtinto sklypo. Riboženklių pastatymo išlaidas privalo atlyginti abi šalys
lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys
susitarimai ar teismas nenusprendžia kitaip.
Savininkai, kurių žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais,
tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis minėtais objektais,
jeigu negalima nustatyti, kad šie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui. Savininkas, kuris bendrai
naudojasi jo žemės sklypo ribas žyminčiais nekilnojamaisiais daiktais, turi teisę naudotis jais pagal paskirtį
tiek, kiek toks naudojimasis netrukdo kaimyninio sklypo savininkui. Išlaidas minėtiems objektams išlaikyti ir
išsaugoti kaimyninių sklypų savininkai apmoka lygiomis dalimis, jeigu nesusitaria kitaip. Sklypų ribas
žyminčių bendrai naudojamų nekilnojamųjų daiktų vienas sklypo savininkas negali pašalinti arba pakeisti be
kito savininko sutikimo. Kitus teisinius kaimyninių sklypų savininkų