STANLEY MILGRAM

PSICHOLOGAS
 1933-1984
 BIOGRAFIJA

• Stanley Milgram gimė 1933 m. rugpjūčio 15 dieną, žydų imigrantų šeimoje,

Niujorke. Buvo antras vaikas, trijų vaikų šeimoje. Jo tėvai buvo kilę iš
Rumunijos ir Vengrijos, kurie į Ameriką atvyko bėgdami nuo Pirmojo
pasaulinio karo.
• Lankė Jameso More vidurinę mokyklą, kur pasižymėjo dideliu gabumu
mokslams. Vidurinę mokyklą jis baigė per trejus metus.
• 1954 m. baigė Kvins koledžą Niujorke ir gavo politikos mokslų bakalauro
laipsnį.
• Po politikos studijų, labiau susidomėjęs psichologija, jis pateikė paraišką į
socialinės psichologijos doktorantūros studijų programą, Harvado universitete.
Tačiau jo prašymas buvo atmestas, dėl nepakankamo psichologijos
išsilavinimo. Galiausiai į Harvadą, jis buvo priimtas 1954 m. Studijas baigė
1961 m.
 BIOGRAFIJA

• 1960 m. tapo Jeilio universiteto docentu.

• 1961 m. vedė savo žmoną Aleksandrą, sinagogoje Niujorke. Ji buvo ketveriais
metais už jį vyresnė. Su ja vėliau susilaukė iš viso dviejų vaikų.
• 1963 – 1966 m. dėsti Harvarde, pasirašius trijų metų sutartį. Pasibaigus
sutarties terminui, sutartis buvo pratęsta vieneriems metams, tačiau su
mažesniu dėstytojo laipsniu.
• 1984 m. mirė nuo širdies smūgio, būdamas 51 metų, Niujorke.
• Žymiausi atlikti eksperimentai, tai Milgramo paklusnumo eksperimentas (1963
m), mažo pasaulio eksperimentas (1967 m).
 LOST LETTER
EXPERIMENT

• Stanley Milgram pamesto

laiško eksperimentas parodo
žmonių išankstinį nusistatymą
ties socialinėmis grupėmis.
• Milgram sukurtas
eksperimentas pavadinimu
„Pamestas laiškas“, padeda
nustatyti ar žmonės nori padėti
nepažįstamiems žmonėms,
kurių nemato ir jų nusistatymas
ties įvairiomis socialinėmis
grupėmis.
 EKSPERIMENTAS

• Stanley paskleidė po miestą 400 užklijuotų, antspauduotų ir

su tikrais adresais laiškų. „Pamesti laiškai“ buvo adresuoti
įvairiems subjektams, tokiems kaip privatiems asmenims,
medicinos institucijoms, draugams esantiems komunistų
partijoje, bei Nacių partijoje. Iš viso po 100 laiškų
kiekvienai grupei.
 PAMESTO LAIŠKO REZULTATAI

• Kadangi eksperimento tikslas buvo atgauti laiškus. Eksperimentas parodė jog

daugiau žmonių išsiuntė laiškus socialiai palaikomoms grupėms, tokioms kaip
medicinos institucijoms, negu nepageidaujamoms kaip komunistų ar nacių
partijai.

Socialinė grupė Atgauti laiškai Socialinė grupė Atplėšti laiškai

Medicinos institucijos 72% Medicinos institucijos 25%
Asmeniniai laikai 71% Asmeniniai laikai 10%
Komunistų partija 25% Komunistų partija 40%
Nacių partija 25% Nacių partija 32%
PAKLUSNUMO EKSPERIMENTAS
 EKSPERIMENTO EIGA

• Eksperimentatorius (V) įtikina

dalyvį „Mokytoją“ (L) sukelti, kaip
jis mano, skausmingą elektros
šoką kitam eksperimento dalyviui
„Mokiniui“ (S), kuris iš tiesų yra
aktorius. Daugelis eksperimento
dalyvių „Mokytojų“ toliau
trenkdavo elektra „Mokinį“
nepaisydami aktoriaus prašymų
pasigailėti.
 EKSPERIMENTO IŠVADOS

•Autoriteto buvimas smarkiai paveikia žmogaus

pasąmonę ir jo sprendimus.
•Dalyvaudami tyrime žmonės galvojo, jog
eksperimentas yra saugus.Kadangi jį rėmė Yale-
patikima ir autoritetinga akademinė institucija
•Mokytojo ir mokinio statuso pasirinkimas atrodė
atsitiktinis
•Dalyviai manė, kad eksperimentatorius buvo
kompetentingas ekspertas
•Teigiama, kad smūgiai buvo skausmingi, bet
nepavojingi

Milgram's original "shock box" displayed at the Ontario Science

Centre.Isabelle Adam (CC BY-NC-ND 2.0) via Flickr
 E T I N Ė S P RO B L E M O S M I LG R A M O
EKSPERIMENTE

Kai kurios pagrindinės etikos

problemos eksperimente buvo
susijusios su:
Apgaulės naudojimas
Dalyvių, kurie dalyvavo, apsaugos
trūkumas
Eksperimentuotojo spaudimas tęsti
net ir paprašius sustoti,
trukdydamas dalyviams pasitraukti

Dalyviai vis dar buvo sumišę dėl tikslaus eksperimento

pobūdžio, o naujausi rezultatai rodo, kad daugelis dalyvių iš
viso nebuvo informuoti
Photo of one variation of the Milgram Experiment; Photo Credit: 
Wikipedia Commons