Sherif autokinetinės iliuzijos

tyrimas (normų formavimasis)

Muzafer Sherif

 Turkų kilmės, gimė 1906m.

 “Sherif saw his survival as a ‘miracle’ (Trotter, 1985).”
 Jis kėlė sau klausimą: “Koks yra psichologinių socialinių
normų ir atskaitos principų pagrindas, kaip jie veikia?“
 Socialiniu psichologiniu lygiu Sherif patobulino mintį,
kad žmogaus mintys, tikslai ir norai (ego funkcijos, jo
žodžiais tariant) nėra įgimti ar absoliutūs, bet yra
formuojami visuomenėje. Bet jei visuomenė įtakoja
asmenį, Sherif taip pat tikėjo, kad žmonės yra aktyvūs
visuomenės kūrimo/įtakojimo atstovai.
Kas yra NORMA?
Autokinetinės iliuzijos tyrimas (1935m)
Socialinis-istorinis kontekstas
 Jo laikmečiu vyko karai, žudymai, nacizmas.
 Sherif siekė suprasti, kaip žmonės supranta, kad tam tikros pasaulio nuomonės yra teisingos ir
pademonstruoti bei išanalizuoti kritinį kitų žmonių vaidmenį šiame procese.
 Kaip kuriama realybė? Socialinės normos? Tai apėmė tai, kas yra norma, kokia yra socialinė
psichologinė normos funkcija ir kaip normos vystosi ir palaiko savo galią.
 Sherif iliustruoja mechanizmus, per kuriuos socialinė struktūra, kultūra ir visuomenė įsitvirtina
sąmonėje ir taip formuoja žmonių suvokimą ir supratimą apie pasaulį.
Tyrimo eiga
 Sherif žvaigždžių iliuziją įvardijo kaip idealią priemonę tirti, kaip žmonės įprasmina stimulą, jei
nėra jokių atskaitos taškų.
 Laboratorijoje tyrimo dalyviams, sėdint 18 pėdų atstumu buvo rodomas šviesos taškas. Tiriamasis
turėjo paspausti mygtuką, kai manys, jog taškas pradėjo judėti. Neužilgo šviesa dingsta, o
tiriamasis pasako, kokiu atstumu šviesos taškas pajuda. Tyrimas buvo darytas ir įvertintas tiek
individualiai, tiek grupelėmis.
 19 vyrų individualiai, 40 vyrų grupėje. Studentai. Po 100 pakartojimų.
Autokinetinės iliuzijos tyrimas (1935m)
Taikyti tyrimo metodai​, ribotumai
 Kelios tyrimų sesijos.
 Duomenys užrašomi tamsoje.
 Trūksta apibendrinimo.
 Nėra įvertinamas žmogaus individualumas. Redukcionizmas.
Rezultatai
Individualiai
 Kiekvienas tiriamasis turėjo savo variacinę eilutę ir medianą.
 Reikšmės šiek tiek sumažėjo sekančius kartus.
Grupėse
 Skirtingi rezultatai, kurie panašėjo.
Išvados
 Kai nėra normų, žmogus laikosi savo sukurtos normos. Grupė žmonių turėjo nematomą įtaką
individualiai sukurtoms normoms.
Rezultatai

 Visuomenės normos perduodamos, bet kuriasi ir naujos.

 Yra asmeninė nuomonė, norma. Grupės konvergencija. Internalizacija.
Kas yra NORMA?
Vėlesni tyrimai

 Hoffman, Swander, Baron, and Rohrer (1953) teigė, jog būtų efektyviau 7s
šviesos stimulas. 2 ir 8 colių judėjimas. Po valandos be judėjimo grupėje. 50
spėjimų. Grupėje buvo po 1 individą, kurių asmeninė norma buvo skirtinga. Po
metų vėl pakartotinai individualiai daryta 50 bandymų. Kaip ir manyta, buvo
pastebėta grupės konvergencija.
 Goldberg (1954) tyrimas baltaodžių ir juodaodžių vyrų grupės atitiktis.
 Kitų suvokimas kaip tinkama socialinio palyginimo etaloninė grupė sukuria
bendrus susitarimo lūkesčius, būtinus neapibrėžtumui ir tarpusavio įtakai
sukelti (Turner, 1985). Abrams, Wetherell, Cochrane, Hogg, and Turner
(1990) tyrimas parodė, kad jei kategorizavimas yra ryškus, gali kilti dvi
normos. Tai nesumenkinio Sherif teorijų, atvirkščiai, patvirtino idėją, jog
žmonės ieško atskaitos taško.
Kaip manote, kaip formuojasi normos?
Literatūra

Abrams D. & Levine J. The formation of social norms: Revisiting Sherif’s

autokinetic illusion study.