MATAS ÐALÈIUS KOVOSE UÞ LIETUVOS

NEPRIKLAUSOMYBÆ
Audronë Þemaitytë-Veilentienë

2000 m. rugsëjo 20 d. sukako 110 metø, kai gimë Lietuvos ðauliø

sàjungos LÐS ákûrëjas ir pirmininkas, þymus þurnalistas ir keliautojas Ma-
tas Ðalèius. Deja, jo veikla LÐS yra ma-
þai tyrinëta ir nuðviesta. Taip pat nëra
paraðyta ir iðsamios Lietuvos ðauliø sà-
jungos istorijos. Dukters Ramintos Ðal-
èiûtës-Savickienës iðsaugotas gausus
M.Ðalèiaus asmeninis archyvas ir prisi-
minimai leidþia ávertinti ðio þmogaus
indëlá á Lietuvos atkûrimo ir vadavimo
procesà. Didþioji dalis archyvo, lieèian-
èio M.Ðalèiaus veiklà LÐS, pateko á Vy-
tauto Didþiojo karo muziejaus fondus,
todël ðiame straipsnyje daugiausia nau-
dojama ten esanti medþiaga.
Bëgdamas nuo rusø kariuome-
nës, Pirmojo pasaulinio karo metais Matas Ðalèius. 1918-1919 m.
Matas Ðalèius per Vladivostokà ir Ja-
ponijà atvyko á Amerikà. Ten pragyvenæs daugiau kaip trejetà metø,
vengdamas dabar jau ðaukimo á JAV kariuomenæ pakliuvo á Meksikà, ið
ten - á Japonijà, Vladivostokà ir bolðevikø valdomà Vilniø. Vilniuje pa-
sinaudojo A.Klimo patarimu ir apgavo bolðevikus pareiðkæs, kad nori
nuvykti á antikomunistinæ Lietuvà ir iðplësti ten komunistiná judëjimà.
Tam tikslui gavo ið banko keliolika tûkstanèiø vokiðkø markiø ir 1919 m.
balandþio mënesá atvyko á Lietuvà1 .
Dideliam bolðevikø pykèiui, Lietuvoje M.Ðalèius nevykdë savo pa-
siþadëjimø jiems. Kriukø, Linkuvos ir Pakruojo apylinkëse jis pradëjo
organizuoti partizanø bûrius ir pats jø gretose kovojo su bolðevikais2 .

1
A.Kelmutis. Minint Ðauliø Sàjungos 35 metø sukaktá.// Naujienos. 1954 12 23.Èikaga.
2
M.Ðalèiaus Eltos tarnybos lapo nuoraðas.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
127
 Tuo metu labai trûko informacijos apie ávykius Lietuvoje ir uþsie-
nyje. Kadangi Amerikoje Matas Ðalèius buvo baigæs þurnalistikos kursus,
1919 m. geguþës mënesá ëmësi organizuoti Spaudos biurà prie “Lietu-
vos” dienraðèio redakcijos ir tapo jo skyriaus vedëju. Ðio biuro tikslas
buvo per vietos ir uþsienio spaudà informuoti apie Lietuvos gyvenimà ir
siekius. Lapkrièio 1 d. M.Ðalèius tapo ðio biuro vedëju. Lapkrièio 22 d. ði
ástaiga perduota Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos skyriui ir pava-
dinta Propagandos biuru. Oficialus biuro tikslas buvo tas pats, taèiau jau
gruodþio mënesá jis siuntë savo instruktorius á Maþosios Lietuvos pasie-
ná, o kiek vëliau - ir á Latvijos pasiená3 . Propagandos biuras, vadovauja-
mas M.Ðalèiaus, spausdino atsiðaukimus, 1920 m. sausio 3 d. iðleido laik-
raðèio “Przyjciel Ludu” pirmàjá numerá, teikdavo vertingà informacijà apie
þmoniø nuotaikas, poþiûrá á Lietuvos valdþià, vykdë propagandà lenkø
kariuomenëje, gaudavo informacijà apie jos dislokacijos keitimàsi, lenkø
agitatoriø ir þvalgø sàraðus.
Kartu Matas Ðalèius buvo vienas ið Lietuvos ðauliø sàjungos kûrë-
jø. Kai 1919 m. birþelio 20-21 d. vokieèiai Ðiauliuose nukovë ir suþeidë
keliolika Lietuvos kareiviø, Spaudos biuro darbuotojai su savo virðininku
M.Ðalèium susirinko ir svarstë ginkluotos organizacijos ákûrimo klausi-
mà. Antras, gausesnis susirinkimas ávyko birþelio 23 d. Ðiø susirinkimø
sumanytojas buvo M.Ðalèius, siûlæs, kad reikia kreiptis á vyriausybæ ir pra-
ðyti apginkluoti visus valdininkus ir iðmokyti juos naudoti ginklà. Birþe-
lio 27 d. buvo suðauktas treèias ir dar gausesnis susirinkimas. Prieð ðá su-
sirinkimà M.Ðalèius jo redaguotame “Saulëtekyje” (Nr.5) paskelbë pra-
neðimà, kviesdamas valstybës tarnautojus sudaryti “tam tikrà “Plieno ba-
talionà”, kuris bûtø kariniø instruktoriø nuolatos mankðtinamas. Ðiame
susirinkime naujoji organizacija gavo ðauliø vardà, kurá, A.Klimo ir A.Vie-
nuolio-Þukausko teigimu, pasiûlë M.Ðalèius. Jis taip pat uþmezgë ryðius
su V.Putvinskiu, kuris tapo pirmuoju sàjungos pirmininku4 .
Dar tarpukariu M.Ðalèiaus nuopelnai kuriant Ðauliø sàjungà buvo
ne tik nutylëti, bet ir priskirti V.Putvinskiui. A.Klimas-Kelmutis, pats da-
lyvavæs Ðauliø sàjungos kûrimo reikaluose, net emigracijoje Amerikoje
buvo priverstas taisyti klaidingus straipsnius apie LÐS ákûrimà:

3
A.Anušauskas Lietuvos slaptosios tarnybos (1918-1940). V., 1993. P.36.
4
Ðauliø Sàjungos vado paþymëjimas Nr.5901. 1940 03 15.// (Vytauto Didþiojo Karo muziejaus
fondai (toliau VDKMF).
128
 “Jau paèioje Lietuvoje prieð keliolikà metø man teko iðkelti klau-
simà dël tikrojo Ðauliø sàjungos ákûrëjo. Trumpai sakant, að ir tada nuro-
dþiau, kad Ðauliø sàjungà ákûrë a.a.Matas Ðalèius, o jà toliau kûrë, augi-
no, plëtë, tvirtino a.a. Vladas Kelmutis Putvys (arba, kaip tada vadino-
me, Putvinskis)” 5 .
1920-1922 m. M.Ðalèius buvo veiklus dienraðèio “Lietuva” redakci-
jos narys ir bendradarbis. Kilus kovoms su lenkais, 1920 m. rugsëjo 17 d.
buvo ásteigtas Ðauliø fronto ðtabas, kurio virðininku paskirtas M.Ðalèius.
Ðtabo paskirtis buvo koordinuoti ðauliø veiklà fronte ir uþfrontëje. Ið pra-
dþiø ðtabas buvo Alytuje, o vëliau persikëlë á Kaunà. Jis vadovavo 5 lauko
ðtabams ir kasdien centro valdybai praneðinëdavo apie bûklæ fronte. Apie
to meto jo veiklà raðoma LÐS virðininko liudijime:
“Matas Ðalèius... nuo 1920 m. rugpjûèio 1 d. iki gruodþio 1 d. kovø
su lenkais metu buvo pasiøstas kaip savanoris Centro Valdybos 1 rûðies
instruktoriaus pareigose á frontà, ten pakeltas Ðauliø lauko ðtabø virði-
ninku, pats aktingai dalyvavo ðauliø pasiprieðinimo lenkams organizavi-
me pirmojoj linijoj...”6
1922 m. vasario mën. Kaune ásteigus “Eltà”, jos direktoriumi tapo
M.Ðalèius. Geguþës mënesá jis keliavo á Palangà, Klaipëdà, Liepojà ofi-
cialiai - Palangos vartotojø draugijos “Talka” prekybos reikalais. Taèiau
galima spëti, kad vyko þvalgybiniais tikslais, vyriausybei planuojant Klai-
pëdos sukilimà. Jam dirbant toká darbà, neiðvengta skundø ir ávairiø nesu-
sipratimø. 1922 m. birþelio pradþioje Kauno komendantûra jo bute pa-
darë kratà. M.Ðalèiaus tiesioginis vadovas uþsienio reikalø ministras V.Jur-
gutis iðreiðkë apgailestavimà dël tokiø veiksmø ir patikino, kad gins aukð-
tus valdininkus nuo panaðiø incidentø7 . M.Ðalèiø labai áþeidë ir sukrëtë
ðis ávykis. Savo 1923 m. dienoraðtyje, raðytame gydantis Karaliauèiaus li-
goninëje, jis teigë:
“Ta krata man buvo suduotas mirties smûgis. Að sunkiai gimdþiau su
kitais Lietuvos laisvæ nuo 1905 m., kad pagaliau ta laisvë ir tos laisvës ástai-
ga man smeigtø peilá á ðirdá... Mano butas, mano daiktai, mano raðiniai
ðventvagiðkai iðniekinta Lietuvos karininkø ir kareiviø rankomis, manæs net
neatsipraðyta... Man padaryta þaizda, kuri niekad gyvenime neuþgis”8 .
5
Kelmutis A. Minint Ðauliø Sàjungos 35 metø sukaktá.// Naujienos. 1953 12 23.Èikaga.
6
LŠS viršininko liudijimas Nr. 329b. 1926 01 30.// VDKMF.
7
URM V.Jurguèio raðtas Nr.14068 “Eltos” direktoriui M.Ðalèiui. 1922 06 08.// VDKMF.
8
M.Ðalèiaus dienoraðtis.1923 01 15.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
129
 Vëliau M.Ðalèius suþinojo, kad já áskundë tarnaitë, policininkui
praneðusi, esà jos ðeimininkai turi ginklø sandëlá. Kratos metu buvo rasti
tik asmeniniai broliø Mato ir Petro Ðalèiø ginklai, kuriuos neðioti jie tu-
rëjo leidimus.
1922 m. gruodþio 6 d. uþsienio reikalø ministro ásakymu M.Ðalèius
atleistas ið “Eltos” direktoriaus pareigø ir paskirtas Klaipëdos atstovybës
Spaudos skyriaus vedëju9 . Reikia prisiminti, kad Klaipëdos atstovybës
vadovas J.Þilius buvo Klaipëdos sukilimo idëjos sumanytojas, o M.Ðal-
èius paskirtas á ðias pareigas vykstant sukilimo organizavimo ákarðèiui. Deja,
nuo pernelyg átempto darbo ir nesirûpindamas sveikata ðis karðtas Lietu-
vos patriotas prieð pat þygá á Klaipëdà sunkiai susirgo ir pateko á vienà ið
Karaliauèiaus ligoniniø, kurioje gydësi nuo 1923 m. sausio iki geguþës
mënesio. Èia jis iðgirdo þinià, kad Lietuvoje sutelkta savanoriø rinktinë,
pasivadinusi “sukilëliais klaipëdieèiais”, paëmë Klaipëdà.
“Að sakyèiau, kad ði diena pradeda naujà erà mûsø tautos istorijo-
je, nes mes ðiandien pirmu kartu pasirodëme agresingoji pusë dël savo
þemiø surinkimo, tai reiðkia, kad mes turime stiprios valios mûsø þemes
rinkti10 ...”
Ið trumpø dienoraðèio eiluèiø matyti, kad M.Ðalèius energingai pri-
sidëjo prie ðio sukilimo rengimo. Tai nebuvo paslaptis ir Prancûzijos ko-
misarui Klaipëdoje G.Petisnë, kuris Klaipëdos apgulties metu siuntë agen-
tus ieðkoti M.Ðalèiaus, o J.Þiliø ketino net suðaudyti. Tai M.Ðalèiui pra-
neðë ligoninëje já aplankæs J.Aðmys ið Klaipëdos. Buvusio “Eltos” direk-
toriaus dalyvavimà sukilime patvirtina ir liudijimas, suteikiantis teisæ ne-
ðioti Klaipëdos sukilimo þenklà11 .
Po ligos Matas Ðalèius, gyvendamas Kaune, keletà metø dirbo “Klai-
pëdos þiniø” ir “Eltos” korespondentu Klaipëdos kraðtui. 1925 m. kovo
1 d. jis buvo iðrinktas Lietuvos ðauliø sàjungos centro valdybos pirminin-
ku. Naujàjá pirmininkà “Trimitas” trumpai pristatë:
“Mt.Ðalèius, pirmas sàjungos iniciatoriø ir pirmøjø organizaciniø

9
URM Bendrojo departamento direktoriaus P.Dailidës raðtas Nr.28158 M.Ðalèiui. 1922 12 24.
//VDKMF.
10
M.Ðalèiaus dienoraðtis. 1923 01 15.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
11
Laikinas liudijimas, suteikiàs teisæ neðioti Klaipëdos sukilimo þenklà, iðduotas M.Ðalèiui
1925 01 15 Klaipëdoje, pasiraðytas Vyr.Maþ.Liet.Gelbëjimo Komiteto pirmininko M.Jan-
kaus.(Nuoraðas).// VDKMF.
130
 komisijø pirminin-
kas, pirmasis “Trimi-
to” redaktorius, pir-
masis ðauliø vadø
fronte, pirmøjø val-
dybø narys ir praëju-
siø dviejø kontrolës
komisijø pirminin-
kas, profesijos þurna-
listas”12 .
Naujasis pir-
mininkas visà savo lai-
kà paskyrë Ðauliø Sà-
LÐS pirmininkas M. Ðalèius su Kriukø ðauliais. 1925 m. jungos reikalams: va-
þinëjo po visà Lietu-
và á skyriø susirinkimus, skaitë paskaitas, rûpinosi teisiamøjø ðauliø bylo-
mis, dalyvavo Sàjungos Vilniui vaduoti darbe, raðë “Trimitui” vedamuo-
sius, sukûrë ÐS saviðalpos statutà, aktyviai prieðinosi, kad Ðauliø sàjunga
netaptø pavaldi Kraðto apsaugos ministerijai. Tuo reikalu kalbëjosi ne tik
su ministru, bet ir su Ministru Pirmininku bei Prezidentu. Tai liudija M.Ðal-
èiaus 1925 m. kalendoriaus áraðai.
Naujos centro valdybos atsiðaukime numatyta daugiausia dëmesio
kreipti kultûros darbui ir valstybës sienø apsaugai13 . Matas Ðalèius buvo
valstybinio màstymo ir veiksmo þmogus. Jam buvo svetimos politinës in-
trigos ir ðmeiþtai. Jo raðyti “Trimito” vedamieji ne kartà kvietë partijas
nesivaidyti, o dirbti valstybës kuriamàjá darbà:
“Uþuot vaidijæsi ir pasidavæ tarpusavio kivirèo pasiaubai, eikime kelti
bendrà ðalies apsiðvietimà, pilietiná susipratimà, tautos sveikatà, jos ûká, jos
menà; eikime globoti ir auklëti savo tautos jaunimà, kad jis iðeitø sveikas,
graþus, stiprus, sàmoningas ir dràsus. Sujunkime savy senovës Spartos ir Atë-
nø þmoniø ypatybes ir sukurkime aukðèiausio tobulumo þmogaus tipà”14 .
Ðauliø sàjunga, nors ir bûdama nepolitinë organizacija, stipriai veikë
Lietuvos vidaus ir uþsienio politikà. Tai rodo protestai prieð Lietuvai siû-
lytà Hymanso projektà 1921 m., LÐS dalyvavimas 1923 m. prijungiant
12
Ðauliø reikalai. //Trimitas. Nr. 9. 1925 03 05. P. 280.
13
Atsišaukimas.// Trimitas. Nr.10. 1925 03 12. P.288.
14
M. Kur išganymas.// Trimitas. Nr.10. 1925 03 12. P.290.
131
Klaipëdà ir protestai prieð Lietuvos ir Lenkijos derybas 1925 m. Lietuvos
ðauliai nepritarë deryboms su Lenkija dël miðko plukdymo Nemunu, nes
manë, kad Lietuvos delegacija daro per dideles nuolaidas. Ðtai kà raðë
M.Ðalèius 1925 m. rugsëjo 1 d. kalendoriaus lapelyje:
“Prof. Vailioniui pasakiau: kad k.d. (krikðèionys demokratai (aut.
pastaba)) nepritaria akcijai prieð derybas ir jei mes vesime tà akcijà prieð
jø norà, tas gali atsiliepti: a) s-gos sàmatos priëmimui, b) á s-gos statuto
priëmimà, c) á s-gos virðininko klausimà. Að esu nusistatæs ðirdies gilumoj
prieð derybas ir eisiu savo keliu”15.
“Trimito” laikraðtyje buvo iðspausdinti keli straipsniai, nukreipti
prieð ðias derybas, dël jø buvo kilusi tikra audra – kraðto apsaugos minist-
ras atsisakë priimti LÐS pirmininkà, URM referentas barë “Trimito” re-
daktoriø Obuolevièiø, Saugumo virðininkas A.Raèys koneveikë “Trimi-
tà”16. Galbût dël to jau 1925 m. rugsëjo pabaigoje M.Ðalèius norëjo atsi-
statydinti ið LÐS centro valdybos pirmininko pareigø, taèiau jo atsistaty-
dinimas nebuvo priimtas. Be to, Ðauliø sàjungos plakatai dël 1925 m.
rinkliavos Vilniui vaduoti kaþkokiu bûdu pateko á Kopenhagà, kur vyko
Lietuvos ir Lenkijos derybos, ir padarë áspûdá Lenkijos delegacijai. Mat
plakate buvo pavaizduota kiaulë su Lenkijos herbu ant uodegos, nes len-
kai, kaip kiaulës, ásibrovæ á svetimà darþà ir neiðeina ið jo. Kraðto apsau-
gos ministras dël to susilaukë uþsienio reikalø ministro priekaiðtø. Vis
dëlto spaudþiant visuomenei derybos Kopenhagoje buvo nutrauktos, o
vëliau pratæstos Luganoje taip pat baigësi nesëkmingai..
1926 m. pradþioje Lietuvoje prasidëjo rinkiminës kovos, spaudoje
pasipylë ðmeiþtø ir kaltinimø lavina. Ðauliø sàjungos pirmininko kvieti-
mas nesivaidyti liko neišgirstas:
“...Negailima èia nei ástaigø, nei þmoniø, atvirkðèiai, atrodo, kad
juo kuri ástaiga ðvaresnë, juo kuris asmuo gerbtinesnis, juo prieð tokius
labiau taikoma purvai... Mums atrodo, kad tai yra planingas mûsø prieðø
agentø darbas...”17
M.Ðalèius manë, kad prieðø agentai stengiasi ásiskverbti á átakin-
gesnes organizacijas, norëdami iðsprogdinti jas ið vidaus. Jis suprato, kad
ðmeiþtai gali ne tik suprieðinti, bet ir demoralizuoti tautà.

15
M.Ðalèiaus áraðas kalendoriuje 1925 09 01.// R.Savickienës asmeninis archyvas.1515
16
M.Ð.Áraðai kalendoriuje.1925 09 04.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
17
V.Šaulys.Kam tai daroma?// Trimitas. Nr.3. 1926 01 21. P.67.
132
 Ðmeiþtø ir kaltinimø neiðvengë ir pats LÐS pirmininkas. Kairiosios
pakraipos Lietuvos jaunimo sàjungos 1926 m. laikraðtyje “Jaunimas” bir-
þelio 5 d. numeryje autorius, pasivadinæs Rikyva, raðë:
“...kad jis Ðauliø s-gà ákûrë, tai tik ne jam paèiam spræsti. Ponas
Ðalèius turëtø bent kiek kuklumo, kad tà dalykà jis sutiktø palikti istori-
jai”18 .
Taip pat M.Ðalèiui prikiðamas karjerizmas, 1500 litø LÐS pirmi-
ninko alga; Ðauliø sàjunga kaltinama nesveiku patriotizmu, netoleranci-
ja tautinëms maþumoms, o “Trimitas” - neiðmintingais straipsniais ir ne-
rimta politika.
M.Ðalèiø ðitas straipsnis labai áþeidë. Klaidingai informuotas, kad
tà straipsná paraðë J.Kalnënas, jis pasikvietë pastaràjá pasikalbëti. Jie smar-
kiai susibarë. J.Kalnënas kalbëjo pakeltu tonu ir grasino teismu, todël
centro valdybos pirmininkas iðvarë já ið kabineto. Šis konfliktas iðkilo á
vieðumà. M.Ðalèius turëjo dël to pasiaiðkinti ðauliø teisme19 .
Turëdamas nemaþà þurnalistinio darbo patirtá ir þinodamas spaus-
dinto þodþio galià ir átakà visuomenei, Matas Ðalèius jautë didelæ atsa-
komybæ uþ savo vieðai pasakytas ar parašytas mintis:
“Jeigu ðiandien mes visur vieðai: spaudoje, mokyklose, draugijose,
susirinkimuose, ðeimose skelbsime gerus paproèius - vienybës, pasitikëji-
mo, vienas kito gerbimo, gilios tautos ir tëvynës meilës, tai tie geri papro-
èiai ir jausmai bus ásigyvenæ mûsø tautoje po 20-30 metø, o su tomis
ypatybëmis tauta galës gerai gyvuoti, plëstis ir kilti... Dël to visi mûsø, kas
ima þodá á visuomenæ, turi pats daboti, kad jo þodis nevirstø nuodais
mûsø tautai...”20
M.Ðalèius stengësi formuoti ðauliø poþiûrá á Lietuvos vidaus politi-
kà. Prieð rinkimus á III Seimà jis “Trimite” raðë:
“Mes, ðauliai, visuomet buvome ir esame koalicinës lietuviø val-
dþios ðalininkai... Koalicinë valdþia, á kurià áeitø krikðèioniø bloko, tauti-
ninkø sàjungos, ûkininkø partijos ir valstieèiø liaudininkø atstovai mums
po ðiø rinkimø bûtø simpatingiausia...”21
Centro valdybos pirmininkas kartu vadovavo LÐS Ypatingajam sky-
riui, kurio pagrindinis darbas buvo organizuoti ir vykdyti slaptà Vilniaus

19
M.Ðalèiaus pasiaiðkinimo juodraðtis. 1926 m.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
20
M. Tautos auklëjimas.// Trimitas Nr.3. 1926 01 21. P. 74.
21
Ðaulys Ð. Pilietinë pareiga. // Trimitas.Nr.17. 1926 05 06. P.541-542.
133
vadavimo planà. Ði veikla buvo neþinoma plaèiajai visuomenei, iðskyrus
LÐS prezidiumà ir vyriausybæ. Vilniaus vadavimo akcija buvo suderinta
tarp LÐS, Vilniui vaduoti sàjungos, Vilnieèiø sàjungos ir Lietuvos gudø
draugijos. Ðios akcijos vykdomasis organas buvo LÐS Ypatingasis skyrius,
jam padëjo komitetas, sudarytas ið M.Birþiðkos, J.Purickio ir M.Ðalèiaus.
Planà Vilniui vaduoti sugalvojo pats J.Purickis dar Klaipëdos sukilimo
metu. Jo pagrindinë mintis - padaryti Lenkijos viduje pavergtøjø tautø -
lietuviø, gudø, ukrainieèiø ir vokieèiø - sukilimà ir, padedant jiems ið
iðorës, atsiimti Vilniø. Su ðiuo planu J.Purickis supaþindino M.Ðalèiø, o
paskui visà centro valdybà. Ðiam planui buvo entuziastingai pritarta. Jam
pritarë ir krikðèioniø demokratø vyriausybës, taèiau reikëjo ilgo paruo-
ðiamojo darbo, kurá ir dirbo LÐS Ypatingasis skyrius. M.Ðalèius asmenið-
kai labai daug prisidëjo prie ðio plano vykdymo:
“... vaþinëjo ... kelis kartus á Dancigà, matësi su Gudø ir Ukrainie-
èiø darbuotojais Lenkijoje, turëjo keletà konferencijø Kaune su tø paèiø
tautø darbuotojais ir palaikë gyvus ryðius su Vilniaus lietuviais... Gudams
ir ukrainieèiams po keletà kartø teikë paðalpas savo akcijai Lenkijoj” 22 .
Jam teko: 1) ieðkoti þmoniø, kurie atliktø diversines akcijas Vil-
niaus kraðte ir stiprintø lietuviðkà veiklà palei demarkacijos linijà ir su-
lenkëjusiose vietose; 2) átraukti Latvijos, Prûsø, Amerikos ir kitø ðaliø
emigrantus á ðià akcijà; 3) stengtis ið atskirø gudø ir ukrainieèiø grupiø
Lenkijoj sudaryti vienalypá prieðlenkiðkà frontà ir bendrus organus akci-
jai vykdyti; 4) ieðkoti bûdø susitarti su SSRS, átraukti jà á bendrà akcijà
arba padaryti jos savarankiðkà veikimà nekenksmingà ir kt. Ði jo veikla
buvo aprobuota LÐS prezidiumo ir KAM viceministro J.Papeèkio.
Matas Ðalèius pirmininkavo LÐS centro valdybai 15 mënesiø, nuo
1925 03 15 iki 1926 06 17.
Á III Seimà atëjus kairiosioms politinëms jëgoms, M.Ðalèiui dël
asmeniniø nesutarimø su kai kuriais LÐS nariais liaudininkais teko iðeiti
ið LÐS centro valdybos. Jis nebevadovavo Ypatingajam skyriui, bet suti-
ko neoficialiai dirbti pradëtà darbà. Tam pritarë ir kraðto apsaugos mi-
nistru tapæs J.Papeèkys. Oficialiai nuo 1926 m. rugsëjo 6 d. M.Ðalèius
uþsienio reikalø ministro ásakymu Nr.174 buvo paskirtas ataðë pareigoms
prie vicekonsulato Daugpilyje be atlyginimo23 . (Atlyginimà gaudavo kaip

22
M.Ðalèiaus pasiaiðkinimas apie darbà Ypatingajame skyriuje. 1926-1927 m.// VDKMF.
23
URM ásakymas Nr. 174,1926 09 02.(Nuoraðas).// VDKMF.
134
dienraðèio “Lietuva” korespondentas.) Neoficialiai jis turëjo átraukti Lat-
vijos lietuvius á Vilniaus vadavimo darbà, taip pat per Latvijà geriau gali-
ma buvo susisiekti su Vilniaus lietuviais, reikëjo uþmegzti kontaktà su
Minsko gudais ir SSRS organais tais klausimais, kuriais oficialioms ástai-
goms ne visada patogu buvo kalbëti (diversinës akcijos, savarankiðkos emi-
sijos ir t.t.). Kartu M.Ðalèius turëjo dirbti ir KAM Informacijos skyriui.
Dirbdamas Daugpilyje, buvæs LÐS pirmininkas uþmezgë ryðius su bol-
ðevikais per karo ataðë Lietuvai ir Latvijai Kloèko. SSRS atstovas sutiko
duoti vizà á Minskà, taèiau vëliau pasiûlë vykti á Maskvà. Lietuvos vyriausy-
bë tam neprieðtaravo, nes jau tuomet Lietuvos uþsienio politika krypo á
Vokietijos ir SSRS pusæ. Ðios valstybës beveik vienintelës, beje, siekdamos
savo tikslø, palaikë Lietuvos pusæ jos konflikto su Lenkija metu.
1926 m. gruodþio 15 d. M. Ðalèius atvyko á Maskvà “prekybos rei-
kalais”. Èia jis turëjo slapta susitikti su SSRS atstovu Kijakovskiu, kuris
vadovavo “konfidencialiam” darbui prieð Lenkijà, ir bandyti suderinti
veiksmus24 . Kijakovskis ið karto pasiûlë Matui Ðalèiui likti Maskvoje ir
dirbti jiems. Lietuvos atstovas grieþtai atsisakë. M.Ðalèiui bûnant Mask-
voje, Lietuvoje ávyko 1926 m. gruodþio 17 d. perversmas, po kurio Kija-
kovskis vël jam pasiûlë likti SSRS. M.Ðalèius vël atsakë neigiamai ir pa-
klausë, ar galimos tolesnës derybos dël veiksmø prieð Lenkijà, taèiau dël
komunistø suëmimø Lietuvoje derybos nutrûko.
Lietuvos atstovas gráþo á Latvijà. Apie savo kelionæ jis raðtu infor-
mavo LÐS pirmininkà prof. L.Vailioná ir papraðë instrukcijø, taèiau atsa-
kymo negavo. Vëlesni ávykiai nëra pakankamai aiðkûs. Tame paèiame pa-
siaiðkinime M.Ðalèius minëjo incidentà su pasiuntinybës vairuotoju Mask-
voje, netikëtà parvykimà Kaunan, areðtavimà Rygoje ir atleidimà ið ataðë
pareigø. Jis pabrëþë, kad jam esant Maskvoje jokiø incidentø nei atstovy-
bëje, nei kitur neávyko, o netinkamas jo misijos nuðvietimas ið blogos
pusës atsirado dël tikrosios padëties neþinojimo25 . Tuo tarpu Mato Ðal-
èiaus duktë R.Savickienë prisiminë tëvo pasakojimà apie traukinyje ávy-
kusá konfliktà, iðvykstant ið Maskvos. Bolðevikø kareiviai norëjo patikrin-
ti Lietuvos atstovo bagaþà, o jis neleido, aiðkindamas apie savo kaip di-
plomato nelieèiamybæ.
Ið visø ðiø ávykiø nuotrupø galima spræsti, kad M.Ðalèiø Latvijos

24
M.Ðalèiaus pasiaiðkinimas apie darbà Ypatingajame skyriuje. 1926-1927 m. // VDKMF.
25
Ten pat.
135
politinei policijai galëjo áskøsti SSRS agentai, kerðydami uþ atsisakymà
jiems dirbti, o kartu ir Lietuvai uþ komunistø suðaudymà po 1926 m.
perversmo. Tuo tarpu Lietuvos vyriausybë, slëpdama savo slaptà kovà prieð
Lenkijà, viskà galëjo suversti vienam M.Ðalèiui ir jo asmeninei iniciaty-
vai. Jeigu tuo metu bûtø iðaiðkëjæ, kad M.Ðalèius veikë su vyriausybës
þinia ir palaiminimu, bûtø kilæs didelis tarptautinis skandalas ar net galë-
jo bûti Lietuvai taikomos Ambasadoriø Konferencijos ir Tautø Sàjungos
diplomatinës sankcijos.
Ðis ávykis buvo “uþglostytas”, nukentëjo vienas M.Ðalèius. Gráþæs á
Lietuvà, jis kurá laikà (1927 05 15 - 1928 03 01) dirbo VRM Informacijos
ir propagandos biure, 1928 m. - “Lietuvos aido” redakcijoje, taèiau dël
moralinio teroro negalëjo toliau dirbti Lietuvoje. Apie tai jis raðë laiðke
Ministrui Pirmininkui A.Voldemarui:
“Tas moralinis teroras, kurio rezultate að buvau paðalintas ið kon-
sularinio attache pareigø ir uþsienio reikalø ministerijos tarnybos 1927
m. ir neceremoningiausiu bûdu iðvytas ið “Lietuvos aido” pereitø metø
gale, darosi man nepakenèiamas... Að savo tëvynëj Lietuvoj, kuriai atida-
viau ir tebeatiduodu pajëgas nuo 1905 metø, jauèiuosi ðiuo metu prislëg-
tas kaip kalëjime... Gi kaltës að nesijauèiu jokios, mano sàþinë gryna ir
mano geras vardas nëra suterðtas, ...nes að nesiekiu materialiniø gërybiø,
karjerø... Kà að lig ðiol vieðai dariau, dariau vien savo tëvynës labui ir
garbei...”26
M.Ðalèius suprato, jog dirbdamas slaptà Vilniaus vadavimo darbà
gali nukentëti, bet kad Lietuvoj jo lauktø toks moralinis teroras ir nepel-
nytas nusikaltëlio antspaudas - nesitikëjo. Jis norëjo toliau tæsti savo
slaptà misijà ir praðë Ministrà Pirmininkà leidimo. “O jei Tamsta manai,
kad ... mano veikimas Lietuvoj ir su mûsø Vyriausybës þinia, nëra pagei-
daujamas, tai að tada norëèiau iðvykti á uþsienius... ir ten, ásigijæs svetimà
pilietybæ, toliau aktingai veikti Vilniaus vadavimo akcijai, kà tikiuosi Tams-
ta palaikysi visiðkoje paslaptyje”27 .
Neaiðku, ar A.Voldemaras atsakë á ðá laiðkà, bet kadangi M.Ðalèius
gana greitai iðvyko á uþsiená ir keliaudamas dirbo þurnalistiná darbà, gali-
ma spræsti, jog Lietuvos Vyriausybë atsisakë jo paslaugø.

26
M.Ðalèiaus laiðkas Ministrui Pirmininkui. 1929 m. (Juodraðtis).// R.Savickienës asmeninis
archyvas.
27
Ten pat.
136