Literatūrinis rašinys

Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“ yra kalbama apie vienintelį

Lietuvos karalių Mindaugą ir jo valdymo laikus. Kūrinys parodo, kad karalių
galios ir valdžios troškimas labai paveikia ir pakeičia jo asmenybę ir
bendravimą su aplinkiniais. Šis valdžios troškimas apsvaigina Mindaugą ir jis
tampa neprognozuojamas, kenkia sau, bei aplinkiniams.
Mindaugo santykiai su aplinkiniais pradėjo byrėti tada, kai jis pajuto galios
skonį ir pradėjo visiškai kitaip elgtis negu ankščiau, prieš atėjimą į valdžią.
Morta ir Mindaugas buvo karštai vienas kitą įsimylėję ir norėjo būti kartu,
tačiau Morta jau buvo susituokusi ir tai trukdė jiems. Mindaugas liepė Mortai
nužudyti jos dabartinį vyrą, kad jie galėtų būti kartu, tačiau iš tikrųjų Mindaugas
tai daro ne dėl jų santykių, o dėl savęs, kad būtų kuo mažiau pasipriešinimo jam
vienijant Lietuvą. Vėliau kai kalbasi Mindaugas ir jo dukra yra atskleidžiama,
kad Mindaugas taip nemylėjo Mortos kaip atrodė iš tikrųjų, todėl galima
suprasti, kad Mindaugas pradeda meluoti, ko ankščiau jis nedarė. Mindaugas
taip pat prisižadėjo pakelti kalaviją tik tada kai reikės ginti tėvynę, žmonių
gerovę, bei Dievų garbę, tačiau jis kalaviju aiškinasi ir mažiausias iškilusias
problemas. Mindaugo brolis Dausprungas taip pat mato, kad jo brolis, ankščiau
buvęs geras ir doras, pradeda į viską žiūrėti lyg jam būtų norima pakenkti ir
supranta, kad jis pražudė savo artimiausius norėdamas gero Lietuvai.
Mindaugas net pagrobia Dausprungo šeimą, galvodamas, kad Dausprungas
bendradarbiauja su jo priešais. Tai labai paveikia santykius tarp brolių, nes
nebelieka to šeimyniško ar artimo pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus
aplinkoje, ypač šeimoje. Mindaugo meilė tėvynei yra naudojama kaip
pasiteisinimas dėl visų žudymų ir ištrėmimų. Galima suprasti, kad šios
Mindaugo savybės kenkia ne tik jam, bet ir naikina santykius su žmonėmis, net
iš artimiausios karaliaus aplinkos.
Tarp Mindaugo ir aplinkinių dažnai vyko konfliktai, ypač tada kai išsiskirdavo
jų požiūriai, idėjos ir tikėjimas. Mindaugo tikslas buvo pasiekti valdžią, o vėliau
jam pavyko tapti karūnuotam Lietuvos karaliumi. Šią kelionę į galią jis buvo
suplanavęs ir tam ruošėsi, tačiau tai pasiekęs jis pradeda daryti įvairius terorą
primenančius dalykus: žudė arba ištrėmė tuos kurie jam nepritarė, viską bandė
pasiekti kalavijų ir krauju, prieš tai net nebandydamas juos išspręsti
diplomatiškai, ir šie Lietuvos suvienijimo būdai labiau pakenkė Lietuvai kaip
vieningai valstybei, negu jai padėjo tapti galinga ir žinoma. Lietuvą jis laikė
savo Dievu, ir žudydamas, bei tremdamas, naudojosi šiuo pasiteisinimu, kad tai
daro dėl Dievų. Mindaugas nebuvo pasiruošęs tokiai naštai ir kankinosi dėl šių
pasirinkimų labai stipriai ir skaudžiai. Vėliau jis net pradėjo mąstyti pats su
savimi, kad gal tai ką jis daro iš tikrųjų nėra gerai, o vien tik kenkia visuomenei
ir jam pačiam. Ir galiausiai Mindaugas jau gulėdamas vos gyvas ant grindų
nenori mirti su tokiu melu kurį jis skleidė valdydamas šalį ir prašo
metraštininko, kad parašytų apie jį tiesą. Mindaugas pats netikėjo tuo ką darė ir
tapo žiaurus ir despotiškas valdovas. Karalius neturėjo pasitikėjimo savyje,
todėl konfliktavo ne tik su visuomene, bet ir su savimi.
Taigi ši Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“ pasako istoriją apie tikrąjį
mūsų šalies karalių, kalba apie jo asmenybę, kad ji nebuvo pilna vien tik gerų
darbų ir nuopelnų, bet ji taip pat buvo pilna sielvarto, žudymų, trėmimų ir visa
tai buvo sukelta Mindaugo nestabilaus charakterio, kuris konfliktavo su
aplinkiniais ir galiausiai visa tai užsibaigė Mindaugo mirtimi.

527 žodžiai