Dramoje “Mindaugas” vaizduojamų kunigaikščių santykiai

Lietuvių kalbos žodynas santykius aiškina, kaip turėjimą ryšių ir bendravimą tarp žmonių. Santykiai gali būti
kelių rūšių: tarp tėvų ir vaikų, tarp šeimos narių, tarp draugų ar aukštuomenės. O kokie santykių tipai yra
atskleidžiami Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“? Ar Mindaugas didžiuojasi savo santykiais su
aplinkiniais? Kaip Mindaugo santykiai su kunigaikščiais įtakoja LDK valdymą? Tokie ir panašūs probleminiai
klausimai yra svarstomi Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“. Savo pranešime stengsiuosi atskleisti
Mindaugo santykius su kitais kunigaikščiais. Taip pat, stengsiuosi atsakyti į klausimą ar Mindaugui yra palanku
turėti tokius santykius su kitais kunigaikščiais?
Justino Marcinkevičiaus kūriniai „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“ sudaro draminę trilogiją.
„Mindaugas“ yra dviejų dalių draminė poema. Pirma dalis yra „Meilė ir smurtas“, o antra dalis „Šlovė ir
kančia“. Jo kūriniai skatina tautiškumą, domėjimąsi Lietuvos istorija ir kultūra.
Kunigaikščiai gerbė ir Mindaugą, bet tuo pačiu ir bijojo jo rūstybės. Dramoje „Mindaugas“ aprašomas valdovo
gyvenimas su visais patiriamais sunkumais. Mindaugui būti valdovu nėra lengva. Jį slegia ne vien asmeninės ir
valstybės problemos, bet taip pat ir kunigaikščių priespauda. Dalis kunigaikščių, tai yra, Dausprungas,
Vykintas, Vismantas ir Vyžeikis, palaikė Mindaugą ir jo sprendimus. Mindaugas labiausiai ir pasitikėjo šiais
kunigaikščiais: „Kol mes kiekvienas atskirai, mes – niekas. / Štai šiandien Kintibutą nuteriojo. / Rytoj galbūt
mane. Poryt – jau kitą./ Mums reikia jungtis. Tai baisi jėga. / Mums reikia vienytis.“ Šiais žodžiais Mindaugas
parodo savo pasitikėjimą šiais kunigaikščiais, nes pasiūlo vienyti jėgas. Jis teigia, kad gins šių kunigaikščių
žemes ir jų gyvybes, jeigu šie darys tą patį. Tačiau yra ir kita kunigaikščių grupė, kuria Mindaugas nepasitiki.
Šie kunigaikščiai priklauso Žemaitijos regionui. Iš istorijos žinome, kad 13 amžiaus metu Žemaitija tai
priklausė LDK, tai ne. Kuomet Mindaugas norėjo suvienyti žemes Žemaitija stipriai priešinosi, nes jie nenorėjo
priklausyti LDK dėl politinių ir interesinių priežasčių. Viena iš priežasčių ta, kad Mindaugas vis užrašydavo
Žemaitiją Livonijos ordinui, o vėliau vėl skatindavo juos priešintis ir išsivaduoti iš okupacijos.