Justinas Marcinkevičius Poetinė drama „Mažvydas“

XX a. II p. - XXI a. pr. lietuvių rašytojas, poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas.

Sovietiniais metais jo kūryba ugdė lietuvių tautinį sąmoningumą, primindama istorinę praeitį, istorinių
asmenybių nuopelnus tautai, kalbos svarbą bei atskleidama tėvynės gamtos gtožį.

Dramos esmė : Išryškinamas idealo ir tikrovės konfliktas. Pagrindinis veikėjas – istorinė asmenybė,
pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Tačiau dramoje nesiekiama vaizduoti detalios
biografijos, nes pirmiausia Mažvydas įprasminamas kaip tėvynės labui dirbantis žmogus, suvokiantis savo
pašaukimą ir tam tikslui aukojantis gyvenimą. Jis nujaučia besiartinančią nutautėjimo grėsmę, todėl
stengiasi saugoti lietuvišką žodį, savo misiją supranta kaip sunkų, bet suteikiantį vilties darbą, kuris ir yra
gyvenimo prasmė.

Simbolika: Ąžuoliuko sodinimas (ąžuoliukas – dvasinės stiprybės ženklas, jo sodinimas atkartoja paties
Mažvydo likimą), o Nemunas („pykčio upė“) perskiria Lietuvą į dvi dalias, nors ir viename ir kitame krante
gyvena tos pačios tautos žmonės. Mažvydas ketina įstiklinti langą, kad būtų galima matyti Nemunas ir
kitas krantas ir dar toliau. Langas taip pat įgyja perkeltinę prasmę – lango į pasaulį per knygą, žodį,
kultūrą.

Pokalbyje su savo pusbroliu Baltramiejumi Vilentu, Mažvydas savo veiklą lygina su Sizifo darbu.
Mažvydas yra pasiekęs vidinę ramybę, sizifišką gyvenimą suvokia ne kaip kančią, o kaip džiaugsmą: Tasai
akmuo Sizifui – ne bausmė,/ O laimė? Ne kančia – o džiaugsmas?