Tautinė tapatybė- tai yra dalykai, įpročiai, kurias mes paveldėjome iš mūsų protėvių.

Lietuvių
literatūroje tai yra viena iš svarbiausių vertybių, kadangi ji įkūnija lietuviškąjį tautinį
charakterį. Tautinės tapatybės paieškos yra atskleidžiamos Marcelijaus Martinaičio kūrinyje
„Kukučio baladės“ ir Justino Marcinkevičiuas poetinėje dramoje „Mažvydas“. Kūriniai skiriasi
tuo, kad Marcelijus Martinaitis savo baladėse įprasmina žemdirbio kultūrą, tėvynę, o Justinas
Marcinkevičius dramoje tautinę tapatybę interpretuoja kaip pareigą tarnauti Lietuvai.
Visų pirma, XX a. modernistas, eseistas, publicistas bei tautosakos tyrinėtojas Marcelijus
Martinaitis savo eilėraščių cikle „Kukučio baladės“. Pagrindinis veikėjas prisidengęs kauke
veikėjas netiesiogiai atskleidžia pagrindines ir svarbiausias gyvenimo tiesas. Be to,
žemaitiškos pasaulėjautos Kukutis iškyla kaip amžinos „žemdirbio dvasios“
įprasmintoją.Eilėraščiai vaizduoja du pasaulius:mitinį ir realų. Eilėrašiams yra būdingas
paradoksas, groteskas, ironiškas požiūris į situaciją. Eilėraštyje „Kukutis nori pamatyti
tėvynę“ iškeliamas tėvynės ilgesys. Kukutis dirba laukuose, atlieka žemdirbio vaidmenį,
tačiau gimtojo krašto žemę jau ilgai nebemato.Folkloro personažas. Pats Martinaitis į
literatūrą atėjo iš kaimo, kuriame buvo svarbiausios agarinės kultūros vertybės. Todėl jis savo
eilėraščiuose tautinę tapatybę įprasmina būtent žemdirbio kulltūroje. Jo lyrikoje žemdirbio
pasaulėjauta perteikiama tautosakos motyvais, įvairių tautosakos žanrų(baladės, pasakos,
raudos) stilizavimu. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Kvailutės Onulės rauda“ Marcinkevičius
naudodamas deminutyvus vaizduoja tautosakos veikėją. J
Ryškiausias tautosakinis veikėjas
Tautinės vertybės:Tėvynė, žemė, kalba, žodis