PLANAS

ĮŽANGA.

Kūriniuose svarbu ne tik autentiški rašytojų pasakojimai apie įvairius įvykius, bet ir pasakojimuose aprašytų
veikėjų paveikslai.

Rašytojai, kaip V. Krėvė – Mickevičius dramoje „Skirgaila“ ir J. Radvanas poemoje „Radviliada“, interpretuoja
istorinių asmenybių paveikslus ir jų charakteristikas arba stengiasi perteikti jas kuo tiksliau savo
pasakojimuose, remdamiesi šaltiniais.

DĖSTYMAS.

1 teiginys: Lietuvių literatūroje rašytojai istorines asmenybes vaizduoja kaip daug patyrusias.

a) Skirgailai teko patirti religinių ir kultūrinių problemų: dėl aplinkybių jis buvo priverstas atsisakyti
pagonybės ir priimti krikščionybę.
b) Skirgailai teko patirti politinių problemų: jis buvo įtariamas Kęstučio nužudymu bei vadovavo
deryboms su lenkų didikais dėl Jogailos ir Jadvygos vedybų bei Jogailos vainikavimo Lenkijos
karaliumi.
c) Skirgailai teko patirti asmeninių problemų: sutrikęs dėl savo vidinių prieštaravimų, nusivylęs
žmonėmis, nežino, kuo tikėti, nemato idealų, kurie vestų į ateitį, o tai vėliau sugadina jo santykius su
įkalinta jo pilyje sužadėtine Ona Duonute bei kitais asmenimis, kuriuos Skirgaila skriaudžia.

Dalinė išvada: Lietuvių literatūroje istorinės asmenybės patiria daug asmeninių išgyvenimų. Būtent toks ir
buvo Vinco Krėvės – Mickevičiaus istorinėje dramoje „Skirgaila” aprašytas Skirgaila – labai griežtas, piktas,
irzlus Lietuvos valdovas, kuris sužlugo kaip valdovas ir kaip žmogus dėl prisiimto keršto.

2 teiginys: Lietuvių literatūroje rašytojai istorines asmenybes vaizduoja drąsias ir pasirengusias ginti tai, kas
jiems svarbu.

a) Radvilą Rudajį auklėtojas Mūsajas nuo pat mažens mokė pasirinkti didvyrio, tarnaujančio tėvynei,
kelią ir iš anksto įspėja Radvilą: „Tau pragaištingas garbės troškimas tegu nepakenkia“, „...žiūrėk
Lietuvos kuo pirmiausia!../ Savo tėvynei tarnauk...”.
b) Radvila Rudasis nepabūgsta sudalyvauti viename svarbiausių savo gyvenime mūšių — susirėmime
su Maskvos valstybės caro Ivano Rūsčiojo kariuomenės dalimi, susiruošusia pulti Vilnių.

Dalinė išvada: Lietuvių literatūroje rašytojai istorines asmenybes vaizduoja kaip drąsa, narsa ir gera širdimi
pasižyminčius žmones, visiems pasirengusius ištiesti pagalbos ranką. Toks ir buvo Jono Radvano herojiniame
epe „Radviliada” aprašytas vienas garsiausių visų laikų karvedžių - Mikalojus Radvila Rudasis - atsakingas už
savo žmones, valdas, sumanus bei sažiningas ir geras žmogus – didiko patrioto, tėvynės gynėjo idealas.

IŠVADA.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, jog lietuvių literatūroje vaizduoti istorines asmenybes – tai nemenka
užduotis, reikalaujanti išsamios istorinių asmenybių veiklos ir kitų šaltinių analizės, kad būtų galima
interpretuoti istorinės asmenybės paveikslą literatūriniame kūrinyje. Kai kuriuose lietuvių literatūros
kūriniuose tai pavyko padaryti: Vinco Krėvės – Mickevičiaus dramoje „Skirgaila” bei Jono Radvano
herojiniame epe „Radviliada” vaizduojamos istorinės asmenybės yra siekiančios savo tikslų: Radvilos Rudojo
tikslai yra geranoriški ir padedantys visuomenei, o Skirgailos siekiai buvo kenkiantys kitiems žmonėms.