Siera S

Sieros fizikinės savybės: kieta, geltonos spalvos, trapi, degi, blogas šilumos ir elektros laidininkas,
blogai tirpsta vandenyje.
Molekulinė formulė S8
Alotropinės atmainos: rombinė siera, monoklininė siera – sudaro žiedinės sandaros S8 molekulės.
Sieros cheminės savybės:
1. Kaitinama siera jungiasi su metalais (išskyrus Au ir Pt) ir sudaro sulfidus. Egzoterminės reakcijos.
2Al + 3S  Al2S
2. Reaguoja su nemetalais. Dega mėlyna liepsna. Be katalizatoriaus susidaro tik SO2.
S + H2  H2S S + O2  SO2

Sieros radimas gamtoje: penkiolikta pagal paplitimą Žemės plutoje 0,005% Žemės plutos masės; šešta
pagal gausumą vandenyse; įeina į baltymu sudėtį; naftoje ir akmens anglyse.
Sieros panaudojimas: 90% sieros sudeginama iki SO2. SO2 perdirbama į H2SO4; naudojama kaučiukui
vulkanizuoti (gumai); žemės ūkyje kovojant su augalų kenkėjais ir ligomis; medicinoje sieros tepalais
gydomos odos ligos; parako ir degtukų gamyboje.

Vandenilio sulfidas H2S

Fizikinės savybės: bespalvės, nuodingos, nemalonaus (supuvusio kiaušinio) kvapo dujos, susidaro
pūvant baltymams.
• Yra gamtinėse dujose, ugnikalnių dujose. Dujų tirpalas – silpnoji rūgštis.
Pakopinė jonizacija: H2S (aq)  H+ (aq) + HS- (aq)
HS- (aq)  H+ (aq) + S2- (aq)

Cheminės savybės:
1. Sulfidams degant, susidaro sieros (IV) oksidas
2ZnS + 3O2  2ZnO + 2SO2
2. Sulfidams reaguojant su stipriosiomis rūgštimis, išsiskiria vandenilio sulfido dujos.
FeS + 2HCl  FeCl2 + H2S
Sieros (IV) oksidas SO2
• Bespalvės, troškaus kvapo, sunkesnės už orą dujos. Virimo temp. -10°C
Cheminės savybės:
1. Gerai tirpsta vandenyje. Tirpstant susidaro silpnoji sulfito rūgštis H2SO3.
SO2 + H2O  H2SO3 (aq)
2. Reaguoja su bazėmis, sudaro druskas – sulfitus.
SO2 + Ba(OH)2  BaSO3 + H2O
3. Reaguoja su deguonimi (veikiant katalizatoriui)
2SO2 + O2  2SO3
Sieros (VI) oksidas SO3
• Lakus, bespalvis skystis. Ore rūksta, nes susidaro labai smulkūs sieros rūgšties lašeliai.
Cheminės savybės:
1. Gerai tirpsta vandenyje. Tirpstant išsiskiria daug šilumos, susidaro H2SO4.
SO3 + H2O  H2SO4 + Q
2. Reaguoja su bazėmis, sudaro druskas – sulfatus.
SO3 + Ba(OH)2  BaSO4 + H2O
 Sulfito rūgštis H2SO3, sulfitai
• Nepatvari, vidutinio stiprumo rūgštis.
Sulfitų cheminės savybės:
1. Sulfitai reaguoja su stipriosiomis rūgštimis.
Na2SO3 + 2HCl  2NaCl + SO2 + H2O
• Sulfitus veikiant stipriosiomis rūgštimis išsiskiria SO2 dujos. Ši reakcija naudojama sulfitams atpažinti.
Sulfitų panaudojimas: popieriaus pramonėje popieriui balinti, vyno gamybai (stabdo rūgimą), kaip vaisių
konservantai, tradicinėje fotografijoje (geri reduktoriai).

Sieros(sulfato) rūgštis H2SO4

Fizikinės savybės: koncentruota yra sunkus, klampus, aliejiškas skystis; 98,3% tirpalo tankis yra 1,841
g/ml; labai higroskopiška (gerai sugerianti vandenį); puikiai tirpsta vandenyje.
Gamyba:
1. Sieros deginimas S + O2  SO2 (d)
2. Sieros oksido valymas ir džiovinimas (stambių ir smulkių dulkių išvalymas)
3. SO3 dujų gamyba kontaktiniame aparate. SO2 oksidavimas. 2SO2 + O2 2SO3 (d)
4. Oleumo gamyba. SO3 tirpinamas koncentruotoje (98%) sieros rūgštyje. SO3 + H2O  H2SO4
Oleumas – produktas, gaunamas SO3 reaguojant su rūgštyje esančiu vandeniu (2%), o diduma SO3
susijungia su sieros rūgštimi. [rūgstanti sieros rūgštis]. Oleumas – koncentruota sieros rūgštis, turinti
SO3 perteklių. Aliejaus tirštumo, tūkstantis ore. Praskiedus galima pagaminti reikiamos
koncentracijos H2SO4.

Panaudojimas: pripildomi automobilių akumuliatoriai; sintetinės skalbimo priemonės; sprogstamosios

medžiagos; juodųjų metalų ėsdinimas; plastikas; dažai ir pigmentai; trąšos, pesticidai; maisto pramonė
(krakmolo sirupų gamyba); odos apdirbimas; popierius; tekstilė; naftos produktų valymas; dirbtinis šilkas;
metalo apdirbimo pramonė (H2SO4 arba jos druskomis prieš dažymą, litavimo, nikeliavimo, chromavimo
operacijas ėsdinami plieniniai dirbiniai).
Cheminės savybės:
1. Jonizacija – molekulių virtimas jonais. H2SO4 stipri rūgštis, todėl jonizacija negrįžtamoji.
H2SO4  2H+ + SO42-
Pakopinė: 1) H2SO4  H+ + HSO4- 2) HSO4-  H+ + SO42-
Kad tirpale yra H+ jonų galime įrodyti su indikatoriumi.
2. Reaguoja su baziniais oksidais – neutralizacija.
H2SO4 (aq) + CuO (k)  CuSO4 (aq) + H2O (s)
3. Neutralizacija su hidroksidais.
H2SO4 + 2KOH  K2SO4 + 2H2O normali druska
H2SO4 + KOH  KHSO4 + H2O rūgšti druska normali ar rūgšti priklauso nuo molių santykio
4. Reaguoja su silpnesnių arba lakesnių rūgščių druskomis, jei po reakcijos susidaro s, k, d.
H2SO4 (aq) + K2SO3 (aq)  K2SO4 + H2O + SO2
Sulfato jonas SO4- atpažįstamas (kokybinė reakc.) su Ba2+ jonais. Reakcijos požymis – susidaro
baltos spalvos smulkios BaSO4 nuosėdos.
H2SO4(aq) + BaCl2 (aq)  BaSO4(k) + HCl (aq)
5. Sąveika su metalais.
a) Praskiesta H2SO4 (aq) yra neoksiduojanti rūgštis ir reaguoja su metalais IKI H2.
3H2SO4 (aq) + 2Al (k)  Al2(SO4)3 (aq) + 3H2 (d)
b)Koncentruota H2SO4 (konc./s) yra oksiduojanti rūgštis ir reaguoja su visais metalais išskyrus
tauriuosius. Joks metalas iš oksiduojančios rūgšties neišstumia H2
2H2SO4 (s) + Cu (k)  CuSO4 + SO2 (d) + 2H2O (s)
Oksidacinės ar redukcinės savybės H2S, FeS S SO2 SO3, H2SO4
tik reduktoriai oks. ir redukt. tik oksidatoriai