You are on page 1of 72

aleqsandre axatneli

marqsizmi
udanaSaulo damnaSave

Tbilisi
2020
redaqtori:
koba bedoiZe

Zveli naTqvamia: zogi Wiri margebeliao. sikeTisa ra


etyoba saqveynod gavrcelebul siaves? erTi ki marTalia:
am Wirma adamianebi daaSoriSora da binebSi gamoketa.
gaCnda dro gaxsenebisa, analizisa, daskvnebisa, maT Soris
iseT sakiTxebze, rogoricaa: marqsizmi Tu leninizmi,
marqsistuli Tvalsazrisi sazogadoebriv ganviTarebaze
da rusuli `socialisturi~ eqsperimenti. cdeboda Teo-
ria Tu praqtika ar iTvaliswinebda Teoriis daskvnebs?
mokle mimoxilva miznad Rrma Teoriul kvlevas
ar isaxavda. amocana aseTi iyo: Tavad sakiTxis dasma da
martivi axsna.
ramdenad warmatebuli gamodga cda, mkiTxvelTa
Sesafasebelia. imedi araa, rom romelime mcodne special-
isti moindomebs mis kritikul Sefasebas.

wigni aewyo da dakabadonda

©aleqsandre axatneli, Tbilisi, 2020 weli.


marqsizmi aleqsandre axatneli

1. problema
yovel saqmeSi yvelaze rTuli dasawyisia. miT ufro
rTulia iseT saqmesTan SeWideba, rogoricaa marqsizmis
arsis gadacema rac SeiZleba mokled da ise martivad,
rom igi gasagebi iyos nebismieri profesiisa da asakis
adamianisaTvis. arada, problemis marTebulad gaSuqebas
principuli mniSvneloba aqvs.
araa aucilebeli grZeli msjeloba problemis saer-
TaSoriso mniSvnelobaze. XIX saukunis meore naxevri-
danmoyolebuli, marqsizmi, rogorc filosofiuri,
ekonomikuri, social-politikuri moZRvreba iTvle-
boda mSromeli da Cagruli adamianebis miswrafebebis
gamoxatulebad.
marqsizmi iyo, rogorc Teoriuli codnis wyaro,
aseve mSromelTa praqtikuli organizebis iaraRi. igi
ara mxolod aswavlida mSromelebs ganTavisuflebis
gzas, aramed praqtikuladac razmavda sabrZolvelad.
karl marqsis mier Seqmnilma pirvelma internacionalma
da fridrix engelsis mier Seqmnilma meore internacio-
nalma Sefasebadi roli Seasrules muSaTa saerTaSoriso
moZraobis ganviTarebis saqmeSi.
XX saukunis dasawyisisaTvis mSromelTa ganmaTavisu-
flebeli moZraoba mZlavr revoluciur Zalad yalibdeba
da saerTaSoriso kapitalistur gaerTianebas Seurige-
blad upirispirdeba.
marqsizmis farTod gavrcelebam, popularizaciam
ganapiroba misiT daintereseba da bolos araerTgvaro-
vani gageba. amitom dasWirda f. engelss didi Zalisxmeva,

3
aleqsandre axatneli marqsizmi
raTa daecva moZRvrebis siwminde. misi damaxinjebebis
mcdelobebi aRekveTa.
saboloo angariSiT es SeuZlebeli aRmoCnda. mTeli
XX saukunis manZilze imdeni gamgrZelebeli da ganmaxor-
cielebeli gamouCnda marqsizms, rom maTi CamoTvlac ki
SeuZlebeli gaxda. aRaraa msjeloba moZRvrebis dacvaze
mas Semdeg, rac marqsistobis dabraleba daiwyes antimar-
qsistma adamianebma.
saukunis ocian wlebSi ruseTis imperiis gadakeTe-
bam sabWoTa kavSirad, SesaZlebeli gaxada, marqsizms
damateboda leninizmi. mtkiced damkvidrda azri le-
ninizmis, rogorc marqsizmis gagrZeleba-ganviTarebis
Sesaxeb. leninizmi aRiares axali periodis marqsizmad.
Sesabamisad, saerTaSoriso muSaTa moZraobis beladebad
gamocxaddnen marqsi, engelsi, lenini. igive ganmeorda
ioseb stalinis mmarTvelobis dros. mSromel masebSi
aRiares oTxi beladi: marqsi, engelsi, lenini, stalini.
veravin gabedavda imis uaryofas, rom v. leninia udidesi
marqsisti, misi yvelaze Rrma mcodne da saqmis gamgrZe-
lebeli. aseve. i. stalini iqca ara mxolod leninizmis,
aramed marqsizmis moZRvrebis praqtikaSi ganmaxorcie-
lebel da saqmis gamgrZelebel mesiad.
gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda meore msoflio
omis Semdeg egreT wodebuli socialisturi qveynebis
banakis Seqmnas. damkvidrda azri, rom msoflioSi aris
ori Seurigebeli ideologiis mqone sistema, kapitalis-
turi da socialisturi. maT Soris mimdinareobs brZola
ganviTarebadi qveynebis misamxrobad.
i. stalinis gardacvalebis Semdeg, es gabatonebuli
Tvalsazrisi ver Seasusta sabWoTa kavSirSi mimdinare
cvlilebebma. male moiZebna mtkicebulebebi ganviTarebu-
li socializmis damkvidrebis sasargeblod. marTalia, n.
xruSovis piroba _ oc weliwadSi komunizmis ZiriTadad

4
marqsizmi aleqsandre axatneli

aSenebis Sesaxeb ver gamarTlda, magram socializmis


moCvenebiTi warmatebebis Sesaxeb vrceli msjeloba ar
SeCerebula.
Sedegad gamovida ise, rom sityviT yvela marqsistob-
da, Tumca umetesoba marqsizmis gagebis baiburSi ar iyo.
marqsizmi idevneboda marqsizmis saxeliT.
XX saukunis bolo mexuTedi e. w. socialistur sam-
yaroSi didi ryevebiT aRiniSna. pirvel rigSi, sabWoTa
kavSirSi imZlavra procesebma, romlis Sedegad mTlianad
socialisturi banaki daiSala da Cveulebriv kapital-
istur qveynebad gadaiqca.
istoriis codna ar aris saWiro imis dasamtkiceblad,
rom warsulSi amdagvari saswauli ar momxdara. iyo pir-
velyofili Temuri wyobileba, igi monaTmflobelobam
Secvala, monaTmflobeloba _ batonymobam, es ukanaskneli
_ kapitalizmma. amave dros, piriqiT arasodes momxdara.
kapitalizmi feodalizms ar Seucvlia, feodalizmi _
monaTmflobelobas da pirvelyofil Temur wyobilebas.
sazogadoebrivi ganviTarebis kanonzomierebis Tanax-
mad, maRali donis wyobilebidan dabalze gadasvla anu
cxovrebis ukan dabruneba, progresis regresiT Secvla
ar xdeba. sabWoTa wyobileba iTvleboda socialisturad,
Sesabamisad, socializmidan ukan, kapitalizmSi gad-
asvla gamoiricxeboda. sabWoTa kavSirSi Teoretikos
mecnierTa da komunist-praqtikosTa mTeli armia xalxs
arwmunebda, rom ukve ganviTarebuli da momwifebuli
socializmi iyo aSenebuli. Sesabamisad, ukan, kapital-
izmSi dabruneba SeuZlebeli unda yofiliyo.
maS ra mosda?
samwuxarod, sabWoTa mecnierebs axsna ar mouciaT.
sanacvlod miviReT realoba. vinc adre TavgamodebiT
aqebda marqsizms, axla aseve TavgamodebiT aginebs. adre
yvela marqsisti iyo, axla yvela misi mowinaaRmdegea.

5
aleqsandre axatneli marqsizmi
ufro metic, miCneulia, rom marqsizmma ver gaamarT-
la. socializmma ganviTarebul qveynebSi marcxi gan-
icada. Tanamedrove msoflioSi socializmi mxolod
ganviTarebad qveynebSi SemorCa: vietnamSi, CrdiloeT
koreaSi, CineTSi, monRoleTSi, kubaSi. asea?
Tanamedroveobis udides cvlilebebs obieqturi axsna
sWirdeba. marqsizmis dawuneba da lanZRva gamosavali ar
aris. SeiZleba, kidec cdiloben problemaSi garkvevas,
magram Sedegi jerjerobiT ar Cans.

2. amocana
XX saukunis bolos sociallisturi sistemis kraxis
analizic didi amocanaa. sazogadoebas, miT ufro uf-
ros Taobas, ufleba aqvs, icodes, rogori wyobilebis
pirobebSi mouwiaT cxovreba, ratom moiSala da daingra,
ra moeliT momavalSi?
msoflioSi cnobili iyo, rom marqsizmi erTaderTi
mecnieruli Teoriaa, romelic sazogadoebrivi ganvi-
Tarebis kanonzomierebas sworad gadmogvcems, axasiaTebs
kacobriobis warsulis ZiriTad etapebs da rac mTavaria,
asabuTebs momavlis orientirebis Taviseburebebs. maS,
raSia saqme? ratom ar ganviTarda cxovreba maT mier
danaxuli gziT? cdeboda marqsizmi? yovelives axsna
sWirdeba.
marqsizmi sruliad logikurad asaxavda sazogadoe-
briv urTierTobaTa dinamikas, ganviTarebis tendenciebs.
yovelive efuZneboda urTierTobaTa mkacrad dadgenil
struqturas, rasac bazisisa da zednaSenis dialeqtiku-
ri erTobis saxiT warmoadgendnen. da Tu igi mcdari iyo,
rogor daijeres misi mecnieruloba milionebma mTel
msoflioSi? Tu mecnierulad swori iyo, ratom moxda
misi kraxi? mecnierebam pasuxi unda gasces am kiTxvebs ,
unda amoxsnas dasmuli globaluri amocana.
6
marqsizmi aleqsandre axatneli

aranaklebi mniSvneloba aqvs sazogadoebrivi ganvi-


Tarebis xedvis sakiTxs. didi xnis ganmavlobaSi swamdaT
adamianebs, rom momavali komunizmia. rwmenis sakiTxebi
ki saxumaro saqme araa. gansakuTrebiT iseT viTarebaSi,
roca Seryeulia religiuri Sexedulebebi.
saukuneebis ganmavlobaSi inergeboda sazogadoebaSi
RmerTis, saiqio-saaqaos urTierTmimarTebis, samoTxe-jo-
joxeTisa da maTTan dakavSirebuli ideebi. dRes es rwmena
safuZvlianadaa saxeSecvlili. mas Semdeg, rac adamianma
kosmosis aTviseba daiwyo, mTvareze `gaiseirna,~ aRmo-
aCina dafaruli, Seiswavla galaqtikis bevri saidum-
loeba da iq verc angelozebs gadaeyara da arc eSmakebs,
religiurma dogmebma Tavisi gavlena dakarges. saiqao
cxovrebis nacvlad komunisturi cxovrebis damkvidrebis
ideebi sazogadoebaSi momavlis imeds nergavda. dRes es
ideebi miviwyebis stadiaSia. bevri kvlav religiuro-
bisken ixreba. marqsizmis kraxma am process xeli Seuwyo.
ra iqneba xval?
adamianebi yovelTvis ocnebobdnen socialur-poli-
tikuri sakiTxebis samarTliani daregulirebis Sesa-
Zleblobaze. ara mxolod ocnebobdnen, praqtikuladac
cdilobdnen mis realizacias. ase iyo uZvelesi droidan
moyolebuli. Tavad marqsizmi maTi ideebis gaTvalis-
winebiT Seiqmna. dainteresebuli pirovneba uamrav mag-
aliTs Seiswavlis istoriuli warsulidan. Tavad reli-
giuri moZRvrebani Tavdapirvelad swored Tanasworu-
flebianobis ideas esadagebodnen da emsaxurebodnen.
amas emateboda calkeul moazrovneTa mtkicebulebani
samarTliani cxovrebis mowyobis gzebsa da saSualebebze.
marqsizmma yovelive Sekriba, Seafasa da erTiani sistemis
saxiT dautova kacobriobas. dRes moZRvrebis es nawilic
uaryofilia. sakiTxavia, vinc Tanasworuflebianobaze,
samarTlian cxovrebaze ocnebobda, yvela cdeboda? sa-

7
aleqsandre axatneli marqsizmi
dReiso amocanaa simarTleSi garkveva.1

3. marqsizmis saTaveebi
sazogadoebis erTma nawilma marqsizmi ise `Seiyvara,~
`SeiTvisa~ da daadga praqtikuli realizaciis gzas, rom
Sors iyo misi realuri gagebisagan.
marTali iyo karl marqsi, roca miiCnevda, rom yovel-
dRiuri saqmianobiT dakavebul adamianebs (mSromelebs)
arc dro da arc saSualeba ara aqvT, Seqmnan ganTavi-
suflebisa da ganviTarebis mecnieruli moZRvreba. mS-
romelebis poziciebis gamziarebelma mecnierebma unda
Seuqmnan maT aseTi Teoria.
ramdenadac `socialisturi~ sazogadoeba mSro-
melebisagan Sedgeboda, logikuria, rom farTo masebma
Teoriis moTxovnebi ar icodnen. samwuxarod, socialis-
turi qveynebis xelisuflebaSic mwiri iyo marqsistuli
moZRvrebis elementebis mcodneTa raodenoba. xelisu-
fleba ekuTvnodaT nikita xruSCovis, leonid breJnevis,
mixeil suslovisa da maT msgavsTa `Teoretikos marq-
sistebs.~ rogori mcodneebic iyvnen, ise marTes qveyana
da iseT marqsizms unergavdnen sazogadoebas.

1. imis Tqma, rom social-politikuri samarTlianobis garkveva aravis


ucdia, arasworia. marqsizmis damokidebuleba am problemebisadmi
bevris mier iyo kvlevis obieqtad aRiarebuli. avtori axlos icnobda
erT-erT aseT avtoritetul mkvlevars. batoni giorgi aleqsandres
Ze baRaTuria didi xnis ganmavlobaSi xelmZRvanelobda moskovSi mar-
qsizm-leninizmis institutis marqs-engelsis seqtors. aseve g. popovi
ambobda simarTles sabWoebis yrilobaze 1989 wels, roca asabuTebda
cvlilebebis aucileblobas da sxva.
Tavad avtori wlebis manZilze iyo dakavebuli specialurad marqsizmis
kvleviT. 1969 w. miawoda maSindel Sinagan saqmeTa ministr e. a. SevardnaZ-
es mokle naSromi negatiur movlenebTan dakavSirebiT. 1974 w. waradgina
monografia `k. marqsi da f. engelsi kapitalizmidan socializmSi gadasv-
lis kanonzomierebis Sesaxeb.~ amave Tematikas moicavs `politologiis
safuZvlebi,~ `f. engelsi gasaxelmwifoebriobis Sesaxeb~ da sxva.

8
marqsizmi aleqsandre axatneli

amitom aucilebelia Tavad moZRvrebis mokled war-


moCena.
pirvel yovlisa, oriode winadadebiT Tavad karl
marqsisa da fridrix engelsis Sesaxeb. sazogadoebas
Camouyalibda Sexeduleba am ori pirovnebis ganumeo-
reblobis, ucodvelobis, naxevrad mainc RmerTkacobis
Sesaxeb. myarad iyo daviwyebuli k. marqsis sityvebi:
araferi adamianuri CemTvis ucxo ar aris.
aseve SevxedoT am or gamorCeul pirovnebas. es gaaad-
vilebs maTi moZRvrebis gagebas. sazogadoebisTvis karl
marqsisa da fridrix engelsis Semoqmedeba erTiania. ara-
sodes damdgara problema _ vin metia, vin meti dagvitova,
erTma Tu meorem. yovelTvis iTqmeboda marqsizmi, SeiZle-
ba imitom, rom marqsi ufrosi iyo, SeiZleba, gamoTqmis
siadvilis gamo. mokled, am ori pirovnebis naazrevi
erTiania da arc am SemTxvevaSia mizani maTi dacileba.
mokle biografiuli monacemebi mxolod pirovnebis
daxasiaTebas isaxavs miznad.
I. karl marqsi daibada 1818 wlis 5 maiss germaniis
qalaq trirSi. triri adre safrangeTis SemadgenlobaSi
Sedioda da, Sesabamisad, qalaqis mosaxleobaSi ganmaTa-
visuflebeli ideebi SedarebiT farTod iyo gavrcele-
buli.
karlis biografebi xazs usvamdnen mis ebraul warmo-
mavlobas, sinamdvileSi, jer kidev mamamisi, henrixi iyo
protestantul eklesiaSi monaTluli da mniSvnelobas
ar aqcevda erovnulobas da religiurobas.
marqsi Tavis Tavs sazogadoebis wevrad miiCnevda da
ara, vTqvaT, inglisuri, germanuli sazogadoebisa da a. S.
henrix marqsi q. triris maRali wris warmomadgeneli,
SeZlebuli moqalaqe da cnobili advokati iyo. mezob-
loba da megobroba akavSirebda germanel aristokrat
ludvig fon vestfalenTan. vestfalenebs mdidruli bib-

9
aleqsandre axatneli marqsizmi
lioTeka hqondaT da gimnaziel karls misiT Tavisufali
sargebloba SeeZlo, rac nayofierad gamoiyena kidec.
moxda ise, iq gaecno ludvigis qaliSvil Jenis, Seiyvara
da cxovrebis ganuyrel megzurad aqcia. aqve unda iTqvas,
rom Jeni iyo ara mxolod meuRle, Svilebis deda, aramed
piradi mdivanic. cnobilia, rom marqsis saSinel kaligra-
fias xSirad avtoric ver arCevda da Jenis uxdeboda misi
nawerebis gadawera. warmoudgeneli Sroma gaswia man
`kapitalis~ gadaweris dros.
biografebi weren: karli izrdeboda Tavneba, energi-
uli da saRad moazrovne. gimnaziis damTavrebis Semdeg
bonis universitetSiCairicxa. swavlobda advilad. ufro
met dros qeifSi atarebda. amboben, meduqneebi darabebs
xuravdnen, roca mTvral karls dainaxavdnen. loTobda,
Cxubobda da orjer duelSic iyo daWrili. misi cxovre-
bis es mxare imitom aRiniSna, raTa gasagebi gaxdes misi
adamianoba.
bonis universitetidan karli 1837 wls saswavleb-
lad berlinis universitetSi gadavida iurispudenciis
Sesaswavlad. male dauaxlovda cnobili filosofosis
georg vilhelm hegelis mimdevrebis jgufs, romelsac
saTaveSi bruno da edgar bauerebi edgnen. dainteresda
da im periodisaTvis mxurvale axalgazrda hegelineli
gaxda, 1841 wels doqtoris xarisxi mianiWes.
hegeli udides filosofosad miiCneva. amtkiceben, rom
man saTave daudo mecnierebis mraval dargs. leqciebi hqon-
da mZime, wyvetili. SeiZleba leqciis periodSi ayalibebda
Sexedulebas mecnierebis axali dargis Sesaxeb. universi-
tetSi mis sapirispirod gamoCnda axalgazrda iuristi,
oratoruli niWis mqone Strausi. swored man gadaibira
hegelis msmenelebi. miuxedavad amisa, Strausi cota vinmem
icis, hegeli ki msoflioSi aRiarebuli mecnieria.
hegels, sxva sikeTesTan erTad, ekuTvnis dialeqtikis

10
marqsizmi aleqsandre axatneli

kanonebis Camoyalibeba. ufro zustad, dialeqtikis bune-


baze adrec werdnen Zveli berZeni moazrovneebi, magram
mwyobri Tvalsazrisi hegelma Camoayaliba.
marqsistuli dialeqtika hegelis mier Seqmnil sa-
fuZvelze dgas.
karl marqss marCenali mama adre daeRupa da iZulebu-
li gaxda, materialur pirobebze Tavad ezruna. a, Ziebi-
sas moxvda igi axali rainis gazeTis redaqciaSi da male
redaqtorobac miiRo. redaqciaSi muSaobis specifikam
ubiZga praqtikuli cxovrebiseuli sakiTxebiT daint-
eresebuliyo. progresuli burJuaziul-demokratiuli
azrovnebis axalgazrda garemoebaTa gavleniT revolu-
ciuri ideebis matarebeli xdeba.
mxolod erTi sakiTxi: isic imitom, rom CvenTan dRe-
sac mwvaved dgas msgavsi problema. igi exeboda glexebis
mier tyiT sargeblobas. mesakuTreebi da kanonmdebloba
glexebs ukrZalavda tyiT sargeblobas. Tavisuflad
fiCxis gamotanis uflebac ara hqondaT. k. marqsi aRwerda
ra aseTi mdgomareobis usamarTlobas, miuTiTebda: glex-
ma Tu fiCxi, xmeli xe ver gamoitana da moixmara, gaTbobas
vin Civis, saWmels rogor gaakeTebs, arada, maTi Sromis
gareSe sazogadoeba ver iarsebebso.
amgvari cxovrebiseuli tragediebi ubiZgebda k. mar-
qss revoluciurad eazrovna.
1842 wels, gazeTSi redaqtorad muSaobis dros, mox-
da, misi pirveli Sexvedra engelsTan.
II. fridrix engelsi daibada 1820 w. 28 noembers
mdidari germaneli kapitalistis ojaxSi. aqedan gamom-
dinare, bunebrivia, rom mama mudmivad cdilobda, Svili
komerciuli saqmianobiT daeinteresebina. deda, piriqiT,
religiuri qalbatoni, Svilis sasuliero xaziT ganaTle-
baze da moRvaweobaze ocnebobda. bedis ironiaa, Svils
sul sxva ideebi itacebda. ojaxuri azrTa Widilis Sede-

11
aleqsandre axatneli marqsizmi
gi iyo, rom ymawvilma gimnazia miatova da komerciuli
saqmeebis Seswavla daiwyo. amave dros igi koresponden-
tad iwyebs saqmianobas Stutgartis dilis gazeTSi.
1841 w. fridrixi samxedro samsaxurs gadis berlinSi.
paralelurad berlinis universitetSi leqciebis kurss
ismens filosofiis xaziT. iq dauaxlovda axalgazrda
hegelianelebs. damoukideblad Seiswavla ucxo enebi:
biografebi aRniSnaven, rom 20 wlis asakSi TxuTmetamde
ucxo enas flobda.
1842 wels mamis moTxovniT miemgzavreba inglisSi,
man CesterSi, sadac ojaxs safeiqro fabrikis filiali
hqonda.
germanuli praqticizmia, gamgzavrebis win fridrixi
midis rainis gazeTis redaqciaSi, raTa TanamSromloba-
ze SeuTanxmdes. gazeTis redaqtori im dros iyo karl
marqsi, sakmaod SeWirvebulad cxovrobda da mdidari
axalgazrdis misvlas, raTa komerciasTan erTad Jur-
nalisturi saqmiTac dakavebuliyo, masSi enTuziazmi ar
gamouwvevia. isini civad dascildnen.
fridrixi inglisSi male axlos gaecno rogorc ka-
pitalisturi warmoebis Taviseburebas, aseve mis sawi-
naaRmdegod aRmocenebul Cartistul (profkavSirul)
moZraobas. im periodis statiebSi aRwerda kapitalizmis
daundobeli Zaladobis suraTebs. im dros aseve moq-
medebda germanuli revoluciuri mimarTulebis jgufi
`samarTlianTa kavSiri~. engelsi male jgufis aqtiuri
wevri xdeba da iwyebs komunizmis raobis Seswavlas. imave
dros wers ekonomikur-politikuri xasiaTis statias
germanul-franguli weliwdeulisTvis. safrangeTSi
gamomavali am krebulis erT-erTi moTave da Tanaavtori
1844 w. karl marqsi iyo. amboben, engelsis statiam iseTi
didi gavlena moaxdina, rom igi iwyebs kapitalisturi
urTierTobebis Seswavlas.

12
marqsizmi aleqsandre axatneli

1844 wlis agvistoSi erTimeores civad daSorebuli


karl marqsi da fridrix engelsi erTmaneTs xvdebian
parizSi. maT bevri imsjeles, uTanxmoeba daiviwyes,
azrebi gacvales, Seajeres da gadawyvites erToblivi
moqmedeba.
1845 w. engelsi wers mniSvnelovan naSroms: `muSaTa
klasis mdgomareobs inglisSi~. marqsi am naSromis gacno-
bis Semdeg sabolood rwmundeba kapitalizmis anatomiis
axsnis aucileblobaSi. man praqtikulad miatova filoso-
fia da xeli mohkida kapitalisturi warmoebisa da warmoe-
biT urTierTobaTa Rrma Seswavlas. daaxloebiT ocwliani
Sromis Sedegad Seiqmna misi umniSvnelovanesi naSromi
`kapitali~. Tavad engelsma, roca dainaxa megobris dain-
tereseba, miatova, es sfero da sxva sakiTxebis analiziT
dakavda, magram manamde, 1845 wels erTad daweres `german-
uli ideologia~. am naSromSi marqsma da engelsma erTad
(ukve erTad) kritikulad Seafases germanuli (imJamad
yvelaze mowinave da uaxlesi) filosofiuri azrovnebis
miRwevebi da am safuZvlebze Seqmnes (an safuZveli daudes)
originalur, TavianT dialeqtikur materializms.
im drois mkvlevarebSi miRebuli Cveulebis mixed-
viT, ki ar ukuagdes hegelis idealisturi Tvalsazrisi
meqanikurad, rogorc amas materialisti filosofos-
ebi akeTebdnen, aramed SeinarCunes, gaiziares is WeS-
maritebis Semcveli, rasac iZleoda hegelis moZRvreba
dialeqtikis kanonebisa da kategoriebis Sesaxeb.
hegelis idealizmis uaryofiT da dialeqtikis miRe-
biT Seiqmna winapiroba am meTodiT materialuri yofis
Seswavlisa. dialeqtikuri materializmis moZRvreba
safuZvlad daedo istoriuli materializmis Teorias.
Tavis mxriv istoriuli materializmis gamoyenebiT Ses-
aZlebeli gaxda sazogadoebis istoriisa da Tanamedro-
veobis mecnieruli analizi.

13
aleqsandre axatneli marqsizmi
f. engelsma marqsTan SeTanxmebiT miatova ra kapi-
talisturi urTierTobebis kanonzomierebaTa kvleva,
aqtiurad gadaerTo sazogadoebriv urTierTobaTa sxva
problemebis kvlevaze.
engelsi da Semdeg marqsic mWidrod ukavSirdebian
inglisSi arsebul muSaTa jgufebs: kritikulad swav-
loben evropuli utopiuri socializmisa da komunizmis
ideebs. im dros gavrcelebuli `yazarmuli komunizmis,~
qristianuli komunizmis, filosofiuri komunizmis
koncefciebi did yuradRebasa da energias moiTxovdnen.
engelsma 1847 wels komunistTa kavSirisaTvis Ca-
moayaliba `komunizmis principebi,~ romlis safuZvelze
1848 wels marqsTan erTad dawera sayovelTaod cnobili
`komunisturi partiis manifesti.~ amas win uZRoda wer-
ilebis seria, sadac engelsi ikvlevs muSaTa mZime mdgo-
mareobas. gamoiTqva azri proletariatis istoriuli
rolis Sesaxeb. imavedros aqtiurad iRwvoda `muSaTa
samarTlianTa kavSiris~ organizaciisaTvis. komunistu-
ri partiis CamoyalibebisaTvis aqtiurad monawileobda
1848-1850 ww. revoluciur gamosvlebSi. im moZraobis ga-
mocdileba ganzogadebulia naSromSi 1852 w. `revolucia
da kontrrevolucia germaniaSi.~
imavdroulad SeimuSava samxedro saqmis Teoriis, is-
toriis, revoluciuri brZolis taqtikis sakiTxebi. mis
mier Camoyalibebuli principebi bevrad gvian v. leninma
gaimeora da masve miewereba SemuSavebis pativi (revolu-
ciuri situaciis, ajanyebis warmatebis Sesaxeb).
engelsi iZulebuli gaxda, dahyoloda mamis moTx-
ovnebs da muSaoba daiwyo manCesterSi mamis firmaSi. amis
aucilebloba gansakuTrebiT marqsis ojaxis gaWirvebam
aiZula. marqsi, ZiriTadad, dakavebuli iyo `kapitalis~
SeqmniT da mSromelTa saerTaSoriso revoluciuri cen-
tris internacionalis organizebiT.

14
marqsizmi aleqsandre axatneli

1883 wels karl marqsi gardaicvala. engels iZule-


buli xdeba, daamTavros `kapitalis~ II da III tomebi, Sem-
deg Sekribos kritikuli azrebi zedmeti Rirebulebis
Sesaxeb da IV tomi Seqmnas.
1884 wels dawera `ojaxis, kerZo sakuTrebis, saxel-
mwifos warmoSoba,~ sadac axsna sazogadoebrivi ganvi-
Tarebis kanonzomiereba.
1886 wels dawera `ludvig foierbaxi da klasikuri
germanuli filosofiis dasasruli.~
1894 w. `glexTa sakiTxi safrangeTsa da germaniaSi~
daasabuTa wvrili glexuri urTierTobebis kauperizaci-
is gardauvaloba.
ara mxolod msxviltaniani nawarmoebi, patara sta-
tiebSi, pirad werilebSi gabneulia bevri iseTi idea,
romlis gareSe namdvili Teoriis gageba gaZneldeboda.
1895 w. engelsi gardaicvala. im droisaTvis marqsis-
tulma moZRvrebam ukve dasrulebuli saxe miiRo. am moZ-
Rvrebis nawilis warmoCenaa winamdebare naSromis mizani.

15
aleqsandre axatneli marqsizmi

4. marqsizmi
s a z o g a d o e b i s a n a to mi a
adamianTa cxovrebisa da ganviTarebis istoria
rTuli da xangrZlivi procesia. amas Tavad adamianis
arsebobis sirTule ganapirobebs. pirvel yovlisa igi
koleqtiuri arsebaa. adamianebi yovelTvis erTad cxov-
robdnen da qmnidnen sazogadoebas.
raTa earsebaT da cxovreba ganeviTarebinaT. maT unda
hqonodaT Sesabamisi unari. esaa maTi fizikuri Zala da
gonebrivi mosazrebuloba erTianobaSi aRebuli.
Teoria mTlianis am or mxares Sesabamisad warmoad-
gens rogorc fizikur moRvaweobas da sulier cxovrebas.
adamianma unda iarsebos, materialuri moTxovnilebebi
daikmayofilos, raTa SeZlos sulieri moTxovnilebebis
realizeba. materialuri moTxovnilebebis dakmayofile-
ba safuZvelia adamianuri cxovrebisaTvis.
Teoria am winapirobas sasicocxlo moTxovnilebas
uwodebs. igi sami elementisgan Sedgeba: sakvebi, Casacme-
li, sacxovrebeli, raTa sasicocxlo moTxovnileba daik-
mayofilos. adamianma Tavisi SesaZlebloba (unari) unda
gamoiyenos. mecniereba am unars samuSao Zalas uwodebs.
mxolod samuSao Zala sakmarisi araa, raTa raRaca
Seqmnas. saWiroa Sromis iaraRi. adamianis samuSao Zalis
(unaris) erTobas Sromis iaraRTan uwodes misi sawarmoo
Zala. sazogadoebis moculobiT mas sazogadoebrivi
sawarmoo Zalebi ewodeba. maTi zemoqmedebiT garemo
bunebaze miiReba garkveuli Sedegi.

16
marqsizmi aleqsandre axatneli

iTqva, rom adamiani sazogadoebrivi, koleqtiuri ar-


sebaa. es imas niSnavs, rom maT Soris yovelTvis myardeba
garkveuli xasiaTis urTierTobani. urTierTobani mrava-
li saxisa SeiZleba iyos da, Sesabamisad, mravalferovani.
ramdenadac sasicocxlo moTxovnilebaTa dakmayo-
filebaa yvelaferi adamianuris safuZveli, amdenad,
ZiriTadia is urTierTobani, rac myardeba warmoebis
procesSi. mTlianobaSi warmoeba Sedgeba ori mxarisgan:
sawarmoo Zalebi (ityvian: mwarmoebeli Zalebi) da war-
moebiTi urTierTobani.
mecniereba mwarmoeblur Zalebs miiCnevs wamyvan
mxared (arsad), warmoebiT urTierTobebs formad. miC-
neulia, rom mwarmoebluri Zalebis xasiaTi gansazRvravs
warmoebiT urTierTobaTa xasiaTs. maT Soris unda iyos
aucilebeli Sesabamisoba. Tu igi irRveva, niSnavs, saW-
iroa cvlilebebis ganxorcieleba.
principuli mniSvneloba aqvs SesabamisobaSi yofnas.
istoriulad sazogadoebrivi cxovreba adasturebs
am WeSmaritebas.
mwarmoeblur Zalebs usazRvro zrdis tendencia
axasiaTebs. sazogadoebas ar SeuZlia ar imoqmedos, ar
awarmoos. sxvanairad adamianebi ver iarsebeben. mwarmoe-
bluri Zalebis zrda SeiZleba erTi wertilidan gamosul
sxivs Sedardes. igi manZilis mixedviT farTovdeba.
sxvanairia warmoebiT urTierTobaTa buneba. igi
didxans inarCunebs damkvidrebul xasiaTs.
gamodis, rom mwarmoeblur ZalTa da warmoebiT urT-
ierTobaTa erToba cvalebadia. mwarmoebluri Zalebi
mudmivad ganviTarebaSi aswreben urTierTobebs da Tu
maTi erToba irRveva, aucilebeli xdeba urTierTobaTa
axali formis damkvidreba.
warmoebiT urTierTobaTa formas ganapirobebs war-
moebis saSualebebze sakuTrebis xasiaTi.

17
aleqsandre axatneli marqsizmi
adamianTa urTierTobis istoria adasturebs im faqts,
rom didi xnis ganmavlobaSi isini warmoebas ar icnobdnen,
mompovebeli saqmianobiT irCendnen Tavs. TandaTan Cndeba
sakuTrebiTi urTierTobani. pirvel rigSi igi Sromis
iaraRebs exeba. xdeba adamianTa samuSao Zalis SeerTeba
Sromis saSualebebTan da iwyeba warmoebis procesi.
iyo xangrZlivi periodi sakuTrebis gauazrebeli ar-
sebobisa. gaazrebuli sakuTreba kerZo xasiaTis matarebe-
lia. istoriulad iyo uamravi mcdeloba kerZo sakuTre-
bis SezRudvisa, mospobisa da saerTo- sazogadoebrivi
sakuTrebis damkvidrebisa. bolo da moculobiTi mcd-
eloba e. w. socialistur qveynebTanaa dakavSirebuli.2
sazogadoebrivi urTierTobani mravalsaxovania . ekono-
mikuri, politikuri, samarTlebrivi da a. S. Teoriis
mixedviT, ZiriTadi warmoebis procesSi Camoyalibebuli
urTierTobebia. saboloo angariSiT igi ganapirobebs
sxva urTierTobaTa xasiaTs.
iTvleba, rom rogoricaa warmoebis saSualebebisad-
mi sakuTrebiTi damokidebuleba, iseTivea warmoebiTi
urTierTobani. warmoebiT urTierTobaTa erToba mwar-
moeblur ZalebTan qmnis warmoebis wess. igi ganapirobebs
mTlianad sazogadoebriv urTierTobaTa xasiaTs.
istoriulad, cxovrebis ama Tu im etapze, rogoric
iyo materialuri dovlaTis Seqmnis wesi, iseTi iyo cx-
ovreba. amis mixedviT Teoria sazogadoebriv warsuls
hyofda pirvelyofil Temur, monaTmflobelur, feodal-
ur da kapitalistur wyobilebebad (formaciebad). aqedan
miCneuli iyo, rom pirvelyofili Temuri formaciis
dros xdeba warmoebis saSualebaTa Seqmna, maTi gaazre-
ba da am gziT kerZo sakuTrebaze dafuZnebuli pirveli
wyobilebis damkvidreba.

2. e. w. socialisturi revoluciebisa da sistemis analizi aris mizani.


am procesebis axsnaa ZiriTadi amocana.

18
marqsizmi aleqsandre axatneli

gamovida, rom mwarmoeblur ZalTa ganviTarebam gan-


sazRvra monaTmflobeluri wyobilebis damkvidreba.
cxovrebis garkveuli periodi monaTmflobelur kerZo
sakuTrebas morgebuli iyo monaTmflobeluri warmoe-
biTi urTierTobebi.
mwarmoebluri Zalebis ganviTarebis kvalobaze es
urTierTobani moZveldnen, Semaferxebel faqtorad
iqcnen da sazogadoebrivi progresis moTxovnilebaTa
ZaliT adgili dauTmes axal batonymur urTierTobebs.
batonymuri (feodaluri) urTierTobani Caisaxa da
ganviTarda monaTmflobeluri wyobilebis wiaRSi. rode-
sac Zveli ekonomikuri progresis borkilad gadaiqca,
moxda gadasvla axal (feodalur) warmoebiT urTier-
Tobebze.
Tavis mxriv kapitalisturi urTierTobani isaxe-
ba da viTardeba feodalizmis wiaRSi. rodesac Sesa-
ZleblobebiT, ganviTarebis aucileblobiT Zlierdebian,
iwyeben feodalur urTierTobaTa rRvevas, rac bolos
burJuaziul revoluciebSi hpovebs gamosaxulebas. fe-
odalizmi adgils uTmobs kapitalizms.
mecnierul sizusteze pretenziis gareSe, wyobile-
baTa dabadeba, zrda, momwifeba, kvdomis procesi da
monacvleoba SeiZleba ase gamoisaxos.

1 2 3 4
1. pirvelyofili Temuri wyobileba, 2. monaTmflob-
eloba, 3. feodalizmi, 4. gapitalizmi.
marqsizms aseTi sqema sazogadoebrivi warsulisa ar
moucia, magram moZRvreba sazogadoebriv-ekkonomikuri
formaciebis Sesaxeb sxvanairad Znelad warmoidgineba.

19
aleqsandre axatneli marqsizmi
mecniereba yovel wyobilebas ganixilavs cocxali
organizmis saxiT, sadac yoveli ibadeba Zvelis wiaRSi.
ganviTarebis raRac etapze cvlis Zvels. Tavis mxriv mis
SigniT isaxeba da viTardeba axali da a. S. ganviTareba da
cvlileba xdeba dialeqtikis kanonebis moqmedebis gziT
cxovrebaSi, wyobilebaSi, mimdinareobs Tvisobriobis
raodenobrivi cvlileba (ara meqanikuri raodenobrivi,
aramed Tvisobriobis raodenobrivi. es SedarebiT rTu-
li aRsaqmelia. vTqvaT, wylis Tvisobrivi cvlileba
damokidebulia ara wylis raodenobaze, aramed wylis,
rogorc aseTi nivTierebis cvlilebaze. magaliTad,
wylis, rogorc siTxis gaciebis dros igi yinulad ga-
daiqceva, xolo gacxelebis dros _ orTqlad. naTelia,
rom wylis, rogorc Tvisobrivad siTxis temperaturuli
raodenobrivi mocemulobis cvlileba iwvevs mis sxva Tvi-
sobriobaSi gadasvlas. es sayovelTaod cnobili magali-
Ti martivad xsnis raodenobriobis (da ara raodenobis)
TvisobriobaSi gadasvlis process. analogiurad, wyo-
bilebis Tvisobriobis raodenobrivi cvlileba iwvevs
mis sxva TvisobriobaSi gadasvlas. ase mimdinareobda
wyobilebaTa cvla saukuneebis manZilze.
marqsizmis mTavari mecnieruli memkvidreoba _ `kapi-
tali~ amave principebiT xsnis cnobili bolo wyobilebis
anatomias.
Tqma advilia da Zalze rTulia. mecniereba kapi-
talistur wyobilebas ganixilavs, rogorc bolo etaps
warmoebis saSualebebze kerZo sakuTrebis batonobis
farglebSi, bolo wyobilebas (formacias), romelic
kerZo sakuTrebazea dafuZnebuli.
mTavaria, rom am wyobilebis bunebis realur (da ara
zedapirul) gagebasTanaa dakavSirebuli problemis axsna
(amocanis amoxsna). amdenad, principuli mniSvneloba aqvs
kapitalizmis anatomiis codnas.

20
marqsizmi aleqsandre axatneli

mecniereba gveubneba, rom xelosnoba uZveles droSi


yalibdeba. aseve Zvel droSi Cndeba fuli. fulad-sa-
saqonlo urTierTobani, rogorc wyobilebis wamyvani,
gabatonebuli forma, mxolod kapitalizms axasiaTebs.
es forma ki burJuaziuli revoluciebis Sedegad aRwevs
gabatonebul mdgomareobas.
monaTmflobelobis dros sakiTxi naTeli iyo. mona-xe-
losani batonis kuTvnileba iyo, romelic aiZulebda,
emuSava mis sasargeblod. feodalizmis pirobebSi yma-xe-
losani valdebuli iyo, batonisTvis gadasaxadi eZlia
da garkveuli dro Tavis sasargeblod emuSava. sxvanai-
radaa saqme kapitalistur wyobilebaSi: muSa-xelosani
politikurad Tavisufalia, sanacvlod, ekonomikuradaa
damokidebuli da iZulebulia, imuSaos kapitalistis
sasargeblod.
politikuri Tavisufleba mSromelTa didi miRwev-
aa, magram mTavaria ekonomika. cxovrebaSi politika da
ekonomika ganuyrel mTlianobas hqmnian, erTi meoris
gareSe ar arsebobs. amasTan wamyvan mxares ekonomika
wamoadgens. amitom uwodeben politikas ekonomikis kon-
centrirebul gamoxatulebas.yoveldRiur cxovrebaSi
adamianebi politikas awydebian da iqmneba STabeWdileba
politikis upiratesi mniSvnelobis Sesaxeb.amas polo-
tikis maorganizebeli organizaciebis aqtiuri moqmedeba
afiqrebinebs. saxelmwifo, partiebi, samarTlis sistema
ipyroben adamianTa gonebas da misi upiratesi rolis
STabeWdilebas hqmnian. sinamdvileSi politika, saxel-
mwifo, politikuri organizaciebi ar SeiZleba ufro
meti (maRalganviTarebuli, sxva Tvisebebis mqoneni) iyos,
vidre aris ekonomika da kultura qveynis mosaxleobisa.
Teoriis Tanaxmad, sazogadoebis didi nawilis poli-
tikuri Tavisufleba, ufleba _ imuSaos an ara, imuSaos
ama Tu im konkretul kapitalistTan, garegnulad

21
aleqsandre axatneli marqsizmi
tovebs Tavisuflebis iers. mTavaria, ramden xans Seu-
Zlia pirovnebas am Tavisuflebis SenarCuneba. Sromisa
da xelfasis gareSe ramden xans SeuZlia arseboba mas
da mis ojaxs. saboloo Sedegad, adamiani ekonomikurad
iZulebulia, gayidos Tavisi samuSao Zala (fizikuri
da gonebrivi unari, codna) da am gziT daikmayofilos
sasicocxlo moTxovnilebani (igulisxmeba sakuTari me
da ojaxis wevrebi).
yoveli adamiani, visi bedic damokidebulia xel-
fasze (ara aqvs mniSvneloba, igi upiratesad fiziku-
rad Sromobs Tu gonebrivad), realurad warmoadgens
daqiravebul muSas, Cabmulia daqiravebuli Sromis
sistemaSi da amdenad, daCagrulis mdgomareobaSi imy-
ofeba.
Teoria sazRvravs eqspluatatoris da eqsploatire-
bulis mdgomareobas. sazogadoebis SigniT ekonomikur
procesebs Semdegi ciklebi (procesebi) axasiaTebs:
mTavaria warmoeba. sadac araferi iwarmoeba, iq
adamianebs Soris gasanawilebelic araferia. warmoebis
Semdeg xdeba ganawileba. ganawilebiT miRebuli Semdeg
gacvlis sferoSi gadadis. adamianma rac ganawilebiT
miiRo, is Semdeg SeuZlia, sxva rameze gacvalos. gacvla
xdeba moxmarebis sagnebis (saSualebebis) miRebis mizniT.
sxva procesebi, sxva ciklebi ar arsebobs. aqedan gamom-
dinare, sazogadoebaSi dasadgenia, saidan warmoiSoba
zedmeti Rirebuleba, sadaa sazogadoebis nawilis sim-
didris wyaro.
Teoria adasturebs, rom moxmarebis procesSi axali
da, miT ufro, zedmeti Rirebuleba ar iqmneba. arc gacv-
lis procesSi xdeba misi Seqmna. ganawilebis dros (iseve,
rogorc moxmarebisa da gacvlis), Tu es procesebi samar-
Tlianad warimarTa, adgili eqneba ukve warmoebuli pro-
duqciis moZraobas. axali am procesebis dros ar iqmneba.

22
marqsizmi aleqsandre axatneli

sinamdvileSi ise araa, rom yvelaferi Sromis mixed-


viT, samarTlianad iyofodes da moixmarebodes.
pirvel rigSi es ganawilebas exeba. warmoebuli pro-
duqtis ganawileba rom samarTliani iyos, kapitalists
ar eqneboda interesi, rame ewarmoebina, ufro metic, is
kapitalistic ver gaxdeboda. aravin Seqmnida sawarmos,
daiqiravebda muSebs, awarmoebda produqcias, Tu igives
miiRebda Sedegad, rac daxarja. is yvelafers akeTebs
mogebisTvis. mogeba saidan unda miiRos? mogeba SeiZleba
miiRos im SemTxvevaSi, Tu muSebi qmnian ufro meti Rire-
bulebis produqcias, vidre Rebuloben xelfass. warmoe-
buli produqciis Rirebuleba miRebul xelfasze bevrad
metia. es ki niSnavs, rom ganawileba samarTliani araa.
realur cxovrebaSi samarTlianoba araa arc moxmare-
bis sferoebSi, Tumca iq axali Rirebuleba ar iqmneba.
yvelgan Cadebulia arasamarTliani mogebis survili.
sabolood gamodis, rom warmoebis procesSi Seqmnili
produqtis Rirebuleba icvleba da izrdeba imdenad, rom
mwarmoebel muSas misi SeZena da moxmareba ar SeuZlia.
aseT SemTxvevaSi dgeba viTareba, roca Seqmnili produq-
ti mis Semqmnels upirispirdeba.
Teoriis mixedviT, fulad-sasaqonlo urTierToba,
romelsac Tavisufali warmoebis (sxvanairad _ kapital-
isturi, burJuaziuli da a. S.), urTierTobad miiCneven,
realurad arasamarTliani, yaCaRuri Zarcvis, motyuebis
xasiaTis matarebelia.
yvelaze martivi kiTxva: roca adamiani raRacas yidu-
lobs, ara moxmarebis, aramed Semdgomi gayidvis mizniT,
cxadia, amas mogebisTvis sCadis. Tu imave fasad gayidis,
rogorc iyida, cxadia, mogeba ar darCeba da bolos ga-
kotrdeba. is yidva-gayidvis procesSi axal Rirebulebas
(produqts) ar qmnis, mogebas ki iRebs. ratom?
namdvili zedmeti Rirebuleba iqmneba mxolod war-

23
aleqsandre axatneli marqsizmi
moebis procesSi, danarCeni yvelaferi aris usamarTlo-
bis Sedegi.
mogeba aris simdidris wyaro. mogebas, gamdidrebas
emorCileba da emsaxureba yvela procesi, rac fulad-sa-
saqonlo urTierTobebs exeba. ara aqvs mniSvneloba,
am urTierTobebs kapitalizms uwodeben, socializms,
demokratiul wyobilebas, Tavisufali mewarmeebis sazo-
gadoebas Tu sxva rames.
istoriulad, didi xnis manZilze miaCndaT, rom sim-
didris wyaro adamianis moqmedebis sferos gareTaa. vTq-
vaT, adamiani mdidaria, radgan mas aqvs miwa, tye, mdinare
da a. S. XVIII saukunis Teoretikosebma daaskvnes, rom Ta-
visTavad arc tye aris simdidris wyaro da arc sxva ram.
logikurad gansajes: Tu miwa ar daamuSave, tye, wiaRi-
seuli ar gamoiyene, ver gamdidrdebi. oqros zodebic rom
ewyos miwaSi, Tu ar amoTxare da moixmare, is simdidris
wyaro ver gaxdeba. gamodis, rom simdidris wyaro aris
Sroma. unda iSromo, miwa daamuSao, tye moixmaro, oqro
amoTxaro da a. S. niSnavs, unda iSromo, rom gamdidrde.
marqsizmamde miCneuli iyo, rom simdidris wyaroa
Sroma. amave dros, iyo calkeuli mixvedrebi. adamianebi
daaxloebiT Tanabari samuSao Zalis mqoneni arian. erTma
SeiZleba meoreze orjer meti samuSao Zala daxarjos,
SeiZleba samjer meti, magram asjer da aTasjer gamoiri-
cxeba. Sesabamisad, Tu Sromaa simdidris wyaro, erTi
SeiZleba meoreze orjer, samjer mdidari iyos da ara ise,
rogorc cxovrebaSia: erTi milioneri, sxvebi Ratakebi.
gamodis, rom Sroma ar gansazRvravs simdidres.
moazrovneTa aseT azrebs marqsizmma daumata mxolod
erTi sityva. am sityvis dasabuTebas ki dasWirda oci
wlis katorRuli Sroma da cnobili `kapitalis~ oTxi msx-
viltaniani tomi. Sedegad, mecnierulad iqna dasabuTebu-
li, rom ubralod Sroma ki araa simdidris wyaro, aramed

24
marqsizmi aleqsandre axatneli

sxvisi Sroma. mewarme qiraobs ra muSebs, xelfasis saxiT


maT uxdis ara Seqmnili produqtis srul Rirebulebas,
aramed mxolod nawils. mSromelebis mier warmoebuli
Rirebulebis nawili aris zedmeti Rirebuleba, romlis
anazRaureba ar xdeba. mewarme iTvisebs warmoebuli pro-
duqciis aunazRaurebel nawils da Rebulobs mogebas.
miTiTeba samecniero-teqnikur progresze, robo-
tebis da a. S. gamoyenebaze, aramarTebulia, radgan ar
arsebobs teqnikuri saSualeba, romelic adamianis mier
ar iyos Seqmnili. calkeul mSromelebTan mimarTebaSi
aseTi daskvna, SeiZleba, marTebulia, magram sazogadoe-
brivi moculobiT arasworia. Teoria ki eyrdnoba ara
calkeul magaliTebs, aramed mTlianad sazogadoebriv
mocemulobas.
fulad-sasaqonlo urTierTobaTa damkvidreba win-
afeodalur (batonymur) wyobilebasTan SedarebiT Zalze
progrsuli movlena iyo, magram Tavisuflebis, samar-
Tlianobis iseT miRwevad ver CaiTvleba, rogoradac mas
xelisuflebebi warmoadgenen. jer kidev axalgazrda f.
engelsi werda, rom ufuloba abeCavebs adamians. fuliT
SegiZlia sxvisi coli, Svili iyido da asec xdeba. rac
Seexeba didi fuli ufro metad ryvnis adamians. fulis
aseTi mxare ki miCqmalulia. swored aseTma mdgomareobam
ubiZga k. marqss daewyo wyobilebis anatomiis kvleva, ra-
sac Sedegad mohyva sayovelTaod aRiarebuli naSromis
_ `kapitalis~ Seqmna.
moZRvreba xazs usvams ekonomikisa da politikis
erTianobas. ar arsebobs ekonomika politikis gareSe
da piriqiT, politika ekonomikis gareSe. es erTis ori
mxarea, maTi dialeqtikuri erTianobaa.
cxovreba adasturebs am debulebis WeSmaritebas.
ar arsebobs mdidari adamiani, romelsac ar hqondes
politikuri ambiciebi da ar monawileobdes politikur

25
aleqsandre axatneli marqsizmi
sferoSi pirdapir an iribad, daqiravebulTa meSveobiT.
zustad aseve, ar arsebobs politikosi, romelic ekono-
mikur (materialur) keTildReobas ar mieswrafebodes
aSkarad an farulad.
jer kidev f. engelsis sicocxleSi (1895 wlamde)
iqmneboda mravali saxis koncefciebi, romelTa mizani
arsebuli wyobilebis samarTlianobis dasabuTeba iyo
da amisda miuxedavad, cxadi iyo wyobilebis Sinagani
winaaRmdegobrivi xasiaTi.
veravin uaryofda im realobas, rom warmoebas aqvs
sazogadoebrivi xasiaTi. miTviseba (ganawileba) ki
kerZo xasiaTis matarebelia. ganawileba daqiravebul
mSromelebze xdeba Sromis (samuSao Zalis xarjvis)
mixedviT, mflobelebze (damqiraveblebze) ki kapitalis
mixedviT. esaa wyobilebis ZiriTadi winaaRmdegoba. kerZo
sakuTrebis batonobis pirobebSi aravin akontrolebs
da icis ra saxis produqti iwarmoeba da ra raodenobis.
warmoeba sazogadoebis masStabiT anarqiulia. amasTan
sazogadoebrivi warmoebis anarqiulobas upirispirdeba
mkacri gegmiuroba calkeuli sawarmoebis moculobiT.
warmoebis anarqiuloba iwvevs konkurenciul brZolas.
konkurentebi ki brZolis formebs ar arCeven sakuTari
warmatebisTvis. am saqmeSi yvelaferi misaRebia, TviT
xelisuflebis mosyidvis CaTvliT.
mokle daskvnis saxiT iTqmeba, rom fulad-sasaqonlo
urTierTobani mravali winaaRmdegobebis Semcvelia,
usamarTloa da ganviTarebis raRac etapze daiRupeba.
kapitalizmis Secvla axali wyobilebiT gardauvalia,
magram rodis? ganviTarebis ra dones (etaps, stadias _
saxelwodeba mravalia) unda miaRwios wyobilebam, rom
misi daRupva da axlis dafuZneba aucilebeli gaxdes?
saintereso mdgomareobaa.. dRevandelobas, msoflio
mecnierebasamaze pasuxi ara aqvs. cota xnis win miiCne-

26
marqsizmi aleqsandre axatneli

vdnen, rom msoflioSi aris ori sistema: kapitalistu-


ri da socialisturi. kapitalisturi moZvelebuli da
socialisturi momavali. iyo didi ideuri brZola am
sistemaTa daxasiaTebis saqmeSi. aseve iyo e. w, konver-
genciis Teoriebi, romlebic amtkicebdnen, rom realu-
rad am sistemebs (wyobilebebs) ufro meti saerTo aqvT,
vidre ganmasxvavebeli. am niadagze iqmneboda franguli,
Sveciuri, skandinaviuri socializmis Teoriebi. social-
isturi qveynebis sistemaTa Secvlis Semdeg es yvelaferi
dasrulda. Tanamedrove pirobebSi miRebulia axali
saxeli: Tanamedrove industriuli sazogadoeba anu arc
mTlad kapitalizmi da arc mTlad socializmi. erTicaa,
meorecaa da am dros arc erTia da arc meore. maS, ra aris?
ra gaigos rigiTma adamianma?
kidev ufro sainteresoa, rom aseT Sedegs mxolod
erTi adamiani iTvaliswinebda. es iyo fridrix engelsi.
rom ar gamovides litoni sityva, mokled gasaxsenebelia
misi daskvnebi. Zneli araa. sakmarisia dainteresebulma
dakvirvebiT waikiTxos f. engelsis naSromis `antidi-
uringis~ Teoriuli nawili. ras naxavs iq mkiTxveli? fu-
lad-sasaqonlo urTierTobaTa (kapitalizmis) umaRlesi
miRwevebis SesaZleblobaTa daxasiaTebas.
simartivisaTvis: sayovelTaod cnobilia, rom ka-
pitalizmi (fulad-sasaqonlo urTierTobani) gadis
ganviTarebis rig safexurebs: 1. martivi kooperacia, 2.
manufaqturuli warmoeba, 3. manqanuri warmoeba, 4. monop-
olisturi kapitalizmi, 5. saxelmwifo-monopolisturi
kapitalizmi.
dRes mowinave qveynebi swored am safexurze arian.
iTvleba, rom saxelmwifo-monopolisturi kapitalizmi,
sxvanairad (humanurad, dafarulad da SesaniRbad) Tana-
medrove industriuli sazogadoeba aris samarTliano-
bis gansaxiereba da alternativa ar gaaCnia.

27
aleqsandre axatneli marqsizmi
samwuxarod, erTaderTi, vinc amtkicebda, rom kapi-
talizms unda hqondes ganviTarebis kidev erTi safexuri,
iyo f. engelsi. ras ambobda igi?
1. miwis nacionalizacia aris burJuaziis (kapital-
istebis) sanukvari ocneba. marTalia, garkveul
pirobebSi isini iZenen miwas da memamules emsgavse-
bian, magram, saboloo angariSiT, nacionalizaciis
momxreni arian. miwis nacionalizacia aris kapi-
talizmis umaRlesi miRweva.
2. kapitalisturi ganviTareba miaRwevs warmoebis
saSualebebze saxelmwifo sakuTrebis damyarebas,
saxelmwifo monopoliis ganxorcielebas.
3. warmoebis saSualebebze saxelmwifo sakuTreba,
logikurad gamoiwvevswarmoebis gegmiurobas.
es sami maxasiaTebeli niSnavs kerZo sakuTrebis likvi-
dacias kerZo sakuTrebis farglebSi. kerZo individual-
uri Tu koleqtiuri (monopolisturi) sakuTreba adgils
dauTmobs kerZo-saxelmwifo sakuTrebas. amas mohyveba
kerZo mewarmeTa (kapitalistTa) gadaqceva saxelmwifo
moxeleebad. garegnulad yvela iqneba saxelmwifos
daqiravebuli muSaki. Ria dapirispireba kapitalisteb-
sa da mSromelebs Soris, damqiraveblebsa da daqirave-
bulebs, eqspluatatorebsa da eqsploatirebulebs Soris
gaqreba (SeiniRbeba). sinamdvileSi sazogadoeba gaiyofa
or klasad: 1. erTiani kapitalistTa klasi _ adamianTa
is nawili, romelic ganawilebisas Rebulobs ara Sromis,
aramed Tanamdebobis, pasuxismgeblobis mixedviT. rac
mTavaria, miRebul privilegiaTa da maRali xelfasebis
wyalobiT, maTi bedi xelfasze araa damokidebuli; 2.
erTiani muSaTa klasi _ adamianTa is nawili, romelTa
bedi xelfaszea damokidebuli.
aseT sazogadoebaSi warmoeba iqneba gegmiuri, magram
dauintereseblobis gamo, gegmebi an ar Sesruldeba, an
Sesruldeba uxarisxo produqciis Seqmnis gziT. sab-

28
marqsizmi aleqsandre axatneli

olood, misi moxmareba garantirebulia, radgan saxel-


mwifo monopoliis pirobebSi sxva ar iarsebebs.
erTiani kapitalistTa klasi sazogadoebriv-politi-
kuri marTvis sistemas gahyofs sakanonmdeblo da aRmas-
rulebel nawilebad. sakanonmdeblo sferoSi daSvebuli
iqneba demokratiis iseTi moTxovna, rogoricaa arCevnebi.
sakanonmdeblo xelisuflebis arCevnebi gaimarTeba peri-
odulad, magaliTad, rogorc axlaa CvenSi _ yovel oTx
weliwadSi erTxel.
realurad, es iqneba arCevnebis komedia, radgan air-
Ceven gabatonebuli klasis warmomadgenlebs, romelTac
arafris Secvla ar SeuZliaT sanacvlod, maT miecemaT
maRali xelfasebi, ekonomikuri da politikuri privile-
giebi, rac maT loialur damokidebulebas ganapirobebs.
namdvili klasobrivi Zalaufleba koncentrirebuli
iqneba aRmasrulebeli xelisuflebis xelSi, am sferoSi
ki moxdeba Tanamdebobis pirTa daniSvna zevidan qveviT.
amasTan xelfasebi da privilegiebi ganawildeba ara
Sromis, aramed Tanamdebobrivi pasuxismgeblobis mixedviT.
garegnulad yvela saxelmwifos mier daqiravebuli
muSaki iqneba, sinamdvileSi sazogadoeba daiyofa erTian
kapitalistTa da erTian muSaTa klasebad.
wyobilebis ganviTarebis aseTi maRali safexuri
iqneba imis momaswavebeli, rom kapitalisturma wyobam
miaRwia mis bolo, meeqvse safexurs da qmnis winapirobas
axal wyobilebaze gadasasvlelad.3
iseve, rogorc formaciaTa cvla, kapitalisturi gan-
viTarebis safexurebic SeiZleba grafikulad gamoisaxos:
1 2 3 4 5 6

I II

3. am sakiTxebzeix. avtoris adre miTiTebuli naSromi.

29
aleqsandre axatneli marqsizmi
I.Tavisufali II. monopolisturi kapital-
konkurenciis faza izmis faza Sedgeba sami safex-
Sedgeba sami safexuri- urisagan: monopolisturi ka-
sagan: martivi koop- pitalizmi, saxelmwifo-mo-
eracia, manufaqtura, nopolisturi kapitalizmi da
manqanuri warmoeba. saxelmwifo kapitalizmi.
marqsizmis es Teoriuli gaTvla xdeboda im dros,
roca mowinave qveynebSi mimdinareobda gadasvla pirveli
fazidan meoreSi. mowinave qveynebSi (inglisi, germania,
aSS) iqmneboda monopoliebi. Tavisufali konkurencia
adgils uTmobda monopoliaTa batonobas. Teoriulad es
niSnavda imas, rom kapitalizms win hqonda ganviTarebis
xangrZlivi dro da safexurebi.
XIX saukunis bolos marqsizmi ukve sayovelTaod aR-
iarebuli moZRvreba iyo da muSaTa partiebi aqtiurad
moRvaweobdnen misi debulebebis praqtikuli ganxor-
cielebisaTvis. f. engelsi amitom afrTxilebda revolu-
cioner-Teoretikosebs da ambobda: iseT ganuviTarebel
qveyanaSi, rogoric germaniaa, muSaTa revolucia rom
moxdes, erTaderTi, rasac miaRweven, iqneba siRaribis
Tanabari ganawileba. siRatakis ganawilebis dros ki
kvlav aRmocendeba is usamarTloba,, romlis winaaRm-
degac moxdeba revolucia. mSromelebi irwmuneben, rom
socialisturma (komunisturma _ es igivea) revoluciam
maT Tanasworuflebianoba ki ar moutana, aramed iseTive
umsgavsoba, romlis winaaRmdegac ibrZodnen. saboloo
angariSiT, aseTi socializmi (komunizmi) mSromelebs
rwmenas daakargvinebs. amitom ganuviTarebel germaniaSi
socialisturi revolucia Zalze adrea da uperspeqtivo.
f. engelsis mier 1895 wels gamoTqmuli es gafrTxile-
ba saguldagulod iqna miviwyebuli, magram dRevandel
viTarebaSi, roca misi winaswarmetyveleba maTematikuri
sizustiT axda e. w. socialisturi qveynebis magaliTze,

30
marqsizmi aleqsandre axatneli

SesaZlebeli xdeba simarTlis gaxmaureba.


cxadia, patara statia moZRvrebis yvela sakiTxs ver
Seexeba. maT Soris iseTi debulebebia gverdavlili, ro-
melTa gareSe amocana srulad ganxilulad ver CaiTvle-
ba. imedad is rCeba, rom adregamoqveynebul naSromebSi
maTi axsnaa mocemuli. aq mxolod dasaxelebulia kapital-
isturi wyobilebis is bolo safexuri, saidanac SeiZleba
da moxdeba axal wyobilebaze gadasvla.
aseve iTqmeba, rom marqsisaTvis socializmi da komu-
nizmi sinonimebia, erTi da igivea. igi warmoebis saSuale-
bebis sazogadoebriv sakuTrebaze dafuZnebuli pirveli
formaciaa da ara bolo. es sxva epoqaSi da sxvaTa mier
xdeba terminTa ( saxelwodebaTa) `dazusteba~, `gami-
jvna~, `sxvadasxva SinaarsiT aRWurva~ (vTqvaT, qalsac
SeiZleba kacis saxeli uwodo, magram amiT igi kacad ver
gardaiqmneba).
marqsizmis rigi debulebebis `sxvanairi~ axsna an su-
lac miviwyeba ukavSirdeba XX saukunes da igi leninizmis
saxeliTaa cnobili.

31
aleqsandre axatneli marqsizmi

5. leninizmi
didi xnis ganmavlobaSi e. w. socialisturi banakis
qveynebSi da msoflioSi miCneuli iyo, rom leninizmi meoce
saukunis marqsizmia. imdenad myarad iyo damkvidrebuli
es azri, rom mkacri cenzuris pirobebSi odnav gansxvave-
buli mosazrebac ki idevneboda, iCqmaleboda, isjeboda.4
oficialurad leninizmi, Semdeg stalinizmic, marq-
sistuli moZRvrebis logikur gagrZelebad da praqti-
kul ganxorcielebad iTvleboda. cxadia, iyvnen mcodne
da gamgebi adamianebi, romlebic xvdebodnen simarTles.
aseTi, xelisuflebis mier gzaabneulad gamocxadebuli
adamianebis raodenoba gansakuTrebiT gaizarda gamoCe-
nili avantiuristis n. xruSCovis imperatorobis dros.
XX saukunis bolos e. w. socializmis kraxi avtomat-
urad marqsizmzec gavrcelda. logikuria: Tu arsebuli,
Tanac ganviTarebuli `socializmi~, imis nacvlad, rom
`Zirmompali~ kapitalizmisTvis ganviTarebaSi gaeswro,
CamoiSala da erTbaSad Cveulebriv kapitalizmad gar-
daiqmna, daisvas kiTxva: wyobilebasTan erTad marqsizmma
ganicada Tu ara kraxi? TavisTavad cxadia, Tu yvelaferi
Teoriuli da praqtikuli, rac socialistur qveynebSi
marqsizmis saxeliT xorcieldeboda, marTlac, marqs-en-

4. avtors 1969 w. damTavrebuli hqonda naSromi `k. marqsi da f. en-


gelsi kapitalizmidan komunizmSi gadasvlis kanonzomierebis Ses-
axeb~ (cxadia, rusul enaze, radgan aseTi saxis nawarmoebi moskovis
prerogativa iyo). 1974 w. naSromi `moleninzmda~, daemata sabWoTa
socializmis mcire qeba, burJuaziul TeoriaTa aucilebeli kritika
da ise waredgina. amis miuxedavad, naSromi akrZalul literaturaSi
moxvda, avtori `gadarCa~.

32
marqsizmi aleqsandre axatneli

gelss ukavSirdeboda, maSin praqtikuli `marqsizmis~


kraxi Teoriuli moZRvrebis kraxsac moaswavebda. Tu
marqsizmis principebsaxorcielebdnen da am principeb-
ma ar gaamarTla, cxadia, principebis simrudea marcxis
safuZveli.
praqtikulad, ase ismis sakiTxi: damnaSavea Tu ara
marqsizmi imaSi, rac xdeboda da riTac dasrulda `so-
cializmis~ mSenebloba saerTod da maT Soris Cvens sam-
SobloSi?
SekiTxvis sapasuxod mokled CamoiTvleba ZiriTadi,
riTac marqsizmi gansxvavdeboda leninizmisgan. wamkiTx-
veli ki iolad mixvdeba raSia erToba-sxvaoba.
pirvel rigSi, unda gairkves, materialisturi diale-
qtikis Semqmneli marqs-engelsi obieqturad afasebdnen
realur samyaros Tu subieqturi, voluntaristuli da
idealisturi iyo maTi midgoma. vrceli filosofiu-
ri gansjis gareSe unda iTqvas, rom msoflioSi aravis
eWvi ar Seutania `kapitalis~ Semqmneli k. marqsis da
`bunebis dialeqtikis~ Semqmneli f. engelsis kvlevebis
obieqturobaSi, maTi msoflmxedvelobis materialis-
turobaSi.
aseve v. lenini iTvleboda maTi ideebis mecnieruli si-
wmindis damcvelad da gamgrZeleblad. SeiZleba, bunebis
movlenebis ganxilvisas, igi, marTlac, materialistur
poziciebze idga, magram sazogadoebrivi ganviTarebis
kanonzomierebaTa garkvevisas, aSkarad ikveTeba subieq-
tivizmi da idealizmi. problemis arsSi CauRrmaveblad
ismis v. leninis idealist-materialistobis Tanafardo-
bis sakiTxi. iyo igi idealisti, Tu ara? Tu ho, ramdenad
iqneboda igi marqsisti?
marqsizmi amtkicebda: sazogadoebriv ganviTarebas
aqvs kanonzomiereba, romlis Secvla, adamianTa subieq-
turi survilis SemTxvevaSi, SeuZlebelia. sayovelTaod

33
aleqsandre axatneli marqsizmi
cnobilia, rom klasebisa da klasTa brZolis faqtis ar-
seboba jer kidev burJuaziulma mecnierebma daasabuTes.
am mxriv, marqsizmis damsaxureba is aris, rom klasTa
brZolis koncefcia proletariatis (daqiravebul muSa-
Ta) istoriul rols daukavSira.
v. lenini sabWoTa kavSirSi aRiarebuli `marqsisti~,
Tavidanve emijneboda moZRvrebas am sakiTxSi. marqsizmi
miiCnevda, rom mxolod daqiravebul muSaTa klass Seu-
Zlia uklaso sazogadoebaze gadasvla. yvela sxva klasi
met-naklebad kerZo sakuTrebasTanaa dakavSirebuli
da, amdenad, reaqciul Zalas warmoadgenda, maT Soris _
glexoba. wvrili glexobac maT miwis kerZo sakuTrebas-
Tan dakavSirebul da, amdenad, socializmisTvis (komu-
nizmisTvis) reaqciul Zalad miaCndaT.
ruseTis imperiaSi, feodalur, glexur qveyanaSi,
`xalxosnur~ ideebze aRzrdili v. lenini glexobas
socialisturi ideebisaTvis mebrZol Zalad miiCnevda.
qveyanaSi, sadac 165 milioni mosaxlidan proletariati
sul 1,4 milions Seadgenda, saerTod, daqiravebulebi
(gamyidvelebi, mosamsaxureni da a.S.). 10 milions social-
isturi revoluciis araviTari socialuri safuZveli
ar arsebobda. imperiaSi iyvnen xalxosnuri teroristu-
li dajgufebebi, romlebsac marqsizmze warmodgenac
ar hqondaT. am moZraobis mowinave warmomadgenelma g.
plexanovma xeli mohkida marqsizmis Seswavlas. v. leninma
misi meSveobiT ganizraxa axali, popularuli moZRvrebis
aTviseba da brZola glexur qveyanaSi, ararsebuli pro-
letariatis interesebisaTvis.
im dros, roca gardacvalebamde ramdenime TviT adre
(1895 w.) f. engelsi afrTxilebda germanel revolucio-
nerebs socialisturi revoluciis SeuZleblobis Sesax-
eb, v.lenini amtkicebda glexobis socialisturi bunebis
arsebobas da muSebTan kavSirSi socializmis damyarebis

34
marqsizmi aleqsandre axatneli

SesaZleblobas (1894 w.).


im dros, roca f. engelsi SeuZleblad miiCnevda
socializmis ganxorcielebas proletariatis gadam-
wyvet klasobriv Zlad gadaqcevis gareSe, kapitalizmis
ganuviTareblobis pirobebSi, v.lenini amtkicebda, rom
ruseTSi ukve viTardeba kapitalizmi da socializmze
gadasvlac SesaZlebeliao. man 1899 w. dawera naSromi
`kapitalizmis ganviTareba ruseTSi~, sadac asabuTebda
baton-ymur qveyanaSi kapitalizmis ganviTarebis realo-
bas. misi azriT, ruseTSi, marTalia, proletariati susti
da mcirericxovania, magram arc burJuaziaa Zlieri da
ganviTarebuli. didi `marqsisti~ v. lenini ar Tu ver iT-
valiswinebda f. engelsis gafrTxilebas. es ukanaskneli
ki swerda: revolucioneri, romelic imis imediTaa, rom
marTalia kapitalizmi ganuviTarebelia da proletaria-
ti susti, sanacvlod, arc burJuaziaa mravalricxovani
da Zlieri, _ jer kidev saWiroebs marqsizmis anbanis Ses-
wavlaso. idealisti v.lenini marqsistobda, marqsizmis
ukugdebis viTarebaSi.
marqsizmi asabuTebda, rom nebismieri wyobileba ar
SeiZleba imaze meti (sxvanairi) iyos, vidre aris ekono-
mika da kultura xalxisa. bunebrivia, igulisxmeboda
warmoebis saSualebebis ganviTareba da warmoebiT urT-
ierTobaTa done (warmoebis kultura) da ara cekva-sim-
Rerisa. amitom fiqrobdnen, rom socializmze gadasvla
SeiZleba momxdariyo mas Semdeg, rac kapitalizmi amow-
uravda winsvlis SesaZleblobas. TviT kapitalizmis gan-
viTarebis safexurebis gamotoveba miaCndaT SeuZleblad.
mxoolod im SemTxvevaSi, Tu mowinave qveynebi daexmare-
bodnen CamorCenils, mas SeeZlo aucilebeli safexuris
swrafad gavla da ara gamotoveba.
v. leninisxvanairad sazRvravda. igi feodaluri
ruseTis socializmis gzaze dayenebas miiCnevda Sesa-

35
aleqsandre axatneli marqsizmi
Zleblad. kapitalizmis safexuris ki ara, wyobilebis
gamotovebis gziT. bevrad gvian aRiara man: batonymo-
ba qalaqebSi movspeT 1905 w. revoluciis dros, xolo
soflad, mxolod 1920 welso. msjeloba kapitalizmis
mospobaze CrdilSi rCeboda (xatovani SedarebisTvis: v.
lenini fiqrobda, rom SesaZlebelia 5-6 wlis bavSvebis
SeuRleba da maT damoukideblad unda marTon ojaxi).
arc isea saqme, rom v. lenins araferi marqsistuli ar
moswonda. kerZod, revoluciis permanentulobis sakiTxi
misTvis misaRebi aRmoCnda.
marqsizmi miiCnevda, rom Tavisi arsiT kapitalizmi-
dan socializmSi gadasvla, Tundac igi mSvidobianad
ganxorcieldes, mainc revoluciaa. realurad, warmoebis
saSualebebis kerZo sakuTrebaSi arsebuli wyobilebidan,
sazogadoebriv sakuTrebaze gadasvla revolucias
gulisxmobs. amasTan, revolucia iqneba permanentuli
(ganuwyveteli) da SeiZleba ganxorcieldes sxvadasxvanai-
rad: 1. revolucia daiwyeba erT-erT mowinave qveyanaSi
da igi gagrZeldeba 10-15-25 weli, sanam ar moxdeba Zveli
wyobilebis likvidacia da socializmis (komunizmis) sab-
oloo damkvidreba; 2. revolucia gaimarjvebs erTdrou-
lad ramdenime mowinave qveyanaSi; 3. revolucia SeiZleba
daiwyos SedarebiT sustad ganviTarebul qveyanaSi, man
biZgi misces moZraobas maRalganviTarebul qveynebSi
da revoluciam gaimarjvos met-naklebad erTdroulad.
calke aRebul erT qveyanaSi kapitalisturi garemocvis
pirobebSi gamarjveba (saboloo) gamoiricxeba.
v. leninisaTvis misaRebi iyo permanentuli revo-
luciis es mesame varianti. fiqrobda: ruseTi daiwyebs,
germania, inglisi da a. S. gaagrZeleben da revolucia
erTbaSad gaimarjvebs did sivrceSi . amitom, samoqalaqo
omis dasrulebis Semdeg, daiwyes 1920 w. omi poloneTTan.
romara didi marcxi varSavis misadgomebTan, sabWoTa

36
marqsizmi aleqsandre axatneli

wiTeli armia germaniasac `miexmareboda~ revoluciis


mowyobaSi.
marqsizmi miiCnevda, rom socialisturi revolucia
moxdeboda, roca kapitalizmi amowuravda ganviTarebis
Sinagan SesaZleblobas e. i. saxelmwifo kapitalizmis
safexurze. am periodSi proletariatis maorganizebe-
li da warmmarTveli iqneboda partia. proletariatis
mier Zalauflebis aRebis Semdeg partia daiSleboda
da adgils proletariatis diqtaturis xelisuflebas
dauTmobda. partia maT droebiT brZolis saSualebad
miaCndaT.
v. lenini partiis arsebobas sxva mniSvnelobas aniWeb-
da. partia unda yofiliyo socialisturi saxelmwifos
warmmarTveli Zala. TviT proletaruli saxelmwifo
unda yofiliyo partiis nebis aRmasrulebeli (is, rac
moxda sabWoTa kavSirSi).
marqsistuli Teoriis Tanaxmad, socialisturi
revoluciis procesSi damyardeboda proletariatis
diqtatura. am sakiTxs kargi gageba sWirdeba. Teoriis
mixedviT, saxelmwifo klasobrivi batonobis iaraRia.
burJuaziuli saxelmwifo realobaSi kapitalistTa
diqtaturaa, Tumca mas zeklasobrivi interesebis
damcvelad warmoadgenen. revoluciis procesSi bur-
Juaziis diqtaturas cvlis proletariatis diqtatura.
igi gamodis naxevarsaxelmwifod. eqspluatatorebTan
mimarTebaSi klasobrivi brZolis iaraRia, mSromelebTan
mimarTebaSi monapovris dacvisa da saxalxo meurneobis
gaZRolis saSualeba. amasTan, burJuaziis likvidaciis
procesSi misi sajaro (politikuri) funqciebi ikveceba
da rCeba meurneobis ganviTareba.
v. lenini, proletariatis diqtaturis amocanebs
aerTianebda politikuri partiis amocanebTan da wvril-
glexur, kapitalisturi ganviTarebis gzaze damdgar

37
aleqsandre axatneli marqsizmi
qveyanaSi. mas socializmis damkvidrebis mTavar saSuale-
bad miiCnevda. diqtatura misTvis mkacri, sisxlis Semcve-
li sityva iyo, romelsac evaleboda Zveli wyobilebis
daundobeli mospoba.
Tu marqsizmisTvis gadamwyveti mniSvneloba hqonda-
kapitalisturi ekonomikis maRal ganviTarebulobas da
warmoebis urTierTobaTa maRal kulturas, v. lenini-
saTvis arsebiTi proletariatis (igulisxmeba partiis)
diqtaturis damyareba iyo. diqtaturis meSveobiT unda
momxdariyo Zveli wyobilebis likvidacia, ekonomikis
ganviTareba da warmoebiT urTierTobaTa kulturis
amaRleba.
marqsizmi miiCnevda, rom, rogorc kerZo sakuTrebaze
dafuZnebuli wyobilebebi (formaciebi) SeiZleba iyos
sxvadasxva (monaTmflobeluri, feodaluri, kapitalils-
turi), aseve socialisturi (komunisturi) formaciebi
iqnebian gansxvavebulebi. k. marqsis `kapitalis~ pirveli
tomis 24 Tavis me-7 paragrafia am mxriv sayuradRebo. es
niSnavs, rom socializmi (komunizmi) sulac ar warmoad-
gens sazogadoebrivi ganviTarebis saboloo safexurs.
ganviTareba iqneba mudmivi, miRweuli yoveli safexuri
(stadia, formacia da a. S.) warmavali. marqsistma edvard
bernSteinma es procesi ase warmoadgina: moZraoba win
iqneba absoluturi, saboloo Sedegi fardobiTi.
v. leninma ver Tu ar gaigo naTqvamis realuri azri
da mwared dascina e. bernSteins. naxeT ras ambobs: moZ-
raoba yvelaferia, saboloo Sedegi _ araferi. rogor
Tu araferi, Cveni saboloo mizani komunizmia.
v. leninis mixedviT gamodioda, rom komunizmi iqne-
boda erTxel da samudamod proletariatis diqtaturis
mier damyarebuli wyobileba.
marqsizmis Tanaxmad, Tavdapirveli safexuri (wyo-
bileba, formacia) komunizmisa miaRwevda adamianTa sa-

38
marqsizmi aleqsandre axatneli

sicocxlo moTxovnilebebis ufaso dakmayofilebas. es


ki niSnavda sakvebis, Casacmelis, binis moTxovnilebaTa
dakmayofilebas. obieqturad moazrovne daeTanxmeba, rom
adamianTa moTxovnilebani usazRvroa da momavalSi ufro
mravalferovani gaxdeba. Sesabamisad, mzardi moTxovnile-
bebis sruli dakmayofileba praqtikulad SeuZlebelia.
miswrafeba amisa iqneba, Sedegi ki yovelTvis naklovani.
marqsizmi aseve miiCnevda, rom sasicocxlo moTxov-
nilebaTa ufaso dakmayofileba gaxdeba winapiroba Sromis
ganTavisuflebisa da adamianur cxovrebaze gadasvlisa.
Teoria gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda auci-
lebeli samuSao drois Semcirebas da Tavisufali drois
zrdas. safuZvlad samuSao drois gageba iyo aRebuli.
samuSao dro dRes sxvanairad iangariSeba. iTvleba,
rom samuSao dro rva saaTiT Semoifargleba. Teoriis
Tanaxmad aseTi gansazRvreba arasworia. samuSao dro
bevrad farTe cnebaa, vidre oficialur samsaxurSi ga-
tarebuli rva saaTi. sinamdvileSi samuSao droSi Sedis
samsaxurSi wasvlis, iq Sesvenebis da ukan wamosvlis dro.
amas emateba sakvebis mopovebisa da miRebis, samsaxurSi
wasvlisaTvis momzadebis, daxarjuli energiis aRdge-
nis, kvalifikaciis amaRlebis dro da yvelaferi is, ris
gareSec adamiani yoveldRiurad samsaxurSi rva saaTs
nayofierad ver gamoiyenebs.yovelives emateba kidev
erTi aucilebeli _ Zilis dro da ra rCeba adamians
amis Semdeg? rCeba Tavisufali dro? safiqralia, rom
ara. adamianuri cxovreba marqsizmisaTvis yovelmxrivi
fizikuri da gonebrivi ganviTarebis pirobebis Seqmnas
gulisxmobs. rodis, ra viTarebaSi SeZleben adamianebi
yovelmxriv harmoniul ganviTarebas, es sakiTxTa sakiTx-
ia. amitomaa Tavisufali drois zrdis kanoni umTavresi.
CvenTvis da Cvennair mdgomareobaSi myofi erebi-
saTvis gansakuTrebiT sainteresoa erovnuli sakiTxis

39
aleqsandre axatneli marqsizmi
marqsistuli gageba. igi erTi winadadebiT gamoiTqmeba:
araa Tavisufali eri, romelic sxvas Cagravs. am daskvnis
Tanaxmad, eri, romelic sxvebze batonobs, pirvel rigSi,
Tavadaa Cagruli da saWiroebs gaTavisuflebas. mokle
ganmartebaa aucilebeli: eri rTuli fenomenia. igi
Sedgeba mcirericxovani gabatonebuli klasisgan da
didi umravlesoba Cagruli masisgan. mCagvreli eris gab-
atonebuli nawili Cagravs da Zarcvavs pirvel rigSi sa-
kuTari eris did umravlesobas. paralelurad, Cagruli
umravlesobis gamoyenebiT ipyrobs, imonebs, Cagravs sxva
erebs. am viTarebidan gamomdinare, Cagrulma erma xeli
unda Seuwyos mCagvreli eris Cagruli umravlesobis
gamoRviZebas, darazmvas, brZolas sakuTari mCagvreli
klasis winaaRmdeg. roca Cagruli umravlesoba aRs-
dgeba sakuTari mCagvrelebis winaaRmdeg, maSin Cagrul
ers miecema Tavisuflebis mopovebis SesaZlebloba. sxva
SemTxvevaSi Cagruli eris brZola SeiZleba uSedego
aRmoCndes, gaRebuli msxverplis odenobis miuxedavad.5
v. leninis Tvalsazrisi erovnul sakiTxSi Zalze
gansxvavebuli gaxldaT. miiCnevda ra Tavs rusad, didi
rusi eris Svilad da warmomadgenlad, igi Tavis koncef-
cias ase ayalibebda: ramdenadac evropis mowinave moaz-
rovneebis mier damkvidrebuli iyo debuleba mravalero-
vani imperiebis drogasulobaze, aRiarebuli iyo erTa
TviTgamorkvevisa da damoukidebeli saxelmwifos Se-
qmnis ufleba. v. lenini sityvierad mis progresulobas
aRiarebda. igi araerTgzis acxadebda, rom emxroba erTa
TviTgamorkvevis uflebas da ara realur gamoyofas.
igi miiCnevda, rom radganac erovnulad Wreli

5. mxolod mogonebisTvis. 1968 w. miwuruls da 1969 w ianvarSi orjer


dainteresda zviad gamsaxurdia erovnuli sakiTxis marqsistuli
gagebiT. principi misaRebad, brZolis taqtika miuReblad miiCnia. am
niadagze sakmaod civad davcildiT. momavalma dagvanaxa marqsizmis
poziciis siswore. ucnobia man Secvala Tavisi radikalizmi Tu ara.

40
marqsizmi aleqsandre axatneli

saxelmwifo moZvelebulia, uvargisia, saWiroa aseTi


saxelmwifos ara daSla, aramed mcire erebis asimilaciis
daCqareba. ise, rogorc amas mefis nacvali voroncovi
akeTebda saqarTveloSi. ise, rogorc moxda `Serwyma,
SeduReba, asimilireba~ aSS-Si.
misi azriT, msoflio socialisturi revoluciis
gamarjvebis Semdeg (amaSi mas eWvi ar epareboda) didi
(xalxmravali) saxelmwifoebi Seqmnidnen msoflio fed-
eraciul socialistur saxelmwifos. federaciis yoveli
wevri daaCqarebda mcire erTa asimilaciis process. am
mizniT mcire erebis bedi ise unda mowyobiliyo, rom arc
erT maTgans ara hqonda erovnuli saxelmwifos Seqmnis
realuri ufleba. maT dasawyisisaTvis miecemodaT admin-
istraciuli avtonomia. teritoriulad avtonomias ar
eqneboda mkveTrad dafiqsirebuli sazRvrebi. mis far-
glebSi rac SeiZleba meti erovnebis warmomadgenlebi
unda moxvedrodnen, rac aucilebels gaxdida didi eris
enis gamoyenebas urTierTobaSi. es dasawyisSi. Semdeg
moxdeboda maTi likvidacia-asimilireba did erTan.6
SeniSvna: naSromis mizani aris marqsizmis da le-
ninizmis ganmasxvavebeli niSnebis analizi. rac iTqva,
sakmarisad naTelyofs sxvaobas maT Soris. erTia marq-
sizmi, meore _ leninizmi.
umTavresi, raSic v. lenini eTanxmeboda marqsizms,
iyo fulad-sasaqonlo urTierTobebis likvidacia. marq-
sizmi miiCnevda, rom sanam sazogadoebrivi urTierTobebi
SeiZleba aigos fulad-sasaqonlo saxiT, socializmi ver
damyardeba. verc drois ekonomia anu Tavisufali drois
zrda ver gaxdeba ZiriTadi kanoni. arada, realurad ra
6. ufro detalurad am problemebis Sesaxeb msjelobaa avtoris naS-
romebSi da dainteresebul mkiTxvels saSualeba aqvs maTi gacnobisa.
ori naSromi `k. marqsi da f. engelsi, proletariatis diqtaturis Ses-
axeb~ da `k.marqsi da f. engelsi kapitalizmidan komunizmze gadasvlis
Sesaxeb.~ aris xelnaweris uflebiT. v. leninis Tvalsazrisia erovnul
sakiTxze naSromSi `revoluciuri aneqsia~.

41
aleqsandre axatneli marqsizmi
warmoadgens adamianis did bednierebas, simdidres Tu
ara dro?
dRes simdidre izomeba fuliT, Zvirfasi liToniT
(oqro, vercxli) da briliantiT. isaa mdidari, visac
bevri fuli aqvs da SeuZlia SeiZinos rac surs ( sxvisi
colis da Svilis CaTvliT). sinamdvileSi, ukve dRes, Tu
adamiani materialurad dakmayofilebulia, sasicocxlo
moTxovnilebani aqvs uxvad, maTTvis brZola (Sroma) ar
uwevs, SeuZlia dakavdes sxva, misTvis saintereso saqmiT,
ufro mdidaria da Tavisufali.
adamianis yvelaze didi simdidrea dro, romelic
bunebam misTvis gamoimeta. dRevandel maxinj, usamarTlo
kapitalistur cxovrebaSi, roca adamians uwevs brZola
arsebobisaTvis, is iTvleba mdidrad, visac meti fuli
aqvs. ara aqvs mniSvneloba ra gziT, ra meTodebiTaa igi
mopovebuli. sxvaze metis qona iTvleba bednierebad. am
moCvenebiTi bednierebisaTvis kargibunebis adamianic ki
borot mxecad, mZarcvelad evlineba sazogadoebas. amave
dros adamianebi ar ukvirdebian, raSia namdvili bedniere-
ba. miliardi, trilionic rom hqondes adamians, dros ver
iyidis, ukvdavi ver gaxdeba. misi brZoliT, ZarcviT, sxvaTa
CagvriT mopovebuli `simdidre~ sicocxles ver matebs.7
v.lenini eTanxmeboda marqsistul daskvnas, rom
socializmi ar SeiZleboda dafuZnebuli yofiliyo
fulad-sasaqonlo urTierTobebze da adamianTa didi
simdidre, droiT inda yofiliyo gazomil-Sefasebuli.
vnaxoT, ra moxda sinamdvileSi.

7. dasamaxsovrebelia sparseTis imperiis damaarseblis kirosis safla-


vis warwera: ra viyavi, risTvis vibrZole, ra waviRe am qveynidan ori
arSini miwis meti (kirosma ki marTlac didi imperia Seqmna).

42
marqsizmi aleqsandre axatneli

6. stalinizmi
dRes stalinis xseneba cud tonad iTvleba. umravle-
soba ayolilia garkveuli ideologebis mier daweril
azrebs, sasaciloa. erTi mxriv aRiareben stalinis did
avtoritets farTo masebSi. askvnian, rom dResac mosax-
leobis 40% mas dadebiTad afasebs. cotaa? gasaxsenebe-
lia m. gorbaCovis mware naTqvami: Cven gvlanZRaven da
amave dros yovel pensioners misi suraTi jibiT daaqvs,
yovel avtobusSi, transportis saSualebebSi mZRolebs
kabinaSi misi portreti aqvs gakrulio.
yovel rigiT adamianze, miT ufro did pirovnebaze
bevri SeiZleba iTqvas cudic da kargic. stalins aqebd-
nen da adidebdnen ise, rom misi naazrevi (aTi tomi),
Seswavlili ki ara, nanaxic ara hqondaT. dRes piriqiT,
akritikeben da lanZRaven ise, rom mis Semoqmedeba_moR-
vaweobaze baiburSi ar arian.
am SemTxvevaSi mizani mokrZalebulia. oriode wina-
dadebiT iqnes gaxsenebuli `sabWoTa socializmis~ buneba
da misi Sesatyvisoba marqsizmTan. sxvanairad: ramdenadaa
stalinizmi aramarqsistuli moZRvreba da praqtika da
ramdenad organul kavSirSia leninizmTan.
pirvel yovlisa, unda iTqvas, Tavad stalini Tavs
did Teoretikosad arasodes miiCnevda. igi ruseTis
social-demokratiuli moZraobis praqtikosi lideri
gaxldaT. sakiTxis arsis gasagebad, gasaxsenebelia ruse-
Tis imperiis erTi Tavisebureba. XIX saukunis ruseTSi
moqmedebda xalxosnur-teroristuli organizaciebi.
maT ideebze aRzrdilma v. leninma ver moaxerxa maTTan

43
aleqsandre axatneli marqsizmi
saboloo gamijvna. misi xelmZRvanelobiT Seqmnili bol-
Sevikuri partia, iyenebda terorist elementebs. maT So-
ris stalini ar iyo ukanaskneli. misi saxeli ukavSirdeba
TbilisSi, bankze mowyobil Tavdasxmas.
amave dros, iyo ra bunebiT dajildoebuli, Tavisi
mokrZalebuli wvlili poeziaSic Seitana. sakmarisia
mieTiTos, rom praqtikuli sabrZolo moRvaweobiT daka-
vebuli, sami TviT moxvda avstriaSi, venis biblioTekiT
isargebla da erovnul sakiTxze dawera naSromi, romlis
gamo, erovnuli sakiTxis saukeTeso mcodnis avtorite-
ti mtkiced daimkvidra. skeptikosebs SeuZliaT, daint-
eresdnen da naxaven, rom miuxedavad aTasgvari mcdelobi-
sa, masze ufro srulad da amomwuravad, eris ganmarteba
aravis moucia. da es grZeldeba dRemde.
maSin, roca Teoretikosi revolucionerebi (v. le-
ninis CaTvliT) sazRvargareT usafrTxod cxovrobdnen,
stalini (sxva praqtikosebTan erTad) cixidan cixeSi,
gadasaxleba-gacimbirebis pirobebSi dauRalavad moR-
vaweobda.
v. lenini sasowarkveTili werda: Cven, ufrosi Tao-
ba, revolucias ve moveswrebiTo. es 1916 w. dekemberSi.
1917 w. 23 Tebervals opoziciurma partiebma moiwvies
TaTbiri, raTa ganexilaT droebiTi mTavrobis Seqmnis
sakiTxi, radgan mefe gadadgomas apirebda. bolSevikebma
TaTbirSi monawileoba ar miiRes im mizeziT, rom ara-
viTari gadadgoma mefisa ar SeiZleba momxdariyo. ai,
aseTi Teoriulad da praqtikulad momzadebulebi Sex-
vdnen v. lenini da bolSevikebi Tebervlis burJuaziul
revolucias.
stalini revoluciam gaaTavisufla cimbiris gadasax-
lebidan, sadac kamenevTan erTad imyofeboda, Cavida
petrogradSi da imave dRes gazeT `pravdis~ redaqtorad
airCies. aseTi gaunaTlebeli da ucodinari iyo igi.

44
marqsizmi aleqsandre axatneli

stalini droebiT mTavrobaSi muSaobis momxre iyo,


vidre ar Sedga SeTanxmeba v. leninTan. amis Semdeg, ro-
gorc wesi, problemebis Teoriuli gansazRvra xdeboda
v. leninis mier, praqtikuli realizaciis simZime ki
sxvebTan erTad stalinis mosagvarebeli. igi aqtiurad
monawileobda oqtombris SeiaraRebuli gadatrialebis
(romelsac ratomRac socialisturi revolucia uwodes)
momzadeba-ganxorcielebaSi. misi roli samoqalaqo omis
da intervenciis pirobebSi sakmaod farTodaa Seswavli-
li.
1918 w. ruseTSi marTlac moindomes socialisturi
RonisZiebebis gatareba. mxedvelobaSia ara cnobili mi-
wis nacionalizacia, aRricxva-kontrolis, gegmiurobis
damkvidreba ara. es RonisZiebani burJuaziuli revolu-
ciis farglebSi jdeboda. burJuaziis sanukvari ocnebis
xorcSesxmas warmoadgenda. mxedvelobaSia fulad-sa-
saqonlo urTierTobis msxvreva, rac e. w. samxedro ko-
munizmis periodSi ganxorcielda. amas emateboda iseTi
WeSmaritad demokratiuli RonisZiebani, rogoricaa
xelfasebis minimumsa da maqsimums Soris 1:3 fardobis
daweseba. sasursaTo gaweris SemoReba gadasaxadebis
nacvlad, komunis Seqmna da sxv.
rogorc mosalodneli iyo, feodalizmis marwuxebi-
sgan gaTavisuflebul wvrilglexur ruseTSi socializmi
miuRebeli movlena aRmoCnda. sabWoTa mTavroba (bolSe-
vikuri partia) iZulebuli gaxda, wvrilburJuaziul
daTmobebze wasuliyo. sxva gziT glexTa ajanyebebs ukve
`socializmis~ winaaRmdeg ver moereodnen. leninurma
Teoriam ruseTSi glexuri socializmis SesaZleblobis
Sesaxeb sruli kraxi ganicada.
1921 w. bolSevikebi e. w. nep-is (axali ekonomikuri
politika) RonisZiebebis ganxorcielebas Seudgnen.
samwuxarod, aravin dainteresebulav. leninis damok-

45
aleqsandre axatneli marqsizmi
idebulebis SeswavliT. mas nep-I warmoedgina, rogorc
ufulo saqonel-gacvla qalaqsa da sofels Soris. mx-
olod erTi wlis Semdeg aRiara mware marcxi: ubralo
rubli Cvenze Zlieri aRmoCndao da miemxro fulad-sa-
saqonlo urTierTobebis SemoRebas.
gamarTlda marqsizmis gafrTxileba: sanam urTierTo-
bani fulad-sasaqonlo xasiaTisaa, socializmze gadasvla
SeuZlebelia.
v. leninma sicocxlis bolos moaswro sabWoTa kav-
Siris Seqmna. praqtikulad, mravalerovani unitaruli
imperia, sadac yvelafers centri gansazRvravda da sadac
uzarmazari qveyana erTi centris Semyure iyo. moxda is
razec mkvlevarebi miuTiTeben. mefis ruseTSi moqmedebda
sami principi: erTi mefe, erTi ena, erTi religia. e. w.
socialistur ruseTSi mefe Secvala partiis general-
urma mdivanma, religia _ bolSevikurma ideologiam, ena
darCa rusuli.
stalini am periodidan iwyebs stalinobas. misi ini-
ciativiT sabWoeTis parlamentSi, umaRles sabWoSi, Sem-
oiRes meore, erovnebaTa urTierTobis palata.
v. leninis gardacvalebis Semdeg xelisuflebaSi
daiwyo didi Sexla-Semoxla, rac, sabolood, stalinis
gamarjvebiT damTavrda. cxadia, sainteresoa imis codna,
rogor moaxerxa upirvelesi mowinaaRmdege trockis Camo-
cileba, rogor mihyvnen mas sxva cnobili liderebi da sxva.
am SemTxvevaSi gasaxsenebelia erTi: zinovievi gaxda mesame
internacionalis mesaWe, man gamoaqveyna msxviltaniani
naSromi `leninizmi~. stalinma erTi wlis Semdeg aseve
gamoaqveyna `leninizmis sakiTxebi~. niSandoblivia, rom
Tavis naSromebs (amboben, enaTmecnierebis garda) igi Tav-
ad swerda. hoda, sakiTxavia, praqtikosi revolucioneri,
seminariadaumTavrebeli, Teoretikosobaze pretenziis
armqone, rogor amaRlda im donemde? RvTis wyalobaa?

46
marqsizmi aleqsandre axatneli

erTis gaxsenebaa aucilebeli. saerTaSoriso viTareba


kargs arafers uqadda. garda saerTaSoriso aRiarebis
ar qonisa, rigi qveynebis (aSS) mxridan, inglisi mudmivad
emuqreboda omiT, germaniaSi faSizmi mZlavrobda. aseT
viTarebaSi stalini (bolSevikuri partia) Rebulobs
gadawyvetilebas, saerTo ganviTarebis fonze, mZime
mrewvelobis samjer ufro swrafi tempebiT ganviTarebis
da mis fonze samxedro mrewvelobis samjer ufro swrafi
tempebiT zrdis Sesaxeb. TiTqos socializms aSenebdnen,
sinamdvileSi, Tavdacva iyo gasaZlierebeli. ukve maSin
igrZnoboda msoflio omis gardauvaloba.
rac Seexeba socializms. nep-is (axali ekonomikuri
politikis) SemoRebidan erTi wlis Semdeg, v. leninma
aRiara ufulo gacvlis SeuZlebloba da qveyana gadavida
fulad-sasaqonlo urTierTobebze. es niSnavda burJua-
ziuli wyobilebis aRdgenas. oficialurad, xmamaRla es
aravis uRiarebia, magram vinc marqsizmi zedapirulad
mainc icoda, misTvis Sedegic naTeli iqneboda. am poli-
tikasTan aSkarad SeuTavsebeli iyo komunebis, SromiTi
armiebis arseboba da, Sesabamisad, moxda maTi likvidacia.
daisva logikuri kiTxva: marqsistulma politikam
glexur, gaunaTlebel ruseTSi ar gaamarTla. v. leninis
imedebi ruseTSi glexuri socializmis SesaZleblobaze,
utopia aRmoCnda. ra unda eqnaT bolSevikebs, romleb-
mac Tavs komunistebi uwodes? gamosavlis Ziebisas n.
buxarinma (1929 w.) wamoayena lozungi: gamdidrdiT. es
iyo pirdapiri mowodeba kapitalistur urTierTobaTa
legalizaciis Sesaxeb. stalinma pragmatulad gansaz-
Rvra: buxarinis ideas qveyana ukan, kapitalizmisken
(ufro zustad baton-ymobisaken) mihyavda. saWiro iyo,
socialisturi ideebis SenarCuneba da moinaxa saSualo
gza _ koleqtivizacia, industrializacia.
koleqtivizacia, marTalia, socializmis princi-

47
aleqsandre axatneli marqsizmi
pebidan ukandaxeva iyo, magram Tavisi siaxliT socialis-
turi elferis SenarCunebis saSualebas iZleoda. glexebs
uvado sargeblobaSi eZleodaT sakarmidamo miwis nakve-
Ti, sanacvlod, iZulebulebi iyvnen saerTo-saxelmwifo
meurneobebSi emuSavaT mcire anazRaurebis safasurad.
praqtikulad moxda socializmidan ukandaxeva so-
cialisturi elferis SenarCunebiT. glexebi kolmeur-
neobebidan Rebulobdnen ara xelfass, aramed maT mierve
Seqmnili produqtis nawils. amasTan, xdeboda gawera
gadasaxadis nacvlad (kvercxi, xorci da a. S. glexebs nat-
uraluri saxiT unda CaebarebinaT). gamodioda, rom qa-
laqi sofelTan formalurad fulad-sasaqonlo gacvlas
ar awarmoebda. es xelmZRvanelobas aZlevda safuZvels,
emtkicebinaT socializmis Sesaxeb.
ufro meti. koleqtivizaciis procesma Seqmna piroba
e. w. kulakTa klasis likvidacia ganexorcielebinaT. aqac
marqsizmis agraruli Teoriis parodia gaTamaSda. mar-
qsizmi glexebs sam kategoriad hyofda: mcirericxovani
msxvili glexoba, saSualo da Raribi glexoba. Teoriis
mixedviT, revoluciis procesSi msxvili miwaTmflobeli
glexobis eqspropriacia ganxorcieldeboda. saSualo
glexoba bolos nebayoflobiT gadavidoda socialistur
urTierTobebze.
parodia SemdegSia: roca mkvlevarebi analizs
ukeTebdnen e. w. glexTa kategoriebis marqsistul dax-
asiaTebas, midiodnendaskvnamde, rom germaniis msxvili
glexoba ruseTis feodalTa klass utoldeboda. germani-
is saSualo SeZlebis glexoba (romelTa mimarT, Teoriis
mixedviT, iZuleba ar igegmeboda), ruseTSi umsxviles
glexobas uTanabrdeboda. ruseTis umiwo, Ratak glexTa
fenas germaniaSi analogi ar moepoveboda.
amdenad, sabWoTa kavSirSi warmoebuli e. w. kulakTa
klasis likvidacia aramarqsistuli procesi iyo.

48
marqsizmi aleqsandre axatneli

is, rac socializmis mSeneblobis miRwevebadaa miC-


neuli, sxva araferia, Tu ara omis safrTxidan gamomdin-
are, mrewvelobisa da Sesabamisi samecniero-teqnikuri
kadrebis daCqarebuli momzadeba.
amitom SeZlo sabWoTa kavSirma revoluciuri tem-
pebiT Seeqmna samrewvelo baza. ucxoeli samxedro spe-
cialistebi, rodesac sabWoTa kavSirisa da faSisturi
germaniis SesaZleblobebs adareben, 1937 wlisaTvis,
pirvelTa sagrZnob upiratesobas afiqsireben. sxva am-
bavia, rom 1938-1940 wlebSi germaniam, evropis xarjze,
potenciali gaiormaga da upiratesoba miiRo.
sabWoTa imperiaSi klasobrivi mtrebis mospobis
sababiT, SesaZleblobis farglebSi, mospes opozicia,
daamyares bolSevikuri partiis SeuzRudavi diqtatura
da 1936 wels sazeimod gamoacxades socializmis gamar-
jveba erT calke aRebul qveyanaSi. cxadia, ramdenadac
partias da qveyanas saTaveSi stalini edga, gamodioda,
rom man axali sityva Tqva TeoriaSi. marTlac, v. lenini
mtkiced emxroboda ideas, rom socializmi ver damyar-
deba fulad-sasaqonlo urTierTobebis pirobebSi da
1922 w. aRiara, rom fuli ufro Zlieri iaraRia, vidre
bolSevikuri terori, rom misma ideebma marcxi ganicada,
axla dgeboda Teoriis axali gageba: fulad-sasaqonlo
urTierTobani, riTac kapitalizmi ganirCeva yvela sxva
formaciebisagan, Turme, SeiZleba socializmisaTvis ima-
nenturi movlena iyos. da meore, mtkiced swamdaT, rom
socializmi Tu gaimarjvebs, mxolod ramdenime qveyanaSi
erTdroulad. v. leninis azriT, ruseTi daiwyebs, ger-
mania, inglisi gaagrZeleben da socializmi erTdroulad
gaimarjvebso. 1936 wlisTvis gamocxadda, rom social-
izmma gaimarjva erT calke aRebul da Tanac CamorCenil
qveyanaSi. es ori daskvna leninizms ukve sxvanairad war-
moadgenda. marqsizmze aRaraa msjeloba.

49
aleqsandre axatneli marqsizmi
dRes Znelia msjeloba pirovnebis rolze, miT ufro
iseTisa, romelic calmxrivad ganixileba. amitom ori-
ode winadadebiT gasaxsenebelia misi meore mxarec.
mxedvelobaSia i. stalini. mas warmoadgendnen, rogorc
Seubralebel despots, xalxis jalaTs da a. S.
samwuxarod, mas ar ganixilavdnen, rogorc konk-
retuli istoriuli viTarebiT ganpirobebul adamians.
sakmarisad axlo unda gaiazros wamkiTxvelma ori mo-
menti: i. stalini, rogorc pirovneba, bavSvobidan moxu-
cebulobamde da periodis saSinelebani, romelSic mas
moRvaweoba mouwia.
periodis dasaxasiaTeblad sakmarisia, codna ki ara,
gageba, ramdenad ganviTarebuli iyo ruseTis imperia
1914 wlisaTvis. amas daematos is, rom 1918 wlisaTvis
warmoeba xuTjer Semcirda. iyo masobrivi SimSili (da-
maxasiaTebeli Tanmxlebi movlenebiT), mimdinareobda
samoqalaqo omi, zed darTuli ucxouri intervencia da
aseT, naxevrad feodalur qveyanaSi v. leninis meTauro-
biT, trockis, zinovievis da sxvaTa mcdelobebiT unda
gadasuliyvnen socializmze, Tanac ise, rom ar icodnen,
rogori socializmi surdaT.
swored im dros v. lenini m. frunzes (ukrainaSi my-
ofs), moskovidan exveweboda ramdenime qvabis gagzavnas.
s. orjonikiZes (romelsac qarTvelebi mZime braldebebSi
adanaSaulebdnen) hpirdeboda yvelafris patiebas, Tu is
mis sayvarels (inesa armands) vaJiSvilTan erTad dasven-
ebas mouwyobda.
paralelurad, v. lenini moiTxovda msubuqi yofaqcev-
is qalebis daxvretas, radgan isini Turme `ryvnidnen~
wiTelarmielebs. moiTxovda cnobili `sameulis~ swrafi
sasamarTloebis mowyobas da a. S.
imave periodSi l. trocki samxedro javSniani matare-
bliT gadaadgildeboda lamazi qalebis, Sampanurebis,

50
marqsizmi aleqsandre axatneli

adiutantebis TanxlebiT da a. S.
yvela sisastikis da sazizRrobis CamoTvlac ki Seu-
Zlebelia. am dros i. stalini cxovrobda Zalze Raribu-
lad viwro binaSi da mokrZalebuli xelfasiT, ojaxTan
erTad inaxavda megobrebis Svilebs, es erTi mxriv ojax-
ur ukmayofilebas iwvevda (nadeJda alilueva kargad
xedavda sxva komisrebis cxovrebis wess da masac surda
kargi cxovreba)8. amaze meti iyo gadidkacebuli trockis
ironiuli damokidebuleba ujiSo kavkasielisadmi (miT
ufro, rom swored man aiZula, Tanxmoba mieca brestis
zavis sasargeblod).
i. stalini iZulebuli iyo, Tavis uSualo funqciebis
garda, emoqmeda saxelmwifoebrivi saWiroebis yvela
frontze, maT Soris igi monawiled CaiTvleba im maso-
brivi represiebisa, rasac v. leninisa da l. trockis
xelmZRvanelobiT hqonda adgili. erTi, rasac masze ver
ityvian, esaa piradi keTildReobisaTvis zrunva. cxovre-
bis arc erT periodSi ar ucdia mas, piradi da ojaxuri
keTildReobis mowyoba. misi aseTi cxovreba farTo masebs
socializmis garkveul rwmenas umtkkicebda.
i. stalinis mniSvneloba Seufasebeli iyo axali
wyobilebis damkvidrebaSi da misi `socialisturobis~
aRiarebaSi.
1939 w. 2 seqtembers dawyebulma meore msoflio omma
ukana planze daswia saerTod ideurobis sakiTxi. ara
hqonda mniSvneloba (garkveulad) wyobilebis xasiaTis.
mTavari iyo germaniisa da misi mokavSireebis agresiis
mogerieba.
i. stalinis roli am omSi mravalnairadaa gaSuqebu-
8. aqve gasaxsenebelia a. jafariZis ufrosi qalliSvilis (lucias) erTi
mogoneba. misi TqmiT, i. stalini mxolod erTs moiTxovda meuRlisagan:
sadilobisas hqonoda wvniani, radgan gadasaxlebebis dros daavadebul
organizms es sWirdeboda. aseTi ojaxuri ukmayofileba mosaTmenia
Tu ara?

51
aleqsandre axatneli marqsizmi
li. gansakuTrebiT gaizarda mis Sesaxeb literatura
didi avantiuristis n. xruSCovis `imperatorobis~ dros
da Semdeg. omis xasiaTisa da mimdinareoba-Sedegebis
ganxilvis gareSe, unda iTqvas i. stalinis Seufasebeli
rolis Sesaxeb. mxolod imitom, rom dRemde ar wydeba
xmauri g. Jukovis e. w. gamarjvebis marSlis gadamwyvet
mniSvnelobaze, dainteresebulma adamianma dakvirvebiT
unda waikiTxos Jukovis mogonebebi. analizi aCvenebs,
ramdenad `didi~ iyo igi, ra roli Seasrula sabrZolo
moqmedebebis dros da ramdenad `utoldeboda~ i. sta-
lins.
omis Semdeg Zalisxmeva qveynisa, mimarTuli iyo dan-
greuli saxalxo meurneobis aRdgenisken. ara socialis-
turi `gamarjvebebi~, aramed samrewvelo potencialis
zrda iyo amocana. vinc odnav mainc Caxedulia i. stalin-
is, T. ruzveltis da u. CerCilis urTierTobaTa istori-
aSi, Semdeg ori ukanasknelis memkvidreTa CarTulobaSi,
daeTanxmeba, rom bevri ram iyo damokidebuli sabWoTa
lideris poziciaze. mxedvelobaSi mxolod reparaciebis
sakiTxia. ise, bevri SeiZleba iTqvas sabWoTa saxelmwifos
politikur, samxedro da gansakuTrebiT teritoriul
zrdaze, ramac sabolood e. w. socialisturi qveynebis
banakis Seqmna gamoiwvia. diax, reparaciebis odenobam
da xarisxma SeaZlebina sabWoTa kavSirs 3-4 weliwadSi
aRedgina dangreuli saxalxo meurneoba. aman Tavis mxriv
Seqmna piroba, gazafxulobiT garkveul produqtebze
fasdakleba ganexorcielebinaT.
am gziT gamococxlda da ganmtkicda azri wyobilebis
socialisturobis Sesaxeb. iyo molodini, rom oriode
wlis Semdeg puri da zogi pirveladi moxmarebis produq-
ti ufaso gaxdeboda. es iyo rwmena. rwmena ki didi Zalaa.
i. stalinis sikvdilis Semdeg9 qveyana airia. n. xruS-

9. avtoris pozicia am sakiTxze piesaSi `SeTqmuleba~

52
marqsizmi aleqsandre axatneli

Covis `imperatorobisas10 safuzvlianad Seirya rwmena


qveynis socialisturobis Sesaxeb. misi lozungi: oc we-
liwadSi komunizmis aSenebis Sesaxeb, iyo populisturi
gaTvla: sazogadoeba xelmZRvanelma unda moatyuos iseT
xangrZliv da did rameSi, rasac misi sicocxle gawvdeba.
mokle drois tyuils xalxi advilad gaigebs da SeiZleba,
mZime SedegebiT damTavrdes (misTvis).
n. xruSCovis Semdeg bevrs ecadnen partiuli xelmZ-
Rvanelebi, aRedginaT rwmena socializmisadmi, magram
uSedegod. ver uSvela e. w. ganviTarebuli socializmis,
momwifebuli socializmis Sesaxeb qadagebam, verc repre-
siebma. es miT ufro im viTarebaSi, roca Tavad partiuli
adgilobrivi Tu centraluri aparatis muSakebi aRar
malavdnen sakuTar saxes. vTqvaT, ra rwmena unda hqono-
daT adamianebs komunisturi partiis politbiuros
wevris, qveynis rux kardinalad wodebuli m. suslovisa,
roca qveyanam milionobiT jarima gadaixada imis gamo,
rom misma vaJma afrikaSi nadirobisas, zedmeti spilo
mokla, gasagebia?
XX saukunis bolo mexuTedSi, praqtikulad, inerciiT
iTvleboda sabWoTa kavSiri socialistur saxelmwifod.
iyo saxelwodeba yovelgvari Sinaarsis gareSe. 1991 w. am
formalur socializmsac didi wertili daesva. swrafad
gaformda `komunisti~didkacebis kapitalistebad gar-
daqmnis procesi. qveyana e. w. `ganviTarebuli~ social-
izmidan rigiT kapitalistur saxelmwifod gardaiqmna.
daiwyo saxelmwifo kapitalis ganawilebis, mas mohyva
gadanawilebis periodebi, maT Soris saqarTveloSi.
sainteresoa, rom am gardaqmnas ar gamouwvevia didi
ideur-politikuri debatebi. ubralod, aRaraa social-
izmi da masTan erTad dasamarda Teoria. samwuxaroa,
rom aravin arkvevs socializmis arsis raobas, sxvaobas

10. n. xruSCovis qceva, politika avtors ase aqvs Sefasebuli.

53
aleqsandre axatneli marqsizmi
Teoriasa da praqtikas Soris. arc imas, ra iyo obieqtu-
ri mizezebi socializmis kapitalizmad gadaqcevis, arc
imas, ramdenad damnaSavea marqsizmi.

7. marqsizmi, udanaSaulo damnaSave


bunebasa da sazogadoebaSi mravali kanoni moqmedebs,
zogi cnobili, zogi Seucnobi. maTi garkveuli erToba
qmnis kanonzomierebas. jer kidev g. v. hegelma daadgina
is uzogadesi kanonebi, romelTa mixedviT xdeba ganvi-
Tareba. e. w. dialeqtikis kanonebi asaxaven ganviTarebis
uzogades xazs.
dialeqtikis kanonebis aRmoCeniT sazogadoebriv
cxovrebaSi marqsizmma daafuZna dialeqtikuri mate-
rializmis moZRvreba. Seiqmna moZRvreba arsebobisa da
ganviTarebis uzogadesi kanonzomierebis Sesaxeb.
am moZRvrebis Tanaxmad, sazogadoebriv ganviTarebas
aqvs progresuli xasiaTi. ganviTareba arasworxazobriv-
ia, magram progresuli safexuridan dabal safexurze
(anu ukan dabruneba) gadasvla ara xdeba.
sazogadoebrivi ganviTarebis istoria ar icnobs
faqts, roca monaTmflobeluri wyobilebis safexuri-
dan (formaciidan) sazogadoeba pirvelyofil Temuri
wyobilebis safexurze dabrunebuliyos. aseve ar yofila
SemTxveva, feodalizmidan monaTmflobeluri wyobilebis
safexurs dabrunebodnen. kapitalisturi wyobilebidan
feodalur wyobilebaze gadasvlis mcdelobis faqti
ar arsebobs. Sesabamisad, socialisturi wyobilebidan
kapitalistur wyobilebaze gadasvlis (progresis re-
gresiT Secvlis) obieqturi SesaZleblobac Teoriulad
gamoiricxeboda. maS, ra moxda? sabWoTa socialisturi
saxelmwifo, rogor, TiTqmis umtkivneulod gadaiqca
kapitalistur saxelmwifod? sadaa ZaRlis Tavi?
pirvel rigSi, unda dadgindes, rogor esmoda so-
54
marqsizmi aleqsandre axatneli

cializmi sazogadoebas. am mxriv, zRva literatura


arsebobs, sadac aRwerilia Zveli da axali utopisturi
moZRvrebani. marqsizmma swored maT safuZvelze daaskvna
socializmis rigi niSnebis Sesaxeb. ZiriTadi iyo daskvna
kapitalizmis daRupvisa da socializmis damkvidrebis
erTnairi garduvalobis Sesaxeb (aqve unda iTqvas, rom
socializmi da komunizmi marqsizmisaTvis erTi da ig-
ivea, sinonimebia. v. leninma, praqtikuli mosazrebidan
gamomdinare, sxvadasxva Sinaarsi Cado da daaSora isini).
marqsizmis mixedviT, kapitalizmi iseTive droebiTi
movlenaa, rogorc yvela manamde arsebuli. igi aucileb-
lad daiRupeba, magram mxolod maSin, roca amowuravs
ganviTarebis Sinagan SesaZleblobebs (aRqmis gasaad-
vileblad: yoveli cocxali organizmi ibadeba, izrdeba,
momwifdeba, moxucdeba da kvdeba. vTqvaT, adamiani Sei-
Zleba bavSvobisas daiRupos, magram es araa bunebrivi.
bunebrivia, roca miaRwevs Rrma siberes da amowuravs
sasicocxlo resurss).
v. leninma `SemoqmedebiTad daamaxinja~ moZRvreba
da brZana: kapitalizmi daiRupeba. ara aqvs mniSvneloba
ganviTarebis ra etapze.
safiqralia, rom marqsizmi araa damnaSave imaSi, rac
v. lenins mouvida WkvaSi.
v. leninis es idealistur-voluntaristuli gaTvla
ganmsazRvreli gamodga stalinisTvisac da momdevno
TaobebisTvisac.
ukve iyo msjeloba, rogor esmoda marqsizms kapital-
isturi ganviTarebis umaRlesi etapi (safexuri, stadia
es igivea). esaa:
1. miwis nacionalizacia;
2. warmoebis saSualebebis gasaxelmwifoebrioba;
3. warmoebis gegmiuroba. marqsizmi aseve ganmarta-
vda ratom, ra gziT ganxorcieldeba es gardaqmnebi da

55
aleqsandre axatneli marqsizmi
ras gamoiwvevs Sedegad.11
v. lenini, miuxedavad marqsistuli moZRvrebis rigi
sakiTxebis safuZvliani codnisa, saboloo angariSiT
ver mowyda xalxosnuri ideebis gavlenas. misTvis kapi-
talizmis umaRlesi safexuri gaurkveveli fenomenia (an
gangeb ar gaamaxvila yuradReba). igi kvlav teroristuli
organizaciebis (partiebis) imedad darCa.
safiqralia, rom marqsizmi sulac araa damnaSave Tu
v. leninma socializmad miiCnia kapitalizmis umaRlesi
safexuri.
ganmeorebiT iTqmeba f. engelsi afrTxilebda moma-
val revolucionerebs da ambobda: revolucioneri ( miT
ufro Teoretikosi), romelic imis imediTaa, rom prole-
tariati sustia da kapitalizmi ganuviTarebeli, magram
arc burJuaziaa Zlieri, jer kidev saWiroebs marqsizmis
ana-banis Seswavlaso.
safiqralia, rom marqsizmi ver iqneba damnaSave imis
gamo, rom misi daskvna ugulebelyves.
f. engelsi 1895 w. gardaicvala. ramdenime TviT adre
igi afrTxilebda rus revolucionerebs maTi socialis-
turi ideebis utopiurobaSi. dabejiTebiT eubneboda,
rom ruseTSi SeiZleboda momxdariyo mxolod burJua-
ziuli revolucia. Tavad v. lenini aRniSnavda, rom
ruseTis imperiaSi feodalizmi da sibnelea gamefebuli.
arsebobs xuTi samrewvelo centri (peterburgi, moskovi,
urali, donbasi da baqo). am centrebis iqiT ukulturoba,
CamorCeniloba, sibnelea. Sua azia `tuzemcebis~ qveyanaa,
somxeTi `saqaTme~ da a. S.
safiqralia, marqsizmi ar unda iyos damnaSave imaSi,
ris Sesaxebac afrTxilebda momaval revolucionerebs,
rac maT ar Tu ver gaiges da gaiTvaliswines.

11. avtors es procesebi ganxiluli aqvs miTiTebul nawarmoebSi da


aucileblad ar miiCnevs maT detalur ganmeorebas.

56
marqsizmi aleqsandre axatneli

leninizmma ara mxolod mcdarad gaigo marqsizmis


rigi debulebebi, aramed isic gaamruda, rac gaigo da
ver ganaxorciela. miT ufro, rom am mxrivac iyo gafrTx-
ilebuli. dauSva ra fulad-sasaqonlo urTierTobani,
leninizmma sabolood aqcia zurgi marqsizms.
safiqralia, rom marqsizmi ver iqneba pasuxismgebeli
da damnaSave imaSi, rac leninizmma danerga.
leninizmis uSualo memkvidre stalinizmia. i. stalin-
is uSualo xelmZRvanelobiT Seiqmna garkveulwilad
hibriduli wyobileba. qveyanaSi, sadac warmoebis sa-
SualebaTa ganviTareba (samrewvelo centrebSi) manqanu-
ri etapis doneze iyo (kapitalisturi ganviTarebis mesame
safexurs Seesabameboda), soflis meurneoba ki naxevrad
feodalur urTierTobaSi Cabmuli, warmoebis saSuale-
bani da miwa saxelmwifo sakuTrebas warmoadgenda.
grZeli da rTuli dasabuTeba, rom gverdiT gadaidos,
simartivisaTvis: sabWoTa kavSirSi mwarmoeblur ZalTa
ganviTareba Seesabameboda kapitalisturi warmoebis manqa-
nuri ganviTarebis dones. warmoebiT urTierTobaTa forma
iyo kapitalisturi ganviTarebis umaRlesi safexurisaTvis
damaxasiaTebeli. es niSnavs, rom Tavidanve darRveuli iyo
urTierTobaTa formis Sesabamisoba mwamoeblur ZalTa
xasiaTTan. ganviTarebis aucilebloba saWiroebda formis
Secvlas, ukan daxevas, SesabamisobaSi moyvanas. am rTul
erTobas emateboda naxevrad socialisturi ideologia.
adamianebi fiqrobdnen (bevri darwmunebuli iyo), rom
cxovroben socializmSi.
realurad warmoebiTi urTierTobani iyo kapital-
isturi bunebis da Seesabameboda kapitalisturi ganvi-
Tarebis bolo, meeqvse safexurs.
mwarmoebluri Zalebi iyvnen kapitalisturi ganvi-
Tarebis meoTxe, monopolistur safexurze da moiTxo-
vdnen Sesabamis urTierTobebs.

57
aleqsandre axatneli marqsizmi
winaaRmdegoba ganuviTarebel mwarmoeblur Zalebsa
da bevrad win wasul warmoebiT urTierTobebs Soris
aferxebda qveynis (wyobilebis) winsvlas. `socialistu-
ri~ ideologiis gavleniT muxruWdeboda winaaRmdegobis
mSvidobiani gadalaxva.
XX saukunis oTxmocian wlebSi muSaTa (mSromelTa)
ukmayofilebis simZlavrem aiZula sabWoTa xelmZRvane-
loba, SeSvebodnen ideologiur manipulaciebs da mieRoT
aucilebeli gadawyvetileba: eRiarebinaT, rom qveyanaSi,
sadac iarliyi socialisturia, Sinaarsi kapitalistur-
ia. amasTan, mwarmoebluri Zalebis ganviTarebis xasiaTi
(done), moiTxovs xelovnurad danergil (winwasul) urT-
ierTobaTa formis ukan dabrunebas, raTa Seiqmnas saerTo
winsvlis pirobebi, rac niSnavs warmoebis saSualebebze
saxelmwifo kerZo sakuTrebis monopoliis Secvlas, nawi-
lobriv mainc kerZo individualur sakuTrebaze gasvlas.
kapitalisturi ganviTarebis meeqvse safexuris sakuTre-
biTi urTierTobebidan mexuTeze gadasvlas.
dRevandeli samecniero-ekonomisturi gagebiT,
SeiZleboda keinsianisturi gziT wasvla. es niSnavda
saxelmwifo sakuTrebisa da mTlian ekonomikaSi saxel-
mwifo regulirebis rolis aRiarebas. SeiZleboda e.
w. klasikuri kapitalisturi gziT wasvlac. es Tavis
mxriv moaswavebda warmoebis saSualebebze saxelmwifo
sakuTrebis mTlianad moSlas da kerZo individualur an
koleqtiur sakuTrebaze gadasvlas.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg saqarTvelom klasi-
kuri kapitalizmis gza airCia. es niSnavs: saxelmwifo
hyidis yvela saSualebas, rac gaiyideba.
bevrad Wkvianurad moiqcnen is respublikebi, sadac
saxelmwifo sakuTrebis gverdiT Seqmnes kerZo seqtori.
Seaxames saxelmwifo da kerZo sakuTrebis seqtorebi.
vTqvaT, ise, rogorc aris germaniaSi, avstriaSi da sxv.

58
marqsizmi aleqsandre axatneli

mokled, marqsizmi aRmoCnda marTali, roca afrTx-


ilebda revolucionerebs: Tu moindomebT socialisturi
RonisZiebebis gatarebas vadaze adre, ukeTes SemTxveva-
Si SeZlebT siRatakis Tanabar ganawilebas. aseT dros
xelaxla aRmocendeba yvelaferi is, ras winaaRmdegac
xdeba revolucia. yvelaze didi ubedureba is iqneba, rom
xalxi irwmunebs, marTla socializmi davamyareTo. ar
moewonebaT da guls aiyrian socialistur idealebzeo.
es rom ar moxdes, xalxma rom socialistur moZRvrebas
zurgi ar aqcios, vadaze adre socializmis damyarebas
nu SeecdebiTo.
safiqralia, gafrTxilebis miuxedavad, socialis-
turi eqsperimentis gatarebaSi, marqsizmi damnaSave ar
aris.
progresulad moazrovneTa amocanaa kargad gaerkvnen
Teoriisa da praqtikis problematikaSi, analizi gauke-
Ton sazogadoebrivi ganviTarebis istoriul tenden-
ciebs, monaxon realuri gza samarTliani wyobilebis
Seqmnisa. dae, nu ewodeba mas nurc socializmi da nurc
komunizmi. mTavaria saxelwodeba ki ara, Sinaarsi.
am did da rTul saqmeSi maT ueWvel daxmarebas gauw-
evs aw warsul did moazrovneTa ideuri danatovari.
pirvel rigSi k. marqsis da f. engelsis mravalmxrivi da
Rrma Sinaarsis ideuri memkvidreoba.
es patara sqematuri xasiaTis naSromi ki Seiqmna, raTa
wamkiTxvelma SeZlos, ganasxvavos marqsizmi yvela sxva
`izmebisagan~ (leninizmi, stalinizmi, e. w. ganviTare-
buli socializmi da sxv.), raTa sxva `izmebis~ xasiaTs
ar gavuTanabroT marqsizmi, raTa mivxvdeT, ramdenad
damnaSavea udanaSaulo moZRvreba.

59
aleqsandre axatneli marqsizmi

8. marqsizmi da saqarTvelo
marqsistuli moZRvreba Tanabrad exeba adamianTa mTel
modgmas. bunebrivia, maT Soris qarTvelebsac. Teoria
asaxavda kacobriobis warsuls, analizs ukeTebda awmyos
da saxavda momavlis tendenciebs.
cnobilia, rom naSromi ojaxis, kerZo sakuTrebis,
saxelmwifos warmoSobis Sesaxeb, fridrix engelsma Seqmna
arsebuli gamocdilebis codnis safuZvelze. aravis mor-
ganiviT detalurad da TiTqmis mxatvrulad es cxovreba
ar ausaxavs. engelsma yvelaferi gaiTvaliswina da aqcenti
balkaneTis naxevarkunZulze gaakeTa. pelazgebis tomTa
gamocdileba, Semdeg maTi dampyrobi da saqmis gamgrZe-
lebeli Zveli berZnebis gamocdileba, mTlianad sakiTxis
Seswavlis qvakuTxedi aRmoCnda. pelazgebi ki lazebis
monaTesave tomia. Sesabamisad, naSromSi pe-laz-gebTan
erTad laz-ebis gamocdilebacaa asaxuli. lazebi ki erT
periodSi egrisel-kolxebs ewodebodaT.
ara mxolod ojaxis, kerZo sakuTrebis, saxelmwifos
warmoSoba, mTeli ganviTareba, grZeli istoria Cveni
erisa da qveynisa ise momdinareobda, rogorc aRwerilia
marqsistul moZRvrebaSi. Temuri wyobileba, monaTmflo-
beloba, feodalizmi iyo Cveni eris warsuli Tavgadasava-
li. am mxriv qarTveli eris istoria (rogorc amas didi
ivane javaxiSvili ityoda), aris moZRvrebis praqtikuli
dadastureba.
marqsizmi asaxavda yvela eris gamocdilebas da maT
Soris qarTveloba (Zvel droSi iber-egrebi, ufro adre
Tubal-meSexebi) Tavisi wvlilis Semtani iyo am gamoc-

60
marqsizmi aleqsandre axatneli

dilebis SeqmnaSi.
marqsistuli analizis sferoSi Tu Cveni gamocdile-
bac Sedioda, cxadia, gakeTebuli daskcnebic vrceldeboda
Cvenze. Tu aqcentirebas ar gavakeTebT warsulis arqeolo-
giur monacemebze da daveyrdnobiT istoriul sxva monace-
mebsac (arqeologia mxolod adasturebs an uaryofs sxva
istoriul monacemebs), aRmoCndeba, rom pirveli qarTuli,
ufro zustad, qarTlosisa da egrosis saxelebiT cnobili
samefoebi Zv. w. a. III aTaswleulSi Seiqmna. mas Semdeg maT
ganvles marqsizmis mier aRwerili gza: pirvelyofili
Temuri wyobileba, monaTmflobeluri, feodaluri da
miadgnen kapitalisturi ganviTarebis kars.
qarTlos-egrosis samefoebi ganfenili iyo samxreTiT
mdinare araqsamde sper-olTis-kalmaxis CaTvliT. Temi-
skira, amasia, sin-upe, pontos (speris, Savi) zRvis mxares.
dasavleTidan maT zRva sazRvravda, CrdiloeTiT sazR-
vari anapis mTis iqiT Camdinare mdinare yubanis (mdinare
mcirisa xazareTisa _ leonti mrovelis mixedviT) marcx-
ena gantotebas misdevda. moicavda istoriul dvaleTs12,
durZukeTs (dRevandel inguSeT-CeCneTs), aRmosavleTis
sazRvari heros _ bardoss ukavSirdeboda (dRes es mxare
ZiriTadad mezoblebis sapatronoa.
droTa viTarebaSi sazRvrebi meryeobda da roca 1801
w. ruseTma qveynis okupacia moaxdina, mas mainc sagrZnobi
sivrce ekava. gansakuTrebiT Semcirda qveynis geografi-
uli sivrce 1921 w. Tebervlis revoluciuri aneqsiis
dros.
1919-1920 ww. ruseTma saqarTvelos CamoaWra terito-
riebi gelenjik (galen jixa)-tuafsedan md. fsoumde, Crdi-
loeTi svaneTi, raWa, dvaleTi. amas daemata aRmosavleTi
mxare (zaqaTala, belaqani, kaxis raionebi). cnobilia, rom
mefe erekle meoris ufrosi vaJis giorgis rezidencia
iyo dRevandeli qalaqi yazaxi (viRas axsovs misi qarTuli

12. dvaleTis Sesaxeb sxva wyaroebTan erTad, avtoris `dvalebi~.

61
aleqsandre axatneli marqsizmi
sofel-daboba). arc samxereTi iqna daviwyebuli dampyrobi
sabWoTa ruseTis mier.
oci kilometri siganis teritoria saqarTvelo-somx-
eTis sazRvarze gadaeca am ukanasknels (dRes aRaravis
axsovs, rom alaverdSi mefe ereklem daafuZna artileriis
mwarmoebeli saamqroebi da TurqeTidan am qarTul mxare-
Si pirveli somexi xelosnebi Caasaxla. dRes iq qarTvels
ver naxav. yvela gasomxebulia). rac Seexeba TurqeTs: v.
leninma guluxvoba gamoiCina mustafa aTaTurqis gulis
mosagebad (Tu ikiTxavs vinme q. trapizons ratom erqva
qvemo baTumi? ratom miiCnevs zogierTi mkvlevari, rom
argonavtebi laSqrobis dros rions ki ar auyvnen mefe
aietis mosanaxuleblad, aramed md. Woroxs? da a. S.).
geografiuli sivrcis bolo Sekveca moxda 1957 w. n.
xruSCovis `komunisturi~ surviliT _ qluxoris raioni
Camoscilda saqarTvelos.
1921 wlidan moyolebuli sakmao xans saqarTvelos da
qarTvelobis beds cnobili sergo orjonikiZe ganagebda.
is iyo yvelaze maRali donis `marqsisti~ kavkasiis masSta-
biT da, cxadia, yvelaze metadac icoda `marqsistuli~
moZRvreba. mxolod egaa, man gaiara partiuli ganaTlebis
leninuri skola (pirdapiri gagebiT) da, cxadia, Teoria
gaigo maswavleblisagan. manamde (misi biografebis gadmo-
cemiT), 15 wlis asakSi, ramdenime Tve ijda quTaisis cixeSi
da iq `Rrmad~ daeufla `marqsizms~ (amaze ityvian, netar
arian morwmuneni).
saqarTveloSi am dros sul 85 bolSeviki `moRvaweob-
da~. rogori iyo maTi Teoriuli codnis done? saxelis
garda, ra icodnen maT marqsistuli moZRvrebidan? sa-
varaudod, v. leninze meti maT ar ecodinebodaT. v. lenini
ki, iTqva, ra marqsistic iyo. saqarTveloSi aTwleulebis
ganmavlobaSi funqcionirebda moskovSi arsebuli mar-
qsizm-leninizmis institutis filiali (e. w. imeli),

62
marqsizmi aleqsandre axatneli

aseulobiT mkvlevari saqmianobda iq. dainteresebulma


moiZios maTi Sromebi da Tu iq leninizmisgan, ufro zus-
tad, partiis poziciisgan rame gansxvavebuls aRmoaCens,
marTlac didi aRmoCena iqneba.13
Tqma imisa, rom qveyanaSi aravis marqsistuli moZRvre-
bis araviTari codna ar hqonda, ar SeiZleba. iyvnen mkvle-
varebi, iyo mcdeloba, magram gamoqveynebul naSromebSi
es ar aisaxeboda (avtors wlebi da `eSmakoba~ dasWirda,
raTa marqsistuli pozicia SefarviT mainc gadmoeca iseT
sakiTxebze, rogoric iyo `negatiuri movlenebi~, f. engel-
si gasaxelmwifoebriobis xasiaTis Sesaxeb, nep-i pirvelisa
da nep-I meoris Tanafardobis sakiTxi da sxv).
marqsistuli moZRvrebis ra donis codniTac iyvnen
aRWurvilni qarTveli marqsistebi, iseTi marqsizmic iyo
pativdebuli. SeiZleba iTqvas, aseulebi aqveynebdnen mar-
qsistul `samecniero Sromebs~ marqsizmis codnis gareSe.
amitomac ioli iyo marqsistoba.
radikalurad Seicvala viTareba `sabWoTa socialis-
turi samoTxis~ daSlis Semdeg. ganvlili 30 wlis manZilze
ar yofila SemTxveva moZRvrebis arsSi Cawvdomisa.14 ra
iqneba momavalSi?
rac Seexeba marqsistuli Tvalsazrisis siswores saqa-
rTvelosTan mimarTebiT:
1. marqsizmis mixedviT, socialisturi revoluciis
moxdena da socializmze gadasvla SeuZlebelia, sa-
nam kapitalizmi ar amowuravs sasicocxlo Zalebs.
saqarTveloSi kapitalisturi urTierTobebis cod-

13. Tavad avtorma naSromebi Seqmna rusul enaze, radgan saqarTveloSi


qarTulad marqs-engelsis moZRvrebis ganxilva rekomendebuli ar iyo.
s. Cagunava moiTxovda 500, am akrZalvis darRvevis safasurad. `ZRvens~
ki naSromebis rusul enaze wera sjobda.
14. axlaxans gamoqveynebuli monografia `karl marqsi~ ufro marqsis
ebraul warmomavlobas eZRvneba, vidre mis moZRvrebas. rac Seexeba
naSroms, misi Sefaseba sxvaTa mier sxva movlenebTan kavSirSi unda
moxdes. aq es amocana ar dgas.

63
aleqsandre axatneli marqsizmi
nac ara hqondaT, roca aq 1921 w. `socialisturi~
gardaqmnebi daiwyo. saxeli daarqves, wyobilebas so-
ciallisturi uwodes. Sinaarsi?..
2. marqsizmis mixedviT, kapitalizmis mesaflave da
axali socialisturi wyobilebis Semqmneli pro-
letariati (daqiravebuli muSaTa klasi) unda
yofiliyo. ra kapitalizmic iyo, is iyo proletar-
iatic. sanacvlod, iyo sabWoTa ruseTis samxedro
Zala me-11, me-9 armiebi da maTTan erTad bolSevi-
kur propagandas ayolili medroveebi.
3. 1921 w. saqarTveloSi damyarda sabWoTa wyobileba.
realurad, ar iyo proletariati, ar iyo sabWoebi,
yovelive unda Seqmniliyo ruseTis xelSewyobiT
da ruseTis msgavsad.
4. 1921 wels aneqsiis periodisTvis, respublika sakma-
od warmatebulad gamoiyureboda. es iyo pirveli
social-demokratiuli qveyana da evropis social-
istebi didi interesiT adevnebdnen Tvalyurs, rac,
sabolood, 1921 w. miRebul konstituciaSi aisaxa.
5. v. leninisaTvis saqarTvelo politikuri wyobiT,
ganviTarebiT miuRebel magaliTs warmoadgenda.
ra dros marqsizmze miTiTeba iyo, gemrieli lukma
ekargeboda axal wiTel imperias. amitom beladma
piradad SeimuSava misirevoluciuri aneqsiis sami
varianti da ganaxorciela kidec.
im dros sabWoTa ruseTi SimSilobda. CrdiloeT kavka-
siaSi 250 aTasi somexi ltolvili uSedegod iTxovda dax-
marebas. azerbaijanma uari ganacxada maT miRebaze. TviT
sabWoTa somxeTma Tqva uari TanamoZmeTa miRebaze. sabWoTa
ruseTs gamouCnda SedarebiT mdidari saqarTvelo.
amas garda, sabWoTa ruseTs me-11 armia hyavda gamo-
sakvebi. azerbaijani maT ukan miRebaze uars acxadebda,
gamosavali moinaxa okupirebuli saqarTvelos saxiT.

64
marqsizmi aleqsandre axatneli

im periodSi, saqarTveloSi warmatebiT saqmianobd-


nen ucxouri koncesiebi. WiaTuris marganeci SesaniSnavi
saSemosavlo wyaro iyo ruseTisaTvis da asec gadawyda .
paralelurad, saqarTvelos erovnuli banki erTaderTi
iyo kavkasiaSi, romelsac raRac rezervebi gaaCnda. esec
SesaniSnavi Sansi gaxldaT da amitomac gadaakeTes igi
amierkavkasiis federaciis saerTo bankad da a. S.
marqsizmisaTvis saqarTveloSi materialuri pirobebi
ar arsebobda. marqsizmis principebis ganxorcielebis mc-
delobac ara yofda (1921 wlidan Tavad ruseTi gadavida
e. w. axal ekonomikur politikaze _ nep-ze). saqarTvelo
nepis ganxorcielebaSi CarTes.
saqarTveloSi marqsizmi ara sWirdebodaT, arc icod-
nen. sanacvlod yvela `marqsisti~ iyo, visac ar ezareboda
(visac Tanamdebobrivi karierisTvis sWirdeboda).
aseT saerTo viTarebaSi ar iyo moTxovna da arc in-
teresi marqsizmisadmi.
1991 wlisaTvis, roca sabWoTa imperia daiSala, saqa-
rTvelo warmoadgenda saxelmwifo kapitalizmis princi-
pebiT mowyobil patara respublikas.
miwa, warmoebis saSualebani, qveynis mTeli uZravi da
moZravi simdidre saxelmwifos xelSi iyo koncentrire-
buli. saxelmwifogansazRvravda yvelafers: rodis, ra
raodenobiT, sad da ra unda gakeTebuliyo.
garegnulad yvela saxelmwifos daqiravebuli muSaki
iyo, sinamdvileSi, mosaxleoba mkveTrad iyo dayofili
kategoriebad. saxelmwifos (igulisxmeba kompartiis)
xelmZRvanelebi sazRvravdnen, romeli kategoriis adami-
anebs ra ekuTvnodaT da risi imedi unda hqonodaT.
saxelad qveyanas socialisturi respublika ewodebo-
da. realurad igi ruseTis olqs warmoadgenda da partiac
ruseTis partiis saolqo organizacias. qveyana ise iyo
areuli da gadagvarebuli, rogorc es moskovs awyobda.

65
aleqsandre axatneli marqsizmi
qveynis winsvla radikalur RonisZiebebs moiTxovda.
umTavresi iyo socializmad monaTluli saxelmwifo kap-
italizmisaTvis damaxasiaTebeli warmoebiTi urTierTo-
bani SesabamisobaSi moeyvanaT ganviTarebis dabal doneze
myof mwarmoeblur ZalebTan. obieqturad es niSnavda
saxelmwifo kerZo sakuTrebis gverdiT kerZo individua-
luri sakuTrebis daSvebas.
reformebi SeiZleba ori gziT waremarTaT:
1. SeenarCunebinaT mZlavri saxelmwifo seqtori da
mis gverdiTSeeqmnaT kerZo;
2. TiTqmis moespoT saxelmwifo seqtori da mis na-
cvlad daefuZnebinaT kerZo.
romeli gza iqneboda saukeTeso? momgebiani?
gaaCnia, vin aRmoCndeboda xelisuflebis saTaveSi.
saqarTveloSi socialur-politikuri procesebi
erovnuli moZraobis aRmavlobas daemTxva. ufro meti.
erovnuli Tavisi xmauriT, popularobiT hfaravda ekono-
mikur-socialur motivebs. marqsizmi aravis axsovda da
sWirdeboda. radikali iakobinelebi arc erTi meores
indobdnen da, miT ufro, gareSes angariSs ar gauwevdnen.15
revoluciebis kanonia: pirvel etapze xelisuflebas ia-
kobinelebi euflebian. isisni an msxverplni xdebian gar-
daqmnis procesebisa, an ukeTes SemTxvevaSi uferuldebian
da adgils Jirondistebs (momxveWel revolucionerebs)
uTmoben.
radikali lideri zviad gamsaxurdia, miuxedavad didi
sifrTxilisa (meti rom ar iTqvas) ver ascda am kanonzom-
ierebas. mis irgvliv Tavmoyrili medroveTa laSqari
ganviTarebis kanonzomierebaze arc dafiqrebula. TviT
iseTi ekonomisti, rogoric valerian advaZe iyo, male
aRmoCnda gariyulTa da SerisxulTa Soris. sanacvlod

15. Tu iseTi aRiarebuli avtoriteti, rogoric m. kostava iyo daun-


doblad imsxverples, sxvas risi imedi unda hqonoda?

66
marqsizmi aleqsandre axatneli

gmirebi xdebodnen uvici myvirala adamianebi (maTi CamoT-


vla azrs moklebulia).
radikalizmi droebiTi movlenaa. ukve 1991 w. gazafx-
ulze, bevrma liderma miakiTxa moskovSi e. SevardnaZes da
daiwyo opoziciuri moRvaweoba. maTac hyavdaT lideri T.
sigua. maT mxares aRmoCndenen `didi mxedarTmTavrebi~ T.
kitovani, j. ioseliani da a. S. win ra daudgebodaT axali
ruseTis mier mxardaWerilebs? ruseTis lideri b. elcini
diaxac moxaruli iyo saerTaSoriso avtoritetis mqone
e. SevardnaZis mocilebiT.16
win ra daudgeboda yofil `marqsist-karieristebis~
xrovas. zviad gamsaxurdias bedi winaswar gadawyvetili
iyo da Sedegsac ar daugvianebia. turebis zeimi Tu mous-
menia adamians, is viTareba Seiqmna.
dRis wesrigSi mwarmoeblur ZalTa xasiaTTan urT-
ierTobaTa formis SesabamisobaSi moyvana iyo, magram
TeoriisaTvis, mecnierebisaTvis vis ecala. 1992 w. Seikra
yofil partiul-karieristTa (partiaSvilebisa) da Tofi-
ani yaCaR-karieristebis kavSiri. maTTvis dRis wesrigSi
dadga saxelmwifo qonebis ganawilebis sakiTxi (is rasac
mecniereba kapitalis Tavdapirvel dagrovebas uwodebda,
aq dagrovili kapitalis Tavdapirveli Zarcva-miTviseba-
Si gamoixata). Wkviani mZarcvelebi amas mozomilad gaa-
keTebdnen. yofili `marqsistebi~ arc dafiq r e b u l a n ,
yvelaferi daswrebaze iyo. erTad-erTi, rac moifiqres,
miwis usistemo ganawileba iyo. samrewvelo obieqtebi
daSales, daanawevres da swrafi realizaciis mizniT,
jarTad gayides. mowinave soflis meurneobisa da mrewv-
elobis qveyana jarTis savaWro centrad aqcies. ra moigo
qveyanam amiT? moiges yaCaRebma, qurdebma da karieristma
aferistebma.
16. e. SevardnaZe Wkviani, cbieri karieristi iyo. roca sWirdeboda,
bolSevikobda, komunistobda, aTeistobda, demokratobda, roca saW-
iroeba moiTxovda, iyo RvTismosavi, erovnulobis damcveli da a. S.

67
1990 wlis 29 agvistos, Ramis 1 saaTsa da 20 wuTze Tbilisis centrSi aiRes leninis Zegli.
marqsizmi aleqsandre axatneli

XXI s. dasawyisisaTvis erTiani saxelmwifo (erovnuli)


kapitalis Tavdapirveli datacebis procesi damTavrebu-
li iyo. gaCndnen erovnuli milionerebi da umuSevarTa
armia.
mudmivi araferia. mudmivi mxolod cvlilebebia. 2003
w. xelisuflebaSi axalgazrda mSierTa Taoba movida.
maTTvis narCenebis daufleba cota aRmoCnda da daiwyes
ukve datacebulis gadanawileba. amas xalxis saxeliT da
xalxis interesebisaTvis moRvaweoba uwodes. vis sWird-
eboda xalxi?
mosaxleobis axalgazrda da inteleqtualuri nawili
sazRvargareT gaixizna. qveyana moifina restornebiT,
silamazis salonebiT, afTiaqebiT, avtogasamarTi sad-
gurebiT, saroskipoebiT, eklesiebiT da a. S. is, rac did
kapitaldabandebebs ar moiTxovda da mogebas mokle dro-
Si iZleoda. industriuli qveyana erTbaSad kazinoebisa
da saTamaSo biznesis qveynad gadaiqca. ar aSenebula arc
erTi qarxana, fabrika, sadac kvalificiuri kadrebic
dasaqmdebodnen. yvelaferi axalgamoCekili burJuaziis
sixarbes emsaxureboda.
ra Seicvala am mxriv 2012 wlis Semdeg?
risi imedi unda hqondes mosaxleobas?
qveyanaSi 240-ze meti partiaa Camoyalibebuli. maTgan
bevris saxelwodebas amSvenebs sityva `demokratia~. ro-
gor demokratiul partias ar naxavs adamiani, mxolod
egaa, aravis auxsnia, rogor esmiT maT am sityvis mniSvn-
eloba an Tu gaugiaT demokratiis marqsistuli gagebis
Sesaxeb?17

17. demokratiis marqsistuli gageba SemuSavebuli iqna parizis komunis


gamocdilebis safuZvelze. igi Sedgeba sami politikuri da sami ekono-
mikuriprincipebisgan. CvenTan demokratiis ekonomikuri principebi,
saerTod, yuradRebis miRmaa darCenili. arada, maT gareSe demokratia
ver gaigeba. esaa: 1. qveyanaSi xelfasebis minimumsa da maqsimums Soris
1:3 an 1:5 fardobis daweseba; 2. umaRlesi Tanamdebobis pirTaTvis sa-

69
aleqsandre axatneli marqsizmi
partiebi iqmneboda da iqmneba araideur niadagze.
partia aris kargad organizebuli banda xelisuflebis
xelSi Cagdebis mizniT (yovel SemTxvevaSi rame Tanamde-
bobis mosapoveblad).
aseT dros qveynis mosaxleoba dayofilia mcirericx-
ovan Zalauflebisa da ekonomikur-finansuri Zlierebis
mqone nawilad da perspeqtivawarTmeul SimSilis zR-
varze myof umravlesobad. bevri gamosavals religii-
saken swrafvaSi xedavs. arada, politikuri gavlenisa da
keTildReobis mqoneTa fena religiis msaxurTa Sorisac
aSkarad igrZnoba. Tavad religiurobis sakiTxi saWiroebs
gamajansaRebel zemoqmedebas. gadaudebel amocanas
ruis-urbnisis istoriuli krebis msgavsi RonisZieba war-
moadgens. winaaRmdeg SemTxvevaSi rwmenis sakiTxi dadgeba
safrTxis qveS.
xelisuflebis problemaa mosagvarebeli. ramdenadac
qveyana kapitalisturad ganuviTarebelia, amdenad Sorsaa
sanukvari miznebisagan. marqsizmis mixedviT win grZeli
kapitalisturi gzaa gasavleli. es niSnavs, rom social-
ur-politikuri usamarTloba gagrZeldeba. aseT dros
uaxloesi amocana kapitalisturi wesrigis damyareba unda
iyos. dRes calkeul jgufebs (klanebs) aqvT xelisufleba
Cagdebuli. Zalauflebas aSkarad iyeneben sxvaTa xarjze
gasamdidreblad. ar aris politikuri da samarTlebrivi
gansazRvruloba. anarqiuloba SeuZlebels xdis usamarT-
lo magram kapitalisturad samarTliani urTierTobebis
ganmtkicebas.
amave dros ar gamoiricxeba arsebuli warmoebiTi da
sazogadoebrivi urTierTobebis xasiaTis cvlilebebis mc-
deloba. amitom aucilebelia kidev erTxel marqsistuli
gafrTxilebis Sexseneba: sxva urTierTobebze gadasvla

Sualo xelfasis daweseba (maT Soris deputatebisTvis); 3. ekonomikuri


privilegiebis likvidacia.

70
marqsizmi aleqsandre axatneli

SeuZlebelia manam, sanam fulad-sasaqonlo urTierTobani


ar amowuravs Sinagan SesaZleblobas.
im sxva urTierTobaTa calkeuli niSnebi ki aris...
ra iqneba momavalSi? saorientacio codna warsulSia
mocemuli. maT Soris naTladaa naTqvami marqsizmis mier
yovelgvari maRalfardovani frazebis gareSe: sazoga-
doebrivi ganviTarebis ganvlili gza, kapitalizmis gan-
viTarebis istoriuli tendencia miTiTebaa SesaZlebelze.
momavali Wkviani Taoba amoicnobs da realobad aqcevs
SesaZlebels.
2020 w.

71
sarCevi

1. problema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

2. amocana . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6

3. marqsizmis saTaveebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

4. marqsizmi (sazogadoebis anatomia) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16

5. leninizmi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

6. stalinizmi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43

7. marqsizmi, udanaSaulo damnaSave . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54

8. marqsizmi da saqarTvelo. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60

72

You might also like