Prieš 15 MIN. Prieš 20 MIN.

Pasaulio čempionate –
puikus buriuotojo Ryčio
Jasiūno startas kovoja…
dėl olimpinio kelialapio
Mokslas ir IT 2022.10.18 22:02

Kas nutinka, kai nemiegama

kelias paras ir daugiau: nuo
sutrikusios atminties iki
prasidedančių haliucinacijų
ir galiausiai – mirties 120

# $
Ignas Klėjus, LRT RADIJO laida „Minties
eksperimentai“, LRT.lt
2022.10.18 22:02

Nemiga / „Shutterstock“ nuotr.

Ilgiausiai nemiegojęs
" !
pasaulio žmogus –
Randy Gardneris –
bluosto nesudėjo net 11 dienų ir 25
minutes. Manoma, kad šis rekordas
pagerintas jau ne vieną kartą,
tačiau net ir dėl pastarojo atvejo
neuromokslininkė Laura
Bojarskaitė teigė abejojanti. Mat
objektyviai nemiegojimo trukmę
galima pamatuoti tik matant
smegenų bangas, kurios skiriasi
mums miegant ir esant budrumo
būsenos. Bet kuriuo atveju net ir
porą dienų nemiegojęs žmogus jau
darosi pavojingas sau ir
aplinkiniams, o ilgiau save taip
kankinant į nugarą gali pradėti
alsuoti net mirtis.

Ilgai nemiegojus kai kurios smegenų dalys

trumpam atsijungia

Kaip L. Bojarskaitė kalbėjo LRT RADIJO laidoje

„Minties eksperimentai“, vienas iš didžiausių
skirtumų tarp miegančių ir nemiegančių
smegenų yra kitokio tipo smegenų bangos.
Kai žmonės ilgai nemiega, įsijungia vienas iš
kompensacinių mechanizmų – vadinamasis
vietinis, arba lokalus, miegas, taip pat ir
mikromiegas.

#
! " 0:00 / 0:00

Minties eksperimentai. Kas vyksta žmogaus kūne, kai nemiegama

kelias paras?

„Tai reiškia, kad tam tikros mūsų smegenų

dalys gali užmigti mums patiems
neužmiegant. Arba galime užmigti labai
trumpam, netgi su atmerktomis akimis ir
paskui to neprisiminti, nežinoti, kad buvome
užmigę. Tokie trumpi mikromiegai, arba
lokalūs miegai, būna labai efektyvūs ir gali tą
nemiegojimą bent truputį kompensuoti.
Kadangi nemačiau Randy smegenų bangų 11
dienų, nelabai tikiu, kad ten visiškai nebuvo
miego“, – sakė L. Bojarskaitė.

Pasak neuromokslininkės, miegas tiek dieną,

tiek naktį yra toks pat, tačiau visgi mūsų
režimą reguliuoja cirkadinis ritmas, todėl tam
tikrų skirtumų yra. Dienos miegas, tiesa, gali
būti labai naudingas, jeigu ne per ilgas – jis
atstato mūsų energijos rezervą, pakelia
motyvaciją ir pagerina nuotaiką. Jis ypač
naudingas, jeigu naktį prieš tai buvo blogai
arba per trumpai miegota. Vis dėlto L.
Bojarskaitė pabrėžė, kad nakties miegas yra
pats svarbiausias, todėl snustelėjimai dieną
turėtų jam netrukdyti.

Nemiga / „Shutterstock“ nuotr.

Miegui įtakos taip pat turi ir įvairūs hormonai.

Pavyzdžiui, esant per dideliam streso lygiui,
miegas sutrinka. Už tai dalį atsakomybės
prisiima hormonas kortizolis.

„Stresas yra vienas didžiausių miego priešų.

Kita molekulė yra adenozinas, jis vadinamas
„miego slėgiu“. Dieną, nuo ryto iki vakaro, šita
molekulė kaupiasi mūsų smegenyse. Kuo
labiau fiziškai ir protiškai esame aktyvūs, tuo
daugiau šios molekulės kaupiasi. Kuo jos
daugiau prisikaupia, tuo labiau daromės
mieguisti. Ta molekulė tarytum spaudžia
mūsų smegenis miegoti“, – LRT RADIJUJE
pasakojo L. Bojarskaitė.

Jau po trijų dienų be miego prasideda

haliucinacijos

Tačiau kas nutiktų, jeigu žmogus nustotų

miegoti? Neuromokslininkė nukirto gan
griežtai – galiausiai mirtų. O kas jam darytųsi
iki tol? Jos teigimu, jau po 24 valandų be
miego jaučiamas skirtumas.

„Atsiranda irzlumas, sunku susikoncentruoti,

šlubuoja atmintis – mes pamirštame, ką
darome ir kodėl. Mus daug labiau paveikia
stresas, o ir atrodome nekaip, sukyla
apetitas“, – aiškino L. Bojarskaitė. Ji pasakojo
įdomų dalyką – daug kas 24 valandas
nemiegojęs bent trumpam pasijaučia labai
gerai. Anot jos, taip nutinka dėl tokio
kompensacinio mechanizmo – smegenys,
tarytum norėdamos padėti susitvarkyti su
nemiga, paleidžia dopamino, tada sukyla
energija, pakyla motyvacija, atsiranda gera
nuotaika.

„Manoma, kad po ilgo miego trūkumo tai

veikia kaip adaptacinis mechanizmas, turintis
padėti susitvarkyti su miego trūkumu ir
situacija, kuri trukdo mums užmigti, kad
galėtume sugrįžti į normalų ritmą“, – aiškino
L. Bojarskaitė.

Nemiga / „Shutterstock“ nuotr.

Praleidus dvi dienas be miego, kūnas jau

negali normaliai naudoti maisto medžiagų –
stringa gliukozės metabolizmas, dėl to
pradedame jaustis labai pavargę, nėra
energijos, atmintis veikia dar prasčiau, taip
pat gerokai sulėtėja reakcijos laikas, o dėl to
kyla įvairiausių nelaimingų atsitikimų rizika,
dėstė neuromokslininkė.

Po 2–3 dienų be miego stipriai sutrinka

imuninė sistema, o tai reiškia, kad nesame
taip gerai apsaugoti nuo virusinių ar
bakterinių infekcijų, todėl labai lengva ne tik
užsikrėsti, bet ir sunkiai susirgti, nes
imunitetas negali su tuo susitvarkyti.

„Po 3–4 dienų prasideda linksmybės,

pavyzdžiui, haliucinacijos. Greitojo miego
fazėje mes labai daug ir intensyviai
sapnuojame. Kai mes nemiegame, tie sapnai
ateina į mūsų realybę. Na, o ketvirta, penkta,
šešta diena ir t. t., tai kai po truputį pradeda
streikuoti ir išsijunginėti vienas organas po
kito. Kai mes miegame, širdies ir kraujagyslių
sistema yra atstatoma, tai jeigu nemiegame,
kyla kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas.

Nemiga / „Shutterstock“ nuotr.

Nežinau, kiek tiksliai galima nemiegoti, seniai

daryti tyrimai su žiurkėmis parodė, kad jos
nudvėsdavo po 2 savaičių be miego. Bet
nebuvo labai aišku, dėl ko. Dažniausiai
būdavo kokia nors širdies ir kraujagyslių
sistemos problema, tačiau palaipsniui
kiekvienas organas nustoja veikti ir
kiekvienam žmogui turbūt skirtingai būtų“, –
pasakojo L. Bojarskaitė.

Ji pastebėjo, kad po kelių dienų be miego

žmogus atrodo kaip girtas – jis sunkiai
orientuojasi, gana neaiškiai kalba, atmintis
būna gerokai sutrikusi. Toks žmogus ne tik
nėra darbingas, jį galima netgi laikyti
pavojingu.

Jau minėtas mikromiegas yra tarsi priepuolis,

kai smegenys trumpam užmiega, tačiau
žmogus to nepastebi ir neprisimena. Jeigu
žmogus dirba su kokia nors technika ir staiga
atsijungia pusei minutės, gali būti labai
pavojinga. Toks scenarijus gali pasibaigti labai
liūdnai, jei tuo metu, pavyzdžiui, vairuojamas
automobilis.

Viso pokalbio su L. Bojarskaite apie miegą

klausykitės LRT RADIJO laidos „Minties
eksperimentai“ radiotekos įraše.

#
! " 0:00 / 0:00

Minties eksperimentai. Kas vyksta žmogaus kūne, kai nemiegama

kelias paras?

Parengė Patricija Kilminavičienė.

TAIP PAT SKAITYKITE

Mokslas ir IT 2023.02.26 22:10

Dirbantys naktį – herojai, turintys

gauti didesnes algas ir būti
anksčiau išleidžiami į pensiją:
mokslininkė aiškina, kodėl miegas
toks svarbus
3054

Mokslas ir IT 2023.06.25 16:34

Trumpas popietės miegas gali

išgelbėti ir nuo Alzheimerio –
padeda palaikyti sveiką senstančių
smegenų funkciją
726

Mokslas ir IT 2023.05.06 19:44

Mokslininkai tyrė mirštančias

smegenis: pastebėjo aktyvumą,
kuris gali liudyti trumpalaikius
sąmoningus išgyvenimus
80

+1

# Miegas # Smegenys # Atmintis

# Neuromokslas # Laura Bojarskaitė $

# LRT RADIJAS

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal

tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos
programą

% PROGRAMA & SUSISIEKITE

KITOS NUORODOS:

' ( ) *

PARSISIŲSTI PROGRAMĖLĘ:

+ ,

Naujienos

Mediateka

Privatumo politika

Slapukų nustatymai

SEKITE MUS:

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

© 2023. Visos teisės saugomos