Dėmesio patvarumas ir perkėlimas

1
 ĮVADAS

Dėmesys kiekvieno žmogaus gyvenime atlieka be galo svarbų vaidmenį. Būtų sudėtinga
pasakyti tikslų dėmesio apibrėžimą, kadangi jų yra nemažai, ir dabar kyla diskusijų, kaip
geriausia būtų apibrėžti žodį „dėmesys“. Vienas iš daugumos man išsiskyrusių apibrėžimų:
„Dėmesys – savita sudėtinga psichikos savybė. Tai psichinės veiklos sutelkimas į vieną ar
kelis objektus“ (Lapė, 1980). Pats dėmesys iš tikrųjų yra be galo daug apimanti sąvoka.
Kalbant apie dėmesį yra būtina paminėti nemažai aspektų, kadangi be jų ši sąvoka nelabai
gali būti apibūdinta. Dėmesys gali būti apibūdintas pagal tai į ką jis sutelktas, pavyzdžiui
selektyvus dėmesys. Šio tipo dėmesys yra reikalingas, kai jis yra veikiamas dviejų dirgiklių
vienu metu, tokiomis sąlygomis dažniausiai yra atsirenkamas vienas, svarbesnis. Taip pat
labai svarbi dėmesio savybė yra dėmesio perkelimas – tai dėmesio objekto pakeitimas kitu.
(Martišius, 2006). Viena labiausiai trokštamiausių dėmesio savybių, ypač tarp
besimokinančių asmenų, yra patvarumas. Ši dėmesio savybė yra apibūdinama kaip ilgalaikis
dėmesio sutelkimas ir išlaikymas ties tam tikra veikla (J. Lapė ir kt., 2003). Tačiau ne visada
pavyksta išlaikyti dėmesį patvarų, žmonės gali būti išblaškyti. Išsiblaškymui įtakos gali turėti
specifiniai dirgikliai. Dirgikliai gali būti labai įvairūs. Žmogaus susikaupimą gali sutrikdyti
triukšmas aplinkoje, taip pat dėmesio patvarumui neigiamą įtaką darantis veiksnys gali būti
miego trūkumas, kuris yra reguliuojamas cirkardinio rimo (biologinis laikrodis). Dar vienas
svarbus faktorius būtinas paminėti yra išmokimas, jis gali pasireikšti kartojant vieną veiksmą
daug kartų (Lapė ir kt., 2003) (tai bus daroma šio tyrimo metu).

Darbo tikslas: Ištirti šalutinių veiksnių daromą įtaką dėmesio išlaikymui bei
perkelimui paprastus atliekant matematinius veiksmus.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti tam tikrų dirgiklių įtaką tiriamojo dėmesio patvarumui ir dėmesio

perkėlimui.
2. Išsiaiškinti, kokiais būdais tiriamasis sieks išlaikyti dėmesio patvarumą.
METODIKA

Darbo priemonės: A4 formato popieriaus lapai, rašymo priemonė.

Tyrimo dalyviai: 18 metų vaikinas (abiturientas). Prieš tyrimą vaikinas jautėsi

nelabai išsimiegojęs ir pavargęs.

2
 Darbo eiga: Tyrimas yra sudarytas iš trijų dalių, kurios yra atliekamas vieną po
kitos. Kiekvienos tyrimo dalies metu tiriamasis atliko nesudėtingus matematinius
skaičiavimus dvejais skirtingais būdais, kuriuos turėjo užrašyti turimame popieriaus lape.
Minėtas skaičiavimas buvo atliekamamas dvejopai. Pirmas būdas: stulpelyje esančius du
skaičius tiriamasis turi sudėti ir gautą sumą užrašyti kito stulpelio viršuje, o ankstesnio
stulpelio viršuje esantį skaičių perrašyti į antrojo stulpelio apačią. Antras būdas: taip pat kaip
ir pirmo būdo metu, stulpelyje yra du skaičiai, kuriuos tiriamasis turi sudėti ir sumą parašyti
kitame stulpelyje, tačiau šį kartą, gautą sumą reikia rašyti stulpelio apatinėje dalyje, o
ankstesnio stulpelio apatinis skaičius turi būti perrašomas naujojo stulpelio viršutinėje dalyje.
Taip pat būtina paminėti, jog tiek pirmu, tiek antru atvejais gavus sumą, kuri yra didesnė nei
dešimt, dešimčių skaitmuo turi būti nuimamas. Pavyzdžiui: jeigu yra pateikti dėmenys 5 ir 9,
tuomet jų suma būtų 14, tačiau turima atmesti dešimtis, tad naujame stulpelyje bus rašomas
skaičius 4, o ne 14. Skaičiavimas visuomet pradedamas pirmuoju būdu. Šiuo būdu tiriamasis
skaičiuoja iki tada, kai eksperimentatorius ištaria žodį – „brūkšnys“. Tiriamajam išgirdus šį
žodį jis turi nubraukti brūkšnį ir tęsti skaičiavimus antruoju būdu, iki tada, kai vėl išgirs žodį
„brūkšnys“, išgirdus eksperimentatorių sakant šį žodį tiriamasis vėl turi grįžti prie pirmojo
skaičiavimo būdo. Tarpas tarp vieno eksperimentatoriaus ištarto žodžio „brūkšnys“ iki kito
yra lygi vienai minutei. Žodis „brūkšnys“ iš viso yra pakartojamas keturiolika kartų
kiekvienos dalies metu. Taigi pirmoji tyrimo dalis – jos metu nėra pateikta jokių šalutinių
stimulų, kurie būtų galėję trukdyti tiriamojo susikaupimui skaičiuoti. Antroji tyrimo dalis –
jos metu buvo paleista energinga muzika (ne tik melodija, leidžiamas muzikinis takelis buvo
su žodžiais). Trečioji tyrimo dalis - jos metu eksperimentatoriaus garsiai skirtingu tempu sakė
įvairius skaičius. Viena tyrimo dalis truko 15 minučių, kadangi tyrimas yra sudarytas iš 3
dalių, visas tyrimas iš viso truko 45 minutes.

REZULTATAI

Rezultatų apdorojimas: visų pirma rezultatų apdorojimas pradedamas

suskaičiuojant kiekvieno iš etapų metu atliktas sudėtis, yra suskaičiuojama ir kiek sudėčių
tiriamasis atliko skaičiuodamas tiek pirmu, tiek antru skaičiavimo būdu, kiekvieno tyrimo
etapo metu (žiūr. 1 lentelė). Klaidos yra išskiriamos pagal kilmę ir yra susumuojamos (žiūr. 2
lentelė), nustatoma kurios pasireiškė dažniausiai. Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje tyrimo
dalyje sąlygos buvo skirtingos – buvo pateikti tam tikri šalutiniai dirgikliai arba nepateikta
jokių - iš gautų rezultatų yra sudaromi kiekvieno etapo produktyvumo grafikai (žiūr. pav. 1).

3
Lygiai dėl tokių pačių priežasčių yra sudaromi kiekvieno etapo klaidų dažnumo grafikai
(žiūr. pav. 2). Šie grafikai mums parodo kaip keičiasi tiriamojo produktyvumas kiekviename
tyrimo etape ir kokios klaidos pasitaiko kiekviename iš trijų etapų. Taip pat, atsižvelgiant į
tai, jog produktyvumas gali būti skirtingas skaičiuojant pirmu ir antru būdu, yra sudaromas
vidutinio skaičiavimo greičio grafikas (žiūr. pav. 3). Jis padeda lengviau įvertinti koks buvo
tiriamojo produktyvumas skaičiuojant tiek pirmu, tiek antru skaičiavimo būdu.

1 lentelė. Atliktų sudėties veiksmų skaičiai.

Atliktų veiksmų Atliktų veiksmų
Tyrimo dalis Atliktų veiksmų skaičius (skaičiuojant skaičius (skaičiuojant
skaičius (iš viso) pirmu būdu) antru būdu)
I 168 89 79
II 182 97 85
III 183 94 89

2 lentelė. Klaidų kiekių skaičiai.

Tyrimo dalis Klaidos susijusios su netikslia Klaidos susijusios su skaičiavimo
sudėtimi būdo pakeitimu
I - 2
II 3 7
III 6 11

4
 1 pav. Atliktų veiksmų kiekis.

2 pav. Klaidų dažnis kiekvienos dalies metu pagal jų kilmę.

3 pav. Vidutinio greičio grafikas skaičiuojant pirmu ir antru būdu, kiekvienos dalies
metu.

REZULTATŲ APTARIMAS

5
Iš gautų rezultatų galima teigti, jog tiriamajam sunku išvengti pašalinių dirgiklių neigiamo
poveikio. Tai įrodo didesnis klaidų skaičius antro ir trečio etapo metu nei pirmo etapo,
kadangi antro ir trečio etapo metu tiriamojo dėmesys buvo veikiamas pašalinių dirgiklių (2
lentelė). Taip pat tikėtina, jog neigiamos įtakos gana mažam tiriamojo atliktų veiksmų
skaičiui įtakos turėjo miego trūkumas, nuovargis. Remiantis literatūra, abu iš šių veiksnių
stipriai neigiamai veikia mentalinius procesus (Laurinavičius, 2007). Taip pat iš gautų
rezultatų galima pastebėti, jog pasireiškė tam tikras įdirbimas, kadangi pirmosios tyrimo
dalies metu tiriamojo buvo atlikta mažiausiai sudėties veiksmų, nors šioje tyrimo dalyje
nebuvo jokių pašalinių dirgiklių (1 pav.). Atliktų veiksmų skaičius padidėja antroje tyrimo
dalyje, nors ir trukdė pašalinis dirgiklis (muzika). Nors dirgiklis ir turėtų blaškyti, geresnius
tiriamojo rezultatus būtų galima paaiškinti įdirbimu, išmokimu. Tikėtina, jog jis atsirado dėl
pasikartojančių tų pačių veiksmų. Tačiau nors ir veiksmų buvo atlikta daugiau nei pirmoje
tyrimo dalyje, klaidų atsirado daugiau. Trečiosios dalies pateikus naują dirgiklį – garsiai
sakomus skaičius, tiriamojo rezultati pakito labai nežymiai nuo antrosios tyrimo dalies
(atliktų veiksmų skaičius panašus, tik atlikta kiek daugiau klaidų). Nors ir šis dirgiklis dėl
savo kilmės panašumo į sprendžiamas sudėtis turėjo būti kiek labiau blaškantis nei muzika,
rezultatai buvo panašūs. Tai dar aiškiau parodo didėjantį įdirbimą (automatišką veiksmų
atlikimą). Taip pat svarbu paminėti, kad pateiktų dirgiklių tiriamasis tikėjosi, tad jų
neigiamos įtakos buvo lengviau išvengti, kadangi, tikėtina, jog tiesiog buvo iš anksto
nuspręsta (nusiteikta) ignoruoti (Martišius, 2006). Taip pat iš rezultatų galima matyti, jog
tiriamasis atliko nemažai klaidų (2 pav., 2 lentelė). Nenuostabu, jog pirmos tyrimo dalies
metu tiriamasis padarė mažiausiai klaidų, tačiau ir atliktų veiksmų mažiausiai. Tai gali sietis
su faktu, jog pradėjus tyrimą tiriamasisi dar negebėjo atlikti veiksmų automatiškai. Taip pat
tiriamasis ilgiau atliko veiksmus antru skaičiavimo būdu (3 pav.), tai rodo, jog jam buvo
sunku perkelti dėmesį. Tiek antrame, tiek trečiame etapuose antru skaičiavimo būdu atliktų
veiksmų skaičius vis labiau supanašėja su pirmo skaičiavimo būdo atliktų veiksmų skaičiu.
Abiejuose etapuose, kuriuose tiriamasis buvo veikiamas pašalinių stimulų, padaugėjo su
skaičiavimo būdo pakeitimu susijusių klaidų. Tokioms klaidoms tikriausiai darė įtaką
šalutiniai dirgikliai. Kad išvengtų trukdžių dėmesio patvarumui ir jo perkėlimui tiriamasis
bandė pateikiamus dirgiklius ignoruoti (pasireiškė selektyvus dėmesys). Tačiau padarytų
klaidų skaičius leidžia numanyti, jog egzistuojant dirgikliams išvengti trikdžių sunku.

IŠVADOS

6
 1. Tiriamojo dėmesio patvarumui ir perkėlimui įtakos turėjo nuovargis bei miego
trūkumas.
2. Pateiktų dirgiklių neigiamos įtakos buvo sunku išvengti, netgi juos ignoruojant buvo
padaryta nemažai klaidų.
3. Tiriamajam pasireiškė automatizmas (įdirbimas), tad palaipsniui atliktų veiksmų
kiekis augo.
LITERATŪRA

Lapė J., Navikas G. Psichologijos įvadas. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto

leidykla, 2003
Lapė J. Darbo psichologija. Vilnius: Mokslo leidykla, 1980
Martišius V. Kognityvinė psichologija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto
leidykla, 2006.
Jusienė R. Laurinavičius A. Psichologija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto
leidykla, 2007