Morfologijos ir žodžių darybos skirtumai.

Pagrindiniai morfologijos terminai

Morfologija ir žodžių daryba

 Žodžių daryba nuo kaitybos skiriasi tuo, kad keičiant žodžio morfeminę sudėtį
– pridedant priešdėlį, priesagą ar ką nors atmetant – padaromas naujas žodis
(pvz:.. langas, palangė, langelis, langinės).

 Žodžių kaitybos atveju keičiama morfeminė sudėtis, padaroma nauja to paties

žodžio forma (pvz:.. langas – lango, langui, langą...).

 Kaitybinėms formoms būdingas reguliarumas. Reguliarumas būdingas ir kai

kurioms darybinėms formomis

Būtina skirti terminus:

 Žodžių daryba.
 Žodžių kaityba,
 Formų daryba (būdvardžių ir prieveiksmių laipsnių: dalyvių, padalyvių, pusdalyvių).

Pagrindiniai morfologijos terminai

 Gramatinė reikšmė – apibendrinanti reikšmė, papildanti leksinę žodžio reikšmę ir
nurodanti įvairius (gramatinius) santykius.
 Žodis paprastai turi keletą gramatinių reikšmių: pvz;.. stalas turi vyr. g, vardininko
linksnio, vns, daiktavardis.
 Gramatinė reikšmė susijusi su konkrečia kalba.
 Gramatinėmis reikšmėmis laikomi duomenys, kuriuos perduoti ,,privertė“ kalbos
gramatika. (V. Plungianas).
 Kalbos iš esmės skiriasi ne tuo, kas gali ar negali būti jose reiškiama, bet tuo, ką
kalbėtojas privalo ar neprivalo jose pranešti. (R. Jakobsonas).

Gramatinė kategorija

 Gramatinė kategorija – gramatinę reikšmę turinčių kalbos vienetų sistema.

 Gramatinė kategorija (antra versija) – tam tikra gramatinių kalbos elementų sistema,
kurios nariai tuo pačiu pagrindu skiria vietas kitą.
 Gramatinių kategorijų pavyzdžiai: linksnio, giminės, nuosakos, asmens,rūšies,...
kategorijos.
 Gramatinę kategoriją sudaro lygiavertės reikšmės, t.y. tokios, kurios vienoje žodžio
formoje negali būti žymimos vienu metu.
 Gramatinės kategorijos daug labiau priklauso nuo konkrečių kalbų sistemų nei
gramatinės reikšmės.
 Gramatinių kategorijų rinkiniai gali būti vadinami ,,gramatinėmis anketomis“. (V.
Plugianas).
 Norėdami sudaryti taisyklingą tam tikros kalbos sakinį žmogus turi atsakyti į tos
gramatinės anketos klausimus, pvz:
  Ar turiu nurodyti veiksmažodyje asmens skaičių;
 Ar turiu nurodyti, kad veiksmas aktualus ir kalbamuoju momentu;
 Ar turiu nurodyti veikėjo lytį asmenuojamose veiksmažodžio formose.

Gramatinė / kaitybinė forma

 Gramatinę forma – gramatinės reikšmės raiškos priemonė. Dar vadinama kaitybine

forma.
 Sudarant gramatines formas sintetinio tipo kalboms, dažniausiai panaudojamos
galūnės ar gramatinės priesagos, bet nemaža ir analitizmo pavyzdžių;
 Laipsnio reiškimas: patikimas – labiau patikimas, pavargęs – labiau pavargęs;
 Daugiskaitos reiškimas vartojant skaitvardį; vieni marškiniai – dveji, treji marškiniai.
 Analitinėse kalbose gramatinės formos sudaromos naudojant intonaciją žodžių
tvarką, pagalbinius žodžius.