Plano dalys kaip sudėtinio plano: rašoma sakiniais-teiginiais.
Šaltiniai: kūriniai, kritinė medžiaga apie kūrinius, autorius, pagal temą (knygos in intern nuorodos)
2023 m. LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITA
Panevėžio „Minties“ gimnazijos 4a klasės mokinės: Martynos Matulytės
Tema: Moters paveikslas lietuvių literatūroje
Kalbos planas
TEKSTO DALIS TEIGINIAI, ARGUMENTAI ŠALTINIAI
I. šių lietuvių autorių kūriniuose atspindi
(įžanga) socialinius lūkesčius, asmeninę stiprybę ir Pagrindinė mintis išgyvenimus. Biliūnas: perteikia moters aukos ir meilės temą, Katiliškis: atskleidžia moters kaip prigimtinės gyvybės jėgos įvaizdį, o Šatrijos Ragana: vaizduoja moterį kaip kultūros ir tradicijų nešėją. II. Moters paveikslas dažnai siejamas su (dėstymas) tradiciniais vaidmenimis, aukos motyvu ir Problema (gali būti gamtos simbolika. įvardyti rašytojai) Moters paveikslas šiose kūriniuose atskleidžia 1. emocinį stiprumą, ryšį su gamta ir kultūros (teiginys) išlaikymą. Teiginio skaidymas a) moteris kaip prigimtinės gyvybės ir pagal pasirinktą atkūrimo šaltinis, glaudžiai susijusi su Temą. gamta.
b) moteris kaip aukos ir meilės simbolis,
pabrėžiant jos emocinį stiprumą sunkumų akivaizdoje.
c) moteris kaip kultūros ir tradicijų
saugotoja, turinti gilų ryšį su savo šeimos ir tautos istorija.
2. Moters įvaizdis šiuose kūriniuose
(teiginys) vaizduojamas kaip gyvybės tęsėja, dvasinis stiprybės šaltinis ir tradicijų nešėja.
a) moteris kaip gamtos ir žmogiškumo
sąveikos atspindys, kurianti gyvenimo ciklo tęstinumą.
b) moteris kaip kančios ir paaukojimo
įkūnijimas, atspindintis jos vidinį stiprumą.
c) moteris kaip praeities ir dabarties
jungtis, išlaikanti šeimos ir tautos vertybes. 3. Literatūroje moterys dažnai vaizduojamos kaip (teiginys) moralės sergėtojos, gyvenimo išminties nešėjos ir emocinio ryšio kūrėjos.
a) moterys atsiskleidžia kaip stiprios
asmenybės, nepaisančios visuomenės vertybių
b) moteris yra sielos gelmių tyrinėtoja,
atskleidžianti žmogaus vidinę dramą.
c) moters įvaizdis siejamas su tradicijų
tęstinumu ir šeimos vaidmeniu visuomenėje.
III. Lietuvių literatūroje moteris dažnai
(išvada) pavaizduojama kaip dvasinis stiprybės šaltinis, gyvenimo tęstinumo simbolis ir tradicijų saugotoja.
MITAS IR METAMORFOZĖ ALFONSO NYKOS-NILIŪNO POEZIJOJE Birutė Meržvinskaitė Vilniaus Universiteto A. J. Greimo Semiotikos Ir Literatūros Teorijos Centro Docentė