Laistė- tai turėti valios daryti ką nori, teisė nevaržomai reikšti
savo ar visuomenės nuomonę, ginti reikalus. Visais laikais žmonės kovojo už laisvę, o žuvę už ją buvo laikomi didvyriais, išaukštinami ir pagerbiami. Už laisvę reikia kovoti, niekas jos nesuteikia veltui, reikia aukoti asmeninę laimę, gyvybę. Istorija liudija, kad nuo seniausių laikų buvo gerbiami laisvės gynėjai. 1991 m. sausio 13 d. net 20 tūkstančių gynėjų Nepriklausomybės aikštėje tvirtai laikėsi ir skandavo „Lietuva“. 14 iš jų žuvo. Sausio 16-ąją Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje ir Rokiškyje įvyko sausio 13-osios naktį žuvusių laisvės gynėjų laidotuvės. Lietuvių liaudės daina ,,Oi lekia, lekia gulbių pulkelis’’ pasakoja apie amžinąją būtį – stovėjimą savo šeimos, bendruomenės, valstybės laisvės ir nepriklausomybės sargyboje. Ne tik anksčiau, bet ir XX amžiaus pabaigoje laisvę reikėjo apginti. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Kurio metu vyko visuomeninis judėjimas. Žmonės stojosi į Baltijos kelias. Reikalavo teisinio jų įvertinimo. Vyko 1990 m. kovo 11 diena – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. Tą dieną Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Vasario 16 dieną, kovo 11 dieną ir sausio 13 mes mokykloje dainuojam Lietuvių himną, taip mes paminime šias dienas, per kurias žuvo mūsų protėviai kovodami už laisvę. Taip pat mano šeimoje sausio 13 mes uždegam žvakutes. Kiekvienais metais per šias tris dienas mes pakabinam vėliavą.
Mums reik nepamiršti ir minėti šias šventes, nes mūsų protėviai