Doriano Grėjaus charakteristika

Aš šiandien pristatysiu O.Vaildo romano „Doriano Grėjaus portretas“ pagrindinį veikėją –

Dorianą Grėjų. Knygoje šis vaikinas yra aprašomas, kaip nuostabaus grožio, jaunas, savimi
pasitikintis žmogus. Tačiau, aš aptarsiu šio veikėjo charakteristiką kiek giliau.
Romano pradžioje Dorianas Grėjus vaizduojamas septyniolikos metų ir jo gyvenimas
aprašomas iki trisdešimt aštuonerių metų. Doriano tėvai yra abu mirę, todėl jis gyvena su savo
seneliu, mamos tėvu, lordu Kelsou. Šis yra labai pasiturintis, turėjo daug turtų, pinigų ir galios.
Taigi, Dorianas gyveno tikrai geromis sąlygomis. Taip pat, jam iš senelio atiteko Selbis, šiame
dvare Dorianas ir gyveno. Vaikinas labai mėgo prabangias pramogas ir malonumus, o savo
vakarus dažniausiai leisdavo teatre arba klube. Taigi galiu teigti, jog jis buvo aukštuomenės
dalimi.
Dorianas Grėjus buvo labai savimi pasitikintis, savimyla, egoistas. Jis tikėjo, jog
svarbiausias ir reikšmingiausias dalykas gyvenime buvo grožis. Daug vertingesnė buvo vaikinui jo
išorė, nei jo vidinis grožis. Pavyzdžiui, kai portretas pradėjo keistis, Dorianas nesusikrimto dėl
pavaizduoto savo sielos bjaurumo, jį tik nuliūdino tai, kad paveikslas praras savo žavesį:
„Skausmas suspaudė jam širdį, pagalvojus, kaip bus išniekintas gražusis veidas paveikslo
drobėje.“ Kitus Dorianas Grėjus vertina kiek kitaip negu save. Lordas Henris Dorianą šiek tiek
baugina, gąsdina savo neįprastomis pažiūromis, mintimis: „ :Lordą Henrį Votoną laiko
svarbiausiu žmogumi savo gyvenime. Jis pabrėžia, jog lordas Henris yra jo geriausias draugas,
nes niekas kitas Doriano nesuprantas taip kaip Henris. Bezilis Dorianui patiko, tačiau, pasak
Doriano, jų nuomonė ir požiūris išsiskyrė. Vaikinas pastebi, jog nors Bezilis ir puikus vyras,
vaikino nuomone, jis buvo truputį miesčioniškas.
Dorianui kūryba yra labai svarbi ir reikšminga. Jis ją vertina labiau už viską. Vaikinas
dažnai lankydavosi operoje, teatruose: „Kiekvieną vakarą einu žiūrėti, kaip ji vaidina.“ Dorianas,
pasakodamas apie savo sužadėtinę, teigė: „Juk aš teisingai pasielgiau, Bezilį, savo meilę suradęs
poezijoje, o žmoną – Šekspyro pjesėse?“ Jis būtent ir įsimylėjo Sibilės meną, vaidybą. Būtent tai
jį sužavėjo ir, kai mergina blogai pasirodė scenoje ir Dorianą nuvylė, jis pabrėžė, jog be savo
meno ji yra niekis.
Apibendrindama galiu teigti, jog Dorianas Grėjus puoselėjo hedonistinę pasaulėžiūra. Jis
labiausiai troško grožio, jaunystės bei prabangių malonumų. Be abejo, jis buvo labai pasikėlės,
savimyla ir eoistas. Tačiau, du svarbiausi jam dalykai, buvo grožis ir menas. Tiktai būtent tai jį ir
pražudė.