Remiantis 1890m. O. Vaildo sukurtu romanu, 2009m.

buvo išleistas siaubo trileris „Dorianas Grėjus“ kuris

pasakoja Doriano gyvenimo istorija, vaikystėje patirtą traumą, kuri skaudžiai atsiliepė vėlesniame jo
gyvenime. Pasidavimą pagundoms ir aptemusio proto pasirinkimus. Amžino grožio, jaunystės, malonumų
patenkinimo svarbą pagr. šio kūrinio veikėjui. Sielos išsižadėjimą, meilę ir Supratimą kas yra vertingiausia ir
kur slypi laimė.

Doriano Grėjaus klystkeliai man buvo lyg šalto vandens bangos žiemą, vis nupurtydavo ir priversdavo
mintyse suklusti... Jo begalinis pasitikėjimas lordu Henriu išvedė jį iš doros kelio ir privertė pasiduoti
pagundoms. Jaunas vaikinas, nepratęs prie aukštuomenės gyvenimo, bandė pritapti, tačiau to pasėkoje
prarado pats save, išsižadėjo savo sielos ir susikeitė su Bezilio tapytų portretu, taip likdamas be sąžinės
griaužaties. Jo norams ir užgaidoms nebesutrukdė niekas, nei Bezilio gera širdis, nei pirmosios mylimosios
Sibilės mirtis.

Labiausiai man patiko, jog Dorianas po visų savo iškrėstų kvailysčių ir klaidų suprato, kad vertingiausia tai
kas neamžina. Jog ne malonumuose, amžinoje jaunystėje ir neapsakomame grožyje slypi tikroji laimė, o
gyvenime ir laike, kuris mums duotas. Išsiaiškinęs klystkelį jis sunaikino Bezilio tapytą paveikslą, o kartu
amžiną grožį, jaunystę ir patį save.