1e 02-23

Tema: Oskaras Vaildas. ,,Doriano Grėjaus portretas’’. Romano meninė raiška

Uždavinys: : Remdamiesi romano analize ir pateiktais pavyzdžiais, savarankiškai
suformuluokite dar bent po vieną romano temą, problemą (klausimo forma), idėją, įvardykite ir
pakomentuokite bent vieną simbolį. Remdamiesi romano kontekstu ir pateiktomis citatomis bei
literatūros sąvokomis, įvardykite, kokia nurodytų meninių priemonių funkcija – užbaikite
sakinius.

Tematika: 1. Grožio ir gėrio ryšys romane.

Problematika: 1. Ar savimyliškas grožis yra vertybė?
Idėja:
Simbolis – tai ženklas, turintis kokią nors sutartinę, perkeltinę reikšmę. Simbolis visada yra
paslaptingas, jo prasmės niekada negalima išaiškinti iki galo, traktuoti kaip vienareikšmę
formuluotę. Tai aukščiausias metaforos laipsnis, tačiau nuo jos simbolis skiriasi pastovesne
reikšme ir dažnesnių kartojimusi (pvz., ugnies, erelio, jūros simboliai).
1. Portretas-Visi Doriano Grėjaus padaryti blogi darbai atsispindi portrete. Jis simbolizuoja
Doriano vidinį nuosmukį.

Tematika:Vidaus ir įšorės grožio ryšys romane; Egoizmas ir sąžinė romane; Meno tema romane

Problematika:Ar įmanoma visą gyvenimą gyventi su kaukę? Ar egoizmas pranašesnis už sąžiningumą?

Kiek menas gali veikti žmogų?

Įdėja:Gyvenimas su kaukę yra įmanomas, bet labai sunkus; Būti egoiztiškam yra daug lengviau negu būti
sąžiningui; Menas negali pakeisti realybės.YYTN ĖŠCGHNFYTJFDCTRYFGFGFGFGFGFlordo Hend
LLordo Henrio Dorianui duota knyga-Dorianas skaitydamas jam duota knygą pakeitė savo mastyseną ir
knygą padarė Dorianui labai bloga įtaką, ji simbolizuoja, kad reikia atsirinkti gerą meną nuo blogo

Teatras- simbolizuoja atsiribojima nuo realybės

Gėlės- simbolizuoja trumpalaiki grožį

1. IŠ ROMANO PRATARMĖS: Kiekvienas menas visiškai nenaudingas. PARADOKSAS,

kuriuo norima pasakyti, kad menas neturi būti vartotojiškas, nereikia pasiimti visko,
reikia pasiimti tik to ko reikia
2. HENRIS APIE SANTYKIUS SU ŽMONA: Niekada nežinau, kur mano žmona, o mano
žmona niekada nežino, ką aš veikiu. PAKARTOJIMU pabrėžiamas sutuoktinių
lengvabūdiškas požiūris į šeimą.
3. DORIANAS APIE SIBILĖS BALSĄ: Sodo scenoje jis virpėjo nuo tokio pat nerimo,
kuris girdėti lakštingalos giesmėje prieš aušrą. Vėliau jame tarpais skambėjo nežabota
smuikų aistra. METAFORA norima pasakyti, kad Sibilė pilnai atsiduodavo teatrui ir
vaidybai ir nejautė tikru jausmų, jaudinosi, dar jos balsas trapus, bet tuo pačiu metu ir
stiprus kaip trimitas.
4. GAMTOS VAIZDAI: Prie namo sienos ėmė čirkšti žiogas, ir ilgas plonas laumžirgis lyg
mėlynas siūlas praplaukė pro šalį, plasnodamas rusvais perregimais sparnais.
PALYGINIMU siekiama sukurti estetišką aplinkos vaizdą.
5. GAMTOS POVEIKIS: Sodrus rožių kvapas tarytum buvo apglėbęs viską aplinkui.
HIPERBOLE norima pabrėžti uoslės pojūtį, sukurti įspūdį.
6. APIE HENRIO DOVANOTOS KNYGOS POVEIKĮ DORIANUI: Tai buvo nuodinga
knyga. Iš jos puslapių, tartum sklido troškus smilkalų kvapas ir drumstė protą.
EPITETAS IR PERSONIFIKACIJA parodo, kad knyga yra tarsi nuodai, užvaldantys
Doriano protą ir sąmonę, neigiamai veikia jį.
7. APIE SIBILĖS JAUSMUS DORIANUI: Karštas aistros vėjas padvelkė į ją ir sujudino
dailias jos suknelės klostes. METAFORA, jausmus lyginantis su gamtos stichija (vėju),
rodo, kad Sibilę apimančių jausmų stipris prilygsta gamtos stichijoms.
8. DORIANAS PO LABAI PRASTO SIBILĖS PASIRODYMO: Ak, nejau nematot, kad
man plyšta širdis? RETORINIS KLAUSIMAS IR FRAZEOLOGIZMAS sustiprina
skaitytojui perduodamą sielvarto jausmą.
9. DORIANAS KŪRINIO PABAIGOJE, KAI NUSPRENDŽIA PASIKEISTI IR
ATSISAKYTI AMORALAUS GYVENIMO: Naujas gyvenimas! Štai ko jis troško. Štai
ko laukė. Ir daugiau nekaltybės nebegundys. Bus geras. RETORINIS SUŠUKIMAS IR
PAKARTOJIMAS rodo Doriano pasiryžimą, pasitikėjimas, didelis noras keistis.
10. Ant grindų gulėjo negyvas žmogus vakariniu apdaru ir su peiliu širdyje. Jis buvo suvytęs,
raukšlėtas, šlykštaus veido. EPITETAI vaizdingai apibūdina Doriano išvaizdos ir
amžiaus pasikeitimą, padeda sustiprinti realybės jausmą matant tą tikrą Doriano sielą.
Literatūriniai terminai:

Metafora – tropas, grindžiamas kokiu nors panašumu, paslėptas palyginimas.

Minija čia daro alkūnę.

Ant gyvenvietės nusileido naktis.

Toliau už miško baubė ir dundėjo patrankos.

Paradoksas – stulbinantis kūrinys, priešingas paplitusiems įsitikinimams, suplakantis į viena tai, kas akivaizdu,
su tuo, kas prieštarauja sveikam protui. Prozos, poezijos, dramos stilistinė priemonė, gimininga aforizmui.

Tiesiog – arčiau, aplink – greičiau.  (flk.)

Kiek yra dalykų, kurių nėra, ir nieko nuostabaus. (J. Grušas)

Frazeologizmas – pastovus vientisos reikšmės vaizdingas žodžių junginys.

lupti vėžius – gėdytis

nukabinti nosį – nusiminti

prikąsti liežuvį – nutilti

Hiperbolė – posakis, kuriuo nepaprastai perdedama, siekiant didesnio įspūdžio.

Nenusileis nė per  aguon os grūdą.  (fll)

Šimtą kart ų   reikės sakyti? (šnek.)

Namų darbas: Jeigu nebaigėte pamokos darbo, jį baikite.