Antikos mitai („Orfèjas ir Euridikė, „Narcizas) ir ju interpretacijos.

Senovės Graikija – tai pirmoji Europos civilizacija, kurioje užgimė įvairūs mokslai,
literatūra ir kūryba. Senovės Graikijos kultūriniui laikotarpiui būdingi politiniai, filosofiniai,
meno ir mokslo laimėjimai, tai laikotarpis, suformavęs neprilygstamą įtaką turintį palikimą.
Senovės Graikijos kultūrinis palikimas išlieka svarbus ir šiais laikais – graikų pasakojimuose
ir mituose yra perteikiamos svarbios vertybės, moralės normos ir pamokymai, kurie yra
svarbūs iš šiuolaikiniam žmogui. Senovės graikų mitai išlieka ypač svarbūs šiuolaikiniame
kontekste – jie yra įvairiai interpretuojami ir analizuojami, pasitelkiami kaip pavyzdžiai ar
metaforos. Savo kalbėjime nagrinėsiu Antikos mitus ir juos interpretuosiu.

Mite apie Orfėją ir Euridikę simbolizuojama meilė, pasitikėjimas ir drąsa. Orfėjas ir

Euridikė susituokia, tačiau Euridikė miršta nuo gyvatės įgėlimo. Dėl to Orfėjas labai kenčia ir
nusprendžia vykti į Hado karalystę prašyti atgauti savo žmoną. Šiame graikų mite
vaizduojama meilės galia – jeigu žmogus myli kitą žmogų, tada jis stengiasi dėl kito
žmogaus, daro viską, kad tik jį atgautų, ką ir parodo Orfėjo veiksmai. Orfėjas labai myli savo
žmoną, todėl jis pasiryžta sudėtingai kelionei. Jis keliauja per Hado karalystę ir ten, sutikęs
mirties karalystės valdovą, prašo, kad jam grąžintų žmoną. Sujaudintas jo prašymo ir
sužavėtas muzikos, Hadas sudaro susitarimą: Orfėjui bus leista atgauti Euridikę su sąlyga,
kad ji seks už jo. Orfėjui draudžiama į ją atsigręžti, kol jie abu nepateks į žmonių pasaulį.
Orfėjas negali atsisukti atgal ir pažvelgti į Euridikę, kitaip ji iš karto sugrįš į Hado karalystę,
o Orfėjas niekaip nebegalės jos atgauti. Pusiaukelėje Orfėjas padaro klaidą – jis smalsauja ir
nerimauja, todėl pažvelgia atgal – tada Euridikės siela dingsta ir grįžta atgal pas Hadą. Todėl
Orfėjo ir Euridikės istoriją taip pat galima interpretuoti kaip pasitikėjimo pamoką. Jei Orfėjas
būtų tikėjęs, kad Euridikė seka paskui jį, kaip buvo pažadėjęs Hadas, jis nebūtų padaręs
klaidos pažvelgdamas į Euridikę. Orfėjas buvo per daug kamuojamas nerimo ir
nepasitikėjimo, dėl ko jis neteko Euridikės amžiams. Tai labai paveikė Orfėją – jis labai
kentėjo ir graužėsi dėl nelaimingos meilės, todėl jis grojo labai liūdnas dainas iki savo
mirties. Dar viena galima kūrinio interpretacija gali būti drąsa, nes Orfėjas pasiryžta atlikti
didžiulį žygdarbį, kas rodo, jog meilė veikė Orfėją ir skatina būti drąsiam ir narsiam
sudėtingoje situacijoje, nepaisant jos tragiškos lemties. Verta paminėti, kad istorija apie
Orfėją ir Euridikę yra daug kur pritaikoma literatūroje ir mene, nes ši tragiška istorija įkvėpė
daugelį rašytojų. Pavyzdžiui, Orfėjo ir Euridikės romantiška istorija įkvėpė šimtus meno
kūrinių – tokius kaip Igorio Stravinskio baletą (Orfėjas, 1947) ir kitus. Taigi, galima teigti,
kad mite apie Orfėją ir Euridikę atskleidžiama meilė ir ištikimybė, drąsa, kas tampa
pagrindinėmis mito vertybėmis.

Mitas apie Narcizą yra taikomas psichoanalizės interpretacijose. Šiame mite

vaizduojamas labai gražus jaunuolis, kuris sulaukia labai daug dėmesio iš moterų. Daugelis
moterų jį įsimyli, tačiau jis visas atstumia dėl savo sunkaus būdo. Narcizas neįvertina jam
siųstos dovanos, todėl jis vien užsisklendžia savyje. Narcizas yra aklas ta prasme, kad jis
nesuvokia savo elgesio pasekmių kitiems. Dėl tokio elgesio Afroditė nusprendžia jį nubausti
– Ji užburia Narcizą, kad jis įsimylėtų savo atvaizdą. Dėl to Narcizas miršta prie savo
atvaizdo vandenyje. Situacija vaizduojama dramatiška, nes jis nesirūpina niekuo, nevalgo ir
nemiega. Todėl mite apie Narcizą atskleidžiama didelė psichologinė žmonių problema -
ekstremali meilė sau. Tokia narciziška meilės forma yra didelė problema šiais laikais, nes
žmonės iškelia save aukščiau kitų žmonių ir nesugeba suvokti kitų žmonių svarbos jų
gyvenime. Šiuolaikinė kultūra yra labai dažnai interpretuojama kaip narciziška kultūra, nes
joje vyrauja individualizmas ir susvetimėjimas su kitais žmonėmis, o šis mitas turi svarbią
simbolinę funkciją psichologijoje ir psichoanalizėje. Ne veltui psichoanalitikas Z. Froidas
rėmėsi graikų mitais, įskaitant ir mitą apie Narcizą, tam, kad kalbėtų apie modernaus
žmogaus problemas. Z. Froidas pasitelkė mitą apie Narcizą siekdamas atskleisti žmogaus
egoizmo problemą – modernus narcizas savo pasaulyje mato vien tik save kaip patį
svarbiausią žmogų, modernus narcizas gali per daug rūpintis savo išvaizda ir žiūrėti į save
veidrodyje, siekdamas atrodyti tobulai. Taigi, mitas apie Narcizą yra interpretuojamas
siekiant analizuoti šiuolaikinę visuomenę ir yra interpretuojamas psichoanalizėje.

Apibendrinant galima teigti, jog nagrinėti mitai turi labai skirtingas interpretacijas.
Mite apie Orfėją ir Euridikę atskleidžiamos meilės, pasitikėjimo ir drąsos vertybės. Be to, šis
mitas funkcionuoja kaip įkvėpimo šaltinis literatūroje ir mene. Mitas apie Narcizą
simbolizuoja egoizmą ir yra ypač svarbus psichoanalizėje bei analizuojant modernią
visuomenę ir jos psichologines problemas.