AMSTERDAMO

SUTARTIS
Iveta Jarašiūnaitė, TEvbns15-1
Oficialus sutarties pavadinimas: Amsterdamo sutartis, iš
dalies pakeičianti Europos Sąjungos sutartį, Europos
Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius
aktus

▪ 1997 m. spalis 2 d. penkiolikos ES valstybių narių

užsienio reikalų ministrai pasirašė Amsterdamo sutartį.
▪ Amsterdamo sutartis įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d.
 Priežastys:
Visų pirma, dar Mastrichto sutartyje buvo numatytas reikalavimas
iki 1996 m. pabaigos peržiūrėti tam tikras specifines sritis:

• peržiūrėti bendro sprendimo procedūrą tarp Europos Parlamento

ir Ministrų Tarybos;

• peržiūrėti bendrąją užsienio ir saugumo politiką

reglamentuojančias nuostatas; ir kt.
 Tikslai:
• išagrinėti Europos Parlamento (EP) vaidmenį
įstatymų leidybos ir kitose ES sutartyse minimose
srityse;
• peržiūrėti Europos Komisijos (EK) narių skaičių;
• peržiūrėti valstybių narių balsų “svorį” Ministrų
Taryboje;
• apsvarstyti ES institucijų veiklos tobulinimo
priemones.
Pokyčiai:
 3 ramstis keičia pavadinimą -

Policijos ir teisminio
bendradarbiavimo baudžiamosiose
bylose
 Svarbiausi pakeitimai
Institucinės naujovės:
▪ Sustiprintos EP galios teisės aktų priėmimo srityje: išplėstas sričių ratas, kuriose teisės aktai
priimami pagal bendro sprendimo priėmimo procedūrą;
▪ Praplėstas ratas sričių, kurioms bus taikomas kvalifikuotos daugumos sprendimas.
▪ Supaprastinta bendro sprendimo priėmimo procedūra;
▪ Nustatyta, kad Europos Komisijos pirmininko kandidatūrai turi pritarti Europos Parlamentas;
▪ Komisijos pirmininkui suteikta daugiau galių dėl Komisijos sudėties formavimo;
▪ Panaikinta bendradarbiavimo procedūra, išskyrus vieningos valiutos klausimais.
▪ Subsidiarumo principo taikymo pakeitimai (Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo
principų taikymo)
▪ Socialinės politikos protokolas inkorporuotas į EB sutartį (Didžioji Britanija pritarė);
▪ Šengeno sutartis inkorporuota į EB acquis communautaire (Sutarties protokolas);
(nedalyvauja Airija ir Didžioji Britanija);
▪ Prieglobstis, vizos, imigracija ir išorės sienų apsaugos klausimai priskirti EB kompetencijai
kaip asmenų judėjimo laisvės dalis. (EBS 61-69 str.). Trečiame ramstyje lieka policijos ir
teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose.
▪ Įtrauktos glaudesnio bendradarbiavimo nuostatos: valstybėms narėms norinčioms veikti
intensyviau, numatyta galimybė tai daryti nelaukiant kitų valstybių narių.
▪ BUSP efektyvumo didinimas.
▪ Redakciniai pakeitimai: Pakeista EB steigimo sutarčių ir ES S numeracija.
▪ Amsterdamos sutartis neišsprendė kai kurių aktualių klausimų, susijusių su plėtra, o tai
sąlygojo poreikį kitai tarpvyriausybinei konferencijai (t.y. komisarų skaičiaus problema,
pirmininkavimo sistema.
Amsterdamo sutartimi neišsprendus ES
institucinės pertvarkos, būtinos pasirengti
ES plėtrai, klausimų, buvo aišku, kad
artimiausiu metu valstybės narės turės vėl
sėsti prie derybų stalo. Prie Amsterdamo REZULTATAS
sutarties priimtame protokole „Dėl
institucijų numatant Europos Sąjungos
plėtrą“, buvo sutarta, likus ne mažiau kaip
metams iki ES narių padaugės per
dvidešimt, sušaukti tarpvyriausybinę
konferenciją, skirtą institucinių nuostatų
peržiūrai.