Ergoterapinės priemonės

taikomos paleistų kalinių

socialinei reabilitacijai

VU MF 2021;
Kornelija Rimskytė
Kipras Paškevičius
Margarita Olga Sivačiova
Augustė Rezgaitytė
 38 metų vyras prieš 5 mėnesius grįžo iš įkalinimo įstaigos, kurioje
praleido 12 metų. Vyras grįžo gyventi pas savo seną motiną, kuriai
reikalinga pagalba, nes ji serga Alzhaimerio liga. Vyras susirado
darbą parduotuvėje sandėlio darbuotoju, tačiau tenka dirbti po 12-13
valandų per dieną ir jam sunku pasirūpinti sena motina (pakūrenti
krosnį, pagaminti jei maisto visai dienai, išplauti drabužius ir suruošti
viską kitai dienai, kad ji nepamirštų). Vyras mėgsta vakarais
atsipalaiduoti – atsisėdęs pavėsinėje išgerti kavos, surūkyti cigaretę ir
paklausyti muzikos. Vyras liūdnas, dažnai mąsto apie gyvenimo
4 SITUACIJA prasmę, jaučiais vienišas ir niekam nereikalingas, kartais turis
usicidinių minčių. Draugų vyras neturi, šeimos irgi norėtų, tačiau jam
labai sunku užmegzti santykius ir net bendrauti, kartais jis jaučiasi
saugiau vienas, nekalbėdamas ir neakydamas savo nuomonės.
Kitame mieste gyvena jo buvusi žmona su vaikais, vyras dažnai
galvoja juos aplankyti, bet nedrįsta – neturi ką jiems pasakyti ar
duoti, tik gėda. Nesaugus jausmas aplanko ir gyvenent su motina,
kuri viską pamiršta, kartais jo neatpažįsta, dažnai gąsdina savo keistu
elgesiu, Vyras nežino kaip šią situaciją spręsti. Jam neramu, kyla
noras pabėgti iš čia.
 • a) Dirba po 12-13 valandų per dieną
• b) Gyvena su motina, sergančią Alzhaimerio liga,
jaučiasi nesaugus, nes kartais, serganti mama
neatpažįsta ir jo paties.
Patiriamos • c) Grįžęs namo po intensyvaus darbo neturi jėgų
pasirūpinti sena motina(pakūrenti krosnį, pagaminti
problemos jai maisto visai dienai, išplauti drabužius ir suruošti
kasdienėse ir viską kitai dienai, kad ji nepamirštų).
• d) Turi žalingą įprotį- rūkyti. Tai blogina jo
darbinėse sveikatą, apsunkina deguonies perdavimą į
organizmą ir ilgainiui gali sukelti žymiai didesnių
veiklose, jų problemų.
prioretizavimas • e) Jaučiasi vienišas ir niekam nereikalingas, kartais
turi suicidinių minčių.
• f) Jam sunku užmėgsti draugiškus ryšius su
aplinkiniais, nenori aplankyti savo šeimos, kurią
seniai paliko – jaučia gėdą.
Ergoterapijos planas
• 1) Įvertinus paciento psichoemocinę būseną (vienišumą,
suicidinių minčių buvimą) skirti psichoterapiauto konsultacijas.
• 2) Įvertinus paciento socialinę būklę (patiriamą pastovų stresą
ir nuovargį darbe) paskirti konsultaciją pas socialinį darbuotoją,
padedantį jam rasti kitą darbą, atitinkantį jo dabartinius
poreikius, neišekinantį jo fiziškai ir suteikiantį galimybę geriau
pasirūpinti savo sergančia mama.
• 3) Skatinti pacientą įsitrauktį į socialinį gyvenimą, bendrauti su
savo šeima ir su psichoterapiauto pagalba išspręsti vidinius
paciento skaudulius patirtus praeityje, neleidžiančius jam
gyventi pilnavertiško gyvenimo ir stabdančius pacientą nuo
socializavimosi.
 • Socialinės integracijos - Pataisos reikalų departamento įstaiga
suteikia daug galimybių grįžus iš kalėjimo.
• Ten yra vykdoma adaptacijos ir reabilitacijos programa,
kurios metu vyras bus:
• Integruojamas į visuomenės gyvenimą ir jam bus
Rekomendacijos sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, sistemos
sukūrimas. Taip pat bus teikiamos socialinės paslaugos,
tolimesniems skiriamos piniginės pašalpos socialinės ir psichologinės
adaptacijos laikotarpiu, jis bus supažindinamas su
tikslams sveikos gyvensenos pagrindais. Ši programa dar suteikia
galimybę įsidarbinti, įsigyti specialybę ar
persikvalifikuoti, tad vyras galės dirbti jam patinkantį
darbą, kuris netruks 12-13 valandų į dieną, tokiu būdu
jis turės daugiau laiko skirti savo mamai ir sau. Jeigu
asmeniui bus reikalinga kokia nors individuali pagalba
jis visada gali kreiptis į nuteistųjų konsultavimo centrą
 • Paciento sutrikimas yra aplinkinių problema,
kadangi grįžęs iš kalėjimo jis nėra stabilioje
Veiklų būklėje, kad prižiūrėtų sergančią motiną, kuri
sutrikimas. kartais savo elgesiu jį gąsdina, tad gyvenant
su motina jis jaučiasi nesaugiai. Bet taip pat
Paciento ar tai yra ir paciento problema, minima, kad jis
aplinkos neturi draugų ir jam sunku užmegzti
bendravimą su žmonėmis, tokiu atveju jis
kaltė? turi turėti noro tobulėti, tad reguliarūs
apsilankymai pas psichologą yra būtini.
 • Visų pirma, reikėtų kalbėtis su žmogum ir paklausti ar jis
nori keistis, nes be jo pačio pastangų nieko gero nepavyks
pasiekti. Jei asmuo rodo bent kažkokį interesą, būtų
galima pasiųlyti bandyti mesti rūkyti, nes jo vaikams
nebūtų malonu matyti tokį tėvą, tai turėtų asmenį
motyvuoti atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat reikėtų
pasiūlyti užsiimti bent keliomis socialinėmis veiklomis,
Paciento taip vyras jaustųsi mažiau vienišas, galbūt surastų
žmonių, kuriem būtų reikalingas, o pagerėję bendravimo
motyvavimas įgudžiai leistų lengviau priartėti prie vaikų, kuriems jis
visgi reikalingas. Vyras eigoje galėtų ieškoti lengvesnio
bei geriau apmokamo darbo, tai jį mažiau išvargintų, o
papildomos pajamos galėtų leisti sergančiai motinai
samdyti socialinį darbuotoją, kuris ja pasirūpintu.
Galiausiai rekomenduotina reguliariai lankytis pas
psichologą ar psichiatrą, taip būtų galima stebėti pastovią
žmogaus psichologinę būklę, iškilus abejonėms priminti
kiek jis jau daug pasiekė, jį taip motyvuoti.
 • https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1002/oti
Moksliniai .1442
• https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1002/oti
straipsniai .1427
• https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/airijoje-dirb
antis-andrius-ergoterapija-zmogui-padeda-grizti-i-k
asdieni-gyvenima-n1058920