Bipolinis sutrikimas

Parengė Evelina Dapkūnaitė 11a

klasės mokinė
 Bipolinis sutrikimas yra
psichikos sutrikimas,
kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu – nuotaikos
pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba
hipomanijos).
 Tarp nuotaikos sutrikimų įprastai būna normalios
nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka
nestiprūs simptomai. Kartu su nuotaika svyruoja
energijos lygis, aktyvumas, miegas, elgesys,
sprendimų priėmimas ir sugebėjimas blaiviai
mąstyti.
Manija – jos metu žmogus
jaučiasi pakylėtas, turi • Nuotaika, stebint iš šalies, atrodo aiškiai nenormali
(pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas –
daug energijos: neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus.
• Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių
planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir
nenugalimas.
• Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti,
perkalbėti.
• Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo
mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku
suprasti.
• Asmuo gali būti dirglus, piktas.
• Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai
nemiegojęs jaustis žvalus.
 Hipomanija yra panaši į maniją, bet
ne tokia stipri. Dažniausiai, nesukelia
pasekmių asmeniniame gyvenime,
darbe ar mokykloje: • Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi.
• Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs.

• Jaučiasi greičiau mąstantis ir galimai protingesnis už kitus.

• Kiek sunkiau sekasi ilgai išlaikyti dėmesį ir pabaigti darbus iki galo, bet imamasi daug darbų ir projektų.

• Kartais vietoje euforijos, maloniai pakilios nuotaikos pastebimas dirglumas, emocijų nepastovumas.
 Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia,
kad šios būsenos yra nenormalios. Visi žavisi
energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia
psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir
kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti
ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.
Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai – atsirasti

nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai.

Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija – prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu. Galimos pesimistinės, savęs

nuvertinimo, savigraužos mintys bei mąstymas apie savo gyvenimo nutraukimą.

Kas gali paskatinti bipolinio sutrikimo
atsiradimą?

Genetika – jei kažkuris iš tėvų, brolių ar

1 sesių turi šį sutrikimą, tikimybė susirgti yra
didesnė.
Biologiniai pakitimai – įvairių smegenų regionų ir
2 neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai
veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.

Aplinka – traumuojanti patirtis ir stresinė

3 būsena gali prisidėti išprovokuojant
sutrikimo pradžią.
Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir
psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti
paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti
suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis.
Yra daug veiksmingų medikamentinio gydymo ir psichoterapijos metodų, kurie padeda kontroliuoti simptomus, ir šis sutrikimas gali būti

sėkmingai stabilizuojamas, jei pacientas yra motyvuotas gydytis, bendradarbiauja su profesionalais ir laikosi jų rekomendacijų
Ačiū už dėmesį