Professional Documents
Culture Documents
PAGRINDAI
KANCELIARINĖS KALBOS
YPATYBĖS
Kanceliarinė kalba –
bendrinės kalbos atmaina.
Kanceliarinei kalbai privalomi bendrieji
norminės kalbos reikalavimai, dėsniai ir
taisyklės.
Kanceliarinei kalbai būdingi tik šioje
srityje tevartojami raiškos būdai ir
ypatumai.
Kanceliarinę kalbą veikia ir dokumentų
įforminimo reikalavimai.
Kanceliarinė kalba dažnai turi tenkinti tų
sričių, kuriose vartojama, reikalavimus.
Trumpumas.
Tikslumas.
Aiškumas.
2006-05-21
2006 m. gegužės 21 d.
Dokumento sudarymo vieta rašoma:
mažosiomis raidėmis po dokumento datos
ir dokumento registracijos numerio
rekvizitais
išilginiu centruotu būdu.
DOKUMENTO TEKSTAS
Dokumento tekstas (lentelė, grafikas ir kt.) rašomas:
.......................... KOMISIJOS
NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.
2.
3.
3.1
3.2
3.3
4
5.
6.
III. KOMISIJOS TEISĖS
7.
8.
...................................................
DOKUMENTO PARAŠAS
Parašas rašomas po dokumento tekstu.
Parašą sudaro dokumentą pasirašiusio asmens pareigų
pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė.
Rekvizito dalys rašomos vienoje eilutėje ir atskiriamos
nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu.
Pareigų pavadinimas pradedamas rašyti nuo kairiosios
paraštės, vardas ir pavardė rašoma eilutės dešinėje
pusėje, pasirašoma eilutės viduryje, pvz.:
Gyvenimo aprašymas –
trumpas savo gyvenimo ir
veiklos nupasakojimas raštu.
Darbo veiklos aprašymas –
nuveiktų darbų ir jų rezultatų
aprašymas.
Gyvenimo ir darbo veiklos
aprašymas rašomas
paprastame lape, laisva forma.
Gyvenimo aprašymas
Aš, Povilas Butrimas, esu gimęs 1979 m. kovo 23 d. Kaišiadorių rajono
Dovainonių kaime, žemdirbio ir tarnautojos šeimoje. Tėvas, Jurgis Butrimas, buvo
kolūkio traktorininkas, dabar ūkininkauja savo ūkyje. Motina, Irena Butrimienė –
mokytoja. Šeimoje, be manęs, dar yra du jaunesni vaikai.
Pradžios mokyklą baigiau Dovainonyse, nuo 1991 m. mokiausi Rumšiškių
vidurinėje mokykloje, ją baigiau 1998 m. Mokykloje domėjausi technika ir
automobilizmu, dabar norėčiau studijuoti Vilniaus technikos universitete.
2003-05-10 (Parašas) Povilas
Butrimas
Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyriaus mokslinio bendradarbio Arūno Jurgilo
Darbo veiklos aprašymas
Gimiau 1964 m. Vilniuje. 1982 m. įstojau į Vilniaus universiteto Filologijos
fakultetą, kur studijavau lietuvių kalbą ir literatūrą. 1987 m. studijas baigiau ir buvau
paskirtas stažuotoju į to paties universiteto Lietuvių kalbos katedrą. 1988 m., perskirstant
katedras, tapau Baltų filologijos katedros stažuotoju. 1989–1992 m. mokiausi šios katedros
aspirantūroje (specialybė – baltų kalbos). 1992 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. stažavausi Oslo
universitete. 1995 m. apgyniau humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Senosios
lietuvių kalbos lyginamosios konstrukcijos“. Tais pačiais metais tapau Lietuvos mokslų
akademijos Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso laureatu.
Lietuvių kalbos institute dirbu nuo 1990 metų: iš pradžių laborantu, nuo 1993 m. –
Gramatikos skyriaus asistentu, nuo 1995 m. – šio skyriaus moksliniu bendradarbiu. Mano
tyrinėjimų sritis – lietuvių kalbos istorinė sintaksė.
Įgaliojimas – dokumentas,
kuriuo įstaiga, organizacija
ar asmuo kitam asmeniui
suteikia teisę jo vardu atlikti
nurodytus veiksmus.
Galima duoti įgaliojimą atlikti
vieną pavedimą arba nuolat ar
tam tikrą laiką tvarkyti kokius
reikalus.
Petras Budnikas
asmens kodas ........................,
pasas išduotas 200..................
..............................................
........................................pasų
poskyrio
Taupomojo banko
Antakalnio skyriui
ĮGALIOJIMAS
2003-05-14
-------------------
(vietovė)
Įgalioju savo dukterį Jurgitą Budnikaitę, gyvenančią Vilniuje,
Jurginų g. 4–15, pasas Nr. LM524896, išduotas 2002 02 09, tvarkyti mano
sąskaitą Nr.____________ Taupomojo banko Antakalnio skyriuje ir imti
man pervedamą pensiją.
(Parašas) Petras Budnikas
PAREIŠKIMAS
Perdavė
(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Priėmė
(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė
RAŠTAS IR LAIŠKAS
Raštas – dokumentas, kurį
Dalykiniai laiškai (jie dar
viena įstaiga, norėdama ko vadinami tarnybiniais
pasiteirauti ar ką nors laiškais) gali būti rašomi
pranešti, rašo kitai įstaigai. įstaigų darbuotojams ar
Raštas turi ir platesnę vadovams, darbo ar veiklos
reikšmę: apskritai teisinis ar kolegoms, pažįstamiems ar
raštvedybos dokumentas. šiaip žinomiems asmenims,
su kuriais rašantįjį sieja
kokie nors ryšiai. Kai kurie
jų turi net atskirus
pavadinimus:
rekomendacinis,
pasiteiravimo, padėkos
laiškas.
Kaunas, 1938 m. lapkričio 7 d.
Didžiai gerbiama Kolege!
Prašom dovanoti, kad taip ilgai neatsakiau į Jūsų laišką.
Iš Orintaitės žodžiai išrinkti. Būtų gerai, kad Jūs rinktumėt žodžius iš
Vilniaus krašto rašytojų ir laikraščių: jei kiltų kokių abejojimų, galima
būtų pasiklausti autorių dėl žodžių gyvumo, kirčiavimo ir vartojimo gyvoj
kalboj. Būtų dar geriau, kad būtų galima rinkti žodžius iš Lietuvių
mokslo draugijos archyvų rankraščių ir knygų, kurių neturime Kaune.
Gal kartais turi Vilniaus universiteto biblioteka kokių lietuviškų knygų, iš
kurių galima būtų parinkti žodžių. Jei būtų, gal galima būtų atsiųsti tų
knygų sąrašą pažiūrėti, ar nebus kurios jau išrinktos.
Siunčiau Jums Daukšos „Postilės“ prakalbą ir nedidelį ryšuliuką
žodžių patikrinti jų gyvumą ir reikšme. Ar gavot?
Linkiu Jums visko geriausio.
Jei būtų proga, prašom atvažiuoti į Kauną.
J. Balčikonis
SVEIKINIMAI
Sveikinimai rašomi asmeninių (gimtadienio, vestuvių, vardinių,
krikštynų, darbo jubiliejų) ir visuotinių švenčių (Naujųjų metų, Kalėdų,
Velykų, Valstybės atkūrimo, Mokytojo dienos ir kt.) progomis.
Sveikinimai paprastai rašomi atvirukuose (ne atvirutėse).
Prieš tekstą dažniausiai rašomas kreipinys (pvz.: Gerb. Mere Antanai
Antanaiti! Mieloji Mama! Brangieji! Marija! ir pan.). Po kreipinio rašomas
šauktukas arba nededama jokio ženklo.
Tekstas dažniausiai pradedamas žodžiais: Sveikinu, Sveikiname,
Nuoširdžiai sveikinu, Iš visos širdies sveikiname.
Rašant oficialų sveikinimą, reikia nurodyti sveikintojo pareigas, vardą ir
pavardę.
Sveikinimo tekstas turi būti ne tik prasmingas, originalus, sklandus, bet
ir be kalbos klaidų.
Gerb. Giedriau Giedraiti!
Teatneša ateinantys metai vien džiaugsmo ir
laimės akimirkas, kurios suteiks energijos
kūrybiniams polėkiams, stiprybės ateities darbams,
prasmės Jūsų veiklai, naujoms idėjoms!
2004-12-24 UAB „Saulašarė“
direktorius
Linas Linauskas
SKELBIMAS
Skelbimas – viešai skelbiamas apie ką
nors informuojantis raštas.
Dėmesio!
Š. m. birželio 20–22 d. rengiamas turistinis žygis į
Trakų apylinkes. Kas norėtų dalyvauti, praneša turistų
būrelio pirmininkui.
Turistų būrelio vadovė
PROGRAMA
Programą sudaro duomenys apie renginį,
darbotvarkė ir informacija apie rengėjus.
Jei renginio programa rašoma lankstinuke,
pirmajame lape gali būti skiriamasis
ženklas, emblema ar atitinkamas grafinis
piešinys.
Be to, pirmajame lape rašomas renginio
organizatoriaus pavadinimas, renginio
pavadinimas, renginio laikas ir vieta.
Lankstinuko viduje surašoma darbotvarkė,
t. y. kada ir kas vyks, kas dalyvaus ar
skaitys pranešimą.
Paskutiniame lankstinuko lape gali būti
nurodomi rengėjo pavadinimas, adresas,
telefonas arba kita informacija apie
rėmėjus.
12.00 val. – Svečių sutikimas
miesto Savivaldybėje
12.30 val. – Lietuvos kultūros
fondo Šiaulių krašto
tarybos posėdis
St. Šalkauskio
premijos 13.00 val. – Iškilmingas premijos
įteikimo aktas
įteikimo iškilmių Filharmonijos salėje
Tėvų komiteto pirmininkė A. Andriukaitienė
Įsimintinos rašybos smulkmenos
Adreso rašymas
Kai nurodomas kokios nors gatvės, prospekto,
alėjos ar pan. pavadinimas, būtina nurodyti ir
nomenklatūrinio žodžio sutrumpinimą: Gedimino pr.
10, ne Gedimino 10; Antakalnio g. 20-15, ne
Antakalnio 20-15; Rožių al. 15, ne Rožių 15.
Jei vietovės ar gatvės pavadinimas dvižodis, abu
žodžiai pradedami rašyti didžiosiomis raidėmis:
Kazlų Rūda, Geležinio Vilko g., ne Kazlų rūda,
Geležinio vilko g.
Jei gatvė pavadinta žmogaus slapyvardžiu, vardo
raidės nereikia rašyti: Maironio g., Žemaitės g.
Datos rašymas
Kai data rašoma mišriuoju būdu ar žymimi tik
metai arba metai su mėnesio pavadinimu,
tarp skaičių, žyminčių metus ir dienas, ir
sutrumpinimų m. ir d. būtini tarpeliai: 2002 m.
gruodžio 1 d., 2001 m. spalio mėn., 2000 m.,
ne 2002m. gruodžio 1d., 2001m. spalio mėn.,
2000m. Kai data rašoma mišriuoju būdu, po
mėnesio pavadinimo nerašoma mėn.: 2001
m. sausio 25 d., ne 2001 m. sausio mėn. 25
d.
Lietuviškos kabutės rašomos taip: „....“,
atidaromos apačioje dviem mažais devynetukais
(„ – kodas Alt 0132), uždaromos viršuje dviem
mažais šešetukais (“ – kodas Alt 0147), pvz.:
sprendimas Nr. 10 „Dėl negyvenamųjų patalpų
nuomos“, UAB „Vilmeta“, ne "Vilmeta" ar kitaip.
Skirtinas brūkšnelis - ir vidutinio ilgio brūkšnys –
. Kai nurodomas laikotarpis apima keletą metų,
tarp metus žyminčių skaičių rašomas vidutinio
ilgio brūkšnys (kodas Alt 0150), o tarpų
nepaliekama, pvz.: 1985–1990 m., ne 1985-1990
m.; 1999–2001 m., ne 1999-2001 m. Brūkšnelis
rašomas nurodant pašto kodą: LT-01001.
Nurodant telefonų, faksų numerius po
sutrumpinimų tel. arba faks. dvitaškis
rašomas, kai pateikiami du ar daugiau
numerių; jei nurodomas tik vienas numeris,
dvitaškio nereikia, pavyzdžiui: tel.: 210
0000, 210 0001; faks. 222 2222, o ne faks.:
222 2222. Jei telefono ir fakso numeriai
sutampa, galima rašyti taip: Tel. / faks. (8 ~
5) 222 2222.
Elektroninį paštą galima trumpinti: el.
paštas, e. paštas, el. p., e. p., o ne e-
paštas, e-p.
Mandagumo raiška
Raštų, prašymų ir pan. dokumentų tekste greta asmenvardžių gali būti
mandagumo žodis, pedagoginio vardo, mokslo laipsnio, pareigų
pavadinimas (pvz.: ponas Antanas Antanaitis, profesorė Gražina
Graželienė, daktaras Vidas Vidaitis).
Kreipimosi žodžiai gerbiamas, brangus, mielas, vartojami su kitu
asmens pavadinimu, oficialiojoje vartosenoje turi būti įvardžiuotinės
formos (pvz.: Gerbiamoji docente! Gerbiamasis vadove! taip pat ir
Gerbiamieji!).
Ekscelencija – įvairių aukštų pareigūnų, valstybių vadovų titulas,
taikomas ir vyskupams.
Eminencija – katalikų vyskupų ir kardinolų titulas.
Minėti titulai vartojami su įvardžiu ir rašomi didžiosiomis raidėmis (pvz.:
Jūsų Ekscelencija, Jo Eminencija).
Raštų tekste galima pateikti ir malonesnių frazių (pvz.: Maloniai
prašome iki 2005-07-20 atsakyti į šį raštą.).
Rašte prieš parašo rekvizitą gali būti teksto pabaigos formulės: Su
pagarba arba Pagarbiai. Šie žodžiai rašomi naujoje eilutėje didžiąja
raide, po jų jokių skyrybos ženklų nededama.