Marija Gilevska, Agnesa Mitrochina, Alanas Jankovskij
Turinys • Filosofinė šviesa - Imanuelis Kantas • Kanto deontologinė etika • Moralės autonomija • Kanto imperatyvai • „Sapere aude!“ Imanuelis Kantas (1724-1804) - klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, viena svarbiausių moderniosios filosofijos asmenybių.
Imanuelis Kantas, plėtodamas savo etikos
teoriją, siekė atsakyti į gyvenimo prasmės klausimus ir nustatyti universalius moralinius principus. Deontologinė etika – etikos teorija, teigianti, kad poelgiai yra savaime geri arba blogi, nepriklausomai nuo jų pasekmių.
Anot Kanto, aukščiausias gėris turi būti geras savaime, toks,
kad jo pridėjimas niekada nepablogintų situacijos etiniu Meluoti - v požiūriu. isada blog ai!
Vienintelis geras savaime dalykas yra
gera valia. • Žmogaus autonomijos, jo savarankiškumo idėją Kantas išplėtojo etikai skirtame darbe “Praktinio proto kritika“ 1788 m.
• Moralė – paties žmogaus kūrinys.
• Moralaus elgesio taisykles žmogus pirmiausia nusistato
pats sau.
• Tik siekimas vykdyti pareigą sutampa su gera valia.
Kanto imperatyvai:
Kiekvienas turi elgtis taip,
kad ne tik savyje, bet ir Žmogaus orumą, jo protą kituose visada matytų tikslą, o individui reikėtų gerbti ne Žmogus turi elgtis taip, kad į ne vien priemonę. savo valią jis galėtų žiūrėti kaip į tik savyje, bet ir kituose. visuotinės teisės kūrėją. Vienintelis reikalavimas, kurį Kantas adresuoja žmogui, – “Turėk drąsos naudotis savuoju protu” – turbūt tiksliausiai išreiškia ne tik etikos, bet ir visos jo filosofinės sistemos dvasią.
Laisvai mąstydami žmonės išmoks
ir laisvai veikti. Dorumas – tai moralinė mąstysena kovoje, išreiškiama per pareigą ir prievolę, o ne natūralus atsidavimas savo polinkiams. Apibendrinimas
Kanto etika, pagal daugelį aspektų, yra šiuolaikinės filosofijos
moralės viršūnė. Kantas ne tik atrado moralė ir jos autonomija, bet įrodė, kad moralė – paties žmogaus kūrinys. Šaltiniai: