IGNALINOS JGAINS GODOJIMAS

Straipsni rinkinys

UDK 621.311:621.039(474.5) Ig-16

Autoriai: L. Amantas, G. Choroevskis, V. Juodkazis, M. Lasinskas, D. Mariulionien, L. Rinknas, A. Stumbras, V. evaldin

Sudarytojas L. AMANTAS

U param ios knygos ileidimui jos sudarytojas dkoja Pirmosios Vyriausybs nari klubui

ISBN 978-9955-641-53-7

Leonas Amantas, sudarytojas, 2007 Trys vaigduts, 2007

PRADIOS ODIS
Dabartiniai turimi energetiniai pajgumai utikrina stabil elektros energijos tiekim laikotarpiui iki 2005 met. Tolesnje perspektyvoje, vertinant labai ribotas naftos ir duj kuro galimybes, esant realioms dviems perspektyvoms akmens anglys ir branduolinis kuras, bt tikslinga orientuotis atomin energetik. Tam btina jau dabar nagrinti kartu su Latvija ir Estija, su TSRS, su Vakar Europos valstybmis naujos atomins elektrins statybos Pabaltijo regione klausimus. Tai itrauka i pirmosios po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo Vyriausybs (1990-03-17 1991-01-10) Programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Aukiausiojoje Taryboje 1990 m. spalio 11 d. Parengimas, Vyriausybei prisiekus balandio 11 d., utruko dl visikai objektyvi prieasi: 1990 m. balandio 18 d. prasidjo energetin SSRS blokada, vliau virtusi ekonomine blokada ir usitsusi pustreio mnesio. velgiant i ios dienos situacijos, prajus septyniolikai met po Nepriklausomybs atgavimo, tuo metu strateginis situacijos vertinimas elektros energetikoje buvo pakankamai tikslus, lemtas nestandartinio mstymo, kuris tegaljo bti paremtas daugiau intuicija, nei prognostiniais modeliais. Tai tarsi naujo branduolins energetikos pltros etapo vizija, baigiantis veikianios Ignalinos atomins elektrins techniniam resursui, kuris pakankamai neapibrtas, turint sukaupus nepakankam eksploatacijos patyrim. Manau, pats laikas atversti kelet netolimos praeities puslapi, susijusi su atomine energetika, tiksliau su atomins jgains atsiradimu Lietuvoje. Juo labiau, kad pavyko pasitelkti pradi pradios gyvus liudininkus. Kai kurie i j nebesulauk ios knygos pasirodymo, taiau paliko autentikus raytinius asmeninius liudijimus, kaip viskas klostsi ir vyko, rengiantis ir dalyvaujant iame sudtingame XX amiaus projekte, kuris nebuvo vienareikmikai priimamas ms visuomens, bet buvo neivengiamyb, nepriklausanti nuo ms tautos valios. Technins inteligentijos tikslas buvo labai aikiai suprantamas: projektas turjo bti maiausiai skausmingas ms nedidelei aliai ekologiniu ir socialiniu poiriais. Atlikti isam techninio projekto vertinim tada neturjome galimybi, neturjome ir pakankamo intelektualinio potencialo tai padaryti, be to projekto dalis, susijusi su reaktoriaus charakteristikomis, buvo neprieinama dl slaptinimo. 3

Atomin jgain viuomenei kl nema susirpinim ir nerim, vis atmintyje sispaud atominio Japonijos bombardavimo iurps vaizdai ir pasekms. Gyvenimas vis tiek engia priek, ir tikriausiai naujos energijos gamybos technologijos turi teis ir netgi privalo ateiti ir tarnauti monijos gerovei. Svarbiausias ikils udavinys parinkti tinkamiausi atominei jgainei vietov, po to stebti ir nustatyti galimus pokyius gamtoje. Tai nesuvaidintas rpestis savo Tvyne, jos apsaugojimu nuo galimo sunaikinimo. iems udaviniams sprsti buvo sutelktos pagrindins ininieri ir mokslinink pajgos. Dabar engtas pirmasis ingsnis apie tai plaiau pakalbti be uuolank, nutyljim, tikintis paskatinti kitas, gilesnes publikacijas, analizes, atsakysianias ia nepaliestus klausimus ar juos pagilinsianias. Susiklosiusiomis aplinkybmis ivengti subjektyvumo yra labai sunku, vis dlto neabejoju, kad bendraautoriai savo spdius ir prisiminimus pasisteng perteikti siningai, juolab neturdami jokios paskatos teisintis ar auktinti save. Knygoje pateikiami paskiri samprotavimai ar epizodai, kartais neivengiami vyki interpretuoti pasikartojimai gali pasirodyti padriki tik nedmiam vilgsniui, juos vienija apraomasis objektas Ignalinos atomin jgain ir tas laikmetis. Kaip danai gyvenime nutinka, neivengta tuomet nesutarim, prieprie, nesiningo ir neobjektyvaus ugauliojimo, ypa aplinkos tyrimo darbuose. Laiko tkm palaipsniui visk sudlioja vietas ir nustato nuveikt darb vertes. Todl turime rayti istorij, po trupin, po kruopelyt sunedami gyt patirt, inojim. Gal tai sudomins ateinaniuosius, ir jiems pavyks ivengti nesusipratim, kuri galjo ir nebti? Sudarytojas

L. AMANTAS

PASIRENGIMAS ATOMINS ENERGETIKOS INGSNIUI LIETUV

Kalbant apie vykius, susijusius su Ignalinos atomine elektrine (toliau IAE arba AE), btina prisiminti praeit, kad suprastume, kaip sunkiai klostsi santykiai, pradedant etuoju deimtmeiu ir vliau, tarp Sovietins Lietuvos valdios, mokslinink ir IAE administracijos bei jiems vadovavusios Minsredma (sutrumpintai dar Sredma) Vidutinij main gamybos ministerijos, kurios viena i veiklos srii buvo atomini elektrini statyba ir rangos joms gamyba, o oficiali ikaba SSRS atomins energetikos komitetas. Dar etajame deimtmetyje aukiausiuose Lietuvos SSR energetikos valdymo sluoksniuose imta kalbti apie atomins elektrins statybos Lietuvoje galimyb. Pagalvota ir apie specialist rengim, ir mes penki Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) studentai (L. Amantas, L. Montrimas, M. Nemira, J. Vilemas, A. Vaineikis), tuometinio LSSR mokslo ir technikos komiteto pirmininko pavaduotojo J. Linkaiio rpesiu, 1958 m. Maskvos energetikos institute pradjome branduolini energetini rengini specialybs studijas. 1968 m. pasirod pirmoji J. Stasiuleviiaus (vadovas), J. Vilemo, L. Amanto, B. Gailiuio dvej met atlikto tyrimo ataskaita Statytinos Lietuvos TSR atomins elektrins saugumo ir optimalaus tipo parinkimo klausimai. Noriu atkreipti dmes padaryt vien pakankamai valgi ivad: Vertinant grafito vandens reaktorius galima bt pasakyti, jog jie, vertinant aukiau pamintu poiriu, didels perspektyvos neturs. Konstruktyviai jie gana sudtingi, kas apsunkina j eksploatacij, brangs. Grafito vandens reaktorius vliau buvo vardintas RBMK tipo reaktoriumi (ir. toliau tekste).
AMANTAS Leonas Vaidotas gim 1939 m. sausio 1 d. Kaune. Prien vidurin mokykl baig 1956 m., 1962 m. Maskvos energetikos institut, atomini energetini rengini projektavimo ir eksploatavimo specialyb. Dirbo Lietuvos energetikos institute. 19901993 m. Lietuvos energetikos ministras. Profesorius, habilituotas moksl daktaras (technikos), nusipelns mokslo veikjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas.

Viena i galim atomins elektrins statybos tuomet viet dabar visiems inoma Elektrn vardu. Netrukus ten buvo nusprsta pastatyti ilumin elektrin. Lietuvos valstybin rajonin elektrin (VRE) pradta statyti 1960 m., ir jos statyba truko 12 met. Bendras elektrinis galingumas 1800 MW (4 blokai po 150 MW ir 4 po 300 MW). Paaikjus, kad atomin elektrin bus statoma prie Drki eero (r. knygoje L. Rinkno, A. Stumbro, G. Choroevskio rainius), pirminiame projekte ji ir vadinta Drki atomine elektrine. Tik vliau respublikos vadovai papra pervadinti j Ignalinos AE. Tokie tebuvo valdios pageidavimai. Aktas dl aiktels atominei elektrinei prie Drki eero pasiraytas 1973 m. birelio 29 dien, patvirtintas septyniolika atsaking sovietins Lietuvos valdinink para. Lietuvos SSR Ministr Taryboje is pasirinkimas suderintas 1974 m. balandio 24 d. Statyba pradta 1978 m., remiantis dar SSRS Ministr Tarybos 1971 m. rugsjo 16 d. Nutarimu. Atlikus vairi galim statybos aikteli iame regione (skaitant Latvij ir Baltarusij) technin ir ekonomin analiz, prieita prie ivados, kad pagal esam infrastruktr (transporto magistrales, elektros energijos perdavimo linijas, statybos mediag ir elektrins turbin auinimui reikalingus vandens iteklius) geriausiai tinka vietov prie Drki eero. ( akirat buvo patekusi Ariogala, ketinta panaudoti net Kuri mari vanden) Projektuotojai sil statyti keturis energijos blokus po 1000 MW. Pasirenkant reaktoriaus tip, Lietuva neturjo jokio balso. Negana to, baigusij reikiamus mokslus potencialas nebuvo inaudotas, jie prisiminti tik nusprendus statyti. I pradi Ignalinos AE buvo projektuojama kaip Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas) atomins elektrins filialas. Beje, Lietuvos valdia savo nuomons tuomet neturjo, nes dar nebuvo elementari struktr, kurios bt galjusios patarti Vyriausybei, ir galbt tai viena i prieasi, kodl Lietuvai teko RBMK tipo reaktoriai. Kai Maskva dl i reaktori statybos Lietuvoje prim sprendim, man, tuomet jau baigusiam studijas ir dirbusiam Lietuvos Moksl Akademijos Fizikini-technini energetikos problem institute, skambino atsakingi respublikos pareignai ir teiravosi, kaip i santrump RBMK (ivertus i rus kalbos paodiui reaktorius didelio galingumo kanalinis) iifruoti. iaip ar taip, pagal energetikos poreikius to meto aplinkybmis sugebta siekti Lietuvai naudos, bet kokiu bdu tai daryti, technins valgos trko. 6

Jau pradjus projektavimo darbus, reaktoriaus konstruktoriai rado gana paprast ir efektyv bd, kaip nekeiiant reaktoriaus trio, padidinti galingum 1,5 karto. Tad SSRS atomins energetikos komitetas atuntojo deimtmeio pradioje nusprend padidinti bloko gali: statyti 4 blokus jau po 1500 MW. Numatyta statyti dviem etapais po 3000 MW. Jau pirmieji paskaiiavimai rod, kad Drki eeras nepajgs auinti turbin, neprarasdamas ekologins pusiausvyros. RBMK REAKTORIAUS SUKRIMAS 1942 met gruodio 2 d. ital kilms fizikas Enriko Fermi ikagos (JAV) priemiestyje realizavo pirmj pasaulyje kontroliuojam, save palaikani branduolin reakcij pirmasis pasaulyje branduolinis reaktorius pradjo veikti. Pirmasis branduolinis reaktorius elektrai (nors ir maais kiekiais) gaminti buvo nedidelis eksperimentinis bryderis (daugintojas) EBR-1, pradjs veikti 1951 m. gruodyje Aidaho valstijoje JAV. Pirmkart suibo elektros lemputs, udegtos atomo energijos. Pirmoji branduolin (skilimo) bomba 1945 m. liepos 11 d. ibandyta Alamogorde, Naujojoje Meksikoje, antroji sugriov Hirosimos miest Japonijoje 1945 rugpjio 6 d., o treioji po keturi dien Nagasakio miest. Ant Hirosimos numesta bomba su urano utaisu, o ant Nagasakio su plutonio. Pirmoji branduolin jgain (suslgto vandens reaktorius PWR) povandeniniame laive paleista 1954 m. taip pat JAV, o antvandeniniuose laivuose ir Soviet Sjungoje, ir JAV 1959 metais. 200 MW galingumo reaktorius, gaminantis komercin elektros energij, paleistas Anglijoje 1956 m. Calder Halle. 1954 m. Kalugos srityje Obninsko mieste paleista pirmoji 5 MW galios atomin elektrin. Sovietin propaganda j pristatinjo kaip pirmj pasaulyje atomin elektrin, deja jos disponuojama galia to nenusipelno. Sukurti urano reaktoriaus projekt Soviet Sjungos Vyriausyb paved tuomet NIIchimma (Mokslinis chemijos main gamybos institutas) konstruktori pajgoms. Gavs i uduot, naujai paskirtasis reaktoriaus vyriausiasis konstruktorius N. Dollealis apie j turjo labai miglot supratim. Galing kompresori azoto pramonei projektuotojas, tikjs mechanini sistem patikimumu, manau, 7

btent tada nusprend, kad jos susitvarkys su neigiamu reaktyvumo koeficientu, uprogramuotu iame reaktoriuje. Deja, vliau tai nulm didiausi pasaulyje branduolin avarij. N. Dollealis atsiminimuose teigia, kad vertikalaus reaktoriaus idja (kai aualas reaktoriuje teka vertikaliais kanalais) kilusi btent jam. Kitok reaktori horizontal paved projektuoti tuomet Leningrado konstruktoriams. Darbai buvo skubinami, nes atominei bombai reikjo pagaminti plutonio. Pirmasis eksperimentinis reaktorius (F-1) Europoje, tiksliau SSRS, sukurtas ir paleistas 1946 m. gruodio 26 dien. Pramoninio reaktoriaus (auinamo vandeniu, vliau pavadinto Sibiro reaktoriumi) statybos darbai vyko dideliu greiiu. Pramoniniu jis pavadintas todl, kad turjo gaminti ne elektros energij, o pluton. Plutonio gavybai ir buvo kuriamas SSRS pramoninis reaktorius, nes igauti urano lengvj izotop ymiai sudtingiau ir brangiau. Norint igauti maksimal plutonio kiek, reikjo palaikyti optimal reaktoriaus darbo reim. Vliau, gavus duomenis i eksperimentinio reaktoriaus, atliktos neesmins pataisos pramoninio reaktoriaus darbe. Rizika pasiteisino. Jau 1948 m. tas reaktorius pradjo gaminti pluton, ir 1949 m. rugpjio 29 d. (ketveriais metais vliau, nei amerikiei) buvo susprogdinta pirmoji sovietin atomin bomba. Reaktoriuose isiskirianti iluma nebuvo utilizuojama, o imetama tiesiai atmosfer. Vadinamasis pirmasis pramoninis reaktorius buvo su ltaisiais neutronais, grafito ltikliu ir vandens aualu. Kaip prisimena N. Dollealis, dar vyko konstravimo darbai, o eksperimentams ir galo nebuvo matyti, kai pradta statyti pirmoji atomin elektrin Obninske. 1960-tj pirmoje pusje Soviet Sjungoje susiformavo labai aikus poiris atomins energetikos ateit. Tuo metu nemaai pasaulio ali jau veik atomins elektrins, SSRS darb pradjo Belojarsko ir Novovoroneo jgains, numatytj galingum pasiek Sibiro AE, po rekonstrukcijos pradjusi gaminti ir elektr. Ikilo klausimas dl stoi komercinio efektyvumo. Suvokta, kad lengviausiu keliu to galima pasiekti didinant vienetin reaktoriaus galingum, nors gali kilti technini sunkum. Vidutinij main gamybos ministerija ikl uduot parengti 1000 MW elektrins galios reaktoriaus projekt. Pasirinkti du varian8

tai: pirmasis Sibiro AE tipas, antrasis Novovoroneo vandens-vandens korpusinis reaktorius. Maskvos NIKIET (Energetikos technikos konstravimo mokslinio tyrimo institutas) buvo pavesta sukurti urano-grafito kanalinio reaktoriaus projekt, t. y. pagal Sibiro AE. Projektui buvo suteiktas indeksas -7, jis buvo kuriamas kartu su I.V. Kuratovo vardo atomins energijos institutu. 1965 m. projektas pateiktas ministerijai. io reaktoriaus naudai bylojo aplinkyb, kad buvo galima pasinaudoti ryiais su main gamybos monmis, usimezgusiais statant pirmuosius pramoninius urano-grafitinius reaktorius Sibiro AE ir sutaupyti laiko. Be to kanaliniam reaktoriui nereikia nieko ypatinga, ir j gali gaminti nespecializuotose main gamybos monse. Specialistams buvo aiku, kad j norima naudoti ne tik pagal tiesiogin paskirt, bet ir pramoniniams tikslams, t.y. vairi svarbi izotop gamybai. Atsivr galimyb apvitinti kai kurias mediagas neutronais kanaluose ir atlikti kitas operacijas, susijusias su gama spinduliuote. Ir pradiniame Ignalinos AE projekte numatyta kelet kanal skirti izotopams gaminti ir panaudoti juos pvz., parketlentms apvitinti, kad padidt atsparumas dilimui. Be abejo, buvo atkreiptas dmesys ir tai, kad, kitaip nei korpusinje sistemoje, kur buvo galima keisti nesustabdius reaktoriaus. Dar vienas pranaumas: -7-ajame nebuvo konstrukcini detali, ilg laik veikiam neutron, kuri nebt buv galima pakeisti. Tai garantavo ilgesn darbo trukm palyginti su kitais reaktoriais. Patvirtinus projekt, jam buvo duotas ir kitas pavadinimas RBMK (santrumpa, ivertus i rus kalbos, reikt didels galios verdantis reaktorius). Toliau buvo kuriamas reaktoriaus techninis projektas, jo moksliniu vadovu tapo akademikas A. P. Aleksandrovas, kurio ankstesnis mokslinio tyrimo objektas buvo mediag elektrins savybs. Pirmasis didels galios verdantis reaktorius ir tapo pirmuoju tuomet Leningrado AE bloku. Jis pradjo veikti 1973 m. Tuometin SSRS Vyriausyb prim sprendim gaminti po du RBMK-1000 per metus. iai serijinei gamybai priskirtini ir Ignalinos AE reaktoriai.
2005-10-26

L. RINKNAS

ATOMINS ELEKTRINS ATSIRADIMAS LIETUVOJE: KELIAI IR KLYSTKELIAI

ATOMINS ELEKTRINS LIETUVOJE STATYBOS TECHNIKAI GALIM VIET TYRIMAI 1958 M. Soviet Sjungos Komunist partijos CK Generaliniu Sekretoriumi tapus Nikitai Chruiovui, jo iniciatyva respublikose 1957 m. buvo kurtos Liaudies kio tarybos (toliau LT). Pramons valdymas i sjungini ministerij buvo perduotas ioms Taryboms, todl LT galjo paios skirti direkcijas ir kadrus. Taip baigsi sjungini ministerij diktatas ir Maskvos vykdyta sjungini respublik kolonizacija, kai sjunginio pavaldumo monms skirtieji direktoriai bei atsakingieji darbuotojai i SSRS turjo neginijam pirmumo teis auktus postus ir bstus. Tokio tuomet negirdto masto savivaldos sjunginms respublikoms suteikimas suadino Lietuvos moni nacionalinio savarankikumo ir iniciatyvos vilt patiems tvarkyti savo k, patiems statyti mones, patiems pasirinkti j statyboms tinkamiausias vietas, patiems valdyti mones, skirti j vadovus ir specialistus. Tai buvo tarytum pirmasis Lietuvos nacionalinis atgimimas. Soviet Sjungos respublikose dar tais paiais 1957 m. buvo kurti ir Valstybiniai moksliniai technikos komitetai (VMTK). Dauguma Lietuvos technini specialist tuo metu telksi Kaune, todl LSSR Ministr Taryba (MT) jai pavald VMTK kr Kaune. Komitetui m vadovauti Algirdas ukauskas Moksl Akademijos (MA) Energetikos
RINKNAS Leonas gim 1926 m. kovo 7 d. 1944 m. baig Ukmergs gimnazij. 1951 m. baigs Kauno politechnikos institut, gijo ininieriaus hidrotechniko statybininko kvalifikacij. 1958 m. pradjo dirbti Valstybiniame moksliniame technikos komitete tyrimo darb, nuo 1962 m. Valstybiniame mokslinio tyrimo darb koordinavimo komitete vyriausiuoju specialistu hidroenergetikai ir vandens kiui. 1965 m. paskirtas Valstybinio plano komiteto mokslo ir technikos skyriaus vyriausiuoju ininieriumi. 19741999 m. jo vairias pareigas kio planavimo ir ekonomikos srityje. Socialini moksl (ekonomikos) daktaras.

10

ir elektrotechnikos instituto (EEI) direktorius, LSSR MA narys-korespondentas. Susiklosius ioms palankioms slygoms, Kaune, VMTK buvo sutelkti reikiam srii iniciatyvs specialistai. Energetikos ir kuro pramons skyriaus virininku A. ukauskas pakviet Petrain ilumins elektrins vyriausij ininieri Juoz Linkait. Netiktai J. Linkaiiui pasilius, nuo 1958 m. sausio 16 d. miau dirbti VMTK Energetikos ir kuro pramons skyriaus vyriausiuoju hidroenergetikos specialistu. U tai esu aminai dkingas a. a. Juozui Linkaiiui, tuomet atvrusiam mano Likimo vartus. Tai buvo lemtingas man, paprastam darbuotojui, pasilymas per taking institucij valgius vadovus gyvendinti savo iniciatyvas, paliekant nemaai ymi Lietuvos emlapyje arba ivengiant nereikaling ymi palikimo, ir taip apsaugant Lietuv nuo madaug 50 tkst. papildom imigrant i SSRS, tarp j daugiausiai apie 35 tkst. Viev, Liaudies kio tarybos planuot ten sukurti naftos perdirbimo bei naftos chemijos kompleks su 60 tkst. gyventoj. Man 1962 m. rugpjio 1 d. pasilius Valstybinio mokslinio tyrimo darb koordinavimo komiteto pirmininkui akad. A. ukauskui, tos dienos Valstybins plano komisijos (VPK) aptarime prietarauta nepagrstam Vievio variantui pagal Ukrainos Ukrniiprojekt instituto parengt gamyklos statybos Vievyje technin ekonomin pagrindim ir silyta naftos perdirbimo gamykl (NPG) statyti Jurbarke ir Jurbark, o ne Taurag, kaip buvo numatyta, ugdyti regiono centru; vliau, aptariant MT pavedimu VMTK parengt Jurbarko ugdymo, nutiesiant NPG lomis geleinkel i Taurags, pagrindim, stebtinai vieningai jam pritar visos Respublikos institucijos, tarp j LT, anksiau be ilyg rmusi Vievio variant. Pagrindiant spartesn ir tolygesn respublikos gamybini jg idstym 19591965 m., deimties tarprajonini miest centr bei kai kuri ma pramons miest ugdym, pagrindiant stambi objekt statybos vietas respublikoje, daug prisidjo naujasis VMTK, subrs iniciatyvius vairi srii specialistus. J. Linkaiio ir Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos (VEEV) iniciatyva Valstybinio plano komiteto (VPK) energetikai 1958 m. sutar su Sjunginio valstybinio plano komiteto (SVPK) energetikais, kad vietoje tuo metu numatomos statyti 1200 MW galios 11

atomins elektrins Baltarusijoje bt planuojamos dviej po 600 MW galingumo AE statybos ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje. Paymtina, kad tuo metu atomini elektrini avarij pasaulyje dar nebta, ir tokios elektrins laikytos nepalyginamai varesnmis aplinkai, nei ilumins, o svarbiausia jas valdyt respublikos LT. VMTK vadovyb 1958 m. pradioje paved man parengti pasilymus projektuotojams apie nagrintinas galimas AE statybos vietas. Pagrindinis reikalavimas AE statybos vietai AE turi bti ne ariau kaip u 25 km nuo miesto, kuriame ne daugiau, kaip 25 tkst. gyventoj, nors JAV, sukaupusioje didesn AE eksploatavimo patirt, toki griet reikalavim nekeliama. Taiau dl to nebuvo dideli problem, nes Lietuvoje 1958-aisiais tik penkiuose miestuose gyveno daugiau, nei po 25 tkst. moni Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, iauliuose ir Panevyje. Silant projektuotojams potencialiai galimas AE statybos vietas, reikjo i anksto ianalizuoti galim AE tvenkiniauintuv (eer bei patvenktin upi) vandens plotus ir trius, basein plotus, vidutinius daugiameio vandens pritekjimo hidromodulius (litrais per sekund, tenkaniais vienam kvadratiniam kilometrui teritorijos ploto) bei vandens debitus (m3/s), sausj 95 proc. tikimybs met vidutinius debitus bei t met skaiiuotinus sausiausiojo mnesio vidutinius debitus, vandens nuostolius dl papildomo igaravimo i AE cirkuliaciniu vandeniu ildom tvenkiniauintuv bei filtracijas i dirbtini tvenkini per utvankas, AE reikaling trkstam vandens debit papildym i gretim upi basein ar i t pai upi basein, papildant i reguliuojani utvank. Taip pat reikjo paskaiiuoti technikai galim maksimali AE gali, panaudojant pavirin tvenkini cirkuliacin vanden, o jei tvenkinys bt pakankamai gilus panaudojant ir gilumin vanden. AE tvenkini auintuv efektyviems plotams nustatyti reikjo vertinti ir j konfigracijas. VMTK i Rygos kartografijos skyriaus gavo slaptus visos Lietuvos teritorijos kartografinius emlapius M 1:100 000 ir dalies teritorijos su eerais, galimais panaudoti AE cirkuliacinio vandens auintuvams, stambesnio 1:25000 mastelio. ie emlapiai labai pravert i anksto parenkant technikai galimas potencialias AE vietas ir aprodant jas projektuotojams. 12

Buvau i anksto inagrinjs technikai galimas AE statybos vietas esam eer ar dirbtinai galim sudaryti tvenkini pagrindu (ir. emlap) ir paskaiiavs j apytikslius duomenis: 1. Strvos AE tuometiniame Vievio (dabar Elektrn) rajone Strvos ups baseine prie Anykt, Puikyno ir Jagudio eer 2,8 km2 bendro ploto. Juos patvenkus 9 m, susidaryt 11 km2 tvenkinysauintuvas. Strvos ups baseinas tvenkinio vietoje 356 km2, vidutinis daugiametis debitas 2,77 m3/s, sausj 97 proc. tikimybs met vidutinis debitas 1,35 m3/s. Ups baseinas eeringas, gamtinis nuotkis ilygintas (be dideli maksimali ir be labai ma minimali debit). i viet parinkau kaip akivaizdiai vienintel galim tarp Kauno ir Vilniaus miest (VMTK Energetikos skyriaus virininkui J. Linkaiiui 1958 m. inagrinjus Lietuvos energetikos pltr iki 1965 m. ir pagrindus 330 kV elektros tiekimo linijos i Rygos Minsk statyb ne per Daugpil, o per svarbiausius energetins apkrovos centrus Kaun ir Vilni, ir rekomendavus) 1200 MW galios AE statybai. inoma, elektrin buvo galima silyti statyti prie Kauno HE tvenkinio, taiau galingos elektrins nevertjo susieti su Kauno HE tvenkiniu dl AE veiklos saugumo. 2. AE Dysn eero pietinje dalyje Ignalinos rajone, panaudojant 24,4 km2 Dysn eero ir 5,4 km2 Dysnykio eero cirkuliacin vanden 2500 MW galios AE auinimui. i eer bendras plotas su Padysnio HE patvenktu plotu 31,2 km2, j bendras tris 90,5 mln. m3. Padysnio HE patvenk Dysnos up iki Dysn ir Dysnykio eer vidutini vandens horizont (altitudi), todl AE tvenkinio baseino plotas laikytinas lygiu Padysnio HE baseino plotui 290 km2; vidutinis met nuotkio hidromodulis 9 l/s km2, vidutinis daugiametis debitas 2,6 m3/s, sausj 97 proc. tikimybs met vidutinis debitas apie 1,4 m3/s. 3. AE Dusios eero rytiniame krante Lazdij rajone. Eero plotas 23,3 km2, tris 344 mln. m3, vidutinis gylis net 14,8 m. Panaudojant eero gilumin cirkuliacin vanden, AE gali bt galima padidinti iki 3000 MW. Eero baseino plotas 109 km2, vidutinis met vandens pritekjimo eer debitas 0,7 m3/s, sausj 97 proc. tikimybs met vidutinis pritekjimo debitas 0,43 m3/s. Trkstam vandens kiek reikt papildyti i gretim upi basein. Galima galingesn AE, panaudojant Dusios ir Metelio eerus. 13

4. 5.

6. 7.

8.

9. 10.

Kuri mari AE ties Kintais. Dl didelio Kuri mari vandens ploto, vertinant sekli pakrant (ir. lentel), AE galima galia iki 4000 MW. Atstumas iki Klaipdos ribos apie 25 km. Birulio AE Teli rajone. Nuleisto ir pelkjanio Birulio eero ssmaukoje pastaius utvank ir i eero dal patvenkus iki 154 m altituds (vir jros vandens paviriaus), t. y. 3,8 m aukiau buvusio gamtinio vandens horizonto, susidaryt apie 19 km2 tvenkinys, kurio apie 13 km2 efektyvj plot bt galima panaudoti 1500 MW AE. Tvenkinio tris 45 mln. m3, vidutinis gylis tik 2,5 metro. Patvenkus vis Birulio eer iki 154 altituds, jo plotas padidt iki 27 km2, ir jis tikt galingesnei AE. Galima Mituvos AE Jurbarko rajone, patvenkus Mituvos up apie 17 m ir rengus apie 16 km2 tvenkin-auintuv, kurio tris bt 55 mln. m3, vidutinis gylis 3,4 metro. Eeruonos AE Taurags rajone galima prie Jros ups Eeruonos intako, j patvenkus iki altituds 4550 m ir sudarius apie 29 km2 tvenkin. Taiau tvenkinys gana seklus, ir kad em nepelkt, tekt kai kur rengti polderius (hidrotechnini rengini sistemas i pylim, kanal ir siurblini, kad ems neuliet vanduo). Variantas sudtingas ir vargiai priimtinas. Plateli AE Plungs rajone. Plateli eero plotas 12,05 km2 bt pakankamas apie 1200 MW. Eeras gana gilus, vidutinis gylis 10,4 m, maksimalus 46 metrai. Eero baseino plotas (i kurio priteka vanduo eer) vos 54 km2. Eero vandens stygi tekt papildyti i gretim upi basein. Pagrindinis io varianto trkumas Plateli eero ir Minijos ups vandens nuotkis reguliuotinas vis pirma Klaipdos miesto geriamojo vandens poreikiams tenkinti, todl AE statyba prie Plateli eero nepageidautina. Vityio AE Lazdij rajone, panaudojant 17,9 km2 ploto Vityio eer. Sumanymas sudtingas, nes dalis eero jau Lenkijos teritorija. AE tinka eero vakarin dalis Kaliningrado srityje. Drki AE prie 44,4 km2 ploto gilaus (vidutinis gylis 10,1 m) Drki eero bt vienas i tinkamiausi iki 4000 MW galios AE variant.

14

Technikai galim AE tvenkini-auintuv duomen lentel Strvos Dysn Dusios Dusios ir Meteli Kuri mari Birulio I Birulio II Mituvos Eeruonos Plateli Vityio Drki a1 86,1 144,3 106,8 106,5 0,2 150,1 150,1 20 23 146,1 173,9 141,6 b1 2,8 31,2 23,3 36,5 1100 1,5 1,5 0 0 12,0 17,9 44,5 c1 14,8 90,5 344 438 4400 0,75 0,75 0 0 125 125 448 d1 a2 5,3 95 2,9 144,3 14,7 106,8 12 106,5 4 0,2 0,5 154 0,5 154 0 39,0 0 50 10,4 146,1 7 180 10,1 141,6 b2 c2 d2 10,7 79 7,4 31,2 90,5 2,9 23,3 344 14,7 36,5 100 19 27 22,5 29 12,0 29 44,4 438 12,0 250 2,5 46 2,4 59 2,2 76 3,4 174 6,0 125 10,4 261 9, 448 10,1

a vandens horizonto altitud (m); b plotas (km2); c tris (mln. m3); d vidutinis gylis (m). 1 esami, 2 patvenkus.

15

Drki AE varianto oficialiajam svarstymui nei VMTK, nei Rygos projektuotojams nepateikiau, nes ios AE statyba buvo galima ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, o AE laikiau tuo metu esant labai reikaling Lietuvai, juo labiau, kad j eksploatuot pati Lietuva. Tuomet Sjunginio projektavimo instituto Teploelektroprojekt Rygos filialo projektuotojus AE statybos Lietuvoje techninio-ekonominio pagrindimo parengimo klausimu VMTK pirmininko A. ukausko pavedimu kuravo Energetikos skyrius. Mes turjome lydti projektuotojus galimas AE statybos vietas ir aprodyti ms silomas AE aikteles. Teploelektroprojekt projektuotojai, vykdami Lietuv, turjo iankstin nuostat, kad AE reikia statyti trij respublik Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos teritorij sandros eer bazje, numatant 1200 MW galios elektrin Lietuvos ir Baltarusijos poreikiams, ir buvo atsive tos zonos kartografinius emlapius. Jie labai nenoromis prim pasilytj naujj Strvos AE tarp Kauno ir Vilniaus miest variant, taiau sutiko, kad AE statybos Lietuvoje pagrindiniai variantai yra trys: Strvos, Dysn ir Dusios. VMTK pirmininko A. ukausko pastangomis 1958 m. i Lietuvos Maskv sisti penki asmenys gyti atomins energetikos ininieri specialybes. NUMATYTOJE ATOMINS ELEKTRINS VIETOJE ILUMIN ELEKTRIN IR ELEKTRN MIESTAS SSRS valstybinis plano komitetas pakeit planus: uuot tss AE galimos statybos Lietuvoje projektavimo darbus, m orientuotis stambios ilumins elektrins, kuri naudot Ukrainos anglies kasyklose susikaupusias smulkias atliekas, statyb. Tuo metu SSRS energetikos ministerija pirmenyb teik 800 MW galios Pliavins HE statybai ant Dauguvos ups Latvijoje. Susiklosius tokiai padiai, VMTK Energetikos ir kuro pramons skyriaus virininkas bei Nuolatins energetikos ugdymo komisijos prie VMTK sekretorius J. Linkaitis ir VMTK pirmininkas A. ukauskas 1958 m. pareng 28 psl. apimties darb rus kalba Apie pirmaeils stambios Valstybins rajonins elektrins (toliau VRE) statyb Lietuvos teritorijoje (originalas 2006-02-15 perduotas Energetikos muziejui). Autoriai rate inagrinjo stambios VRE statybos Lietuvoje klausim, pateik SSRS iaurs-Vakar energins sistemos 16

centrins dalies Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities energiniams poreikiams galim Lietuvos VRE ir Pliavins HE statyb efektyvumo palyginim ir pagrind pirmaeils Lietuvos VRE statybos reikm. Respublikos energetik nuomons dl anglies kuro atliekas naudojanios elektrins skyrsi. Taiau tuo metu Ukrainoje buvo itirti gana dideli ebelinkos gamtini duj itekliai, ir Ukraina atsisak anksiau jos numatytj (3 mlrd. m3/metus) Daavos duj. Tuo pasinaudodami, respublikos VMTK kartu su VPK ir LT atominei elektrinei parinktoje vietoje prie Strvos ups pasil statyti dujin 1200 MW galios ilumin elektrin, kaip ekonomikai efektyvesn ir aplink maiau teriani, nei anglies kur ir juo labiau anglies kuro atliekas naudojanti elektrin. Energetikai buvo vienos nuomons. Atsiradus galimybei statyti dujin ilumin elektrin, latviai taip pat skubiai pasil konkuruojant variant Lukno eero bazje netoli Rezekns miesto. Anksiau mintos J. Linkaiio studijos ir Teploelektroprojekt instituto darbo pagrindu Maskvoje 1959 m. sausio 9 d. vyko SSRS VPK, SSRS Energetikos ministerijos, Latvijos SSR atstovybs prie SSRS MT ir Lietuvos SSR atstovybs prie SSRS MT techninis pasitarimas Dl naujos VRE statybos Pabaltijyje. Jame buvo atrinktos dvi tinkamiausios VRE statybos aiktels prie Anykt eero 50 km nuo Vilniaus ir prie Lukno eero 25 km nuo Daugpilio, ir pasirinkta Teploelektroprojekt instituto siloma 1200 MW galingumo Lietuvos VRE prie Anykt eero, kaip sunaudosianti 52 mln. rb. maiau kapitalini investicij dujotiekiui (dujotiekio ataka i Vilniaus Kaun jau buvo projektuojama ir turjo bti tiesiama netoli dabartini Elektrn) ir dl 37 mln. rb. maesni investicij elektros tinklams plsti (VRE bt ariau stambi vartotoj Vilniaus ir Kauno, ir 330 kV elektros tiekimo linijos i Daugpilio Vilni nebereikt). Mintame 1959 sausio 9 d. pasitarime Lietuvai atstovavo VPK pirmininkas A. Drobnys, LT Vyriausiosios Energetikos ir elektrifikacijos valdybos virininkas J. Nekraas, VPK Energetikos ir kuro pramons skyriaus virininkas K. Malachovskis, Lietuvos SSR atstovas prie SSRS MT K. Gabdanka. ilumins elektrins vietos parinkimo vyriausybinei komisijai 1959 m. vasario 28 d. turjome aprodyti ms pasilyt elektrins statybos viet prie Strvos ups Anykt, Puikyno ir Jagudio eer, juos patvenkiant apie 9 m ir vandens plot padidinant nuo 2,8 km2 iki 11 km2. 17

Apirint ilumins elektrins statybos viet, Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Viktoras Bergas pasakojo, kad viename i patvenktin eer esanti vienintel Lietuvoje gandr kolonija, kurios jis labai gails, taiau neturs moralins teiss prietarauti numatomam i eer uliejimui elektrins tvenkiniui sudaryti, nes jis suprants, kad elektrin Lietuvai reikalinga. Komisija pritar ms elektrins vietos pasirinkimui. ilumins elektrins statybos SSRS Ministr Tarybos nutarimo primimu Maskvoje rpinosi Liaudies kio tarybos Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos virininkas J. Nekraas, VMTK Energetikos ir kuro skyriaus virininkas J. Linkaitis ir VPK Energetikos ir kuro skyriaus virininkas K. Malachovskis. SSRS MT nutarimas statyti ilumin Lietuvos VRE buvo priimtas 1959 kovo 19 d. Tai bdinga data Juozins, taigi ir Juozo Linkaiio vardins. Lietuvos VRE pradta projektuoti 1959 m. ir, nors buvo statoma plynoje vietoje, iaugo nepaprastai greitai. Taip atominei elektrinei skirtoje vietoje buvo pastatyta ilumin elektrin, kuri, nestabdant statybos, buvo iplsta nuo 1200 MW iki 1800 MW. Elektrin tiesiogiai aptarnaujani darbuotoj 19621966 m. padaugjo nuo 0,1 tkst. iki 1 tkst., ir 19681980 m. is skaiius beveik nekito apie 1,1 tkst. Naujasis Elektrn miestas iaugo nuo 9,1 tkst. gyventoj 1981 m. pradioje iki 16,2 tkst. prasidedant 1998-iesiems. Spart miesto augim lm Kruonio hidroakumuliacins elektrins statybinink bei jos eksploatacijos personalo apsigyvenimas Elektrnuose. ATOMINS ELEKTRINS STATYBOS KLAUSIMAS ATNAUJINAMAS Augant SSRS iaurs-Vakar energetins sistemos poreikiams, 1966 m. vl ikilo atomins elektrins statybos ir jos vietos Baltarusijoje ar Lietuvoje klausimas. VPK pavedimu, tuomet bdamas Mokslo ir technikos skyriaus vyriausiuoju specialistu, 1966 m. pradioje parengiau darb Technikai galim viet stambiai atominei elektrinei statyti Lietuvos teritorijoje preliminarini tyrim santrauka, ir 1966 m. kovo 11 d. VPK Nuolatins energetikos ugdymo komisijos posdyje buvo padarytas atitinka18

mas praneimas. Mediagai parengti naudojausi 1958 m. mano paties atlikt tyrim duomenimis, tik kart juos oficialiai papildydamas ir perspektyvia AE prie Drki eero. Darbe pateikiau i technikai galim AE statyb Lietuvoje variantus: Dysnos eero, Drki eero, Dusios eero, Birulio eero, Kuri mari, Jurbarko tvenkinio ant Mituvos ups ir tvenkinio ant Eeruonos ups. Techninio ekonominio pagrindimo ir kitos mediagos liaudies kio ak vystymo 1968 metams darb planas, suderintas su SSRS VPK 1967 rugsjo 2 d., pareigojo tuomet Sjungin valstybin projektavimo institut Teploelektroprojekt 1968 m. surasti viet SSRS iaurs-Vakar energins sistemos atominei elektrinei. Lietuvos SSR teritorijoje AE statyti galimyb pripainta: 1. Klaipdos aiktelje Kuri mari krante pietus nuo Drevernos gyvenviets. 2. Dysn aiktelje pietiniame Dysn eero krante Ignalinos rajone. 3. Taurags aiktelje, sukuriant dirbtin tvenkinauintuv ant Jros ups intako Eeruonos. 4. Dusios aiktelje Dusios eero rytiniame krante netoli Meteli miestelio Lazdij rajone. 5. Drki aiktelje Drki eero pietiniame krante Ignalinos rajone. Pagal energetini gali idstymo optimali strategij iaurs-Vakar energetins sistemos pietinje dalyje labiausiai tinkamomis AE statybos aiktelmis institutas Teploelektroprojekt laik Klaipdos, Taurags ir Dusios aikteles. Taurags AE buvo btinas brangus dirbtinis tvenkinys-auintuvas, todl LT VEEV sil ios aiktels atsisakyti. 1967 m. spalio 31 d. VEEV pasitarime paaikja: LT Energetikos valdyboje su instituto Energosetprojekt iaurs-Vakar skyriaus atstovu Aprelovu projektuojamai 2400 MW galios AE reikia 145 m3/s cirkuliacinio auinimo debito, akvatorijos ploto 30 km2. Lyginamosios investicijos AE po 125 rb./kW, elektros energijos savikaina 0,30 kap./kWh. Energosetprojekt domisi AE aiktelmis prie Dusios eero, Kuri mari, taip pat Nemuno emupyje ir apie iaulius, jeigu ten toki bt. Institutas Energosetprojekt 1968 m. turi parengti AE statybos vietos technin-ekonomin pagrindim ir iaurs vakar energetins sistemos vystymo iki 1975 ir 1980 m. schem.

19

SNUDO AE STATYBOS BALTARUSIJOJE GALIMYBS, DRKI AE STATYBA LIETUVOJE Stambios AE statybos SSRS iaurs-Vakar energetinje sistemoje techniniame ekonominiame pagrindime, sudarytame tuomet SSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerijos (EEM) instituto Teploelektroprojekt, inagrinta nemaai AE statybos galim viet. Apsistota ties dviem variantais: 6000 MW galingumo AE prie Snudo eero Baltarusijoje arba prie Drki eero Lietuvoje. Atstumas tarp i vietovi vos 30 km. Mintame techniniame ekonominiame pagrindime 2000 MW galios Drki AE pirmos eils statybos smata 374 mln. rubli, gyvenviets statybos 50 mln. rb., Drki AE 6000 MW galingumo statybos smata 863 mln. rb., jos gyvenviets 75 mln. rb. Bendros kapitaliosios investicijos 6000 MW galios Snudo AE 967 mln. rb., Drki AE 938 mln. rb. tik 3,1 proc. maesns, o skaiiuotinos vienai kWh ilaidos prieingai, Snd 1,08 rb., o Drki 1,12 rb. Skirtumas vos 3,7 proc., taigi abu variantai efektyvumo poiriu beveik lygiaveriai. iaip jau AE buvo labiausiai reikalinga piet Baltarusijai, taiau gamtins slygos ten netinkamos AE tvenkiniui auintuvui. Lietuvos energetin sistema iki 1982 m. turjo bti perteklin. Todl SSRS EEM Technin taryba, dalyvaujant Lietuvos ir Baltarusijos atstovams ir pageidaujant Baltarusijos pusei, patvirtino Snudo AE statybos Baltarusijoje variant. Paymtina, kad SSRS valdioje kilus nepasitenkinimui dl respublik teisi ipltimo, N. Chruiovas 1965 m. buvo nualintas nuo SSKP CK Generalinio Sekretoriaus pareig, ir Maskva vl atgavo turtj valdi. Lietuva jai kl nerim: didel valstybingumo patirtis praeityje ir didiausias lietuvi tautybs gyventoj lyginamasis svoris i vis tuomet vadint Pabaltijo respublik (Lietuvoje lietuvi gyveno apie 80 proc., Estijoje est apie 62 proc., Latvijoje latvi 52 proc.). Atomines elektrines i SSRS EEM permus kitai, i dalies slaptai SSRS vidutinij main gamybos ministerijai (VMGM) arba Minsredma, pastaroji pasil vietoje Snd AE Baltarusijos Breslaujos rajone statyti AE Lietuvoje prie Drki eero. Buvo visikai aiku, kad tai ne ekonominis, o politinis sprendimas, nes SSRS EEM, prie tai patvirtinusi Snudo AE statyb Baltarusijoje, savo sprendim grind instituto 20

Teploelektroprojekt sudarytu AE statybos SSRS iaurs-Vakar energetins sistemos ekonominiu naudingumu. Kai AE statybos ir AE eksploatacija buvo perduota SSRS VMGM ir tapo aiku, kad i ministerija pati vadovaus AE Lietuvoje statyboms, pati skirs elektrins direkcij ir darbuotojus i plaiosios tvyns SSRS, suteikdama jiems bstus, eimininkaus kaip namuose, savo virininkams idrsau pasakyti, kad Drki AE kategorikai nepritariu ir papraiau, kad mans neskirt jokias komisijas. Todl tolesni AE keliai man maai inomi. Susiklosiusi situacija vert iekoti argument prie Drki AE statyb Lietuvoje. Buvo aiku, kad SSRS VMGM neleis respublikos VEEV sudaryti AE direkcij, taiau tuo nepavyko tikinti ios valdybos vyriausiojo ininieriaus Algirdo Stumbro, jis vis dar tikjosi, kad Lietuva valdys AE. Valstybins plano komisijos vadovybei parengiau paym apie AE statyb, ir joje nurodiau Drki AE statybos Lietuvoje problemas: Drki AE slygos civilins gynybos reikalavimams utikrinti labai sudtingos, nes AE yra vandeniui laidi kvartero poemini gruntini vandening horizont zonoje Baltijos artezinio baseino pietuose, ir joje yra pagrindiniai kai kuri miest ir gyvenviei geriamojo vandens altiniai. ie poeminiai vandeningi horizontai turi nuolyd nuo Drki eero Vilniaus ir Panevio miest pus. Didjant vandens vartojimui, poemini vanden tkm greits. Mintieji poemini vanden horizontai Drki AE aiktelje yra atviros struktros, t. y. nepadengti patikimu nelaidaus grunto sluoksniu, ir galimos AE avarijos atveju poeminis geriamasis vanduo nebus apsaugotas nuo radioaktyvaus uterimo, gali tapti nebetinkamais daugelis poeminio vandens pamimo rengini dideliuose plotuose. (Paymtina, kad tuomet apsaugos priemons atominio bei branduolinio karo atveju buvo ypa aktualios, gyventojai buvo masikai mokomi, kaip elgtis tokio karo atveju, miestuose buvo statoma daugyb poemini slptuvi.) Baltarusijos valstybinio projektavimo instituto Belgosprojekt 1964 m. Vilijos (Neries) Minsko vandens sistemos techniniame ekonominiame pagrindime Dysnos ups ir jos intako Drks, kurios auktupyje yra Drki eeras, vandenis numatyta po 1980-j permesti Minsko miestui per Vilijos Minsko vandens sistem ir kartu perduoti dal Dysnos ir Drks upi vanden Neries up 21

Vilniaus miesto poreikiams, tiksliau sausj 95 proc. tikimybs met skaiiuotinam sausiausiojo mnesio debitui Neries upje atstatyti iki buvusio gamtinio debito po to, kai Neries ups vanden dalis pirmiausiai teks Minsko miestui. Minskas dl poemini vanden stokos upi vanden naudot ir gerti. Tai vertinus, Drki AE statyba prie Drki eero Drks ups baseine yra nepriimtina, nes ateityje paeist Minsko ir i dalies Vilniaus miest vandens tiekimo altini apsaugos kriterijus. Pagal veikianias Atomini elektrini projektavimo sanitarines taisykles, patvirtintas 1968 m. (punktas 11-9), AE vieta turi bti susieta su atitinkamo rajono perspektyviuoju vystymo planu. Pagal tok plan (Lietuvos gamybini jg idstymo schem) Lietuvos iaurs rytuose nuo 1978 m. pradedama intensyvi didelio pramoninio mazgo statyba Utenoje bei Utenos miesto ugdymas iaurs ryt Lietuvos socialiniukultriniu centru. Stambios Drki AE statyba Ignalinos rajone gamybini jg idstymo schemoje nenumatyta. Statant kai kuriuos AE objektus, turt dalyvauti ir respublikos statybos organizacijos. 1971 1975 m. joms suplanuoti labai dideli statybos montavimo darbai, j apimtis respublikoje augs nuo 4,2 mlrd. rb. iki 6,1 mlrd. rb. kit penkmet be darb AE. Be to, SSRS EEM Lietuvoje 19751976 m. prads statyti ir kit stamb objekt Kruonio hidroakumuliacin 200 260 mln. rb. smatins verts elektrin. Darbo jgos dl spartaus pramons vystymo jau trksta, o stambios Drki AE statyba Ignalinos rajone ir t atitraukt nuo Utenos regiono centro ugdymo, o taip pat nuo numatytosios Ignalinos stambios drenao vamzdi gamyklos statybos. Drki AE statybos aptarime pas VPK pirmininko pavaduotoj P. Dragel Automobili transporto ir plent ministerijos atstovas paymjo, kad alia numatytosios AE nra jokios gyvenviets, vadinas, nra ir tinkam keli, nra statybins bazs. Anot Vyriausiosios geologijos valdybos virininko V. Mikalausko, tinkam akmen skaldai, vyro, smlio skiediniui taip pat nra, ir nra vilties j rasti net u 100 km., nes karbonatinis vyras ir smlis ia emos kokybs. Tuometins Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas Ch. Teperis pastebjo, kad Ignalinos rajonas yra pagrindin tuomet leningradiei kurortinio poilsio zona Lietuvoje, ir todl is rajonas atominei elektrinei statyti nepriimtinas. 22

Naujoji bsimosios AE eiminink SSRS VMGM, vis dlto nusprendusi AE statyti Lietuvoje, su iuo pasilymu kreipsi jos direktyvinius organus. Valstybinio plano komiteto pirmininko A. Drobnio iniciatyva LSSR Ministr Taryba sudar tarpinybin komisij, vadovaujam MA viceprezidento akademiko A. ukausko, nes niekas kitas negaljo pasiprieinti AE statybai Lietuvoje. Taiau A. ukauskas ir jo vadovaujama komisija, remiant Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos vadovams, deja, pritar AE perklimui i Baltarusijos Lietuv prie Drki eero. Respublikos MA Fizikini technini energetikos problem instituto (FTEPI) vadovai dargi norjo AE galingum padidinti iki 6000 MW. Pagal 1970 m. Sjunginio valstybinio projektavimo ir mokslinio tyrimo instituto Energosetprojekt iaurs-Vakar skyriaus parengt Naujos AE statybos iaurs-Vakar energetinje sistemoje technin ekonomin pagrindim (t. 4) 44,5 km2 ir 368 mln. m3 talpos Drki eero vandens temperatra vasar AE vandens pamimo vietoje, veikiant 6000 MW galingumo elektrinei ir cirkuliuojant 378 m3/s vandens bei esant vjui 2,53,0 m/s, bt: 25,70 C vidutin mnesio, 27,50 C dekados, 30,30 C paros, bet neviryt 30,60 C. Dl Drki eero vandens perkaitinimo, veikiamo 6000 MW galios AE ir dl to galimo pavojing bakterij susidarymo eere bei j galimo perneimo kitus vandens telkinius migruojant paukiams, susirpino ne Lietuvos mokslininkai energetikai, o Rusijos inybos Hidrometeorologins tarnybos darbuotojai tuomet Leningrade (dabar SanktPeterburgas) organizuotoje konferencijoje AE vandens telkini terminio reimo klausimais. Tai turjo takos ms MA FTEPI mokslininkams jie jau nebereikalavo 6000 MW galios AE, o nusileido iki 3000 MW. Vliau 3000 MW galios suprojektuotosios Drki AE (dabar Ignalinos AE) 2500 MW galingumas teisintas dl darbo saugumo. Valstybinio plano komiteto prie Ministr Tarybos pirmininkas A. Drobnys palaik mano VPK Gamtos apsaugos ir gamybini jg idstymo skyriaus vyriausiojo ekonomisto iniciatyvas prie ketinimus Lietuvoje statyti sjungines gamyklas, kurias darbuotojai bt atsiuniami i SSRS (tai bdavo grindiama netiesioginiais argumentais). Esu sitikins, kad A. Drobniui rpjo Lietuvos ateitis. Todl jis palaik Snudo AE statybos Baltarusijoje variant ir stengsi ivengti AE statybos Lietuvoje, ypa pavaldios SSRS VMSM. Vis dlto jo nuojauta pasitvirtino 23

Sjungin ministerija neleido respublikai sudaryti AE direkcijos. Dargi Maskvoje gijusiems atomins energetikos specialybes lietuviams darbo AE neatsirado. 1989 m. gyventoj suraymo duomenimis Visagine (tuomet dar Sniekuje) gyveno tik 7,7 proc. lietuvi. iandien btina iuolaikikai vertinti padt. Susiklosius sudtingai situacijai naftos ir duj rinkoje, moderni nauja Ignalinos AE bt Lietuvos energinio nepriklausomumo nuo Ryt laidas.

24

A. STUMBRAS

IGNALINOS AE PROJEKTAVIMAS IR STATYBA

AIKTELS PAIEKA 1964 m., pastaius 330 kV Elektros perdavimo linij (EPL) Vilnius Minskas, buvo sukurta SSRS iaurs-Vakar energetin sistema. Ji apm madaug 1 milijono km 2 teritorij nuo Kolos pusiasalio iki Baltarusijos, kurioje buvo madaug 25 milijonai gyventoj. Sjunginis projektavimo institutas Energosetprojekt sudar energetikos vystymo schem iki 1985 m. Schemoje paymjo, kad iaurs-Vakar energetin sistema labiau u kitas nutolusi nuo alies kuro bazi, taigi iame regione tikslinga statyti naujas atomines elektrines. Buvo numatyta artimiausiais metais pastatyti Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas) AE ir plsti jos galingum iki 4000 MW, taip pat veikianias ir naujai statomas ilumines elektrines iplsti iki technikai manomo ribinio galingumo. io teiginio pagrindu Lietuvos elektrins galingumas buvo padidintas 600 MW, 1971 ir 1972 m. papildomai pastaius 2 blokus po 300 MW. Bendras elektrins galingumas tapo 1800 MW. Vis dlto pietinje energetins sistemos dalyje Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje atsiranda galingumo deficitas, kur turi padengti atomins elektrins. Numatomas deficitas 1979 m. 1000 MW; 1980 m. 2000 MW; 1983 m. 4000 MW; 1985 m. 6000 MW. Prasidjo tinkam atomins elektrins statybai aikteli paiekos. Rasti aiktel ilumins ir ypa atomins elektrins statybai nra paprasta. Buvo nurodyta, kad aiktelje turi bti galimyb pastatyti 2000 MW
STUMBRAS Algirdas gim 1927 m. rugsjo 24 d. 1946 m. baig Kauno politechnikumo elektrotechnikos skyri, o 1954 m. Maskvos sjunginio politechnikos instituto neakivaizdin skyri. Dirbo vairiose pareigose energetikos srityje: 19631971 m. Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos virininko pavaduotuoju, 1971 1990 m. Lietuvos energetikos ir elektrifikavimo gamybinio susivienijimo virininko pavaduotoju vyriausiuoju ininieriumi, 19901992 m. Lietuvos energijos generalinio direktoriaus pirmuoju pavaduotoju vyriausiuoju ininieriumi. 1965 m. jam suteiktas nusipelniusio ininieriaus garbs vardas.

25

galingumo elektrin ir taip pat galimyb prireikus iplsti j iki 4000 MW. Svarbiausias faktorius parenkant aiktel auinamo vandens altinis. Pavyzdiui, 4000 MW galingumo elektrin turbinose panaudoto garo kondensavimui kas sekund sunaudoja 200 m3 vandens, kuris grinamas vandens telkin atauti. Jeigu elektrin statoma prie ups, tai norint nepakenkti jos gyvavimui, galima panaudoti tik tredal vandens debito, todl toki stambi elektrin galima statyti tik ten, kur ups debitas 600 m3/s. Net Nemunas didiausia Lietuvos up tokio reikalavimo neatitinka ir tiek vandens neturi. Vietos atominei elektrinei reikjo iekoti prie eero. Paiek iniciatoriai tuomet Lietuvoje buvo Valstybinis mokslo-technikos komitetas ir Energetikos kio valdyba. Energetikos vystym tuomet Lietuvos SSR labai palaik Ministr Tarybos (MT) Pirmininkas Motiejus umauskas. Stengdamasis ivengti nesusipratim su latviais, paskambinau Latvijos energinio kio valdybos virininkui K. Ketneriui, nordamas suinoti, ar latviai galvoja apie atomins elektrins statyb respublikoje. Jis atsak, es lietuviai daug energingesni ir tegul lietuviai rod iniciatyv: latviai pretenzij statyti AE netur (pradjus statyti Lietuvos elektrin, latviai nepalaik ios statybos, manydami, kad ji kenkia Pliuvino hidroelektrins statybai, pabrdami, kad j elektrin statoma ant vandens, o ms ant smlio (t. y. jos nra kuo krenti). Atomin elektrin suprojektuoti buvo pavesta Sjunginio projektavimo instituto Teploenergoprojekt (TEP) tuomet Leningrado skyriui. Valstybinio mokslo ir technikos komiteto (VMTK) iniciatyva ivalgyti Drki, Dusios, Dysnos ir kiti eerai. Pasilymai svarstyti Plano komiteto pirmininko A. Drobnio kabinete, taiau is, dar prie svarstym ulenks Lietuvos emlapio pietin dal su Dusios ir Meteli eerais, vaizdiai pareik, kad ant stalo tos dalies Lietuvos nra ir todl nra ko ten svarstyti, taip pat nra Kuri mari rajono. Taigi liko Lietuvos iaurs-ryt eerai. Dysn earas pasirod bess per maas. Pastaius elektrin, jo vandens temperatra pakilt daugiau kaip 30 C, o tai prietarauja gamtosaugos reikalavimams. Liko Drki eeras, kuris atitiko visus gamtosauginink reikalavimus, taip pat atitiko atominms elektrinms keliam reikalavim, kad greta nebt stambi miest. Taigi, buvo nutarta projektuotojams pasilyti Drki eero aiktel. 26

Baltarusijoje tuomet surastos dvi aitels: viena prie Bobruisko, kita prie Snudo eer (plaiau Lietuvos energetika, II t., 232 psl.). Svarstant Baltarusijos pasilytus variantus paaikjo, kad Bobruisko aiktelje reikia sudaryti dirbtin vandens basein utvenkiant Berezinos up. Tuomet tvenkinio zonoje atsidurt durpynai, o juos prie tai inaudoti reikia ilgo laiko, taigi is variantas tinka tik ateityje. Taip siaurinant pasirinkim rat, liko Drki ir Snudo eer, nutolusi vienas nuo kito apie 30 km, aikteli variantai. 1968 m. gruod tuomet Lietuvos SSR Centro Komitetas ir Ministr Taryba laiku kreipsi sjungines inybas, praydami statyti atomin elektrin Lietuvoje. PROJEKTAVIMO DARBAI Tuometinio Leningrado TEP pradjus projektavimo darbus, Perspektyvins tarnybos virininkas A. Kirlys pasil ms Valdybai (Valstybin energetikos ir elektrifikavimo valdyba) aktyviai prisidti prie projektavimo darb, pagrindiant Drki aiktels tinkamum atominei elektrinei statyti, tuos darbus finansuojant i kinei veiklai skirt l (i savikainos). Pati Valdyba AE projektavimui l neturjo. Jas ministerija skyr tiesiogiai Leningrado TEP. Nors pasilymas ne visai atitiko finansins disciplinos reikalavimus, vis dlto a sutikau. Prasidjo konkrets darbai pagal sutartis su vairiais institutais: tuomet Pedagoginio instituto mokslininkai, pasitelk studentus, tyr rajono klimatologij, eero hidrologij, atliko Drki eero natrinius matavimus, tyr eero gyvnij bei augalij. iems darbams vadovavo instituto mokslininkai A. Stanaitis, A. Garunktis ir A. Seibutis. Fizikini-technini energetikos problem instituto mokslininkai I. Jurgeleviien, M. Lasinskas ir A. Tautvydas tyrinjo Drki regiono hidrografij. Instituto Hidroprojekt vakar ekspedicija, vadovaujama Guleviiaus, atliko grunto tyrimus ir sudar vietovs topografinius emlapius. Fizikos instituto darbuotojai B. Styra ir K. opauskas tyr vietovs radioaktyvjj fon, kad pradjus veikti AE, bt galima vertinti pokyius. Eero vandens analizes atliko Energetikos valdybos chemijos laboratorija. ie darbai kainavo apie 200 tkstani rubli. Tai buvo nemai pinigai. Atlikt darb rezultatai buvo pateikti tuomet Leningrado TEP. 27

Leningrado TEP, projektuodamas iaurs-Vakar energetines sistemas ir energijos trkumo padengim iki 1985 m. statant AE po 2000 MW, prijo ivados, kad tokio galingumo elektrini statybos Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos teritorijose turt vykti vienu metu, statant i karto dvi ar net tris atomines elektrines. Tai daryti nra paprasta, nes trksta statyb organizacij. Todl buvo aptariama galimyb statyti vien 4000 MW ar net 6000 MW galingumo AE. Leningrado TEP atliko aikteli analiz ir, paskaiiavs technines-ekonomines parinkt variant galimybes, 1970 m. pristat darb 4000 MW atomin elektrin iaurs-Vakar energetinei sistemai. Darbe rodinjama, kad prie Drki eero reikia statyti 4000 MW galingumo AE, atsisakant Bobruisko Bro aiktels. Tame darbe taip pat pateikiamas techninis-ekonominis 6000 MW) atomins elektrins Drki aiktelje statybos (vietoje trij atomini elektrini po 2000 MW pagrindimas. Projekte buvo numatyta rengti 6 korpusinius suslgtu vandeniu auinamus reaktorius, kuri kiekvieno elektrinis galingumas 1000 MW, taip pat rengti 6 turbogeneratorius po 1000 MW. Pirmuosius pagrindinius renginius reaktori B-1000, garo generatorius ir pagrindinius cirkuliacinius siurblius statybos aiktel buvo numatyta pristatyti 1976 m., turbin K-1000-60/1500 ir generatori TBB-1000-4 1977 metais. Pristatomajame darbe skelbiamos ivados: 1. Drki punkte 6000 MW atomins elektrins statyba pagal aiktels slygas, vandens resursus ir transporto ryius yra priimtina. 2. Vykstant didelio galingumo AE statybai vienoje aiktelje, nelaukiama, kol atsiras koki nors problem sprendiant: pagrindini ir pagalbini pastat idstymo pramoninje aiktelje problemas, radiacinio saugumo AE rajone klausimus, galingum vedimo pagal energosistemos poreik klausim, AE statybos darb organizavimo klausimus ir t. t. 3. Statant 6000 MW AE, nelieka btinybs beveik vienu metu pradti trij AE po 2000 MW statyb, ir tai ymiai sutrumpina statybos parengiamj laikotarp, aiktels rengimo darb apimtis. Tai pasakytina ir apie privaiavimo kelius, hidrotechninius renginius; taip pat sumaja kapitalini investicij apimtys ir moni, atliksiani statybos-montavimo darbus, skaiius. 28

4. Orientacinis ekonominis efektas, statant 6000 AE MW, palyginus su trimis AE po 2000 MW, iki 1985 m. bt: a) pramonins statybos 159 mln. rb., b) pramonins ir gyvenviets statybos 203 mln. rb., c) vertinant EPL 750 kW ir papildomas EPL 330 kW 103 mln. rb. 5. vertinant aiki ekonomij statant 6000 MW AE, palyginus su trimis AE po 2000 MW, tikslinga, tsiant projektavimo darbus, techninio-ekonominio pagrindimo stadijoje nuodugniai inagrinti elektros energijos poreiki augim ir galingum balans, siekiant pagrsti 6000 MW AE statybos btinum iaurs-Vakar energetinje sistemoje. ENERGETIKOS BKL 19601970 M. Pradjus veikti Lietuvos elektrinei, elektros energijos tiekimas buvo utikrintas ilgam, taiau spariai augant miestams, kilo didels ilumos energijos problemos. Komunalinio kio ministerija ios uduoties nesteng atlikti. Valstybinio mokslo-technikos komiteto ir Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos (VEEV) iniciatyva buvo priimtas MT nutarimas perduoti miest ilumos k VEE valdybai. 1963 m. iai institucijai buvo perduoti Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Palangos ir Druskinink ilumos kiai. Vliau pavesta aprpinti iluma dar 11 miest. Vilniaus, Petrain ir Klaipdos elektrins buvo rekonstruotos. Elektrinse ir rajon katilinse buvo statomi vandens ildymo katilai. Apie 1970 m. Vilniaus ir Petrain elektrini ipltimo galimybs pasiek rib. Teko iekoti nauj elektrini statybos Vilniuje ir Kaune galimybi. Susidar paradoksali situacija vienu metu Lietuvoje vyko 5 elektrini statyba arba projektavimo darbai: Lietuvos elektrinje 1971 ir 1972 m. vesti 2 nauji galingumai po 300 MW. Disponuojama galia padidjo 50 proc. 1970 m. rasta aiktel Ignalinos atomins elektrins statybai. 1971 m. rasta aiktel Kruonio hidroakumuliacins elektrins statybai. 1970 m. rasta aiktel Maeiki Naftos perdirbimo gamyklos ir Maeiki elektrins statyboms. 1971 m. parengta Maeiki elektrins projektin uduotis. 1971 m. pradta statyti nauja Kauno termofikacin elektrin. 29

1970 m. Sjunginio projektavimo instituto Promenergoprojekt Minsko skyrius pareng Vilniaus miesto ilumos tiekimo schem. ioje schemoje rodoma, kad Vilniuje btina nauja termofikacin elektrin. 1972 m. surandama aiktel iai statybai. Tuomet ne be pagrindo juokaudavau, kad ateinant penkmet Lietuvoje reikia pavadinti elektrini penkmeiu. Tokiomis aplinkybmis respublikos auktuosiuose valdios sluoksniuose kilo abejoni, ar tikslinga toliau palaikyti AE statyb. Juolab, kad AE alinink pusje neapsieita be dideli nuostoli: 1971 m. Vyriausioji energetikos ir elektrifikacijos valdyba buvo perduota i respublikos sjungin priklausomyb, tai reik, kad respublika nebebuvo atsakinga u energetikos pltr energetikai respublikoje tapo svetimi. VEEV virininkas J. Nekraas buvo paskirtas energetikos ir elektrifikacijos ministro pavaduotoju ir ivyko Maskv. 1967 m. M. umauskas atleistas i MT pirmininko pareig ir paskirtas garbingas, taiau maai takingas Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko pareigas. 1967 m. staiga mir aktyvus AE alininkas J. Linkaitis. Galima buvo diaugtis tik tuo, kad 1966 m. akad. A. ukauskas irinktas MA viceprezidentu. Dl Vilniaus naujos elektrins statybos tuomet toli grau dar nebuvo galutinai apsisprsta, taigi Valstybinio plano komiteto pirmininkas A. Drobnys sil atsisakyti AE statybos ir vis dmes nukreipti naujos Vilniaus elektrins statyb. Kauno elektrin jau buvo statoma, jos tolesnei statybai Plano komiteto didelio dmesio nebereikjo. 1971 m. J. Nekraui ivykus Maskv, mane paskyr laikinai eiti VEEV virininko pareigas, todl CK antrojo sekretoriaus V. Charazovo pakviestas, vykau Maskv, kad informuoiau apie padt energetikos sistemoje ir apie artimiausius udavinius. Nupasakojau padt ir pabriau, kad artimiausiu metu reikia isprsti AE statybos klausim, nes po 10 met mums trks elektros energijos, kad reikia statyti Kruonio HAE, kad pastat AE, galtume reguliuoti paros grafiko apkrovos svyravimus ir, kad Vilniaus miestui reikia naujos elektrins. V. Charazovas turjo ininerin isilavinim, todl technins problemos jam buvo suprantamos. HAE idja jam buvo nauja, iuo klausimu jis dar neturjo nuomons, taiau AE statyb palaik ir dar pridr, kad, jeigu respublikoje kilt koki nors sunkum ioje srityje, kreipiausi tiesiai j. 30

Projektuotojams derinant AE projekt paaikjo, kad Volgodonske statoma korpusini reaktori gamykla neprads veikti numatytu laiku. Buvo nusprsta vietoje projekte numatyt korpusini reaktori statyti kanalinius. iuos reaktorius gamino, montavo ir eksploatavo organizacijos, pavaldios Vidutinij main gamybos ministerijai, taigi jai buvo perduotos usakovo funkcijos. 1971 m. vasar gavau kvietim atvykti Energetikos ministerijos technins tarybos posd. Turjo bti svarstomas AE statybos iaurs-Vakar energetinje sistemoje klausimas. Apie numatom kelion turjau praneti CK sekretoriui pramons reikalams A. Ferensui ir gauti jo leidim. Pastarasis pareik, kad respublikai dabar svarbios Vilniaus ir Kauno termofikacini elektrini statybos, taip pat Lietuvos elektrins ipltimas. Naujos AE statyba, A. Ferenso nuomone, dar pasunkint statybos darb padt respublikoje, todl privalu mandagiai atsisakyti Drki AE statybos ir silyti AE statyti Baltarusijoje. A argumentavau, kad Vidutinij main gamybos ministerija turi savo galingas statybos organizacijas, kad jie pastatyt elektrin be respublikos pagalbos, o vliau, statant kit AE, j statyt Energetikos ministerija, kuri renka kadrus i vietos gyventoj tada respublikai kilt didesni sunkum. Man buvo atsakyta, kad geriau dabar virblis rankoje, nei ateityje gandras danguje. Ijau, bet po minuts grau A. Ferenso kabinet ir paklausiau: man drg. V. Charazovas yra saks, kad kilus problem dl AE statybos, praneiau jam. Ar dabar turiau informuoti apie ms pokalb drg. Charazov?. A. Ferencas atsak lakonikai: taip, taip, informuok.. Ijs i kabineto pagalvojau, kad taip pasielgdamas juos suprieiniau, o man paiam galv nuimt, todl nutariau patylti. PROJEKTO SVARSTYMAS Nors gavau leidim vykti Maskv ir ginti respublikos pozicij, taiau vienu manimi nepasitikjo, mint tarybos posd kartu vyko Plano komiteto pirmininko pavaduotojas P. Dragelis bei energetikos skyriaus virininkas G. Choroevskis. Svarstant AE projekt, klausim kilo nedaug. Projekto autoriai sil patvirtinti Drki AE aiktel. Domtasi, kodl pasikeit reaktoriaus tipas. Paaikinta, kad Ioros main gamykla gali pagaminti 2 korpusinius reaktorius per metus, ir jie jau paskirstyti, o Volgodonsko gamyklos ateitis neaiki, todl ir nusprsta 31

statyti kanalinius reaktorius, kurie praktikai gaminami statybos aiktelje. Baltarusijos atstovai sil pasirinkti AE aiktel prie Snudo eero, prie Breslaujos. Lietuvos SSR vardu pasisaks P. Dragelis pabr, kiek daug stambi energetini objekt numatyta statyti Lietuvoje, todl AE bt geriau statyti Baltarusijoje. Energetikos ministerijos technin taryba prim sprendim statyti AE Snudo aiktelje. Svarstymas persikl SSRS plano komitet, kuriame labai didel reikm gijo Energetikos valdybos usakymu atlikti Drki eero ir AE aiktels tyrimo darbai. Dl Drki aiktels abejoni nebuvo, o baltarusiai joki geologini Snudo aiktels tyrim neturjo. Vidutinij main gamybos ministerija usak Baltarusijos geologams atlikti aiktels grunto tyrimus. Prajus metams, baltarusi geologai padar ivad, kad Snudo aiktel AE statybai netinka. Baltarusijai nepasilius kitos tinkamos aiktels, SSRS MT 1972 m. lapkriio 30 d. potvarkiu Nr. 2542 patvirtintas Drki AE statybos variantas. Prasidjo Ignalinos atomins elektrins statybos periodas. Nepasitvirtino kai kuri respublikos vadov nuogstavimai, kad AE statyba neigiamai atsilieps respublikos kit svarbi energetikos objekt statybai. 1972 m. gruodio 28 d. Kauno TE (termofikacinje elektrinje) pradtas eksploatuoti pirmasis 100 Gkal/h galingumo vandens ildymo katilas, 1973 m. rugsjo 17 d. antras 100 Gkal/h vandens ildymo katilas. 1975 m. gruodio 27 d. m veikti pirmasis 60 MW galingumo blokas, 1976 m. gruodio 28 d. antrasis 100 MW galingumo energetinis blokas. 1973 m. SSRS plano komisija patvirtino Kruonio HAE technin-ekonomin pagrindim. 1974 m. Energetikos ministerijos patvirtinta Vilniaus TE-3 projekto uduotis, 1976 m. Maeiki TE projekto uduotis. Dabar diaugiams Maeiki naftos perdirbimo gamyklos, Kruonio HAE ir Ignalinos AE darbu. Prisiminimais virto ymi politik ir mokslinink prietaravimai ir abejons. iandien visiems akivaizdu: mintieji objektai yra ms alies ekonominio savarankikumo laidas. IGNALINOS AE STATYBOS PRADIA 1973 m. pradioje didel grup (apie 15 atstov) i Vidutinij main gamybos ministerijos, tuomet Leningrado AE ir i projektavimo organizacijos atvyko Plano komitet tartis AE statybos reikalais. Komiteto 32

pirmininkas pakviet mane dalyvauti pasitarime. Atvykus nurodytu laiku, posdio pradios teko gana ilgai laukti, matyt Plano komiteto vadovas A. Drobnys tarsi su aukiausia valdia dl oficialios pozicijos. Belaukdamas pasidomjau, kas tokie yra atvykliai, kokie j tikslai. Tada dar neinojau, kad tos ministerijos visi reikalai yra valstybs paslaptis. Delegacijos vadovas su Socialistinio darbo didvyrio vaigde atlape A. Grenovas pareik, kad mans ia neturt bti, nes energetins sistemos atstovai jiems es nereikalingi, jie atvyk pas Plano komiteto pirminink. Turjau paaikinti, kad ms Energetikos valdybos atstovai dalyvauja svarstant visus energetikos reikalus. Be to, a turs teis susipainti su monmis, kurie sprs respublikos energetikos ateit. valgesni pasirod tuomet Leningrado AE direktoriaus pavaduotojas I. Soldatovas ir Statybos valdybos vyriausiasis ininierius B. Suchanovas, suprat, kad uuot i aukto irjus respublikos atstovus, prasmingiau yra bendradarbiauti. Pirm susitikimo dien susiklost santykiai vliau buvo labai naudingi abiems pusms. Pas Plano komiteto pirminink buvo sutarta sudaryti bendr komisij AE aiktelei irinkti. Komisijoje buvo 15 usakovo atstov, 1 sjungins Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas ir 17 vairi respublikos inyb atstov. 1973 m. birelio 29 dien komisija baig darb, pasirinkusi Drki AE aiktel. VISAGINO PROJEKTAVIMO TECHNINS SLYGOS Prasidjus AE ir miesto projektavimui, tuometinio Leningrado projektini organizacij atstovams teko glaudiai bendradarbiauti su respublikos organizacijomis: elektros energijos tiekimo, elektros ryi, gamtos apsaugos, vandens kio, keli ir kt. Projektuotojai danai neinojo, nei koki inyb kreiptis, nei kas joje sprendia jiems rpimus klausimus. Energetikos valdyba nejuiomis tapo tarsi informacijos centru. Atsimenu tok atvej: i tuometinio Leningrado atvyko jauna moteris projektuoti elektros ryio kabelius. Paklauss, kuo galiau padti, igirdau atsakym, kad I. Soldatovas jai patars susirasti A. Stumbr, ir pastarasis pasakysis jai, k daryti. Atvyko miesto projektuotojai V. Akutinas ir M. Belyjas. Pastarasis isim i kiens Valstybins premijos laureato diplom ir pasak, kad j gavs u evenkos miesto projektavim, tuo pabrdamas kvalifikacijos lyg. Be to pridr, kad jeigu Energetikos ministerija turi 33

teis projektuoti tik gyvenvietes, tai j ministerija turi teis projektuoti miestus. io pasakymo esm supratau tik prajus laikui, kai i V. Akutino suinojau, kad inybos, duodanios technines slygas projektavimui, apsiriboja gyvenamj nam ir kitais tipiniais projektais. Jis papra pasilyti originalesni sprendim, kad miestas netapt tipine nepatrauklia gyvenviete. Gerokai nustebau igirds tok praym, nes iki tol projektuotojai tik vardijo draudimus ar nieko neleidianias projektavimo normos. inojau, kad Miest projektavimo institutas turi gra vidurins mokyklos projekt, kurio dl jo brangumo Statybos komitetas nepatvirtino. Pasakiau, kur kreiptis. iandien tai pirmoji Visagino vidurin mokykla. Projektuotoj atsakomybs jausm liudija ir kitas faktas: V. Akutinas man pasak, kad tariantis su respublikos organizacijomis, jiems buvo pasilyta skirti pinig Vilniaus nam statybos kombinatui (NSK) ir i jo gauti perdenginius. Taiau Vilniaus NSK gamina perdenginius klimato juostai iki 240 C, o Visaginas yra 260 C klimato juostoje. mano uuomin, ar dl dviej laipsni reikia taip jaudintis, jis atsak, kad negalima paeisti nustatyt norm. Pinigai vis dlto buvo skirti iauli NSK, kuris gamino perdenginius 260 C klimato juostai. Dl architekt geranoriko ir siningo poirio savo darb iandien galima diaugtis vaik dareliais ir vandens baseinu, graiomis mokyklomis, iltais gyvenamaisiais namais ir graiai suprojektuotu Visagino miestu, isaugojusiu alij apdar.

34

G. CHOROEVSKIS

KAIP ATSIRADO LIETUVOJE ATOMIN ELEKTRIN

SITUACIJA Ignalinos AE problematika aikiau suprantama 19701980 met Soviet Sjungos energetins sistemos, ypa iaurs-Vakar regiono, anuomet apmusio Estij, Latvij, Lietuv, Kaliningrado srit, Baltarusij, Pskovo ir tuometinio Leningrado sritis iki Murmansko, ypatum kontekste. Tik suvokus to laikotarpio SSRS energetin situacij ir tam tikras aplinkybes, galimas objektyvus poiris Ignalinos atomins jgains iandienos problemas ir atomins energetikos Lietuvoje perspektyvas. Besaikis energetini itekli vartojimas Soviet Sjungoje sukr nuolatin elektros energijos deficit. J bandyta veikti ekstensyviuoju bdu nuolat didinant elektros energijos gamyb, nors protinga ekonomijos (taupymo) politika toki kriz leist veikti ymiai maesnmis ilaidomis, taiau taupymo reikm toje alyje liko nesuprasta, o vadinamosios ekonomijos ia buvo siekiama jau mintais ekstensyviais bdais. Padt sunkino katastrofika ems kio bkl, priverianti vis didesn energijos itekli, ypa naftos ir duj, dal skirti eksportui ir importuoti maisto produktus, net plataus vartojimo prekes. Galima teigti, kad milinik naftos ir duj itekli Sibire ir Vidurinje Azijoje suradimas tapo Soviet Sjungos (iuo metu Rusijos) prakeikimu, lugdaniu ekonomins politikos efektyvumo didinim. iaurs-Vakar regiono visas energetines sistemas jung auktos tampos 330 kV elektros linijos, o regiono ryys su kitomis sistemomis vyko 500 kV linijomis tuomet Leningradas-Maskva ir Minskas-Smolenskas. iaurs-Vakar regione tik Estija turjo savo energijos iteklius skalnus, vis kit sistem pagrind sudar atvetins dujos ir mazutas. Vis dlto estik skaln besaikis naudojimas kl labai rimt ekologini
CHOROEVSKIS Georgijus gim 1928 m. vasario 22 d. Vilniuje. 1949 m. baig Vilniaus 5-j gimnazij. 1954 m. baigs Maskvos valstybin ekonomikos institut, pradjo dirbti Lietuvos valstybiniame plano komitete, 19681990 m. Energetikos skyriaus virininkas. Nuo 1990 iki 1996 m. Energetikos, po reorganizacijos kio ministro patarjas-padjjas. Mir 2004-03-31.

35

problem dl didelio pelen kiekio, taip pat pelen iveimo. Hidroenergijos resursai didels reikms turjo tik Latvijoje (Dauguvos kaskadas), taiau Latvijos poreikiams pakako Estijos tiekiamos energijos. Lietuvos energijos poreikiams nuo 1961 met uteko galingos Lietuvos rajonins elektrins Elektrnuose, kuri palaipsniui perjo prie mazuto, nes pastatytoje Maeiki naftos perdirbimo monje mazutas sudar 50 proc. perdirbamos naftos. Elektrnuose tuomet pastatytos trys Lietuvos VRE eils po 600 MW, ir pasiekta maksimali leistina oro utertumo riba. Anglies gabenimas iaurs-Vakar region i Komi ASSR arba Kuzbaso buvo ekonomikai nepagrstas. Augantiems elektros energijos poreikiams patenkinti SSRS vadovyb nutar griebtis atomins (branduolins) energetikos, tuo metu labai madingos visame pasaulyje, ypa Pranczijoje. Buvo parengti region bei reaktori tip projektai. SSRS energetikos ministerija pagrindiniu pasirinko korpusin reaktori VVER (vandens-vandens energetinis reaktorius). Jis buvo dviej galios standart VVER-440 MW ir VVER-1000 MW, kuriuos savo ruotu nulm Ioro gamyklos preso korpus dangiams tampuoti maksimalus galingumas. Gabaritai kl problem: milinik dangi negaljai transportuoti geleinkeliais ar automobili keliais, ir liko tik vandens keliai. Nutarta pastatyti nauj gamykl Energoma Volgodonske, vadinamame penki jr uoste, taiau, kaip visada, umojai pasirod bes didesni u galimybes. Taip valstybs aukiausiu lygiu prieita prie sprendimo pasitelkti karin-pramonin kompleks. SSRS karinio-pramoninio komplekso ministerijos buvo specializuotos pagal ginkl ris. Branduolinio ginklo krimas ir gamyba pavesta Vidutinij main gamybos ministerijai Minsredma. Visas jos personalas buvo visikai sukarintas, pagrindin darbo jga vadinamieji statybos batalionai, suformuoti i auktini. Minsredma negaljo gaminti korpusini reaktori savo gamyklose, tad buvo pasirinktas j konstrukcijos reaktorius RBMK. RBMK tipo reaktoriai tuomet buvo statomi tik Soviet Sjungoje, o eksportui, pvz. Suomij, gaminti VVER tipo reaktoriai. RBMK turjo ir plius, ir minus. J elektrinis galingumas praktikai neribotas, galia galjo viryti 1000 MW, taiau jie gana pavojingi. Be to auinimui reikjo didelio kiekio vandens, ymiai didesnio, negu VVER. Utat gabenimas nekl problem: RBMK buvo tarsi mrija36

mi i grafitini element. Specialaus geleinkelio transporto reikjo tik ilum iskiriantiems elementams ielams, kuriuos gamino Elektrostal gamykla Pamaskvje. Tie elementai savo konstrukcija ymiai skyrsi nuo element, naudojam Vakaruose. Tiek VVER reaktoriui, tiek ir RBMK reikjo dviej garo turbin po 500 MW, kurias gamino tuomet Leningrado mon LEMZ. Bandymas pagaminti 1000 MW turbin nebuvo skmingas, ir maksimali pasiektoji vienos turbinos galia buvo 750800 MW. Stambiausi atomins elektrins su RBMK tipo reaktoriais renginiai buvo garo separatoriai bei cirkuliaciniai siurbliai, j gabenimas nekl problem. Pirmoji elektrin su RBMK reaktoriais Soviet Sjungoje tuomet pastatyta netoli Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas). Joje veik keturi reaktoriai po 1000 MW. Tada prasidjo atomins energetikos Lietuvoje istorija, dabar tapusi reikminga patirtimi ir suvokimu, ir suteikta teising sprendim galimybe.
2004 m.

VEIKLA LIETUVOJE Vargu ar rasime Lietuvoje objekt, dl kurio bt tiek daug ginytasi, reikta vairi nuomoni ir kil politini aistr, kiek j sukl (ir kelia) Ignalinos atomin elektrin. iandien, kai pasibaigusios politins kovos dl Nepriklausomybs, kai pamatme blokados pasekmes ir pasiekme realios nepriklausomybs bkl, atjo laikas iek tiek blaiviau vertinti io objekto (o gal vis dar monstro?) reikm, jo reali ir igalvot grsm, energetin ir ekonomin svarb. Vengdamas isakyti neigiam ar teigiam nuomon apie AE, pabandysiu ioje apybraioje pateikti skaitytojui kuo daugiau fakt. Kaip mogus, atidavs per trisdeimt met Lietuvos energetikai ir daugelio vyki dalyvis ar stebtojas, sukaups daug mediagos, kuri anuomet buvo grietai slaptinta arba visuomenei neinoma, gal sudominsiu skaitytoj, nagrinjant ms energetikos praeit. Atomins elektrins Lietuvoje istorija prasideda 1968 metais, kai SSRS energetikos ir elektrifikavimo ministerija pareng SSRS energetikos pltojimo generalin schem laikotarpiui iki 1980 met, ir i Generalin schema buvo atsista tuometinei Lietuvos SSR Vyriausybei, praant pateikti pastabas ir pasilymus. Mintoje schemoje buvo 37

pasakyta: 19711975 metais energini galingum prieaugis Lietuvoje numatomas duj ir mazutinio kuro pagrindu, o vliau ir branduolinio kuro sskaita. Konkretizuojant teigin, buvo numatyta 19711975 metais iplsti Lietuvos elektrin nuo 1200 MW iki 1800 MW, o 1976 1980 metais pastatyti tuomet vadintame Pabaltijyje (ne Lietuvos teritorijoje) nauj 1000 MW galingumo Valstybin rajonin elektrin (VRE). Papildomai buvo nurodyta, kad galutinis atomini elektrini galingumas Baltarusijos AE turt bti 3000 MW, o Pabaltijo AE 3000 3600 MW. SSRS energetikos ir elektrifikavimo ministerijos pasilymai sukl didiausias diskusijas tarp energetik ir valdios institucij. Pagrindinis gin objektas buvo atomins elektrins statyba Lietuvoje. Vienoje barikad pusje (u atomin elektrin) buvo Moksl Akademija, kitoje Valstybinis plano komitetas (prie). tai itrauka i 1968 m. lapkriio 11 d. rato Nr. 18/3-3847, kur para Plano komiteto pirmininkas A. Drobnys LKP Centro Komitetui bei LSSR Ministr Tarybai (vertimas i rus kalbos): Pastabos dl SSRS energetikos pltojimo generalins schemos 19711980 met laikotarpiu. Lietuvos SSR dalyje projektas suderintas su Vyriausija energetikos ir elektrifikavimo valdyba (drg. Nekraas) ir Moksl Akademija (drg. ukauskas), iskyrus 6 punkt, kuriame Moksl Akademija silo Lietuvos arba Latvijos SSR teritorijoje, atsivelgiant energetin balans, btinai numatyti po 1975 met stambios atomins elektrins statyb. Atsivelgiant didel statybos darb apimt bei darbo itekli balanso tamp, stambios atomins elektrins statyba respublikos teritorijoje bus susijusi su dideliais sunkumais. Dl to Moksl Akademijos pasilymas pastab projekte nesuderintas. Atitinkamas punktas buvo raytas pastab projekt. Ginai dl atomins elektrins statybos pasiek tok lyg, kad tuometinis Ministr Tarybos Pirmininkas J. Maniuis nutar klausimo sprendim perkelti auktesn instancij, LKP Centro Komiteto biur. I visko sprendiant, nugaljo jame technins paangos argumentai (tuomet atomin energetika visame pasaulyje buvo laikoma technins paangos enklu) prie praktinio pobdio prietaravimus. Taigi 1968 m. gruodio 25 d., A. Sniekaus ir J. Maniuio pasiraytas, Maskv nukeliavo toks dokumentas (Nr. 12-3789, itrauka, vertimas i rus kalbos): 38

6. vertinant ir Kaliningrado srities elektros energijos poreikius, 1980 metais Lietuvos energinje sistemoje susidaro 2,3 milijard kilovatvalandi elektros energijos deficitas. Siekiant aprpinti tolesn respublikos liaudies kio pltojim, Lietuvoje tikslinga pastatyti atomin elektrin.. Vliau pamatysime, kad pastarasis teiginys tapo lemtingu argumentu. Kaip jau minjau, ratas buvo isistas i Centro Komiteto kanceliarijos 1968 m. gruodio 25 d., o i eilui autorius 1968 m. gruodio 16 d. paskirtas Valstybinio plano komiteto energetikos ir kuro skyriaus virininku vietoje tuo metu Lietuvos energetikos sistem dirbti ijusio viesios atminties J. Grigaraviiaus. Nuo tada a tapau tiesioginiu vis vyki, susijusi su Ignalinos AE, liudytoju ir dalyviu. Noriau i karto paymti, kad Valstybinio plano komiteto pirmininkas A. Drobnys ilgus metus buvo nuosekliausias ir principingiausias atomins elektrins statybos Lietuvoje prieininkas. Be aukiau nurodyt prieasi (statybos sunkumai, darbo jgos stoka), jis laiksi vis pirma ekologijos motyvo. Jau tuomet pasaulio literatroje pasigirdo abejoni, ar i tikrj atomin energetika tokia nepavojinga ir naudinga, kaip teig mokslininkai. itos abejons pasiek ir Lietuv, ir A. Drobnys pajuto ekologin pavoj, nors negaljo paprietarauti techniniais argumentais. Tokios nuostatos privaljau laikytis ir a, nors energetik spaudimas buvo milinikas. Gavus principin Lietuvos valdios pritarim, SSRS energetikos ir elektrifikavimo ministerija ts savo Generalins schemos nagrinjim. Buvo atlikti techniniai ir ekonominiai skaiiavimai, nagrinjama keletas galim dislokavimo viet. Pagrindinis faktorius buvo vandens telkinio sudarymo arba pasirinkimo slygos. Kaip inoma, atomins elektrins yra stambios auinamo vandens vartotojos. Specializuotas projektavimo institutas Energosetprojekt nurod slygas: 4000 MW galingum ir 250 m3/s vandens poreik. Vandens telkinio akvatorija tuomet turt bti ne maesn kaip 25 kvadratini kilometr, taigi itirtos galimos vietos prie Kuri mari, Dysnos, Dusios ir Drki eer. Buvo taip pat svarstomas sumanymas statyti elektrin prie Nemuno, sudarant dirbtinius vandens telkinius, taiau jis pasirod ess per brangus. Nepriimtini pasirod ir Kuri mari bei Dusios variantai. Galutiniam svarstymui buvo pasirinktas Drki variantas ir atsarginis Dysnos. Turbt pagrindinis motyvas (nors neatsispindjs dokumentuose) 39

buvo noras statyti AE kuo toliau nuo Lietuvos centr. Aiktels parinkimo protokolas buvo pasiraytas 1970 m. birelio 9 d. SSRS Energetikos ir elektrifikavimo ministerija ts paiek, kur bt geriausia statyti iaurs-Vakar jungtins energetins sistemos atomin elektrin. Buvo aiku, kad tokio tipo elektrin reikalinga pietinje pusje, t.y. Baltarusijoje, Lietuvoje, Kaliningrado srityje arba Latvijoje, nes iaurje (Estijoje) buvo galingumo perteklius, ir ten jau buvo statoma Leningrado atomin elektrin. Taip pat buvo aiku, kad statoma turi bti prie dideli vandens telkini eer, upi arba prie jros. Didiausias energijos deficitas buvo Baltarusijoje, todl logika bt buv statyti kuo ariau vartotojo. Remiantis iomis prielaidomis, buvo galutinai pasilyti trys variantai: prie Drki eero Lietuvoje, Snudo eero Baltarusijos iaurje ir prie Pripets ups Baltarusijos pietuose. I karto buvo akivaizdus techninis ir ekonominis Drki varianto pranaumas: didiausias vandens telkinys leist pastatyti 6000 MW elektrin, kai abu variantai Baltarusijoje trauk 4000 MW ir tai po dideli darb, rengus vandens auinim Snudo eer sistemoje arba i Pripets ups. Vienintelis Baltarusijos variant pranaumas maesns elektros tinkl statybos snaudos. Parengt aiktels parinkimo technin-ekonomin pagrindim 1971 m. svarst SSRS Energetikos ir elektrifikavimo ministerijos technin taryba. Baigiamajame ios Tarybos posdyje dalyvavome su Lietuvos valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju p. Drageliu. Vis svarstym tvyrojo tampa, nes mes, Lietuvos atstovai, visomis igalmis prieinoms Drki variantui. Baltarusijos atstovai atkakliai palaik baltarusikuosius variantus. Baltarusijai tuomet labai trko elektros energijos, o Lietuva jos nestokojo. Ministerijos atstovai rm Drki variant, taiau respublik pastangos dav vaisius, ir technin taryba pritar galutiniam variantui. Apie tai ikilmingai raportavome A. Drobniui: 1971 m. rugsjo 16 d. SSRS valstybinio plano komiteto kolegija Energetikos ir elektrifikavimo ministerijos teikimu svarst ir pritar patikslintam Generalins schemos variantui, kuriame numatyta 19711980 metais pltoti Baltarusijos atomins elektrins statyb. Vliau tas variantas patvirtintas SSKP CK ir SSRS Ministr Tarybos nutarimu. Atrod, kad Lietuv aplenk atominio monstro pavojus, nors Snudo variantas atstumo nuo respublikos centr poiriu niekuo nesiskyr 40

nuo Drki varianto. Vis dlto ivengta pernelyg didelio statybos pajg sutelkimo ir nemaos imigracijos bangos. vykiai m rutuliotis kita kryptimi vliau, kai buvo parengta ir patvirtinta SSRS atomins energetikos pltojimo programa. Generalinje schemoje buvo numatyta statyti atomines elektrines su VVER tipo reaktoriais, kuriuos gamino tuomet Leningrado Ioros gamykla vienintel Soviet Sjungoje turinti didiausius presus reaktori dugnams tampuoti. Ir Drki, ir Snudo variantuose buvo numatyta po keturis VVER tipo reaktorius po 1000 MW. Taiau VVER reaktori gamyba neprilygo paklausai, o Volgodono specializuotos VVER reaktori gamyklos statyba buvo tik planuojama. Reikjo iekoti ieities, ir SSRS valstybinis plano komitetas j rado tai RBMK tipo reaktoriai. RBMK kanaliniai didelio galingumo reaktoriai buvo sukurti gynybos komplekse, vadovaujant tuometiniam SSRS Moksl Akademijos prezidentui Aleksandrovui. J pagrindinis privalumas neribota galimyb didinti galingum iki 2500 MW viename bloke, o VVER tipo reaktori (korpusini) galimybes ribojo korpuso gabarit ir su tuo susijusios transportavimo problemos. Pirmoji eksperimentin AE su RBMK tipo reaktoriais 1000 MW bloke buvo pastatyta prie Leningrado SSRS vidutinij main gamybos ministerijos. Toji paslaptingoji ministerija buvo branduolinio ginklo gamintoja, o pakeliui imdavosi ir civilini reikal, taigi, gamino, montavo ir eksploatavo RBMK tipo reaktorius, kuriuos pati sukr. Dl VVER tipo reaktori stokos SSRS valstybinis plano komitetas prim sprendim Baltarusijos AE statyti su RBMK tipo reaktoriais, ir darbus paved mintai Vidutinij main gamybos ministerijai. is sprendimas turjo lemiamos takos Lietuvos energetikai. Naujojo veikianio personao pirmasis ingsnis buvo SSRS energetikos ir elektrifikavimo ministerijos technins tarybos sprendimo revizija. Vidutinij main gamybos ministerijos specialistai i karto pastebjo, kad Drki varianto aiktels slygos statybos poiriu yra kur kas patogesns, nei Snudo: didesnis tvenkinys, patogi aiktel, net gruntai geresni. Turbt viliojo ir geresn statybos mediag tiekimo galimyb, o taip pat patogesnis susisiekimas su tuometiniu Leningradu, kur buvo projektavimo organizacija ir jau susiformavs AE kolektyvas pagrindinis kadr altinis bsimajai Ignalinos AE. Galinga gynybos komplekso ministerija pradjo nauj puolim ir pareikalavo pakeisti Energetikos ir elektrifikavimo ministerijos sprendim. 41

Lemiamas mis vyko 1972 metais SSRS valstybiniame plano komitete pas kolegijos nar gamybini jg idstymo skyriaus virinink M. Pervuchin (buvus politbiuro nar ir SSRS energetikos ministr, dar Stalino paalint i Politbiuro nari). Man teko dalyvauti iame myje, kuriame Lietuvai ir Baltarusijai atstovavo Valstybini plano komitet pirmininkai, j prieinink Vidutinij main gamybos ministerij remiant M. Pervuchinui. Spaudimas buvo milinikas, grasinta aukiausiojo lygio vadovais, ir baltarusiai pagaliau kapituliavo, atsisak savo nor turti AE, taiau A. Drobnys nepasidav. Tada M. Pervuchinas isitrauk pradioje mint LKP Centro Komiteto ir LSSR Ministr Tarybos 1968 met laik ir pareikalavo j oficialiai ataukti arba pritarti Vidutinij main gamybos ministerijos pasilymams. Taip isiskyrme. Atvykus Vilni, prasidjo kartligikas argument rengimas. Tada vienintelis argumentas prie statyb prie Drki eero buvo geologin iaurs ryt Lietuvos struktra, nes pagrindinis poemini vanden nuotkis orientuotas Neries basein, o kartu Vilniaus ir Kauno kryptimi. Reikia pripainti, kad geologai buvo nuosekliausi atomins elektrins prieininkai ir nepasira n vieno dokumento, kur jie bt sutik su Drki variantu. Gal gale is reikalas atsidr pas LKP CK Pirmj Sekretori A. Sniek, kuris turjo sprsti, kieno odis lemiamas. Man neteko dalyvauti aukiausiojo lygio pasitarime, taiau girdjau pasakojant, kad Pirmasis ikoneveik nelemto 1968 met laiko krjus ir pareikalavo vaiuoti Maskv bei rodyti, kad Drki variantas yra nepriimtinas. Vis dlto atitinkam protesto rat pasirayti atsisak, o tai nulm klausimo sprendim. Maskvos instancijos nenorjo n svarstyti problemos, o SSRS Geologijos ministerija paprasiausiai ignoravo vietini nuomon. SSKP Centro Komiteto ir SSRS Ministr Tarybos slaptintu nutarimu buvo patvirtinta Drki atomins elektrins statyba. Tuo baigsi pirmasis bsimos Ignalinos AE, prie tai vadintos Drki, Pabaltijo, Lietuvos AE, epopjos etapas. tvirtins savo pozicij, naujasis Ignalinos AE eimininkas pradjo veikti pakankamai energingai, net liai. Naudodamiesi savo gynybinio komplekso privilegijomis (visi pagrindiniai ministerijos darbuotojai su kariniais laipsniais, danai dl vaizdio vilkintys uniformas su apdovanojimais), vis dokumentacij slaptindami (nors joje 42

nebuvo nieko paslaptingo), jie pradjo konkreius projektavimo ir statybos darbus. Pirmame variante buvo numatyta pastatyti keturis RBMK1000 reaktorius su atuoniomis K-500 turbinomis. Statyba numatyta dviem eilmis po 2 blokus. I pradi sveiai laiksi taisykli ir elgsi gana korektikai: pirmos eils projektin dokumentacija buvo pristatyta Vilni ir pateikta derinti, o galop ir suderinta, nors neivengta konflikt. Bene didiausias j kilo dl mao radioaktyvumo skyst atliek paalinimo. Siekdami maksimaliai supaprastinti ir atpiginti elektrins statyb, projektuotojai pasil skystas atliekas laidoti tiesiog grunte, madaug 500 m gylyje, pumpuojant. Tai grs poemini vanden uterimu, ir todl kilo didiausi ginai. Su Lietuvos geolog pagalba pavyko ireikalauti atsisakyti tokio primityvaus sprendimo. Geologai apskritai nederino stoties projekto. ita klitis buvo veikta apeinant vietos instancijas ir derinant projekt su SSRS geologijos ministerija. Nelauktai su rimtesne problema stoties eimininkai susidr Maskvoje. Paskaiiavus pirmosios eils statybos ilaidas paaikjo, kad 2000 MW galingumo objektas kainuos lygiai milijard rubli (skaitant statybin baz ir gyvenviet). Tai ymiai virijo SSRS plano komiteto skaiius, ir jis pasil atidti statyb. Tada ministras E. Slavskis savo ruotu pasil genial sprendim: kiekvieno reaktoriaus galingum padidinti nuo 1000 iki 1500 MW ir taip sumainti vieno kilovato (kW) kain. Nors niekas netikjo, kad statyba dl to atpigs, taiau popieriuje viskas atrod gerai, ir Plano komitetas buvo priverstas sutikti. Reikia paymti, kad atomins energetikos pltojimui (ioje srityje SSRS smarkiai atsiliko nuo isivysiusi ali) SSRS Vyriausyb ir Ministras Pirmininkas A. Kosyginas asmenikai teik ypating reikm. Vis laik juntamas spaudimas i viraus labai neigiamai atsiliep pirmojo Ignalinos AE bloko statybai. Skubotumas buvo bdingas ir ministro E. Slavskio darbo stilius. Jis elgsi kaip generolas karo metu, nepais nieko. Svarbiausia buvo greiiau raportuoti apie pirmojo bloko atidavim eksploatacijai. Lietuvos valdios organ nuomone, statyb reikjo pradti nuo gyvenviets ir infrastruktros (Elektrnuose tai utikrino greit blok paleidim), taiau ministras-generolas visais bdais forsavo pagrindinio korpuso statyb. Generolo E. Slavskio manevras i karto rimtai pakeit situacij. Bendras elektrins galingumas padidjo iki 6000 MW, o tai rimtai 43

paeid ilumin Drki eero reim. Taiau vyko tik pirmos eils statyba, kurios pajgumas tesudar 3000 MW ir formaliai nebuvo pagrindo nerimauti. Nemalonumai prasidjo vliau, kada dar nebaigus pirmos eils darb, buvo priimtas sprendimas projektuoti antrj eil. Suderinta buvo 4000 MW galingumo, o faktikai vyko 6000 MW galingumo elektrins statyba. Generolai i Gynybos ministerijos m lauyti taisykles: projektas nebuvo pristatytas derinti, SSKP CK ir SSRS Ministr Tarybos Nutarimas dl antros eils statybos buvo priimtas slapta, neinia kieno parau suderintas su Respublika (tikriausiai telefonu). Toks elgesys negaljo bti toleruojamas. Projektuotojus imta boikotuoti respublikos staigose, prasidjo konfliktai su Ignalinos rajono valdia. Pirmieji statybos vadovai dar palaik bendravim, netrukus juos pakeitus, santykiai tarp respublikos ir AE statytoj visai nutrko. Tarp kitko, kadr pakeitim nulm tai, kad pirmieji statybos vadovai laiksi respublikos pozicijos pirma pastatyti gyvenviet ir infrastruktr, o vliau pradti pagrindinio korpuso statyb. Armijos generolo E. Slavskio (nusipelniusio dar karo metais statant gynybos objektus Sibire) reakcija buvo aibika: jis atskrido AE statyb asmeniniu lktuvu ir atleido visus nepaklusnius vadovus. Pagrindinio korpuso pamatai buvo liejami i akies, neinant dar n gabarit. Kai elektrins vadov paklausiau, kas bus, jeigu jie neatsps perimetr, igirdau trump atsakym: tada susprogdinsime ir betonuosime i naujo. Tai buvo karo meto darbo stilius. Planai forsuoti antros eils statyb sukl didel nerim Lietuvos valdios ir mokslo sferose. Plano komiteto pirmininko A. Drobnio pastangomis buvo sukurtos mokslinink, gamtosaugos bei kit specialist grups, kurios labai rimtai nagrinjo visus problemos aspektus. Dar labiau atmosfera dl naujojo energetikos giganto kaito po to, kai AE projektuotojai prabilo apie galimyb statyti 900012000 MW elektrin. J norus manoma paaikinti: buvo pastatytas miestas (vliau pavadintas A. Sniekaus vardu, dabar Visaginas), sukurta galinga statybin baz, suburtas tam tikras AE dirbanij kolektyvas. Techniniu, o tiksliau statybos poiriu privalumai buvo aiks. Energetiniu poiriu tokia milinika elektrini pajgum koncentracija kl daug abejoni. Net SSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerija pradjo abejoti tokio giganto pagrstumu. Generolas E. Slavskis visus prietaravimus ir 44

abejones atremdavo vienu argumentu: jei nebus leista statyti antr eil, reiks statyti kit elektrin kitoje vietoje, o tai neivengiamai susij su termin nuklimu, taigi bus prarastas atomins energetikos pltojimo tempas. Svarstant Lietuvoje AE antrosios eils problemas, tapo aiku, kad pagrindinis argumentas prie antrj eil bus vandens resursai. Tuomet dar nebta jgains saugumo motyvuot argument, niekas nesivaizdavo galimos avarijos, dar nebuvo ernobylio, nors Three Mile Islands jau buvo faktas. Taiau respublikos mokslinink pajgomis buvo sukurta motyvuota payma apie tai, kad toliau Ignalinos AE plsti negalima. Rate buvo paymtos trys klausim grups: pirma vandens resurs deficitas Drki eere, antra iluminio reimo paeidimas ir jo ekologins pasekms ir treia radioaktyvij mediag isiverimo pavojus avarins situacijos atveju. Galutin ivada reikia pasitenkinti trimis reaktoriais po 1500 MW, t. y. bendras Ignalinos AE galingumas neturi viryti 4500 MW. ia payma buvo siloma pagrsti laiko SSRS Ministr Tarybai turin, taiau naujasis LSSR Vyriausybs vadovas R. Songaila atsisak pasirayti laik. Jis nutar asmenikai apsilankyti pas SSRS valstybinio plano komiteto pirminink N. Baibakov ir aptarti klausim. Toks vizitas vyko 1984 m. sausio 24 d., ir man teko dalyvauti tame pokalbyje (i Lietuvos dalyvavo R. Songaila ir A. Drobnys). Pokalbio pradioje buvo aptariami 1985 met plano klausimai, po to gana greitai isprstas dujotiekio Minskas Vilnius statybos klausimas, ir tada A. Drobnys ikl AE klausim (R. Songaila nesiryo pateikti laiko, ir A. Drobnys teik N. Baibakovui i Paym su savo parau). Paymos turinys skaitantj nemaloniai nustebino, ir jis tuoj paskambino akademikui Aleksandrovui. Girdjome, kaip pastarasis kartai oponavo, taiau N. Baibakovas su juo nesutiko ir pasak: Lietuviai sunerim dl js objekto, ir Js privalote juos tikinti, o ne prietarauti. Po to N. Baibakovas ura ant pateiktos paymos savo rezoliucij, kuria paved energetikos skyriaus virininkui A. Troickiui kartu su suinteresuotosiomis alimis inagrinti klausim ir pateikti atsakym. Taip baigsi vizitas. Gav SSRS valstybinio plano komiteto pirmininko rezoliucij, galjome veikti. Prasidjo danos kelions Maskv, vaikiojimai ministerij ir komitet koridoriais, ilgi pokalbiai su vairaus lygio valdininkais. I karto susidrme su labai stipria energetik opozicija, vadovaujama 45

Vidutinij main statybos ministerijos, todl utarimo iekojome gamtosaugos institucijose. Kartu su A. Drobniu 1984-j gegu apsilankme pas SSRS gamtosaugos komiteto pirminink J. Izrael, kuriam buvo teiktas laikas, pasiraytas A. Drobnio ir J. Matulio tuometinio Lietuvos Moksl Akademijos prezidento. Laike buvo idstyti argumentai dl Ignalinos AE galingumo apribojimo iki trij blok. J. Izraelis iklaus gana palankiai ir paadjo padti. Laikas buvo nukreiptas ems geofizikos institutui. Tai buvo labai slaptinta mokslo tyrimo staiga, kurios pagrindin veikla buvo globali gaivalini nelaimi ir j padarini tyrimas su aikia karins krypties persvara. Sunkiai, vargais negalais patekau it staig (dukart buvo tikrinami mano dokumentai) pas profesori Dibobes, su kuriuo anksiau buvau susipains Kaune, jaunj mokslinink branduolinink konferencijoje. Apie atmosfer ems geofizikos institute ikalbingai liudija faktas, kad profesorius Dibobesas, akivaizdiai simpatizuojantis ms respublikai, nenorjo su manimi kalbti staigoje, ir ms pokalbis vyko vliau, skverelyje prie io instituto pastato. Ten gerbiamas profesorius patar man, kaip reikia veikti, kad pasiektume tiksl. Tai buvo Drki eero priskyrimas prie bendro naudojimo vandens telkini, kuriems galioja temperatr apribojimai. Parengtieji dokumentai buvo pristatyti Gamtosaugos komitetui, ir jis 1984 m. birelio 8 d. Ratu Nr. 40-78/559 atsak ms laik taip: eksploatuojant vasaros metu, elektrins galingumas neturi viryti 4500 MW. Tokia ivada privert SSRS valstybin plano komitet ir Atomins energetikos ministerij iekoti aplinkeli. Vienas toki buvo suformuluotas SSRS valstybiniame plano komitete 1984 m. rugpjio 17 d. Laike Nr. AL-489/22-1078, kuriame parayta, kad vertinant planinius ir kapitalius remontus, esant keturiems energoblokams, disponuojamasis Ignalinos AE galingumas 7 vasaros sezono mnesius bus sumaintas iki 4500 MW. Kartu buvo patvirtinta, kad Ignalinos pltra vir 6000 MW nenumatoma. Tai buvo lyg ir pralaimjimas, taiau su pagrindu tolesnms batalijoms dl Ignalinos monstro. 1986-j balandio 26-j vir ernobylio AE pakibo grsmingas debesis. Ne i karto mes suvokme, kad atominje energetikoje vyko istorinis lis, jos tolesniam pltojimui buvo suduotas milinikos jgos smgis. Palaipsniui aikjo katastrofos mastas. Prasidjus Perestroikai, siieb viltis, veikusi baim reikti nuomon, pakilo galinga ekologini judjim banga. Tai privert sovietins 46

energetikos vadovus i esms perirti savo pozicijas. Vl ikilo Ignalinos AE klausimas. Lietuva tuojau pat reagavo ernobylio avarijos fakt. 1986 met vasar buvo parengtas kreipimasis aukiausiasias SSRS valdios instancijas, praant sustabdyti tolesn Ignalinos AE pltim. Pirmajame laiko variante buvo siloma apsiriboti dviem blokais, t.y. 3000 MW galingumu. Tuometinis LKP CK Pirmasis sekretorius P. Grikeviius su tuo nesutiko ir buvo rayti 4500 MW (remiantis anksiau idstytais argumentais). Apmaudi klaida, nes ernobylio avarijos pasekmi atmosferoje buvo galima pasiekti bet kok rezultat, apriboti AE galingum iki minimumo. Nors tai dar nra visikai rodyta, taiau gali bti, kad vis dlto pastatyti treij blok, o sustabdyti pirmj labiausiai nepatikim bt buv prasminga. Atomins energetikos ministerija (buvs Minsredma) ir SSRS valstybinis plano komitetas labai greitai sutiko su Lietuvos pasilymu ir 1987 m. sausio 5 d. Ratu Nr. 50-5 nutar nustatyti ribin Ignalinos AE galingum 4500 MW vietoje 6000 MW pagal projekt. Taiau tas sprendimas neigelbjo treiojo bloko galinga visuomens protesto banga privert sustabdyti jo statyb. Bet ia jau suveik politiniai motyvai, energetik nuomon tapo nereikalinga. Prasidjo kova su monstrais, energetikai virto tautos prieais, kol buvo ilta namuose, ir apie elektros deficit niekas negalvojo. iandiena visiems akivaizds lengvabdikos ekonomins politikos padariniai. is pasakojimas nepretenduoja isam Ignalinos AE istorijos apraym. Lietuvoje yra energetik, ypa energetikos veteran, galini mano prisiminimus papildyti, o gal ir kitaip vertinani netolimos praeities vykius. ia pateikiau savo, kaip buvusio Valstybinio plano komiteto darbuotojo nuostatas, atsivelgdamas ne tik energetikos, bet ir Lietuvos ekonomikos interesus. Esu sitikins, kad branduolinei energetikai Lietuvoje alternatyvos nra. Bet kuris kitas kelias iandien nemanomas ir netikslingas. Tiesa, anuomet, kuriant branduolin pirmtak Lietuvoje, buvo padaryta daug klaid, bding to meto administracinei-direktyvinei sistemai, kuri iandienos patirtis leidia ivengti. Viena j gigantomanija, beatodairikas energini galingum pltojimas, energijos resurs netaupymas. iandien Lietuvai pakakt 4 blok po 1000 MW, kaip tai buvo numatyta 47

pradioje (blogiausiu atveju 2 blok po 1500 MW). Kita klaida skubotumas, voliuntaristiniai sprendimai, dl kuri buvo pasirinkti netinkami RBMK tipo reaktoriai, statybos metu neivengta gausybs trkum ir paeidim. Savo pareiga tuomet laikiau kiek galdamas prieintis tokiems ikraipymams, o iandien su pagarba iriu atomins energetikos specialist sunk darb Lietuvos energetikos stiprinim.
iburiai 1992. Nr. 22 (144) ir Nr. 23 (145).

48

V. JUODKAZIS

GEOLOGIN APLINKA IR IGNALINOS ATOMIN ELEKTRIN

Kiekvienas ininerinis statinys tampa aplinkos dalimi, todl j btina derinti prie tos aplinkos, atsivelgiant galimas eksploatacijos ininerines ir socialines pasekmes. Visi pastatai pamatais remiasi em, vadinas ji turi bti pajgi ilaikyti j sukuriam papildom apkrov. Tam reikalinga iankstin informacija apie geologin teritorijos sandar bei ininerines grunt savybes ir galimus j pokyius, pastaius pastat ar pastat kompleks. Naujo statinio vietos parinkimas demokratinje valstybje, ypa jeigu tai pramons ar energetikos objektas, yra labai atsakingas, danai daugkartini, kartais net triukming derinim procedrinis dalykas. Suprantama, kuo sudtingesnis ir labiau aplink veikiantis bei ekologijos poiriu pavojingas objektas, tuo isamesn turi bti iankstin informacija apie geologin aplink. Sovietmeiu toki derinimo su visuomene tradicij nebuvo. Atomin energetika ir Ignalinos atomin elektrin Lietuv tuomet atjo tyliai, ketinim nevieinant, o dliojant vien prie kito valdios organ nutarimus, specialist parengtas paymas ir ataskaitas, pasiraytus posdi protokolus ir vairios paskirties aktus, danai enklintus tarnybinio naudojimo prierau. 19631988 m. dirbau Lietuvos geologijos institute Hidrogeologijos ir ininerins geologijos skyriaus vadovu, tad teko dalyvauti, svarstant Ignalinos atomins elektrins statini komplekso vietos parinkimo, aplinkos ir poeminio vandens radiacins taros bei radioaktyvij atliek laidojimo giliuosius sluoksnius suderinamumo ar nesuderinamumo su geologine aplinka klausimus.
JUODKAZIS VYTAUTAS gim 1928 lapkriio 1 d. Paggiuose, iluts raj. 1952 1957 studijavo VU Gamtos moksl fak., 19571961 m. dirbo Vilniaus hidrogeologinje ekspedicijoje,19611963 m. studijavo Geologijos instituto aspirantroje. 19631988 m. dirbo Geologijos institute moksliniu darbuotoju ir Hidrogeologijos ir ininerins geologijos skyriaus vadovu, o 19882005 m. Vilniaus universitete jo profesoriaus pareigas. Fizini moksl habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Moksl Akademijos narys-korespondentas, dviej Valstybini premij laureatas (1984 ir 1996 m.).

49

Nuo vyki, susijusi su Ignalinos AE vietos parinkimu, prajo daugiau nei 30 met. Per t laik daug pirmini dokument nugrimzdo tuometini inyb archyvuose, kur juos susirasti sudtinga, dalis gal dingo aminai, taiau dalis iliko, ir jais, kaip ir ra tarnybiniame dienoratyje mediaga ir asmeniniais prisiminimais, ia pasinaudosiu. Su pirmosios atomins jgains Lietuvoje statyba susij daug vyki, ir tuos vykius liudijani dokument autorius dalyvavo tik kai kuriuose batalij prie IAE statyb ir u geologins aplinkos isaugojim epizoduose. Todl pateiktoji iame rainyje informacija yra fragmentika, taiau papildanti bendr leidinio kontekst. REIKALAVIMAI ATOMINS ELEKTRINS VIETAI IRINKTI Soviet Sjunga atomines elektrines pradjo statyti nenustaiusi speciali reikalavim projektuojamos AE vietovs geologins aplinkos slyg vertinimui buvo naudojamasi bendrais, pramoninei statybai taikomais normatyviniais dokumentais ir atomini elektrini projektavimui skirtomis sanitarinmis taisyklmis. Ne viena i pirmj atomini elektrini Soviet Sjungoje geologini slyg poiriu buvo pastatytos netinkamose vietose. Bta atvej, kai tai suvokta dar statybos metu, taiau nemaai ininerini geologini problem irykdavo elektrines eksploatuojant. Pavyzdiui, Rovno AE pastatyta vietovje, kur geologiniame pjvyje yra silpn grunt, kuri nestabilumas pasireik dar statybos metu. Statant Odesos AE, nepakankamai vertinti karstiniai procesai, o Krymo AE pastatyta ant regioninio tektoninio lio, kertanio uolien masyv. Plaiau apie tai tuo metu niekas nera, taiau problemos buvo tikrai nemaos, apie jas usiminta viename i pirmj AE vietos parinkimo normatyviniame dokumente, ileistame 1988 metais ir skirtame tarnybiniam naudojimui. Tokiomis aplinkybmis bandant ivengti atomins elektrins statybos Lietuvoje, nebuvo galimybs remtis techniniais normatyvais grindiamais argumentais. Tie argumentai cituojamose metodinse rekomendacijose, ileistose 1015 met vluojant, labai svars: renkant viet AE, reikia atlikti regiono hidrogeologinio ir ininerinio geologinio kartografavimo 1:200 000 mastelio darbus, AE konkreios statybos aiktels vietai nustatyti ir projektiniams sprendimams pagrsti btini analogiki kompleksiniai kartografavimo darbai, taiau jau stambesnio mastelio 1:50 000. 50

KRITERIJAI AE STATYBOS VIETAI PAGRSTI (, 1987 .) Saugus atstumas iki miest, gyvenviei, pramons, ems kio ir kt. svarbi objekt, gyventoj tankis. Vyraujanios vj kryptys ir vjo stiprumas. Pavirinio vandens sistema ir vandens balanso elementai. Seismingumas, tektonini li zonos, sufoziniai ir karstiniai procesai, nuoliauos. Hidrogeologins ir ininerins geologins slygos: sandara, grunt (nuogul ir uolien) bei poeminio vandens savybs, aeracijos zonos storis.

Du pastarieji punktai, susij su geologine AE statybos aiktels sandara, kaip paaikjo i vliau parengt normatyvini dokument, yra labai svarbs, nes nuo j priklauso pastat stabilumas. Metodins rekomendacijos AE vietos pagrindimui Soviet Sjungoje atsirado tik 1987 1988 m., taigi Ignalinos AE vietos parinkimo ir projektavimo metu buvo galima elgtis savo nuoira, laikytis arba nesilaikyti bendros logikos princip. Ignalinos AE usakovai ir projektuotojai buvo sukarintos organizacijos bevards pato duts (p/d X-0000), kuri darbuotojai nepakankamai atsivelg bendrus geolog profesional pripaintus, nors tuo metu atominms elektrinms normatyv pavidalu dar nesuformuluotus principus ir projektavo bei pastat Ignalinos AE, neatlik isami 1:50 000 mastelio geologini tyrim. Nesulaukdama ir nebesitikdama, kad mintus tyrimus atliks IAE projektuojanios sjungos inybos, Lietuvos geologijos valdyba 19881995 m. atliko juos i jai skiriam biudetini l, nes elektrins pajgumus buvo ksinamasi didinti iki 9000 megavat. IGNALINOS AE VIETOS PARINKIMO ISTORIJA Ne tik gyventojai, specialistai, bet ir tuometins sovietins valdios atstovai nenorjo atomins elektrins Lietuvoje. Svarbiausios prieastys buvo dvi: pirma, stengtasi ivengti slyginai nepatikimo radioaktyvias mediagas skleidianio objekto, antra, buvo bijomasi rusakalbi gyventoj pagausjimo. 6000 MW atomins elektrins statyba, siekiant aprpinti iaurs vakar SSRS dalies energin sistem reikiamu elektros energijos kiekiu, buvo, tikriausiai, nuleista i viraus. Akivaizdu, kad ne savo iniciatyva Lietuvos SSR Ministr Taryba suman statyti atomin elektrin ir 1970 m. birelio 2 d. sudar Komisij jos vietai 51

parinkti. Sutikimas statyti atomin elektrin Lietuvoje, Drki vietovje, Maskvai buvo duotas 1972 m. lapkriio 13 d. (Lietuvos kompartijos CK ir Lietuvos SSR Ministr Tarybos Ratas Nr. 645). Po to sek svarbiausias dokumentas SSRS Ministr Tarybos 1972 m. lapkriio 30 d. Potvarkis Dl Drki elektrins statybos. Per t laik vyko vairs parengiamieji darbai ir derinimai, taiau nuodugni tyrim pasirenkant viet atlikta nebuvo. Svarbiausij vyki chronologija:
AE VIETOS PARINKIMO IR DERINIMO VYKI SEKA pagal rastus dokumentus 1970 m. Lietuvos SSR Ministr Taryba 1970 m. birelio 2 d., Potvarkiu Nr. 410-p sudar Valstybin komisij, kuri turjo parinkti viet atominei elektrinei statyti. Komisijos pirmininkas A.ukauskas, Lietuvos Moksl Akademijos viceprezidentas; pirmininko pavaduotojas A. Dragelis, Valstybinio plano komiteto pirmininkas. Valstybins komisijos 1970 m. birelio 9 d. Protokolas Dl Lietuvos teritorijoje numatomos statyti AE vietos parinkimo i 6 galim variant: Drki, Dysnos, Dusios, Klaipdos (Kint), Nemuno (iluts raj.) Pirmenyb teikiama Drki eero variantui. Lietuvos SSR Ministr Tarybos 1970 m. birelio 29 d. Potvarkis Nr. 243 Dl numatomos atomins elektrins statybos Drki eero aplinkoje. 1971 m. SSKP CK ir SSRS Ministr Tarybos 1971 m. rugsjo 16 d. Nutarimas Nr. 684200 Dl 6000 MW AE statybos, siekiant aprpinti iaurs-Vakar SSRS dalies energin sistem elektros energija. 1972 m. SSRS Geologijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos Pirmosios ivados apie palankias geologines Drki vietovs slygas AE statybai (1972 m. pavasaris). Lietuvos geologijos valdybos Payma (1972-06-16) apie tai, kad poeminio vandens apsaugos poiriu Drki vietovs geologins slygos yra nepalankios. Posdis SSRS valstybiniame plano komitete (pirmininkaujant Pervuchinui) dl Drki vietovs tinkamumo AE statybai. Posdyje dalyvavo A. Ferensas, K. Kairys, A. Drobnys (1972 m. birelis). SSRS Geologijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos Antrosios ivados apie palankias geologines Drki vietovs slygas AE statybai, nekelianias pavojaus uterti poemin vanden radionuklidais (1972-08-28). Atomins elektrins statybai prie Drki eero pritaria Lietuvos kompartijos CK ir Lietuvos SSR Ministr Taryba (1972 m. lapkriio 13 d. Ratas Nr. 645 SSRS Gosplanui, pasiraytas A. Sniekaus ir J. Maniuio).

52

 Dokumentas, nulms AE statyb Lietuvoje SSRS Ministr Tarybos 1972 m. lapkriio 30 d. Potvarkis Nr. 2542 Dl Drki elektrins statybos. Paskutinis dokumentas, teisins AE statybos aiktels viet eero pakrantje, buvo Drki AE statybos aiktels vietos parinkimo komisijos aktas pasiraytas 1973 m. birelio 29 d.

LIETUVOS SPECIALIST POIRIS Kalbant apie atomins jgains statybos vietos Lietuvoje parinkim, btina paminti du ms alies specialist dalyvavimo etapus: pirmasis (1970 m. birelis) labiausiai tinkamos AE statybos vietos parinkimas i 6 galim, antrasis (1972 m. birelisrugpjtis) SSRS geologijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos, tuometinje Soviet Sjungoje vykdiusios vis slapt objekt hidrogeologinius ir ininerinius tyrimus, pateikt ivad apie Drki vietovs tinkamum AE statybai kritika, motyvuojant tuo, kad atlikt tyrim nepakanka, statant tok stamb energetin kompleks. Dokument, rodani kieno nurodymu 1970 m. birelio 2 d. Lietuvos SSR Ministr Taryba sudar Valstybin komisij surasti viet atominei elektrinei ir kas pasil 6 galimus variantus, rasti nepavyko. Vieta buvo renkama skubotai visa tokio ypatingo objekto statybos vietos parinkimo ir jos teisinimo procedra LSSR Ministr Tarybos potvarkiu utruko tik vien mnes. Tikriausiai, kaip minta, tai buvo nurodymas i viraus. Vyriausybinje komisijoje nebuvo n vieno geologo hidrogeologijos ir ininerins geologijos srities specialisto, nors objekto statyba ir eksploatacija tiesiogiai susijusi su ininerinmis geologinmis grunt savybmis, seisminiu vietovs aktyvumu, skystj radioaktyvij atliek laidojimo galimybmis, poeminio vandens apsauga nuo taros radionuklidais. Po met, 1971 m. rugsjo 16 d., buvo priimtas SSKP CK ir SSRS Ministr Tarybos Nutarimas dl 6000 megavat atomins elektrins statybos. Taiau yra vienas archyvinis dokumentas, kuriame raoma, kad mintame Nutarime Lietuvoje AE statyba nebuvo numatyta.* Tad lieka neaiku, kodl dar 1970 m. birel buvo aptariama vieta 6000 MW atomins elektrins kompleksui statyti? Tam btini papildomi tarnybinio susirainjimo dokumentai, kurie, laikui bgant, turt atsirasti. 1972 m. birel gautos Antrosios hidrogeologijos valdybos Ivados apie
* ir. priedus

53

Drki vietovs tinkamum AE statybai (1 pav.). Gavus dokument, prasidjo antrasis AE vietos derinimo etapas, kuriame aktyviai dalyvavo hidrogeologijos bei ininerins geologijos specialistai. Galima numanyti Lietuvos geolog reakcij perskaiius rankraio ivadas, parengtas naudojantis apytikrio apvalginio vidutinio 1:500 000 mastelio kompleksinio geologinio kartografavimo duomenimis ir daugiatoms monografijos SSRS hidrogeologija, t. 32 ( , 1969) tekste pateiktu regionini slyg apibdinimu. Ivadose teigiamai vertinama Drki vietov 6000 MW galingumo atominei elektrinei statyti. Antroji hidrogeologijos valdyba pati joki tyrim numatomoje statybos vietoje neatliko. Mainle spausdinto teksto apimtis 3,5 puslapio, kuriuose teigiama, kad laikantis atomini elektrini statybos sanitarini saugumo taisykli, Drki eero aplinkoje nei pavirinis, nei poeminis vanduo nebus utertas. Negana to, nieko netyr ir joki hidrodinamini skaiiavim neatlik Ivad autoriai teigia, kad AE aplinkoje yra galimyb palaidoti giliau slgsaniuose vandeninguose sluoksniuose apie 720 m3/par mao aktyvumo skystj radioaktyvij atliek. Nuorod normatyvinius dokumentus, susijusius su atomini elektrini inineriniais geologiniais tyrimais, darbe nra. Tai dar kart patvirtina nuomon apie labai primityv Soviet Sjungos specialist poir, parenkant statybos vietas pirmosioms atominms elektrinms, taip pat ir Ignalinos AE.

1 pav. SSRS Geologijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos ataskaitos Ivados apie projektuojamos Lietuvoje atomins elektrins rajono hidrogeologines slygas titulinis lapas.

54

Lietuvos geologijos valdyba, derinusi savo srities AE statybos vietos parinkimo Lietuvoje klausimus, negaljo sutikti nei su Ivad teiginiais, nei su tuo, kokiais geologiniais duomenimis remiantis jos buvo parengtos. Tada gim atsakomoji Lietuvos geologijos valdybos Payma (1972-06-16), prie kurios buvo pridti briniai, liudijantys kad: Drki eero aplinkoje dideli plotai padengti smlingomis nuogulomis, kuriose gruntinis vanduo slgso tik 0,53,0 m gylyje, o tai neatitinka sanitarini atomini elektrini projektavimo taisykli (Nr.38/ 3-68) 7b punkto, Drki eero dub supa auktumos, kuriose vyksta poeminio vandens mityba krituli vanduo infiltruojasi ir patenka artezinius sluoksnius, kuri vanduo naudojamas miest ir ems kio objekt vieojo geriamojo vandens tiekimui, paviriniai, gruntiniai ir arteziniai vandenys hidrauliniu poiriu yra labai susij, ir AE avarij metu radionuklidai, patek aplink, utert poeminio geriamojo vandens sluoksnius. Paymos ivadose nedviprasmikai pasakyta, kad Drki eero aplinka dl hidrogeologini slyg ypatum netinka atominei elektrinei statyti (, 1972), (2 ir 3 pav.). Paym pasira Lietuvos geologijos valdybos virininkas V. Mikalauskas, taiau atsakomyb buvo didel, ir Paymos teksto pabaigoje buvo raytos specialist, rengusi tekst ir dalyvavusi jo aptarime, pavards: Lietuvos geologijos valdybos darbuotoj, geologijos-mineralogijos moksl kandidat vyriausiojo ininieriaus A. Valos ir vyriausiojo geologo V. Vonsaviiaus, Lietuvos geologijos instituto mokslinink, geologijos-mineralogijos moksl kandidat direktoriaus A. Grigelio, skyriaus vadovo V. Juodkazio, J. Dilino ir A. Kondrato. Taip pat buvo raytos tuo metu Vilniuje komandiruotje buvusi ir Paymos aptarime dalyvavusi tuomet Sjunginio hidrogeologijos ir ininerins geologijos instituto (VSEGINGEO) profesoriaus geologijos-mineralogijos moksl daktaro V. Goldbergo ir SSRS Geologijos ministerijos Hidrogeologijos ir ininerins geologijos skyriaus virininko S. Gurjevo pavards. Taip tais atsakingais laikais buvo pasidalinta atsakomybe u i negatyvi Paym.

55

MASKVOS VERDIKTAS Mintoji Lietuvos geologijos valdybos parengta Payma buvo isista Maskv su lydraiu, taiau nei jo turinio, nei adresato neinau. Tikriausiai lydrat pasira vienas i to meto Lietuvos vadov. rat ir ms parengt Paym Maskva reagavo operatyviai. 1972 m. antroje birelio pusje Maskvoje, SSRS valstybiniame plano komitete, pirmininkaujant io Komiteto pirmininko pavaduotojui Pervuchinui, vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo SSRS Moksl Akademijos prezidentas, vienas i RBMK reaktori krj A. Aleksandrovas bei nemaai kit atominei energetikai atstovavusi specialist ir funkcionieri. Lietuvos pusei atstovavo Lietuvos KP CK Sekretorius A. Ferensas, ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas K. Kairys ir Plano komiteto pirmininkas A. Drobnys. Lietuvos geologams atstovavo Geologijos valdybos virininkas V. Mikalauskas ir V. Juodkazis io rainio autorius. Geolog pozicijoms sustiprinti pasitarim buvome pasikviet SSRS geologijos ministerijos Hidrogeologijos ir ininerins geologijos skyriaus virininko pavaduotoj P. Dobrynin ir jau mintj Vsegingeo instituto Poeminio vandens apsaugos skyriaus vadov prof. V. Goldberg bei dar kelet to instituto mokslinink. Posdio pradioje pirmininkaujantysis, aptars problemos esm, suteik od Lietuvos atstovui. iam posdiui parengt kalb perskait A. Ferensas. Kalbos esm Lietuva dl socialini ir geologini aplinkybi nra tinkama vieta tokio didelio masto objektui 6000 MW atominei elektrinei statyti. Visa tai buvo sudta aptakius nekategorikus teiginius. Pareikimas buvo skaitomas monotonikai, be ugnels, ir man pasirod, kad ms valdia nebesitiki ivengti elektrins. Bt labai domu archyvuose rasti ios kalbos tekst, nes socialini argument nebeprisimenu. Geologiniai argumentai buvo suformuluoti pagal ankiau mintos Lietuvos geologijos valdybos Paymos ivadas. Po to kalbjo akademikas A. Aleksandrovas, akcentavs RBMK reaktori saugum, kad atomins energetikos era tik prasideda, kad greitai mai atominiai reaktoriukai bus rengiami ir naudojami buities reikmms. Ms i anksto papraytas, kalbjo prof. V. Goldbergas, atkreipdamas dmes tai, kad priimant tok rimt sprendim, nedert remtis vien tik regionine informacija, neatlikus joki lauko grimo darb ir kit tyrim. Be to aptar tyrim pobd ir nurod j trukm apie pusantr dvejus metus. Geo56

logijos ministerijos atstovas P. Dobryninas pritar profesoriaus V. Goldbergo argumentams ir, daug nesigilindamas tyrim esm ir trukm pasak, kad tyrimai bus atlikti. Kalbtoj buvo daugiau, taiau ms siekio jie nepalaik, tikinjo, kad AE dirbs variai.

2 pav. Drki eero baseino paviri dengiani nuogul paplitimo schema. I kratiniai ledyno dariniai; II dugnin morena; III fliuvioglacialiniai dariniai (ledyno tirpsmo vandens dariniai); IV eeras; V pelks; 1 moreninis priemolis; 2 rupus smlis su virgdu ir gargdu; 3 rupus smlis su virgdu; 4 durp; 5 geologinio hidrologinio pjvio linija (r. 3 pav.)

57

3 pav. Drki eero aplinkos geologinis hidrogeologinis pjvis: 1 smlis, 2 virgdas, 3 molis, 4 priemolis, 5 aleuritas, 6 mergelis, 7 smiltainis, 8 artezinio vandens spdis, 9 poeminio vandens tekjimo kryptis apatiniame sluoksnyje, 10 gruntinio vandens lygis, 11 vandeningieji sluoksniai, 12 pusiau laids sluoksniai (pjvio linija 2 pav.)

Po posdio ms vadai iskubjo, ir joki pokalbi apie io reikalo tolimesn Lietuvos politik nebuvo. spdiais apie posdio eig pasidalinome su kolegomis geologais, taiau optimistini nuomoni buvo nedaug. Visi vieningai teig, kad es per toli nueita ir per daug auktu lygiu svarstoma problema. Be to, es jau priimtas SSKP CK ir SSRS Ministr Tarybos Nutarimas, tad neigiamo sprendimo bti negali! Nuogstavimai pasitvirtino t pai met rugpjio pabaigoje. Prajus dviems mnesiams po aptarto posdio, i Antrosios hidrogeologijos valdybos buvo gautos Antrosios ivados, kurios rmsi eiolikos grini ir dviej geofizini vertikalaus elektrinio zondavimo profili mediaga. Grini gylis siek 1530 metr. ios mediagos pagrindu jau kalbama ne apie Drki vietovs, kaip AE statybos vietos pasirinki58

m, o tiesiog nurodoma konkreti statybos aiktels vieta, kuri orientuojama plot, padengt moreniniu priemoliu. Pabaigoje daroma ivada, kad geologins ir hidrogeologins slygos leidia ioje vietoje statyti atomin elektrin. Be to usimenama, kad net nutekjus skystosioms nuotekoms grunt, pavojus nedidelis, nes radionuklidai gerai sorbuojami moreninio priemolio (4 pav.). Projektuotojai neprognozavo ir net kalbti nenorjo apie galim rimtesn incident ir radionuklid pasklidim aplinkoje, o mes, visomis igalmis stumdami i Lietuvos objekt, kaip tik dl to ir baiminoms, nors ir pristigome argument dar nebuvo vykusi nei 1979 m. kovo 28 d. reaktoriaus avarija Pensilvanijoje Three Mile Island atominje elektrinje, kurioje mons nenukentjo, nei ernobylio avarija, vykusi 1986 m. balandio 26 d. ir nusineusi daugyb gyvybi, suluoinusi daugyb j igyvenusij. Pirmoji turjo gaubt, ir pasekms nebuvo itin skaudios, antrosios reaktorius gaubto neturjo radiacija iplito, nusiaub didiulius plotus ir ivar i apgyvent vietovi daugyb moni. Pasekms buvo apgailtinos. Gindami savo nelaisvos valstybs teritorij nuo galimos grsms, mes dar to neinojome, bet jautme. PASKUTINIEJI DOKUMENTAI Archyve yra rastas tuometinio Lietuvos Ministr Tarybos referento A. Skirkeviiaus rengtas dokumentas Payma apie atomins elektrins statyb, kurioje jis nurodo, kad institutas Teploenergoprojekt iaurs-Vakar energetins sistemos regione isamesniam aptarimui be Drki yra numats dar dvi vietas Baltarusijoje Vrosko ir Snd vietovse. Baltarusijos Vyriausyb, kaip teigiama Paymoje, pageidavo turti atomin elektrin savo teritorijoje ir sil j statyti Vrosko vietovje. Taiau svarstant AE statybos viet iaurs-Vakar regione, pasikeit usakovas juo tapo SSRS vidutinij main gamybos ministerija (Minsredma), kuri primygtinai sil Drki variant. Siekiant apsaugoti Drkius, Paymoje yra ivardintos ir kitos numatomai statybai nepalankios Drki vietovs ininerins geologins slygos ir socialins prieastys. Tikriausiai tuometin Vyriausyb dar tikjosi ms respublikai palankaus sprendimo ir papra A. Skirkeviiaus parengti Paym. Manau, kad oficialiai ji nebuvo isista. 59

4 pav. Antrosios hidrogeologijos valdybos tyrim, atlikt po posdio SSRS Valstybiniame plano komitete, teritorijos padties schema: 1 ir 2 valgybiniai griniai, skaitiklyje j numeriai, vardiklyje grinio ioi absoliutus auktis, m (1 igrti Hidroprojekto, 2 AE projektavimo instituto); 3 vertikalaus elektrinio zondavimo takas ir jo numeris; 4 AE statybos aiktels teritorija; 5 pjvi linijos.

1972 m. lapkrit atsiranda paskutinieji dokumentai. Jie visikai teisino Ignalinos AE statyb. Tai A. Sniekaus ir J. Maniuio pasiraytas Ratas (1972-11-13), kad Lietuva neprietarauja AE statybai. Po dviej savaii (1972-06-30) buvo priimtas atitinkamas SSRS Ministr Tarybos Nutarimas. Paskutinysis dokumentas buvo skirtas Ignalinos AE statybos aiktelei parinkti. J pasira 31 komisijos narys, vairi institucij ir inyb atstovai. i prisiminim autoriui buvo pavesta atstovauti Lietuvos geologijos valdybai: nors is Aktas jau nieko nelm, Lietuvos geologijos valdybos vardu turjau pateikti bendr nuomon, kad AE statybos aiktels vietov nra pakankamai gerai itirta ir, kad geologins aplinkos, pirmiausiai poeminio vandens, apsaugai btina numatyti papildomais tyrimais pagrstas specialias priemones. io ypatingos nuomons pareikimo pagrindu Akte atsirado raas ( , 1973-06-30). Akto pasiraymo posdiui vadovavs uniformuotas pareignas generolas (pavards neprisimenu) ilgai mane tikinjo, kad to visai nereiki, nes projektuo60

tojai ir taip visk gerai in. Vis dlto ios ypatingosios nuomons pagrindinis reikalavimas Akt buvo raytas ir manau, kad Lietuvos geolog atkaklumas vis AE vietos derinimo laikotarp privert elektrins usakovus ir projektuotojus suvokti, kad profesins veiklos lygmuo turi bti auktesnis. Drki AE statybos vietos ms alyje parinkimo epopja pareikalavo geolog, ir ne tik j, papildomo darbo ir laiko. Atomin elektrin buvo galima pastatyti Baltarusijoje, baltarusiai jos norjo. Statybos smatin vert tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje buvo panai. Kodl Maskva atkakliai derjosi su Lietuva ir nepasinaudojo Baltarusijos pasilymais? klausim yra ir toks atsakymas: buvo baigiama AE statyba tuomet Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), ir visi mechanizmai bei kiti reikmenys turjo bti perveti nauj objekt. Drkiai prie pat geleinkelio linijos Leningradas-Vilnius buvo ranka pasiekiami. Tokia mintis tada skland ore, taiau kiek joje tiesos, neinia. Man ji atrodo pagrsta, nors ne vienintel prieastis. SKYSTJ RADIOAKTYVIJ ATLIEK LAIDOJIMO POLIGONO TYRIM ATASKAITOS KRITIKA Pasaulyje atominse jgainse susidaranias radioaktyvisias atliekas prasta laidoti giliau slgsanius ir nuo ems paviriaus gerai izoliuotus sluoksnius: skystas pumpuojant gerai nuo paviriaus laidias vandeningas uolienas, kietas sandliuojant poeminiuose kasiniuose drusk kasyklose ar specialiai tam rengtose tutumose uolien masyvuose. Renkant viet atominei elektrinei Lietuvoje, SSRS geologijos ministerijos Antrosios hidrogeologijos valdybos Pirmosiose ivadose paymta, kad Drki aplinkoje giliuosiuose ems sluoksniuose yra galimyb palaidoti 720 m3 skystj radioaktyvij atliek per par. Taiau toki galimyb dar reikjo rodyti, todl Antroji hidrogeologijos valdyba 19731977 m. atliko geologinius-hidrogeologinius tyrimus ir pareng Ataskait, kuri buvo pateikta Lietuvos geologijos valdybos ekspertizei. J perirjo ir pastabas pateik daugelis Lietuvos geolog A. Klimas, A. Kondratas, J. Paltanaviius, P. Suveizdis, V. Vonsaviius ir kt. Man taip pat teko dalyvauti ioje ekspertizje ir todl daugelis dalyk iliko atmintyje. Be to asmeniniame archyve yra ir tuo metu rengt tarnybini dokument kopijos. 61

Tyrimo objektas ir rezultatai. Tyrimai buvo atliekami netoli Ignalinos AE, pasirinktas vienintelis galimas skystj atliek laidojimo iame rajone objektas (sluoksnis-kolektorius) kambro-vendo vandeningojo komplekso virutinysis sluoksnis, perdengtas Lontovo moli vandenspara, patikimai izoliuojania j nuo aukiau slgsani vandening sluoksni. Sluoksnio-kolektoriaus slgsojimo gylis 550 m nuo ems paviriaus. Jame poeminio vandens bendroji mineralizacija 5156 g drusk viename litre. Vertikaliajame pjvyje vir j dengianios vandensparos iki glo vandens zonos slgso dar du buferiniai vandeningieji sluoksniai, kuriuose susikaups mineralinis vanduo. Hidrauliniais ipumpavim ir slgimo metodais nustatyti geri sluoksnio-kolektoriaus vandens pratakumo (185268 m2/d.) ir sugrimo (107188 m3/d.) koeficientai. Remdamiesi iais duomenimis, Antrosios hidrogeologijos valdybos geologai Ataskaitoje tvirtina, kad sluoksnis-kolektorius visais poiriais atitinka normatyvi dokument reikalavimus. Taiau jie neteiss, nes planuodami geologinius tyrimus, gerai neinagrinjo vietovs geologijos ir neatkreip dmesio tektoninius lius iame regione, paeidianius vandenspar vientisum ir sudaranius slygas filtruotis vandeniui i apatini vandening sluoksni aukiau slgsaniuosius. Todl Ataskaitos rezultatai pagrstai sukritikuoti Lietuvos geolog. Kritins pastabos buvo idstytos Lietuvos geologijos valdybos Ivadose, kurias pasira Valdybos virininkas V. Mikalauskas. Jose praneama, kad 19731975 m., atliekant Lietuvos geologijos valdybos valstybinio geologinio kartografavimo darbus, u 10 km nuo laidojimo poligono iaurs ryt kryptimi aptiktas grabenas (sprdas, ems plutos plotas, nusmuks sprdi plyiais emiau kaimynini plot) (322 grinys), kuris i vakar apribotas 170 m amplituds lio. Kartografavimo metu hidrocheminiu bdu nustatyta, kad lio vietoje i apaios vir vyksta mineralinio vandens filtracija. Taiau kartografavimo metu nebuvo nustatyta lio tsa piet kryptimi, atliek laidojimo poligono link. Antrosios hidrogeologijos valdybos geologai, tirdami galimyb rengti iame regione ekologiniu poiriu pavojing objekt, privaljo darb atlikti. Be to, tektoninis lis mint kartografavimo darb (324 grinys) metu buvo aptiktas ir u 6 km iauriau tirtos atliek laidojimo poligono vietos. Dar vienas iaurs ryt krypties nedidels amplituds lis, tiesiogiai kertantis atliek laidojimo poligono teritorij, 62

buvo aptiktas gravimetriniais tyrimais jau mint valstybinio kartografavimo darb metu. domiausia, kad jo buvim patvirtino ir pai Antrosios hidrogeologijos valdybos geolog tyrimai. Naudodami j tyrim duomenis, Lietuvos geologai paskaiiavo, kad to lio amplitud poligono teritorijoje siekia 2428 m ir jis nutsta aukiau slgsanius sluoksnius. Lio egzistavim poligono teritorijoje patvirtino ir hidrogeochemijos bei hidrodinamikos duomenys. Anot reikalavim, paskelbt vliau, atliek negalima laidoti geologinse sistemose, kurios yra tektonini li zonose. Vykstant poligono tyrimams, toki reikalavim dar nekelta, taiau jie jau egzistavo usienio publikacijose. Todl mes reikalavome, kad Antroji hidrogeologijos valdyba eksperimentais rodyt, jog poligone esantys liai yra neaktyvs, patys puikiai suprasdami, kad to padaryti jiems nepavyks tokiems tyrimams gali prireikti ne vieneri met. Taiau ne vien tik tektonins situacijos nesuvokimas glumino Lietuvos geologus. Buvo rasti ir kiti atlikt darb trkumai, kurie turjo takos, formuluojant galutin mintosios Valdybos specialist sprendim apie pasirinktos teritorijos tinkamum skystj radioaktyvij atliek laidojimui. Mintose Lietuvos geologijos valdybos Ivadose ie trkumai ivardinti: grimo darbai daniausiai buvo atliekami neimant kerno (uolienos cilindrinio stulpelio pavidalo pavyzdys, gaunamas i grini), o tais atvejais, kai jis buvo imamas, kai kuriuose pjvio intervaluose gauta labai maa jo ieiga. Dl to biriose nuosdinse uolienose nenustatyti vandening sluoksni facijiniai (tos paios sudties uolien klodai) pakitimai, o karbonatinse silro uolienose liko neinomi j tektoninio trupinimo poymiai. Tie duomenys reikalingi prognozuojant radionuklid sklaid sluoksnyje-kolektoriuje, grimo metu atlikti geofiziniai tyrimai parod, kad cementuojant apsauginius grini vamzdius, pastarieji blogai sukibo su uolienomis. Tai reikia, kad uvamzdin grinio ertm nra hermetika ir, kad slegiant skystas atliekas, jos gali kilti aukiau esanius sluoksnius, ataskaitos autoriams taip pat pareikti priekaitai dl radioaktyvij atliek sklaidos sluoksnyje-kolektoriuje prognozs duomen netikslumo, nes modeliuojant ir skaiiuojant, neatsivelgta kai kuriuos svarbius, sklaid lemianius veiksnius. 63

Neigiamas ivadas apie galimyb tirtoje vietovje rengti radioaktyvij atliek poligon pateik ir LSSR melioracijos ir vandens kio ministerija, silydama antemin atliek sandliavimo bd, taip pat Lietuvos SSR vyriausiojo sanitarijos gydytojo institucija, kurios nuomone poligono slygos neatitinka sanitarins aplinkos apsaugos reikalavim. ATLIEK LAIDOJIMO EMS SLUOKSNIUS IDJOS LIKIMAS Lemiam vaidmen ioje istorijoje suvaidino Lietuvos Moksl Akademijos prezidento akademiko J. Matulio ir vyriausiojo mokslinio sekretoriaus K. Mekausko pasiraytas Ratas (1978-02-23), adresuotas visiems to meto aukiausiems sovietiniams Lietuvos vadovams A. Grikeviiui, A. Brazauskui, J. Maniuiui ir A. Drobniui, kuriame praoma imtis priemoni ir neleisti laidoti skystj radioaktyvij bsimosios Ignalinos AE atliek ems sluoksniuose. Lietuvos Moksl Akademijos vadov Ratas pagrstas Akademijos nari parengta Payma, kurioje isamiai inagrinti atliek utilizavinimo-nukenksminimo klausimai. Joje kategorikai atmetama galimyb laidoti skystsias radioaktyvisias Ignalinos AE atliekas poem. Paym pasira septyni mokslininkai: B. Styra, L. Amantas, J. Vilemas, V. Gudelis, K. Makarinas, Z. Rudzikas ir R. Jasiulionis. Toliau dokumentai keliavo man neinomais keliais, nes buvo rengiami auktesnse instancijose. Taiau ios veiklos rezultatas teigiamas: laidojimo poem idjos buvo atsisakyta. Gali bti, kad inia apie laidojimo poligono neskm ir Lietuvos inyb nuomon apie tok radioaktyvij atliek nukenksminim pasiek SSRS Moksl Akademij ir jos prezident akademik A. Aleksandrov, kuris tikriausiai prisidjo, kad ios problemos sprendimas bt palankus Lietuvai. Skystj radioaktyvij atliek laidojimo poemyje planams buvo prieinamasi dar ir todl, kad tiktasi ias atliekas iveiant kok nors Soviet Sjungos toki atliek laidojimo poligon. Taiau pradjus ias atliekas kaupti Ignalinos atomins jgains teritorijoje, ems paviriuje, bta nuomoni, kad giluminis laidojimo metodas, gerai ityrus poligono geologines slygas, aplinkos saugos poiriu galjo turti ir tam tikr privalum (Klimas, 1992). 64

ERNOBYLIO AVARIJA: POIRIO GEOLOGINS APLINKOS TYRIMUS KAITA klusios koj Drki eero pakrant, sjungins atomins energetikos inybos pradjo realizuoti Ignalinos AE pirmojo ir antrojo etap projektavimo ir statybos darbus. Kadangi kiekvienu etapu buvo numatyta statyti po du 1500 MW galingumo RBMK reaktorius, tai dviej etap elektros energijos produkcija turjo siekti 6000 MW. Beje, buvo puoseljamas ir treiojo etapo variantas, kuris turjo IAE galingum padidinti iki 9000 MW. Man yra inoma, kad dl IAE galingumo padidinimo iki 9000 MW SSRS centrins inybos LSSR vadovams dar spaudim, kad pastarieji pritart iai idjai. 1983 m. lapkriio 2 d. LKP Centro Komitet pas Pirmj sekretori P. Grikevii atvyko Minsredma valdyb virininkai E. Kulikovas, J. Averjanovas, atomin elektrin projektavusio instituto direktorius V. Sedovas, projektavimo biuro vyriausiasis ininierius N. Suchoruenkovas, Atomins energetikos prieiros komiteto pirmininko pavaduotojas V. Sidorenko. pasitarim buvo pakviesti A. ukauskas, J. Vilemas, J. Sabaliauskas, K. Gininas, J. Nekraas, N. Lukoninas, CK sekretoriai N. Dybenka, A. Brazauskas, L. epetys, V. Astrauskas, LSSR Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas A. Barkauskas, LSSR Ministr Tarybos Pirmininkas R. Songaila, pavaduotojas J. Rusenka. Maskvieiai daug kalbjo apie partijos politik ir alies elektrifikavimo svarb, ir didel gali. Ms respublikos mokslininkai ir specialistai dst mintis, kaip yra svarbu ilaikyti ekologin pusiausvyr, nepraudyti ir isaugoti Drki eer ateinanioms kartoms. Pasitarime abi puss gyn savo interesus ir bendro sutarimo nebuvo. Nepalaik maskviei ir partiniai bei Vyriausybs tuometiniai ulai. Daugiau apie 9000 MW Ignalinos elektrins gali nebebuvo kalbama. Maskviei umojai kl didel rpest hidrologams ir ichtiologams, nes dl j turt i esms keistis eero ekosistemos abiotins slygos, o tuo paiu ir gyvnija bei augalija. Ne maesn rpest IAE pltra iki 9000 MW kl ir geologams: nujautme ant ko stovs, k remsis is gigantikas atomins energetikos kompleksas. Todl Lietuvos geologijos valdyba per Lietuvos SSR Ministr Taryb ne kart kreipsi SSRS geologijos ministerij, kad bt skirtos los IAE aplinkos stambaus 1:50 000 mastelio kartografavimo darbams atlikti. Ministerija vilkino sprendim. 65

IAE reaktori statyba Blokai I II III pradia 1978 1980 1983 Statybos terminai pabaiga 1983-12 1987-08 1989*

Pradjus Soviet Sjungoje statyti atomines elektrines, kaip minta, regiono geologines slygas kreipta maai dmesio, nes dar nebuvo tokius tyrimus reglamentuojani normatyvini dokument. Taip buvo sutaupomos los ir laikas. Taiau statant atomines jgaines, pradjo rastis vis daugiau ininerins geologijos problem, kurios vert susimstyti ir pripainti, kad btini isamesni geologins aplinkos tyrimai. Nepaisant to, rengiant antrojo IAE statybos etapo (3 ir 4 blok) projekt, patirt atsivelgta nebuvo. Mint projekt ekspertizs metu dl smarkiai besiskirianio specialist atsakomybs supratimo ir kilo Minsredma projektuotoj ir Lietuvos geolog nesutarimai. Greitai pats gyvenimas privert keisti neapdair ir neleistin poir 1986 m. balandio 26 d. sprogo ernobylio AE ketvirtojo bloko reaktorius. Radiacija po aplink pasklido labai plaiai toli u SSRS Moksl Akademijos tikrojo nario J. Velichovo nubrtos 30 km skersmens pavojingos zonos ribos. Labai nukentjo pietins Baltarusijos gyventojai, buv u mintos pavojingosios zonos ir dar ilg laik neinoj, kad gyvena radionuklidais utertoje vietovje. Avarijos metu reaktoriaus mediaga pasklido radioaktyvi dulki pavidalu. Pateikiu Pitsburgo universiteto mokslininko Bernardo L. Coheno radiacijos sklaidos pasekmi apibdinim, nes ir mes galjome atsidurti tokioje situacijoje, jeigu btume gyven 9000 MW galingumo atominio giganto paonje.
THE NUKLEAR REACTOR ACCIDENT IN CHERNOBYL, USSR (B.L. Cohen, 1987) ernobylio reaktorius neturjo gaubto, ir radioaktyvioji mediaga pasklido aplinkoje radioaktyvi dulki pavidalu. Stipraus kario ir besiveriani kart duj stulpo, degant grafitui, jos buvo keliamos auktyn. Turbt sunku besugalvoti geresn sistem radioaktyvumui paskleisti, kad jis turt maksimal poveik mogaus sveikatai. Kita nelemta aplinkyb, kad sovietiniai specialistai nenaudo-

66

jo io reaktoriaus plutonio, skirto bombai gaminti. Dl ios prieasties kuras ibuvo reaktoriuje ilgiau, nei dvejus metus ir kaup radioaktyvum. Pagrindiniai kenksmingieji radionuklidai, susidar po ernobylio avarijos: J-131 gyvavimo pusamis 8 dienos. Lakus, lengvai pasklinda, patenka skydliauk ir sukelia jos augl ar v. Cezis-137 gyvavimo pusamis 30 met. Nusds ant ems, dar ilgai aplink vitina gama spinduliais. Per augal aknis pakliva maist ir vitina organizm i vidaus. Sukelia keli ri v ir leukemij.

MOKSLINIS IAE PROJEKTO PAGRINDIMAS Soviet Sjungoje viskas buvo daroma skubant. Ne iimtis stambi pramons ir energetikos objekt statyba. Todl statybos ir/ar eksploatacijos metu atsirandanias skyles tekdavo lopyti ir mokslinms institucijoms. Taip pat atsitiko IAE atveju. 19731977 m. maskvieiai, kaip minta, tyr galimybes rengti skystj radioaktyvij atliek laidojimo poligon, taiau neatsivelg tektonines vietovs slygas, ir geologini tyrim rezultatas buvo nepakankamai isamus. T suvestini ini sprag apie atliek laidojimo galimybes msi upildyti Lietuvos geologijos instituto ir Lietuvos geologijos valdybos hidrogeologijos ekspedicijos specialistai J. Paltanaviius, A. Klimas ir kt. Buvo parengtos dvi ataskaitos: 1976 m. Skyst pramonini atliek laidojimo ems sluoksnius galimybi Pietiniame Pabaltijyje vertinimas; 1979 m. Ignalinos AE radioaktyvi atliek laidojimo ems sluoksnius geologins-hidrogeologins slygos. Pirmoje ataskaitoje buvo susisteminta regionin mediaga apie laidojimui tinkam sluoksnikolektori poeminio vandens hidrogeochemin fon; sudaryti svarbiausij vandenspar, lemiani ems gelmi udarum, struktriniai emlapiai, kuriuose nurodytos ir tektonini li zonos; itirti hidrodinaminiai ryiai tarp atskir zon ir nustatyta, kad sultjusios ir ltos vandens apytakos zonose daniausiai vyksta kylanioji vertikalioji filtracija, o tai nra palanki aplinkyb atliek laidojimui. Vykdant antrj uduot, sudarytas tektoninis 1:200 000 mastelio emlapis, kuriame nuymtos tektoninio trupinimo zonos, taip pat atlikti radioizotopiniai poeminio vandens tyrimai. 1980 m., prie pradedant eksploatuoti Ignalinos AE, moksliniais tyrimais susidomjo ir projektuotojai. Energetikos technikos konstravimo mokslinio tyrimo institutas (Maskva) organizavo kompleksin program Ignalinos AE rajono radiacijos ir aplinkos bkls tyrimai prie 67

paleidiant elektrin (19811983). Kompleksins programos mokslinis vadovas buvo profesorius, technikos moksl daktaras J. Jegorovas patyrs specialistas, gerai suprantantis tiksl ir udavinius, kuriuos turi isprsti kiekvienas Kompleksins programos dalyvis. Mums teko Programos skirsnis 2.3 Litosferos bazini charakteristik AE poveikio zonoje tyrimai. Pirmas ms udavinys buvo susijs su teritorijos bkls nustatymu ini apie geologin-hidrogeologin ir tektonin sandar, bei aktyvios poeminio vandens apytakos zonos hidrogeochemin ir radiokarbonin fon susisteminimas; antras gruntinio ir pusiau spdinio vandens hidrochemini emlapi sudarymas. Tyrimus atliko Lietuvos geologijos instituto Hidrogeologijos ir ininerins geologijos skyrius (vykdytojai J. Paltanaviius ir V. Mikaila). Sprogus ernobylio AE ketvirto bloko reaktoriui, prasidjo dar vienas Lietuvos geolog darbo laikotarpis, susijs su Ignalinos AE statybos projekto ekspertize. IAE GALINGUMO MAINIMAS Reaktoriaus avarija ernobylio AE nebuvo susijusi su geologinje aplinkoje vykusiais procesais bei reikiniais, taiau pasklidus radionuklidams aplinkoje, dengiani paviri nuogul savybs ir giliau slgsani sluoksni sandara turjo didels takos antrinei radionuklid sklaidai ir j galimybei ankiau ar vliau patekti arti ems paviriaus slgsanius vandeninguosius sluoksnius. Tai privert Vidutinij main ministerij, kuri buvo ios gigantikos statybos vykdytoja, suklusti, nes vykiai gijo jiems nepalanki krypt. Tuometin Lietuvos vadovyb kreipsi SSRS Ministr Taryb praydama, kad vykdant antrojo IAE statybos etapo darbus, bt apsiribota bendra 4500 MW galia, t. y. vietoje dviej numatytj, bt pastatytas vienas treiasis reaktorius. Situacijos vertinimui reikjo profesionalios IAE statybos antrojo etapo projekto ekspertizs. Sjunginio Gosplan (Visasjunginis plano komitetas) Valstybin ekspert komisija iai ekspertizei sudar speciali pakomisij. Jos darbe dalyvavo 37 specialistai, i kuri du SSRS Moksl Akademijos nariai-korespondentai, atuoni moksl daktarai, devyni moksl kandidatai ir septyniolika diplomuot ininieri. Tai, kad tokio didiulio objekto statybos reikalai pateko labai autoriteting ekspert rankas, tarp kuri didij daugu68

m sudar mokslininkai tam tikra prasme laisvi mons, buvo didel Lietuvos Vyriausybs skm. Savo archyve neturiu pirmj sjungini potvarki, ir neinau pakomisijos sudarymo datos, taiau radau LSSR valstybinio plano komiteto pirmininko B. Zaikausko 1986 m. lapkriio 3 d. Rat su tos paios dienos LSSR Ministr Tarybos pirmininko V. Sakalausko pasiraytu lydraiu, kuriuose, remiantis SSRS Ministr Tarybos Ratu, septynioms Lietuvos inyboms nurodoma dalyvauti ir talkinti SSRS Gosplan sudarytoms septynioms ekspert grupms, kurios galiotos sprsti visus IAE antrojo statybos etapo galingumo sumainimo klausimus (, 1986-11-03). Pirmoji grup turjo sprsti IAE ininerins geologijos ir hidrogeologijos klausimus. Gal tai atsitiktinumas, taiau manau, kad sudariusiajam t inyb sra ir pirmiausiai raiusiajam Lietuvos geologijos valdyb, buvo inomos nemalonios profesins batalijos su Lietuvos geologais. Geologins ekspert grups vadovu buvo paskirtas G. Zolotoriovas Maskvos universiteto profesorius, geologijos mineralogijos moksl daktaras, tolerantikas ir geras specialistas, kur asmenikai painojau abu buvome Soviet Sjungos Moksl Akademijos Problemins ininerins geologijos ir hidrogeologins tarybos nariai, dalyvaudavome bendruose pasitarimuose. Tai buvo gera inia, nes mokslo mons visuomet giliau velgia ikylanias problemas. Pristatyti ekspert ivadas SSRS Gosplan valstybins ekspert komisijos pirmininkui Soviet Sjungos Moksl Akademijos nariui-korespondentui G. Voropajevui turjome iki 1986 m. gruodio 1 d., tad laiko jas parengti buvo nedaug. Beje, profesorius G. Voropajevas gerai painojo Lietuvos geologus, mes gana skmingai bendradarbiavome su jo vadovaujamo Moksl Akademijos Vandens problem instituto Hidrogeologijos skyriaus specialistais. T intensyvaus darbo laikotarp gerai charakterizuoja svarbiausij dokument datos darbui atlikti buvo skirtos 27 dienos.
IAE EKSPERTIZS DOKUMENT RENGIMO SEKA Lietuvos vadovybs kreipimasis SSRS Ministr Taryb dl antrojo IAE statybos etapo galingumo sumainimo, apsiribojant bendru jgains 4500 MW galingumu (dokumento data man neinoma). Lietuvos SSR valstybinio plano komiteto pirmininko B. Zaikausko 1986 m. lapkriio 3 d. Ratas su Lietuvos SSR Ministr Tarybos Pirmininko V. Sakalausko

69

lydraiu dl Lietuvos specialist dalyvavimo IAE antrojo statybos etapo projekto ekspertizje. Lietuvos geologijos valdybos payma Apie nepakankam geologini ir hidrogeologini slyg itirtum, projektuojant antrojo etapo IAE statyb, kuri 1986 m. gruodio 1 d. buvo pristatyta Valstybins ekspert komisijos prie SSRS Gosplan pirmininkui G. Voropajevui. Valstybins ekspert komisijos prie SSRS Gosplan pakomisijos ivados dl antrojo IAE statybos etapo projekto 1986 m. gruodio 17 d. Valst. ekspert komisijos prie SSSR Gosplan 1986 m. gruodio 24 d. nutarimas Nr. 23 Apie IAE II-sios statybos stadijos ekspertiz.

EKSPERTIZS DOKUMENTO RENGIMAS Apie Ignalinos AE geologines slygas nuo 1972 m. buvome sukaup nemaai duomen ir grafins mediagos, taiau trko duomen apie paios IAE atliekamus tyrimus, susijusius su hidrogeologini ir ininerins geologijos slyg kaita eksploatuojant jgain. Lapkriio 5 d. trise P. Suveizdis, R. Mikys ir a nuvykome Ignalinos atomin jgain isiaikinti mus dominusi klausim. IAE direktorius generolas A. Chromenko maloniai prim, savo darbuotojams liepdamas talkinti ir pateikti mums visus reikiamus duomenis. Tuo metu buvo daug tariamasi tarpusavyje, buvo formuluojamos pagrindins bsimosios paymos mintys. Po poros savaii reikjo aptarti ir suderinti ms poir su profesorium G. Zolotoriovu, nuo kurio priklaus, kas bus rayta Valstybins ekspert komisijos paymoje. Be to, SSRS Gosplan patalpose buvo visi antrojo IAE statybos etapo projekto tomai, ir i mediag reikjo istudijuoti, prie formuluojant galutines ivadas. Uduotis teko man. Lapkriio 1921 d. Maskvoje susitikau su profesorium G. Zolotoriovu, kuris pritar ms numatomiems pagrindiniams teiginiams, ir su Gosplan ekspertizs skyriaus virininku A. Zotovu, su kuriuo aptarme kai kuriuos procedrinius klausimus. Be to jis primin, kad ms payma be joki ilyg turi bti pristatyta gruodio 1 dien, nes dar iemet turi bti Valstybins Gosplan ekspert komisijos nutarimas. Po to tam skirtoje Gosplan patalpoje skaiiau ant stal idlioto projekto mus dominani tom tekstus. P. Suveizdis tuo metu Leningrade, Sjunginiame geologijos institute, aikinosi ir derino nuomones tektonikos ir seismingumo klausimais. R. Mikys reng ivadas apie ininerini geologini slyg 70

pokyius, eksploatuojant Ignalinos AE statinius. Taip bendromis pastangomis gim ms payma, kurioje buvo pateikti esminiai projekto trkumai, susij su nepakankamu geologins aplinkos itirtumu Ignalinos AE poveikio zonoje ( (payma), 1986-11-18 I variantas). Mintosios Paymos variantai yra du. Jie beveik tapats. Pirmajame variante nurodyti projekto trkumai ir papildomi tyrimai, kuriuos privalu atlikti, norint didinti Ignalinos AE galingum. Jis buvo parengtas lapkriio 18 d., j pasira Geologijos valdybos virininkas V. Mikalauskas, Lietuvos geologijos instituto direktorius V. Kadnas, skyriaus vadovas ir i prisiminim autorius V. Juodkazis, vyriausiasis mokslinis bendradarbis P. Suveizdis, Vilniaus universiteto docentas R. Mikys. Lapkriio 25 d. LSSR plano komitete, pirmininkaujant B. Zaikauskui, vyko posdis, kuriame dalyvavo V. alyginas, taip pat V. Mikalauskas, J. Vilemas, R. Liuinas, ir V. Juodkazis, Pariauskas, Vaitoka. Buvo aptariamas Maskvai pristatytin paym turinys. Ms buvo paprayta geriau struktrizuoti tekst ir grieiau formuluoti ivadas. Toks antrasis Paymos variantas su V. Mikalausko pasiraytu lydraiu 1986 m. gruodio 1 d. buvo pristatytas Valstybins ekspert komisijos pirmininkui G. Voropajevui. Struktrizuojant Paymos tekst, jame buvo iskirti du skirsniai: pirmasis pastabos dl grunto-pagrindo laikomosios gebos po statiniais ir renginiais itirtumo, antras pastaba, kad projekte nra vertinta ekologin rizika. Pirmasis skirsnis savo ruotu sudarytas i dviej dali. Pirmoje dalyje teigiama, kad IAE pastatyta rajone, kuriame yra daug gilumini tektoniniu poiriu aktyvi li, kad atomins jgains statybos vietov pasiekia Karpatuose vykstantys ems drebjimai, kuri stiprumas Ryt Lietuvoje gali siekti 56 balus, o dabar vietov itirta tiek, kad niekas negali paneigti nuomons, jog IAE statoma tiesiog ant aktyvaus tektoninio lio. I to buvo daroma ivada, kad treiojo bloko statybos darbus, pradtus 1983 m., reikia stabdyti. Prie Paymos buvo pridtas iraas i Rygos politechnikos instituto profesoriaus B. Dosso straipsnio, liudijanio apie 1908 m. Latvijoje Madonos apylinkse vykus ems drebjim, patvirtinant, kad Baltijos alys priskirtinos prie galim seismini proces teritorij (B. Doss, 1910).

71

Antrojoje dalyje teigiama, kad IAE statoma ant kaitaus ir inineriniu geologiniu poiriu nepakankamai gerai itirto grunto. Tai patvirtina anomaliai dideli (iki 104112 mm) nuosdiai po jau nebe pirmus metus veikianio pirmojo ir beveik pastatyto antrojo bloko statiniais. Be to, nurodomi projektavimo metu atlikt ininerini geologini tyrim esminiai trkumai ir tai, kad rengdami antrojo IAE statybos etapo darb projekt, autoriai neanalizavo ir nepanaudojo pirmojo bloko pastat pagrind projektavimo negatyvios patirties. Ivadoje raoma, kad projektiniai sprendimai turi bti perirti, papildant juos naujais duomenimis ir skaiiavimais. Tik po to, kaip teigiama, galima tsti pradtus statybos darbus. Antrajame skirsnyje iskirtos trys dalys. Pirmojoje idstyti hidrogeologiniai vietovs ypatumai, atkreiptas dmesys tai, kad ioje Baltijos artezinio baseino dalyje vyksta intensyvi vertikali poeminio vandens apytaka, o tai didina galimyb patekti radionuklidams artezinius vandeninguosius sluoksnius. Siekiant sumainti ekologin rizik, btina atlikti radionuklid sklaidos aplinkoje prognoz, atsivelgiant padidint jgains galingum ir numatom Ignalinos AE eksploatacijos trukm. Projekt btina papildyti Ekologins rizikos skirsniu. Antroje skirsnio dalyje teigiama, kad vietov nra palanki laidoti skystas radioaktyvisias atliekas giliuosiuose ems sluoksniuose. Todl reikia numatyti avarinio atliek kaupimo ir saugojimo paviriuje vietas. Taiau projekte is klausimas visikai neaptartas. Treioji dalis apie tai, kad norint tinkamai pasirinkti radioaktyvij atliek sandliavimo ems paviriuje teritorij, btina atlikti IEA aplinkos kompleksin geologin hidrogeologin ir ininerin geologin 1:50 000 mastelio kartografavim, isiaikinant ir visus ankiau pamintus geologins sandaros ypatumus. io dokumento pabaigoje susumuojami ekspertizs rezultatai: projekte nepakankamai atsivelgta geologin vietovs sandar, neaptarta ekologin rizika ir galimos taros pasekms, padidjus IAE galingumui, IAE galingumo didinimas galimas tik tuo atveju, jeigu bus atlikti papildomi tyrimai ir gauti teigiami rezultatai (, 1986-12-01 II variantas). Praktikai visos ms pastabos buvo priimtos ir atsispindjo Valstybins ekspert komisijos Ivadose. ia pateiksiu tik kelis protokolo teiginius, kurie parodo esminius projekto trkumus: 72

 projektuojant AE yra reikalaujama, kad bt numatytos technins ir organizacins priemons, kurios utikrint RBMK reaktoriaus radiacin saugum bet koki avarini situacij atvejais. Taiau projekte nra avarini situacij analizs ir galim j pasekmi likvidavimo skirsnio, projekte nra pagrindimo ir patvirtinimo, kad seisminiai reikiniai nebus pavojingi reaktoriui ir kitiems saugumo poiriu svarbiems elektrins rengimams, IAE rajone nebuvo atlikti specials tektoniniai-seisminiai tyrimai ir tam tikslui skirtas rajonavimas. Lieka neaikus galim seismini reikini intensyvumas (balai), ir dl to nra galimybs galutinai sprsti klausimus, susijusius su statini konstrukcija ( (ekspertins ivados), 1986-12-17; (Nutarimas), 1986-12-24). Po 15 met nesutarim tarp Lietuvos geolog ir IAE projektuotoj dl nuodugni geologins aplinkos tyrim btinybs, pirm kart oficialiai buvo pripainta, kad toki pavojing aplinkai ir monijai objekt negalima statyti, neityrus tektonins teritorijos sandaros ir seismingumo. 1986 m. gruodio 24 d. Maskvoje vyko SSRS valstybins ekspert komisijos prie Gosplan posdis, kuriame buvo priimamas sprendimas dl IAE galingumo sumainimo iki 4500 MW, atsisakant ketvirtojo reaktoriaus. Lietuvai iame posdyje atstovavo B. Zaikauskas, V. alyginas, J. Sabaliauskas, J. Vilemas ir V. Juodkazis. Pirmininkavo Komisijos pirmininkas SSRS Moksl Akademijos narys-korespondentas G. Voropajevas. Mano tarnybiniame dienoratyje iliko toks raas: pirmininkas silo IAE galingum apriboti iki 4500 MW, o projekt i esms pertvarkyti, atkreipiant dmes reaktoriaus apsaug, ininerinius geologinius, tektoninius bei galimus seisminius reikinius. B. Zaikauskas pareik, kad pagal blog projekt statyti negalima statybos darbus reikia nutraukti. Projekto vyriausiasis ininierius bando gelbti antrojo statybos etapo projekto reputacij, taiau visi ekspert komisijos nariai balsuoja u IAE galingumo sumainim. Pabaigoje kalbjs SSKP CK pareignas Troickis pritar, kad IAE galingum reikia sumainti taip bus geriau visiems!. Tad antrj klin u saugi AE Lietuva laimjo.

73

SEISMIKA IR TEKTONIKA PRIE ATOMIN GIGANTOMANIJ Po Ekspert komisijos sprendimo buvo btina nuodugniai isiaikinti, ant ko stovi ms atomin elektrin itirti vietovs tektonines slygas ir galim joje seismini reikini intensyvum. 1987 m. sausio 26 d. Lietuvos geologijos valdyboje, pirmininkaujant Geologijos skyriaus virininkui R. Rajeckui, vyko pasitarimas, kuriame buvo aptarti pagrindiniai detalij IAE vietovs 1:50 000 mastelio geologinio hidrogeologinio ir ininerinio geologinio kartografavimo metodiniai klausimai. Geofizinius seisminius tyrimus numatyta pradti 1988-aisiais, kartografavimo darbus 1989-aisiais, o ubaigti 1995 metais. Verta paymti, kad Normatyvin dokument, kuriame reikalaujama itirti atomini elektrini statybos vietoves 1:50 000 tikslumu, SSRS Geologijos ministerija ileido tik 1988 m. Manau, kad ms nuolatin daugiau nei septyniolikos met detalij tyrim btinybs deklaracija taip pat prisidjo prie mintos Instrukcijos parengimo, nes su daugeliu i rengusij rekomendacijas specialist mes buvome gerai pastami ir ne kart aptarinjome Ignalinos AE reikalus ( (metodins rekomendacijos), 1988). Dar prie metus rekomendacijas buvo parengusi Ukrainos geologijos ministerija ( , 1987). Kartografavimo darbus msi finansuoti SSRS Geologijos ministerija. Suprantama, ie darbai jau buvo pavluoti, ir ankiau atlikti, jie galjo ukirsti keli atomins jgains statybai Lietuvoje. Taiau ir po ekspert sprendimo IAE galingum sumainti, pavojus iliko, ir informacija apie AE vietovs gilumin geologin sandar buvo labai svarbi. Atomini elektrini saugumu tarptautiniu mastu rpinosi Tarptautin atomins energijos agentra (TATENA), 1981 m. ileidusi leidin Atomini elektrini atsparumo seisminiams reikiniams analiz ir patikrinimas: saugumo vadovas. Jis buvo iverstas rus kalb ( (analiz ir patikrinimas), 1981). Tik po eeri met (1987 m. birelio 911 d.) Tarpinybin seismologijos ir seismikai saugios statybos taryba prie SSRS Moksl Akademijos prezidiumo sureng pasitarim, skirt aptarti Soviet Sjungos europins dalies mao seisminio aktyvumo teritorij rajonavimo klausimus ( (Sprendimas), 1987), kuriame buvo svarstomi du svarbs Ignalinos AE saugumo klausimai: pirmas atspari seisminiams rei74

kiniams atomini jgaini sovietini norm harmonizavimas su TATENA reikalavimais; antras konstatacija, kad mao seisminio aktyvumo teritorijos, prie kuri priskiriama ir Europos platforma (o tuo paiu ir Lietuva), yra maai itirtos ir praktikai apie j seismingum nra joki instrumentini duomen. Treiasis mis u IAE saugum. 1986 m. gruodio 24 d. Valstybin ekspert komisija nutar nebestatyti ketvirtojo reaktoriaus ir pareigojo projektuotojus taisyti antrojo statybos darb etapo projekt, nurodydama konkreias pataisas. Kaip jau buvo minta, Lietuvos SSR Valstybinio plano komiteto pirmininkas B. Zaikauskas tada pareik, kad pagal blog projekt statyti negalima, kad statyb reikia stabdyti. Taiau statyba toliau vyko. 1988 m. liepos 19 d. LSSR Ministr Taryboje vyko pasitarimas, kuriame, be Lietuvos inyb vadov B. Zaikausko, A. Dauko, J. Sabaliausko, J. Einorio, Moksl Akademijos atstov J. Polos, A. Burao, kit institucij specialist A. Stumbro, E. Bendoraiio, A. Brilingo, P. Suveizdio, V. Juodkazio ir kt. dalyvavo SSRS Minsredma ir Minatomenerg ministr pavaduotojai, vyriausiasis projekto ininierius, o su juo dar 13 specialist, Ignalinos AE direktorius A. Chromenko. Buvo aptariami eero vandens reimas ir ekologija, geologija (seismika ir tektonika), hidrogeologija, ininerin geologija, taip pat reaktoriaus saugumas bei visuomens nuomon. Visi pasitarimo dalyviai ir respublikos Vyriausyb ireik viening nuomon: IAE projektuotojai, statytojai ir naudotojai diskreditavo atomins energijos idj, dirbama blogai, darbo kultra labai ema, ir todl Lietuvos mons netiki, kad jgains eksploatacija saugi, treiasis blokas statomas be patvirtinto projekto, tai nusikaltimas. statyb ir renginius jau investuota 294 mln. rubli, taiau darbus reikia stabdyti ir nuo rugpjio 1 dienos nutraukti finansavim, projekte daug trkum, kuriuos reikia taisyti. Lietuvos geologams buvo nurodyta per mnes perirti, kokiais naujais duomenimis ir sprendimais papildyta geologin projekto dalis po 1986 m. ekspertizs ir pateikti patikrinimo rezultatus. 1988 m. rugpjio 17 d., lygiai po mnesio, Geolog sjungoje Lietuvos geologija vyko pasitarimas. Jame dalyvavo projektuotojai p/d A-7631 (kodinis mons pavadinimas) Minsredma ir IAE direkcijos atstovai, B. Buineviius atstovavo Ministr Tarybai, L. Amantas 75

Moksl Akademijai, E. Bendoraitis, A. Bitinas, A. Breiv, V. Marcinkeviius, A. Klimas Geolog sjungai Lietuvos geologija; P. Suveizdis ir V. Juodkazis Lietuvos geologijos institutui, L. Furmonaviius Vilniaus inineriniam statybos institutui, A. Brilingas Ininerini tyrinjim institutui. Buvo suformuluotos trys pastab grups: dl projektuotoj nepagrstai bloko pamato-pagrindo elgsenos prognozavimo metodikos supaprastinimo ir enkli reaktoriaus nuo horizontalios padties nukrypim, dl nepakankamo rajono seismini reikini intensyvumo ir tektonins sandaros itirtumo, projekte trksta ekologins rizikos, dirbant trims blokams, vertinimo. Konstatuota, kad nuo 1986 m. gruodio 24 d. Valstybins ekspert komisijos Nutarimo beveik nieko nepadaryta. 1988 m. rugpjio pabaigoje LSSR Ministr Taryboje vyko dar vienas posdis, kuriame buvo nutarta konservuoti treij blok. iame posdyje nedalyvavau, taiau manau, kad po jo buvo vl kreiptasi SSRS Ministr Taryb dl minto bloko statybos sustabdymo, nes 1988 m. rugsjo 22 d. Ignalinos AE likimui sprsti buvo sudaryta Valstybin komisija, kurios pavadinim i rus kalbos bt galima versti taip: Komisija Ignalinos AE ininerini geologini ir seismini slyg papildomam iaikinimui, jos aprpinimo vandeniu ir ekologins rizikos vertinimui, taip pat priemoni, didinani treiojo energijos bloko eksploatacijos saugum, parengimui. Komisijos pirmininku buvo paskirtas SSRS Moksl Akademijos tikrasis narys K. Frolovas. Komisija sudar darbo grupes vairiems klausimams sprsti. Dvi i grupi nagrinjo geologinio itirtumo problemas: pirmoji vertino seismines ir tektonines slygas, antroji ininerins geologijos ir aplinkos hidrogeologijos.
FROLOVAS KONSTANTINAS VASILJEVIIUS Technikos moksl daktaras, main dinamikos ir vibracijos inovas, Soviet Sjungos MA tikrasis narys, MA viceprezidentas, Main tyrimo instituto direktorius. Aktyviai dalyvavo tarptautinje mokslinje ir visuomeninje veikloje organizacijos Mokslininkai ir ininieriai u Soviet Sjungos ir Amerikos dialog ir draugijos SSRSvedija pirmininkas. 1989 m. kov lanksi Vilniuje. Dienraio Tiesa korespondents paklaustas, kokia jo asmenin nuomon dl treiojo energijos

76

bloko, atsak: Kiekvienas privalome vadovautis vis pirma valstybiniu poiriu. Taiau nieko negalima daryti, kol nra tikr mokslins ekspertizs duomen. Rizikuoti pavojinga, iuo metu negalima tvirtinti, kad treij blok galima statyti. Tokia buvo ms nuomon.

Pirmojoje darbo grupje buvo 22 nariai i vairi Soviet Sjungos inyb ir mokslini institucij. Jai vadovavo Fizikos-matematikos moksl daktaras V. teinbergas i SSRS Moksl Akademijos ems fizikos instituto. Lietuvai ioje grupje atstovavo P. Suveizdis ir E. Bendoraitis. Komisijos darbo grup konstatavo, kad IAE rajono ir statybos aiktels seismini reikini aktyvumo instrumentiniais matavimais patvirtint duomen nra, ir kad paskaiiuotasis seismini reikini intensyvumas, atsivelgiant grunt ininerines ir tiksotropines savybes, ios dienos duomenimis vertinamas septyniais balais (MRZ). i duomen pagrindu daroma ivada, kad tyrim duomenys nra pakankami patikimam IAE saugumo vertinimui. Komisijoje didiul darb atliko P. Suveizdis, gerai imanantis Baltijos ali ir Baltarusijos tektonines ir seismines slygas. ios darbo grups ivados tapo bene vienu i svariausij treiojo bloko likimo argument ( (darbo ivados), 1988). Antrojoje darbo grupje buvo 13 nari. Jos vadovas SSRS Moksl Akademijos narys-korespondentas V. Osipovas (Maskvos universitetas). Lietuvai atstovavo A. Brilingas ir A. Sabaliauskas (Lietuvos ininerini tyrinjim institutas), L. Furmonaviius (Vilniaus ininerinis statybos institutas), V. Juodkazis (Lietuvos geologijos institutas). Darbo grup nustat beveik tuos paius trkumus, kaip ir 1986 m. gruodio 24 d. Valstybins ekspert komisijos prie Gosplan Nutarime, nes projektas i esms nebuvo taisomas. Atvykusij i sjungini institucij ir vietos nari santykis buvo 8:5, tad nors vieningai buvo sutarta dl pastab turinio, formuluojant baigiamj ivad punkt bti ar nebti treiajam IAE blokui, nuomons skyrsi. Bals dauguma buvo rayta ivada, kad atsivelgus pastabas ir pataisius projektinius sprendimus, treiojo bloko statyb galima tsti. Mums teko ratu idstyti Lietuvos specialist nuomon, kad tokia ivada dabar negalima, nes nra instrumentini duomen seismini reikini intensyvumui nustatyti ir vertinti grunt laikomosios gebos pokyius dl j tiksotropini savybi ( (iankstiniai), 1988-11-01;02). Grupms baigus darb, 1988 m. lapkriio 4 d. LSSR ministro pirmininko pavaduotojas J. Rusenka pasitarim sukviet vis komisij narius: 77

akademik A. ukausk, L. Amant, E. Bendorait, A. Briling, B. Buinevii, L. Furmonavii, V. Juodkaz, R. Pakaln, A. Sabaliausk, J. Sabaliausk, A. Stumbr, P. Suveizd, J. Virbick. Buvo iklausyta informacija apie darb eig ir rezultatus. Ivada papildomieji darbai truks ne trumpiau, kaip penkerius metus. Posdiui pirmininkavo J. Rusenka. Pateikiu kelet usirayt reikmingesni jo pasakyt frazi.
KELETAS REIKMINGESNI J. RUSENKAOS KALBOS FRAZI: Komisijos pirmininkas akad. Konstantinas Frolovas usimin, kad j spaudia SSRS ministro pirmininko pavaduotojo erbino kompanija, be to ir senieji akademikai su A. Aleksandrovu. io laikmeio lygis yra toks, kad visk galima pastatyti bet kokiomis geologinmis slygomis. Todl komisija gali nutarti tsti treiojo bloko statyb, pirmj blok sutvirtinti, nors tai papildomai kainuot 100120 mln. rubli. Frolovo komisija sprend vien techninius klausimus, neliesdama IAE santykio su socialine sfera, visuomens poiriu. Kakodl ie klausimai komisijos darbe nenumatyti ar umirti, ar smoningai nutylimi. K darysime, jeigu Frolovo komisija nutars statyti treij blok? Gulsime po KamAZ, veani statyb blokus, ratais? Btina socialinius-politinius ir ekonominius klausimus pateikti ekologins komisijos akte.

Baigiantis 1988 m. gruodiui, prasidjo akademiko K. Frolovo komisijos Akto redagavimo ir pasiraymo baigiamasis tarpsnis. Gruodio 29 d. Moksl Akademijoje, pirmininkaujant J. Rusenkai ir A. ukauskui, vyko posdis, kur buvo pakviesti L. Amantas, B. Buineviius, L. Furmonaviius, V. Juodkazis, M. Lasinskas, J. Sabaliauskas, V. Statuleviius, P. Suveizdis, J. Vilemas, J. Virbickas ir kiti. Buvome informuoti, kad gruodio 28 d. Maskvoje pas akademik K. Frolov vyko SSRS Vyriausybs 1988 m. rugsjo 22 d. (Potvarkis Nr. 18866r) paskirtosios komisijos posdis, kurios parengtame Nutarimo projekte numatyta treij IAE blok statyti ir kartu tyrinti ekspert komisijos aptiktas AE saugumo problemas, tarp j ir geologines. Lietuvos Vyriausybs ir darbo grupi nari nuomon buvo kitokia pirmiausiai atliekami tyrimai, po to projektas taisomas ir tik po jo pakartotinos teigiamos ekspertizs tsiama statyba. Ms uduotis buvo parengti ms projekto variant. Dabar sudtinga atsekti, kaip ir kas j tais, taiau archyvuose iliko egzempliorius su redakcinmis pataisomis, kuriame yra trys punktai, i j du principiniai ( , 1988-12-30): 78

 ekologini, seismini ir ininerini geologini duomen, papildomai gaut 1988 m. ekspertiz atliekant ios Komisijos darbo grupi nariams, visuma neleidia daryti ivados apie tai, kad yra slygos saugiai eksploatuoti treij energijos blok, iki tyrim pabaigos ir kompleksins Drki eero ekosistem kaitos, veikiant IAE, prognozs tikslinga apriboti maksimal Ignalinos atomins elektrins galingum iki 3000 MW, naudojant esamas vandens tiekimo sistemas ir elektrins turbin kondensatori auinimo schemas. Msikis Nutarimo projektas buvo parengtas ir tikriausiai isistas akademikui K. Frolovui. Nieko neinau apie tai, kaip jis buvo derinamas, taiau tame posdyje, kuris su pertrauka tssi nuo 10 iki 18 valandos, buvo nutarta, kad para po iuo mums palankiu Nutarimo tekstu Maskv vaiuos J. Sabaliauskas, P. Suveizdis ir J. Vilemas. Taiau P. Suveizdis dl asmenini prieasi vaiuoti negaljo, ir jo misija surinkti Komisijos nari-geolog paraus teko man. Komisijoje 25 nariai, tarp kuri 5 Lietuvos atstovai. Tad mums teko nevykdomas udavinys per vien dien gauti dvideimties mokslinink ir aukt pareign paraus. gerokai apsnigt Maskv atskridome gruodio 30-osios ankstyv ryt. Lietuvos atstovybje gavome automobil ir gerai miest pastant vairuotoj. Paskambin akademikui K. Frolovui, gavome sutikim audiencijai, 10.30 val. susitikome, aptarme ms veiklos plan ir susitarme, kad jis mus dar kart priims apie 14.3015.00 val. Para gaudymo procesas prie Naujuosius apsnigtose ir main prikimtose Maskvos gatvse nebuvo lengvas. Pavyko surinkti apie 70 proc. para. Sutartu laiku antr kart susitikome su Komisijos pirmininku. Akademikas K. Frolovas, pams Nutarimo tekst, truput pamst ir pasira. Po to pakl telefono ragel ir, susisieks su SSRS ministro pirmininko pavaduotoju (tikriausiai B.erbina) pasak, kad komisija uduot vykd. Atiduodamas mums dokument papra, kad po Naujj gautumme trkstamus paraus. T darb atliko, berods, Lietuvos atstovybs Maskvoje darbuotojai. Taip baigsi treiasis mis u Ignalinos atomins elektrins saugum, u treiojo bloko statybos sustabdym, arba, kitaip tariant, u antrojo IAE statybos etapo visik likvidavim. ia verta bt paminti ir dokument, teisinus paskutinij ms skm. Tai SSRS atomins energetikos ir Sredma ministr 1988 m. rugsjo 30 d. pasiraytas sakymas Nr. 350 Dl Ignalinos AE 3-jo bloko statybos konservavimo, kuriame nurodyta, kad SSRS Ministr Tarybos kuro-energetinio 79

komplekso biuras 1988 m. rugsjo 13 d. sprendimo pirmuoju punktu sutiko su LSSR Ministr Tarybos, SSRS atomins energetikos ir Minsredma pasilymu laikinai sustabdyti Ignalinos treiojo bloko statyb iki patikslinto projekto patvirtinimo ir papildom priemoni nustatymo bloko eksploatavimo saugumui padidinti. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Labai aktyvi atomins energetikos pltra Soviet Sjungoje buvo pradta dar nesusiformavus techninms ir ininerinms ios industrins mokslo ir kio akos tradicijoms. Didelio galingumo atomini jgaini santykis su geologine aplinka nebuvo reglamentuotas normatyviniais dokumentais. Tai SSRS Minatomenerg (atomins energetikos ministerija) ir Minsredma ministerij funkcionieriams leido laisvai ir nerealiai planuoti atomini elektrini tinkl buvusioje sovietinje valstybje. Atomini elektrini vietos buvo parenkamos neatliekant nuodugni geologini ir kit aplinkos element tyrim, todl statybos ir eksploatacijos metu kildavo nemaai ininerini geologini problem bei vietos specialist nesutarim su projekt autoriais. Ne iimtis buvo ir Ignalinos AE, kurios galingum buvo ksinamasi padidinti iki 9000 MW, net neatlikus 1:50 000 detalumo geologinio hidrogeologinio ir ininerinio geologinio jgains teritorijos kartografavimo. Po ernobylio reaktoriaus sprogimo prasidjo atsipeikjimo metas. Buvo suprasta, kad auk skaiius ir pasekmi mastas, taip pat sovietins atomins energetikos kompromitacija, yra nepalyginami su tariamais pasiekimais ioje kio srityje. Ignalinos AE buvo projektuojama ir statoma neturint geologini ini apie geologins aplinkos tektonin sandar ir teritorijos seismingum. Ne iaip sau Valstybinje ekspert komisijoje prie Soviet Sjungos Gosplan svarstant ketvirtojo bloko statyb ar jos atsisakym, dalyvavs posdyje SSKP CK atstovas pritar Ignalinos AE galingumo sumainimui iki 4500 MW, sakydamas taip bus geriau visiems. Valstybs vadovybs lygiu buvo suprasta, kad padtis sunkiai valdoma reikia sustoti, susitvarkyti!.. Ignalinos AE vieta parinkta remiantis daugiausiai socialine geografine padtimi: ji maiau apgyvendinta gyventoj tankis maesnis u vidutin. Vietov yra Lietuvos pakratyje, ir dl vyraujani pietva80

kari ir vakar krypties vj didel dalis patekusi atmosfer radionuklid gali bti nupsta rytus. Taiau geologiniu poiriu tai bene pati nepalankiausia AE statybos vieta visos iaurs-ryt Lietuvos dalies artezinio glo vandens pagrindin mitybos sritis, kurioje stambus taros altinis nra pageidautinas. Vietovs ems gelmse gldi gilumins tektonins struktros btent ia yra anteklizs laitas, kur sudaranios kristalinio pamato ir vir jo slgsanios nuosdins prekvartero uolienos suskaldytos tektonini li. Tokiose vietose seisminis aktyvumas visuomet didesnis. Paskaiiuotasis seismini reikini intensyvumas, skaitant ir grunt tiksotropines savybes (savyb prarasti laikomj geb atsiradus virpesiams), yra 7 balai. Ar galima buvo atominei elektrinei Lietuvoje surasti geresn viet? Netrukus tai bus beprasmis klausimas, nes 2009 m. Ignalinos AE1 RBMK era baigsis! Lietuvoje puoseljamas antrosios kartos Ignalinos AE (IAE2) projektas, kuris turt bti realizuotas deimtmeio laikotarpiu. Neabejotina, kad rengiant IAE2 projekt bus visais poiriais vertintos geologins aplinkos slygos. Tam, autoriaus nuomone, labai pravers Lietuvos geolog atliktieji tyrimai ir j rezultatai, taip pat AE1 RBMK epopjos metu gytoji patirtis. Post scriptum PADKA Autorius nuoirdiai dkoja gerb. kolegoms dip. ininieriui Broniui Buineviiui, prof. Kastyiui Dunduliui ir habil. dr. Algirdui Klimui, dalyvavusiems anais laikais aptariant ir rengiant ekspertines ivadas apie atskiras Ignalinos AE projekto dalis, u pastabas ir patarimus.
Literatr ir. Priedus

81

M. LASINSKAS

KAIP BUVO NUSTATOMAS IAE GALINGUMAS

Rengiantis didelio masto Lietuvos kio elektrifikacijai, reikjo sukaupti inias apie galimas elektrini statybos vietas. Iankstin toki galim viet apira vyko jau 19571958 metais, kai Lietuvos mokslo ir technikos komitetas (MTK) sureng paintines ekspedicijas numatytas galimas elektrini statybos vietas: Dusios Meteli eer region, prie Luksto eero emaitijoje, Kuri mari pakrat ties Kintais, Dysn eer, bei Drki (Drisvet) eer Ignalinos zonoje. Ekspedicijoms vadovavo ininieriai J. Linkaitis ir L. Rinknas Mokslo ir technikos komiteto atstovai, L. Kaulakis i Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technikos universitetas), J. Stasiuleviius ir a M. Lasinskas, tuomet atstovav Energetikos ir elektrotechnikos institutui (EEI). Pagal sutartis su to meto Vyriausija energetikos ir elektrifikacijos valdyba prie Lietuvos SSR Ministr Tarybos buvo sudarytos vietovi fizins-geografins, klimato ir hidrologins charakteristikos: trumpa vandens telkinio ir jo baseino tyrimo darb istorin apvalga, telkinio ir jo baseino fizin-geografin charakteristika, klimato slygos, telkinio vandens lygi reimas, nuotkio telkin charakteristika, iemos, termin, chemin ir biologin charakteristikos, literatros altiniai. Kiekviena apvalga vidutinikai buvo 180200 mainraio puslapi apimties. ia mediaga naudojosi projektuotojai tiek pasirinkdami vien i vis vietovi elektrins statybai, tiek ir jos projektavimo laikotarpiu. Projektuojant ir statant IAE, Elektrnuose jau veik Lietuvos VRE, todl Elektrn tvenkinyje, tarsi lauko laboratorijoje, buvo galima pradti auinamojo tvenkinio pradinius tyrimus. Vietovs, tvenkinio ir kit atominei elektrinei keliam reikalavim visum geriausiai atitiko Drki eeras Ignalinos zonoje.
LASINSKAS Mykolas gim 1916 m. gruodio 1 d. Maskvoje. 1948 m. baig Kauno universitet. Dirbo pedagogin darb Vilniuje, universitete, Politechnikos institute. 19571980 m. Energetikos ir elektrotechnikos institute (vliau Fizikini technini energetikos problem, dabar Lietuvos energetikos institutas). Technikos ir geografijos moksl daktaras, profesorius, Lietuvos Moksl Akademijos narys-korespondentas.

82

Svarbiausi tyrimai ia pradti 1978 metais. Nors eero vandens lygiai ir vandens temperatra Drisvet vandens matavimo (v. m.) poste buvo matuojami nuo 1945 met, o nuo 1973-j veik IAE projektuotoj steigtas postas, FTEPI (Fizikini-technini energetikos problem institutas) Hidrologijos laboratorija ia kr savo baz, o 1983 m. reng ir savo plaukiojani garavimo aiktel-plaust. ios bazs svarbiausi tyrimo klausimai vandens balanso, vandens paviriaus temperatr pasiskirstymo eere, taip pat ir pagal gyl, vandens temperatros pasiskirstymo priklausomybs nuo IAE galios, vandens paildymo takos eerui ir jo aplinkai, vandens lygi svyravimo, eero mineralizacijos, termikai utert zon nustatymo bei reprezentacinio tako eere nustatymas. Dar tik rengiantis statyti AE prie Drki eero ir pateikiant hidrologinius bei hidrometeorologinius jos projektavimo duomenis, bet neturint tiesioginio matavimo duomen, analogu buvo pasirinktas Lakajos ups baseinas. Ties sakant, pasirinkimas dl truput skirting fizini-geografini basein slyg buvo ne visai vyks. Buvo pasirinktas per didelis nuotkio modulis, todl pradjus projektuoti IAE, energetik silomas galingumas (6000 MW) hidromodul beveik atitiko. Projektuotojai pasirinko per didel nuotkio modul (6,1 l/s km2), didesn met krituli kiek (700 mm/metus vietoje 638 mm/metus), didesn nuotk eer (3,71 m3 /s vietoje 3,19 m3/s), maesn nuotkio variacijos koeficient (0,29 vietoje 0,35), maesnius papildomo garavimo i eero nuostolius, veikiant paildymo efektui (57,9 mln. m3/metus vietoje 64,8 mln. m3/metus), todl atitinkamai pateik padidint 95 proc. tikimybs nuotk eer ir sumaino nuotkio nuostolius (76,5 mln. m3/metus vietoje 90,4 mln. m3/metus). Vliau, tiriant Drki eer ir jo basein bei kaupiantis tyrim mediagai, buvo nustatyti tikrieji pagrindiniai eero ir jo baseino hidrologinio reimo rodikliai: Eero baseino plotas 613 km2 Vandens paviriaus plotas prie NPH 49 km2 Daugiameio nuotkio modulis 5,5 l/s km2 Daugiametis debitas i eero 4,3 m3/s Daugiametis nuotkis i eero 106 106 m3/m Nuotkio variacijos koeficientas 0,35 Daugiametis krituli kiekis 638 mm/metus Daugiametis garavimas 600 mm/metus 83

Krituli variacijos koeficientas Garavimo variacijos koeficientas Normalus patvenkto vandens lygis Minimalus leidiamas vandens lygis Leidiamas vandens lygio paeminimas Reguliuojamas vandens tris

0,15 0,15 141,6 m 140,7 m 0,9 m 43 mln. m3

IAE projektuotoj duomenimis vandens kio balansas atitiko reikalavimus, o ms (EEI) skaiiavimais, esant IAE 6000 MW galingumui, atsirast nuotkio 33,4 mln. m3/metus deficitas. Negana to, kai kurie FTEPI energetikai savo darbuose (1980 m. M. Driiaus ataskaita pagal kin sutart su Ignalinos AE) nagrinjo dar didesnio IAE galingumo (9000 MW) variant, silydami nuotkio trkum kompensuoti vandens triu pakelti eero vandens lyg iki 142,3 m altituds vietoje 141,6 metro. gyvendinus projekt ir paklus eero vandens lyg 0,70 m, bt ulieta dar 13,5 km2 paeers ploto (iki 59,5 km2 bendro eero paviriaus ploto). Dl toki nepamatuot lengvabdik pastang bt sudarkytas eero regionas: didiuls mikingos eero pakrants ulietos ilto vandens sluoksniu, ir ekologijos poiriu sudarytas pavojingas idinys. Maksimalist siekis pasipuikuoti, kad Ignalinos AE bt pati galingiausia atomin elektrin pasaulyje, nepaisant eero galimybi, privert dar suintensyvinti tyrimus. Prasidjo nuolatiniai derinimai su projektuotojais (pato dut Nr. A-7631, koduotas mons pavadinimas), posdiai komisijose Vilniuje, Kaune, Maskvoje, Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), susirainjimas su respublikos organizacijomis Valstybiniu plano komitetu, Hidrometeorologijos valdyba, Melioracijos ir vandens kio ministerija, su sjunginmis organizacijomis SSRS Moksl Akademija, SSRS plano komitetu, Valstybiniu hidrologijos institutu Goskomhidromet. Pradia, 19801983 m., buvo sunkiausi, nes net Lietuvos energetikos instituto energetikams-gigantomanams, o vliau ir IAE administracijai, IAE projektuotojams bei Energetikos ministerijai teko rodinti, kad Drki eeras IAE auinamasis tvenkinys dl tempto vandens balanso ir galimo vandens perkaitimo bus nepajgus auinti, jei IAE galingumas virys 3000 MW. Tuo laikotarpiu labai intensyviai darbavosi vandens klausimus nagrinjanti taryba prie Hidrometeorologijos tarnybos. Kas antri metai ji 84

organizuodavo konferencijas Lietuvoje, kuriose praneimus skaitydavo ne tik Lietuvos mokslo staig darbuotojai, bet ir kaimynini respublik, Maskvos, tuometinio Leningrado, net Gruzijos ir Uzbekijos mokslininkai vandens kio specialistai. Ms pranejai savo ruotu dalyvaudavo j rengiamose konferencijose. Viena toki 10-ji respublikin hidrometeorologijos konferencija vyko Palangoje 1983 metais. Joje Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos darbuotojai padar praneim Drki eero hidroterminis reimas, kuriuo susidomjo sveiai i Maskvos, ir 1984 m. Energetikos institutas buvo pakviestas dalyvauti pasitarime Maskvoje Ignalinos atomins elektrins galimo galingumo klausimu. Mes, Instituto hidrologai, apie tai neinojome, nes buvo atostog metas, ir pasitarim nuvyko maksimalistai. Taiau i aplinkyb sustiprino btent ms pozicijas: i pasitarimo Lietuvos energetikos instituto atstovai gro kitokie. Kaip sakoma, savo kieme pranau nebsi, taigi, nuomon i alies tarsi atvr jiems akis, ir gr i Maskvos, jie tikino Instituto vadovyb ir Moksl Akademijos prezidium, kad btina riboti elektrins galingum iki 3000 MW. Isaugodami munduro garb, jie pasil kompromis Ignalinos AE galingum riboti iki 3000 4500 MW. Gal tais paiais 1984-aisiais ar kiek vliau Maskvoje, Valstybiniame plano komitete buvo suauktas pasitarimas IAE statybos klausimais. I Lietuvos nuvyko didel delegacija, vadovaujama akademiko J. Statuleviiaus. Dalyvavo taip pat Melioracijos ir vandens kio ministro pavaduotojas J. Sabaliauskas, P. Suveizdis i Geologijos valdybos, Energetikos institutui atstovavo L. Amantas ir a M. Lasinskas. Pristaiau praneim ir silym neviryti 3000 MW, kitiems delegacijos nariams pritariant. P. Suveizdis savo praneime pabr, kad elektrins vieta yra aktyvaus ems plutos judjimo zonoje ir didinti elektrins galingum yra rizikinga. Pasitarime band protestuoti projektuotojai, remdamiesi FTEPI ataskaita apie galimyb elektrins galingum didinti iki 9000 MW. 1984-06-08 posdio protokole paymta, kad Lietuvos specialistai ekologai J. Virbickas, R. Jasiulionis, V. Juodkazis, L. Kalintinas, B. Gailiuis, R. Liuinas ir P. Suveizdis pasisako u IAE galingumo ribojim iki 3000 MW dl jos ekologinio poveikio. 1984-06-19 Nutarimu Lietuvos melioracijos ir vandens kio ministerija patvirtina Drki eero baseino 613 km2 plot, 5,2 l/s km2 85

hidromodul, 33 mln. m3 nuotkio trkum ir atsisako patvirtinti vadinamj antros eils projekt, kuriame planuotas 6000 MW galingumas. Tokio IAE galingumo (6000 MW) nepatvirtino ir Lietuvos valstybinis plano komitetas. 1984-09-15 Lietuvos Moksl Akademijos prezidiumo ratu SSRS MA prezidentui A. Aleksandrovui praoma pritarti nuomonei riboti IAE galingum iki 4500 MW. Rat pasira A. ukauskas, J. Sabaliauskas, V. Kontrimaviius, J. Vilemas, B. Styra. Prajus beveik dvejiems metams, 1986-08-18 IAE administracija telegrama Lietuvos melioracijos ir vandens kio ministerijai ir Lietuvos Ministr Trybai pranea, kad sustabdoma IAE treiojo bloko statyba, kuri jau dta 300 mln. rubli. 1988-11-11 Maskvoje sudaryta didiul komisija IAE antrosios eils statybos projektui vertinti pasilo riboti jos galingum iki 30004500 MW. Pateikiami du argumentai neigiamas vandens balansas ir eero-tvenkinio vandens perildymas. 1988-01-19 Melioracijos ir vandens kio ministro pavaduotojas J. Sabaliauskas dar kart paveda Instituto hidrologams atlikti IAE antrosios eils statybos ekspertiz. Po savaits, 1988-01-26, atsakyme nurodoma, kad projekte pateiktieji krituli duomenys per dideli (700 vietoje 638 mm/metus). 1988-05-30 Energetikos instituto hidrologai su IAE projektuotojais suderina galutin skaiiuotino garavimo dyd 600 mm. Taip buvo sustabdyta Ignalinos atomins elektrins pltra, ir 3-jo bloko atsisakyta: ivengta Drki eero IAE tvenkinio-auintuvo vandens perildymo ir vandens stygiaus (Drki eeras yra upi auktupyje, natralus nuotkis eer neymus, o papildyti j i Dauguvos ups gana sudtinga). Kaip iandien gyvuot 6000 ar net 9000 MW galingumo Ignalinos atomin jgain? Iki iol net ir vieno bloko (1500 MW) tiekiamos elektros energijos Lietuvai pakanka O radioaktyvij atliek laidojimo problemos mastai?.. Mediagos pasvarstymams apstu Lietuvos energetikos instituto archyvuose. Ignalinos atomins elektrins aplinka iandien ilikusi maai paveikta.
2006-05-29

86

D. MARIULIONIEN

IAE APLINKOS RADIOEKOLOGINIAI TYRIMAI

1945 m., kai buvo panaudotas branduolinis ginklas Hirosimoje ir Nagasakyje, aplink pateko didesnis dirbtini (technogenini) radionuklid kiekis. Dl branduolinio ginklo bandym ir branduolins energetikos pltros aplinkos tara radionuklidais spariai didjo. Taip aplinkoje atsirado naujas, mogaus sukurtas, nekontroliuojamas, labai kenksmingas ir efektyviai veikiantis antropogeninis veiksnys technogenini radionuklid skleidiama jonizuojanioji spinduliuot. Reikjo vertinti io antropogeninio veiksnio poveik biosferai, todl praeito imtmeio antrojoje pusje vystsi nauja mokslo aka radioekologija, kuri dl pastoviai veikiani ir potenciali taros radionuklidais altini, o ypa po ernobylio AE avarijos, pripainta labai svarbi. Lietuvoje toki tyrim btinyb lemia dar Ignalinos AE. Pirmieji radioekologijos darbai gamtini radionuklid tyrim srityje paskelbti 1929 m., taiau naujasis pavadinimas radioekologija arba radiobiocenologija atsiranda tik 1956 m. publikacijose. Radioekologija, kaip ir visas kompleksas kit nauj mokslo ak, isivyst i branduolins fizikos, tapusios nauju gamtos painimo pamatu. Radioekologija labai susijusi su daugybe mokslo krypi ir ak, todl skmingas sudting ios srities problem sprendimas manomas tik glaudiai bendradarbiaujant su kitomis mokslo akomis: ekologija, hidrobiologija, botanika, radiobiologija, geochemija, radiochemija, radiacine genetika, toksikologija ir kt. Pagrindinis radioekologini tyrim tikslas aptikti radionuklid sklaidos ir migracijos vairiose ekosistemose dsningumus, nustatyti j pasiskirstymo ekosistemos sanduose bei akumuliacijos gyvuose
MARIULIONIEN Danut gim 1938 m. gegus 21 d. Kaune. 1955 m. baig Vilniaus 7-j vidurin mokykl, 1960 m. Vilniaus universitet, Gamtos moksl fakulteto biologijos specialyb. 19651967 m. LMA Fizikos instituto aspirant. Nuo 1970 m. dirba Botanikos institute: jaunesnija, vyresnija, vyriausija mokslo darbuotoja, nuo 1990 m. Radioekologijos laboratorijos vadove. 19962004 m. Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultete eina profesors pareigas. Habilituota moksl daktar (biomedicinos mokslai, ekologija, aplinkotyra).

87

organizmuose procesus bei radionuklid jonizuojaniosios spinduliuots biologinio poveikio ypatumus ir mechanizmus, vertinti io poveikio pasekmes. Radioekologijos tikslai ir udaviniai tampriai siejasi su biosferos taros radionuklidais pasekmi prognozavimu, ios taros ekologiniu normavimu, radionuklid toksinio poveikio mainimu. i problem sprendimui radioekologiniai tyrimai vykdomi trimis pagrindinmis kryptimis: 1. Radionuklid sklaidos ypatum abiotiniuose ir biotiniuose ekosistem sanduose tyrimai gamtoje, skaitant ir radioekologin stebsen. 2. Radionuklid akumuliacijos dsningum, proces bei mechanizm abiotiniuose ir biotiniuose ekosistemos sanduose (komponentuose) tyrimai laboratorijos slygomis. 3. Radionuklid ir j kartu su kitokia tara toksinio poveikio efekt tyrimai tiek gamtoje, tiek laboratorijose. iuolaikins radioekologijos pagrindiniai udaviniai perprasti radionuklid biologins akumuliacijos procesus, lemianius j kiekio didjim sklaidos grandinse; sudaryti radionuklid ekologin klasifikacij, pagrst j sklaidos biologinmis grandinmis dsningumais; nustatyti radionuklid akumuliacijos ypatumus tam tikruose biologini grandini sanduose, kai ekologini slyg kitimas labai didelis; vertinti kompleksinio radionuklid jonizuojaniosios spinduliuots ir chemini mediag toksin poveik; remiantis tyrim duomenimis, pateikti teorinius apibendrinimus. Radioekologijos tyrimai turi praktin reikm, pvz. radionuklid akumuliacijos ir pasiskirstymo ekosistemos sanduose prognozavimo bei ekosistemos ir tam tikr augimviei galim pokyi (dl didjanios antropogenins taros) vertinimo, radionuklid ekologinio normavimo. Radioekologiniai tyrimai turi svarbi teorin reikm, nes jonizuojanioji spinduliuot yra galingas evoliucijos veiksnys. Radioekologijos tyrimuose ypatingas dmesys skiriamas radionuklid akumuliacijai augaluose, nes jie yra pagrindinis sausumos ir vandens ekosistem sandas. Augal biomas ekosistemoje yra didiausia, jie koncentruoja vairias chemines mediagas, yra pirmin mitybos grandini grandis ir barjeras, sulaikantis radionuklidus, patenkanius i atmosferos su aerozolinmis ikritomis. Radioekologiniuose tyrimuose didiausias dmesys sutelkiamas ties labiausiai biologiniu poiriu pavojingais technogeniniais radionukli88

dais, kurie yra gana judrs vairiose ekosistemose. Jie aktyviai dalyvauja metaboliniuose procesuose, pasiymi didele pusjimo trukme, intensyviai akumuliuojasi vandens ir sausumos ekosistem sanduose, ypa biosferoje, aplink gali patekti palyginti dideliais kiekiais. Prie toki technogenini radionuklid priskiriami 90Sr, 137Cs, 144Ce, 106Ru, 239Pu, 131 60 I, Co, 54Mn, 65Zn, 3H, 14C. Radioekologiniams tyrimams pasitelkiami standartiniai biologijos, fizikos ir chemijos metodai. Atliekant radionuklid bei j miinio su vairiais teralais toksinio poveikio tyrimus, be chemijos ir fizikos metod ypa populiarus jautri toksikant poveikiui testorganizm mikroorganizm, dumbli, augal, viagyvi, uv biotestavimas. Nustatant toksini mediag poveik augalams, daniausiai vertinami augimas, dauginimosi greitis, gyvybingumas, morfologiniai pokyiai, chlorofilo kiekis, kvpavimo intensyvumas, genetiniai pokyiai ir kt. Vertinant taros biologin poveik, biotestavimo tyrimuose rekomenduojama naudoti jautrius toksikant poveikiui augalus. iuose tyrimuose danai taikomas augal skl daigumo ir akneli augimo vadinamasis Fitotox testas. Nustatyta, kad toksikant poveikiui jautrios pipirins, svidrs, sojos, sor, pupeli, garstyi ir kt. sklos. Genotoksikumo vertinimui plaiai naudojami heterozigotiniai pagal ied spalv tradeskants klonai 02 ir 4430. io augalo kuokeli plaukeli lstelse atsirandanios somatins mutacijos yra gana jautrus taros genotoksinio poveikio vertinimo metodas. Aplinkos radioekologin bkl vertinama pasitelkus bioindikacijos metod, naudojant vandens ir sausumos ekosistem testines augal ris, kuri didesn tam tikr radionuklid akumuliacija bei jautrius antropogeniniam taros poveikiui augalus testorganizmus. Lietuvoje radioekologini tyrim pradia galima laikyti 1967-uosius. Tyrimai pradti prof. B. Styros iniciatyva Fizikos institute. Pirmieji radioekologini tyrim duomenys paskelbti Lietuvos jaunj mokslinink konferencijos darb rinkinyje (1967). Nuo 1970 m. tyrimai tsiami Botanikos institute, pirmausiai Radioekologijos grupje, nuo 1991 m. Radioekologijos sektoriuje, o nuo 2000-j Radioekologijos laboratorijoje. Tai vienintel Lietuvoje mokslinink grup, tirianti radionuklid biologins akumuliacijos procesus bei dsningumus vandens ir sausumos ekosistemose. 89

Radioekologijos laboratorijos mokslininkai paskelb per 400 mokslini straipsni, kuri didesnioji dalis spausdinta usienio leidiniuose. Laboratorijos darbuotojai yra 9 kolektyvini monografij bendraautoriai. registruoti 3 iradimai ir 6 racionalieji pasilymai. Apgintos 6 daktaro ir 2 habilituoto daktaro disertacijos. Iki 1992 m. ekologini tyrim srityje bendradarbiauta su Rusijos Radio institutu, Ukrainos Piet jr biologijos ir Hidrobiologijos institutais bei su TATENA (Tarptautin atomins energetikos agentra). Nuo 1992 m. bendradarbiaujama su Danijos Riso nacionalins laboratorijos mokslininkais, taip pat su Lietuvos Fizikos, Geologijos ir Geografijos, Vilniaus universiteto Ekologijos institutais. 19982000 m. kartu su Fizikos ir Geologijos institutais vykdytas Technins kooperacijos projektas su TATENA. Pagal projekt buvo atlikti Ignalinos AE aplinkos tyrimai ir kurta bendra Fizikos, Geologijos ir Botanikos institut gamaspektrometrin laboratorija. 19931997 m. Radioekologijos laboratorijos darbuotojai dalyvavo Valstybinje mokslo programoje Atomin energetika ir aplinka. Pagrindinis radioekologini tyrim tikslas buvo vertinti Ignalinos AE regiono radioekologin situacij, ypating dmes skiriant Drki eerui, kur radioaktyviosios mediagos gali patekti i atmosferos, nuo ems paviriaus, per AE nutekamj vanden kanalus ir gruntinius vandenis, nustatyti labiausiai radionuklidais utertas zonas bei radionuklid poveik ekosistemoms, atsivelgiant termins ir chemins taros efektus. Nuo 1967-j iki 1990-j laboratorijos slygomis buvo itirtas technogenini radionuklid 137Cs, 90Sr, 144Ce, 106Ru, 65Zn ir 59Fe bei gamtini radionuklid 210Pb ir 234Th akumuliacijos intensyvumas ir lygiai hidrofituose, t. y. vairiuose fitoplanktono, bentoso dumbli ir auktesnij vandens augal ryse, bei vairios struktros ir sudties dugno nuosdose. Nustatytas vairi gamtini veiksni (Ca ir K koncentracij vandenyje ir augaluose, vandens druskingumo, sezonikumo) ir vairi antropogenini veiksni (komplekson DTPA, EDTA ir OEDF, pesticido DDT, celiuliozs popieriaus pramons ir Ignalinos AE nutekamj vanden, termins taros) poveikis radionuklid sveikai su hidrofitais bei ios sveikos priklausomyb nuo hidrofit fiziologins bkls. Nustatyti radionuklid pasiskirstymo tarp pagrindini hidroekosistemos sand vandens, dugno nuosd ir hidrofit ypatumai. Hidroekosistemoje vertintas augal vaidmuo, radionuklidams sklindant mitybos gran90

dinmis auktesnius trofinius lygius. Rastos indikatorins vandens augal rys, pasiyminios didesne kai kuri radionuklid akumuliacija. Taip pat itirti radionuklid akumuliacijos procesai vandens augal lstelse bei pasiskirstymas j sanduose, radionuklid patekimo lsteles ypatumai bei priklausomyb nuo lsteli funkcins bkls. Nustatytas fiziologikai aktyvi mediag poveikis vandens augalams. Gamtos slygomis nustatytos technogeninio radionuklido 90Sr ir gamtinio radionuklido 210Pb aktyvumo koncentracijos 10-yje vairaus trofinio lygio ir terminio reimo eer , Elektrn VRE vandens auintuvo, Kuri mari ir Baltijos jros vandenyse, dugno nuosdose, labiausiai paplitusiose dumbli, auktesnij vandens augal, moliusk ir uv ryse. Itirta vandens augal taka dugno nuosd radioaktyviosios taros lygi formavimui. Nustatytos fizikins-chemins 210Pb formos dugno nuosdose ir io radionuklido sklaidos hidroekosistemoje ypatumai. Gauti duomenys paskelbti 1973 m. tuomet Sjunginio simpoziumo maurabragaini dumbli tyrimo klausimu mediagoje Maurabragainiai dumbliai ir j panaudojimas lstels biologini proces tyrimams, 1978 m. kolektyvinse monografijose Dusios, Galsto, lavanto ir Obelijos eer hidrobiologiniai tyrimai, iaurins Kuri mari dalies planktonini organizm vystymosi fiziologiniai biocheminiai pagrindai, 1981 m. ilumin energetika ir aplinka (t. 2) Lietuvos VRE vandens talpyklos-auintuvo terminio reimo poveikis hidrobiontams ir 1987 m. ilumin energetika ir aplinka (t. 6) Ignalinos AE auintuvo hidrobiocenozi bkl iki AE eksploatavimo. Drki eero Ignalinos AE baseino-auintuvo radioekologin stebsena atliekama nuo 1981 m., pradjus veikti atominei elektrinei. Tyrimus atlikome kartu su Maskvos NIKIET (Energetikos technikos konstravimo mokslinio tyrimo institutas) ir jo atstovu radioekologijos specialistu J. Jegorovu. Drki eere buvo pasirinkti 6 stacionars stebjimo punktai, kuriuose radionuklid matavimams buvo imami vandens, dugno nuosd, vandens augal mginiai, o viso eero akvatorijoje uv, moliusk ir kit gyvn mginiai. Mginius radionuklidams matuoti rinko Lietuvos mokslininkai. Surinkti mginiai buvo gabenami Maskv, ten atliekama radionuklid analiz. Galutiniai tyrim rezultatai buvo skelbiami tik keleri met duomenis apibendrinanioje ataskaitoje, skirtoje tarnybiniam naudojimui, ne visiems. 1992 m. i tyrim kai kurie duomenys 91

skelbti serijos ilumin energetika ir aplinka leidinyje (Ignalinos atomins elektrins aldomojo tvenkinio ekosistemos bkl pradiniu jos eksploatacijos periodu). iame leidinyje taip pat pateikti Botanikos instituto Radioekologijos sektoriaus mokslinink duomenys apie Drki eero radioekologin bkl. Botanikos instituto Radioekologijos sektoriuje Drki eero radioekologiniai tyrimai pradti 1988 m. Tam, kad bt kuo tiksliau vertinta eero radioekologin bkl bei nustatyta Ignalinos AE taka, buvo pasirinkti papildomi stebjimo punktai (be 6-i anksiau pasirinktj) elektrins ilto vandens ipylimo ir pramonins-lietaus kanalizacijos nuotek kanaluose bei kins-buitins kanalizacijos nuotek trasoje, per kuri eer patenka ivalyti Ignalinos AE ir Visagino (tuomet Sniekaus) nutekamieji vandenys, o taip pat i nuotek siliejimo eer zonose. Radionuklid aktyvumo koncentracijos buvo imatuotos dugno nuosdose ir vandens augaluose, kurie geriausiai atspindi vandens baseino tar radioaktyviosiomis mediagomis. i tyrim duomenys, 1989 ir 1990 m. pavieinti urnale Mokslas ir technika, parod, kad 1989 m. korozini radionuklid 54Mn ir 60Co, susidariusi AE reaktoriuje, kai vyksta neutron reakcijos vamzdiuose, kuriais cirkuliuoja ilumneis, daugiausiai rasta ilto vandens ipylimo zonos vandens augaluose ir dugno nuosdose. i radionuklid vandens augaluose, lyginant su 1988 m., atitinkamai padaugjo 11 ir 18 kart, o dugno nuosdose 2 ir 3 kartus. Be to vandens augaluose aptiktas korozinis trumpaamis radionuklidas 59Fe. iek tiek maiau, nei ilto vandens ipylimo zonose, 54Mn ir 60Co rasta pramonins-lietaus kanalizacijos kanalo augaluose. 1988 m. kanalo augaluose i radionuklid buvo daugiausiai. 137Cs taip pat daugiausiai rasta ilto vandens ipylimo zonoje bei pramonins-lietaus kanalizacijos kanale. Buvo nustatyta, kad maiausiai radionuklid eer patenka per kins-buitins kanalizacijos nuotek tras, nes jie kaupiasi ioje trasoje esaniame Skripk eere. Drki eero stacionariuose stebjimo punktuose tirt radionuklid, ypa 54Mn ir 60Co, kiekiai dugno nuosdose ir vandens augaluose buvo maesni, nei Ignalinos AE nutekamj vanden kanaluose ir i kanal nuotek patekimo eer zonose. Gauti duomenys aikiai parod, kad i Ignalinos AE Drki eer nuolat patenka radionuklidai ir palaipsniui pasklinda po vis eer. Radionuklid kiekiai elektrins nuotek zonose buvo didesni, negu labiau nutolusiuose nuo AE objekt pasirinktuose stacionariuose stebjimo punktuose. Stebjimo punktuose aptiktos radionuklid aktyvumo koncentraci92

jos nebuvo pakankamos vertinti ir prognozuoti eero radioekologin bkl. Aptiktos radionuklid aktyvumo koncentracijos Drki eero augaluose ir dugno nuosdose, nors buvo ymiai maesns u leistinas, taiau j kiekis dugno nuosdose kl rimt susirpinim. Jeigu radionuklid eere ir toliau daugt tokiais tempais, kaip 19881989 m., tai nebt galima tvirtinti, kad jie nepadarys alos eero augmenijai ir gyvnijai, ypa uvims, kurios yra labiausiai jautrs hidroekosistemos organizmai jonizuojaniosios spinduliuots poveikiui. Radionuklid biologin poveik Drki eere gali sustiprinti j patenkanti chemin ir termin (ilumin) tara, kuri taip pat gali neigiamai veikti eero biocenozes. Nustatyta, kad dl ilumins ir ypa chemins taros pasikeit radionuklid pasiskirstymas tarp pagrindini ekosistemos sand: vandens, dugno nuosd ir augal biomass. Dl to majo radionuklid augaluose, taiau daugjo vandenyje. Ms atlikt tyrim duomenys leido teigti, kad padidinus, kaip buvo planuojama, Ignalinos AE galingum, ilumin, chemin ir radioaktyvioji Drki eero tara padidt. Drki eero ekotoksikologins bkls vertinimui 1988 m. Radioekologijos laboratorijoje pradti Ignalinos AE nutekamj vanden biologinio poveikio tyrimai, dalyvaujant Ekologijos instituto mokslininkei N. Kazlauskienei. iuose tyrimuose taikyti biotestavimo metodai, naudojant labiausiai jautrius vairi toksikant poveikiui testorganizmus: makrodumblius, auktesniuosius augalus bei uv ikrus ir lervas. Gauti duomenys rod, kad IAE pramonins-lietaus kanalizacijos dugno nuosdos sukl augal lsteli gigantizm. Paaikjo, kad veikiant ioms dugno nuosdoms, augaluose vairs pakitimai gali atsirasti jau ankstyvoje j vystymosi stadijoje. Nustatyta, kad pramoninslietaus kanalizacijos nutekamuosiuose vandenyse vaivoryktinio uptakio ikr uvo 79 proc., o lerv 78 proc. Likusios gyvos lervos buvo labai silpnos, maai pigmentuotos, nejudrios, gerokai maesns. Atlikti ekotoksikumo tyrimai su jautriais taros poveikiui testorganizmais parod, kad Ignalinos AE nuotekos priskirtinos prie vidutinikai toksik, ir tik ilto vandens ipylimo kanale susidariusios putos gali bti laikomos stipriai toksikomis. Drki eero vanduo buvo silpnai toksikas arba netoksikas. Eero dugno nuosd toksikumas buvo padidjs (svyravo nuo silpno iki stipraus) dl jose besikaupianios Ignalinos AE nuotekose esanios chemins taros, ypa Ignalinos AE kins-buitins kanalizacijos nuotek ir ilto vandens poveikio zonose bei eero litoral93

je ir priekrantje. Ignalinos AE nuotek kanal ir Drki eero vandens bei dugno nuosd genotoksikum daugiau lm ne radioaktyvij, bet chemini mediag arba bendras vairi toksini mediag poveikis. 19881990 m. atlikt Drki eero radioekologini ir ekotoksikologini tyrim duomenys 1992 m. buvo apibendrinti Radioekologijos laboratorijos mokslininki D. Mariulioniens, R. Duauskiens-Du, E. Motiejniens ir R. vobiens monografijoje Drki eero Ignalinos AE auintuvo radiochemoekologin situacija. 19881990 m. Radioekologijos grups atlikti tyrimai leido isamiai vertinti Ignalinos AE tak Drki eero radioekologinei ir ekotoksikologinei bklei. 1988 m. mokslinink kolektyvas A. Astrauskas, L. Amantas, M. Driius, K. Jankeviius, R. Jasiulionis, J. Jegorovas, D. Mariulionien ir J. Virbickas pateik darb cikl ilumins ir atomins elektrini poveikio tvenkini-auintuv ekosistemoms dsningumai ir j taikymas Respublikinei mokslo ir technikos premijai gauti. Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyr. mokslin bendradarb V. Nenikien dl D. Mariulioniens ir jos vadovaujamos Radioekologijos grups darbuotoj mokslini straipsni, pateikt 1987 m. leidinyje Ignalinos AE auintuvo hidrofitocenozi bkl iki eksploatavimo, kuris buvo trauktas darb cikl Respublikinei premijai gauti, para kelis pareikimus*. 1988 m. kovo 21 d. pareikimas adresuotas Botanikos instituto direktoriui ir Mokslo tarybos pirmininkui. Jame raoma, kad 1987 m. leidinyje Ignalinos AE auintuvo hidrobiocenozi bkl iki eksploatavimo paskelbtame D. Mariulioniens straipsnyje pateikti duomenys jau buvo skelbti autori kolektyvo straipsnyje Odesoje 1975 m. vykusios konferencijos mediagoje. Pareikime V. Nenikien taip pat paymjo, kad leidinyje D. Mariuliuonien tuos paius duomenis pateikia keliuose straipsniuose, o modeliniuose bandymuose gauti duomenys nesusij su Drki eeru. Be to, leidinyje pateikti D. Mariulioniens duomenys yra pagrindas 1986 m. ataskaitos sutartine tema su Ignalinos AE. V. Nenikiens nuomone, toks D. Mariulioniens poiris mokslinius duomenis neleistinas autorei, kuri mginama pristatyti Respublikinei premijai mint darb pagrindu. Atsakydama V. Nenikiens pareikim, D. Mariulionien paymi, kad V. Nenikiens kritikuotame straipsnyje anksiau skelbti duo*

Pareikim tekstus ir. Prieduose.

94

menys papildyti madaug 50-ia proc. nauj. iame straipsnyje i vis pateikt duomen, juos apibendrinus, padarytos ir kitos ivados, kurios gali bti taikomos glavandenms ekosistemoms, taip pat Drki eerui. Dalis duomen naudoti keliuose straipsniuose, todl leidinio redaktoriaus pasilymu ie duomenys pateikti dviejuose straipsniuose, taiau juose duomen interpretavimas bei ivados skyrsi. Visi io leidinio D. Mariulioniens straipsniai buvo recenzuoti. Dl D. Mariulioniens atlikt mokslini tyrim, kurie traukti darb cikl Respublikinei mokslo ir technikos premijai gauti, V. Nenikien para dar vien pareikim Respublikini mokslo ir technikos premij komitetui. Inagrinjus pareikim dl Botanikos instituto bendradarbs D. Mariulioniens publikacij leidinyje Ignalinos AE auintuvo hidrofitocenozi bkl iki AE eksploatacijos 1986 ir 1987 m. ataskait, pateikt Ignalinos AE, bei jos indl kolektyvin darb, kuris pateiktas 1988 m. Respublikinei premijai gauti, recenzent buvo konstatuota: 1. 1986 m. pagal kiskaitin sutart su IAE atlikt darb tikslas vykdant modelinius bandymus, itirti komplekson poveik vandens augalams ir radionuklid susikaupimo lyg juose. Buvo siekiama nustatyti ribines komplekson koncentracijas AE nutekamuosiuose vandenyse, kurios neturt ymesnio poveikio vandens augalams. Todl pareikimo teiginys, kad mintame darbo etape turjo bti tiriamos AE eksploatavimo poveikio pasekms baseino-auintuvo ekosistemoms paleidus pirmj blok, yra nepagrstas. Tokie tyrimai galt bti atliekami ateityje, jeigu to pageidaut usakovas. 2. Pareikime pateikta pastaba, kad ataskaitoje negali bti naudojami anksiau gauti duomenys, neturi pagrindo, nes autoriai turi teis panaudoti visus savo duomenis (taip pat ankstesnius) usakovo ikelt problem sprendimui. Paymta, kad apie ataskaitose pateiktus duomenis, j tikslingum ir reikalingum sprendia usakovas. 3. Dl pareikimo pastabos, lieianios statistin apdorojim, reikia paymti, jog leidinio ilumin energetika ir aplinka(t. 6, is veikalas minimas ir toliau) lentelje 62 ir 65 bei 1986 m. ataskaitos 1 lentelje lyginami duomenys skiriasi net 23 eilmis. Tokiais atvejais statistinis apdorojimas nra btinas. 4. pareikimo pastab, kad D. Mariulionien naudoja 1975 m. rezultatus 1981 m. leidinyje galima atsakyti, jog io leidinio 60 lentelje be 95

anksiau straipsnyje Kai kuri radionuklid metal kaupimas glavandeniuose augaluose (1975) skelbt duomen, 40 proc. duomen yra neskelbti. Be to, straipsnyje rezultatai svarstomi ir apibendrinami ymiai plaiau ir daromos ivados taikomos ne tik Drki eerui. iame straipsnyje yra kelios nuorodos, lieianios 1975 m. straipsn, todl pastaba dl ankstesni rezultat naudojimo yra nepagrsta, nes autorius turi toki teis, o daug met vienoje srityje dirbanio specialisto sugebjimas nuosekliai panaudoti ir apibendrinti gautus rezultatus, yra vertintinas. 5. Pareikime pateiktos pastabos dl modelini bandym, neva juose nepagrstai naudotas kit vandens telkini, o ne Drki eero vanduo, yra neteisingos. Atliekant modelinius bandymus, btina numatyti telkinio vandens kait (juk Drki eerui tapus tvenkiniu-auintuvu, jo vandens savybs smarkiai pasikeit). tai D. Mariulionien su bendraautoriais atsivelg ir modeliniuose bandymuose 40 proc. atvej naudojo Drki eero vanden, o taip pat kontrolini vandens telkini vanden. Metodikai pasielgta nepriekaitingai. 6. Pareikime pateiktos pastabos apie didiausias priimtinas komplekson koncentracijas, nesukelianias neigiamo poveikio hidrofitams, kurias galima atsakyti, kad i pateikt 1986 m. ataskaitoje duomen matyti, kad komplekson ymesnis poveikis makrofitams (pagal fiziologinius rodiklius) irykja esant per 5 mg/l j koncentracijai vandenyje. Tai atspindi ir leidinyje pateikti rezultatai. Esant maesnms komplekson koncentracijoms, fitoplanktono fotosintezs aktyvumas po 30 par nesiskiria arba nedaug skiriasi nuo kontrols. Todl D. Mariulionien ir bendraautoriai pagrstai teigia, jog silomos ribins koncentracijos vandens augalams neturi viryti 0,1 mg/l EDTA (etilendiamintetraacto rgtis) ir DTPA (dietilentriaminpentaacto rgtis), bei 0,5 mg/l OEDF (oksietilidendifosfonin rgtis). 7. pareikt pastab apie tai, kad komplekson negalima naudoti radionuklid kaupimo lygiui sumainti tvenkinyje-auintuve, reikia atsakyti, kad autoriai to ir nesilo daryti. Leidinyje paskelbtojo straipsnio ivadose parayta, kad 3-valeni ir 4-valeni radionuklid kaupimo reguliavimui vandens augaluose galima naudoti komplekson OEDF ir DTPA miinius. Taigi, straipsnio autor pateikia tik radionuklid kaupimo vandens augaluose reguliavimo princip ir galimyb, nenurodydama tiksli i mediag panaudojimo slyg ir koncentracij. 96

8. Apie pareikime pateiktus skaiiavimus, susijusius su komplekson patekimu eer i karto dideliais kiekiais, kurie neva atitinka silomas D. Mariulioniens ir bendraautori ribines komplekson koncentracijas (0,1 mg/l) vandens augalams, reikia pasakyti, kad nei leidinio straipsniuose, nei ataskaitoje autoriai nesilo ileisti kompleksonus eer; be to normuoja komplekson koncentracij nutekamuosiuose AE vandenyse, o ne eero vandenyje. V. Nenikiens pareikime smoningai pateikiamas klaidingas teiginys, neva D. Mariulionien silo kompleksonus AE naudoti kaip priemon prie eero fitoplankton. Jie naudojami tik labai ribotai, kaip dezaktyvacijos ir antikorozin priemon paioje AE, o D. Mariulionien nesilo i mediag naudoti AE. 9. D. Mariulionien paskelb spaudoje per 100 mokslini darb, i j 7 usienio spaudoje ir 30 to meto Sjunginiuose mokslo urnaluose. Dalyvavo ir skait praneimus tarptautiniuose simpoziumuose Lenkijoje, Italijoje, Odesoje, Maskvoje, Vilniuje, tuometinse Sjungos ir respublikinse konferencijose, dr. D. Mariulioniens nagrinjamos problemos imanymas nekelia abejoni. D. Mariulionien glaudiai bendradarbiavo su tuo metu Leningrado Radio, Maskvos Energetikos technikos konstravimo mokslinio tyrimo institutu, Sevastopolio Piet jr biologijos institutais, kurie tuomet buvo pagrindiniai koordinatoriai AE poveikio aplinkai tyrim srityje. D. Mariulioniens iniciatyva nuo 1977 m. iki 1983 m. buvo pasirayta krybinio bendradarbiavimo su TATENA sutartis. Ji yra atstovavusi Soviet Sjungai TATENA koordinaciniame pasitarime Romoje, skaiiusi praneim. Isami D. Mariulioniens darb, pateikt Respublikinei premijai, analiz rodo juos esant aukto mokslinio-metodinio lygio, o autor savo darbais yra gijusi pripainim ne tik tuometinje Soviet Sjungoje, bet ir u jos rib. Respublikinis mokslo ir technikos premij komitetas, vertins ymi Lietuvos ir Rusijos specialist nuomones bei recenzent teigiamus atsiliepimus, po 3 svarstymo etap nutar pristatyti mint autori kolektyvo darb cikl ilumins ir atomins elektrini poveikio tvenkini-auintuv ekosistemoms dsningumai ir j taikymai Respublikinei mokslo ir technikos premijai gauti. To meto Lietuvos SSR Ministr Taryba io nutarimo nepatvirtino. Lietuvos SSR Ministr Tarybos sprendimas buvo politinis: tuo metu Persitvarkymui Soviet Sjungoje atvrus 97

vieum ir susikrus Lietuvos persitvarkymo sjdiui, prasidjo aktyvus visuomens judjimas, diskusijos spaudoje ir televizijoje bei vairios akcijos prie Ignalinos AE, o taip pat prie mokslininkus, atliekanius elektrins ir jos aplinkos mokslinius tyrimus. io judjimo vienas i pagrindini akstin buvo ernobylio AE, kurioje taip pat veik RBMK reaktoriai, avarijos pasekms, o svarbiausias tikslas sustabdyti Ignalinos AE treiojo bloko statyb. Vienas to meto aktyvus visuomens veikjas, Fizikos instituto mokslinis bendradarbis, moksl kandidatas, visuomenins organizacijos emyna Ekologijos klubo tarybos pirmininko pavaduotojas Z. Vaivila, vliau taps Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybs nariu, 1988 m. birel to meto dienratyje Komjaunimo tiesa paskelb straipsn K mes inome apie Ignalinos atomin elektrin?. iuo pavadinimu vyko ir susitikim ciklas, kur su Lietuvos mokslininkais ir vyriausybini bei valstybini staig atsakingais darbuotojais sureng ekologijos klubas emyna. Straipsnyje raoma: velniai tariant, persitvarkymo laikais vl padvelk stagnacijos aliu. Vis pirma reikia inoti tikrj ekologin situacij ir vis j reguliariai skelbti visuomenei, neapsiribojant uuolaidos kratelio kilsteljimu, o kartais ir smoningu ar nesmoningu dezinformavimu. Tad Vyriausyb turi siekti, kad visuomen apie tai nuolat ir teisingai bt informuojama, taip pat imtis gal gale rimt priemoni, bausti terjus. Tada nereiks niekam kovoti su gandais. alinkime j prieastis. iuo poiriu ir galima paaikinti, kodl emyna atkreip dmes Ignalinos AE. Ms pagrindinis tikslas kova su gandais, objektyvi informacija ir jos pateikimas plaiajai visuomenei. ernobylio AE avarija visiems parod, jog branduolins energijos panaudojimas taikiems tikslams nra toks jau nekaltas ir nekenksmingas monijai. Deja, ernobylio AE avarijos pasekms nepalyginamai skaudesns, negu iki iol bandydavo tikinti oficialioji nuomon. Paslapties skraist, gaubianti ernobylio tipo AE jgain Lietuvoje, tenka pripainti, vis dar egzistuoja. Negana to, 1986 m. antrojoje pusje pradtas statyti III Ignalinos AE reaktorius RBMK-1500, nors po ernobylio nelaims atrod, jog jau rimtai pradedama irti io tipo reaktoriaus trkumus. Toliau straipsnyje raoma: balandio 1 d. Tiesoje pasirods berods pirmas ms respublikinje spaudoje iek tiek isamesnis straips98

nis apie Ignalinos AE. Balandio 3 d. pasirod pirmoji kregd, pasakojanti apie objekt ir ms televizori ekranuose. Deja, daugel klausim atsakym neigirdome. Buvo ir nekompetenting pasisakym. Visik ms visuomens neinformuotum atomins energetikos klausimais akivaizdiai pademonstravo klausimai, kuriuos auditorija siunt kalbjusiems. Tad i tikrj, k mes inome apie Ignalinos AE, k suinojome po io susitikim ciklo ir laikome, jog turime pasidalyti mintimis su plaija visuomene? Tai btina padaryti, kad nebt diskredituojama paios atomins energetikos vystymo idja, kad visuomens neslgt liguista neinia apie Ignalinos AE. Ypa bijoma magiko odio radiacija. Dauguma net nesivaizduoja, jog kenksmingiausias (neavarinis!) atomins elektrins poveikis aplinkai iluminis. Kol kas tai vienas i ekologikai variausi elektros energijos altini. Taiau niekam ir niekada nevalia umirti jo potencialaus pavojaus. Po ernobylio vyki atrod, jog pradedama rimtai irti RBMK (Verdantis didelio galingumo reaktorius) reaktorius. Taiau 1986 met antrojoje pusje pradedama forsuotai statyti III reaktori RBMK-1500, neturint ubaigto projekto. Ar tikrai btinas III reaktorius Ignalinos AE? Tikjome, jog pastaius j, gal bt galima udaryti Lietuvos valstybin rajonin elektrin (VRE) Elektrnuose vien pagrindini ms terj ar bent sumainti jos galingum. Kalbant apie RBMK reaktorius, prisiminkime, kad statant II Ignalinos AE reaktori, jis buvo projektuojamas i naujo. Tuo tarpu I reaktorius pastatytas pagal senj projekt. Tad jeigu jau taip reikalingas ir bus toliau statomas III reaktorius, tai btina, kol ne vlu, perprojektuoti j, kaip ir Kostromos AE VVER-1000 ir pagalvoti apie I reaktoriaus udarym arba bent jau rekonstrukcij. Gand apie jo darb nestinga. Tikriausiai ne be pagrindo vedai taip sunerim dl Ignalinos AE kaimynysts, jeigu jau RBMK konstruktoriai vieai (r. Moskovskije novosti 1988 m. Nr. 19) paada jiems pateikti isami informacij apie i AE. Kita bda, jog Drki eeras, kuris yra ne tik AE auintojas, bet ir uvininkysts bei poilsio vieta, nepajgus aptarnauti 3 reaktorius, nes jie iskiria milinik ilumos kiek. Pavyzdiui, RBMK-1000, dirbdamas visu pajgumu, pagamina tik 1000 MW elektros energijos. O ilumos, kurios pagrindin dalis tenka auinaniam vandeniui, iskiriama net 3200 MW. Dirbant 3 reaktoriams, eero ir apylinki, esani Lietuvos TSR nacionalinio parko kaimynystje, ekosistemai ikils akivaizdi 99

grsm. Galima dar paminti, jog Sniekaus (dabar Visaginas) ir AE nutekamieji vandenys upeliu(!) patenka eer. Esami kanalizacijos valymo renginiai jau dabar nesusidoroja vidutinikai su 25 proc. i vanden. Laikas tuo susidomti sanitarinei-epideminei tarnybai, nes paildytas ir utertas vanduo tai epidemij idinys. Norisi atkreipti dmes ir tai, jog statomas jau III Ignalinos AE reaktorius, o detalaus geologinio ios vietovs emlapio iki iol nra. Negalima leisti, kad siauros inybins pairos, besidangstanios slaptumo skraiste, kompromituot ir stabdyt mokslo ir technikos paang. 1988 m. liepos 28 d. dienratyje Komjaunimo tiesa (Nr. 124) pasirodiusiame straipsnyje Ar gaubia Ignalinos AE paslaptingumo skraist pateiktas Ignalinos AE direktoriaus A. Chromenko ir elektrins partins organizacijos sekretoriaus J. Salnikovo atsakymas mintj Z. Vaivilos straipsn. Raoma, kad straipsnis aptartas, reiktos nuomons, vis dlto prieita ivados, kad dalis respublikos gyventoj nesuvokia, kas yra atomin energetika. Tai svarbiausia gand prieastis. Atsakyme raoma: Duomenys apie Ignalinos AE imetalus, t.y. duomenys, skirti gamtos apsaugai, praneami Lietuvos TSR hidrometeorologijos valdybai, Lietuvos TSR vandens kio ministerijai, Lietuvos TSR valstybiniam gamtos apsaugos komitetui, techniniai-ekonominiai rodikliai praneami Lietuvos TSR centrinei statistikos valdybai. Mes neprietaravome ir neprietaraujame, kad ios inios bt publikuojamos spaudoje ir esame pasiruo pateikti jas visoms suinteresuotoms organizacijoms. Tenka pabrti, kad Lietuvos TSR Moksl Akademijos Fizikini-technini energetikos problem institutas kartu su kitais Akademijos institutais vykdo mokslo tiriamuosius darbus, kurie tiria Ignalinos AE tak regiono ekologijai. Visose mint organizacij ataskaitose Ignalinos AE taka aplinkai neufiksuota. Informacijos apie Ignalinos AE stoka ne kart pastebima Z. Vaivilos straipsnyje. Autorius rao: Prisiminkime, kad statant II Ignalinos AE reaktori, jis buvo projektuojamas i naujo. Tuo tarpu I reaktorius pastatytas pagal senj projekt. Tai netiesa. Pirmojo ir antrojo blok reaktoriai pastatyti pagal vien projekt, todl nra pagrindo svarstymams apie I reaktoriaus sustabdym (kaip tai silo straipsnio autorius). Skirtingai negu pirmosios kartos blokai su RBMK-1000 reaktoriais, Ignalinos AE energoblokai aprpinti avarij lokalizavimo sistema, tobulesnmis valdymo ir apsaugos priemonmis. Po ernobylio vyki abiej blok reaktoriuose diegtos papildomos priemons, gali100

nanios padidinti reaktori saugum. Pasikeit kuro-absorbento santykis, absorbento padtis. Klaidingi straipsnio autoriaus svarstymai apie reaktyvumo koeficient. odiai, kad RBMK reaktoriuose grandinins reakcijos avarinis stabdymas vykdomas papildomais strypais, kuriuos i viraus reaktori nuleidia specialus kranas byloja tik apie RBMK reaktoriaus konstrukcijos neimanym ir neteikia jokios kitos naudingos informacijos. Grandinins reakcijos avarinis stabdymas RBMK reaktoriuose vykdomas sugeriani avarins apsaugos stryp pagalba, kurie yra reaktoriuje ir vedami aktyvi zon, nutraukus elektromagnetini mov srovs tiekim, veikiant svorio jgai (toks pat principas ir VVER reaktoriuose). Z. Vaivilos straipsnyje nuskambjo keletas konkrei klausim. Vienas j kodl nepradedamas naudoti kuras su padidinto prisotinimo uranu. Mes manome, kad RBMK-1500 reaktori pervesti naudoti padidinto prisotinimo kur nepageidautina, nes tai gali sumainti kuro patikimum ir sukelti ekologines problemas. Z. Vaivilos straipsnyje keliama ne viena problema dl Drki eero, kuris auina AE. Ekspert komisija, vadovaujama TSRS MA akademiko D. imerino, dalyvaujant kompetentingiems atstovams (biologijos moksl kandidatas, Zoologijos ir parazitologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams J. Verbickas, technikos moksl kandidatas, LTSR MA Fizini-technini energetikos problem instituto sektoriaus vadovas M. Driius) nustat, kad Drki eeras gali auinti tris blokus, kuri bendras galingumas 4500 MW, o ypa sausringais metais kart mnes vienas blokas turi bti remontuojamas. Praktikai blokai sustabdomi remontui paeiliui nuo gegus iki spalio mnesio. Maksimalus Drki eero lygis 1953 m., pastaius HE utvank Taut draugyst siek 142,26 m, minimalus 140,76 m. Stebjim duomenimis, vidutinis eero vandens lygis iki pradjus veikti Ignalinos AE siek 142,00 m. Drki eero vandens lygis nepriklauso nuo elektrins darbo, o priklauso nuo Taut draugysts utvankos liuz. Vardydamas problemas, lieianias Drki eer, Z. Vaivila nurodo, kad Sniekaus ir AE nutekamieji vandenys upe patenka eer. Visus Sniekaus gyvenviets ir Ignalinos AE nutekamuosius vandenis ivalo valymo rengimai, kuri projektinis galingumas 20000 m 3 per par. Neuregistruota n vieno atvejo, kad neivalyti vandenys bt ileisti. Piko valandomis nutekamj vanden, patenkani valymo 101

rengimus kiekis madaug 25 procentais virija projektin galingum, todl buvo atvej, kai nutekdavo biologikai ivalyti vandenys, bet papildomai neperleisti per filtrus. Apie kiekvien tok atvej praneama Respublikins vandens kio inspekcijos inspektoriui. Sniekaus gyvenviets nutekamj vanden ivalymo efektyvumas siekia 95 proc. Nustatyta, kad hidrogeologins ypatybs Ignalinos AE rajone neprietarauja Reikalavimams atominms elektrinms statyti. Ignalinos AE rengim ir pastat nusdimo stebjimai rodo, kad iki pradedant eksploatuoti pirmj blok, reaktoriaus nusdimas 97 mm. Pagal AE pamat pagrind projektavimo normas leidiamas 300 mm nusdimas. Btina iaikinti ir klausimus, lieianius Ignalinos AE treiojo energobloko statyb. Pastaruoju metu atsirado nauj taisykli, lieiani AE projektavim. Tai pareikalavo projektins dokumentacijos koregavimo. Dl btino koregavimo delsiama suderinti galutin projekt. Taiau ios procedros neturi takos saugumui, o tik treiojo bloko atidavimo terminams. iuo metu montuojamos statybins konstrukcijos pagal jau suderintus projektus, o projektas pateiktas suderinti. Ignalinos AE personalas po ernobylio avarijos buvo peratestuotas, periodikai tikrinamos jo inios, jis apmokomas Smolensko treniruoi centre. Veikiantys blokai eksploatuojami grietai pagal reglament ir instrukcijas. Kalbant apie Zigmo Vaivilos straipsn, mums pasirod truput keista, kad emynos renginius, skirtus Ignalinos AE, nebuvo pakviesti paios AE specialistai. Tik turdamas informacij, emynos klubas, ms manymu, gali bti iniciatoriumi, formuojant visuomens nuomon apie atomin energetik apskritai ir apie Ignalinos AE. 1988 m. liepos 9 d. Komjaunimo tiesa (Nr.133) paskelbia kit Z. Vaivilos straipsn Ignalinos AE gaubia ne tik paslapties skraist. Isakoma emynos klubo nuomon: Pasirodius Komjaunimo tiesoje straipsniui K mes inome apie Ignalinos atomin elektrin?, netrukus sulaukme ir Ignalinos AE vadovybs vieo atsakymo. Todl ms tikslas vieos diskusijos pradia pasiektas. () Rimt argument prie emynos klubo surinkt mediag elektrins specialistai nepateik. Toliau iame straipsnyje raoma: Dar birelio 9 d. vakare, tuojau pat po ms straipsnio pasirodymo, Sniekaus gyventojai susirinko neeilin Diskusij klubo vakar aptarti publikacij. Jam pasibaigus, skambino mums Vilni, pasakojo, kad ir jiems daug kas buvo naujiena, kviet 102

atvaiuoti Sniek pasikeisti turima informacija. Netrukus mes buvome pakviesti Diskusij klubo rengin, kurio metu sniekieiai norjo susipainti su ekologine situacija Lietuvoj, suinoti, kaip atsirado emynos klubas, persitvarkymo Sjdis, steigti Sniekuje ekologijos klub. Likus 5 dienoms iki renginio, paaikjo, jog kvieiami ir Lietuvos mokslininkai, kuri darbas susijs su Ignalinos AE eksploatavimu. Deja, per tok trump laik nepavyko j surasti. Matyt, reikia priminti, jog tarp Ignalinos AE ir Lietuvos mokslinink dar labai stiprus nepasitikjimas, ugdytas ne vienerius metus. Moksl Akademijos atomins energetikos komisijos nuomone, Ignalinos AE privalo pateikti jai visus btinus duomenis. Po 34 savaii darbo galima bt visapusikai vertinti AE darb ir ssti prie apvalaus stalo su AE direkcija, be joki parodomj ekskursij. i ilgameio bendravimo nepasitikjimo skla, matyt, ir buvo viena i prieasi, dl kurios mes nepakvietme AE atstov emynos renginius (tiesa, atsitiktinai viename i j dalyvavo projektuotoj atstovas. Deja, nuoirdumu nepasiymjo. Z. Vaivila pateikia gautj AE darbuotojo laik, kuriame, jo nuomone, gana taikliai apibdinta susitikimo atmosfera. Laike raoma: Perskaits straipsn K mes inome apie Ignalinos AE, a supratau, jog autorius i tikrj maai ino apie Ignalinos AE. Tuomet man kilo mintis susitikti su autoriumi, o jei manoma, steigti AE emynos filial. Elektrinje yra moni, neabejing io nuostabaus gamtos kampelio likimui. Sunku bus Jums diskutuoti su atomins energetikos korifjais. O veik korifjai remdamiesi senu ydingu principu munduro garb, neineti gin i trobos. Jie puikiai ino, kuo skiriasi pirmojo ir antrojo blok reaktoriai (turiu galvoje A. I. Chromenko ir J. I. Salnikov). Jie ino, jog ir vandenlis ne visikai varus patenka eer, tik ne toje eero vietoje jo ieko. Jie ino apie statybini atliek svartynus blok teritorijose, apie tai, kad ne visur yra apvietimas, kad minusuose beveik visur vanduo, kuris palaipsniui skverbiasi grunt. Jie ino apie emos kokybs rang, apie antisanitarines slygas, apie tai, kaip itsomas remont metu purvas. 1983 m. elektrinje pasirod kakokia instrukcija, kurioje buvo parayta: Paleidus treij energoblok, Drki eeras neteks savo reikms, kaip liaudies kio objektas. Turta galvoje, kad eero temperatra pakils. Jau dabar matyti, ypa imetimo kanalo zonoje, kad atsirado vandens augalai, kuri anksiau nebuvo, jie netgi apsipyn apie vendres imetimo zonoje. Noriu 103

atkreipti emynos dmes, kad mums pradjo dalinti sodus jeigu ne sanitarinje zonoje, tai ties jos riba. Toliau straipsnyje: Labai gaila, kad AE vadovyb nepanoro, o gal ir negaljo bti nuoirdi. Kodl? Trumpai tai galima apibdinti taip: Sniekuje klesti stagnacijos laik dvasia, mons (tarp j ir AE direkcija) sukaustyti inybins priklausomybs, jie yra tiesiog atitinkamos sjungins ministerijos beslygiki planins valios vykdytojai. Nepaisant to, renginys buvo reikalingas. Bunda mons ir Sniekuje. Tai parod ne tik cituotas laikas (kur, beje, para rusas tai rodo, jog visos problemos tikrai yra bendros, reikia sprsti jas, o ne gsdinti save mitiniu nepakankamo internacionalinio aukljimo baubu). Pradjome kalbti apie Drki eero bkl. Labai nustebome, igird j nuomon, jog AE eerui nedaranti takos. Tai jau melas. Vis pirma dl iluminio terimo. Zoologijos-parazitologijos instituto duomenimis, 1987 m. kiekvien mnes imetama vidutinikai 8,71015 J ilumos. Tai ne laas jroje. 1984 m., pradjus veikti AE, inyko eere vandens triai, kuri temperatra vasar nevirija 8o C, o 1987 m. jau ir 10o C. Visi inome, jog paildytame vandenyje augalija ir gyvnija keiiasi, taiau j produktyvumas didja. Viena i Ignalinos AE sutari, sudaryta su MA Botanikos institutu Radioaktyvi, chemini ir ilumini teral poveikio eero-auintuvo hidrofitocenozei tyrimas, yra kompleksins Ignalinos AE aplinkos tyrimo programos, sudarytos dar 1980 m., dalis. Taigi 1987 m. Botanikos instituto ataskaitoje matome, jog eere i labiausiai paplitusi beliko 20 fitoplanktono ri (1984 m. 114). Liko rys, bdingos utertam vandeniui. O fitoplanktono biomas sumajo nuo 1984 m. iki 1987 m. daugiau negu 20 kart! Tai jau ne vien ilumos ir ems kio poveikis. Tai chemikal panaudojimas. Koki? Neturint tiksli duomen, belieka splioti. Antikorozins mediagos, mediagos kovai su kriauklmis, uterianiomis auinimo vandens siurbimo angas ar kompleksonai? Dl pastarj verta panekti plaiau. Tai mediagos, kurios suria radionuklidus, esanius vandenyje, junginius, kurie spariau migruoja lstelse, neusilaikydami jose. Mintus tyrimus Botanikos institute vykdo D. Mariulioniens vadovaujama grup. Ji tyr radionuklid migracij Drki eero ekosistemoje iki AE paleidimo, t pat daro ir dabar. Taiau kaip paaikinti fakt, jog ios grups 1986 m. ir 1987 m. darbo ataskaitoje, kur pateikiami duomenys apie radionuklid kaupi104

mosi reguliavim kompleksonais, jie pateikiami lygiai tie patys, kaip ir 1980 m.? negi joki pakitim nevyko? O juk AE mokjo u iuos darbus, nors inojo ir pirmuosius duomenis, ir, reikia manyti, lygino juos, kad vertint AE poveik. Tiesa, keista, jog ie duomenys beveik sutampa su duomenimis, gautais, tiriant 197374 m. uvinto eer ir Kuri marias. Toliau dar graiau. iuose darbuose tiriama tik keli komplekson taka grupelei radionuklid. Pastarj yra daug daugiau. Mokslininkai komplekson naudojim laiko nepagrstu, nes jie vien element kaupimsi lstelse maina, o kitu didina. Taigi j naudojimas apskritai nepateisinamas, jie alingai veikia augal lsteles. D. Mariulioniens rekomendacijos panaudoti ias mediagas Drki eere. is silymas net formintas kaip iradimas. Taiau kaip paaikinti tai, kad D. Mariulionien, nustaiusi ribines leistinas komplekson koncentracijas, tame paiame darbe silo naudoti tokias j koncentracijas, kurios iki 50 kart virija jos paios nustatytas ribines?! Komentarai nereikalingi. Taigi rekomenduojamos katastrofikos koncentracijos, u tai gaunami pinigai, pripastamas iradimas (beje, j forminti btina payma apie iradimo panaudojim ir ekonomin efekt; ji yra tad ios komplekson koncentracijos jau subertos eer, arba AE idav fiktyvi paym). Belieka pridurti, jog is darbas trauktas darb cikl ilumins ir atomins elektrins poveikio tvenkini-auintuv ekosistemoms dsningumai ir j taikymas, pretenduojanti iemet Lietuvos TSR valstybin premij. U eero nuudym? Reikia pasakyti, jog is Biologijos instituto darbas susilauk kritikos instituto viduje. Taiau ingsnis po ingsnio, vl gelbstint inybin mundur (i kart jau Moksl Akademijos), nueita tolokai. is darbas jau atlaik 3 svarstymus, nepaisant to, jog antrajame iuos prietaravimus buvo atkreiptas dmesys. domu, kaip tai iri Ignalinos AE vadovyb? Negi tylima tik todl, kad jiems naudingi tokie tyrimai, nes parodo jog eeras nejauia AE poveikio? Tuo labiau, kad .m. duomenys dar grsmingesni. Todl btina skubiai organizuoti tyrimus, kuriuos atlikt bealika pus. Neigirdome, kodl Sniekaus ir AE nutekamieji vandenys, nors ir valyti valymo renginiuose, bet vis dlto patenka Drki eer, nors to nebuvo numatyta. Taiau po io ms apsilankymo Sniekuje ir nauj fakt, manau, visi Lietuvos TSR gyventojai turi tarti ryting ne treiajam Ignalinos AE blokui. Tiek iame Z. Vaivilos straipsnyje, tiek ir V. Nenikiens pareikime 105

Respublikiniam mokslo ir technikos premij komitetui, D. Mariulionienei pateikiami tokie patys kaltinimai dl jos atlikt mokslini tyrim. Taigi, visikai aiku, kad Z. Vaivila straipsnyje rmsi klaidinga Botanikos instituto darbuotojos V. Nenikiens suteikta informacija. Kaip inome, ios darbuotojos pareikimas nepakeit to meto Respublikinio mokslo premij komiteto nuomons dl autori kolektyvo pristatyto darbo Respublikinei premijai gauti, todl siekdama sutrukdyti Respublikins premijos skyrimui, V. Nenikien pateik Z. Vaivilai neteising ir tendencing informacij apie D. Mariulioniens mokslinius tyrimus, inodama, kad i informacija bus vieinama spaudoje. Z. Vaivilos to meto dienratyje Komjaunimo tiesa paskelbtame straipsnyje, kuriame pateikiami kaltinimai D. Mariulionienei, taip pat paymima, kad jos darbas trauktas darb cikl Respublikinei premijai gauti. Didelmis pastangomis, tik tarpininkaujant atsakingajam to meto KP CK darbuotojui V. Beriozovui, 1988 m. liepos 13 d. Komjaunimo tiesa (Nr.135) atspausdino atsakym Nekovokime dl nuomons monopolio Z. Vaivilos straipsn Ignalinos AE gaubia ne tik paslapties skraist. Atsakydama D. Mariulionien ra: Skaitydama . m. liepos 9 d. Komjaunimo tiesoje publikuot Z. Vaivilos straipsn apie Ignalinos atomin elektrin ir iame straipsnyje skirt man dmes, buvau labai nustebinta. Tiesa, kad mano vadovaujama grup tiria radionuklid migracijos ypatumus, tame tarpe, naudojant juos kartu su kompleksonais. Mintos publikacijos autori stebina, kad tirti tik keli kompleksonai. J tkstaniai. Ms tiriami tik tie, kurie naudojami branduolini jgaini praktikos reikalams. Ianalizuotas platus komplekson koncentracij spektras. Ignalinos AE susidaro debalansiniai vandenys (nedideli triai, atskirais atvejais siekiantys 100200 m3), kurie, apvalius nuo radionuklid, suleidiami eer. Su iuo vandeniu eer gali patekti kompleksonai. Komjaunimo tiesoje mes kaltinami u tai, kad rekomenduojame panaudoti ias mediagas Drki eere. Toki rekomendacij mes neturime ir niekam nepateikme. Nebuvo siloma naudoti ir nenaudojamos ios mediagos, kaip kovos priemon prie fitoplankton ir bioapaugim. Kuo remdamasis straipsnio autorius Z. Vaivila pateik iuos teiginius? Prieingai, vandens kokybs normavimo tikslu mes pateikme rekomendacij Ignalinos AE Atominje energetikoje naudojam komplekson ribins koncentracijos vandens augalams, kuri negali viryti 0,1 mg/l. 106

Taip pat neaiku, kokia mediaga rmsi Z. Vaivila, teigdamas apie ms iradimo, lieianio kompleksonus, panaudojim IAE baseineauintuve. Pabriu, kad minto iradimo mes nesilme naudoti IAE. Neteisingas yra ir straipsnio autoriaus teiginys apie paymos idavim dl io iradimo panaudojimo IAE. Noriu painformuoti Z. Vaivil, kad ruoiant dokumentacij iradimui, paymos apie jo panaudojim ir ekonomin efekt nereikalaujama (kaip kad jis rao straipsnyje), o apie iradimo pripainim sprendia ne Komjaunimo tiesa, bet TSRS valstybinis iradim ir atradim komitetas. Publikacijos autoriui kelia abejones eksperimentiniam darbui panaudotas vanduo ir i Drki, ir i uvinto eer, ir net i Kuri mari. Specialistui tokios abejons nekilt. Reikalas tas, kad Drki eeras, kaip glavanden ekosistema, keitsi net kelis kartus. Vienokia jo bsena buvo iki branduolins jgains pradinio veikimo, kitokia per kelerius metus jgainei veikiant, o dar kitokia bsena formuojasi dabar. i kaita dsningas reikinys, bdingas visiems ilumini ir atomini elektrini tvenkiniams-auintuvams. Kiekvienam kaitos tarpsniui charakteringa sava vandens kokyb. Todl modeliniuose bandymuose tai negalima neatsivelgti. tai dl ko buvo naudojamas vairi vandens basein vanduo. A nekeliu sau uduoties analizuoti visus man daromus priekaitus. Tai uimt daug vietos. Paymsiu tik tai, kad neatsakingai autoriaus straipsnyje ikeltos mintys yra nepagrstos. Ko vertas toks teiginys naudingi tokie terimai, nes parodo, jog eeras nejauia AE poveikio? kam reikalinga i lkta sensacija? Radionuklid migracij vandens baseinuose tyrinju jau daugiau kaip 20 met. Ir man AE aplinkos radiacin situacija ne maiau suprantama ir opi, nei minto straipsnio autoriui. Nekovokime dl monopolio, vienvaldysts u aplinkos apsaug. Tas pats pasakytina ir apie komplekson koncentracijas. Argi publikacij autorius neklaidina skaitytojo, kai sukuria spd, jog kompleksonai smoningai vedami Drki eero vanden? Tuo tarpu jie yra panaudojami AE kondensatori sistemoje. O tokia kaltinanti fraz kaip eero nuudymas tiesiog dezorientuoja skaitytojus. 19771983 m. vadovavau darbui, kur usak Tarptautins atomins energetikos agentra. Darbo rezultatai buvo publikuoti tarptautinje spaudoje. i solidi tarptautin organizacija, jungianti daugel valstybi ir kontroliuojanti 107

branduolini jgaini eksploatavim pasaulyje, pasira su mumis krybinio bendradarbiavimo sutart ne be pagrindo. Ekspert komisijoje, kurios posdis vyko 1983 m. Romoje, man teko atstovauti ms aliai ir pateikti informacin mediag. Atsakydamas Z. Vaivilai jo straipsnius K mes inome apie Ignalinos AE? bei Ignalinos AE gaubia ne tik paslapties skraist, Ignalinos AE gamybos ir technikos skyriaus virininkas S. Rusakovas 1988 m. rugpjio. 25 d. dienratyje Komjaunimo tiesa (Nr.164) straipsnyje Ignalinos AE paslaptys ra: Taip, a ginu branduolins energetikos specialisto munduro garb, savo profesin garb. Tiktai j suprantame mudu su Z. Vaivila skirtingai. Mano supratimu, munduro garb tai patikimas ir saugus darbas, teikti monms reikaling normaliam gyvenimui elektros energij, dideliais kiekiais ir minimaliu poveikiu aplinkai, neslpti nuo visuomens tikrosios padties, suteikti tiksli kvalifikuot ir isami informacij. Toliau atsakyme paymima, kad klubas emyna gvildena labai svarb klausim aplinkos apsaugos problem, taiau pastebima, kad kilni tiksl reikia siekti tik kilniomis priemonmis ir nevertt leistis rimt polemik, eidinjant oponentus. Anot autoriaus, tai, inoma, suteikia straipsniui sensacingumo, bet neprisideda prie tiesos iekojimo. Deja, iki iol visi Ignalinos AE klausimai gvildenami keistu ir ma maiausiai ne paiu efektyviausiu bd. Apie elektrin raomi triukinantys straipsniai, nors j autorius n karto nesiteik joje apsilankyti. Lietuvos mokslinink, pastoviai bendradarbiaujani su elektrine, nuomon laikoma neverta n skatiko. S. Rusakovo nuomone, jei norima gyventi materialiai geriau, reikalinga elektros energija. Dideli elektros energijos kiekiai. Alternatyvs energijos altiniai (turima galvoje vjo, bang mos, sauls energija) mums dar per brangs, j galingumas nedidelis ir jie nepastovs, i j gaunama energija sudaro ne daugiau kaip 5 proc. bendro kiekio. Lieka dujos, nafta, anglis ir branduolinis kuras. Dujos ir nafta puikus kuras, taiau j itekliai spariai senka, taigi teksi pasirinkti: arba anglis, arba branduolinis kuras. Toliau straipsnyje raoma, kad i met balandio mnes Ignalinos AE tikrino komisija. Komisijos ivada: Ignalinos AE energetiniai blokai dirba patikimai Taiau drg. Z. Vaivilai ir tai ne argumentas. Tikrinimo rezultatais jis netiki, mano, jog komisij vediojo pavyzdines vietas. Kaip ia taip: Z. Vaivila ir specialistais netiki, ir 108

pats nelabai susigaudo iais klausimais (jis, deja, dirba kitoje srityje). Mums tra tiktai dvi galimybs apsirpinti ateityje energijos itekliais. Tai anglis ir branduolinis kuras. Atomins elektrins ekologiniu poiriu iuo metu paios variausios tarp kit energijos gamybos moni. Stambi anglimi krenama elektrin per metus imeta tiek pelen, kad j pakakt padengti itis akr ems (4047 m2) sulig eiaaukio namo dydiu. Ji taip pat imeta atmosfer anglies dvidegin, kuris sukelia iltnamio efekt, ir sieros dioksid, kuris kartu su azoto rgtimi sukelia rgtinius lietus. EC drauge su pelenais imeta atmosfer ir radioaktyvi element. Taip, ji skleidia tok pat radioaktyvum, u kur paprastai priekaitaujama branduolinei energetikai. Be abejo, Ignalinos AE iluminis poveikis jauiamas Drki eere, taiau jis nevirija leistinos ribos. Antai buvo pasakyta, kad Lietuvos mokslininkai dar 1972 m. kartai protestavo dl pasirinktos Ignalinos AE vietos. Yra aktas, sustatytas 1973 m. birelio 29 d. dl Ignalinos AE statybos aiktels parinkimo ir pasiraytas daugelio lietuvi mokslinink, tuo metu atsaking u gamtos apsaug. iuo metu priimtas nutarimas nutraukti treiojo bloko statybos finansavim ir ukonservuoti j iki tol, kol bus galutinai suderintas projektas. Statybos aldymas atne didiuli ekonomini nuostoli, susijusi su bloko konservacija. Z. Vaivilos straipsnis baigiamas raginimu pasirayti laik, silant udrausti Ignalinos AE treiojo bloko statyb. A nesiimsiu js raginti, kad nepasiraytumte io laiko. A tik praau Jus ramiai visk apgalvoti, pasverti visus u ir prie, pamstyti, ar Js visk jau inote apie Ignalinos AE, prie rydamiesi iam svarbiam ingsniui Tuomet diskusijoje dl Ignalinos AE auintuvo Drki eero ekologins bkls dalyvavo ir mokslinink: Zoologijos ir parazitologijos instituto direktoriaus pavaduotojas J. Virbickas, Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vadovas K. Jankeviius, Fizikos instituto Atomins elektrins aplinkos sektoriaus vadovas R. Jasiulionis, kurie komentavo Z. Vaivilos straipsn, pasirodius 1988 m. liepos 9 d. dienratyje Komjaunimo tiesa. ie mokslininkai teig, kad Ignalinos atomin elektrin aplink paskleidia radioaktyvias, neradioaktyvias chemines mediagas ir ilum. Radioaktyviosios mediagos eer patenka per atmosfer ir, neymia dalimi, kaip korozijos produktai. Radionuklid ikritimui IAE rajone turi taip pat takos ir ernobylio avarijos produktai, kurie tada per 100 kart virijo IAE ikritas. Drki eero vanduo, gruntai 109

ir kiti ekosistemos komponentai ne genotoksiki nesukelia mikroorganizm, mogaus kraujo eritrocit kultr, moliusk ir uv natralios populiacijos mutacij, net ir kartu su i agrolandaft patenkaniais cheminiais mutagenais. Pastarj eere taip pat nedaug. J. Virbicko, K. Jankeviiaus, R. Jasiulionio nuomone neradioaktyvij chemini mediag, kurias atomin elektrin naudoja debalansini vanden valymui ir kondensatorins sistemos profilaktikai kovai su bioapaugimais, Drki eer patenka taip pat nedaug. Nedidelio trio debalansini vanden apvalymui nuo radionuklid naudojami kompleksonai, kuri iliejama eer debalansiniame vandenyje leistina pagal normatyvus koncentracija (iki 0,1 mg/l). Didesn komplekson koncentracija iliejimo rajone, kaip rodo bandymai, gali neigiamai veikti augalij. iuo klausimu D. Mariulionien pateik IAE rekomendacij Atominje energetikoje naudojam komplekson ribins koncentracijos vandens augalams, kurios negali viryti 0,1 mg/l. Augalij ima veikti komplekson koncentracija, virijanti 5 mg/l, o gyvnij 23 mg/l (tai labai didels koncentracijos). Nuleidus 100200 m3 debalansini vanden Drki eer, kurio tris per 36107 m3, komplekson buvimas jame analitikai neapiuopiamas ir eero vanduo biologiniu poiriu yra neutralus. 1988 m. liepos 9 d. dienraio Komjaunimo tiesa pateiktoji informacija yra nekvalifikuota ir klaidinanti. Joki rekomendacij dl komplekson panaudojimo Drki eere, kaip raoma, nebuvo pateikta. Nenaudojamos ios mediagos ir kaip kovos priemon su fitoplanktonu ir bioapaugimais. mus veikti elektrinei, vandens mineralizacija eere praktikai nepakito. Uuot padidjusi dl intensyvesnio garavimo, vandens mineralizacija sumajo madaug 5 proc., nes daug itirpusi mineralini mediag sunaudojo ia siveis moliuskai dreisenos. Natrio ir sulfat koncentracijos padidjo biologikai nereikmingose ribose, o kit mineralini mediag nepakito. Neradioaktyvios chemins mediagos Drki eero hidrocheminio reimo nepakeit. Palyginimui galima nurodyti, kad respublikos agrolandaft eer vandenyje per pastaruosius 2530 met vandens mineralizacija padidjo iki 2, o fosforo koncentracija vandenyje iki 10 kart. ie mokslininkai teig, kad visi eero reimo ir biologini sistem funkcionavimo pakitimai i esms susij tik su vandens paildymu. Jo poveikyje eere pailgjo organizm vegetacijos trukm, suintensyvjo mediag biologin apykaita ir pasikeit organizm bendrij rin sud110

tis. ilumos poveikyje pakitusi organizm veikla nulm eero neymius vandens dujinio reimo, pH pakitimus. ie pakitimai dsningi ir bdingi visiems auintuvams. Taiau Drki eeras neperkaitinamas. Pagal veikianius normatyvus, ms respublikos klimatinms slygoms, ilumins apkrovos eerai neturt viryti 200 W/m2, o 1 gigavatui elektrins galingumo turt tekti apie 11 km2 eero paviriaus. Dabar, veikiant 2 reaktoriams, ilumins apkrovos sudaro tik 120 W/m2, o 1 gigavatui elektrins galingumo tenka per 16 km2 akvatorijos. Eero akvatorija yra pakankama 44,5 gigavat galingumo elektrins auinimui, tai yra, jos utenka 3 reaktoriams. Palyginimui Kursko, ernobylio, Piet Ukrainos ir kit atomini elektrini auintuvai vidurinje geografinje platumoje dl nepakankamo ploto perkaitinami iki 350550 W/m2. Drki eer i landafto su nuotekiu patenka nedaug biogenini ir organini mediag. Dl to, netgi pakilus vandens temperatrai, nra i ko intensyviai daugintis vandens planktoniniams organizmams. Planktono vystymsi eere riboja maa fosforo koncentracija, nepalankus azoto ir fosforo santykis. Po AE paleidimo ymiu mastu pasikeit planktonini organizm gyvenimo slygos (pakito vandens masi dinamika, dujinis reimas, grunto formavimasis, temperatros reimas). Su iuo kitimu yra susijs daugelio vandens organizm ri vairovs, j kiekio ir biomass majimas. Dalis planktono va AE kondensatorinse sistemose dl terminio ir mechaninio traumavimo, terminio oko. Tai nedaug, palyginus su Lietuvos VRE kur na iki 6080 proc. arba Kauno HE kur dl mechanini traum na iki 80100 proc. planktono. Maesni planktono itekliai nulemia maesn vandens telkinio produktyvum, o antra vertus ltesn eutrofikacij, ltesn vandens telkinio senjim, o tuo paiu geresn vandens kokyb. Tai dsninga energetikos auintuvams, kaip ir natraliems vandenims. Sunkumus sudaro spartus fitoplanktono vystymasis ir dl to vykstanti auintuv eutrofikacija, o ne fitoplanktono stygius, kaip raoma dienratyje Komjaunimo tiesa. Mokslinink nuomone, 1988 m. liepos 9 d. Komjaunimo tiesoje straipsnyje apie IAE auintuvo planktonini organizm vystymsi i atitinkam mokslini ataskait pateikiami teisingi skaitmeniniai duomenys, taiau j aikinimas, prieastingumo ryi vaizdavimas yra neteisingas, ir tuo klaidinama visuomen. Vis organizm, taip pat ir vandens organizm, bdingas bruoas yra tai, kad jie prisitaiko prie 111

konkrei gyvenimo slyg. Pasikeit slygos, o tai vyko IAE tvenkinyje-auintuve, keiiasi ios terps vandens organizmai maja j skaiius ir biomas. Tai pereinamasis laikotarpis. Kitas etapas IAE tvenkinyje-auintuve, jau jis prasidjo palaipsniui stabilizuojasi biocenozs, ekosistemos struktra tampa labiau komplikuota prasideda eutrofikacijos procesas. Vykdant radioekologinius tyrimus, btina numatyti tiriamo telkinio vandens kait (iki paleidimo, paleidimo pereinamuoju etapu ir biocenozi stabilizacijos etapu). Atsivelgiant tai, tiriant radionuklid akumuliacijos vandens augaluose dsningumus, modeliniuose bandymuose 40 proc. atvej panaudotas Drki eero vanduo, o taip pat kontrolini vandens telkini (uvinto eero ir Kuri mari) vanduo. Toki tyrim rezultatai leidia padaryti ivadas, kuri taikymas neapsiriboja vien Drki eeru. Jos gali bti taikomos vairaus trofinio lygio eerams. Paymtina, kad ilumins apkrovos beveik neturjo takos dugno organizmams, j produktyvumui, o uv produktyvumas padidjo 20 proc. Tik dsningai pakito j rin sudtis: inyko altamgs rys (seliavos, stintos) ir isivyst iltmgs (kariai, kuojos). uv padaugjo siveisus dreisenoms. Dabar j yra apie 2000 t., o pagal prognoz (analogikai Lietuvos VRE) gali bti iki 40 45 tkstani. uv biomass itekliai gali padidti iki 80100 proc. 1988 m. liepos 29 d. dienratis Komjaunimo tiesa (Nr.146) paskelb Fizikos instituto mokslinink R. Jasiulionio ir L. Milaiens straipsn Ekologin informacija visuomenei, kuriame raoma apie ernobylio radionuklidus Lietuvoje. 1988 m. rugpjio 9 d. Komjaunimo tiesa (Nr. 152) publikuoja profesoriaus M. Lasinsko straipsn Ar iltas Drki eero vanduo, kuriame isamiai nagrinjamos io eero termins taros problemos. Diskusijoje dl Ignalinos AE dalyvavo ne tik mokslininkai, bet ir urnalistai. urnalistas I. Pikturna 1988 m. rugpjt leidinyje usienio lietuviams Gimtasis kratas (Nr.32) ra: Niekada neketinau rayti apie Ignalinos atomin elektrin kaip apie primest Lietuvai gd. Persitvarkymui atvrus vieum, kiti svertai klibina sin, raytoj ir urnalist pareigoja isakyti nuomon atvirai. Tuo labiau, kai tautos jaunimui mginama udaryti burn. Ignalinos AE specialistai unisonu pareik es nieko ypatingo ia nevyksta ir vykti negali, nepavojinga nei aplinkiniams gyventojams, nei Drki eerui. Ms respublika su gerb. A. Stumbru prieakyje pirmiausia turt imokti taupyti turimus elek112

tros energijos iteklius ir rasti bd jiems papildyti maiau alingais altiniais. Taip daroma kitose alyse, pasitelkiant Sauls, bang mos ir vjo energijas. Antra vertus, neseniai Izvestijose profesorius R. Simonianas ra, kad utekt Sjungoje bent kiek modernizuoti metalurgijos pramon, ir aliai nereikt n vienos atomins elektrins! Taigi negaliu nepritarti Z. Vaivilos pasilymui, ispausdintam Komjaunimo tiesoje . m. liepos 9 d., kad visi Lietuvos TSR gyventojai turi tarti ryting ne treiajam Ignalinos AE blokui. Atspausdinus 1988 m. birelio 9 d. dienratyje Komjaunimo tiesa Z. Vaivilos straipsn K mes inome apie Ignalinos atomin elektrin ir ios elektrins vadov atsakym bei autoriaus atsiliepim atsakym, urnalistas H. Gudaviius straipsnyje Ar emocijos ne argumentas (1988 m. rugpjio 4 d. Komjaunimo tiesa (Nr. 150) ra: Ms redakcija kasdien gauna deimtis laik, kuriuose kategorikai reikalaujama nutraukti treiojo Ignalinos AE bloko statyb. Ateina ir kolektyvinio protesto dokumentai ilg laik su 82 pavardmis gavome i iluts miesto Kolkiei gatvs gyventoj. Laik i ms pajrio ypa daug. Ir tai suprantama prie kelet met buvo galvojama statyti AE Latvijos SSR. Daug laik para ir Ignalinos krato gyventojai. Ir juose ne tiktai nerimas. tai ignalinietis Gediminas Eidukaitis kvieia visus prisiminti, k kalbjome apie taik atom prie keliolika met, kai buvo pradta didioji statyba. Ar buvo tada bent vienas mokslininkas, vieai suabejojs atomins elektrins tikslingumu? Visi tik ir tekalbjo apie atomins energijos pigum, varum, ekologikum. Dabar matome, kad yra ne taip, ir ne vien ernobylis mums atvr akis. Treioji energetinio bloko statyba, kaip inoma, jau senokai pradta, dtos nemaos los. Bet tik vieumo ir persitvarkymo dka plaiajai visuomenei tapo inoma, kad i statyba vykdoma be projektins dokumentacijos. Todl mokslininkai, visuomen visikai pagrstai piktinasi, kodl pradta tokio svarbaus objekto statyba taip lengvabdikai, visikai tam nepasiruous. Bet Ignalinos AE vadovybei, kaip matyti i jos paios pasisakymo js laikratyje, projektins dokumentacijos nebuvimas n kiek netrukdo. Atvirkiai, ji nepatenkinta, kad keliami tokie klausimai. Galop AE vadovai, matyt, neturdami pakankamai kantrybs ilgiau aikintis, tiesiai iria, kad treiojo bloko statybos klausimas tai Atomins energijos ministerijos reikalas. Ieit, kad nei respublikos gamtosaugos interesai, nei mokslinink rekomendacijos, nei visuomens nuomon, nei respublikos 113

Vyriausybs pozicija iuo klausimu negali turti takos ir k nors lemti. Todl reikia sutikti su Z. Vaivilos nuomone, kad Ignalinos AE vadovai dar tebegyvena stagnacijos laikotarpio nuotaikomis. Galima padaryti ivad, kad jiems nerpi ms respublikos interesai, ekologins problemos, kad jie abejingi Drki eero ir jo aplinkos likimui, kad jiems rpi tik siauri inybiniai interesai. Panaiai AE vadov pozicij vertino ir skaitytojas V. Liutkus: domi mini apie atomines elektrines savo laike pateik docentas, fizikos-matematikos moksl kandidatas A. Vasiljevas. Svarbu tai, kad jis gyvena Kalugos srityje, Obninske mieste, kur veikia pirmoji Taryb Sjungoje atomin elektrin. A. Vasiljevas rao: Negaliu nepritarti emynos klubo veiklai. Bandymo isiaikinti svarbius klausimus neturtume vadinti gand skleidimu. Juk matome, kad prie trisdeimt met duota garantija avarijos atominje elektrinje negali bti dabar jau irgi yra savotikas gandas, dabar jau inome, kad avarija gali bti. Kiti skaitytojai taip pat primena, kad daugelyje ali visuomen pasisako prie nauj atomini elektrini statyb. Technikos moksl kandidatas V. Lapnas, beje, rao, kad ms alies atomini elektrini renginiai yra ne tokie tobuli, kaip usienyje. Tai, V. Lapno teigimu, yra pasaks buvs TSRS MA prezidentas akademikas A. Aleksandrovas. Toliau V. Lapnas rao: Taigi ieitis viena udaryti Ignalinos AE. inoma, Vyriausyb prieinsis. Todl silau nupirkti i sjungins ministerijos i elektrin. Taupyti pinigus, organizuojant talkas, ir nupirkti. Gal galima tuo tikslu kurti ir akcin bendrov. Gal kas pagalvos, kad raau nesmones. Bet pasakykite man, ar ne mons kenia dl inybinio pobdio klaid, dl t projektuotoj, kurie net nebna savo objekte ir visikai neino, kad vis gyvenim justi vir savs Damoklo kard yra menkas malonumas. dienraio redakcij ateina laikai, kuri autoriai reikalauja udaryti Ignalinos AE. Dauguma argument tiktai emociniai. Bet ar emocijos ne argumentai? Paskaitykime dar, k rao dailininkas M. Liugaila: taip norisi normaliai gyventi ir kurti, matyti sveikus, darbingus savo ir kit vaikus, ankus. tai k rao Romos klubo prezidentas A. Pejis: Atomins elektrins yra didelis blogis. Kol egzistuoja mogus, griaunantis tai, k pats sukr, negalim kurti tokio mirties idinio. Atominse elektrinse dabar sukaupta labai daug mirt neani mediag ir tai (kaip ir karo grsm) negali nejaudinti mogaus jis pri114

verstas nuolat baimintis. domu, k apie tai pasakyt ms psichologai ir futurologai. Fizikai iandien mato, kuo netobuli yra atomini elektrini renginiai, biologai seka, kaip kinta i elektrini aplinkos gyvyb, bet kol kas nieko neteko girdti apie i region sociologinius tyrimus. Ar tikrai gyv moni emocijos negali bti joks argumentas, ar ir ateityje tiksime tik tuo, k rodo negyvas prietaisas. 1988 m. rugpjio 27 d. Komjaunimo tiesa (Nr.165) spausdina dar vien Z. Vaivilos straipsn Pabuskime visi. Autorius rao: 1986 m. gegus 5 d. International Herald Tribune laikratis ispausdino radiacijos TSRS ir Europoje emlap, o mes apie tai nieko neinojom. Visuomen bene pirm kart igirdo apie ios avarijos pasekmes Lietuvoje. Baisiausia tai, kad laiku apie tai nesuinojome. domu, ar vis plintanti karvi leukoz msuose nra ernobylio pasekm? Taryb Sjungoje taip pat prasta visk glaistyti ir dayti viesiomis spalvomis. emyna pradjo nelengv kov prie Ignalinos AE III bloko statyb. kov sijungia ne tik visos ms aliosios jgos, bet ir visa Lietuva. emyna baland paruo mediag apie Ignalinos AE bei laik TSRS Ministr Tarybos Pirmininkui N. Rykovui protest prie III bloko statyb. Rinkome ir renkame Lietuvos gyventoj, pritariani iam laikui, paraus. Atsiradus Sjdiui, ms visuomens gyvenimas pradjo vystytis neregtai spariai. Ikilus iki tol neinotiems faktams apie Drki eero bkl, akivaizdu, jog III blokas reikt io eero uvim. Toliau raoma: Ms vyriausyb, nuo rugpjio 1 d. nutraukdama III bloko statybos finansavim, eng pirmj ingsn, vykdydama liaudies vali. Todl btina mums visiems tarti ryting ir galutin ne Ignalinos AE III bloko statybai. Tvirtinama beveik vienu balsu, jog tai ekologikai variausias elektros energijos altinis. Jei elektrin dirba normaliai. Jei nenormaliai, matyt, aptarinti nereikia. Kakodl umirtama apie kaupimosi efekt. Vandens radioaktyvumas buvo neymus. Tuo tarpu radioaktyvi mediag koncentracija planktone buvo 2 tkstanius kart didesn negu vandenyje. uv ir pauki, besimaitinani planktonu, organizmuose atitinkamai 15 tkstani ir 40 tkstani kart didesn, kregdi jaunikli organizmuose 500 tkstani kart didesn negu vabzdi, kuriais kregds minta. Vargu ar igird iuos pavyzdius mes taip optimistikai gaudysime uv Ignalinos AE imetamajame kanale, kaip tai dabar daro vejas mgjas Ignalinos AE reklaminio prospekto virelio nuotraukoje. Grome prie ms brangiosios 115

Ignalinos AE. Apie moralikai ir technikai susikompromitavusius RBMK reaktorius jau nekjome. Dabar jau nekama apie Ignalinos AE pirmj dviej reaktori rekonstrukcij. Nortsi igirsti atsakym apie visas AE avarijas, stabdymus, j skaii, gaisrus ir pan. Laukia skaitytojai atsakymo ir D. Mariulioniens replik Nekovokime dl nuomons monopolio (K.t. Nr. 135). Straipsnyje Ignalinos AE gaubia ne tik paslapties skraist (K. t. Nr. 133) buvo teigiama, jog dl ryki pokyi Drki eere kalti chemikalai. Kaip viena i galim hipotezi buvo ikeltas komplekson galimas panaudojimas. Paskelbus Drki eero ekosistemos rykius pokyius, teko iklausyti usipuolim tiek ratu, tiek odiu. Ir tai dar mons, vienaip ar kitaip susij su darb ciklu, pretendavusiu iemet LTSR valstybin premij. Labai skaudu bt, jei tai pagrindin prieastis. D. Mariulionien teigia, jog apsiribojama tik keli radionuklid, naudojam branduolini jgaini praktikos reikalams, tyrimu. Gerbiama D. Mariulioniene, radionuklidai tai grandinins reakcijos produktai, o ne kakokios mediagos, naudojamos branduolini jgaini praktikos reikalams. I js atsakymo suinojome, jog kompleksonai naudojami Ignalinos AE. Bandote tikinti, kad radionuklid kaupimosi lygiai lstelse nepriklauso nuo eero vandens hidrochemins sudties. Taiau Js darbuose randame prieing teigin, o ir atsakyme teigiate, jog Drki eeras, kaip ekosistema, jau keitsi net kelis kartus. Mano fraz eero nuudymas be abejons sparnuota. Js iradimas nusako ribines komplekson koncentracijas, pasak Js, disbalansiniuose vandenyse, o 1986 m. darbo Komplekson poveikio vandens augalams ir radionuklid kaupimosi juose lygiams tyrimas. Rekomendacijos paruoimas ir diegimas ataskaitoje skaitome ivad: gluose AE tvenkiniuose-auintuvuose ribins komplekson koncentracijos yra. O ir mginius mte i Drki eero. Kaip paaikinti tai, jog 1986 m. Botanikos instituto patentins-ekonomins analizs sektoriaus ataskaitoje skaitome, kad mintas iradimas diegtas Ignalinos AE, metinis ekonominis efektas 50 tkstani rubli? Suprantu, Js nustatte ribines komplekson koncentracijas. Pagrindinis klausimas elektrinei: kokias komplekson koncentracijas ji naudoja, nes eero ekosistemoje vyksta grsmingi pokyiai? Tuo paiu reikia paminti, jog jau dabar Ignalinos AE btini papildomi vandens auintuvai. Atsiliepdamas neseniai paskelbt S. Rusakovo straipsn Ignali116

nos AE paslaptys (K.t. 1988-08-25 Nr. 164), galiu apgailestauti, kad autorius polemizuodamas netiksliai perteikia kai kuriuos mano argumentus. Kodl antra vertus, nepasakoma, kur sunaudojama pus Ignalinos AE dviej blok energijos, netenkanios Lietuvai? Diugu, jog siloma mums pakviesti komisij ne i Maskvos. Manyiau, jog tai turi bti tarptautin komisija. Tik taip galima bus gyti tarpusavio pasitikjim. iame Z. Vaivilos straipsnyje pamintas D. Mariulioniens ir bendraautori iradimas Trivaleni ir keturvaleni metal radionuklid kaupimosi vandens augaluose reguliavimo bdas, kuris neva buvo diegtas Ignalinos AE (metinis ekonominis efektas 50 tkstani rubli.). Tai nra tiesa. D. Mariulionien savo pareikime Botanikos instituto direktoriui paymi, kad is iradimas nebuvo nei silomas, nei diegiamas Ignalinos AE. Joki dokument tuo klausimu nebuvo pateikta nei Botanikos institutui, nei Ignalinos AE. Botanikos instituto direktorius sakyme Nr. 29 paymi, kad 1986 m. Ignalinos AE is iradimas nebuvo diegtas. 1986 m. Ignalinos AE buvo diegtas D. Mariulioniens ir jos vadovaujamos grups darbas pagal sutart Radioaktyvaus, cheminio ir iluminio poveikio baseino-auintuvo hidrofitocenozms tyrimas, leids kasmet sutaupyti 50 tkst. rubli. is darbas Patentins ir ekonomins analizs sektoriaus 1986 m. veiklos ataskaitoje buvo pristatytas kaip iradimo diegimas, nors tai neatitiko faktins padties ir buvo io sektoriaus vadovo J. Slavno ivestini samprotavim pasekm. Tame paiame 1988 m. rugpjio 27 d. numeryje Komjaunimo tiesa paskelb ir mokslininks V. Nenikiens straipsn Ignalinos AE ne tik atomas, kuriame raoma: Taryb Sjungoje AE santykius su aplinka reglamentuoja AE projektavimo ir eksploatavimo sanitarins taisykls -79. Deja, i reglamentacija lieia tiktai radioaktyvj aplinkos terim. Parengiant t dokument, nebuvo atsivelgta vairiapus AE poveik aplinkai. Svarbiausi poveik vandens augalijai ir gyvnijai turi ne AE radiacija ir radioaktyviosios mediagos, o mechaninis paeidimas ir iluminis uterimas. Mes manome, kad labai svarbi ir cheminio uterimo reglamentacija. Ir todl Drki eero likimas kelia didel rpest. Ekologin Drki eero situacija yra bloga apie tai byloja faktai. 1981 m., t. y. prie paleidiant elektrin, eere buvo rasta daugiau nei 100 fitoplanktono mikrodumbli ri, gaminani deguon ir sudarani organin biomas. 1987 m. j rasta tik 20 ri. 117

Nyksta vertingesns rys, lieka maiau vertingos, maiau tinkamos zooplanktono ir uv mailiaus maistui. Panaiai nuskursta ir zooplanktonas. 1987 m., aptikta tik 53 rys i 129, uregistruot anksiau. Dugno nuosdose vyksta spartesni sulfatredukcijos procesai, kuri met gaminasi sieros vandenilis ir susiformuoja sieros vandenilio zonos, netinkamos gyvybei. Jei nesustabdysime i ekologini pokyi, eeras gali ti ir kaip vandens telkinys, reikalingas liaudies kiui, ir kaip poilsio zona, ir, svarbiausia, kaip didiulio rajono, susisiekianio su eero akvatorija, ekologinis stabilizatorius. Kas gi paeidia Drki eero ekologin pusiausvyr? Radioaktyvus vandens uterimas nereikmingas. Svarbiausia ia mechaninis paeidimas, iluminis ir cheminis akvatorijos uterimas. Todl paildyto vandens ileidimo zonoje zooplanktono ir fitoplanktono pastebimai sumajo. Jei bus paleistas treiasis blokas, eero gyvavimo laikas gerokai sutrumps. Atskiruose eero regionuose toksini mediag koncentracija gali kelis kartus viryti ribin. Toks lokalinis komplekson koncentracijos padidjimas griauna ekologin sistem. Chemini teral toksinis poveikis kartu su iluminiu eero uterimu gali dar labiau sustiprti artimiausioje ateityje. Jei nesiimsime profilaktini priemoni, procesai, vedantys eero ekologins sistemos t, gali tapti negrtami. Pasilytos komplekson ribins koncentracijos, kaip teisingai paymjo Z. Vaivila (Komjaunimo tiesa, 1988 m. liepos 9 d.), pasirod per didels ir kenksmingos hidrobiontams. Suprantama, kad tokios koncentracijos patogesns AE. Btina pakeisti komplekson nuleidimo eer technologij, utikrinti kompleksus sudarani mediag suriim ir netirpius arba sunkiai tirpius junginius, numatant j regeneravim ir pakartotin panaudojim. Eerui apsaugoti ir igelbti reikia papildom pastang ir ilaid. Taiau ioms pastangoms ir ilaidoms turime nedelsiant rytis, nes jau dabar padtis yra kritika. Jei bus paleistas 3-iasis AE blokas, eero nebeigelbsime. Tiek Z. Vaivilos, tiek V. Nenikiens straipsniuose paymima, kad vienas i svarbesni Drki eero taros altini yra i Ignalinos AE patenkantys kompleksonai, todl 1988 m. spalio 20 d. Botanikos institutas dienraio Komjaunimo tiesa redakcijai pateik D. Mariulioniens straipsn Kas gi tie kompleksonai. Jame isamiau aptariami ops klausimai bei klaidingai interpretuoti teiginiai, pateikti Z. Vaivilos ir Botanikos instituto vyr. mokslins bendradarbs V. Nenikiens skelbtuose 118

straipsniuose dienratyje Komjaunimo tiesa. Taiau io D. Mariulioniens straipsnio Komjaunimo tiesa neispausdino. To meto Komjaunimo tiesa nevieino ir kit mokslinink straipsni, kuriuose buvo nesutinkama su Z. Vaivilos spaudoje pateikta tendencinga ir danai neatitinkania tikrovs informacija apie Ignalinos AE aplinkos bkl. Analizuojant televizijos reportauose, diskusijose ir ypa 1988 m. dienratyje Komjaunimo tiesa paskelbtuose aukiau pamintuose Z. Vaivilos ir V. Nenikiens straipsniuose nagrinjamas problemas, susijusias su Ignalinos AE poveikiu Drki eerui, savaitratyje Kalba Vilnius (1989 m. Nr.13) ispausdintas D. Mariulionien straipsnis Ar itvers Drki eeras. Jame pateikiami duomenys apie junginius, vadinamuosius kompleksonus, kurie, kaip teigiama, gali bti ir vaistas, ir nuodas. I Ignalinos AE Drki eer, tapus baseinu-auintuvu, patenka ilumin, chemin ir radioaktyvioji tara, jos ekologinis poveikis domino ir mokslininkus, ir visuomen. Deja, visuomen iuo klausimu ne visada buvo objektyviai informuojama, be to, dl informacijos stokos sklido vairs gandai. 1988 m. diskusijoje apie Ignalinos AE ir Drki eero ekosistemos pokyius buvo reikiamos vairios nuomons dl komplekson panaudojimo ir j poveikio aplinkai, todl klausim buvo privalu panagrinti isamiau. Kalba Vilnius (1989 m. Nr.13) paskelbtame D. Mariulioniens straipsnyje buvo atsakyta klausim, kas yra kompleksonai. Tai organins kilms junginiai, lengvai sudarantys kompleksus su metalais ir padidinantys pastarj tirpum vandenyje. Tokiomis paiomis, tik silpnesnmis savybmis pasiymi ir silpnosios organins rgtys (acto, rgtyni, citrinos ir kt.). Kompleksonai taip pat gaminasi gyvuose organizmuose ir jiems stant, patenka aplink. Patek vandens baseinus, kompleksonai dalyvauja sudtinguose hidrobiologiniuose procesuose. Dirbtiniai kompleksonai pirm kart paminti 1936 m., kai buvo patentuota ir pradta gaminti mediaga (etilendiamintetraacto rgtis EDTA, ji dar vadinama trilonu A ir trilonu B) vandens minktinimui. Dirbtiniai kompleksonai naudojami vairiose pramons akose: tekstils, odos, maisto, popieriaus, naftos pramonje, iluminje ir atominje energetikoje, metal, lak, da, kauiuko gamyboje, fotografijoje, medicinoje ir t. t. J yra visose, taip pat ir Lietuvoje gaminamose buitinse skalbimo ir plovimo priemonse. ems kyje kompleksonai 119

yra efektyvi priemon prie augal chloroz (kalkingose dirvose), nes padeda augalams pasisavinti mikroelementus, ypa gele. Svarbi komplekson savyb sujungti sunkiuosius metalus (gele, chrom, vin, nikel ir kt.) bei j radioizotopus ir efektyviai juos alinti i organizmo, esant net ir maam i element kiekiui dar labiau prapleia j naudojimo srit. ymus rus mokslininkas N. Timofejevas-Resovskis 1963 m. nustat, kad EDTA maina radionuklid kaupim vandens organizmuose. (is mokslininkas naudojo gana dididel komplekson koncentracij 400 mg/l). 1983 m. radionuklid kaupimui reguliuoti mes pasilme komplekson miin (susidedant i oksietilendifosfonins OEDF ir dietilentriaminpentaacto DTPA, medicinoje vadinamos pentacinu, rgties). Pasilymas buvo patvirtintas kaip iradimas Trivalenio ir keturvaleni radionuklid kaupimosi vandens augaluose reguliavimo bdas (A.C. Nr. 1197362,1983). Tokio miinio panaudojimas, sumainus komplekson koncentracij iki 15 mg/l, leido gauti didesn efekt, nei su EDTA. is radionuklid reguliavimo bdas gali bti taikomas tiek laboratoriniuose tyrimuose (pirmieji panaudojome j radionuklid genetinio poveikio mechanizm tyrimuose), tiek praktiniams tikslams, pavyzdiui, dirbtiniuose vandens biologinio valymo baseinuose, tvenkini uvininkystje ir kt. Buvo nustatyta, kad panaudojus 0,51,0 mg/l koncentracijos komplekson DTPA, uv ikr ir lerv gyvybingumas padidinto sunkij metal kiekio vandenyje, padidja 23 kartus. Gauti duomenys rodo, kad DTPA paveikus tirpal, susidariusi sunkij metal kompleksonat toksinis poveikis ymiai sumaja. Vliau is darbas buvo patvirtintas kaip iradimas (uv ikr ir lervui gyvybingumo padidinimo bdai, A.C. Nr. 1822690, 1992). Atominse elektrinse kompleksonai gali bti naudojami reaktoriaus (j sustabdius) pirmo kontro paviriaus radioaktyvij metal (geleies, chromo, nikelio, mangano ir kt.) oksid nuosd valymui, o eksploatacijos metu antrame ir treiame kontruose vandens reimo utikrinimui (korozins kilms metal nuosd tirpumui padidinti). Ignalinos atominje elektrinje kompleksonai gali bti panaudoti tik pirmuoju atveju, nes joje yra tik vienas kontras. (Tiesa, tam gali bti panaudotos ir kitokios priemons.) Atominse elektrinse kompleksonai naudojami vairi rengini bei kit radioaktyviosiomis mediagomis utert paviri dezaktyva120

cijai, todl dar vadinami dezaktivuojaniomis mediagomis. Panaudoti kompleksonai kartu su radionuklidais patenka skystas atliekas. AE projektavimo ir eksploatavimo sanitarins taisykls -79 grietai draud ias skystas radioaktyvias atliekas ipilti basein-auintuv. Todl jos kartu su kompleksonais pagal AE technologijas privaljo bti koncentruojamos (igarinamos), terpiamos bitum (sukietinamos) ir laikomos izoliuotos nuo aplinkos tam skirtose saugyklose. Technologiniame procese kompleksonus ipilti basein-auintuv nenumatyta, todl nra j ipylimo basein-auintuv technologijos, o egzistuoja skyst radioaktyvi atliek (su jose esaniais kompleksonais) perdirbimo technologija, kurios esm ne ileidimas i atliek aplink, bet, prieingai, j izoliavimas. Silpnai utert radioaktyviomis mediagomis vairi paviri dezaktyvacijai naudojamos specialios plovimo priemons (Zaita ir kt.), kuri sudtyje yra komplekson. AE basein-auintuv kompleksonai gali patekti tik ypatingais atvejais ir nedideliais kiekiais. Taip gali bti susidarius atsitiktiniams nuotkiams (dl eksploatacijos aplaidumo, itikus vairioms avarijoms ir kt.), taip pat su kio ir buities nutekamaisiais vandenimis, nes komplekson yra ne tik dezaktivuojaniose, bet ir visose skalbimo bei plovimo priemonse. Paymtina, kad dl plataus naudojimo iluminse elektrinse kompleksonai gali patekti ir j baseinus auintuvus. Taigi susidarius tam tikroms situacijoms, kompleksonai gali patekti ne tik ilumini ir atomini elektrini baseinus auintuvus, bet ir kitus vandens baseinus. Esant net ir nedidelei komplekson (kaip ir kit teral) patekimo vandens baseinus galimybei, nors ir maiems kiekiams, btina inoti i mediag poveik vairiems gyviems organizmams. Kompleksonai naudojami vairiose kio akose (yra galimyb, kad jie pateks aplink), bet j biologinis poveikis itirtas nepakankamai. Yra inoma, kad kompleksonai gali veikti gyvus organizmus ir neigiamai. Suridami metalus, jie trikdo mineralini mediag apykait ir mikroelement balans, pakeiia ferment aktyvum. Kada ir kokiomis slygomis kompleksonai gali bti toksiki? klausim galima atsakyti atlikus tyrimus laboratorijose, modeliuojant slygas ir terpes. iame straipsnyje D. Mariulionien paymi, kad komplekson poveikis vandens augalams buvo tiriamas nuo 1982 m. Per laikotarp itirtas atominje ir iluminje energetikoje, taip pat kitose gamybos srityse daniausiai naudojam komplekson (pvz.: EDTA, DTPA ir 121

OEDF) poveikis vandens augalams lstels, organizmo ir bendrij lygmeniu. Nustatyta i jungini ribin koncentracija, kurios virijimas sukelia vandens augal fiziologins bkls pakitimus, silpno veikimo koncentracij intervalas ir pusiauletali (kritin) koncentracija. Bandymai atlikti su jautriomis vairi toksikant poveikiui vandens augal rimis, taip pat su fitoplanktonu. Komplekson poveik vandens augalams vertinome pagal daugel gyvybikai svarbi fiziologini ir biologini rodikli (membranos potencial, jos laidum bei santykin pralaidum, citoplazmos judjimo greit, augim, gyvybingum, biomas, augimo tak ir akn kiek, anglies dvideginio asimiliacij, fitoplanktono ri sudt, fotosintezs intensyvum). Atlikus laboratorinius tyrimus ir vertinus stebt rodikli pokyius vandens augaluose, nustatyta, kad tirt komplekson ribin koncentracija augalams yra 0,10,5 mg/l, silpnai veikianti 15 mg/l ir pusiauletali (kritin) 50 mg/l. Nustatytos ir 1988 m. literatroje paskelbtos leistinos komplekson koncentracijos (DLK) sanitarinsbuitins paskirties vandens basein vandenyje. Jos yra didesns (0,61,0 mg/l), nei ms nustatytosios ribins koncentracijos vandens augalams. Palyginus komplekson ir inom toksikant, taip pat sunkij metal, poveik, paaikjo, kad kompleksonai yra gana maai toksiki teralai, ymesnius pokyius vandens augaluose sukeliantys tik esant didelms koncentracijoms (didesnms negu 5,0 mg/l). Tai liudija ir komplekson naudojimas ruoiant mitybos terpes mikrodumbli ir auktesnij augal kultroms auginti geresniam mikroelement pasisavinimui. Tokiose terpse komplekson koncentracija siekia 720 mg/l. Nustatyta, kad naudojant maisto miinius su kompleksonais, suaktyvja uv apsaugin reakcija toksinms mediagoms. Paymtina, kad komplekson, naudojam radionuklidams paalinti i mogaus organizmo, terapin paros doz siekia net 14 mg/kg. Smulkiems grauikams i doz ymiai didesn. Literatroje nurodoma, kad kompleksonai priskirtini prie vidutinikai arba silpnai toksik mediag, 3 arba 4 pavojingumo klass. Tai inant galima teigti, kad kompleksonai negaljo sukelti Drki eero ekosistemos pakitim. Pokyiai vyko ir tebevyksta dl kit prieasi. I pradi dl didels apimties ems darb statant AE, vliau dl eero iluminio uterimo ir i dalies dl planktono mechaninio paeidimo (eero vandeniui tekant per auinimo sistem), taip 122

pat dl AE pramons ir kio bei gyvenviets buitini nutekamj vanden, po valymo patenkani eer. ie vairs nutekamieji vandenys gali sukelti ne tik ekologini, bet ir radioekologini Drki eero pakitim. iluminje ir atominje energetikoje naudojam komplekson (EDTA, DTPA, OEDF) tyrimai parod, kad maesns nei 50 mg/l j koncentracijos nekeiia arba labai sumaina (nuo 2 iki 200 kart), bet nepadidina ms tirt radionuklid kaupimosi lygi vandens augaluose ir dugno nuosdose. Radionuklid sukelt genetini efekt tyrimai parod, kad augaluose kompleksonai ymiai sumaina 90Sr sukelt mutacij, taip pat lsteli t dl 144Ce, 106Ru ir 210Pb. Komplekson 50 mg/l koncentracija nesukelia joki ymesni genetini efekt augal populiacijose. Taigi kompleksonai, maindami radionuklid kaupim ir j sukeltus genetinius efektus vandens augal lstelse, kartu sumaina radionuklid radiacin poveik. Taiau veikiant kompleksonams (kai koncentracija 50 mg/l) gerokai ilgesn laik, gali padidti augal lsteli jautrumas vairiems poveikiams. 1988 m. rugpjio Tiesa paskelb io laikraio spec. korespondento J. Paskoino straipsn Rizikuoti neturime teiss, aptariamt tuomet Lietuvos SSR Ministr Tarybos prezidiumo pasitarim, kuriame svarstyti klausimai, susij su Ignalinos atomine elektrine. iame straipsnyje raoma: Per prajusius kelis mnesius situacija pasikeit. Mata sjungini ministerij diktatas. Lietuvos vyriausyb nutrauk elektrins treiojo bloko statybos finansavim. Ketvirtadien respublikos Ministr Taryboje vykusiame pasitarime ms specialistai drsiai gyn savo nuomon ir visuomens reikalavim nestatyti treiojo bloko. Ir vis dlto gyvas dar sjungini ministerij inybikumas, stipri inercija. Pasitarime Ministr Taryboje mons nekjo apie t pat, bet sunkiai radosi bendra kalba, abipusis supratimas. O juk kalbama apie tok sudting objekt atomin elektrin. alies (SSRS aut.) vyriausybs nutarimu, statyti reikia, o Lietuvos ne. Statant elektrin, rengiant ypa pirmj jos blok, kuris buvo statomas kaip eksperimentinis, buvo sprag. Nemaai taisytin viet parod ernobylio tragedija.. Toliau straipsnyje raoma: Kas padaryta didinant pirmj dviej energetini blok saugum? Ignalinos reaktoriuose RBMK sumaintas reaktyvumo koeficientas, patobulinta apsaugos valdymo sistema. Reaktorius bus ugesintas, net jeigu jame nebus vandens. Dabar bet kokio 123

galingumo reakcija ugesinama per 5 sekundes. Reaktori RBMK saugumas padidjo 8 kartus. Maai radioaktyvios mediagos bitume bus laidojamos, nes kito bdo dar neturime. Pavojingi atidirb elementai specialiais vagonais konteineriais bus iveami saugyklas, kurios statomos u Lietuvos rib. Buvo paliestas elektrins ilgaamikumo klausimas. Prisimenu, lankantis elektrinje prie kelias savaites man aikino, kad pirmasis blokas dirbs, kiek priklauso trisdeimt met. O dabar respublikos MA Fizikini-technini energetikos problem instituto direktorius Jurgis Vilemas sak, jog, specialist nuomone, pirmasis reaktorius gali dirbti 1015 met. Tai rodo jo bkl. Numatytas statyti reaktorius, kuris jau paseno, dar nepradjs dirbti. Analogiki reaktoriai bus statomi Kursko, Smolensko elektrinse. Yra neaikum ir dl paios vietos, kur pastatyta elektrin. Geologin sandara elektrins rajone blogai itirta, neatkreiptas dmesys, kad u 32 kilometr yra buvs ems drebjimas. Reaktorius gali pakrypti. Nerimo pilna buvo ir respublikos MA Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojo Romo Pakalnio kalba. Liepos mnes vis savait per 2 kilometrus nuo elektrins naudojamo vandens imetimo vietos jo temperatra buvo 320 C, o viso eero paviriaus 300 C. Tai ymiai virija norm. Vargu ar dl to kalti tik karti orai. Kas kaltas, kad Ignalinos rajone iaugo atomin elektrin? Vargu ar iandien galime tuo kaltinti vien ar kelis asmenis. Bet aiku viena: turime unikal stagnacijos laik palikim. Grsming palikim. Lietuvos mokslininkai padar ivad, kad galima sutikti su 3000 MW galingumo elektrins statyba prie Drki eero. Vliau, kai buvo nutarta padvigubinti galingum, ms nuomon ignoravo, projektas respublikoj su niekuo nederintas. Ignalinos AE savo parametrais pasenusi 50 met. Jurgis Vilemas pasak: A buvau atomins energetikos alininkas, bet dabar pradjau abejoti ms galimybmis. Anksiau i viraus buvo irima ir sprendiama. Anksiau visuomens nuomone maai kas domjosi, dabar jos ignoruoti negalima. Juro Polos nuomone laikui bgant, reaktori patikimumas maja. Las, skirtas treiam blokui, geriau panaudoti apsaugai stiprini. O jei ia mes nesutariame pasikvieskime specialistus i Tarptautins atomins energetikos agentros, tarptautin komisij. Tegul ji sprendia dl treiojo bloko, kartu ir du kitus pairt. Visuomen nusistaiusi prie treij blok, tad skubti su statyba nedera. TSRS atomins 124

energetikos ministras Nikolajus Lukoninas pasil, jeigu Drki eere kyla temperatra, reikia mainti elektrins galingum. Saugiai dirbanti atomin elektrin maiau teria gamt, nei ilumin. To meto Taryb Lietuvos KP Centro Komiteto Sekretoriaus Algirdo Brazausko ir Lietuvos TSR Ministr Tarybos Pirmininko Vytauto Sakalausko nuomon buvo vieninga: ukonservuoti treiojo bloko statyb. Negalima jo statyti, kol nra dokumentacijos, kol ne viskas suderinta. Reikalinga speciali neinybin valstybin ekspertiz. Praoma, kad komisij paskirt alies (SSRS aut.) Moksl Akademija, o atlikt ymiausi alies ir usienio specialistai. Lietuvos vadovai um nedviprasmik pozicij. Rizikuoti neturime teiss. Nei savo, nei vaik ir ank likimu. Taip baigsi diskusija labai aktualiu Ignalinos AE treiojo bloko statybos nutraukimo klausimu. Apibendrinus 1988 m. dienraio Komjaunimo tiesa Z. Vaivilos straipsnius, kuriuose aptariamos labai aktualios problemos, lieianios Ignalinos AE saugum bei ios elektrins aplinkos apsaug, galima teigti, kad dl diskusijos sensacingumo ji buvo nukreipta ne tik prie Ignalinos AE, bet ir prie Lietuvos mokslininkus, tirianius elektrins aplink. Triukinanti mokslinink, kuriuos i straipsni autorius n karto nesikreip, o rmsi nepagrsta, tendencinga informacija, kritika buvo neobjektyvi. Tuo naudojantis, kakieno mginta nieko nepaisant susikrauti politin kapital. Siekdami savo tikslo, tokie mons naudojosi visokiomis ne visada siningomis priemonmis. Nepagrsti eidinjimai, skambs lozungai neprisidjo prie tiesos iekojimo. Tariamai kilni tiksl priedanga buvo naudojama meitui, visuomens klaidinimui, sukl nepasitikjim, netikrum, nepagrst baim. Po nepagrst, danai nekompetenting ir tendencing bei eidi teigini Ignalinos AE ir mokslinink adresu spaudoje pasirod nemaai specialist pasisakym, kuriuose objektyviai vertinama Ignalinos AE bei jos aplinkos padtis. Spalio 18 d. Vakarins naujienos (1988 m. Nr. 238) straipsnyje Tikras padties atspindis atspausdino korespondents B. Maiens pokalb su J. Vilemu, J. Virbicku, R. Jasiulioniu, L. Amantu ir kt. apie atomin energetik, Ignalinos AE ir jos aplink: Susidar domi situacija: informacijos, kuri toli nuo teisybs, gerokai daugiau negu tos, kuri atspindi tikr padt. Gal ir tauriu 125

tikslu ji koncentruota ublokuoti treiojo Ignalinos atomins elektrins bloko statyb, itokiu anginiu odiu forum-susitikim Ignalinos AE. Lietuvos energetika. Aplinka, kur sureng LTSR inijos draugijos Kauno miesto organizacijos valdyba drauge su LTSR MA Fizikini-technini energetikos problem institutu, pradjo io instituto direktorius, atomins energetikos specialistas, Lietuvos TSR MA akademikas Jurgis Vilemas. Prabgus penkiolikai met paaikjo, kad atomin energetika perspektyvi tik pakankamai aukt techninio socialinio isivystymo lyg pasiekusioje visuomenje. I ia ir kyla visuomens opozicija atominei energetikai. I ia ir enklus AE statyb alyje sumajimas. Radioaktyvaus terimo normos, aikino LTSR MA Zoologijos ir parazitologijos instituto direktoriaus pavaduotojas Juozas Virbickas, nustatytos atominio amiaus pradioje, ir tik mogui. Kaip reaguoja augalai, gyvnai, niekas netyr. Be to, neitirtas ir ilumos poveikis. Dl neritmingo elektrins darbo temperatr svyravimai labai veikia smulkius padarus. Drki eere pakilus temperatrai iki alyje galiojani norm (kurios nustatytos Ukrainos piet vanden pavyzdiu), visa altamg fauna pasmerkta praiai. Mokslinink duomenimis, radioaktyvij mediag koncentracija ia madaug sutampa su ta, kuri buvo prie elektrins statyb. Chemini mediag pati elektrin aplink nepaskleidia. J nemaai pateko eer i laikino statybinink miestelio, patenka i komunalini tras, daugja dl biologini proces vandenyje. Toksini mediag didelmis koncentracijomis nerandame. Taiau visai neseniai kartu su kolegomis i Botanikos instituto isiaikinome, i kur patenka ypa agresyvs sulfatai. Jie teka i elektrins specialaus paruoimo cecho. Pleiasi gelmse bedeguon zona, daugja sulfat, ir prasideda nelabai geri procesai. Projektuotojai ir energetikos inybos atsipirko: imokjo kompensacijas. Taiau, kas paskaiiuos al dl to, kad nyksta reliktiniai viagyviai, uvys, nemaai kit gyvn?. Spalio 20 d. Dienratyje Kauno tiesa (1988 m. Nr. 242) straipsnyje Ignalinos AE: pavojinga neinia pavieintas Eltos korespondento Artro Mankeviiaus pokalbis su Fizikos instituto atomins elektrins aplinkos sektoriaus vedju R. Jasiulioniu. Interviu raoma: Ms sektorius buvo kurtas padaugjus darb pagal respublikin program Ignalinos AE aplinkos ekologijai tirti. Pagal j dirba ir kiti respublikos Moksl Akademijos institutai. Nuo 1978 met matuojame visus radio126

nuklidus ore, registruojame gama spinduliavimo lyg. Periodikai atliekami imest per AE kaminus radioaktyvij inertini duj gama spinduliavimo matavimai pavjins AE puss vairiuose takuose patvirtina ESM skaiiavimus. Tokiu bdu vertiname jonizuojanio spinduliavimo pakitimus ore, emje, vandenyje, gyvnuose, augaluose, vykstanius per ilg laik. Drki eero dumble labai nedideliais kiekiais kaupiasi radioaktyvi geleies, chromo, kobalto izotop nuosdos. Augaluose taip pat aptinkame radioaktyvi cezio izotop, kurie buvo atneti i ernobylio ir yra ypa pavojingi dl ilgaamikumo. Ms matavimo stotyje, esanioje viename i pavojingiausi AE aplinkos tak, per 1987 metus susidar apie deimtadalis ios leistinos normos. Prajusiais metais mes savo prietaisais ufiksavome 96 radiacinio fono pakitimus, kurie bent kiek virijo nuolat esant vidutin lyg. Daniausiai tai vyksta stabdant ir paleidiant energoblokus. Nors leistinos normos nebuvo paeistos, bet manau, mons apie tai btina informuoti. Rugsjo 9 d. Komjaunimo tiesa (1988 m., Nr.174) straipsnyje Ms nuomon ignoravo vl rao: Kaip buvo skelbta spaudoje, priimtas nutarimas ukonservuoti Ignalinos atomins elektrins treiojo energobloko statyb. Pagrindin tokio sprendimo prieastis nra patvirtinto statybos projekto, neisprsti saugaus eksploatavimo klausimai. urnalistas A. Mankeviius kalbasi su iame posdyje dalyvavusiu anuomet Lietuvos SSR MA viceprezidentu Algirdu ukausku: Dl didjanio elektros energijos vartojimo Lietuvoje, gretimuose regionuose buvo nusprsta statyti AE. Pasirinktas Drki eeras. Respublikos specialistai paskaiiavo, kad prie io eero galima statyti dviej, daugiausiai trij milijon kilovat galingumo AE. Tokios elektrins statybai buvo duotas ms respublikos sutikimas, neprietaravo ir specialistai. Vliau, neatsiklausus ms mokslinink ir nesuderinus su atitinkamomis respublikos gamtos apsaugos organizacijomis, nusprsta statyti 6 milijon kilovat galingumo AE. Nuo io deimtmeio pradios respublikos mokslininkai vis laik prietaravo tokiam primestam sprendimui. Nors mes vis laik buvome prie tok elektrins galingum, bet su ms mokslinink ir apskritai respublikos nuomone nebuvo skaitomasi. Sanitarin leistina eero vandens temperatra 280 C. i met vasar, dirbant abiem blokams nepilnu pajgumu, vandens temperatra buvo vir 300 C, o atskirose eero vietose iki 340 C! Tai atsiliep ne tik eero florai ir faunai, bet ir visai j supaniai aplinkai. Tai neigiamai 127

paveik ir elektrins darb. Pavyzdiui, ymiai ilus eero vandeniui, jis maiau auina elektrin, krenta jos naudingo veikimo koeficientas (NVK). ilus eerui, jame apsigyveno moliuskai dreisenos, kuri dabar prisiveis apie 6 tkstanius ton, o artimiausiais metais, kaip prognozuoja biologai, j priaugs iki 35 tkstani ton. iais moliuskais jau dabar apauga AE kondensatoriai, dl to sutrinka j veikimas, tenka stabdyti reaktori. Ignalinos AE jau dabar kenkia pati sau. Jeigu bus pastatytas treiasis energoblokas, tai auintuvo Drki eero temperatra pakils, pranoks visas leistinas sanitarines normas. Visikai sulugs dalies Nacionalinio parko ekologinis reimas ir pablogs AE darbas, dar labiau kris veikiani blok NVK. Jeigu Drkiai gali auinti trij milijon kilovat AE jgaines, tai statyti ia buvo galima ne didesn kaip 2000 MW galingumo. Treiasis energoblokas pradtas statyti be galutinio projekto, kuris nra nei derintas, nei patvirtintas. Todl daug respublikos organizacij prietarauja statybai. Be to, iki iol neatlikti btini geologiniai tyrimai, kurie gali bti vykdomi pagal grietus reikalavimus ir normatyvus. Vandeniu auinami grafitiniai reaktoriai RBMK patys nepatikimiausi. Tai paymta specialioje oficialioje ataskaitoje. ernobylis patvirtino specialist skaiiavimus. Usienyje RBMK tipo ir apskritai vandeniu auinami grafitiniai reaktoriai atominse elektrinse nestatomi reikia rpintis jau veikiani reaktori saugia eksploatacija. Yra ir daugiau fakt, kurie prietarauja treiojo RBMK reaktoriaus statybai. Grtant prie treiojo energobloko, reikia ne j statyti, nes energetiniu poiriu ateiiai jis nieko neduos, o galvoti, kaip apie 2005 metus ukonservuoti dabar veikianius reaktorius. Reikia sprsti, ar nepastaius naujos elektrins tokio pat galingumo atomins ar ilumins, krenamos gamtinmis dujomis. Tyrimai vairiose alyse patvirtina, kad atomin energetika iuo metu yra variausia: ji maiausiai teria or, taupo milinikus kiekius organinio kuro. Tik su slyga AE turi bti auktos technins kultros ir kokybs bei patikima. Rugsjo 17 d. Savaitratyje Literatra ir menas (1988 m., Nr. 38) L. Jacineviiaus straipsnyje Ne mes ir ne js skaitome: Sniek vyko apie 40 mokslo vyr, daktar bei kandidat, inijos lektori, tursiani ateityje informuoti Lietuvos gyventojus apie reikalus Ignalinos atominje elektrinje. Susirpinim kl visai neseniai vienas po kito vyk gaisrai paioje elektrinje, atkakliai plintantys gandai, jog, 128

nepaisant Lietuvos Vyriausybs nutarimo, statyba tebevykdoma treiajame bloke. Treiasis blokas nestatomas, pabria AE partins organizacijos sekretorius J. Salnikovas. 800 darbinink Vakar statybos tresto ataukti i statybos ir bus panaudoti kitiems darbams. Gandams pagrindo duoda tik pasiruoimas konservavimui, kadangi privalome siekti kuo maesni nuostoli. Elektrins direktorius A. Chromenko kategorikai neigia Drki eero neleistin temperatros svyravim ir utertum kompleksonais bei avarijos galimybe elektrinje. Automatizuotos avarins sistemos iuo metu sustabdo reaktori darb per dvi sekundes. Vl kliuvo ramybs drumstjui Z. Vaivilai, nurodiusiam pernelyg ilg kai kuri izotop suirimo laik. Toliau iame straipsnyje raoma: Kas irykjo i io inijos organizuoto susitikimo su AE vadovybe? Pirmiausia, jog rodinti Ignalinos AE visik saugum nra prasms. Antra, kad elektrins aplinkos ir Ignalinos eer tyrimai vykdomi vairi inyb nesuderinti tarpusavyje, o gaunami duomenys yra prietaringi. Bet prieita prie bendro suvokimo, jog rimtam pokalbiui susirinko ne mes ir ne js, kad svarbiausia ne mundurai, ne planai, o pareiga utikrinti bsim kart normali buit. Kovo 2324 d. Komjaunimo tiesa (1989 m. Nr. 57; 58) publikuoja Lietuvos alij koordinacins tarybos nario S. Lapienio pokalb su to meto Lietuvos SSR Moksl Akademijos Fizikini-technini energetikos problem instituto direktoriumi J. Vilemu. iame pokalbyje plaiai aptariamos pagrindins Ignalinos AE praeities ir ateities problemos. To meto aplinkybs lm, kad buvo pradta projektuoti 4000 MW galingumo atomin elektrin prie Drki eero su RBMK tipo reaktoriais. Numatomas galingumas iaugo iki 6000 MW. Statyti buvo planuojama dviem etapais (po 3000 MW). inoma, niekas nesidomjo, kokia Respublikos specialist nuomon iuo klausimu. Antra vertus, norint prietarauti, reikjo labai svari argument. Turjome tik vien rimt motyv Drki eeras per maas tokio milino ilumai. Jau ateidavo neoficialios inios apie nemalonius incidentus su dideliu radioaktyvumo imetimu Leningrado ir ernobylio AE. Buvo kurta atomins energetikos komisija prie LTSR MA Prezidiumo. Vienas i pagrindini tiksl buvo koordinuoti Respublikos mokslo staig pastangas, kad bt galima daryti tak vyki eigai, 129

ginti Respublikos interesus, ypa susijusius su gamtos apsauga. Vliau pagrindinis komisijos dmesys buvo skirtas 1975 m. pradtai labai plaiai Drki eero hidrofizini ir hidrobiologini tyrim programai, kad ateityje turtume visapusik, gerai pagrsta informacij apie visus fizikinius, cheminius ir biologinius procesus eere, kai bus paleista elektrin. i informacija buvo labai reikalinga norint prognozuoti ekologin eero bkl, argumentuotai nustatyti ribin AE galingum. iandien galima drsiai teigti, jog tik i labai plai tyrim dka ikovojome, kad Ignalinos AE projektinis galingumas buvo sumaintas iki 4500 MW. inoma, ia gerokai padjo ir ernobylis. Kaip jau minjau, atomins energetikos komisija sutelk vairi institut pajgas kompleksikai tirti vis Ignalinos AE aplink. ie darbai buvo pradti dar gerokai prie statybos pradi, ir dabar turim sukaupt visapusik informacij apie gyvnij ir negyvj gamt Ignalinos AE galimo poveikio zonoje, ityrme vairi aplinkos komponent kitimo dinamik. Aplinkos tyrim darbai nuolat pleiami. Sudaryta svarbi tarpinybin programa Ignalinos AE aplinkai kompleksikai tirti, nuolat kaupiama visa reikalinga aparatra, paruoti kvalifikuoti moksliniai kadrai. iais metais vedama eksploatacijon Moksl Akademijos stacionarin ekologini tyrim baz Drki eero iaurinje pakrantje, numatoma rengti priklausani tik Moksl Akademijai automatizuot atmosferos, eero ir ems paviriaus radioaktyvaus utertumo kontrols sistem. Visuomen bus detaliai supaindinama su visais matavim rezultatais. Tokia kontrol atliekama ir dabar, taiau matavim tak skaiius per maas, matavimai atliekami per retai. Sukaupti duomenys rodo, kad iandien Ignalinos AE kol kas dirba variai, aplinkos utertumas radioaktyviomis mediagomis beveik nepastebimas. Ventiliaciniais kanalais imetama radioaktyvi mediag deimtis kart maiau u leistinas normas ir pastaruoju metu teriama vis maiau. Vanduo eere neturi jokio radioaktyvaus utertumo, susijusio su Ignalinos AE. Reikia pastebti, kad elektrin turjo kelet incident, jog aplink buvo imetama gerokai padidinto radioaktyvumo ventiliacinis oras, taiau tai nepaliko pdsak aplinkoje. Pastaraisiais metais toki atvej nepastebta, nors buvo tikrinama labai atidiai, ypa 1988 m. iem ir pavasar, kai Respublikoje sklido gausyb visikai nepagrst gand apie padidint radioaktyvum. Galimi elektrins darbo sutrikimai, ir su tuo susij neyms ir nepavojingi radioaktyvi mediag imetimai 130

aplink sudaro ne tiek technin ar ekologin, kiek psichologin problem. Kaip pasiekti, kad gyventojai teisingai suprast real pavoj, objektyviai vertint atomins energetikos naud ir al tai atomins energetikos komisijos veiklos aktuali sritis. Taiau nuveikta ioje srityje labai nedaug. Komisija, matyt, taip pat per maai informuoja visuomen apie savo veikl. Nemaai to, kas buvo pasakyta aukiau, atlikta ms institute. Tai detalus Drki eero regiono hidrologijos, paties eero hidrotermikos ir hidrodinamikos tyrimas tiek prie paleidiant elektrin, tiek ir jai veikiant. ie darbai bus vykdomi tol, kol nusistovs visi gamtiniai procesai tame regione. Jais remiasi Moksl Akademijos ir kit alies institut hidrobiologai ir hidrobotanikai, vykdydami savus tyrimus Drki eere. Artimiausiu laiku numatome pradti regiono hidrosferos radioaktyvuno tyrimus. Institutas tiesiogiai vykdo mintos stacionarins ekologini tyrim bazs, kurios vert apie 1 mln. rub., statyb. Sausio 14 d. Lietuvos rytas (1989 m., Nr. 11) Lietuvos alij koordinacins tarybos nario J. Tamulio straipsnyje Radiacijos normos: teoriniai principai ir reals popieriai ra: Didioji dalis miest iais laikais turi vandens valymo renginius. Sniekus taip pat. Veikiant valymo renginiams, kaupiasi dumblas, kurio susidaro gana daug, ir jo utilizavimo problema gana atri visame pasaulyje. Su iuo dumblu susijusios problemos Sniekuje yra iek tiek kitokio pobdio. Buvo paimti keli dumblo mginiai, ir Lietuvos MA Fizikos instituto Atomini elektrini monitoringo laboratorijos darbuotojai padar j spektrin analiz. Pasirod, kad dumble gausu radionuklid. Rinkinys gana platus tai cezis-134, 137, niobis-95, cirkonis-95, manganas-54, geleis59 taisykls ir normos nepaeistos. ie radionuklidai pateko ia buitins kanalizacijos ataka i elektrins. Vienas altinis visikai aikus tai specialij drabui skalbykla. Anot oficiali dokument, trij paskutinij skalavim vanduo yra ileidiamas buitin kanalizacij. Visa tai tsiasi nuo elektrins darbo pradios. 1986 met vasar elektrin patikrino spec. skalbyklos vandens sudt ir nustat, kad is vanduo yra tiek utertas radionuklidais, kad jo negalima pilti miesto kanalizacij. Jei tikti oficialiais dokumentais, buvo padaryti pakeitimai ir vandens utertumas sumaintas apie 200 kart. Iki 1986 met vasaros valymo rengini dumblas turjo bti tiek utertas, kad tapo radioaktyviomis atliekomis 131

(pagal galiojanias normas). is dumblas jau seniai kakur ivetas. Paskutinioji vieta buvs vyro karjeras. Vanduo i Sniekaus valymo rengini keliauja Skripk eerl (jau be gyvybs), o i jo Drki eer. Absoliuti dauguma radionuklid lieka valymo rengini dumble, taiau dalis j patenka eer. I elektrins radionuklidai vairiais bdais patenka Drki eer. Lietuvos MA ruoiasi ileisti knyg ilumin energetika ir aplinka apie Drki eero bkl (pradjus eksploatuoti Ignalinos AE). iai knygai Sjunginio elektrotechnikos MTKI profesorius I. Jegorovas pateikia instituto paskaiiuotas leistinas radionuklid koncentracijas eero dumble. Profesoriaus I. Jegorovo tikrai neapkaltinsi paaliavimu. Anot jo, maksimaliai leistina stroncio-90 koncentracija 100 kart maesn, negu leidia elektrinei iduotas dokumentas. Ignalinos AE yra duotas leidimas taip uterti Drki eero dumbl, kad pagal paragraf jis taps radioaktyviomis atliekomis. Jas, kaip inia, reikia laidoti laikantis tam tikr taisykli. Ignalinos AE statyba ir eksploatacija ikl daug ekologijos, gamtosaugos bei socialini problem, kurias sprsti buvo btina. Siekiant detaliau vertinti Ignalinos AE tak aplinkai ir objektyviai atsakyti daugel spaudoje keliam klausim dl ios elektrins poveikio aplinkai, reikjo sukurti Ignalinos AE regiono, kaip gamtos komplekso, tyrim program, neapribot kokios nors inybos interes ir galimybi. J vykdant, buvo galima tiktis mokslini ivad, kuri reikia formuojant gamtonaudos, gamtosaugos bei moni sveikatos apsaugos priemoni strategij normaliomis ir avarinmis Ignalinos AE eksploatacijos slygomis. Mokslo program Atomin energetika ir aplinka kurti paskatino 1990 m. rugsjo 19 d. Lietuvos Respublikos AT Prezidiumo nutarimu kurtos Valstybins komisijos Ignalinos AE eksploatavimo ir Sniekaus gyvenviets pltojimo koncepcijai parengti ivados, taip pat ilgus metus trukusi Ignalinos AE regiono ekologini tyrim patirtis. Program pareng specialistai i mokslo ir studij institucij: Botanikos instituto, Ekologijos instituto, Geografijos instituto, Geologijos instituto, Fizikos instituto, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos onkologijos centro, Vilniaus pedagogikos universiteto, Vilniaus universiteto, Respublikinio higienos centro. Programa parengta per 19911993 metus. Mokslo program Atomin energetika ir aplinka reng ios programos taryba, o leidin Botanikos instituto vyr. moksliniai bendradarbiai 132

R. Pakauskas ir K. Sadauskas. Mokslo programos vade paymima, kad nuo 1979 met, tik pradjus statyti Ignalinos AE, Lietuvos mokslo institut ir auktj mokykl specialistai pradjo tyrinti Drki eer bsimj Ignalinos AE auinimo basein ir region aplink j. Pirm kart atomini elektrini statybos buvusios Soviet Sjungos ir kit krat praktikoje buvo taip isamiai tiriami antropogeninio poveikio padariniai gamtai. Dar prie paleidiant Ignalinos AE pirmuosius energinius blokus, ufiksuoti nemai Drki eero vandens kokybs ir biocenozi struktros bei j funkcionavimo pakitimai, susij su statyba. Daugelio gamtosaugos problem, eksploatuojant Ignalinos AE, bt pavyk ivengti arba bent jas sumainti, laiku atsivelgus gautus mokslini tyrim rezultatus ir deramai vertinus rekomendacijas. Deja, nepagrsta mokslinink, tiriani Ignalinos AE aplink, kritika, spaudoje pateikiama klaidinga informacija, neretai ir tarpinybins klitys trukd tinkamai koordinuoti darbus ir maksimaliai panaudoti tyrintoj sukaupt mokslin informacij. Vis labiau rykjo poreikis sukurti Ignalinos AE regiono, kaip vieningo gamtos komplekso, tyrim program, neribojam kokios nors inybos interes ir galimybi. J vykdant, buvo galima tiktis teorikai bei praktikai verting ir objektyvi rezultat ir mokslini ivad, kuri reikia formuojant gamtonaudos, gamtosaugos bei moni sveikatos apsaugos priemoni strategij ne tik normaliomis Ignalinos AE veiklos slygomis, bet ir itikus avarijoms. ios kompleksins tyrim programos tikslas vertinti ilumos, cheminio ir radiacijos poveikio gamtai padarinius. Suprantama, Ignalinos AE taka monms neapsiriboja vien tiesioginio radiacinio ar cheminio utertumo veikimu. Rykjo vairios socialins, psichologins ir demografins problemos, kuri nebuvo galima ignoruoti ar laikyti antraeilmis, optimizuojant atomins energetikos bkl Lietuvoje. Aktualus ios programos realizavimo tikslas parengti kompleksinio antropogeninio poveikio ekosistemoms vertinimo strategij. Vykdant kompleksin mokslini tyrim program, numatytos pagrindins tyrim uduotys ir kryptys: 1. Ignalinos AE regiono ekosistem bkl ir raidos perspektyvos: 1.1. Drki eero Ignalinos AE auinimo baseino hidrologijos tyrimai. 1.2. Drki eero Ignalinos AE auinimo baseino hidrochemijos tyrimai. 133

1.3. Drki eero ir Ignalinos AE aplinkos radioekologijos tyrimai. 1.4. Drki eero Ignalinos AE auinimo baseino hidrobiologijos tyrimai. 1.5. Ignalinos AE regiono landafto ir jo komponent tyrimai. 2. Ignalinos AE taka monms ir visuomens procesams: 2.1. Medicinos ir biologijos moni tyrimai Ignalinos AE takos zonoje. 2.2. Sociologijos tyrimai Ignalinos AE ir regione. 2.3. Ekologijos ir aplinkosaugos studijos Ignalinos AE regione. 3. Racionali gamtonauda ir aplinkosauga Ignalinos AE regione: 3.1. Ignalinos AE avarij padarini aplinkai prognoz ir profilaktikos priemons. Dalyvaudami programoje Atomin energetika ir aplinka, Botanikos instituto Radioekologijos laboratorijos specialistai 19931996 m. atliko technogenini radionuklid akumuliacijos Drki eero hifdrofituose ir dugno nuosdose tyrimus, kurie parod, kad radioekologin Drki eero bkl nra stabili. Ji kasmet kinta, priklausydama nuo kintanio radionuklid, patenkani eer i Ignalinos AE su nuotekomis, altinio ir kiekio. Buvo nustatyta, kad daugiausiai radionuklid i Ignalinos AE Drki eer patenka su paildytu vandeniu ir pramonins-lietaus kanalizacijos nuotekomis. 60Co ir 54Mn dl stiprios paildyto vandens srovs ipylimo kanale su vandens masmis ir dugno nuosdomis intensyviai perneami pagrindins eero dalies litoral. Tyrimai taip pat parod, kad Drki eere formuojasi antrinis ilgalaikis taros radionuklidais altinis dugno nuosdos. Dugno nuosdos, kaip konservatyvi vandens baseino sistema, gerai atspindi ilgalaik jo tar 137Cs ir 90Sr, taiau ilgalaik tar 60Co ir 54Mn geriau parodo daugiamei vendr aknys, kuriose i radionuklid aktyvumo koncentracija yra ymiai didesn, negu dugno nuosdose. Hidrofitai greiiau, negu dugno nuosdos, parodo vandens baseino taros radionuklidais padidjim, nes jie yra pirmas barjeras, sulaikantis patekusius vandens basein radionuklidus. Taiau hidrofitai vandens baseino tar atspindi tik vienos vegetacijos sezono metu. 1994 m. Ignalinos AE regiono sausumos radioekologins bkls vertinimui buvo atliktas augal radiogeocheminis kartografavimas, pasirenkant skirtingus landafto komponentus bei geriausiai radionuklid akumuliacij atspindinias augal ris. Atlikus Drki eero priekran134

ts ir Ignalinos AE sausumos regiono testini augal ri radioekologinius tyrimus, nustatyta, kad Drki eero priekrants augaluose akumuliuojasi ne tik 137Cs ir 90Sr, bet ir Ignalinos AE veiklos produktai 60Co ir 54Mn. Ypa dideli i radionuklid kiekiai rasti organins kilms snaose. Priekrants augaluose nustatytos palyginti auktos 90Sr aktyvumo koncentracijos. Juose, kitaip nei sausumos biotop augaluose, io radionuklido aktyvumo koncentracija buvo ymiai didesn, negu 137Cs. Didiausios 137Cs aktyvumo koncentracijos aptiktos ariausiai Ignalinos AE bei kitos eero puss pakrants teritorij augaluose. Geriausiai 137 Cs akumuliuoja kiminai ir samanos. Visuose tirtuose sausumos augaluose rastas 60Co. Augal augimviei dirvoemyje io radionuklido nebuvo. Sausumos augalai, kaip pirmas barjeras, sulaikantis i atmosferos patenkanius radionuklidus bei akumuliuojantis juos i dirvoemio tirpalo per akn sistem, geriau ir greiiau nei dirvoemis parodo ekosistemos tar radionuklidais. Ignalinos AE regiono sausumos ekosistem radionuklidai patenka i atmosferos su aerozolinmis ikritomis, o Drki eero priekrant jie daugiausiai patenka su Ignalinos AE nutekamaisiais vandenimis. Nustatyta, kad nuo 1994 iki 1996 m. Ignalinos rajono miko augaluose irykjo 137Cs aktyvumo koncentracijos majimo tendencija. Botanikos instituto Radioekologijos laboratorijos specialistai, vykdant program Atomin energetika ir aplinka, dalyvavo Drki eero ekotoksikologins bkls vertinimo tyrimuose. Drauge su Ekologijos instituto specialistais atlikt Ignalinos AE nuotek, Drki eero vandens ir dugno nuosd biotestavimo daugiamei tyrim (1989 1996 m.) duomenys parod, kad visi Drki eer patenkantys nutekamieji vandenys yra daugiau ar maiau kenksmingi hidrobiontams. Labiausiai toksiki yra kins-buitins kanalizacijos ir pramonins-lietaus kanalizacijos nutekamieji vandenys pagrindinis Drki eero chemins taros altinis. Drki eero vandens toksikum lemia su nuotekomis i Ignalinos AE patenkanios ne radioaktyviosios, bet chemins mediagos bei j sukelti sinergetiniai poveikio efektai. Nors Ignalinos AE nuotekas galima priskirti prie santykinai emo ar vidutinio toksikumo nuotek, taiau rykus i vanden toksinis ir genotoksinis poveikis bei dugno nuosd auktas toksikumas rodo, kad i vanden poveikis Drki eero ekotoksikologinei bklei nra geras. Skripk eeras, kur patenka Ignalinos AE ir Visagino gyvenviets kins-buitins 135

kanalizacijos nuotekos (po valymo) tampa antriniu Drki eero taros altiniu, nes Skripk eero vanduo, kuriame matoma toksikumo didjimo tendencija, Vosyliki upeliu patenka Drki eer. Tyrim duomenys parod, kad emo ir vidutinio toksikumo nuotek biologini efekt vertinimui btini kompleksiniai tyrimai, naudojant jautrius skirting trofini lygi testorganizmus, taikant tiek greitus, tiek ilgalaikius tyrimo metodus. 19902002 m. Radioekologijos laboratorijoje buvo tiriami radionuklid migracijos hidroekosistemose biologiniai dsningumai ir j poveikio augalams fiziologiniai bei genetiniai efektai, taip pat vertintos io poveikio pasekms. Taip pat buvo tiriami radionuklid biologins akumuliacijos ir sklaidos glavandens ekosistemos priekrantje ypatumai. Nustatyta, kad patekusi glavandenes ekosistemas radionuklid sklaid juose pirmiausiai lemia intensyvs radionuklid pasiskirstymo tarp pagrindini hidroekosistemos sand (vandens, dugno nuosd ir hidrofit) procesai. Patekus radionuklidams glavandenes ekosistemas, pirmame radionuklid jose migracijos etape svarbiausia akumuliacija hidrofituose ir procesai dugno nuosdose. Antrame radionuklid sklaidos hidroekosistemoje etape radionuklid migracij joje labiau lemia hidrobiologiniai veiksniai bei sedimentacijos procesai. Glavandens ekosistemos 137Cs sklaidoje pagrindinis vaidmuo tenka dugno nuosdoms, kuriose akumuliuojasi didiausi (iki 88 proc.) io radionuklido kiekiai. Nors vandenyje 137Cs lieka palyginti maai (iki 8 proc.), hidrofitai radionuklid labiau akumuliuoja i vandens, negu i dugno nuosd. Antropogenins taros slygomis, didjant 137Cs akumuliacijai hidrofituose, j vaidmuo, sijungiant iam radionuklidui biologins apykaitos rat, didja. Dugno nuosdos, kaip 137Cs deponavimo terp, geriausiai parodo glavandens ekosistemos taros iuo radionuklidu mast. Antra vertus hidroekosistemos taros 90Sr mast geriausiai atspindi hidrofitai. Vanduo dl palyginti em 137Cs ir 90Sr aktyvumo koncentracij neparodo realios hidroekosistemos taros mintais radionuklidais bkls, todl iuo poiriu yra maai informatyvus hidroekosistemos sandas. Gauti duomenys parod, kad sistemoje vanduo dugno nuosdos augalas, taip pat, kaip ir sistemoje vanduo augalas 137 Cs, 60Co ir 54Mn hidrofitai akumuliuoja i vandens, o ne i dugno nuosd, kuriuos ekranuodamos hidrofit aknys, sumaina jose i radionuklid akumuliacij i vandens sistemoje vanduo dugno nuo136

sdos augalas. 90Sr hidrofitai akumuliuoja tiek i vandens, tiek i dugno nuosd. 19881998 m. tyrimai parod, kad Drki eere stebima Ignalinos AE kilms radionuklid kiekio majimo tendencija. Drki eero priekrantje tirtuose augaluose ir organins kilms snaose 137Cs vidutin aktyvumo koncentracija buvo nuo 1,7 iki 3,2 karto, o 60Co nuo 8,2 iki 14 kart maesn, negu Ignalinos AE nuotek kanal augaluose ir organins kilms snaose. Dl Ignalinos AE nutekamj vanden poveikio vyksta 90Sr chemini form kaita, lemianti io radionuklido koncentravimo arba praskiedimo Drki eero priekrantje procesus. Nuo 1990 iki 2000 m. Radioekologijos laboratorijoje vyko Ignalinos AE nutekamj vanden, Drki eero vandens, bei sunkij metal ir j miini sukelt biologini efekt tyrimai, naudojant augalus testorganizmus. ie tyrimai parod, kad visi i Ignalinos AE Drki eer patenkantys nutekamieji vandenys yra labai ar maiau kenksmingi gyviems organizmams. Rykus i vanden genotoksinis poveikis bei auktas dugno nuosd toksikumas rodo, kad Ignalinos AE nutekamieji vandenys neigiamai veikia Drki eero ekotoksikologin bkl. Taiau Ignalinos AE nutekamj vanden kanal bei Drki eero vandens ir dugno nuosd toksin poveik daugiau lemia ne radioaktyviosios, bet chemins mediagos. Teriant basein net palyginti mao toksikumo nuotekomis, io baseino vandens ir ypa dugno nuosd toksikumas gali palaipsniui didti. Ignalinos AE ilto vandens ipylimo kanalo vandens ir put toksin poveik gali lemti sunkij metal ir kit juose esani toksikant, o taip pat ir vairi organini mediag kiekiai. Daugiaakn maur, sjamoji pipirn ir tradeskant sudaro pakankami jautr augal testorganizm kompleks, kuris parodo ne tik tiriam vandens mgini toksikumo bei genotokikumo lyg, bet taip pat leidia vertinti toksini mediag poveik tiek fiziologiniu, tiek genetiniu aspektu. Atlikus sunkij metal ir j modelini miini, kuri vienas buvo sumodeliuotas pagal Ignalinos AE paildyto vandens ipylimo kanalo vandenyje nustatytas metal koncentracijas, poveikio augalams testorganizmams daugiaaknei maurei ir tradeskantei, tyrimus nustatyta, kad modeliniuose miiniuose sunkij metal 50 proc. efektyvioji koncentracija (EC50) tiek daugiaaknei maurei, tiek tradeskantei buvo kur kas maesn, negu tok pat efekt iems testorganizmams sukelianios paviens 137

sunkij metal koncentracijos. Sunkij metal modeliniai miiniai sukl ymiai stipresn toksin ir genotoksin poveik, nei j sudtyje esantys pavieniai metalai. Tok sunkij metal miini toksin poveik veikiausiai lemia sunkij metal juose tarpusavio sveikos sukeliami sinergetiniai efektai. I vis tirt sunkij metal labiausiai toksiki augalams buvo Ag, Cd ir Cu, o maiausiai toksiki Al, Mn ir Zn. I modelinio sunkij metal miinio vaigdtojo mauraakio lsteli sienelje maiausiai akumuliuojasi Cr, o daugiausiai Pb ir Mn. Be to ie sunkieji metalai lstels sienelje akumuliuojasi ymiai labiau, negu protoplazmoje. ie metalai gana intensyviai patenka ir vidinius lstels kompartmentus, o tai gali lemti metal miinio toksin poveik. Todl sunkij metal toksinis poveikis augalams priklauso ne tik nuo i metal miinio kiekybins sudties, augaluose akumuliuoto j kiekio, bet ir nuo i sunkij metal pasiskirstymo lstels kompartmentuose. 2003 m. kartu su Fizikos instituto specialistais ityrus 137Cs, 90Sr ir Pu izotop genotoksin poveik tradeskantei bei vertinus i radionuklid jonizuojaniosios spinduliuots apvitos dozes nustatyta, kad Pu izotop jonizuojaniosios spinduliuots vidins apvitos doz tradeskantje sukl apie 100 kart didesn genotoksin poveik, nei 137Cs ir 90 Sr, kuri jonizuojaniosios spinduliuots vidins apvitos dozs buvo ymiai didesns, nei Pu izotop. 137Cs, kurio jonizuojaniosios spinduliuots vidins apvitos dozs buvo ymiai maesns negu 90Sr, u radionuklid buvo labiau genotoksikas. 137Cs, 90Sr ir Pu jonizuojaniosios spinduliuots tirt dozi ribose tradeskants generatyvinje sistemoje sukl negrtamus pokyius, taiau sukelt tradeskantje somatini mutacij tiesiogin priklausomyb doz efektas nenustatyta. 2004 m. Radioekologijos laboratorijos, Botanikos instituto Fiziologijos laboratorijos ir Fizikos instituto mokslininkai atliko 137Cs ir 90Sr jonizuojaniosios spinduliuots poveikio augalo augimui tyrimus. Tirta sjamoji pipirn. Atlikus iuos tyrimus buvo nustatyta, kad 137Cs nepriklausomai nuo io radionuklido aktyvumo koncentracijos, kuri buvo nuo 0,4 iki 440 kBq/l (kilobekerelis/litre), vandens terpje stimuliavo augalo akn ir antemins jo dalies augim, taiau slopino RNR-polimerazs II aktyvum lstels branduoliuose. 90Sr akn augim stimuliavo tik didiausioje tirtojo aktyvumo koncentracijoje (200 kBq/l), taiau maesns io radionuklido aktyvumo koncentracijos (nuo 0,1 iki 30 kBq/l), prieingai, stabd io augalo akn augim. 138

19951998 metais Radioekologijos laboratorijoje atlikti Ignalinos, Varnos ir Plungs rajon miko augal radioekologiniai tyrimai parod, kad didiausias augalijos taros 137Cs altinis yra dirvoemis, kuriame susikaup didiausias po ernobylio AE avarijos pateks io radionuklido kiekis. Taiau kuo seniau 137Cs pateko dirvoem ir kuo tviriau jis jame suritas, tuo maiau io radionuklido patenka augalus. Nustatyta, kad Varnos ir Plungs rajonus pateko ymiai daugiau 137Cs negu Ignalinos rajon. Ilgalaikiai testini augal ri 90Sr aktyvumo koncentracij tyrimai parod, kad labiausiai uterti 90Sr yra Plungs rajono augalai. Nuo 1994 iki 1998 m. pastebta 90Sr aktyvumo augaluose majimo tendencija. Didiausia 137Cs aktyvumo koncentracijos testinse augal ryse majimo tendencija Plungs ir Ignalinos rajonuose pastebta 1995 m. Nuo 1995 iki 1998 m. io radionuklido aktyvumo koncentracija augaluose kito neymiai. Varnos rajone 19941998 metais 137Cs aktyvumo koncentracija tirtuose augaluose keitsi ymiai maiau, negu Ignalinos ir Plungs rajonuose. 19951998 metais Radioekologijos laboratorijoje pradti radionuklid akumuliacijos sausumos augaluose tyrimai, kurie tsti 2003 2005 metais. Buvo tiriami augal ir technogenini radionuklid sveikos ypatumai sistemoje dirvoemis augalas skirtingomis ekologinmis slygomis. Ityrus 137Cs ir 90Sr akumuliacij sausumos ekosistemos skirting biotop augal ryse bei 137Cs sisavinim i dirvoemio nustatyta, kad 137Cs akumuliacijos lygi augaluose priklausomyb nuo biotopo buvo ymiai didesn, nei 90Sr. 137Cs akumuliacijos augaluose lygiai maai priklauso nuo io radionuklido kiekio dirvoemyje. Taip gali bti dl 137Cs bdingo vadinamojo senjimo dirvoemyje proceso. Vis dlto pagrindinis augalijos taros altinis 90Sr yra dirvoemis. Skirtingus 137Cs ir 90Sr sveikos sistemoje dirvoemis augalas ypatumus lemia nevienodi i radionuklid sklaidos sausumos ekosistemoje procesai, galintys priklausyti nuo vairi biotini ir abiotini veiksni. Ityrus 137Cs ir 40K aktyvumo koncentracij ir vertinus i radionuklid santyk testinse miko augal ryse skirtinguose Lietuvos regionuose bei ityrus koreliacinius ryius tarp 137Cs/40K santykio ir aplinkos meteorologini slyg nustatyta, kad Auktaitijos nacionalin park galima pasirinkti fonu, vertinant vairi Lietuvos region tar iuo radionuklidu. Didiausias kiekis ernobylio kilms 137Cs yra aptiktas i 139

atmosferos ikrit j akumuliuojaniose samanose. 137Cs/40K aktyvumo koncentracij santykiui didiausios takos i tirt meteorologini slyg turjo krituli kiekis, is santykis gali bti panaudotas nustatant, koki tak augalijos tarai 137Cs turi vairs taros altiniai ir ekologins slygos. Sausumos augaluose 137Cs ir 60Co akumuliacij lemia j morfologins ir ekologins savybs, biomass prieaugis per vegetacijos sezon ir dirvoemio tip, o 90Sr akumuliacij lemia akn tipai, stieb sumedjimo laipsnis ir augalo gyvenimo trukm. Pastebta, kad 137Cs daugiau akumuliuoja vienmeiai augalai, o 90Sr daugiameiai augalai. Radioekologijos laboratorijoje atlikta nemaai darb pagal sutartis su vairiomis organizacijomis ir mokslinmis staigomis. 19881999 m. sutarties Lietuvos vandenyse vyraujani taral poveikio kompleksiniai tyrimai su Ekologijos institutu tikslas buvo itirti skirting metal akumuliacijos vandens augaluose ir uvyse ypatumus, nustatyti metal pasiskirstym vairiuose uv audiniuose ir organuose bei vertinti vandens augal vaidmen metal skaidai glavandenje ekosistemoje. Taip pat buvo siekiama itirti vairi toksikant bei j modelini miini toksin ir genotoksin poveik augalams testorganizmams, atsivelgiant atskirus toksikantus bei miiniuose esanias j koncentracijas, nustatyti standartin toksikologin charakteristik efektyvij koncentracij (EC50) tiek atskiriems toksikantams, tiek ir j modeliniams miiniams, vertinti toksikant ir j modelinio miinio toksikumo laipsn. 1999 m. buvo vykdoma sutartis su Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultetutu Itirti 137Cs ir 90Sr akumuliacij abiotiniuose ir biotiniuose Nemuno baseino ekosistemos komponentuose. iame darbe pateikti duomenys apie 137Cs ir 90Sr bioakumuliacij Nemuno baseino ekosistemoje, i radionuklid pasiskirstymo tarp biotini ir abiotini ekosistemos sand dsningumus. Rasti veiksniai, lemiantys i radionuklid koncentracijos lygius tirtuose objektuose. Nustatyti tirt radionuklid ryiai tarp biotini ir abiotini ekosistemos sand. 20002001 m. drauge su Ekologijos ir Geografijos institut mokslininkais vyko Lietuvos Valstybinio mokslo ir studij fondo remiami tyrimai Lietuvos energetikoje naudojam skyst kur bei sorbent poveikis vandens organizmams ir jo ekotoksikologini pasekmi vertinimas. Botanikos instituto Radioekologijos laboratorijos darbo tikslas buvo vertinti orimulsijos, mazuto, bei sorbento VIP toksin poveik augalams, pasitelkus biotestavimo metodus. 140

20012002 m. atliktas bendras darbas su Fizikos institutu Kompleksinis sunkij metal ir radionuklid toksinio ir genotoksinio poveikio vertinimas. iuo darbu siekta nustatyti technogeni radionuklid akumuliacijos lygius bei procesus testinse vandens augal ryse Ignalinos AE ir celiuliozs-popieriaus pramons nuotek, branduolinje ir iluminje energetikoje naudojam komplekson, itirpusios organins mediagos bei tarpins taros fone; itirti sunkij metal Cd, Cr, Cu, Mn, Ni ir Zn bei radionuklid 137Cs, 90Sr ir Pu izotop vairi koncentracij bei j miinio toksin ir genotoksin poveik augalams testorganizmams ir vertinti j bendr poveik. 19972002 m. vykdyta sutartis su Valstybiniu uvivaisos ir uvininkysts centru Drki eero uv utertumo radionuklidais lygi vertinimas. Buvo nustatyta 137Cs, 90Sr, 60Co ir 54Mn aktyvumo koncentracija Drki eero uvyse: lydekoje, eeryje, karyje ir kuojoje, bei j organuose ir audiniuose, priklausomai nuo sezono ir uv amiaus. Nustatyta ryki tirt radionuklid aktyvumo koncentracij uvyse majimo tendencija. 2003 m. atliktas UAB Vilniaus hidroprojektas usakomasis darbas Grunt mechanins sudties, morfometrini bei radionuklid ir sunkij metal sudties ir kiekio tyrim rezultatai Ignalinos AE paeist, perduodam ems sklyp rekultivacijai. Nustatyta, kad AE paeist ems sklyp dirvoemyje tirt radionuklid aktyvumo koncentracija atitinka LAND 342000 numatytus nekontroliuojamuosius lygius, kuriems nekeliami radiacins saugos reikalavimai. Tirtame sklyp dirvoemyje Ignalinos AE produkt 60Co ir 54Mn aktyvumas buvo maesnis u minimal imatuojam. Gamtini radionuklid 40K, 226Ra ir 232 Th aktyvumas bei j aktyvumo santykiai dirvoemyje priklauso nuo uolienos struktros, taip pat ir nuo dirvodaros procesus lemiani veiksni. Vertinant Ignalinos AE paeist ems sklyp tar radionuklidais, o taip pat ir sunkiaisiais metalais, btina atsivelgti ios taros kritinius takus, kurie atsiranda reljefo dubose bei organinmis mediagomis tretame ar molingame dirvoemyje, taip pat vietose, kuriose dirvoemis yra utertas statybini mediag lauu. Nuo 2003 m. Botanikos instituto Radioekologijos laboratorija ir Fizikos, Geografijos ir Geologijos bei Energetikos institutai dalyvauja Lietuvos valstybinio mokslo ir studij fondo remiamoje programoje Radioaktyvi atliek susidarymo, j sklaidos, poveikio aplinkai ir mogui 141

tyrimai bei taikymai (RASSA). Radioekologijos laboratorijos darbuotojai tiria radionuklid kompleksin poveik augalams. Nustatyta, kad 137 Cs, 90Sr ir Pu izotop, akumuliuot tradeskantje, sukeltas poveikis, esant maai i radionuklid koncentracijai, rodo, kad i radionuklid aktyvumo koncentracijos nustatytos Drki eero augaluose kartu su chemine ir termine tara galjo turti takos jautri taros poveikiui augal ri iame eere inykimui, o tuo paiu ir augalijos pokyiams, kurie vyko eero hidroekosistemoje, pradjus veikti Ignalinos AE. Ityrus 137Cs jonizuojaniosios spinduliuots vidins ir iorins apvitos poveik sjamosios pipirns skl daigumui ir akn augimui nustatyta, kad, nepriklausomai nuo io radionuklido jonizuojaniosios spinduliuots tirtos vidins ir iorins apvitos dozs, didesnio poveikio sjamosios pipirns skl daigumui nebuvo, taiau stimuliuotas jos akn augimas, kuris nepriklaus nuo io radionuklido tirtos vidins ir iorins apvitos dozs, taiau akn augimas vidins apvitos atveju buvo stimuliuojamas maiau, negu iorins apvitos atveju. Toks 137Cs jonizuojaniosios spinduliuots vidins ir iorins apvitos tirt dozi sukeltas poveikis gali turti neigiam pasekmi tolesniam augalo vystymuisi. Nuo 1998 m. Ignalinos regiono sausumos ekosistemoje ir Drki eere atliekamas tik vienas kitas radioekologinis ir ekotoksikologinis tyrimas, o nuo 2000 m. tokie tyrimai i viso nevyksta, nes nra finansuojami. Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m. gegus 31 d. sakymu Nr. 189 Valstybins mons Ignalinos Atomins elektrins pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos gyvendinimo priemoni planas I dalyje Technins aplinkosaugins priemons 4 skyriuje Aplinkosaugins priemons (4.3. papunktyje) numatyta parengti ir pradti gyvendinti ilgalaik kompleksin mokslini tyrim program, siekiant prognozuoti ir vertinti jonizuojaniosios spinduliuots bei kit neigiam faktori poveik monms ir aplinkai Ignalinos AE regiono pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo laikotarpiu. Turjo bti parengta programa, vykdomi moksliniai tyrimai: 1. Jonizuojaniosios spinduliuots poveikio darbuotojams, regiono gyventojams ir aplinkai IAE eksploatavimo nutraukimo metu prognozavimas ir vertinimas bei priemoni jam sumainti identifikavimas. 2. Drki eero baseino hidrologini ir hidrochemini proces kaitos IAE eksploatavimo nutraukimo metu prognozavimas ir vertinimas. 142

3) Drki eero hidrobiologini proces ir IAE regiono gamtini kompleks pokyi IAE eksploatavimo nutraukimo metu prognozavimas, vertinimas ir priemoni jiems mainti identifikavimas. 2002 m. birelio 2 d. Lietuvos Respublikos kio ministro sakymu Nr. 4-211 patvirtintas naujas Valstybins mons Ignalinos atomins elektrins pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos gyvendinimo planas, kuriame Aplinkosaugos 4.3 papunktyje sakoma: Atlikti kompleksinius mokslinius tyrimus, siekiant prognozuoti ir vertinti IAE eksploatavimo nutraukimo poveik monms ir aplinkai IAE regione. io Lietuvos Respublikos kio ministro sakymo pagrindu 2003 m. buvo parengta Ignalinos AE aplinkos kompleksini mokslini tyrim programa pagal Valstybins mons Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos gyvendinimo priemoni plano, aplinkosaugini priemoni (4.3 papunktyje) dal: Atlikti kompleksinius mokslinius tyrimus, siekiant prognozuoti ir vertinti IAE eksploatavimo nutraukimo poveik monms ir aplinkai IAE regione. U ios programos vykdym atsakingi vietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Botanikos institutas, Fizikos institutas, Geologijos ir Geografijos institutai, Lietuvos energetikos institutas, Radiacins saugos centras, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. i programa buvo pateikta kio ministerijai. Remiantis 2004 vasario 18 d. Lietuvos Respublikos kio ministro Ratu dl paraikos pateikimo 2004 metams, kuriame raoma: Lietuvos Respublikos kio ministro 2003 m. birelio 2 d. sakymu Nr. 4-211 patvirtintame Valstybins mons Ignalinos atomins elektrins pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos gyvendinimo priemoni plane aplinkosaugos priemonse (4 punktas) numatyta: 4.3. Atlikti kompleksinius mokslinius tyrimus, siekiant prognozuoti ir vertinti IAE eksploatavimo nutraukimo poveik monms ir aplinkai IAE regione. ie moksliniai tyrimai gali bti visikai ar i dalies finansuojami i Valstybs mons Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fondo. 2004 m. kovo 12 d. Botanikos institutas, pritariant VU Ekologijos, Fizikos, Geologijos ir Geografijos, Lietuvos energetikos institutams, Vilniaus universitetui, Vilniaus pedagoginiam universitetui ir Radiacijos saugos centrui, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijai, antr kart (pirm kart 2003 m. birelio 12 d.) pateik Ignalinos AE aplinkos mokslini tyrim programos projekt 143

skirti l V Ignalinos atomins elektrins pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos gyvendinimo priemoni plano Aplinkosaugos skirsnyje numatytiems kompleksiniams moksliniams tyrimams. Realus tokios programos gyvendinimo pagrindas patirtis, gyta vykdant valstybin mokslo program Atomin energetika ir aplinka (19931997). Finansavimas i Valstybs mons Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fondo l kompleksiniams moksliniams tyrimams nebuvo skirtas, todl jokie moksliniai Ignalinos AE aplinkos ir Drki eero tyrimai nei prie elektrins pirmojo bloko eksploatavimo nutraukim, nei jo eksploatavimo nutraukimo metu nebuvo atliekami. Gal aktyvus visuomens domjimasis Ignalinos AE aplinkos ir Drki eero ekologine bkle bei diskusijos iuo klausimu spaudoje ir televizijoje, kaip tai buvo 19881989 metais, galt paskatinti Lietuvos Vyriausyb finansuoti Ignalinos AE aplinkos ir ypa Drki eero bei paeers mokslinius tyrimus. 2005 m. liepos 2 d. dienratis Lietuvos rytas (Nr. 152) jau paskelb straipsn, kuriame teigiama, kad Drki paeerms raomas mirties nuosprendis. iame straipsnyje paymima, kad vos u puskilometrio nuo Drki eero turt ikilti radioaktyvij atliek kapinynas, kur bus veamos ir laikomos kietosios arba sukietintos trumpaams mao ir vidutinio aktyvumo radioaktyviosios atliekos. Jos bus kaupiamos iki 2030-j, kol bus iardyta atomin elektrin ir baigtos tvarkyti visos atliekos. rengus kapinyn, pirmuosius 100 met jis bus aktyviai priirimas. Bsimasis kapinynas uims 3 hektar plot, o aplink j bus apie 300 m apsaugos zona. Ketinama rengti 50 rsi, kiekviename j tilps apie 2000 kubini metr atliek. Kapinyno steigimo darbus ketinama pradti jau 2008 metais, o 2012-aisiais jis turt pradti veikti. Prie pradedant tokio kapinyno statyb, btina vertinti aplinkos taros radionuklidais fonin bkl, t.y. atlikti aplinkos, kurioje bus pradtas statyti kapinynas, radioekologinius tyrimus. Labai abejotina, ar tokie tyrimai vyks, nes l jiems neskirta. Spaudoje be kita ko buvo raoma, kad Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimui skirtos los ne visada naudojamos pagal paskirt.

144

L. AMANTAS

IGNALINOS AE REGIONO APLINKOS TYRIMAI

Praeito amiaus atuntojo deimtmeio pradioje Lietuvoje niekas neturjo reikiamos patirties ir kvalifikacijos gilintis konkreias IAE problemas, taiau 1976 m. akademiko A. ukausko prie tuomet LSSR Moksl Akademijos prezidiumo steigtoje Atomins energetikos komisijoje jau galjome gamtosaugos srityje sutelkti gana rimtas pajgas. Komisij pakvieiama vairi srii specialist. Man Leonui Amantui tenka komisijos mokslinio sekretoriaus pareigos (tai buvo visuomenins pareigos, negaunant atlygio). Pagrindin Komisijos paskirtis, kaip ir dera mokslo organizacijai ir kaip suformuluota Moksl Akademijos prezidiumo nutarime sudaryti jungtinius mokslinio tyrimo darb planus, susijusius su Ignalinos AE statyba, bei koordinuoti j vykdym. Nedelsiant parengiama mokslo tiriamj darb programa 1977 1980 metams. Vliau, kaip tuomet buvo prasta, parengtos respublikins kompleksins programos dar dviems penkmeiams. Sudaryti kompleksines tyrim programas skatino objektyvios prieastys: reali, didjanti aplinkos taros grsm, atomins energetikos raidos perspektyvos, mokslinis ir praktinis aplinkos apsaugos sistemos neibaigtumas, siekis, kad energetikos objektai veikt ekonomikiau ir patikimiau. Pagal patvirtintas programas buvo tiriama bazin (fonin) aplinkos bkl iki Ignalinos AE darbo pradios ir jai pradjus veikti. Formuojant konkreias uduotis ir vykdant programose numatytus darbus, buvo laikomasi plataus ekosisteminio poirio, atmosferoje, hidrosferoje ir anteminje dalyse vykstantys pokyiai buvo tiriami bei analizuojami, vertinant i kait poveik biotai organizm bendrijoms ir populiacijoms. Kaip Atomins energetikos komisijos mokslinis sekretorius, dalyvavau rengiant mokslo tiriamj darb respublikines programas: 1976 1980 m. program Mokslini-technini priemoni, susijusi su Ignalinos AE statyba, gyvendinimas ir radiacinio kontro statybos tikslingumo pagrindimas, 19811985 m. Mokslikai pagrst priemoni, 145

susijusi su Ignalinos AE statyba, atidavimu naudoti bei efektyviu funkcionavimu parengimas ir gyvendinimas, 19861990 m. Mokslikai pagrst priemoni efektyviam Ignalinos atomins elektrins funkcionavimui utikrinti parengimas ir gyvendinimas (trumpiau programa Ignalinos AE. Buvau atsakinguoju jos vykdytoju). Be to, buvo sudaryta perspektyvin kompleksin radiacini ir ekologini tyrim Ignalinos AE regione programa iki 1995 m., kuri vliau, jau atgavus Nepriklausomyb, buvo ipltota ir, LR Vyriausybei patvirtinus, tapo pirmja Lietuvos valstybine mokslini tyrim programa Atomin energetika ir aplinka (19931997 m.). Tuo laikotarpiu jos gyvendinim koordinavo specialiai Vyriausybs patvirtinta Programos taryba, kurios pirmininku buvo dr. R. Pakauskas. Visos Programos rengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Moksl Akademijos ir inyb institutais, siekta gauti daugiau l i respublikos biudeto, bet iki Nepriklausomybs didioji darb dalis buvo atliekama pagal sutartis su SSRS tyrim institutais, dagiausia NIKIET (Energetikos technikos konstravimo mokslinio tyrimo institutas) ir jo atstovu radioekologijos specialistu prof. J. Jegorovu. Ypa tariems monms gali kilti abejoni dl atliktj darb verts: atseit, kas moka, tam ir oka Vis dlto neabejoju moni, dalyvavusi iuose tyrimuose siningumu. Ypa vertinga tai, kad pirm kart pasaulinje praktikoje atomins elektrins statybos regione atlikti isams radiacins-higienins bkls ir ekologiniai tyrimai dar nepradjus veikti elektrinei. Darbo grup, kuriai vadovavau, pareng dokument Ignalinos AE aplinkos bkl. Jis tapo pagrindu, atskaitos taku galimiems aplinkos pokyiams fiksuoti, elektrinei pradjus veikti. Atomins energetikos komisija perirjo IAE projekt. Rimiausi ir grieiausi jos nari prietaravim sukl projekte numatytas skystj mao radioaktyvumo atliek laidojimas poeminius vandeningus horizontus elektrins apylinkse. Respublikos hidrogeolog pastangomis tuomet parengiama motyvuota payma, vyksta daug susitikim, diskusij su atitinkamomis institucijomis ir inybomis, paprastai Maskvoje. 1978 m. SSRS inybos udraud atominse elektrinse laidoti po eme skystas radioaktyvisias atliekas (ir. V. Juodkazio rain). Gal tai Lietuva padjo ir kitoms vietovms netapti radioaktyvij mediag poveikio kaitmis? Drki eero hidrofizinio ir hidrologinio tyrimo darbai pradti 146

1975 m., deja, jau antrus metus vykstant statyboms, kasant grunt, todl nra pakankamai duomen apie pirmin, dar laukin io Lietuvos kampelio gamt. Nuo 1975-j iki 1990-j kaupta visa informacija apie gyvj ir negyvj gamt IAE galimo poveikio zonoje, kad suprastume ir nustatytume prieastis ir veiksnius, lemianius aplinkos sand kitimo dinamik. Labai svarbu tai, kad ia, elektrins apylinkse, buvo numatyta rengti tik Lietuvos Moksl Akademijos Fizikos instituto automatizuot atmosferos radioaktyviosios taros kontrols sistem, lyg oponuojani IAE jau rengtai panaiai sistemai. Vadovaujant tuomet LSSR Moksl Akademijos Fizikos instituto atomini elektrini sektoriaus vedjui R. Jasiulioniui, buvo paskirta vieta ir rengta oro pamimo stotis rytinje IAE pusje u eero lankos, buvo sukurtas radioaktyvij mediag sklidimo atmosferoje priklausomai nuo meteorologijos slyg matematinis modelis, kad vedus kompiuter aplink Ignalinos AE rengt jutikli ir meteorologinius duomenis, bt galima suskaiiuoti, kada, kur ir kokia apvita galt paveikti Lietuvos gyventojus. Modelis turjo veikti realiomis slygomis, rezultatai turjo bti patikimi, tai buvo galima utikrinti turint duomenis i Ignalinos AE kamino. ia susidrme su klitimis: tam grietai pasiprieino Vidutinij main gamybos ministerijos (Sredma) vadovas ministras P. Slavskis, sukeldamas ms nepasitikjim paios IAE atliekamais matavimais, nors juos teik lyg ir atskirta nuo IAE Iors aplinkos dozimetrijos laboratorija. strigo atmintin, kaip akad. A. ukausko vadovaujama MA komisija atkakliai grmsi, kad bt sumaintas ribinis (didiausias galimas) IAE galingumas. Projektuotoj umaios siek 6000 MW, o Sredma vadovai pradjo svaiioti net apie 9000 MW. ms argumentus, kad eeras tiek nepakels, atkirsdavo: auintuvus pastatysime! (tai cilindro formos boktai, kuriuose i turbin kondensatori ipurkiamas vanduo auinamas oru). Vis dlto pasiekta, kad SSRS plano komitete bt sudaryta speciali komisija Ignalinos AE ribiniam galingumui nustatyti. Ms specialistams teko parengti daug paym, dalyvauti Maskvoje vykusiuose posdiuose (r. M. Lasinsko str.). Pagrindinis Atomins energetikos komisijos argumentas buvo atlikt tyrim rezultatai. Maskvos institucijos sutiko sumainti galingum iki 4500 MW, t. y. statyti tris blokus (tris 147

reaktorius su atitinkamomis turbinomis) juolab, kad respublikos aukiausieji partiniai vadovai neprietaravo: gal trko nuovokos apie padarinius, gal neturta moralini jg pasiprieinti, o gal sovietmeio iugdytas nuolankumas nulm. Ilgainiui, sigij reikiam rang, tikjoms labai iplsti radioekologinius ir kitokius tyrimus sausumoje bei eere. 1989 m. pradjo veikti stacionari ekologini tyrim baz Drki eero iaurinje pakrantje. Ekspedicij dalyviams teko palikti prastus lauko vagonlius ir persikraustyti stacionarius bstus su jaukiomis patalpomis tyrim laboratorijoms bei patogiam poilsiui. A rpinausi ios bazs finansavimu, turjau irpinti, sutelkti i vairi altini apie 1 mln. rubli. Jau bdamas LR energetikos ministru, vadovavau mokslini tyrim programos Atomin energetika ir aplinka parengimui nuo 1991 iki 1993 met. Visi esminiai programos rengimo klausimai buvo derinami su Energetikos ministru, ir tik po svarstymo iplstiniame ministerijos kolegijos posdyje 1993 metais buvo pateikti LR Vyriausybei patvirtinti Valstybins programos status. Vlesn darb gausa, vadovaujant Lietuvos energetikos kiui, nebeleido skirti reikiamo dmesio konkretiems moksliniams tyrimams, kurie intensyviai ir produktyviai buvo vykdomi iki 1997 met. Atliktiems tyrimams apibendrinti 1998 m. kovo 2 d. surengiama ataskaitin konferencija, kurioje konstatuota, kad moksliniai tyrimai pagal Lietuvos valstybin mokslo program Atomin energetika ir aplinka atlikti, ir jau galima apibendrinti daugiau nei dvideimties met Ignalinos AE stebjim visum. Konferencija buvo skirta pateikti ir vertinti ilgamei mokslini tyrim rezultatus Ignalinos AE regione, supaindinti visuomen su atomins energetikos raidos Lietuvoje aktualijomis bei Ignalinos AE eksploatacijos pasekmmis gamtinei ir socialinei aplinkai. Suformuotos rekomendacijos ir pasilymai, kaip reikt optimizuoti regiono ekosistem ir j komponent tolesn raid iki IAE eksploatacijos nutraukimo, pasibaigus numatytam techniniam resursui, i dalies pasitarnavo tiek gamtinius iteklius eksploatuojanioms struktroms, tiek j kontrolei. Mokslini program ataskaitose buvo pateikti duomenys apie meteorologin, hidrologin, geologin, landafto, gyvn ir fitocenozi bkl, dirbtini ir gamtini radionuklid sukeltos jonizuojaniosios spinduliuots dozs gali bei radionuklid aktyvum koncentracijas geo148

sistemoje ir ekosistemoje. Nemaa dalis i vairiapusi tyrim rezultat jau buvo paskelbti 19861993 m. deimties tom leidinyje ilumin energetika ir aplinka, leidinio iniciatorius ir redaktorius akad. A. ukauskas. Be to i tyrim pagrindu yra parengta ir ileista keletas specializuot leidini bei monografij. Taip ubaigiamas daugelio met mokslini tyrim Ignalinos AE regione etapas. emiau pateikiu trump atlikt ilgamei tyrim rezultat apvalg ir svarbiausias ivadas, kaip jos buvo idstytos vairiuose ataskaitiniuose ir rekomendaciniuose dokumentuose. Svarbu paymti, jog ie ilgalaikiai kompleksiniai moksliniai tyrimai pagal isamum, tyrim apimtis ir trukm neturi analog pasaulyje. Kalbant apie atomini elektrini poveik aplinkai, daniausiai suabsoliutinamas radiacinis atomins energetikos poveikis. I ties atomini elektrini pagrindiniame renginyje branduoliniame reaktoriuje pagaminamas didiulis kiekis vairiausi radionuklid, taiau daugelio met kruopts tyrim rezultatai parod, kad Ignalinos AE regiono vandens ir ypa sausumos ekosistem redioekologin situacij i pagrind formuoja globals technogeniniai ir gamtiniai radionuklidai, o ne sklaida i jgains. Ignalinos AE skleidiam aplink radionuklid kiekis laikui bgant kinta neymiai. Taiau visais atvejais Ignalinos AE sausumos ekosistemoje, palyginti su kitais, ypa ernobylio AE avarijos poveik patyrusiais Lietuvos regionais, radionuklid (137Cs ir 90 Sr) susikaupimo lygiai buvo maesni. Radioekologiniai pokyiai auintuvo (iuo atveju Drki eero) ekosistemoje buvo didesni nei regiono sausumos ekosistemose, ir tai daugiausia susij su radionuklid, esani korozijos produktuose (daniausiai 60Co ir 54Mn), prietaka i Ignalinos AE su technologiniuose procesuose panaudotu vandeniu. Bdingas Ignalinos AE ilak sandas 60Co, daugel kart buvo aptiktas, bet nepavojingais kiekiais, ir sausumos augaluose, visose specialiai rengtose tyrim aiktelse, taiau didiausias 60 Co ir kit technogenini radionuklid aktyvumas nustatytas priekrants zonoje, kur sveikaujant vandens ir sausumos ekosistemoms, dl meteorologini slyg ir biogeochemini proces susidaro specifins radionuklid akumuliacijos zonos. Noriu atkreipti dmes, kad radionuklidai fiksuojami esant labai maoms j koncentracijoms. Atlikus detalius radiogeochemius Drki eero baseino dirvoemi tyrimus nustatyta, kad integraliu poiriu i teritorija buvo maai 149

uterta technogeniniais radionuklidais. Pavyzdiui, 1996 m. taros 137Cs (ceziu) tankio vidurkis buvo 0,91 kBq/m2, o 19801983 m. is parametras sudar 0,91,5 kBq/m2. Lokalios, toliau nuo IAE konstatuotos radionuklid aktyvum dirvoemyje anomalijos sietinos su radionuklid padidjusios akumuliacijos zon susidarymu landafte, kur kaupiasi daugiausia globalios kilms radionuklidai. Nors tyrim eigoje nustatytos ir arti Ignalinos AE susidariusios lokalios radionuklid aktyvum dirvoemyje anomalijos (137Cs iki 9 kBq/m2, 134Cs iki 6 kBq/m2, 54Mn iki 6 kBk/m2, 60Co iki 50 kBk/m2). Taiau jos buvo susijusios ne su globali ikrit radionuklidais, bet su atsitiktiniais nutekjimais i kio buitins kanalizacijos trasos, jungianios Ignalinos AE ir Visagino miesto nutekamj vanden valymo renginius (ia valomas AE skalbykl ir buities patalp vanduo), ir tai yra netvarkingo i rengini naudojimo pasekm. Vertinant radiacins saugos poiriu, AE poveikis aplinkai tuo laikotarpiu buvo minimalus. Aplinkos genotoksinio poveikio sausumos gyvnams neaptikta, ir laikui bgant, i situacija kito neymiai. Pagal specifines bandymuose naudojam augal reakcijas AE regiono aplinkos radionuklid toksinio poveikio taip pat neaptikta. Pastebta iek tiek citogenetini paaid vandens moliusk audiniuose AE labiausiai veikiamose eero vietose, pasak literatros, daniausiai sukeliam radionuklid, tik neymiai virijani spontanini paaid lyg, kurios gali bti kompensuojamos organizm adaptacini mechanizm. Apskritai, pagal genotoksin bkl Drki eeras tuo laiku buvo daug varesnis, lyginant su kitais AE auintuvais Europoje. Maisto produkt ir geriamojo vandens tara technogenins kilms biologikai aktyviais radionuklidais Ignalinos AE regione nebuvo didesn, nei kituose Lietuvos rajonuose. Biologiniais ir medicininiais tyrimais nenustatyta, kad Ignalinos AE regiono gyventojai gaut didesnes met lygiavertes apvitos dozes, nei kit Lietuvos rajon gyventojai. Chemins ar toksins mediagos Drki eer patekdavo per pramonines lietaus ir kio-buities kanalizacijas. Taiau daugumos sunkij metal koncentracijos dugno nuosdose buvo nedidels ir nevirijo fonini lygi. Tara naft sudaraniais angliavandeniliais lokalizuota tik 3,9 proc. eero dugno plote. Vertinant pagal bioindikacijos ir biotestavimo tyrim rezultatus, Drki eero bendro toksikumo lygis buvo maesnis u vidutin alies vandens telkiniuose, bdingas silpnai ter150

iamiems vandenims. Visgi buvo prieita ivados, jog chemin tara bei sinerginiai taros poveikio efektai Drki eero gyvn ir augal bendrijoms buvo reikmingesni, nei radioaktyvioji tara. Apskritai pmus, svarbiausi antropogeniniai veiksniai, lm Drki eero ir dalies jo baseino vandens ekosistem, bendrij regresyvias sukcesijas, populiacij struktros ir produkcini parametr kait, vardijant eils tvarka pagal svarb, buvo ie: Hidrologinio reimo pakeitimas eero vandens paviriaus temperatros padidjimas, temperatr skirtumo paviriuje atsiradimas, vertikalios natralios temperatros pasiskirstymo sutrikdymas ir priedugnio vandens masi temperatros pasikeitimas, temperatros fluktuacijos (svyravimai) dl energetini blok darbo kintaniu reimu (galingumo didinimo ar mainimo), visa tai suaktyvina hidrodinaminius procesus. Eero trofinio reimo pasikeitimas dl mineralini maistingj (azotas, fosforas) ir organini mediag prietakos i eero vandens surinkimo baseino ir kio-buities kanalizacijos tinkl, prasidjus AE statybai. Eero tara cheminmis mediagomis dl j prietakos i eero vandens surinkimo baseine lokalizuot ir isklaidyt taros altini, o taip pat ir suintensyvjus laivybai motorinmis valtimis eere. Eero tara radionuklidais dl prietakos i eero vandens surinkimo baseino, AE teritorijos, tiesiogini lietaus ir kietj daleli ikrit ant eero paviriaus. Galima drsiai teigti, jog reikmingi Drki eero hidrologinio, hidrocheminio ir trofinio reim pokyiai vyko vis pirma dl to, jog pagal tuo metu SSRS galiojusius ilumins taros normatyvus, projektuojant Ignalinos AE, eeras buvo neleistinai priskirtas iltavandeni telkini kategorijai. Tokiuose telkiniuose negyvena laiins uvys, o iame vandens telkinyje laiins uvys sudar apie 50 proc. uv biomass ir per 50 proc. produkcijos. Be to projekte numatytas iluminis terimas jau ir taip virijo normatyviai leistin net ir iltavandeniams telkiniams. Ypa reikminga tai, jog pakeitus Ignalinos AE ir Visagino miesto kio-buities kanalizacijos tras pirmin projekt (nuotekas planuota nukreipti DysnosDauguvos basein), nuotekos buvo nukreiptos AE auinimo sistemos ildom Drki eer. O dl didelio fosforo jungini su buities nutekamaisiais vandenimis srauto i Visagino miesto 151

ir Ignalinos AE Drki eer didjo vairi fosforo chemini form kiekis eero vandenyje. Akivaizdi trofins bkls kaitos tendencij (eutrofikacij) parod bendrojo azoto ir fosforo santykio eero vandenyje ir vidutini metini koncentracij reikmi pokyiai. Prie IAE eksploatacijos pradi is santykis virijo 20, kai tuo tarpu 19961997 metais bendrojo azoto kiekis visame AE auinimo baseino paviriniame vandens horizonte jau tik maiau nei 10 kart virijo bendrojo fosforo kiek. Tuo pat metu Drki eero vandenyje ir dugno nuosdose intensyviai gausjo organins mediagos kiekiai. Kita vertus, dl termins taros sumajus duj tirpumui, pavasar ir ruden sumajo vidutinis deguonies kiekis vandenyje. iemos ir vasaros laikotarpiais giluminse eero dalyse priedugnyje m stigti deguonies, o atskirais laikotarpiais susidarydavo ir bedeguonins slygos. Taigi, iuo poiriu i varaus vandens telkinio jis virto vidutinikai, o pietinje dalyje netgi labai utertu. Dl to labai blogjo tiek sanitarin, tiek ir technin vandens kokyb. Reikmingi augmenijos pokyiai vyko eero priekrants zonoje ties Ignalinos AE, kur visikai inyko maurabraginiai dumbliai ir iplito tik eutrofizuotiems vandens telkiniams bdingos pakrants ir povandenins augal rys. Drki apyeerje m nykti kai kurios sumedjusios rys. Paeers gluosniai, anksiau aug 1015 m juosta, dl mikroklimato pokyi tapo paeisti. Analogiki pokyiai vyko bentosini organizm (augal ir gyvn, gyvenani vandens telkini dugne, visuma), uv bendrijose. Lyginant su laikotarpiu iki Ignalinos AE paleidimo, Drki eero vandens masje 23 kartus sumajo planktonini organizm ri. Nepaisant tam tikro chaotikumo ir sezoninje fitoplanktono (dumbli ir melsvabakteri) fotosintetinio aktyvumo kaitoje, produkciniai procesai Drki eere metai i met tendencingai didjo. alia to buvo konstatuota, jog Drki eero baseine labai intensyviai degraduotas landaftas sudar 395,3 ha. is plotas apm Ignalinos AE, Visagino miesto, vairi statyb, transporto organizacij ir kareivini teritorijas. Ten buvo paeistas visas landafto profilis nuo augalijos, reljefo iki gruntini ir vietomis iki poemini vanden lygio. Kratovaizdis pakeistas negrtamai, ir jo vietoje sudarytas pramoninis urbanistinis landaftas. Bendrai Drki eero ir jo apylink sausumos ekosistem antropogenins eutrofizacijos, bendrij regresyvios kaitos (sukcesijos) tem152

pai, palyginti su natraliais, suintensyvjo deimtis kart. Tapo akivaizdu, kad mogaus veiklos sukelta augalijos kaita Ignalinos AE regione taps negrtama, o pirmosios iuos pokyius sureaguos siauram ekologini slyg pokyi diapazonui prisitaikiusios retosios rys. Nesigilinant potencialios ir/arba realiai kai kur pasitaikanios taros radionuklidais atvejus, apibendrintai galima teigti, jog IAE regiono sausumos ekosistem ir bendrij landafto pokyius lm antropogeniniai veiksniai, vardijant eils tvarka pagal svarb, buvo ie: AE regiono landaft struktros, reimo (hidrologinio, geocheminio), naudojimo paskirties pasikeitimai dl gyvenviei, pramons objekt, keli statybos. Iki Ignalinos AE statybos maai apgyvento regiono urbanizacija. Mikroklimatini slyg pasikeitimas 12 km ploio Ignalinos AE auintuvo Drki apyeerje. Taigi, tenka pripainti, kad realizavus programose keltus udavinius, tuo metu jau buvo pakankamai detaliai identifikuoti Ignalinos AE radiacinio, iluminio bei cheminio poveikio aplinkai vektoriai. alia to buvo taip pat gana nuosekliai atskleista io pramons giganto taka visuomeniniams teritoriniams procesams regione, vertintos socialins psichologins alies ir kaimynini valstybi gyventoj nuostatos. Natraliai kilo klausimas, ar reikalingi tolesni tyrimai ir kokie, kokiu mastu ir aspektu? Nors konferencijos rezoliucij prim jos dalyviai vieningai konstatavo, kad Ignalinos AE regione vykstani ekologini pokyi stebjimo nutraukimas, vis dar funkcionuojant pagrindiniam intensyvaus poveikio altiniui, bt neracionalus sprendimas tiek moksliniu paintiniu, tiek ir praktiniu gamtosauginiu atvilgiais, deja, kompleksiniai tyrimai IAE regione nutrko ir jau beveik deimtmet niekas nevyksta, neskaitant pavieni individuali tyrintoj-entuziast pastang. Taiau, manau, jog iuo laikotarpiu, atsivelgiant aktualijas, tiek gyvendinant Nacionalins energetikos strategijos siekius, tiek ir planuojant statyti bet kokius naujus branduolins energetikos objektus alia Ignalinos AE, parengti ir vykdyti mokslini tyrim Ignalinos AE regione program, kuri kompleksikai apjungt vairi srii mokslinink grupi pajgas tampa labai aktualu. Kita vertus, Lietuvos valstyb, 1992 m. Rio de aneiro konferencijoje ir vlesniuose forumuose prisimusi tarptautinius sipareigojimus dl tvarios pltros, privalo imtis konkrei veiksm iai pltrai gyvendinti. 153

Ignalinos AE regionas labai tinka bti modeliu, optimizuojant energetikos objekt veikl vienpusikai ir stichikai suformuotame regione, padsianiu pritaikyti tvarios pltros koncepcij regioninje politikoje. Dviej deimtmei program vykdymo ataskaitoje 1998 metais grup mokslinink J. Baleviien, R. Baubinas, R. Pakalnis, R. Pakauskas ir J. Virbickas pateik projektin pasilym Ignalinos AE regiono ilgalaikio tvaraus vystymo strategija. Tai projektinis pasilymas, apimantis ekologin optimizacij, socialin stabilizacij ir kultrin integracij. Autori grups teigimu, io pasilymo paskirtis pagrsti Ignalinos AE regiono ilgalaiks tvarios pltros strategijos btinum ir sukurti tokios strategijos metodologin model. Tai vertinga, gili ir prasminga strategin valga, perengusi trumpalaikio pragmatinio pritaikymo ribas, deja, aukiausi valstybs pareign nesuprasta, nesulaukusi j pritarimo ir palaikymo. is strateginio mstymo ribotumas dabar turs didels neigiamos takos, priimant sprendim statyti nauj atomin elektrin ioje vietovje. vardintoje programoje turjo bti vertintos tarptautinio Ignalinos AE galimo poveikio arealo ypatybs bei tarpvalstybiniai interesai ir numatytos prioritetins tarpvalstybinio bendradarbiavimo kryptys, pirmum teikiant informacinei politikai ir techniniam bendradarbiavimui. i duomen bei rekomendacij neturime, o rengiams pratsti branduolin aktyvum pasienio regione prie Latvijos ir Baltarusijos. IAE auintuv Drki eer dalijasi dvi valstybs, tad ie klausimai ypa svarbs. Remiantis negausiais tstiniais radioekologinio monitoringo pobdio tyrim rezultatais, visgi buvo konstatuota, jog radioekologin situacija Ignalinos AE regione palaipsniui kinta laikui bgant, todl valstybins inybos ir mokslo institucijos privalo integruoti pastangas ir tsti bent jau pastovius radioekologinius tyrimus Ignalinos AE regione, einanius viso krato radioekologinio monitoringo sistem, atitinkanius radiacins saugos Lietuvoje strategij. Juk gal gale turt bti svarbu atlikti vykdyt Program rmuose sukaupt duomen apie radioekologin situacij tolesn interpretacij radionuklid sraut aplinkoje modeliavimo priemonmis (atmosferin pernaa hidrologin ir hidrogeologin pernaa mitybins grandys dozi vertinimas) normalios Ignalinos AE eksploatacijos slygomis bei panaudojant pasaulyje sukurtus kompiuterinius modelius. Manau, jog yra svarbu vertinti 154

nedideli, bet realiai konstatuot susikaupimo zon susidarymo mechanizmus bei vertiniti j radioekologines pasekmes ir reikm biotai. Taiau matant akivaizd nerangum, nejuia kyla mintis, kad galbt okupacijos slygomis mes atidiau ir kruopiau tausojome gamt? i problem 2006 m. birelyje idsiau tuometiniam kio ministrui K. Daukiui. Nereikjo ilgai rodinti i tyrim tsos btinybs, juk baigiama eksploatuoti ankstesnius blokus ir rengiamasi statyti naujj. Papraytas ministro, pateikiau program. Pasitelkiau radioekologus (vadov D. Mariulionien (r. straipsn), nes jie pagrindiniai tos programos vykdytojai. Bendras koordinavimas ir vadovavimas Radiacins saugos centro (vadovas A. Mastauskas) veiklos sritis, nes i inyba atsakinga u radiacin situacij Lietuvoje. Pasikeitus vyriausybms (kio ministras V. Navickas), darb tstinumas iliko radioekologiniai tyrimai bus atliekami visus 2007 m., deja, ymiai maiau finansuojami nei buvo numatyta. Taiau tai vis tiek labai svarbu Lietuvai, kaip taikaus atomo valstybei, taigi nedert apsiriboti tik mintais metais.
Autorius dkoja dr. R.Pakauskui u pateikt mediag, patarimus redaguojant tekst.

155

V. EVALDIN

IGNALINOS ATOMINS ELEKTRINS 1-OJO ENERGIJOS BLOKO EKSPLOATAVIMAS

Sprendim dl Ignalinos atomins elektrins statybos SSRS vadovyb prim 1971 metais. Ignalinos AE turjo tiekti elektros energij Lietuvai, Latvijai, Baltarusijai ir Kaliningrado sriiai. Buvo numatyta pastatyti 4 blokus, kiekvieno i j galia 1500 MW. Pirmiausiai ketinta pastatyti 2 blokus su reaktoriais RBMK-1500. Tuo pat metu buvo statomas ir energetik miestas. Elektrins statyba pradta 1978 metais. 1-ojo energijos bloko reaktorius pasiek kritin bkl 1983 m. spalio 4 d., o minimalus kontroliuojamas lygis buvo pasiektas 1983 m. gruodio 7 dien. 1983 m. gruodio 8 d. buvo atliktas pagrindini garatieki praptimas. 1-ojo energijos bloko paleidimas ir energetinio reimo pradia, jungiant 2-j turbogeneratori, vyko 1983 m. gruodio 31 d., o 1984 m. liepos 6 d. buvo jungtas 1-asis turbogeneratorius. Siekiant projektinio galingumo, 1985 m. buvo pradtas eksploatuoti termofikacinis renginys, kad tuomet Sniekaus gyvenviets (dabar Visagino miesto) gyventojai buityje naudot branduolinio reaktoriaus ilum, taip pat aktyvumo slopinimo renginys, kurio eksploatacijos pradia leido siekti bloko galingumo. Projektin 1500 MW galia buvo pasiekta 1985 m. gegus 15 d., t. y. septyniais mnesiais anksiau, nei numatyta paleidimo programoje. 1987 m. rugpjio mnes buvo pradtas eksploatuoti 2-asis energijos blokas. Avarija ernobylio atominje elektrinje nulm vis saugos klausim svarb, ir todl prioritetas nuo iol buvo teikiamas ios srities darbams. I naujo perirtas Saugos techninis pagrindimas, ir vieno bloEVALDIN Viktor gim 1948 m. gruodio 29 d. Kinemos mieste Rusijoje. 1966 m. baig Kinemos vidurin mokykl, 1971 m. Ivanovo energetikos institut ir gijo ininieriaus ilumos energetiko kvalifikacij. Iki 1982 m. dirbo tuomet Leningrado atominje elektrinje, po eils pareigybi tapo elektrins pamainos virininku. Nuo 1982 m. perkeltas Ignalinos atomin elektrin, generaliniu direktoriumi paskirtas 1991 m. lapkriio 6-j.

156

ko ilumin galia apribota iki 4200 MW, o tai apytiksliai atitinka 1300 MW elektros gali. Be to, buvo parengtos ir vykdytos suvestins IAE saugos gerinimo priemons: aktyviojoje zonoje rengti 52 papildomi neutron absorberiai; reaktyvumo atsarga padidinta iki 5358 valdymo ir apsaugos sistemos (VAS) stryp, nustatytas minimalus 30 stryp reaktyvumas; nustatyta greitai veikianti avarin reaktoriaus apsauga; sutrumpinti strypai-absorberiai dabar vedami aktyvij reaktoriaus zon, suveikiant avarinei apsaugai; VAS stryp konstrukcija pakeista tokiu bdu, kad bt ivengta teigiamo reaktyvumo, vedant strypus aktyvij zon; padidintas VAS stryp leidimo greitis; modernizuota reaktoriaus avarins apsaugos sistema DPCK (daugkartins priverstins cirkuliacijos konturas) trkimo atveju; pradta eksploatuoti papildoma reaktoriaus lygio sumainimo avarinio auinimo hidrobalion sistemoje avarin apsauga; sustiprinta AE eksploatavimo proceso administracin kontrol. Iirus Soviet Sjungai, nuo 1991 m. spalio 1 d. Ignalinos AE oficialiai perduota Lietuvos Respublikos nuosavybn. Valstybs mons Ignalinos atomins elektrins steigja paskirta Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Nuo 1991 m. lapkriio 6 d. mons generaliniu direktoriumi paskirtas V. evaldinas. Prasidjo naujas Ignalinos AE eksploatavimo etapas. 1991 m. gruodis tarptautinio bendradarbiavimo atomins energetikos srityje su viena i vedijos kompanij pradia. vedijos Vyriausyb prim Nutarim dl finansins pagalbos, gerinant IAE saug ir kuriant Valstybin atomins energetikos saugos inspekcij (VATESI). Suprasdama, kad atomins elektrins saugos gerinimas procesas ir, kad vykdyt priemoni nepakanka norint atitikti reikalavimus, keliamus atominms elektrinms Vakar alyse, Ignalinos AE administracija, papildydama aukiau pamintas priemones, 1993 m. rugpjt pareng Saugos gerinimo program (SIP-1). j buvo traukti saugos tikimybi analizs rezultatai, gauti bendradarbiaujant Lietuvai ir vedijai pagal program BARSELINA. Buvo atsivelgiama visus naujus k tik gautus rezultatus, svarbius objekto saugai. Programos pagrindinis akcentas priemoni prioritetas pagal j svarb, gerinant IAE saug ir mainant personalo apvit. Vykdant i program, nuolat 157

peririmos ir j traukiamos naujos priemons jau pasiekto saugos lygio gerinimui. iuo metu Ignalinos AE dirbama pagal jau trei Saugos gerinimo program (SIP-3). 1994 m. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pasira susitarim su Europos rekonstrukcijos ir pltros banku dl finansavimo saugos gerinimo projektams ir tuo paiu metu sipareigojo nekeisti technologini reaktoriaus kanal, siekiant toliau eksploatuoti blokus. Ignalinos AE isami saugos analiz tai Ignalinos AE saugos analizs ataskaitos (SAR) parengimas. Tai buvo pirmas bandymas atlikti Soviet Sjungoje projektuotos Ignalinos AE saugos analiz pagal Vakar pavyzd. Darbai pagal SAR 1-ajame bloke buvo pradti 1995 m. ir ubaigti 1997 met birel. Vliau grup branduolins saugos Vakar ekspert, vadovaujant RISKAUDIT kompanijai, pareng 1-ojo energijos bloko SAR recenzij (RSR). Bendri SAR ir RSR tikslai rodyti, kad Ignalinos AE atitinka iuolaikinius saugos reikalavimus, nustatyti ir vertinti veiksnius, kurie gali apriboti IAE saug darb ateityje, vertinti IAE saug ir jos praktin veikl, rekomenduoti papildomas saugos gerinimo priemones, kurias bt galima realizuoti. Saugos technini aspekt analiz eksploatacijos metu atlieka IAE specialistai, pasitelkdami specializuotas Lietuvos ir usienio ali organizacijas. Didel tarptautinio Ignalinos AE ir usienio partneri bendradarbiavimo reikm. 1989 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybs kvietimu Ignalinos AE buvo organizuota ASSET (Saugai reikming vyki vertinimo grup) misija, vadovaujant TATENA. Misijos tikslas incident prevencijos Ignalinos atominje elektrinje efektyvumo vertinimas ir rekomendacij teikimas. 1993 met vasario 112 dienomis elektrinje buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. ASSET misija inagrinjo rekomendacij vykdym ir paymjo, kad IAE pradjo rengti bendras saugos gerinimo programas, kad daug darb pagal rekomendacijas vykdyta objekte, kiti darbai bus ubaigti ateityje. iuo metu visos ASSET misijos rekomendacijos vykdytos. Parengti nauji ir perirti senieji dokumentai. Personalas apmokytas nauj darbo metod, kurie jau diegti IAE veikloje. 1995 m. rugsjo 422 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs kvietimu pagal TATENA program Ignalinos AE lanksi OSART kolekty158

vas. Misijos metu buvo patikrinta IAE eksploatacijos sauga. 1997 m. birelio mnes vyko pakartotinis OSART patikrinimas. Buvo inagrinti IAE veiksmai, vykdant OSART rekomendacijas. visas pastabas IAE atkreip dmes ir paalino trkumus. Po pastarosios OSART misijos, vykusios IAE 1997 metais, daug nuveikta, atliekant darbus pagal rekomendacijas. Didiausia rekomendacij dalis vykdyta, be to OSART rekomendacijos paskatino ir ateityje gerinti Ignalinos AE eksploatacijos saug valdymo ir administravimo, personalo mokymo, eksploatavimo, techninio aptarnavimo ir remonto, ininerins pagalbos, chemijos, radiacins saugos, avarinio planavimo ir personalo rengimo srityse. Pradta vadovautis Kokybs utikrinimo programa. Keliamas Ignalinos AE saugos kultros lygis. Nuolat vykdomas sistem ir rangos modernizavimas. 2002 m. rugpjio mnes, vadovaujant WANO (Pasaulio branduolini jgaini operatori asociacija) Maskvos centrui, Ignalinos atomin elektrin buvo patikrinta partnerysts principu. Patikrinime dalyvavo personalas i Rusijos, Ukrainos ir kit ali atomini elektrini. Pagal patikrinimo rezultatus parengtos priemons, kurios iuo metu yra diegiamos. Pasaulins praktikos pavyzdiu, 1999 m. Ignalinos AE gavo VATESI licencij eksploatuoti 1-j energijos blok. 2004 m. ios licencijos galiojimas buvo pratstas. Tais paiais metais Ignalinos AE gavo licencij eksploatuoti 2-j energijos blok. Nuo eksploatavimo pradios Ignalinos AE pagamino 257,7 mlrd. kWh elektros energijos (136,5 mlrd. kWh. pagamino 1-asis energijos blokas). 1999 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Nacionalin energetikos strategij, pagal kuri Ignalinos AE 1-ojo energijos bloko eksploatacija turi bti nutraukta iki 2005 met. 2002 m. gegus 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim statym dl 1-ojo energijos bloko eksploatacijos nutraukimo iki 2005 m. ir 2-ojo bloko iki 2009 met. 2004 m. lapkriio 25 d. Nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausyb nustat 1-ojo energijos bloko stabdymo dat 2004 m. gruodio 31 d. Nuo 2005 m. sausio 1 d. prasideda sustabdytojo bloko eksploatacijos etapas, kuris tsis iki visiko panaudoto kuro perklimo speciali ilgalaik saugykl IAE aiktelje. etap planuojama ubaigti iki 2013 met. 159

L. AMANTAS

MONSTR VERIAU PRISIJAUKINTI

Kurti energetikos strategij btina! Tai taip akivaizdu, kad dl to ir ginytis neverta. Dar bdamas energetikos ministras viename interviu 1990 baland sakiau: Ministerija ne tokia staiga, kuri gali apsieiti be naujovi. Todl, praddamas darb naujajame poste, tikiuosi, kad mums pavyks parengti bendr energetikos kio strategij, numatyti kryptis, kaip j vystyti. Atsakydamas klausim, k reikia su tuo monstru (taip Atgimimo laikotarpiu buvo vadinama Ignalinos atomin elektrin, beje, taip buvo vadinama ir Kruonio hidroakumuliacin elektrin) daryti kovoti su juo ar prisijaukinti? tvirtinau: Tik prisijaukinti. Su kuo maesne rizika taisyti klaidas, kurios buvo padarytos. Mes negalime atmesti to, kas jau sukurta. Jeigu mums tos elektrins nereikt kita kalba. Dabar reikia. Manau, kad tuomet atvirai, siningai pasakiau savo nuomon, nepaisydamas neseniai virusi aistr. O kaip gi yra dabar, prajus daugiau kaip atuoneriems metams? Seminaras Lietuvos energijos strategijos aptarimas: elektroenergetika ir atsinaujinantys energijos altiniai vyko Lietuvos moksl akademijoje i met lapkriio 3 dien. Labiausiai nustebino dalyvi gausa ir pasikeits daugumos poiris AE. J reakcija buvo madaug tokia Mes be Ignalinos AE nenurimsim! Lygiai prie deimtmet toje paioje Moksl Akademijos salje palaikanij atomin energetik buvo tik keletas, ir tie patys negailestingai kalami prie sienos btent t pai, dabar visai prieingai kalbani ir net neraudonuojani moni. Tik alij garbei turiu pasakyti, kad j atstovas isak tok pat neigiam poir AE, kaip ir prie daugel met. Toki moni spekuliuojaniais konjunktra nepavadinsi, juose liks siningumas ir padorumas, pastaruoju metu retai sutinkamas. Dabar ietys lauomos dl galimo Lietuvos pakvietimo dertis dl stojimo Europos Sjung ir dl to, kok vaidmen ia galt suvaidinti atomin jgain. Anksiau verms i Taryb Sjungos glbio, apjuosdami Ignalinos atomin elektrin Gyvybs iedu, kaip didiausi blogyb, o dabar nortume j nusineti Europos taut eim. 160

Kakada buvo mestas lozungas Ne AE !. Dabar pabandykime pasitelkti tuos paius mones ir tarkime Taip AE! Sin apsivalysime ir rytingum parodysime. Armnijos AE atgijo kaip feniksas, tautai to panorjus, reikalui prispaudus. Vienas urnalistas Atgimimo laikotarpiu atgailavo, kad nederamai elgsi jo brolija, nes energetikai, o per juos ir mes, urnalistai, mones tikinjome, kad ji (t. y. Ignalinos AE) bus respublikos iganymas. Manau, kad iandien savs jis jau nebeplakt. stosime Europos Sjung ar ne, aiku viena iuos du reaktorius kada nors teks udaryti. Tai tra laiko klausimas. Kalbu tik apie esamus reaktorius, nes tikiuosi, kad vietoje j bus pastatytas naujas modernus reaktorius, iliks ir dabartinis pavadinimas Ignalinos atomin elektrin. Reikt isiaikinti, ar tikrai tokia pigi yra atomins elektrins gaminama elektros energija? Juolab, kad taip teigiant danai girdime. Taip, pigi, bet tik ateinani kart sskaita! Ilaidos jgains udarymui bet kokiu atveju neivengiamos, pinigus teks kaupti ar j skolintis, o gal ir itiesus rank prayti. Kaip tam rengiamasi? iniasklaida klysta arba nenori prisiminti, kad kaupti las udarymui buvo numatyta A. Abialos Vyriausybs 1992-j lapkriio 23 dienos Sprendimu, o ne prie trejus metus, kaip dabar skelbiama. Per trump laik pasikeit trys vyriausybs, bet n viena nutarimo nevykd, nes veng kelti energijos kainas ir prarasti visuomens palankum. Nutarime buvo numatyta padidinti tarif 1,3 proc., skaiiuojant nuo pagamintos elektros energijos savikainos. Vliau atskaitymai udarymo fond padidinti, taiau los kaupiamos nesklandiai, todl, net dirbant abiems blokams visu pajgumu, reikiam sum pavykt sukaupti tik per kelis deimtmeius. Darbo rezultatai pateikti 1994 m. pirmoje pusje. Pasitelkime kainodaros analizs rezultatus, atliktus pagal dvial Lietuvos vedijos bendradarbiavimo sutart. Pacituosiu Lietuvos branduolins ir radiacins saugos komiteto laik, nusist tuometiniam premjerui A. leeviiui: Dabartin Ignalinos AE kainodara nevertina ateities snaud, kurioms los turi bti kaupiamos jau dabar ir kiekvienais eksploatacijos metais iki visiko elektrins imontavimo. jas reikia traukti elektrins udarym ir konservavim, taip pat ir kuro galutin kain, t. y. panaudoto kuro paruoim ir galutin saugojim. Mintas tyrimas pateikia apytikriai minimal Ignalinos AE biudet 1994 metams, apimant visas ias ilaidas. Parodyta, kad reali Ignalinos 161

AE pagamintos elektros energijos savikaina iuo metu yra apie deimt Lietuvos cent u vien kilovatvaland, tai yra madaug dvigubai tiek, kiek Ignalinos AE prao u savo produkcijos vienet iandien ir beveik trigubai daugiau, negu jai realiai moka iuo metu. Tos paios problemos pabriamos ir sutartyje dl Ignalinos jgains, kuri pasira Lietuvos ir Europos pltros ir rekonstrukcijos bankas. Ar tai reikalauja komentar? Nejaugi mes ligi iol viliams, kad ES pareignai apie aidim kainomis nenutuokia? Mintas Saugos komitetas tapo Vyriausybei puikia dingstimi parodyti, kad kakas dirbama, bet jo patarim nepaisoma. Jeigu tas ypa nemalonus, bet btinas ingsnis tarif didinimo linkme bt engtas, tarp generuojani elektros energij moni mes jau galtume diegti rinkos santykius ir patenkinti ES reikalavimus. Pagal gaminamos elektros energijos savikain konkurencin kov siterpt Vilniaus ir Kauno termofikacins elektrins. Nestebina Pramoninink konfederacijos odis, pritariantis tolesnei jgains eksploatacijai, ilaikant dabartines gaminamos elektros energijos kainas. Juk aiku, kad tarifas turt bti didesnis, o tai labai nemalonu. Taiau parengtoje strategijoje naujai atominei elektrinei ar jos naujam blokui vietos neliko. Vargu ar tuo galtume didiuotis. Vienintelis tokios pozicijos argumentas kad tai iuo metu kainuot triskart brangiau nei dujomis ir dukart brangiau nei anglimi krenamos elektrins statyba. Tartum strategija rengiama tik iai dienai, o ne ateiiai. Taigi stengiama mstyti tik ios dienos, bet ne ateities prognostiniais duomenimis. Pirmosios Vyriausybs (Ministr Pirminink K. Prunskien) programoje buvo numatyta inagrinti naujos atomins elektrins statybos galimyb Pabaltijo regione. Treiosios Vyriausybs (Ministras Pirmininkas G. Vagnorius) programoje, priimtoje 1991 met birelio 13 d. sakoma, kad ...bt tikslinga orientuotis atomin energetik. Tam btina jau dabar kartu su Latvija ir Estija, su SSRS, Vakar Europos valstybmis nagrinti naujos atomins elektrins statybos Pabaltijo regione klausimus. 1993 m. kovo 9 d. B. Lubio Vyriausyb Nacionalins energetikos komplekso pertvarkymo programos rmuose pritar uduoiai rengti nacionalin energetikos strategij. A. leeviiaus Vyriausyb j patvirtinto 1994 m. 162

Rengti strategij ms nespaud jokia Europos Komisija. Mes patys matme, kad tai btina padaryti, patys primme reikiamus statymus, nutarimus, ir jie dabar vykdomi. Nesistebiu, kad dl galimo stojimo ES diskutuojanios politins jgos visk nort matyti kitaip nenori prisiminti savo padaryt klaid. Taiau turtume sutikti, kad u klaidas, kaip daniausiai bna, gali tekti sumokti paiu nepalankiausiu momentu.
Kauno diena 1998-11-12

163

L. AMANTAS

IGNALINOS AE VALDANIOSIOS KOALICIJOS ERNOBYLIS

Seniai, nuo pat projektavimo ir statybos pradios, Ignalinos atomin elektrin kelia daug emocij. Atgimimo pradioje vos ne prakeikta, blokados slygomis nepriekaitingai tiekusi elektros energij, Sausio vyki metu tapusi priemone mus politikai antauoti, iuo metu vl negera: ji trukdo ms siekiui patekti Europos Sjung. Tiksliau, btent jai norima suversti kalt dl to, kad Lietuva nepakviesta deryb. Jgain trukd i vienos sjungos itrkti, ir dar labiau trukdo kit patekti. Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Kubilius tai k pasak apie Ignalinos atomins elektrins likim: K ekspertai pasakys, politikai vykdys beslygikai, kad ir kiek tai kainuot. Iifravus ieit: jie demokratikai irinktieji, vadovaus taip, kad j atlyginimas nenukentt, o visas beslygikas ilaidas ukraus ant brangi Lietuvos moni pei. Tikimasi sukurti gerov, priiminjant vadinamuosius rytingus politinius, bet ekonomikai visikai nepagrstus sprendimus. Ministras Pirmininkas G.Vagnorius buvo sitikins, kad Ignalinos AE negali bti klitis dabar pradti derybas su Europos Sjunga, o usienio reikal ministras pareik prieingai. Kaip suprasti iuos prietaravimus? Ar jie nepanas kilusius 1992 m. baland? (Deimties Vyriausybs nari pasiraytas pareikimas Aukiausiajai Tarybai, smerkiantis neteistus, vienvaldikus Ministro Pirmininko veiksmus). Kuris i i valstybs vyr turi daugiau neoficialios informacijos, ne man sprsti, taiau esu sitikins, kad neoficiali informacija, gaunama per privaius pokalbius, pakankamai svari. Aiku, j reikt kritikai vertinti ir, reikalui esant, koreguoti savo veiksmus. Nuo planins socialistins ekonomikos bandome atitrkti, taiau tai nereikia, kad neturime planuoti, juolab tokios inertikos infrastruktros, kaip energetika. Energetikos svarb btina suvokti aukiausiu valstybs valdymo lygiu. To, deja, labai pasigendama. velgiant i alies, aikiai matosi, kad stinga poirio, atitinkam veiksm ir sugebjim juos derinti. 164

Pradkime nuo investicij energetik. Juk negalima peikti ar didiuotis tik tuo, kas liko nuo didiosios tvyns. Investicijos energetik 1995 m. padidjo beveik dvigubai, palyginti su blokadiniais 1990 m. Bet to nepakanka. Investicijos elektros energetik, ilum, gamtines dujas 1995 m. pas mus sudar tik 0,95 proc. bendro vidinio produkto (BVP), o pasaulyje vidurkis apie 5 proc. Taigi mes nekaip atrodome, palyginti net gi su tomis alimis, kurios turi ildanios sauluts pertekli. Skubus, konvulsikas Vyriausybs noras sudaryti tarptautin ekspert komisij, kuri pateikt ivadas dl jgains eksploatavimo laiko, kompleksikai vertint elektrins galimo paankstinto udarymo ilaidas ir ekonominius padarinius, numatyt finansin neatlyginam pagalb jos udarymui bei kompensacij u prarastas ekonomines galimybes (pvz., nepagamint elektros kiek) tai pavluotos desperatikos pastangos, siekimas pasiteisinti dl galimos neskms (kaip kad dl galimo deryb stoti Europos Sjung atidjimo). Pavluotos, nes dabartin valdanioji koalicija tsia nevykusi LDDP energetikos politik (tiksliau tos politikos nebuvo ir nra). Neadekvatus poiris ir veiksmai energetikos srityje pasireik tik laimjus konservatoriams rinkimus: sudarius valdanij koalicij, buvo priimtas sprendimas panaikinti Energetikos ministerij, nes ne visose alyse tokia ministerija esanti. Taiau n viena atomins energetikos industrij turinti alis nenaikina j krusi institucij. O ms noras pademonstruoti, kad ioje srityje susitvarkysime, skirdami energetikai maiau dmesio, atstovaudami jai vairiuose susitikimuose kurio nors ministro pavaduotojo ar departamento vadovo lygiu, tapo rimtu kliuviniu iems ketinimams realizuoti. Jeigu kvieiami seminarus ar pasitarimus neatvykstame, poiris mus dar labiau komplikuojasi. Tad koks ms valstybs poiris Ignalinos atomin elektrin? iniasklaidoje gausu praneim, kokia ji saugi, kiek daug ta linkme padaryta. Su tuo nesutikti negalima, tik noriau priminti, kad pagrindins su saugumu susijusios sprstinos problemos buvo suformuluotos ir pradtos gyvendinti dar 19911992 metais. Tarp j IAE mokslin saugumo analizs grup, kurta 1992 met kovo 19 dien. Jos kompetencija nuolat didjo, su jos argumentais skaitosi, jos nuomon vertina usienio atomins energetikos specialistai. Tai rodo, kad nuosekliai ir atkakliai dirbant, galima parengti ger sav specialist. 165

Taiau nortsi paklausti, kiek paskutiniu laikotarpiu valstyb tiesiogiai skyr l ios grups darbui? Kiek man inoma, i biudeto n kiek. Grup veriasi vairi fond pinigais, dar truput gauna i VATESI. Rinkos terminologija kalbant, vykdo kontraktus beveik pagal usienio usakymus. Taigi, neigiamas ms valstybs poiris AE reikalus aikus. Kodl valstyb neskiria nors dalies l? Tam juk pakakt ir 1520 proc. usienio kontrakt sumos, bt galima iplsti tyrim rat, ugdyti naujus specialistus, be to, ir usienis teigiamai vertint tokias ms pastangas, jiems bt aikesni ms siekiai, noras patiems sprsti kilusias problemas savo lomis. Perimti Ignalinos AE Lietuvos jurisdikcijon, o tai padaryta 1991 m. rugpjt pakankamai sklandiai, organizaciniu poiriu buvo sudtingiausia: kas perims eksploatuojanios organizacijos teises, pareigas ir atsakomyb? Tuo metu nebuvo atitinkam institucij. Ir dabar kio ministerija, tik i dalies vykdanti energetikos ministerijos funkcijas, negali j perimti, nes neturi reikaling projektavimo, konstravimo ir mokslinio tyrimo padalini. O svarbiausias eksploatuojanios organizacijos tikslas utikrinti atomins jgains saugum visais etapais: parenkant elektrinei aiktel, projektuojant, statant, pradedant eksploatuoti, eksploatuojant ir baigiant eksploatuoti. i organizacija atsako u AE eksploatavim apskritai, taiau tiesiogin, operatyvin atsakomyb u saug eksploatavim tenka elektrins administracijai. Saugaus eksploatavimo prieir pas mus atlieka reguliuojanti institucija VATESI (Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija), nepavaldi eksploatuojaniai organizacijai. Kitaip sakant, AE eksploatavim abi priiri vienodomis teismis. Tai rodo, kiek daug dmesio skiriama iam objektui, ir tokia struktra prasta visame pasaulyje. Suteikti eksploatuojanios organizacijos status paiai IAE ir Energetikos ministerijos teisinta 1991 m. gruodio 1 d., siekiant laikinai isisukti i susidariusios keblios situacijos ir ivengti svetimos valstybs eksploatuojanios organizacijos. Tuo metu SSRS ir dabar Rusijoje ios funkcijos patiktos tam paiam reaktori krusiam Energotechnikos institutui, su kuriuo nori nenori tenka IAE bendradarbiauti ir dabar. Tuo metu anas laikinas sprendimas buvo priimtinas pasaulio atomini struktr institucijoms, tarp j ir tarptautinms, tokioms kaip TATENA (Tarptautin atomins energetikos agentra), su kuriomis is klausimas buvo suderintas. 166

Valdant LDDP ir dabartinei konservatori koalicijai, ioje srityje nieko nenuveikta. O juk buvo siloma kurti Techninio palaikymo organizacij. Sukr toki institucij, iugd joje dirbanius specialistus, sujung j su IAE moksline saugumo analizs grupe, turtume eksploatuojani organizacij. Noriau grti prie VATESI. Pagrindin jos uduotis Ignalinos jgains eksploatavimo prieira. iuo metu didiausias rpestis suteikti licencij pirmojo reaktoriaus eksploatacijai. Tikimasi, kad tai bus padaryta ateinani met pradioje. VATESI neturt priklausyti nuo vykdomosios valdios. Taiau iuo metu jos vadovo skyrimas priklauso nuo treiaeili valdinink silymo. Tai jau nerimta. Silyti skirti tokios svarbios institucijos vadov turi aukiausiasis valstybs pareignas, antraip maai kas patiks, kad Inspekcija nepriklausoma nuo vykdomosios valdios. Tikru skandalu galima pavadinti atsiskaitymus u Ignalinos jgains pateikt elektros energij. siskolinimas u j tik per iuos metus padidjo 80 kart ir pasiek 240 mln. lit. i liga, prasidjusi jau valdant LDDP, progresuoja. Dl to trksta l atsarginms detalms ar rengimams pirkti, reguliariam remontui, naudotam kurui ir radioaktyvioms atliekoms tvarkyti, saugumui gerinti. tariu, kad nekaupiamos los ir elektrinei imontuoti. O kur dar mons, kuri vaidmuo saugiai eksploatuojant atomin elektrin milinikas. Kai darbuotojams sumokta tik 20 proc. spalio mnesio algos, jie dirbdami galvoja ne apie darb, o apie tai, kaip ilaikyti eim. Kitaip tariant, elektrins saugumas pagerintas panaudojant usienio param, taiau trukdoma j normaliai eksploatuoti. LDDP pavyzdys ukreiamas. 1994 m. rugpjio 22 d. Sodra udaro IAE atsiskaitomj sskait. Lietuvos taupomasis bankas valstybinis bankas! ygdarb pakartoja 1998 m. lapkriio 10 dien. Vienintel i j atomin jgain gamina produkcij. Kyla pagrstas klausimas: ar AE i tikrj saugi? Valstybins institucijos savo valstyb pristato kaip nepatikim, nepateisinusi vili partner, tad nenuostabu, kad Europos Komisija mato vienintel keli udaryti atomin elektrin. Visiems bus ramiau: ir Lietuvoje, ir Europoje Valdanios daugumos Seimo nariai band dtis rpintojliais, siekianiais padti isprsti atsiskaitymo u elektr klausim, apsilank 167

jgainje. Bet viskas baigsi pasiteisinamosiomis kalbomis: Lietuvos energija taip pat turi sunkum, Baltarusija negrina skolos (valdant LDDP, bdami opozicijoje, tuo piktinosi), jauiama Rusijos krizs taka Sunki padt dar pasunkino Ignalinos rajono tarybos poiris visaginieius, pateikusius pasilym iplsti Visagino savivaldyb. ia iek tiek alyvos liukteljo krikionys demokratai, pademonstrav savo neapibrt meil kitatikiams, nors ir Lietuvos pilieiams. Pasitar mieste ir jgainje su valstybs saugumo ir pasienio policijos struktr vadovais, jie prijo ivad, kad nepalanki Visagino demografin situacija, gali nukentti nacionaliniai saugumo interesai (Lietuvos aidas, 1998-10-07). Visaginieiai, js dirbkite, gaminkite mums ir truput sau elektros energijos, mes jums nemoksime atlyginim ir bsim tikinti (dar kai kuri pareign pastangomis), kad jums kakas nevisai gerai. Toks valstybs saugumo organ pasitelkimas, sprendiant administracinio padalijimo klausimus, tikrai nekelia susiavjimo europieiams, besidomintiems mogaus teisi paeidimo klausimais. Dabar dl Ignalinos AE valdymo. Jau senokai TATENAos eksploatacijos saugos misija bei IAE saugos komisija, sudaryta pagal Vyriausybs ir Europos rekonstrukcijos ir pltros banko sutart, sil keisti jgains valdymo statym. Juk tai ir yra tarptautin ekspert Komisija, taiau jos silymai praleidiami pro ausis O valdia pageidauja dar vienos komisijos. Ar kas gali patikti, kad pas mus reikalai gerja tik nuo komisij kiekio? Manau, visai pateisinama neigiama usienio reakcija papildom komisij sudarym. Jeigu ir bt priimtas statymas bei sudaryta Valdytoj taryba, usienio institucij poiriu rezultatas bt toks pats arba blogesnis. Sunku bus valdaniajai koalicijai priimti sprendim, pakviesti reikal imananius mones, kaip kad pasielg, pvz., Snoro bankas, kaip elgiamasi Estijoje. Juk tuomet nebt gyvendintas konservatori rinkimins programos kis: i Lietuvos valstybs elgesio alinsime saviniek. Saviniek paalinti gali tik itikimi partiniai kadrai? ini nereikia? Dabar jau galima kalbti ir apie reaktoriaus technologini kanal keitim, kuris tariamai tapo didiausiu stabdiu kelyje Europ. Atidiam skaitytojui turbt pradjo kirbti tarimas, jog kakas ne taip, kaip oficialiai tvirtinama. Valstybei, kaip kokiam nesubrendliui, smulkmenikai nurodinti, k ir kaip daryti, Europos Sjungos institucijos 168

mums, stojant j, nenurodins. Truput pasufleruos, bet teks gyventi savo protu. irs, kaip tvarkoms. Priimdama tokias slygas, LDDP praov pro al, nepagelbjo ir tuometinis Lietuvos Prezidentas, labai gerai imanantis jgains reikalus. Padaryta klaida nesiklausyta sav specialist patarimus, manyta, kad usienio konsultantams pirmiausiai rpi ms interesai. Konkretus, technikas reikalavimas, kur galima ir paiupinti, yra puikus argumentas primityviai mstantiems. Jis atsirado todl, kad buvo suprastas ms nesugebjimas suvokti aiki uuomin, kurios buvo daromos bendraujant su vairiomis organizacijomis, bandaniomis ivengti tiesioginio kiimosi ms valstybs vidaus reikalus. Puikus specialistas, turintis praktin darbo patirt, dalyvavs daugelyje valstybini komisij, neapsikents vietini intrig, kurias i ono stebjo ir usienio partneriai, paliko svarb post Lietuvoje ir pakviestas ivyko dirbti TATENA. Jis kategorikai protestavo, kad punktas, draudiantis keisti technologinius kanalus, bt trauktas sutart. Kas galt paneigti, kad ia nebta ir konjunktros element. Bet abejoju, ar Lietuva laimjo. Technologini kanal keitimas numatytas atomins elektrins projekte. Juos pakeitus, elektrins eksploatacijos trukm padidt iki 25 30 met. Pirmasis blokas pradjo dirbti 1983 m. gruodio paskutin dien, o antrasis 1987 m. rugpjt. Nesunku patiems apskaiiuoti, kokia galima atomins elektrins eksploatacijos trukm. Nedidel dalis technologini kanal jau pakeista, t operacij atlikti jgains darbuotojai pajgs. Taiau neatsakingumas, visainyst, vienintel nuomon, pragaitingas valstybs poiris visus Ignalinos atomins elektrins reikalus visk suvl.
Kauno diena 1998-11-19

169

L. AMANTAS

SPRENDIMAS DL IGNALINOS AE NUSIKALTIMAS

Reikia siningai pripainti, kad Lietuvos ekonominio nuosmukio prieastis buvo ne atomin elektrin. Atomin elektrin puikiai pasitarnavo, tvirtinant Lietuvos Nepriklausomyb. Tuo paiu sunkiausiu Lietuvai metu sugebjome sprsti visas su atomine elektrine susijusias problemas, sukeldami pasaulyje nusistebjim. Numatme strateginius ingsnius saugios eksploatacijos pagerinimo linkme bei pradjome juos gyvendinti. IAE mokslin saugos analizs grup, pradta kurti tuioje vietoje, atliko savo strategin paskirt ir peln pasaulyje autoritet ir pripainim. Vienu sunkiausi laikotarpi Nepriklausomybs krimo pradioje grupei suradome vietin finansavim (i usienio j gauti buvo tik svajon!), aprpinome iuolaikine kompiuterine technika. Vliau tai sudar puikias prielaidas atsirasti finansavimui ir i usienio, nes ten pastebjo, kad einame teisinga linkme, stengiams saugumo klausimus isprsti savo jgomis, o tai paskatina investuoti usienio valstybes, susirpinusias IAE saugumu. Tapome valstybe, visikai valdiusia vien sudtingiausi pasaulyje branduolin technologij. Per pastaruosius kelet met, nekreipiant dmesio specialist profesional nuomon, pasikliovus partini pareign konjunktriku poiriu tvarkant IAE reikalus, padaryta esmini, lemiam klaid. Pereinamuoju rinkos ekonomik laikotarpiu nepakankamai suvokiame energetikos, ypa atomins, svarb ms gyvenime. Atomin jgain sulyginta su kitais prastais industriniais objektais, neatsivelgiama jos iskirtin reikm ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, o jau Europos alims ypa. Tokio neigiamo poirio rezultat ilgai laukti neteko. Dl diplomatijos stokos tapome vienpusikumo kaitais, nes pasikliovme tendencinga dalies Vakar Europos specialist nuomone, kurie udirbs bet kuriuo atveju ar tobulindami IAE saug, ar demontuodami jgain, ir Lietuvos nacionaliniai interesai juos maiausiai domina. Bet juk Europos Sjungai neigiam poir ms eksploatuojam jgain mes patys padjome suformuoti savo Vyriausybs nevykusiais veiksmais ar visiku neveiklumu. Tai: 170

 neskiriamas reikiamas dmesys technikos mokslams; nepasistmta, kuriant technins pagalbos organizacij; nevykusi institucin reforma; nesutvarkyta IAE elektros energijos kainodara; nepriimtas tarptautini organizacij rekomenduotas IAE valdymo statymas; nuolat sunki IAE finansin padtis. Valstyb, turinti savo rankose visus svertus, nesugeba sureguliuoti atsiskaitym u pateikt elektros energij, kad galt aprpinti jgain lomis reguliariam remontui, atsarginms dalims, naudotam kurui ir atliekoms tvarkyti, visikam elektrins imontavimui ir saugumo pagerinimui utikrinti; jgains operatyvinis darbas neapsaugotas nuo Vyriausybs kiimosi; per didel VATESI priklausomyb nuo Vyriausybs; nepaengta rinkos liberalizavimo kryptimi, nesudarytos slygos treiajai aliai. Elektros sektoriaus liberalizavimas tai vadas konkurencij. Rinkos reforma galina pradti konkurencij elektros sektoriuje tik dalyvaujant treiajai aliai; neisprsti AE udarymo fondo klausimai; drugys kreia, sprendiant naudoto branduolinio kuro saugojimo klausimus. Visa tai atspindi ms paskutinij vyriausybi akivaizd nesugebjim ir nenor pasitelkti turim intelektualin potencial. Taiau net ir tokiomis slygomis mokslinink, ininieri pastangomis pasiekta tiek, kad galima konstatuoti: pirmojo bloko stabdyti dl saugos technini prieasi nra reikalo. Tai rodo ir licencijos suteikimas, be to, toliau vykdoma IAE saugos gerinimo programa Nr. 2: atliekamas nuolatinis technologini kanal ir grafito monitoringas, ir yra visos prielaidos pareikti, kad tarpelis tarp vis technologini kanal ir grafito neinyks iki 2005 met; reaktoriaus gaubto stok kompensuoja pirmojo kontro vamzdyn metalo bkls kontrol; avarij lokalizavimo sistemos hermetikumo gerinimo programa. Pirm kart atliekama IAE reaktori 2-ojo lygio saugos tikimybin analiz (2000 m. bus atlikta). Esame sitikin, kad dl projektini avarij nebus apvitintas personalas ir teriama aplinka. 2-oji nepriklausoma reaktoriaus stabdymo sistema technikai 171

manoma, apsaugos koncepcija parinkta. Antrajame bloke ji bus diegta 20022003 m., tad pirmajame bloke nebt sunku tai padaryti iki 2005 m. Telieka pasidiaugti, kad Lietuvoje jau veikta nepasitikjimo atomine energetika riba. Taiau partijos Lietuvoje taip ir neisak savo strateginio poirio liekame branduoline valstybe ar ne, o tai pats fundamentaliausias energetikos klausimas. Apmaudu, kad energetikos strategijoje neatsispindi branduolins energetikos tolesn pltra, nors tai buvo traukta pirmj vyriausybi programas. Jeigu ms tikslas bt buvs aikus neudaryti jgains, tai derybose su Vakarais galjome sigyti pat neparankiausi jiems talkinink RBMK reaktori idjos pradininkus. Ne be usieniei pagalbos gudriai pakita nuostata nekeisti kanal. Tai atsitiko todl, kad nebuvo sutelktas intelektualinis potencialas, nevertinta, paprasiausiai atmetama profesional nuomon. Juk niekas ms nevert udaryti AE. 1994 m. Europos rekonstrukcijos ir pltros bankas suteik Lietuvai 32,8 milijono ekiu saugumo priemonms gyvendinti, o Lietuva pasiadjo nekeisti kuro kanal naujais, kai pasibaigs j eksploatavimo laikas. Tai atsitiko dl ms politik tariamo visainikumo, netariant buvus blogiau. Net per vis eksploatacijos laikotarp nereiks pakeisti vis kanal, o tik j dal. Matyt, imant paskol, buvo pasirinktas populiarus, vadinamasis politinis sprendimas, tolygus valstybs ekonominiam sulugdymui. Tai pavyzdys, kai nebuvo siklausyta specialist argumentus, kurie prietaravo primetamoms slygoms. Specialistai tuo metu buvo vienii, liek su savo nuomone, bet rodos, kad jie buvo teiss. Kitiems, matyt, rpjo ne esm, o konjunktriniai dalykai. Norint sprsti jgains problemas, visuomet reikia jausti puls: kuo gyva elektrin, kokie reikalai ne tik Lietuvoje, bet ir toli u jos rib. Vyriausybs sprendimas udaryti techninio resurso neinaudojus pirmj blok yra nusikaltimas. Jis tik patvirtina Vyriausybs bejgikum, sprendiant energetikos problemas. Atsisakydami atomins energetikos, lugdome Lietuvos ekonomik ir savo technologin reputacij.
Kauno diena 1999-09-16 (Taip pat Vakarins naujienos, Lietuvos rytas, Opozicija)

172

L. AMANTAS

KODL FORSUOJAMA UDARYTI IGNALINOS AE IKI 2009 MET

Buvusi Maskvos prievaizd mitkin (tai antrasis Lietuvos komunist partijos sekretorius, kaip taisykl atsiuniamas i Maskvos, priirti, kad nebt ideologini nukrypim) dvasia Ferheugeno pavidalu vl sklando vir Lietuvos. Europos Komisijos atstovai A. Henrikssonas ir G. Ferheugenas tapo neoficialiais Lietuvos energetikos ministeriais (pasak p. Bobelio ilgametis Seimo narys, gyvens JAV), sakmiai nurodinjaniais, kaip mes turime elgtis. Neatsilieka ir Pasaulio banko atstovai, diktuojantys, kaip ir kam parduoti Lietuvos dujas Tokia padtis emina ms tautin savigarb, stumia mus provincialumo lygmen. Atrodo, kad naujieji auktieji funkcionieriai maai kuo skiriasi nuo brenevini Maskvos funkcionieri? O ir ms padlaiiavimas, servilizmas, matyt, liks koks buvo. O gal labiausiai toki padt stumia valstybs vadov kompetencijos stoka ar noras patekti istorij kaip atvedusiems Lietuv ES ar atneusiems saul: tik o paradokse, i Vakar. Kaip paskutin kozir ponas Ferheugenas met: Js turtut inoti, kad Ignalinos elektrin buvo statoma ne civiliniais, o kariniais tikslais. A pagrstai galiu abejoti, ar atomin elektrin, kuri buvo pastatyta kariniais tikslais, gali bti produktyvi ir konkuruoti energijos rinkoje. Ne, pone Ferheugenai, tikrai neinau ir negaliu inoti to, ko nebuvo. Ignalinos AE pastat ne Lietuva, o buvusi Soviet Sjunga didelio regiono elektros energijos reikmms tenkinti. Tai istorin realyb. Tuo metu skelbtuose penkmei planuose tai galite pasitikrinti. Be to, ir kalbos, kad Ignalinos AE nesaugi, pasigirdo tik tada, kai ji perjo valstybingum atkrusios Lietuvos nuosavyb, nors nuo to elektrins geografin padtis nepakito ir ji nepriartjo prie Vakar. Pirmajame Nepriklausomos Lietuvos raidos etape tvyrojus skepticizm dl ms galimybi susidoroti su atomins energetikos problemomis skmingai paneigme. Taiau kai prabylate apie konkurencij energijos rinkoje, paaikja kurlink sukate: Ignalinos AE trukdys ES senbuvi elektros energijos verslui, o taip norisi padti savikiams 173

Ant Suomijos lankos kranto esanti viena seniausi Rusijoje ernobylio tipo Sosnovyj Boro atomin elektrin nra taip modernizuota, ir jos saugumas nra taip pagerintas, kaip Ignalinos AE, bei ji tiekia elektr Europos Sjungos narei Suomijai po eis milijardus kilovatvalandi kasmet. Vakar veikjai nemano, kad ios jgains pagaminta energija nevari ar ji pati nesaugi, ir nereikalauja jos udaryti. O jeigu is ems lopinlis, kuriame yra Ignalinos AE, po nepriklausomybs atkrimo bt atiteks Baltarusijai, iki kurios nuo ten vos keletas kilometr, ar ir tuomet mes btume nepageidaujami ES, kaip per arti turintys branduolin objekt? Man teko tiesiogiai stebti Ignalinos AE statyb, bnant Atomins energetikos komisijos prie tuomet Lietuvos TSR Moksl Akademijos prezidiumo moksliniu sekretoriumi nuo 1976 met (pirmasis reaktorius pradtas eksploatuoti 1983 m. gruodyje), be to ir isilavinimas susijs su branduoline energetika. Akademikui A. ukauskui vadovaujant, teko sudarinti mokslinio tyrimo planus, susijusius su Ignalinos AE statyba ir eksploatacija. Tiesa, svarstant jgains apmatus, bta ketinim kurti radiacin kontr, kurio paskirtis reaktoriaus jonizuojanija spinduliuote didinti kai kuri mediag patvarum. Bet vliau to atsisakyta ir nepradjus rimiau svarstyti. Ta proga priminiau: gaila, kad nepasidomjote reaktoriais, veikianiais ar veikusiais Trojicke (Sibire), j plutonio gamybos pajgumu, kurio poreik ginkluotei galima suinoti i kit altini. Be abejo, nesate karinis strategas, bet turbt nujauiate, kad tokioje geopolitini vj pagairje, kokia yra Lietuvos em, niekas nesiryt statyti strategikai svarbios karins aliavos gamyklos. Dar iki iol n viena branduolin ilum iskirianti rinkl (kurioje vyksta branduolin reakcija) neigabenta i elektrins. Taigi politikai, svarstydami valstybei ar valstybms ikilusias energetikos problemas, turt atsisakyti ydingos praktikos reikti kategorik nuomon, jei neturi informacijos ir reikiamo profesinio pasirengimo. Turt bti labai aikiai atskirti techniniai, ekonominiai ir politiniai aspektai. inoma, dl to, kad esame nepagrstai purtomi, kaltos ir ms klaidos. Logikai sunku paaikinti dviej Nacionalini energetikos strategij 1994-j ir 1999-j met prietaravimus. Pirmojoje teigiama: Esant bet kuriam poreiki lygiui, tikslinga eksploatuoti abu Ignalinos AE blokus, o antrojoje virkaujama, kad ateityje (visikai neai174

ku kada!) ES elektros energijos rinka dar labiau sumains galimyb visikai apkrauti Ignalinos AE. Visapusikai vertinus techninius, ekonominius ir politinius (autoriaus parykinta) veiksnius, bet niekaip konkreiai nepagrindus, miglotai aikinama, kaip turi bti udaromas pirmasis AE reaktorius. 1999-j met ruden Lietuvos politikai prim sprendim po ketveri met iki 2005-j udaryti pirmj Ignalinos AE reaktori ir vliau nusprsti, kada bus udaryta visa elektrin. is paskutinis iracionalus teiginys, teigtas ne be usienio pastang, ir vaidina t dramatik vaidmen iandieninje situacijoje. Juk negrinam Europos rekonstrukcijos ir pltros banko param tai vyko 1994-aisiais metais gavo beveik visos atomins elektrins su RBMK reaktoriais, bet be joki papildom sipareigojim. Mums i parama tapo danaj dovana, ir akademiniai sluoksniai nesigilindami j prim. Taigi politiniai veiksniai ugoia techninius ir ekonominius. Konjunktros vadiomis paabotos institucijos nuolankiai pateisina nepamatuotus politik sprendimus, o iems patogu turti galimyb kam suversti kalt dl nevykusi t sprendim padarini. Taip mokslininkai praranda savigarb, paeidiama mokslininko etika. Politizuotos mokslo veikal ivados, prie kuri priskiriau ir Nacionalin energetikos strategij, nedaro garbs nei mokslininkams, nei j usakiusiems politikams. Telieka pasidiaugti, kad Lietuvoje jau veikta nepasitikjimo atomine energetika riba. 1998 met lapkriio mnes Lietuvos aido atliktos visuomens nuomons apklausos duomenimis, atuoni i deimties Lietuvos moni nepritart sprendimui artimiausiu metu udaryti Ignalinos AE. Truputl vliau, 1999 met kovo mnes, TV laidos metu gauta nuomon panai: udaryti 18,3, ne 81,6 procento. Atomins energetikos pltrai didiul tak turi JAV energetikos politika, o joje rykja palankios branduolinei energetikai tendencijos. Prezidentas Bushas gegu pateik nacionalins energetikos politikos metmenis. Metmenyse pripastama, kad branduolin energija turi suvaidinti lemiam vaidmen, tenkinant JAV ateities energijos poreikius. Per ateinanius du deimtmeius btina pastatyti nuo 1300 iki 1900 nauj elektrini teigia nacionalins energetikos politikos pltros grup, kuriai vadovauja viceprezidentas Dikas einis: Daugelis i nauj elektrini naudos gamtines dujas. Taiau turimos technologijos ir naujos technologijos teikia galimyb iplsti branduolin 175

generavim. is energijos altinis galt suvaidinti didjani dal ateities energetikoje. Galima teigti, kad branduolin energetika prads atsigauti apie 2010 metus. Iki tol bus aktyviai dirbama, kuriant realius projektus. Ne veltui esame raginami udaryti antrj Ignalinos AE blok kuo skubiau, nes vliau tai daryti bt net nemadinga ir neimintinga.
Kauno diena 2001-09-27 (Taip pat Sugardas, IAE informacinis lapelis lietuvi ir rus kalbomis)

176

L. AMANTAS

ATOMIN ENERGETIKA LIETUVOS ATVEJIS

Ignalinos atomin elektrin atliko savo misij tvirtinant Lietuvos nepriklausomyb, kai atkrimo pradioje SSRS pradjo energetini resurs blokad, trukusi 72 dienas. Elektrin tenkino visus elektros energijos poreikius, nors i Maskvos grmojimai ir nesiliov. 1991 met rugpjio 27 dien, tuoj po puo, pasirame dokument, kuriame konstatuota, kad Ignalinos AE yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, kaip Lietuvos Respublikos valstybin nuosavyb. Rusija pripaino de jure Lietuv po dviej dien. Paiu sunkiausiu Lietuvai metu sugebjome sprsti visas su atomine elektrine susijusias problemas. Pasaulyje kils baims, nepasitikjimo jausmas peraugo nusistebjim. Numatme strateginius ingsnius saugiai eksploatacijai pagerinti ir pradjome gyvendinti planus. Ignalinos AE mokslin saugos analizs grup, pradta kurti tuioje vietoje, atliko savo strategin paskirt ir peln pasaulyje autoritet ir pripainim. Vienu sunkiausi laikotarpi Nepriklausomybs krimo pradioje radome grupei vietos finansavim (i usienio j gauti tuo metu buvo svajon!), aprpinome iuolaikine kompiuterine technika. Tai sudar puikias prielaidas vliau gauti finansavim ir i usienio. Ten pastebjo, kad einame teisinga linkme, kad stengiams saugos klausimus sprsti savo jgomis. Tai, inoma, skatina investuoti ir usienio valstybes, susirpinusias IAE saugumu. Tapome valstybe, visikai valdiusia branduolin technologij, vien i sudtingiausi pasaulyje. NORIMA UDARYTI Ms noras tapti Europos Sjungos (ES) nare ir Europos Komisijos (EK) iurktus spaudimas udaryti Ignalinos AE dav rezultat. Visos politins partijos, bdamos valdioje, keliaklupsiavo Vakarams, bet kiekviena norjo sirayti sau ingsn. 1999-aisiais Lietuvos politins ir vykdomosios valdios elitas prim sprendim po ketveri met (2005-aisiais) udaryti pirmj Ignalinos AE reaktori, po to nusprsti, kada udaryti vis elektrin. iuo metu Parlamentui pateikta 177

Nacionalin energetikos strategija, kurioje siloma pritarti, kad antras blokas bt udarytas 2009 metais, EK geidiu keiiama anksiau priimta strategija. Bet ar nebus taip, kad prajus iek tiek laiko politinis sprendimas taps ekonomine, finansine, valstybs prestio ir vaizdio problema? VAKAR TAKA Prie ger deimtmet G-7 virni susitikimo sprendimas dl RBMK tipo reaktori teigiant, kad jie nesaugs ir todl turi bti udaryti, priimtas informacijos stygiaus slygomis, nevengiant vakarietiko lobizmo. Jis vertintinas kaip trumparegikas sprendimas, nesugebant numatyti ilgalaiki sprendim padarini. Kakaip nesinori tikti, kad prie statant Ignalinos AE Vakar politikams nebuvo inoma, kokie yra sovietiniai atominiai reaktoriai. Bet tada jie tyljo, tai bt buvs kiimasis galingos valstybs vidaus reikalus. Politikai, svarstydami valstybei ar valstybms ikilusias energetikos problemas, turt atsisakyti ydingos praktikos reikti kategorik nuomon tada, kai jie stokoja informacijos ir nesuvokia problemos profesionaliai. Turt bti labai aikiai atskirti techniniai, ekonominiai ir politiniai aspektai. Esu sitikins, kad dl administracini gebjim stokos tapome vienpusikumo kaitais, nes per daug pasikliovme tendencinga dalies Vakar Europos specialist nuomone, kurie nieko nepraras, o bet kokiu atveju udirbs ar tobulindami IAE saug, ar demontuodami jgain. Lietuvos nacionaliniai interesai juos maiausiai domina. Ne be usienio pagalbos, pritariant kai kuriems konjunktriniams mokslininkams i Lietuvos, buvo gudriai pakita nuostata nekeisti kuro kanal. 1994 metais Europos rekonstrukcijos ir pltros bankas suteik Lietuvai 32,8 milijono ekiu IAE saugumo priemonms gyvendinti, o Lietuva pasiadjo nekeisti kuro kanal naujais, kai baigsis j eksploatavimo laikas. Kanalai buvo keiiami vis eksploatacijos laik, tai prastin procedra. Net per vis technin eksploatacij reiks keisti tik dal kanal. Reikia pripainti, sutartis pasirayta dl ms valdios nekompetencijos, tariamo visainikumo ir arogancijos. alies specialistai perspjo apie lemtingas io susitarimo pasekmes. Ignalinos AE pastat ne Lietuva, o buvusi Soviet Sjunga didelio 178

Vakar regiono elektros energijos reikmms tenkinti, tokia istorin realyb, ir nedert gsdinti, kad jos tikslai buvo kiti. SAUGUMAS Dabartin pasaulio energetikos politikos kryptis yra regionin kooperacija ir tarptautin integracija ia linkme ir derjo Ignalinos AE panaudoti. Deja, i elektrin per rimtas konkurentas kitiems elektros generatoriams u ms alies rib. Kalbos, kad IAE nesaugi, pasigirdo tik tada, kai ji perjo valstybingum atkrusios Lietuvos nuosavybn, ir isakme galimyb tiekti pigi elektros energij Vakarus. Tai buvo taktin klaida. Nepriklausomoje Lietuvoje Ignalinos branduolins jgains geografin padtis nepakito ir ji nepriartjo prie Vakar. Tad kodl ji tapo pavojingesn? O jeigu is ems lopinlis, ant kurio stovi IAE, priklausyt Baltarusijai? geografikai tai tik keli kilometrai. Ar ir tada btume nepageidaujami ES, kaip per arti turintys branduolin objekt? ES iuo atveju juk negalt kontroliuoti jos darbo ir vertinti saugumo. INTERESAI Esama ir ryki interes. Atomins elektrin udarymas ilgas ir brangus procesas, tam reiks milinik l ir begals vairi projekt. Tai patraukli perspektyva daugeliui Vakar, Rusijos ir Lietuvos konsultant, specialist ir verslo atstov usidirbti. Itin patraukli i akcija Rusijai. Juk udarius Ignalinos jgain, Lietuvai elektros vis tiek reiks. Jai gaminti reiks organinio kuro, o dujos patraukliausias ir lengviausiai Lietuv pasiekiantis kuras, kuris galt pakeisti branduolin. Be to, u organin kur teks mokti bent keturis kartus brangiau, negu u branduolin. Tai Rusijai nebloga perspektyva. Taiau nekalbama, kad enkliai padids aplinkos tara, nors mes jau suskubome pasirayti Kioto protokol. Ignalinos AE yra atviriausia atomin elektrin pasaulyje. Usienio ekspertai atliko daugyb vairi tyrim, analizi, taiau niekas nepatvirtino, kad Ignalinos AE negali bti eksploatuojama taip pat saugiai, kaip ir Vakar atomins elektrins. Lietuvai atkrus valstybingum, daugiausiai dmesio buvo skiriama Ignalinos AE saugai didinti, pasitelkus 179

usienio pagalb, jgain tapo saugiausia ir moderniausia sovietinio tipo atomine elektrine. Ant Suomijos lankos kranto stovinti viena seniausi Rusijoje ernobylio tipo atomini elektrini (ES narei Suomijai kasmet tiekianti po 6 milijardus kilovatvalandi) nra taip modernizuota ir tokia saugi, kaip Ignalinos AE. Vakar veikjai nemano, kad ios jgains pagaminta energija nevari, nereikalauja jos udaryti. ILAIDOS Demokratikame gine su Vakar valdininkais mes niekuomet nesutarsime, nes argumentai grindiami skirtingomis prielaidomis, skirtingomis nuostatomis ir net skirtinga pasaulira. Nuostata, kad IAE yra ernobylio tipo, i esms yra klaidinga, is vaizdis pasitelkiamas tik kurti neigiam poir atomin energetik. Modernizavimas j perkl kit, kur kas auktesn saugumo lygmen. Kylani rizik dl IAE (kuri yra tokia pati, kaip ir Vakaruose) priimame kaip savanorik (tai rodo Lietuvoje vairi visuomenini apklaus rezultatai teigiamas poiris Ignalinos AE siekia iki 80 procent), tikdami jos ekonominmis galimybmis, o oponentas tai, aiku, suvoks kaip jam primetam rizik. Mes suteikiame branduolins energijos teikiamai naudai didesn vert. Visa tai apmsius, kyla logikas klausimas: jeigu Vakar veikjai mano, kad Ignalinos AE yra visikai nesaugi, tai kaip galima laukti met metus, kol ji bus udaryta j reikia udaryti tutuojau? Udarymo ilaidas silau pasiskirstyti taip: Europoje Ignalinos AE bijo 100 milijon gyventoj, o Lietuvoje i 3,5 nebijo 2,8 milijono, tad Lietuvos indlis teturt sudaryti apie procent vis Ignalinos AE udarymo ilaid. alies gyvenimo lygis priklauso nuo suvartojamos elektros energijos kiekio. Tai dsninga. Visur elektros vartojimas nuolat didja, elektrini statymo tikslas yra gaminti elektr, o ne udarbiauti jas udarant. Paprastai stengiamasi, kad elektrins veikt kuo ilgiau, kad jos duot kuo didesn naud. Bent kiek apsiviets Lietuvos pilietis supranta, kad Lietuvai tapti ES nare tikslinga. Lietuva tikisi, kad stodama ES gali gauti apie 5 milijard doleri finansin param. Jei t param sunaudosime vien Ignalinos jgainei udaryti ir jei jos neuteks, ar surasime papildom l ir iam 180

darbui ubaigti, ir aliai pertvarkyti pagal ES reikalavimus? Gal udar Ignalinos AE, patirsime vien nuostoli ir liksime u ES rib, jei nor stoti teks patvirtinti referendumu? Kain, ar ES pritaps valstyb, kuri, uuot iekojusi keli, kaip geriau panaudoti savo keli milijard doleri verts turt, i kit ali prao keli milijard paalpos tam turtui sunaikinti? O gal to siekiama specialiai?
Lietuvos inios 2002-09-16 (Taip pat Energija Nr. 3 (5), Lietuvos profsjungos, Energetika un sabiedriba (latvi k.), 19-me Pasaulio energetikos kongrese Sidnjuje, Australijoje (50 atspaud angl k.)

181

L. AMANTAS

IGNALINOS AE: SKEPTICIZMO PANEIGIMAS

Praneimas, perskaitytas Tarptautinje konferencijoje Ignalinos AE branduolin sauga. Pasiekimai ir pasirinkimas Vilnius, 1999 m. balandio 89 d. reaktorius laimei ar nelaimei pateko maos tautos rankas su menku techniniu toki reaktori know-how. Atsushi Takeda, Technical Advisor The Japan Atomic Power Company Tai kalbama apie ms Ignalinos atomin elektrin. Nuomon, isakyta japon spaudoje 1996 met kovo mnes. Matyt, autorius, susipains su esama situacija, suabejojo ms, kaip maos tautos, galimybmis. Nors ir nesitikdami greitai atgauti Nepriklausomyb, nesdjome sudj rank. Sprendimas statyti atomin jgain nepriklaus nuo ms valios, taiau statybai prasidjus, imta rpintis parengti sav nacionalini kadr, tarp kuri teko bti ir man. Jie buvo siuniami mokytis Maskv. Vliau, 1977 m., pradta specialistus rengti Kaune, bet dl j darbo jgainje kilo vairi problem: jiems buvo sunku adaptuotis, jais nepasitikjo ir dirbtin klii dar administracija, nes anais laikais atomin energetik gaub nesveika slaptumo atmosfera. T pirmj specialist buvo parengta nedaug, taiau jiems teko lemiamas vaidmuo Nepriklausomybs pradiniame etape. Pozityv vaidmen suvaidino Atomins energetikos komisijos prie Lietuvos SSR Moksl Akademijos steigimas. Jos paskirtis buvo sudaryti jungtinius mokslinio tyrimo darb, susijusi su atomine jgaine planus ir tirti fonin aplinkos bkl Ignalinos AE regione. Mokslini darb vykdymas leido pajusti jgains darbo ir problem puls. Atliktas milinikas darbas, ir labai gaila, kad iuo metu yra ustrigs IAE regiono ilgalaiks subalansuotos raidos strategijos rengimas. Pasirodo, nepriklausomos Lietuvos valdininkams tai visikai neaktualu. Poiriai iuo reikalu iki Nepriklausomybs atgavimo ir po jo skiriasi. Labai gaila, kad Ignalinos AE problem srityje dirbusi mokslinin182

k gauti duomenys atgimimo laikotarpiu buvo klaidingai interpretuojami ir nukreipti prie juos paius. Vienas i pagrindini Atgimimo sjdio bruo siekti Nepriklausomybs, kovojant prie sovietini laik monstrus vienu i j buvo laikoma Ignalinos atomin elektrin. Katalizatoriaus vaidmen atliko alieji. Tuomet j paraginti net 20 proc. vis Lietuvos gyventoj isak neigiam poir jgain, sisdami raginimo organizatoriams laikus su urau Ne AE. Kiti buvo pasyvs. Bta ir teigiam poslinki: du Lietuvos atstovai oficialiai traukti ASSET (Saugai reikming vyki vertinimo grup) darb Ignalinos jgainje. (Tai tarptautins atomins energetikos agentros TATENA ekspert grup.) Tokia buvo situacija prie paskelbiant Lietuvos Nepriklausomyb. Lietuvos Nepriklausomybs paskelbim 1990 m. kovo 11-j Sniekuje (dabar Visaginas) sureaguota greitai. Jau kovo 12 dien buvo surengtas mitingas, po trij dien priimtas nutarimas Ignalinos AE teritorijoje nepaklusti Lietuvoje priimtiems statymams. i politin kov sivl tuometinis jgains direktorius. tai tokia sudtinga padtis Ignalinos AE atiteko Energetikos ministerijai. AE vadovyb, itikima sjunginei ministerijai, negaljo n pamanyti, kad elektrinei gali vadovauti visikai naujos institucijos ir visikai naujais principais. Dl susidariusios padties ir kilusi neramum Vilni buvo kvieiami AE vadovai ir Sniekuje naujai susikrusi vairi organizacij atstovai. Taiau jgains vadovai nesirod, nors buvo svarstomi labai svarbs dalykai kokia nuosavybs forma labiausiai tikt atominei elektrinei ioje sudtingoje situacijoje. Visus juos bandme traukti diskusij, rodme, manau, reikiam lankstum. 1990 met balandio 18 dien prasidjo energin Lietuvos blokada, trukusi 72 dienas SSRS vadovyb nutrauk naftos ir jos produkt, sumaino duj tiekim. iomis aplinkybmis tiekdama elektros energij, atomin jgain labai padjo. Taiau politini aidim AE vadovyb neatsisak, todl stengiausi savo pusn patraukti jgains darbuotojus, pasitelks ir kitus ministrus, danai vykdavau pokalbi Sniek, intensyviai dalyvaudavau televizijos ir radijo laidose. Visai Lietuvai stokojant maisto produkt, j Sniek tuomet tiekta santykinai daugiau. Bene didiausi nemalonumai prasidjo 1991 met saus, kai ir 183

Lietuvoje (vliausiai i vis Baltijos respublik) buvo padidintos maisto produkt kainos. Jgainje streiko komitet susitelk nepriklausomybs prieininkai atvirai grasino streiku ir gsdino ijungsi Lietuv einanias elektros linijas, kurios susijusios ir su paios elektrins saugumu. Suvokdami didiul AE saugumui ikilusi grsm, mus parm Rygos ir Maskvos dispeeriniai centrai. Jie kreipsi SSRS vadovyb, praydami ukirsti keli tokiems pavojingiems veiksmams. Kreipms ir tarptautines organizacijas. Jos reagavo skirtingai. Ypa nusivyliau TATENA vadovo pozicija. O tuometinje SSRS profesional nuomon politikams buvo svaresn, prieingai nei dabar Lietuvoje, atkrus Nepriklausomyb. Prasidjo kupinas tampos dialogas su SSRS atomins energetikos ir pramons ministerija. Jis baigsi 1991 m. rugpjio 27 d., taigi, tuoj pat po puo Maskvoje, dokumento pasiraymu. iame dokumente buvo konstatuota, kad Ignalinos AE yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, kaip Lietuvos Respublikos valstybin nuosavyb. Tai buvo pagrindas deramu lygiu ilaikyti dalykinius santykius su reaktoriaus krjais. Ignalinos AE ir jos darbuotoj mieste svarbiausia buvo sumainti susidariusi tamp ir nerim dl ateities. Senasis ilgametis direktorius buvo atleistas ir paliko Lietuv jausdamas, kad gali turti nemalonum dl prieikos jai veiklos. Jgains darbuotojams sudarme galimyb sociologins apklausos metu i parinktj kandidat pasilyti direktori. Juo buvo paskirtas pirmj viet apklausoje ums kandidatas. Tai buvo labai svarbus psichologinis ingsnis iai rusikai kalbaniai diasporai. Beliko apgailestauti, kad keletas labai auktos kvalifikacijos specialist ivyko dirbti kitas buvusios SSRS jgaines. 1991 m. krme Valstybin atomins energetikos saugos inspekcij (VATESI), o truput vliau, kompromis bdu pareigojome Ignalinos AE vykdyti eksploatuojanios organizacijos funkcijas. I pirmo vilgsnio viskas buvo puiku: atomin jgain turtas ir energijos altinis priklaus Lietuvai. Taiau saug atomins elektrins darb iki to laiko slygojo daugelis sjungini struktr ir j padaliniai. Dabar viso to staiga netekome ir likome kaip nuogi. Gausyb vairi organizacij, btin kvalifikuotai pagelbti eksploatuojant atomin elektrin, liko Rusijos SSRS teisi ir sipareigojim permjos dispozicijoje. Ryius reikjo ilaikyti, bet jau pagal sutartis u atliktus 184

darbus. Mediagas, renginius, kur stengms gauti sen nusistovjusi ryi kanalais, nors tai darsi vis komplikuoiau. Taiau mus gelbjo tai, kad buvome patraukls, laiku sumokdami. Beviltikomis aplinkybmis paddavo Lietuvai lojali naujoji jgains administracija, dirbantieji, j ryiai su Rusija. Ignalinos AE neturjo joki finansini sunkum, jai netrko kuro, buvo pasirpinta jo atsargomis. 1992 met pradioje steigta Ignalinos atomins elektrins saugumo mokslins analizs grup (ISAG). Jos krim ir skming darb lm iniciatyva (skaitant ieivij) keleto su atomine energetika susijusi asmen, mstani reikiama kryptimi, suprantani problemos esm ir, laimei, turini galimyb priimti ir gyvendinti sprendimus. Manau, kad tuo sunkiu metu, kai valstyb dar nekontroliavo savo teritorijos, buvo padaryta nemaai, pasirinkta reikiama darb kryptis. Vliau pradjo vykti keistoki dalykai. Pirmiausia ir svarbiausia Vyriausybs nutarimu elektrin neteko specifins paskirties mons statuso. Jgain mginta perduoti Lietuvos valstybinei energetikos sistemai, privatizuoti. sikio Seimas vl visk atauk. Atomin elektrin tapo atskira mone, bet jau nespecifine. Atomins energetikos specialist nuomon tapo nesvarbi sprendimus priimantiems politikams, profesin mokslinink kompetencija nereikalinga. i yding nuostat tuomet valdiusioji partija vliau perdav valdi atjusiai konservatori ir krikioni demokrat koalicijai. I viso to matyti, kok neigiam vaidmen suvaidino nekompetentinga, specialist nuomons nepaisanti Vyriausyb. Turint rimt strategin plan, ios sumaities buvo galima ivengti. Pozityviu ingsniu negalima pavadinti jokiais rimtais argumentais nepagrsto sprendimo panaikinti Energetikos ministerij. Tai iurkti, Nepriklausomai Lietuvai daug kainavusi ir dar daug kainuosianti klaida, susijusi tik su asmeninmis ambicijomis. Konservatoriai nesusidorojo su atomins energetikos organizacinmis ir techninmis problemomis. Pasirod, kad j pamgtieji rytingi ir politiniai sprendimai techninms sistemoms netinka. Tarp kit j nor vis nesuprantamiausias buvo noras technini sistem valdyme diegti politizuotus kriterijus. Bandymas garsij tez kiekviena virja gali valdyti valstyb perkelti iuolaikins technikos srit apgailtinas. Technini sistem valdyme nemanomas politinis sprendimas, kuris anksiau ar vliau reikt lugim su dramatikomis pasekmmis. 185

Skirti energetikai maiau dmesio, suvelti j su kitomis kio problemomis, atstovauti jai tarptautiniuose susitikimuose ministro pavaduotojo ar departamento vadovo lygiu visa tai tapo rimtu kliuviniu realizuoti ambicingus planus, bti pakviestiems deryb Europos Sjung. Akivaizdu, kad nuo 1992 m. daug padaryta didinant Ignalinos atomins jgains saugum. iuos darbus daug kapitalo djo usienio valstybs, daugiausia vedija. Reikiamos paramos ar noro padti i ms Vyriausybs nesulaukta. Tad, kai Lietuvos poiris toks atsainus, galima daryti ivad, kad ms valstybei jgains saugumo klausimai nerpi. Didiausia bda pastovs atsiskaitym u Ignalinos AE pagamint elektros energij sutrikimai, trukdantys gerai ir laiku atlikti einamj ir planin remont. Alinami rengimai, sistemos, o dl to kyla jau naujas didiulis pavojus saugiam elektrins darbui. Nauj saugumo sistem diegimas maai k gali padti, jei patys rengimai susidvj. Tai nedovanotinas aplaidumas. K jau kalbti apie atlyginim negaunanius darbuotojus ir galim j darbo kokyb, jei jie, dirbdami tokiame svarbiame objekte, negali normaliai gyventi? Kaip tuomet vertinti mogikojo faktoriaus tak operatyviniam jgains darbui? Kaip inome, Europos Komisija nepalankiai vertina tolesn atomins jgains eksploatavim. Kodl taip yra? inau vienintel atsakym dl tokios nuostatos kalti mes patys, ms vyriausybs, neivengusios klaid. Atomin jgain ms valdia prilygino kitiems eiliniams industrijos objektams, neatsivelgdama jos ypating reikm Lietuvai ir pasauliui, o Europos alims ypa. Nesolidus ms valstybs poiris labai ypating, specifin valstybs objekt pirmoji klaida. (Itaisyti klaidas ms pai priederm. Taiau apklausos duomenys demonstruoja tik patriotizm: prajusi met pabaigos ir i met pradios apklausos duomenys tokie patys: 20 proc. jgain udaryti, 80 proc. ne. N viena partija nra isakiusi savo aikaus poirio branduolin energetik.) Lietuvos vaizdiui labai pakenk bendrovs Lietuvos energija sskait aretas banke dl skol Ignalinos jgainei. Valstyb galjo padti sau, pervesdama jgainei tuos pinigus, kuriuos pati skolinga Lietuvos energijai. Bet jai bdinga vilkinti ir klysti. Tad belieka tik 186

pritarti ES pareignams ir palaikyti j pozicij dl Ignalinos atomins jgains. Klaida ir tai, kad iki iol neisprstas jgain eksploatuojanios organizacijos klausimas pagal priimtus pasaulyje standartus. Svarbiausias eksploatuojanios organizacijos tikslas utikrinti saug visais atomins elektrins gyvavimo ciklo etapais. Nejau manoma, kad naudoto kuro saugyklos tai paios jgains ir trij kio ministerijos valdinink reikalas? jau nekalbant apie politizuotus, prasilenkianius su gyvenimu sprendimus dl konteineri naudotam kurui laikyti tiekimo. Pavedus kio ministerijai vykdyti ir buvusios energetikos ministerijos funkcijas ministro lygiu, nestengiama kaip dera atstovauti atomins energetikos reikalams, o ios srities pareignai ministerijoje vaidina geriausiu atveju treiaeil vaidmen. Toki pajg nepakanka diskusijai net su pagalbos teikjais, kuriems vis tiek, ar jgain ruoti tolimesniam darbui, ar udarymui. VATESI vadov skiria vykdomoji valdia, o tai reikia per didel ios inspekcijos priklausomyb nuo jos ir keblumus, kai reikia gauti eksploatacijos licencij. VATESI vadovo postas valstybins reikms, ir alies Prezidentas ia turi tarti savo od, kitaip Europa nepatiks, kad licencija eksploatuoti jgain iduota skaidriai. Senokai tarptautins institucijos sil pakeisti jgains Valdymo statym. Tai galint pagerinti eksploatacij, priimti strateginius saugos gerinimo sprendimus. Mums tai nebt kainav dideli ilaid, taiau tai nepadaryta. Valstybs vadovai, kalbdami apie Ignalinos AE udarym, nesiliauja demonstrav neregtos arogancijos ir diplomatijos stokos, uuot tiesiai pasak, kad elektrins udarymui los sovietmeiu, o ir po Nepriklausomybs paskelbimo nebuvo kaupiamos, kad pradiai derybomis reikt isprsti to laikotarpio l udarymui klausim. Akivaizdu, kad sprsdama IAE problemas, valdia netelkia ios srities intelektualini pajg. Matyt baiminamasi, kad neirykt nekompetencija ir nevykusios veiklos kaina. Taiau ji vis tiek akivaizdi, kai nenuginijamu argumentu pasirenkama tarpelio problema. Nesuvokiantiems problemos visumos, pateikiamas paprasiausias argumentas linijinis matmuo, kur primityvus protas tik ir pajgia suvokti. Jauiuosi turs moralin teis teigti, kad tai, apie k kalbta, buvo galima daryti ir padaryti geriau. Tai liudija mano iniciatyvos ir darbai sudtingiausiu Lietuvai laikotarpiu. Tarp j pasilyta ir pradta 187

gyvendinti sauso tipo panaudoto branduolinio kuro saugykla. Taip pat treniruoklio rengimo jgainje galimybi paieka. Nustatytos pagrindins IAE saugumo gerinimo kryptys, pradtas tarptautinis bendradarbiavimas ioje srityje, praskleista slaptumo skraist. Svarbiausia, buvo sukurta palanki psichologin terp jgains darbuotojams, j tautiniam ir profesiniam orumui. Pono A. Takeda odi, cituot straipsnio pradioje, fone galima teigti, kad pirmj Nepriklausomos Lietuvos raidos etap nujome skmingai veikdami skepticizm dl ms galimybi susidoroti su atomins energetikos problemomis. Deja, pradedant penktaisiais Nepriklausomybs metais, nuveikta pakankamai, kad nirios prognozs pasitvirtint blogiausia prasme: pagautoji auksin uvel gali itrkti
Nuclear Safety at the Ignalina NPP. Achievments and Chalenges / International Conference. April 89, 1999, Vilnius

188

V. EVALDIN

IANKSTINIS IGNALINOS AE BLOKO UDARYMAS

TARPTAUTIN INICIATYVA 1991 m. gruod ved branduolins energetikos inspektoratas (SKI) inicijavo metodologins paramos suteikim Lietuvos valstybinei atomins energetikos saugos inspekcijai (VATESI) ir technins pagalbos suteikim valstybs monei Ignalinos AE, siekdamas gerinti jos saug. 1993 m. rugpjio mnes buvo parengta pirmoji Ignalinos AE saugos gerinimo programa. Joje buvo numatyta 41 priemon, ir visos jos suskirstytos eksploatavimo saugos ir technins saugos gerinimo priemones. Dalis i priemoni buvo pradtos realizuoti, padedant SKI. Iki 1992 m. atlikta daug darb, siekiant vertinti reaktori konstrukcijos saug. Daugumai darb subsidijas skyr Tarptautin atomins energetikos agentra (TATENA) ir Europos Sjunga (ES). Taiau to nepakako, kad ie reaktoriai patenkint tarptautinius saugos reikalavimus. Centrins ir Ryt Europos alims bei buvusios Soviet Sjungos alims buvo pasilyta Tarptautin veiksm programa atomini rengini iose alyse saugos gerinimui. Pasilymas buvo pateiktas 1992 metais Miunchene vykusiame septyni ekonomikai labiausiai isivysiusi ali (G-7 grup) valstybi ir vyriausybi vadov pasitarime. EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLTROS BANKO (ERPB) FINANSUOJAMI SAUGOS PROJEKTAI 1993 metais G-7 grupei pasilius, Europos rekonstrukcijos ir pltros bankas atidar branduolins saugos sskait. Iki 1998 met i 19 ali ir ES mint sskait buvo pervesta 260 mln. ECU, i j apie 40 mln. buvo skirta Lietuvai. I branduolins saugos sskaitos buvo finansuojami eksploatavimo ir trumpalaikiai techniniai projektai, skiriamos neatlygintinos subsidijos (grantai) atomini elektrini su VVER 440/230 ir RBMK tipo reaktoriais saugai svarbiai rangai pirkti. Buvo siekiama susitarti su jgaines eksploatuojaniomis alimis pagal grafikus ir/arba slygas sustabdyti 189

nesaugius reaktorius, ir tai buvo dalis suderint strategij, siekiant vykdyti reformas energetikos sektoriuje. IAE specialistai pareng finansuotin technini projekt sra. TATENA ekspert susitikime 1993 m. rugsj Europos rekonstrukcijos ir pltros bankui pateik saugos gerinimo 21-os temos sra. Tai temos, kurios gali bti finansuojamos i branduolins saugos sskaitos. 1994 m. vasario 10 d. ERPB, Lietuvos Respublika ir Ignalinos atomin elektrin pasira Susitarim dl granto, pagal kur bt finansuojami darbai ir preki tiekimas bei utikrintos ininerins pagalbos ir projekt valdymo paslaugos. I pradi granto suma buvo 32 860 000 ECU, kuri reikjo imokti iki 1996 m. rugsjo 30 d. Pabaigoje i 41-os IAE saugos gerinimo programos priemons liko 18 tem, finansuojam ERPB (1 lentel).
1 lentel. IAE saugos gerinimo programos, finansuojamos ERPB, tem sraas 1. A-1.1 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. Bgn-separatori ir daugkartins priverstins cirkuliacijos kontro (DPCK) rangos vizualins inspekcijos renginiai A-1.2 DPCK rangos ultragarsins eksploatavimo kontrols renginiai A-1.3 Reaktoriaus technologini kanal ultragarsins eksploatavimo kontrols renginiai A-1.4 Radiografins inspekcijos renginiai A-2.1 Specialieji techninio aptarnavimo rankiai A-2.3 Kuro kanal sandarinimo iedai A-4 Imetim ir aplinkos radioaktyviojo monitoringo sistema A-5 Konstrukcijos dokument tobulinimas A-6 Bloko valdymo kompiuterinis treniruoklis B-1.1* Papildoma avarin reaktoriaus stabdymo sistema B-1.2 Reaktoriaus stabdymo dl vandens debito sumajimo per grupin skirstomj kolektori sistema B-1.3* Papildoma neutron srauto matavimo sistema B-1.4* ISS TITAN sistemos tobulinimo strategija B-1.5 Reaktoriaus stabdymo dl reaktyvumo operatyvins atsargos sumajimo sistema B-2.2A* Su sauga susijusios rangos tobulinimas seisminiu atvilgiu

190

16. 17. 18. 19.

B-2.2B B-2.4 B-3.1A B-3.1B

20. B-5 21. C-1 22. C-2

Seisminio monitoringo ir signalizacijos sistema Vandenilio monitoringo sistema Pagrindini apsaugini tais pakeitimas Techninio vandens tiekimo sistemos Dy 500 ir Dy 600 udaromosios armatros pakeitimas Priegaisrins saugos ranga Visuomens informavimo programa Projekt ir ininerins pagalbos valdymo padalinys

*Inineriniai tyrimai, kuri rezultatas yra ataskait ir technini specifikacij, skirt sistem ir rangos pirkimui, rengimas.

SUSITARIMO SU ERPB SLYGOS I pradi Susitarimo dl granto projekte buvo nurodyta slyga udaryti Ignalinos AE 1-j energijos blok 1998 m. birelio 30 d. ir 2-j energijos blok ne vliau kaip 2002 metais. i slyg Lietuvos derybininkai atmet ir informavo Lietuvos Respublikos Vyriausyb, kuri dav nurodym ,,isiderti tokias slygas, kad pagalb bt galima gauti, neudarant blok, ir susitarimo pasiraymas buvo perkeltas i 1993 m. gruodio 1994 m. vasar. Pagal priimtas slygas alys sipareigojo eksploatuoti reaktorius, kol tarpelis tarp reaktoriaus kanal ir grafito inyks, ir atsisakyti pakeisti reaktoriaus technologinius kanalus, kad nebt pratstas j darbo resursas. Taip pat Vakar ekspertai, remdamiesi RBMK-1000 eksploatacijos patirtimi, man, kad per 19982000 m. laikotarp Ignalinos AE kanal resursas bus pasibaigs, ir abu energijos blokai bus sustabdyti iki 2002 m. IAE specialist manymu, tokioms slygoms esant, 1-asis energijos blokas galt dirbti iki 2009 m., o 2-asis energijos blokas iki 2012 m., periodikai matuojant grafit ir kanalus. Tokiu bdu nurodymas ,,pinig gauti, o blok neudaryti buvo vykdytas, ir Susitarimas su ERPB 1994 m. vasario mnes pasiraytas. Vakar ekspertai suprato, kad siekiant udaryti IAE energijos blokus, sutartyse reikia nurodyti konkreias udarymo datas, o ne bandyti nustatyti technines slygas. Taip ir buvo padaryta deryb dl Lietuvos stojimo ES metu (Sutarties dl stojimo 4 protokolas). Tuomet technini specialist nuomons jau niekas neklaus. 191

L. AMANTAS

ATOMIN ENERGETIKA NUVERTINTA NEPELNYTAI

Ignalinos atomin elektrin buvo svarbi tvirtinant Lietuvos nepriklausomyb, taiau dabar, uuot galvojus, kaip j isaugoti, kuriami planai, kaip j sunaikinti. Valstybs atkrimo pradioje 1990 m. balandio 18 d. TSRS pradjo energetini resurs blokad, trukusi 72 dienas. Elektrin tenkino visus elektros energijos poreikius, nors i Maskvos buvo grmojama. Tik 1991 m. rugpjio 27 d., tuoj po puo, pasirame dokument, kuriame konstatuota, kad Ignalinos AE yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje kaip Lietuvos Respublikos valstybin nuosavyb. Rusija pripaino Lietuv po dviej dien. POLITIK SPRENDIMAI TAPO MEKOS PASLAUGA Ms noras tapti Europos Sjungos nare, o Europos Komisijos grubus spaudimas udaryti Ignalinos AE dav rezultatus. Politins partijos valdioje keitsi, bet visos norjo, kad is ingsnis bt engtas joms valdant. 1999 m. Lietuvos politins ir vykdomosios valdios elitas prim sprendim 2005 m. udaryti pirmj Ignalinos AE reaktori, o po to nusprsti, kada udaryti vis elektrin. Dabar parlamentui jau pateikta svarstyti Lietuvos energetikos instituto parengta Nacionalins energetikos strategija, kurioje siloma pritarti antrojo bloko udarymui 2009 m., Europos Komisijos geidiu keiiama 1999 m. spalio 5 d. priimta strategija. Reikia tiktis, kad toks paklusnumas bus gerai vertintas. Bet ar neatsitiks taip, kad prajus kiek laiko, politinis sprendimas taps ekonominiu bei finansiniu minusu ir pakenks valstybs prestiui? PRITRKO KOMPETENCIJOS Prie ger deimtmet G-7 (septyni galingiausi pasaulio valstybi) virni susitikime nusprsta, kad RBMK tipo reaktoriai yra ne192

saugs, todl turi bti udaryti. Toks sprendimas priimtas neturint pakankamai informacijos apie iuos reaktorius ir nevengiant vakarietiko lobizmo. Nesinori tikti, kad, sovietams rengiantis statyti Ignalinos AE, Vakar politikams nebuvo inoma, kokie yra sovietiniai atominiai reaktoriai. Bet tada jie tyljo, nes tai bt buvs kiimasis galingos ir grsmingos valstybs vidaus reikalus. Dabar gi, ilaisvjus pasauliui, politikai, svarstydami valstybei ar valstybms ikilusias energetikos problemas, turt atsisakyti ydingos praktikos reikti kategorik nuomon, neturdami informacijos ir nesugebdami suvokti problemos. Techniniai, ekonominiai ir politiniai aspektai turt bti labai aikiai atskirti. Dl administracini gebjim stokos tapome vienpusikumo kaitais, nes per daug pasikliovme tendencinga kai kuriVakar Europos specialist nuomone, kurie nieko nepraras bet kokiu atveju, o neabejotinai udirbs ar tobulindami IAE saug, ar demontuodami jgain. Lietuvos nacionaliniai interesai juos maiausiai domina. Ne be usieniei pagalbos, pritariant kai kuriems nuo konjunktros priklausantiems Lietuvos mokslininkams, gudriai pakita nuostata nekeisti kuro kanal. 1994 m. Europos rekonstrukcijos ir pltros bankas suteik Lietuvai 32,8 milijono ekiu IAE saugumo priemonms gyvendinti, o Lietuva pasiadjo nekeisti kuro kanal naujais, kai pasibaigs j eksploatavimo laikas. Ir nekompetentinga, arogantika valdia toki sutart pasira. ELEKTRIN PRIE VAKAR NEPRIARTJO Ignalinos AE pastat ne Lietuva, o buvusi Taryb Sjunga didelio vakar regiono elektros energijos reikmms tenkinti. Tai istorin realyb, ir nereikt gsdinti, kad jos tikslai buvo kiti, kaip kai kas Vakaruose bando tikinti. Dabartin pasaulio energetikos politikos kryptis yra regionin kooperacija ir tarptautin integracija ia linkme ir dera inaudoti Ignalinos AE. Jgains norima atsikratyti todl, kad ji per rimtas konkurentas kitiems elektros generatoriams u ms alies rib. Toki ivad leidia daryti tai, kad kalbos, jog IAE nesaugi, pasigirdo tik tada, kai ji perjo valstybingum atkrusios Lietuvos nuosavybn 1991 m., ir pareikme tur galimyb tiekti pigi elektros energij Vakarus. Tai, matyt, buvo didiausia taktin klaida. Juk Lietuvai tapus nepriklausoma, Ignalinos branduolins jgains geografin 193

padtis nepakito, ir ji prie Vakar nepriartjo, netapo pavojingesn, nei anksiau. O jeigu IAE stovt Baltarusijoje, geografikai tai tra keli kilometrai, ES juk negalt kontroliuoti jos darbo ir vertinti saugumo? Ar mes taip pat btume nepageidaujami ES, kaip per arti turintys branduolin objekt? iuos klausimus nesunkiai rastume atsakym, jei sugebtume pavelgti nors kiek toliau savo nosies, perprasti Vakar politini ir finansini jg interesus. NULM INTERESAI Atomins elektrins udarymas ilgas ir brangus procesas, tam reiks milinik l ir begals vairi projekt. Tai patraukli perspektyva udirbti daugeliui Vakar, Rusijos ir Lietuvos vairi srii konsultant, specialist ir verslinink. O ir Rusijai i akcija tinka. Udarius Ignalinos jgain, Lietuvai elektros vis tiek reiks. J gaminti teks deginant organin kur, o dujos patraukliausias ir lengviausiai Lietuv pasiekiantis kuras, kuris galt pakeisti branduolin. Be to, u organin kur teks mokti bent keturis kartus brangiau, negu u branduolin. Tai Rusijai itin naudinga. Usienio ekspertai atliko daugyb tyrim, analizi, taiau niekas nepasak, kad Ignalinos AE negali bti eksploatuojama taip pat saugiai, kaip Vakar atomins elektrins. Lietuvai atkrus valstybingum, pagrindinis dmesys buvo skiriamas elektrins saugai didinti. Pasitelkus usienio investicijas, jgain tapo saugiausia ir moderniausia sovietinio tipo atomine elektrine. Tuo tarpu ant Suomijos lankos stovinti viena seniausi Rusijoje ernobylio tipo atomin elektrin nra tiek modernizuota, ir jos saugumas nra tiek padidintas, kiek Ignalinos AE. Taiau ji ir toliau tiekia elektr Europos Sjungos narei Suomijai (po eis milijardus kilovatvalandi kasmet) Vakar veikjai nemano, kad ios jgains pagaminta energija nevari ir nereikalauja jos udaryti. JEI I TIES PAVOJINGA, UDARYKIME TUOJ PAT Diskutuodami su Vakar valdininkais niekuomet nesutarsime, nes argumentai grindiami skirtingomis prielaidomis, skirtingomis nuostatomis ir net skirtinga pasaulira. J nuostata, kad IAE yra tokia, kaip 194

ernobylio, i esms klaidinga, visikai neatitinka tikrovs, ji pasitelkiama tik siekiant sudaryti neigiam poir atomin energetik. Atlikta modernizacija jgain pakl kit, ymiai auktesn saugumo lygmen. Visk gerai apmsius, kyla logikas klausimas: jeigu Vakar veikjai mano, kad Ignalinos AE yra realiai nesaugi, tai kaip galima laukti met metus, kol ji bus udaryta? Nutraukti jos eksploatacij reikia tutuojau. PRAOMA PAALPOS SAVO TURTUI SUNAIKINTI alies gyvenimo lygis priklauso nuo suvartojamos elektros energijos kiekio. Tai dsninga. Todl visur elektros energijos vartojimas nuolat didja, ir valstybi tikslas yra statyti elektrines, kad jos gamint elektr, o ne udarbiauti i j udarymo. Paprastai stengiamasi elektrini technin resurs ilginti, kad jos duot kuo didesn naud. Bent kiek apsiviets Lietuvos pilietis supranta, kad Lietuvai tapti Europos Sjungos nare yra naudinga. Stodama ES, ji gali gauti apie penki milijard doleri finansin param. Jei t param sunaudosime tik Ignalinos jgains udarymui ir jei jos neuteks, ar surasime dar papildom l ir iam darbui ubaigti, ir aliai pertvarkyti pagal Europos Sjungos reikalavimus? Gal tik udarysime Ignalinos AE, patirsime nuostolius ir liksime u Europos Sjungos rib, jei referendume alies gyventojai nepritars iai narystei? Kain ar Europos Sjungoje pritaps tokia valstyb, kuri, uuot iekojusi keli, kaip geriau panaudoti savo keli milijard doleri verts turt, prao kit ali, kad jos skirt kelis milijardus paalpos tam turtui sunaikinti?
Kauno diena 2002-09-28

195

KALBA, PRIIMANT BRANDUOLINS ENERGETIKOS ASOCIACIJ EUROPOS ATOMININK SJUNG ROMOJE (ITALIJA) 1999 M. SPALIO 29 D.
Js Ekscelencija, Ponios ir ponai, Man, kaip Lietuvos branduolins energetikos asociacijos pirmininkui, didel garb kalbti tokiai ikiliai auditorijai ms organizacijos primimo Europos branduolins energetikos bendrij proga. Pirmiausiai noriau nuoirdiai padkoti u tai. Trumpam grdamas praeitin, taip pat reikiu padk Europos atominink sjungos (ENS) prezidentui 19901991 m. Jeanui van Dievoetui (Belgija) u jo moralin param Lietuvai sunkiu metu, 1991 m., kai Ignalinos AE buvo tapusi politinio antao objektu. Nepaisant iuo metu susiklosiusios nepalankios situacijos, kai ms Parlamentas, spaudiamas ES, nusprend udaryti AE pirmj blok iki 2005 met, mes Lietuvoje tikime atomins energetikos ateitimi ir turime stipr ms visuomens palaikym. Todl silome kompanijoms, turinioms branduolin technologij ir siekianioms j platinti, jau dabar, nedelsiant, pradti nagrinti galimybes pastatyti vien ar kelis branduolinius reaktorius Lietuvoje, kurie galt skmingai dirbti rinkos slygomis. Visa statybai ir eksploatacijai reikalinga infrastruktra, kaip inote, Lietuvoje yra, taip pat turime ir rengiame auktos kvalifikacijos specialistus. Ms Asociacija visomis galimomis priemonmis tai skatins ir rems. Manau, i karto tam nereikt dideli investicij. Galima pradti nuo nedidels atstovybs (ji galt bti ir jungtin, keli kompanij) ir aktyvaus bendravimo su takingais politikais bei aikinamojo darbo visuomenje, kuriam visuomens nuomon yra palanki. Atomin energetik Lietuvoje remia gerokai daugiau, nei pus gyventoj. Galbt, jeigu tai manoma, pradioje Asociacij reikt iek tiek paremti literatra knygomis, urnalais, konferencij mediaga, pagelbti, ileidiant lankstinukus lietuvi kalba. Pozityv vaidmen suvaidint Asociacijos nari dalyvavimas vairiuose seminaruose, renginiuose, kuriems dabar taip pat reikalinga finansin parama. 196

Esu tikras, kad Lietuvoje rasite daug specialist profesional, politik, mokslo ir visuomens veikj, pritariani idjai, kad Lietuva turi likti branduolins technologijos valstybe. Juk ne visi ir valdaniosios koalicijos partneriai pritar pirmojo bloko udarymui, kai kurios partijos pasisak kategorikai prie. Ir dabar galima prognozuoti, kad valdaniosios koalicijos laukia skaudus pralaimjimas ateinani met rinkimuose, dl j netoliaregikumo atomins energetikos atvilgiu. Devyneri Nepriklausomybs met laikotarpis parod, kad mes IAE puikiai permme ir perpratome. Ypa noriau atkreipti Js dmes darbus, atliekamus Branduolins saugos analizs grups, kurie plaiai inomi specialist, o juk paskelb Nepriklausomyb, savo veikl turjome pradti nuo nulio. Manau, atomins energetikos Lietuvoje laukia puiki ateitis, ir bendros su Jumis pastangos atne ger rezultat. Mes nepalauiami optimistai. Ai.
Prof. L. AMANTAS Branduolins energetikos asociacijos pirmininkas

197

BRANDUOLINS ENERGETIKOS ASOCIACIJOS PAREIKIMAS

Reikia siningai pripainti, kad Lietuvos ekonominio nuosmukio prieastis buvo ne atomin elektrin. Atomin elektrin puikiai pasitarnavo, tvirtinant Lietuvos Nepriklausomyb. Paiu sunkiausiu Lietuvai metu sugebjome sprsti visas su atomine elektrine susijusias problemas, sukeldami pasaulyje nusistebjim. Numatme strateginius ingsnius saugios eksploatacijos pagerinimo linkme bei pradjome juos gyvendinti. IAE mokslin saugos analizs grup, pradta kurti tuioje vietoje, atliko savo strategin paskirt ir peln pasaulyje autoritet ir pripainim. Vienu sunkiausi laikotarpi Nepriklausomybs krimo pradioje grupei parpinome finansavim (i usienio j gauti buvo tik svajon!), diegme iuolaikin kompiuterin technik. Vliau tai sudar puikias prielaidas atsirasti finansavimui ir i usienio, nes ten pastebjo, kad einame teisinga linkme, stengiams saugumo klausimus isprsti savo jgomis, o tai paskatina investuoti usienio valstybes, susirpinusias IAE saugumu. Tapome valstybe, visikai valdiusia vien i sudtingiausi pasaulyje branduolin technologij. Per pastaruosius kelet met, nekreipiant dmesio specialist profesional nuomon, pasikliovus partini pareign konjunktriku poiriu, tvarkant IAE reikalus, padaryta esmini, lemting klaid. Pereinamuoju rinkos ekonomik laikotarpiu nepakankamai suvokiame energetikos, ypa atomins energetikos, svarb ms gyvenime. Atomin jgain sulyginta su kitais, eiliniais industrijos objektais, neatsivelgiama jos iskirtin reikm ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, o Europos alims ypa. Tokio neigiamo poirio rezultat ilgai laukti neteko. Dl diplomatijos stokos tapome vienpusikumo kaitais, nes pasikliovme tendencinga dalies Vakar Europos specialist nuomone, kurie udirbs kiekvienu atveju ar tobulindami IAE saug, ar demontuodami jgain, ir Lietuvos nacionaliniai interesai juos maiausiai domina. Bet juk Europos Sjungai neigiam poir ms eksploatuojam jgain mes patys padjome suformuoti savo Vyriausybs nevykusiais veiksmais ar visiku neveiklumu: neskiriamas reikiamas dmesys technikos mokslams, nepasistmta, kuriant technins pagalbos organizacij, 198

 nevykusi institucin reforma, nesutvarkyta IAE elektros energijos kainodara, nepriimtas tarptautini organizacij rekomenduotas IAE valdymo statymas, pastoviai sunki IAE finansin padtis. Valstyb, turinti savo rankose visus svertus, nesugeba sureguliuoti atsiskaitym u pateikt elektros energij, kad galt aprpinti jgain lomis reguliariam remontui, atsarginms dalims, naudotam kurui ir atliekoms tvarkyti, visikam elektrins imontavimui ir saugumo pagerinimui utikrinti, jgains operatyvinis darbas neapsaugotas nuo Vyriausybs kiimosi, per didel VATESI priklausomyb nuo Vyriausybs, nepaengta rinkos liberalizavimo kryptimi, nesudarytos slygos dalyvauti treiajai aliai. Elektros sektoriaus liberalizavimas tai vadas konkurencij. Rinkos reforma galina pradti konkurencij elektros sektoriuje tik dalyvaujant treiajai aliai, neisprsti AE udarymo fondo klausimai, drugys kreia, sprendiant naudoto branduolinio kuro saugojimo klausimus. Visa tai atspindi ms pastarj vyriausybi akivaizd nesugebjim ir nenor pasitelkti turim intelektualin potencial. Taiau net ir tokiomis slygomis mokslinink, ininieri pastangomis pasiekta tiek, kad galima konstatuoti: pirmojo bloko stabdyti dl saugos technini prieasi nra reikalo. Tai rodo ir licencijos suteikimas, be to, toliau vykdoma IAE saugos gerinimo programa Nr. 2: atliekamas nuolatinis technologini kanal ir grafito monitoringas, ir yra visos prielaidos pareikti, kad tarpelis tarp vis technologini kanal ir grafito neinyks iki 2005 met, reaktoriaus gaubto stok kompensuoja pirmojo kontro vamzdyn metalo bkls kontrol, avarij lokalizavimo sistemos hermetikumo gerinimo programa. Pirm kart atliekama IAE reaktori 2-ojo lygio saugos tikimybi analiz. 2000 m. ji bus atlikta. Esame sitikin, kad dl projektini avarij nebus apvitintas personalas ir teriama aplinka. 2-oji nepriklausoma reaktoriaus stabdymo sistema technikai manoma, apsaugos koncepcija pasirinkta. Antrajame bloke ji bus diegta 20022003 m., tad pirmajame bloke nebt sunku tai atlikti iki 2005 m. 199

Telieka pasidiaugti, kad Lietuvoje jau veikta nepasitikjimo atomine energetika riba. Taiau partijos Lietuvoje taip ir neisak savo strateginio poirio liekame branduoline valstybe ar ne, o tai fundamentalusis energetikos klausimas. Apmaudu, kad Lietuvos energetikos strategijoje neatsispindi branduolins energetikos tolesn pltra, nors tai buvo traukta pirmj vyriausybi programas. Jeigu ms tikslas bt buvs aikus neudaryti jgains, tai derybose su Vakarais galjome sigyti pat neparankiausi jiems derybinink RBMK reaktori idjos pradininkus. Ne be usieniei pagalbos gudriai pakita nuostata nekeisti kanal. Tai atsitiko todl, kad nebuvo sutelktas intelektualusis potencialas, nevertinta, paprasiausiai atmesta profesional nuomon. Juk niekas ms nevert udaryti AE. 1994 m. Europos rekonstrukcijos ir pltros bankas suteik Lietuvai 32,8 milijono ekiu saugumo priemonms gyvendinti, o Lietuva pasiadjo nekeisti kuro kanal, pasibaigus j eksploatavimo laikui. Tai atsitiko dl ms politik tariamo visainikumo, netariant buvus blogiau. Net per vis eksploatacijos laikotarp nereiks pakeisti vis kanal, o tik j dal. Matyt, imant paskol, buvo priimtas taip populiarus vadinamasis politinis sprendimas, tolygus valstybs ekonominiam sulugdymui. Tai pavyzdys, kai nebuvo siklausyta specialist argumentus, kurie prietaravo primetamoms slygoms. Specialistai tuo metu buvo tarsi atstumtieji, j nuomons nepaisyta, bet atrodo, kad tada jie buvo teiss. Kitiems, matyt, rpjo ne esm, o konjunktriniai dalykai. Norint sprsti jgains problemas, visuomet reikia jausti puls: kuo gyva elektrin, kaip klostosi vykiai ne tik Lietuvoje, bet ir toli u jos rib. Vyriausybs sprendimas udaryti techninio resurso neinaudojus pirmj blok yra nusikaltimas. Jis tik patvirtina Vyriausybs bejgikum, sprendiant energetikos problemas. Atsisakydami atomins energetikos, lugdome Lietuvos ekonomik ir savo technologin reputacij.
1999-09-15 Prof. L. AMANTAS Branduolins energetikos asociacijos pirmininkas

200

L. AMANTAS

IGNALINOS AE NAIKINIMO PRADIA

1994 m. kovo mnes Lietuvos Respublikos nacionalinje energetikos strategijoje (pirmojoje) paymima: Ekonomikos pltros ir reform vyksmo neapibrtumas slygoja plat perspektyvini elektros poreiki diapazon. Esant bet kokiam poreiki lygiui, tikslinga eksploatuoti abu Ignalinos AE blokus. (visur tekste parykinta mano). LR Seimo Ekonomikos komiteto posdio Seimo nutarimo Dl Nacionalins energetikos strategijos patvirtinimo svarstyme 2002 m. dalyvavau kaip Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas ir pasiliau btin, esmin pakeitim formuluotje: kalbant apie antrojo reaktoriaus likim, vietoje odio udaryti rayti od sustabdyti. Seimo Ekonomikos komitetas pritar. i formuluot formalizuota Ignalinos atomins elektrins regiono problem komisijos pirmininks Seimo nars K. Prunskiens 2002 m. rugsjo 25 d. pasilyme, ir strategijos penktojo skyriaus 15-os dalies antruoju sakiniu teigiama: Ignalinos AE paankstintam pirmojo bloko udarymui iki 2005 met ir paankstintam antrojo bloko sustabdymui 2009 metais. Ekonomikos komitetas pritar, kad formuluot logika, nes sustabdius reaktori ar blok, j galima vl paleisti (t.y. tsti eksploatacij), jeigu antroji pus nesilaikyt savo finansins ar technins paramos sipareigojim, iuo atveju turima galvoje ES. Teisybs dlei reikia pasakyti, kad vykdytin darb organizavimas turt bti adekvatus nepradti imontavimo darbai, kurie trukdyt, esant reikalui, vl atnaujinti darb. Gyvenimika patirtis rodo, kad sipareigojimai danai nevykdomi, rykus pavyzdys ernobylio atomin elektrin. Seime 2002-j spalio 10 d. u K. Prunskiens patais balsavo 53 Seimo nariai, prie Socialdemokratins koalicijos frakcijos nariai S. Burbien, R. Dovydnien, V. Greiinas, E. Kaniava, J. Korenka, A. Kuninas, J. Raistenskis ir Naujosios sjungos frakcijos narys J. Palionis, 9 Seimo nariai susilaik. Keistai atrodo, kai prie balsuoja tik tuometins valdaniosios daugumos atstovai. Kvirba mintis, kad jie jau buvo supaindinti su bsimomis Protokolo Nr. 4 Dl Ignalinos AE Lietuvoje formuluotmis. 201

Protokolas Nr. 4 Dl Ignalinos atomins elektrins Lietuvoje Auktosios susitarianios alys, pareikdamos Sjungos pasiryim toliau teikti adekvai papildom Bendrijos param Lietuvos pastangoms nutraukti elektrins eksploatavim, taip pat ir Lietuvai stojus Europos Sjung, iki 2006 met ir vliau, ir atkreipdamos dmes tai, kad Lietuva, atsivelgdama i Sjungos solidarumo iraik, sipareigojo Ignalinos atomins elektrins I blok galutinai sustabdyti iki 2005 met, o II blok 2009 metais, Tai faktikai preambul, kurioje konstatuojama apie Ignalinos AE blok galutin sustabdym. Visikai aiku, kad odi derinys galutinai sustabdyti keiia odio sustabdyti prasm. susitar: 1 Straipsnis Pripaindama Sjungos pasirengim skirti adekvai papildom Bendrijos param Lietuvos pastangoms nutraukti Ignalinos atomins elektrins eksploatavim ir pabrdama i solidarumo iraik, Lietuva sipareigoja galutinai sustabdyti Ignalinos atomins elektrins I blok iki 2005 met, o ios elektrins II blok iki 2009 m. gruodio 31 d., ir nutraukti i blok eksploatavim. Toks teksto, nors ir oficialaus, vertimas yra paprastas aki dmimas visuomenei: pavartotas odis sustabdyti, taiau prie tai esaniu odiu galutinai visikai pakeista prasm. Neoficialiame vertime, datuotame 2003-02-11, vietoje galutinai sustabdyti dar vartojamas odis udaryti angliko odio closure vertimas. ES pareignai skait 1 straipsnio tekst tik angl kalba: Acknowledging the readness of the Union to provide adequate additional Community assistance to the efforts by Lithuania to decommission the Ignalina Nuclear Power Plant and highlighting this expression of solidarity, Lithuania commits to the closure of Unit 1 of the Ignalina Nuclear Power Plant before 2005 and of Unit 2 of this plant by 31 December 2009 at the latest and to the subsequent decommissioning of these units. (AA 42/03 ACT/P4/en1). Jeigu LR Seimo Nutarimas Dl Nacionalins energetikos strategijos patvirtinimo (2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1130, Seimo Pirmininkas A. Paulauskas) yra LR Vyriausyb pareigojantis dokumentas, tai pasiraytasis 202

Protokolas Nr.4 yra nepaaikinama Vyriausybs (Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas) savival, nepaklusimas Seimo nurodymui. Kas privert derybininkus (vadovas P. Autreviius) taip pasielgti? Ar derybininkai turi dokument, rodant, kad taip pasielgti privert Vyriausyb? Jeigu ne, tuomet tai galima vertinti kaip derybinink savival arba negebjim suvokti technini problem visumos dl isilavinimo ioje srityje problem. kart vien tik angl kalbos mokjimas Lietuvai neatne naudos, nes Lietuvoje buvo pasirinkti netik konsultantai. Padaryta nepataisoma klaida, kad derybas konsultantais nebandyta traukti io reaktoriaus krj. Suprantama, tai Rusijos atstovai, taiau noriu atkreipti dmes, kad Rusija RBMK reaktori saugumui pagerinti taip pat gavo usienio finansin param, taiau apie reaktori udarym ten net nebuvo kalbos. Protokolo ir Strategijos neatitikim Lietuvos Vyriausybs dmes atkreip Lietuvos Respublikos Seimo komisijos Ignalinos atomins elektrins regiono problemoms pirminink K. Prunskien po Komisijos posdio 2002 m. vasario 24 d.: Atkreipiu Js dmes ir, kol protokolas nepasiraytas, silome perirti ir utikrinti tinkamas formuluotes angl kalba bei j interpretacijos i abiej ali puss identikum ir atitikim Nacionalinei energetikos strategijai. (2003-02-27, Nr.117-03-06). laik inagrinti ir informuoti Komisij bei Vyriausyb Ministras Pirmininkas pareigojo Europos komitet prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Usienio reikal ministerij ir kio ministerij. Komisija 2003-j kovo 17 d. gavo atsakym Nr.(40)-2-587 tik i Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, pasirayt generalinio direktoriaus P. Autreviiaus. Stebina P. Autreviiaus mantri demagogija. Jis nevelgis skirtumo tarp K. Prunskiens pasilytos formuluots ir esamos Protokole, o LR Vyriausybei is derybininkas rao, kad Lietuva sipareigoja galutinai sustabdyti (neoficialiame Protokolo vertime tra odis udaryti, o tekste angl kalba closure, reikiantis udarym, ubaigim (Angl kalbos mokomasis odynas, 1999), udaryti 2. baigti, nutraukti darb, veikim; sustabdyti 1. padaryti, kad sustot, taip ias svokas aikina Dabartins lietuvi kalbos odynas 1972). Branduolins energetikos terminijoje reaktoriaus sustabdymas shutdown, be to ir Cambridge Learners Dictionary j pateikia ir aikina, kaip reikiant laikin renginio sustabdym. Ivada: Protokolo Nr. 4 Dl Ignalinos AE Lietuvoje tiek lietuvikasis, tiek anglikasis variantai prietarauja Nacionalinei energetikos 203

strategijai. Lietuvos Seimas ir visuomen liai klaidinami, o mintas dokumentas neatitinka Lietuvos interes ir yra Lietuvai alingas. 2002 m. spalio 10 d. Seime patvirtintos Nacionalins energetikos strategijos (Nr. IX-1130) V skyriaus 15 punkte skaitome (cituoju itisai): 15. 1999 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinje energetikos strategijoje buvo numatyta, kad pagal Branduolins saugos sskaitos sutart pirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 m., atsivelgiant Europos Sjungos, G-7 valstybi grups ir kit valstybi bei tarptautini finans institucij ilgalaiks ir esmins finansins pagalbos slygas. Remiantis tomis paiomis prielaidomis ir atsivelgiant tai, kad Europos Sjungos alys pripaino, jog Ignalinos AE udarymas truks ilgiau, negu leidia dabartins finansins perspektyvos, ir kad tai yra iskirtin, neatitinkanti alies dydio ir ekonominio pajgumo finansin nata Lietuvai bei paskelb, kad, bdamos solidarios su Lietuva, yra pasirengusios tsti papildom reikaling Bendrijos param eksploatavimo nutraukimo pastangoms taip pat ir po Lietuvos stojimo ES, antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009 m., esant finansavimo altiniams, reikiamam finansavimo mastui, paremtam susitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais. Lietuva sipareigoja sustabdyti reaktorius vertindama, kad vlesniame stojimo ES deryb etape bus adekvaiai sprendiamas klausimas dl papildomos ES finansins paramos organizavimo programos Ignalinos AE paankstintam pirmojo bloko udarymui iki 2005 met ir paankstintam antrojo bloko sustabdymui 2009 metais. gyvendinant i program, Lietuva isprs klausim ir dl Ignalinos udarymo pasekmi. Neutikrinus reikiamo finansavimo i ES ir kit donor, pirmojo ir antrojo Ignalinos AE reaktori eksploatavimas pratsiamas, atsivelgiant j saugaus eksploatavimo laik. Pagal Branduolins saugos sskaitos dovanos sutart Lietuvos Respublikos Vyriausyb imsis vis reikaling priemoni, kad Ignalinos AE atitikt tarptautinius branduolins saugos reikalavimus. Vyriausyb sipareigoja, kad Lietuva gyvendins visas branduolins saugos rekomendacijas, pateiktas ES Tarybai Atomini klausim ir Branduolins saugos darbo grups ataskaitoje, taip pat Saugos analizs ataskaitos, jos Nepriklausomos apvalgos bei Ignalinos AE saugos tarptautins iuri rekomendacijas. 204

Taigi, Strategijoje vartojamas odis sustabdyti. I Strategijos V skyriaus 16 punkto: Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pltros strategija yra pagrsta saugios branduolins energetikos nenutrkstamumu, perimamumu ir pltote. Siekdama ateityje ilikti branduolins energetikos valstybe ir gaminti elektros energij iuolaikinius saugos reikalavimus atitinkaniose atominse elektrinse, Lietuva teisikai, finansikai ir politikai rems investicijas naujo bloko ar reaktoriaus statyb, panaudojant Ignalinos AE esam infrastruktr. Labai keistai ir nesuprantamai Strategijos fone atrod Ministro Pirmininko A. Brazausko informacija Seime apie eurointegracijos proceso eig ir Europos Konvent (2003-01-23), kur jis tiesiogiai kalba apie Ignalinos AE udarym, nevartodamas kitoki svok, tarytum jam nebt inoma apie Seimo priimt Strategij, tad gal neturt kelti nuostabos ir vyriausiojo derybininko nuostatos. Kas keisiausia, didij dal pasisakymo, pavadinto nedideliu klausimu, A. Brazauskas samprotavo prie Ignalinos AE treiojo bloko statyb, remdamasis Strategija, taiau kalbdamas tik apie elektros energijos gamybos ir poreiki balansus, bet, matyt, V skyriaus 16 punkto taip ir neperskaits. Keistokas teiginys, kad elektrin turt bti ne maesn, negu dviej blok. Toliau samprotaujama, kad valstyb, pltodama energetinius pajgumus, turi labai ribotas galimybes padti tokiems dalykams. Suprantama, finansin pagalba yra diskusij objektas, taiau parengti vis paket reikiam juridini dokument (ypa naujos branduolins jgains statybos licencijavimo klausimais), leidiani tai gyvendinti, btina. Kalbtojas pastebi, kad elektros energija kainuoja madaug dvigubai daugiau usienio atominse elektrinse , o IAE savikaina yra 5,6 lietuviko cento u kWh. Pamirtama, kad elektrin gauta kaip dovana, nors ir po sudting deryb su buvusios Soviet Sjungos sipareigojim permja Rusija, ir teigiama, kad jokia buhalterija iki ios dienos negaljo nustatyti, kiek ta elektrin kainuoja. Todl amortizaciniai atskaitymai yra labai slyginiai. Juk apie elektrin ar nauj blok kalbama kaip apie galimyb 2015 2020 metais, bet gi tam reikia rengtis neatidliojant, tai rodo Suomijos pavyzdys pasirengimas truko ilgiau, nei 10 met.

205

L. AMANTAS

NAUJA JGAIN: GANA ATIDLIOTI

Lietuva liejo sr prakait derdamasi dl milijon, kurie bt skirti milijardais vertinamam energetikos objektui udaryti, o energetini itekli stokojanios alys rpinosi, kaip plaiau panaudoti branduolin energij. Pavyzdiui, Suomija nusprend statyti nauj atomin jgain. Tai bt jau penktasis reaktorius ioje alyje, pradsiantis veikti 2009 metais. Pranczija patvirtino apie savo branduolinio energetinio pajgumo, kuris yra ir taip vienas didiausi pasaulyje, pltr. Siekdama bti ES nare, Rumunija pranea apie finansini resurs paiek statyti nauj, jau trei, ernavodos reaktori antrasis baigiamas statyti. labai kvalifikuotai parengt ir iplatint ketinim laik (2004 met antroje pusje) atsiliep 12 tarptautini kompanij. Manau, ms alis ekonomikai patrauklesn, nei Rumunija, ir papildomas ms pranaumas turime geras galimybes pritraukti patrauklius Euratom kreditus. AMERIKIEI PAMOKA Atomins energetikos prieininkai, tarp j ir kai kurie akademikai, mgsta pateikti pavyzd: JAV nuo septintojo deimtmeio nepastatyta jokios atomins elektrins, o amerikieiai ino, k daro. I dalies su tuo galima sutikti. Bet JAV energetikai galingum padidino, didindami esam reaktori galingum ir pratsdami eksploatacijos trukm iki 60 met. Taiau lazda turi du galus: dabar ir artimiausiu metu JAV neturi iuolaikini branduolini technologij nei sau, nei kitiems. Be to j ininerins kompanijos praranda autoritet Kinijoje, kuri jau usak keturis naujus reaktorius Pranczijoje, kaip ir Suomija. Verta pacituoti JAV prezidento Georgeo W. Busho odius, pasakytus iemet baland: Branduolin energija yra saugiausia ir variausia, todl mums Amerikoje jos reikia daugiau. Gaila, bet po atuntojo deimtmeio branduolins jgains ia nebuvo statomos, kai Pranczija tuo laikotarpiu pasistat net 58. iandien 206

jos gamina 78 proc. elektros energijos. Amerika turi sugrti prie branduolins energijos. Nebijau bti apkaltintas meile Pranczijai, bet faktai nenumaldomai rodo, kad ir Amerika neapsieina be prancz technologij. Amerikiei Cnstellation Energy ir prancz Areva Inc. kr bendr kompanij UniStar Nuclear pradti nauj branduolins energijos er Amerikoje. KOMERCINIS PROJEKTAS Kalbant apie naujos branduolins jgains statyb Lietuvoje, reikt konstatuoti pradines slygas: Vyriausybs vadovai aikiai pareik, kad tai turt bti komercinis projektas. Su tuo negalima nesutikti alternatyvos nra. Investuotojai ateis tik inagrinj esamas investavimo slygas alyje ir vertin elektros energijos poreik regione, tai yra aprpdami visas kaimynines valstybes tiek pakeniamas, tiek ir nemylimas. Ms alyje atlikti darbai Kauno technologijos universitete, Lietuvos energetikos institute bt gera paspirtis ir pagrindas investuotojams atliekant analiz. Vliau Lietuva prisidt savo turima infrastruktra (auktos tampos elektros tinklai, keliai ir, inoma, kvalifikuoti mons), o tai ne taip maai. Pagrindin sprendim priimt investuotojai, vadovaudamiesi rinkos slygomis. Lietuva tik sudaryt slygas tai gyvendinti ms teritorijoje, kaip tokiam projektui palankiausioje vietoje. SKAIDRI TEISIN APLINKA Investuotojams turime parengti reikiamas ir patrauklias slygas tiek juridines, tiek ekonomines ir finansines. Tai trukt gana ilgai, nes tekt pasirpinti, kad nebt paeistos Lietuvoje galiojanios procedros. Norminiai aktai neturi bti priimti skubos tvarka: tai trikdo siningus investuotojus. Noriu priminti, kad prireik dvej met, kol Branduolins energetikos statyme prie nuostatos, jog branduolin jgain tegali bti valstybin, buvo pridta ir privati. (is pakeitimas mano inicijuotas). Taigi, laiko snaudos didiuls, todl pasirengti reikia i anksto. 207

Visi objektai, generuojantys elektros energij (kad ir koks bt j kuras dujos, net anglys, atsinaujinantys itekliai), taip pat ir branduoliniai, turi turti vienodas starto slygas. KAIN LEMIA KONKURENCIJA iuo metu branduolins energijos pltra Lietuvoje susiduria su didiausiais neaikumais. vairs ekspertai mgsta gsdinti investicij mastais ir piktinasi, kad nepraneama apie investicij apimtis Suomijos jgain. Taiau branduolin jgain konkurencinis objektas, kitaip tariant prek, kaip ir visos kitos, ir kol vyksta konkursai dl j statybos, niekas kainos neskelbs. Pavyzdiui, Kinijoje dl keturi reaktori statybos konkuravo Japonija, Pranczija ir Kanada, o norinij statyti Azijos emyne yra ir daugiau. Suomija pateik elektros energijos kain ilgalaikiam periodui, su garantijomis, ir tai buvo priimtina investuotojams, tarp j ir Suomijos pramonininkams. BRANGUS LAIKAS Lietuvoje niekaip nesutariama dl eksploatacijos termin. Mano nuomon ilieka nepakitusi: nauj jgain eksploatuoti reikt pradti 2015 2017 metais. Kai kas silo tais metais tik pradti galvoti apie j, ir taip bt nedovanotinai prarastas laikas. Pavyzdiui, Lenkijos Vyriausyb prim sprendim turti branduolin jgain 20212022 metais. Kartu buvo idstyti motyvai, kodl planuojama taip i anksto, pripastant branduolini technologij patirties stok. Manau, Lietuvoje iuo klausimu nepakankamai paisoma didij energijos vartotoj pageidavim ir nuomons. Susijungus elektros energijos vartotojams, pavyzdiui, Energijos politikos komisij ar komitet, pastarasis galt umegzti dalykinius ryius su kaimynini valstybi elektros energijos vartotojais. Tai bt tarptautin iniciatyvin grup, suinteresuota nauj generuojani galingum pltra regione. 208

PRIEDAI
ECU (ekiu) European Currency Unit (Europos valiutinis vienetas, vestas 1984 m., susidedantis i 11-kos valiut skirtingu santykiu. 1996-01-26 1 ECU = 1,269 USD. Saugos analizs ataskaita (SAA) Ignalinos AE branduolins saugos bkl vertinantis mokslinis tiriamasis darbas (1996 m.). Galima teigti, kad n vienas RBMK tipo reaktorius nebuvo taip kruopiai ir detaliai ianalizuotas pagal iuolaikin vakarietik metodik, kaip veikiantieji Ignalinos AE. VATESI Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybs potvarkiu kurta 1991 m. spalio 18 d. Svarbiausias inspekcijos udavinys utikrinti valstybin branduolins ir radiacins saugos reguliavim ir prieir branduolins energetikos objektuose. G-7 Septyni labiausiai isivysiusi valstybi grup, kuri eina JAV, Kanada, Japonija, Didioji Britanija, Pranczija, Vokietija ir Italija. Branduolins saugos sskaitos dovanos sutartis Europos rekonstrukcijos ir pltros banko, Lietuvos Vyriausybs ir Ignalinos AE sutartis (1994 m.), pagal kuri bankas Lietuvai suteik 33 mln. ekiu param Ignalinos AE saugai didinti, o Lietuva sipareigojo nekeisti reaktori kuro kanal, pasibaigus j eksploatacijos laikui. Termofikacin elektrin (TE), kombinuotai gaminanti elektros energij ir ilum, pirmins energijos iteklius naudoja gerokai efektyviau. Bendras vidaus produktas (BVP) tai galutiniam vartojimui alies viduje pagamint preki ir suteikt paslaug vert, ireikta rinkos kainomis per nagrinjam laikotarp (daniausiai per metus). Infrastruktra gamybini ir negamybini kio ak, aptarnaujani vis reprodukcijos proces ir sudarani slygas iam procesui vykti, visuma. Infrastruktr sudaro keliai, ryiai, transportas, statyba, energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo mons, sveikatos apsauga, vietimas ir pan. Galia arba galingumas (elektros) generavimo dydis arba elektros energijos panaudojimas, paprastai matuojamas kilovatais (kW). Galima apibrti kaip darb per laiko vienet, matuojam vatais (1 W = 1 J/s, daulis per sekund). 1 MW = 1 000 kW = 1 000 000 W. Energija galia, atliekanti darb per laiko period, matuojama kilovatvalandmis (kWh) arba megavatvalandmis (MWh); 1000 kWh = 1 MWh.

209

kWh elektros energijos vienetas, prastai naudojamas parduodant elektros energij; tai energijos kiekis, pagaminamas 1 kW galios per 1 valand. Atitinkamai MWh tai energijos kiekis, pagaminamas 1 MW galios per 1 valand. Pirmin energija gamtiniuose itekliuose sukaupta energija: chemin energija, slypinti organiniame kure; vandens potencin energija; sauls energija; branduolini reakcij iskiriama energija. Visa alyje suvartojama energija daniausiai matuojama milijonais ton naftos ekvivalento (mln. tne.), petadauliais (1 PJ = 1015 J) arba teravatvalandmis (1 TWh = 1012 Wh = 1 000 000 000 000 Wh). 1 mln. tne = 41,861 PJ = 11,628 TWh; 1 PJ = 0,278 TWh = 0,0239 mln. tne; 1 TWh = 3,6 PJ = 0,086 mln. tne. Gali balansas pusiausvyros slyga elektros energetikos sitemoje gaminamoms ir vartojamoms galioms bet kuriuo laiko momentu. Gali balanso slyga btina, j paeidus, keiiasi tamp lygiai elektros energetikos sistemoje ir elektros srovs danis. Rezervin galia nuolatinje parengtyje laikoma atsargins elektrins ar jos bloko galia, kuri paleidiama, kad pakeist sustojusi elektrin ar jos blok. Manevrin galia elektrins arba jos bloko galia, kuri galima greitai paleisti ir greitai kaitalioti jos dyd plaiose ribose. Elektros perdavimo tinklas visai elektros energetinei sistemai svarbus aukiausi tamp elektros tinklas, dar vadinamas nacionaliniu elektros tinklu. Lietuvoje ir Baltijos ali regione perdavimo tinklo tampa yra 330 ir 110 kV, Vakar ir iaurs Europoje 380 ir 220 kV. (kV kilovoltai, 1000 V = 1 kV). Elektros skirstomieji tinklai vietins reikms auktos tampos (110 ir 35 kV), vidutins (10kV) ir emos tampos (0,4 kV) elektros tinklai. Cheminiai elementai: Al-aliuminis, Ag-sidabras, C-anglis, Ca-kalcis, Cdkadmis, Cu-varis, Cs-cezis, Cr-chromas, Fe-geleis, Mn-manganas, K-kalis, Pb-vinas, Sr-stroncis, Ra-radis, Ru-rutenis, Pu-plutonis, Th-toris. Tekste skaiiai priekyje vir cheminio elemento enklo nurodo atomin svor. 3H tritis. kBq/l kilobekereliai / litre. Vienas bekerelis tai toks aktyvumas, kai per sekund vyksta vienas radioaktyvusis skilimas 1 Bq = 1 s-1. kBq = 1000 Bq.

210

LITERATRA 1. Nacionalin energetikos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. Nutarimu Nr. VIII-1348. 2. Nacionalin energetikos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1130. 3. Jonizuojanios spinduliuots ir radiacins saugos termin odynas / V. Valiuknas, E. Makarinien, G. Morknas. Vilnius: B UAB Litmo, 1999, 152 p. 4. Radiacin sauga Lietuvoje / T. Nedveckait. Vilnius: Kriventa, 2004, 240 p. Rainiui: V. Juodkazis. Geologin aplinka ir Ignalinos atomin elektrin. (p. 49). Leidiniai 1. Bendoraitis E., Juodkazis V., Suveizdis P. Ant ko stovi Ignalinos atomin elektrin. Komjaunimo tiesa, 1988-09-27. 2. Cohen B.L. The nuclear accident at Chernobyl, USSR. American Journal of Physics, V. 55, Nr. 12, 1987, P. 1076-1083. 3. Klimas A. Kur dti radioaktyvias Ignalinos AE atliekas? Mokslas ir technika, Nr. 67, p. 810. 4. . . , , 1981, . 61. 5. e . , , 1987a, . 70 ( ). 6. . , / , 1988b, . 50 ( ). 7.- (). , 1986, . 8. 211

8. , . II , . , , 1969, . 376. 9. . , , 1998, . 49 ( ). 10. . , , 1987, . 20 ( ). Rankraiai 1. . , -, 1987 . 22.** 2. ( ). , (2- . ), 1972, . 4.** 3. . , (2- . ), 1972, .7.** 4. . , , 1977, . 5. ** 5. - , , Nr. 3. Mo / , 1988 12 30, . 17.* 6. II . , , 17 1986d, . 46.** 7. . , 1988, . 64.** 8. . , , 1980, . 15.** 212

9. . (. ). - - 1: 50 000 ( ). , , 1995, . 312 (. Nr. 4384). 10. - p p . , , 1973, . 1.** 11. O - - , 19761980 . . , , 1980, . 2.** 12. , 1986 11 03. Valstybinio plano komiteto pirmininko B. Zaikausko ir Ministr Tarybos Pirmininko ratai, p. 4.** 13. . , , 26 1986 ., . **4. 14. ( ) . , 1988 11 12, . 4.** 15. . , ., 1987 06 911, . 19.** 16. . . - , 1972 06 22.* 17. p - . , , 1972 06 16a, . 3.** 18. ( ). 1973, . 14.* 19. o - II- (). , , 1986 11 18 /1 ; 1986 12 01 / 2 , . 6.** _____________________________________ *Archyviniai dokumentai: * B. Buineviiaus ir ** V. Juodkazio archyvai. 213

PAVARDI RODYKL
Akutin V. 33, 34 Aleksandrov A. P. 9, 41, 45, 56, 64, 78, 86, 114 Aprelov 19 Astrauskas A. 94, 226 Astrauskas V. 65 Amantas L. 5, 64, 75, 78, 85, 94, 125, 145, 160, 164, 170, 173, 177, 182, 192, 197, 200, 201, 206, 223, 226 Amantien V. 226 Autreviius P. 203 Averjanov J. 65 Baibakov N. 45 Baleviien J. 154 Barkauskas A. 65 Baubinas R. 154 Belyj M. 33 Bendoraitis E. 75, 76, 77, 78, 211 Bergas V. 18 Beriozovas V. 106 Bitinas A. 76 Bobelis K. 173 Brazauskas A. 64, 125, 203, 205 Breiv A. 76 Brilingas A. 75, 76, 77, 78 Buineviius B. 75, 78, 81, 213 Buraas A. 75 Burbien S. 201 Bush J. 175 Charazov V. 30, 31 Choroevskis G. 6, 31, 35, 223 Chromenko A. I. 70, 75, 100, 103, 129 Chruiov N. 10, 20 Cohen B. L. 66, 211 Daukas A. 75 Daukys K. 155 Dibobes 46 Dilinas J. 55 Dybenka N. 65 Dobrynin P. 56, 57 Dolleal N. 7, 8 Doss B. 71 Dovydnien R. 201 Dragelis P. 22,31,32,40,52 Driius M. 84, 94, 101 Drobnys A. 17, 23, 26, 30, 33, 38, 39, 40, 42, 44, 45, 46, 52, 56, 64 Dundulis K. 81 Duauskien-Du R. 94 Eidukaitis G. 113 Einoris J. 75 Ferensas A. 31, 52, 56 Ferheugen G. 173 Fermi E. 7 Frolov K. 76, 78, 79 Furmonaviius L. 76, 77, 78 Gabdanka K. 17 Gailiuis B. 5, 85 Garunktis A. 27 Gininas K. 65 Goldberg V. 55, 56, 57 Greiinas V. 201 Grenov A. 33 Grigaraviius J. 39, 64 Grigelis A. 55 Grikeviius P. 47, 64, 65 Gudaviius H. 113 Gudelis V. 64 Gulevi 27

228

Gurjev S. 55 Henriksson A. 173 Izrael J. 46 Jacineviius L. 128 Jankeviius K. 94, 109, 110 Jasiulionis R. 65, 85, 94, 109, 110, 112, 125, 126, 147 Jegorov J. 68, 91, 94, 132, 146 Juodkazis V. 49, 55, 56, 71, 73, 75, 76, 77, 78, 85, 146, 211, 213, 223 Jurgeleviien I. 27 Kadnas V. 71 Kairys K. 52, 56 Kalintinas L. 85 Kaniava E. 201 Kaulakis L. 82 Kazlauskien N. 93 Ketneris K. 26 Kirlys A. 27 Klimas A. 61, 64, 67, 76, 81, 211 Kondratas A. 55, 61 Kontrimaviius V. 86 Korenka J. 201 Kosygin A. 43 Kubilius A. 164 Kulikov E. 65 Kuninas A. 201 Kuratov V. 9 Kutas S. 226 Lapnas V. 114 Lapienis S. 129 Lasinskas M. 27, 78, 82, 85, 112, 147, 223 Linkaitis J. 5, 11, 13, 16, 17, 18, 30, 82 Liugaila M. 114 Liutkus V. 114 Liuinas R. 71,85

Lubys B. 162 Lukonin N. 65, 125 Maien B. 125 Makarinas K. 64, 65 Makarinien E. 211 Malachovskij K. 17, 18 Maniuis J. 38, 52, 60, 64 Mankeviius A. 126, 127 Marcinkeviius V. 76 Mariulionien D. 87, 94, 95, 96, 97, 104, 105, 106, 110, 116, 117, 118, 119, 121, 155, 223 Mastauskas A. 155 Matulis J. 46, 64 Mekauskas K. 64 Mikaila V. 68 Mikalauskas V. 22, 55, 56, 62, 71 Mikys R. 70, 71 Milaien L. 112 Montrimas L. 5 Morknas G. 211 Motiejnien E. 94 Nedveckait T. 211 Nekraas J. 17, 18, 30, 38, 65 Nemira M. 5 Nenikien V. 94, 95, 105, 106, 107, 118, 214, 215 Osipov V. 77 Pakalnis R. 78, 124, 154 Palionis J. 201 Paltanaviius J. 61, 67, 68 Pariauskas 71 Paskoinas J. 123 Pakauskas R. 133, 146, 154, 155 Paulauskas A. 202 Pejis A. 114 Pervuchin M. 42, 52, 56 Pikturina I. 112

229

Pola J. 75, 124 Prunskien K. 162, 201, 203 Raistenskis J. 201 Rajeckas R. 74 Rinknas L. 6, 10, 82, 223 Rykovas N. 115 Rudzikas Z. 64 Rusakov S. 108, 116 Rusenka J. 65, 78 Sabaliauskas A. 78 Sabaliauskas J. 65, 75, 77, 78, 79, 85, 86 Sadauskas K. 133 Sakalauskas V. 69, 73, 125 Salnikov J. 100, 103, 129 Sedov V. 65 Seibutis A. 27 Sidorenko V. 65 Simonian R. 113 Skirkeviius A. 59 Slavnas J. 117 Slavskij P. 43, 44, 147 Sniekus A. 38,42,44,52,60,92,101,102,103, 104, 105, 128, 131, 132, 156, 183 Soldatov A. 33 Songaila R. 45, 65 Stalin J. 42 Stanaitis A. 27 Stasiuleviius J. 5, 82 Statuleviius V. 78, 85 Styra B. 27, 64, 86, 89 Stumbras A. 6, 21, 25, 33, 75, 78, 112, 223 Suchanov B. 33 Suchoruenkov N. 65 Suveizdis J. 61, 70, 71, 75, 76, 77, 78, 79, 85, 211

alygin V. 71, 73 erbin 78 epetys L. 65 evaldin V. 156, 157, 189, 223 leeviius A. 161, 162 opauskas K. 27 teinberg V. 77 umauskas M. 26,30 vobien R. 94 Takeda A. 182, 188 Tamulis J. 131 Tautvydas A. 27 Teperis Ch. 22 Timofejev-Resovskij N. 120 Troickij A. 45, 73 Vagnorius G. 162, 164 Vaineikis A. 5 Vaivila Z. 98, 100, 101, 102, 103,105, 106, 107, 108, 109, 113, 114, 115, 117, 118, 119, 125, 129 Vaitoka 71 Vala A. 55 Valiuknas V. 211 van Dievoet J. 196 Vasiljevas A. 114 Velichov J. 66 Vilemas J. 5, 64, 65, 71, 73, 78, 79, 86, 124, 125, 126, 129 Virbickas J. 78, 85, 94, 101, 109, 110, 125, 126, 154 Vonsaviius V. 55, 61 Voropajev G. 69, 70, 71, 73 Zaikauskas B. 69, 71, 73, 75 Zolotoriov G. 69, 70 imerin D. 101 ukauskas A. 10, 11, 16, 23, 30, 38, 52, 65, 78, 86, 127, 145, 147, 149, 174

230

TURINYS
Pradios odis. L. Amantas ................................................................3 Pasirengimas atomins energetikos ingsniui Lietuv. L. Amantas ......................................................... 5 Atomins elektrins atsiradimas Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. L. Rinknas ........................................................10 Ignalinos AE projektavimas ir statyba. A. Stumbras ........................ 25 Kaip atsirado Lietuvoje atomin elektrin. G. Choroevskis ............. 35 Geologin aplinka ir Ignalinos atomin elektrin. V. Juodkazis ........... 49 Kaip buvo nustatomas IAE galingumas. M. Lasinskas .................... 82 IAE aplinkos radioekologiniai tyrimai. D. Mariulionien .............. 87 Ignalinos AE regiono aplinkos tyrimai. L. Amantas ......................145 Ignalinos AE I-jo energijos bloko eksploatavimas. V. evaldin ...........156 Monstr veriau prisijaukinti. L. Amantas .................................... 160 Ignalinos AE valdaniosios koalicijos ernobylis. L. Amantas ...... 164 Sprendimas dl Ignalinos AE nusikaltimas. L. Amantas ................ 170 Kodl forsuojama udaryti Ignalinos AE iki 2009 met. L. Amantas .............................................................173 Atomin energetika Lietuvos atvejis. L. Amantas ...................... 177 Ignalinos AE: skepticizmo paneigimas. L. Amantas ..................... 182 Iankstinis Ignalinos AE bloko udarymas. V. evaldin ................. 189 Atomin energetika nuvertinta nepelnytai. L. Amantas ................ 192 Kalba, priimant Branduolins energetikos asociacij Europos atominink sjung Romoje (Italija) ................................ 196 Branduolins energetikos asociacijos Pareikimas ......................... 198 Ignalinos AE naikinimo pradia. L. Amantas ................................ 201 Nauja jgain: gana atidlioti. L. Amantas ................................... 206 Priedai ............................................................................................. 209 Pavardi rodykl ........................................................................... 228

231

Ig-16 Ignalinos jgains godojimas. Straipsni rinkinys. Sudarytojas L. Amantas. Vilnius: Trys vaigduts, 2007. 232 p. Priedai: p. 209227. Pavardi rodykl: p. 228230. ISBN 978-9955-641-53-7 Knygoje platokame laikmeio fone nagrinjama opi Ignalinos atomins jgains problema. ios pirmosios IAE istorijos pagrindas vyki liudinink prisiminimai, isaugota vertinga asmenini archyv mediaga, vairs dokumentai. Tai pirmas drsus mginimas kalbti atvirai ir tiesiai gyvybikai svarbia ir Valstybs ateiiai lemtinga tema. UDK 621.311:621.039(474.5)

Panaudotos IAE ir asmenini archyv nuotraukos IGNALINOS JGAINS GODOJIMAS Straipsni rinkinys Sudarytojas Leonas Amantas SL 369. 2007. 14,5 sp. l. Tiraas 2000 egz. Vyriausiasis redaktorius Jeronimas Laucius Virelio dailinink Rima Stasinait Dizainer Jelena Malinovskaja Spaudai pareng Rasa ostautien Leido Trys vaigduts, Kalvarij g. 159, LT-08313 Vilnius, tel./faks. (8 5) 276 2408, el. p. Jaronimasl@takas.lt, www.tryszvaigzdutes.lt Spausdino AB Spauda, Laisvs pr. 60, LT-05120 Vilnius