Professional Documents
Culture Documents
Nuot Stud 1
Nuot Stud 1
Saulius Arlauskas
POZITYVISTIN-PROCEDRALISTIN TEISS
SAMPRATA
Prigimtins teiss teorijose teiss normos yra tiesiogiai susiejamos su
morale. Valstybs ar kit subjekt, kurie turi kompetencij kurti teiss
normas, priederm yra siekti, kad j suformuluoti teisiniai norminiai aktai
saugot vieas vertybes, kad juos gyvendinant bt grietai atsivelgiama
visus teistus interesus. Trumpai tariant, pozityvioji valstybs teisin sistema
privalo tenkinti protingumo reikalavimus. Bendrais bruoais tokia yra
prigimtins teiss funkcija teiskroje. Vienok, gerai inoma, kad vienas
dalykas yra tam tikrus mogaus veiksmus moraliai argumentuoti ir visai
kitas dalykas tuos paius mogaus veiksmus remti gietais teisiniais
rodymais. Jei pav. teisjas, sprsdamas byl, vis pirma galvot k paliepia
jo protas ir sin, tai tuomet jis labai greitai nuklyst nuo savo pagrindinio
udavinio sprsti teisinius ginus remiantis tuo, k nustato btent teis.
Taigi, kai teisiniuose ginuose kyla klausimas, kas i ties yra teisus, bent
jau pirmasis autoritetas yra ne moral bet teis. Taip samprotaudami,
nesunkiai galime padaryti ivad, kad teis ir moral vis dlto yra skirtingos
disciplinos ir turt egzistuoti aiks kriterijai, kaip ias disciplinas atskirti.
Kalbant apie populiar poir teiss ir morals skirt, galima bt
teigti, kad is poiris remiasi labai paprastu kriterijumi, kuris, kaip vliau
pamatysime, yra pakankamai rimtas ir tikslus. Morals altinis yra religins
ar mogaus proto nustatytos normos, tuo tarpu teiss altinis yra valstybs
tam tikra tvarka leistas statymas. Jei norime inoti, k paliepia moral,
galime vilgtelti tai, k nustato religinio tikjimo kanonai arba k nustato
sutarties teorij, tiek tatym galia, tiek ir valdovo kompetencija valdyti kyla
i istorikai konkreiu laiku ir geografikai konkreioje vietoje bei
konkreios
moni
bendruomens
pareiktos
valios.
Visuomeninis
vienas
kitam.2
Moral
Kanto
filosofinje
kuriuos
atlieka
koks
nors
iorinis
poreikiu),
kaip
tai
bna
elgiantis
geradarikai
ar
gauti
naud
tas,
kuris
prek
perka
tik abipusio
tam,
kad
sauvals
teiss
sampratos argumentacijoje
remiasi ne tik
Ten pat
Ten pat
statymu
samprotaudamas
(kategoriniu
apie
imperatyvu).
teisinio
Tuo
reguliavimo
tarpu
esminius
kaip
socialiniame
moralin
santykyje
btyb
egzistuoja
mogus-valstyb
kasdieniame
ir
santyk
anot
veiksmams
Kanto,
gali
savo
gyvendinti
teisin
poveik
panaudodama
subjekto
prievartos
valstybs
reguliuojaniam
vaidmeniui
nustato
Valstybs
administruojanti
kompetencija
siejamas
su
iuolaikinmis
filosofinmis
teiss
metodai
naudojami
sociologinse
kaip
Pozityvistines
nuostatas
valstybs
teiss
ir
filosofins
doktrinos
Hobbesso,
kilms
egzistavimo.
Rousseau
teorijose
daugiau
ir
Kanto
slygojo
kaip inome, slypi tame, kad jais yra siekiama tik tokio pozityvaus
painimo, kuris yra empirikai patikrinamas, kur galima pademontruoti
tikrovje. Tai pamatin gamtos moksl metodologijos nuostata. Filosofinse
teorijose, kurios buvo intensyviai pltojamos XIX ir XX amiuose, btent i
nuostata tapo svarbiausia pozityvaus tikrovs reikini aikinimo paradigma.
Filosofinis
pozityvizmas
takojo
ir
teisinio
pozityvizmo
doktrinos
individume tokiu bdu, kad individas piktinasi viskuo, kas jam nepriimtina
ir konfliktas yra sureguliuojamas socialinio jausmo (emocijos) pagalba.
Teisingi asmenys piktinasi ala visuomenei tuo atveju, kai tai nra ala jiems
patiems (visuomens nariams) ir atvirkiai nesipiktina ala visuomens
nariams, jei visuomen turi bendr interes tokios alos darym slopinti.
Jausmo teisingumas kombinuoja individualios nuomons gynim su
bendrojo grio sismoninimu. Nesunku pastebti savotik Kanto
kategorinio imperatyvo reminescensij (priminim). Mill mano, kad tokiu
bdu eliminuoja dualizm tarp individualaus ir visuomeninio intereso.
Kalbant apie teis, Mill paymi, kad tai yra enkl rinkinys, kuri
pagalba suverenas deklaruoja valstybs vali, kiek tai lieia lieia elges,
kurio turi laikytis subjektai, ir is laikymasis yra pasiekiamas lkesio, kad
tam tikras vykis vyks suformavimu, kai pats vykio nutikimas yra
padaromas elgesio motyvu. Mill teigia, kad tokiu bdu teis turi atuonias
sudedamasias: (1) asmen, kurio vali teis ireikia; (2) subjektus (asmenis
ar daiktus, kuriems teis yra taikoma); (3) mast (savo taikymo bendrum);
(generality); (4) aspektus (vairius metodus, kuriais ji taikoma savo
objektams veiksmams ir aplinkybms); (5) gali (motyvus, kurie utikrina,
kad bus pasiektas norimas efektas); (6) priemones (paremianius papildinius,
kuri dka utikrinama, kad ie motyvai bus paadinti); (7) iraika (enkl
gam, kuri dka suverenas siekia deklaruoti savo vali; (8) itaisuomuosius
papildinius, kurie tam tikrais atvejais gali bti panaudoti, kad bt paalintos
piktadarybs.
John Austinas anot analitik pateikia visapusikiausi klasikinio
analitinio pozityvizmo sistem teisje. Austinas teis aikina kaip taisykl,
kuri yra nustatoma tam, kad ja bt sumaniai vadovaujamasi. Teis jis
apibdina kaip visikai atskirt nuo teisingumo. Anot, Austino, egzistuoja
11
dauguma.
Nepriklausoma
politin
bendruomen
arba
statymai
yra
apibdinami
komandomis,
sankcijomis,
pareigomis ir suverenu.
13
Tarptautin teis kaip savarankika teiss aka nors jau ir buvo pripainta,
bet jos galios buvo labai silpnos. Sprendiant sudtingus tarptautinius ginus
lemdavo galingj valstybi pozicijos. Kita vertus XIX ir XX a. pirma pus
galing revoliucij ir pasaulini kar metas. Revoliucij ir pasaulini kar
banga daugelyje Europos ir ne tik Europos valstybi slygojo rinkos kini
santyki sigaljim bei parlamentins demokratijos ar respublikins
valstybi valdymo formos steigim . iuo poiriu valstybi ekonomini ir
politini sistem supanajimas slygojo ir j teisini sistem suartjim.
Savo ruotu valstybi teisini sistem pagrind artumas atvr naujas
perspektyvas sprsti tarptautins teiss klausimus. Tarptautin teis
palaipsniui m kilti vir nacionalins teis sistem, kol gal gale po antrojo
pasaulinio karo susiformavo takingos tarptautins institucijos, vienijanios
absoliui daugum pasaulio valstybi ir utikrinanios tarptautins teiss
primat municipalins teiss arvilgiu.
velgiant XX a. socialini ir politini sistem transformacijas bei
tarptautins teiss primato sigaljim, natraliai gali kilti klausimas, kad
turt egzistuoti tokie teisinio reguliavimo principai, kurie kiekvienoje
valstybje bt vienodi ir kurie iplaukt i universalios teiss sampratos.
Savo ruotu universali teiss samprata lyg ir bt aikus rodymas, kad teis
negali pripainti sien, kad teis negali priklausyti nuo kultrini skirtum ir
kad teis yra vieninelis taikos ir tvarkos pasaulyje palaikymo instrumentas.
Galima bt tarti, kad btent toki idj, t. y. idj apie universali teiss
samprat Kelsenas ir suformulavo, bei savo kryboje pamgino teorikai
pagrsti.
Hans Kelsen (1881-1973) pirmj Grynosios teiss teorijos variant
paskelb 1934 metais. Antrasis leidimas, laikomas reikmingiausiu dienos
14
vies ivydo 1960 metais.5, Kai yra kalbama apie iuolaikin teisin
pozityvizm ir btent apie Kelseno pozityvizm, pirmasis dalykas, kur yra
svarbu paminti yra tai, kuo Kelzeno pozityvizmas skiriasi nuo klasikinio
Benthamo ar Austino pozityvizmo. Jau minjome, kad klasikinis teisinis
pozityvizmas teis laik viena vertus socialiniu faktu ir kita vertus dirbtiniu
socialiniu faktu. Klasikiniame teisiniame pozityvizme teis buvo aikinama
kaip kompetenting subjekt (suvereno) ileisti sakymai komandos,
kuriems valdiniai paprastai i proio paklsta. Tokiame aikinime nra
jokios uuominos apie kok nors metafizin teiss pagrind. Remiantis tokiu
aikinimu galt bti tiek pozityvios teiss teorij, kiek faktikai egzistuoja
teiss sistem. Teiss teoretikai turt paprasiausiai aprayti tik tai, kaip
faktikai konkreioje valstybje teis yra kuriama. Koki nors gilesni teiss
pagrind iekojimas tokios metodologijos poiriu bt beprasmis. Tai bt
bandymas sugrti metafizikos laikus ir aikinti teis tuo, kas nra
moksliniais metodais patikrinama. Turint omenyje ias pastabas, negalima
nepastebti, kad pats Kelseno fundamentinio krinio pavadinimas Grynoji
teiss teorija reikia ne k kit kaip savotik metafizikos teiss moksle
renesans. Kelzenas siekia sukurti ne iaip teiss teorij, bet grynj
teorij, kuri labai jau primena Kanto Grynojo proto kritik. Pastaroji
aplinkyb nra atsitiktin. Kelsenas puikiai inojo Kanto filosofij ir galima
sakyti, kad jo teiss teorijoje kantiki filosofavimo standartai yra labai
ryks. O tai kalbant apie metafizikos renesans teiss teorijoje tikrai
galima teigti, kad i aplinkyb rykiausiai skiria klasikines ir modernias
pozityvistines teiss doktrinas. Kelseno negali patenkinti klasikinio teisinio
pozityvizmo apsiribojimas tik teisinio reikinio apraymu. Kelsenas siekia
ne tik aprayti teiss reikin, bet ir j fundamentaliai painti. O tai
5
15
ia idja nustato tam tikras elgesio taisykles kaip tam tikr teisin
prezumpcij (hipotez), kurios turinyje tvirtinamos nuostatos, turinios
pamatins normos gali. Toliau atsivelgiant pamatin norm, kuriamos
emesnio galiojimo rango normos.
Atrodyt, kad Kelzenui pavyksta logikai ibaigtai sukonstruoti savo
teorij apie teiss norm sistemos pagrindus. Bet klausimas veja klausim.
ioje vietoje norisi suinoti, kokiu bdu i abstarakti teorin konstrukcija yra
gyvendinama praktikai. Kelsenas jauia tokio klausimo galimyb ir
suranda, jo manymu, ger atsakym. Jis taria, kad teiss sistemos praktinis
gyvendinimas yra ne teorijos, bet fakto klausimas. Paprasiausiai taip
istorijoje nutinka, kai valdovas ar moni bendruomen pagal login teiss
norm hierarchijos sek realiai suformuoja socialin organizacij. Taigi,
faktin teiss sistemos egzistavim lemia ne protas, bet praktiniai moni
veiksmai.
Bet gal mones priveria kurti teiss sistem auktesni moraliniai
tikslai? Gal teisin tvarka yra moralini sitikinim atspindys? Kelzenas
neneigia tokios nuomons. Netgi prieingai, jis taria, kad kiekvienos teisins
sistemos sukrimas yra inspiruotas tam tikr moralini ar politini sieki. Ir
tai anot Kelzeno visikai nereikia, kad teis kapituoliuoja prie moral.
Anot jo, kiekviena faktikai egzistuojanti teisin tvarka knija vienoki ar
kitoki moralini vertybi sistem. Kelzenas pabria, kad teiss tvarka
neivengiamai gina kokias nors vertybes. Bet tai jo nuomone nereikia, kad
pati teiss sistema virsta pav. morals dalimi. Prieingai moral ir kitos
galimos socialinio elgesio normos yra tvirtinamos teise. Teis nevirsta
moralei pavaldiu dariniu todl, kad ta pati teisin organizacija gali knyti
ir kit moralini vertybi sistema. Tuo bdu garantuojamas principinis teiss
nepriklausomumas nuo morals.
21
vertybi
samprat,
bet
visose
jose
veikia
teis,
kaip
transcendentiniais,
bet
ir
transcendentaliniais
argumentais.6
23
26
bt, tai teisins sankcijos daugelio moni visai negsdint, nes jie inot,
kad kiekvienas j veiksmas negali bti sukontroliuojamas.
Ir pagaliau treias probleminis klausimas. Jis lieia pagrindins
normos idj. Anot Kelzeno pagrindins normos funkcija iplaukia i
hierarchins teiss sistemos sampratos. Hierarchijos vaizdinys ukoduotas
mogaus praktiniame prote. Bet kodl taip? O gal greiiau mogaus prote
egzistuoja vertybi sistema, kuri ir skatina galvoti, kad turt bti
pagrindinis valstybs statymas, kuris ias vertybes tvirtint ir saugot?
Kelzeno kritikai pastebi, kad Kelzeno propaguojama norm hierarchijos
(pagrindins normos ir jai subordinuot norm) samprata yra ne kas kita,
kaip prigimtinio teisinio mastymo likutis io teiss filosofo smonje. Ir su
tokia nuomone sunku nesutikti.
Kelzeno grynojoje teiss teorijoje ikil diskusiniai klausimai neliko
nepastebti kit teiss filosof darbuose. Kai kam pasirod, kad ie
probleminiai klausimai ne tik atskleidia Kelzeno teiss teorijos silpnasias
vietas, bet ir j apskritai laidoja. Visai prieingos nuomons buvo H. L. A.
Hartas. Jis prim Kelzeno grynj teiss teorij kaip ik teiss mokslui ir
nusprend pratsdamas darb sukonstruoti savo pzityvistins teiss
sampratos variant, kuris neturt yd, bding Kelzeno grynajai teiss
teorijai.
27