Prof. Dr.

Saulius Arlauskas

POZITYVISTIN-PROCEDRALISTIN TEISS
SAMPRATA
Prigimtins teiss teorijose teiss normos yra tiesiogiai susiejamos su
morale. Valstybs ar kit subjekt, kurie turi kompetencij kurti teiss
normas, priederm yra siekti, kad j suformuluoti teisiniai norminiai aktai
saugot vieas vertybes, kad juos gyvendinant bt grietai atsivelgiama
visus teistus interesus. Trumpai tariant, pozityvioji valstybs teisin sistema
privalo tenkinti protingumo reikalavimus. Bendrais bruoais tokia yra
prigimtins teiss funkcija teiskroje. Vienok, gerai inoma, kad vienas
dalykas yra tam tikrus mogaus veiksmus moraliai argumentuoti ir visai
kitas dalykas tuos paius mogaus veiksmus remti gietais teisiniais
rodymais. Jei pav. teisjas, sprsdamas byl, vis pirma galvot k paliepia
jo protas ir sin, tai tuomet jis labai greitai nuklyst nuo savo pagrindinio
udavinio sprsti teisinius ginus remiantis tuo, k nustato btent teis.
Taigi, kai teisiniuose ginuose kyla klausimas, kas i ties yra teisus, bent
jau pirmasis autoritetas yra ne moral bet teis. Taip samprotaudami,
nesunkiai galime padaryti ivad, kad teis ir moral vis dlto yra skirtingos
disciplinos ir turt egzistuoti aiks kriterijai, kaip ias disciplinas atskirti.
Kalbant apie populiar poir teiss ir morals skirt, galima bt
teigti, kad is poiris remiasi labai paprastu kriterijumi, kuris, kaip vliau
pamatysime, yra pakankamai rimtas ir tikslus. Morals altinis yra religins
ar mogaus proto nustatytos normos, tuo tarpu teiss altinis yra valstybs
tam tikra tvarka leistas statymas. Jei norime inoti, k paliepia moral,
galime vilgtelti tai, k nustato religinio tikjimo kanonai arba k nustato

proto sukuriamos moralins normos. Tuo tarpu, kai norime inoti, k

paliepia teis, tai turime studijuoti konkreius raytins teiss altinius arba
apie teis sprsti pagal tai, k nustato konkreioje visuomenje susiformavs
teisinis paprotys.
Neginyjant io pakankamai akivaizdaus teiss ir morals norm
skirtumo kriterijaus, vis dlto reikt paymti, kad norint kriterij
pagrsti teorikai, pasirodo, kad tai nra lengva padaryti. Jau ne vien
imtmet teiss mokslo inovai ginyjasi, koks turt bti tikslus teiss
apibrimas, arba koks gi yra teiss ir morals santykis ir pateikia pai
vairiausi interpretacij. iuo atvilgiu pakanka paminti modernaus teiss
filosofo H. L. A. Hart pastebjim: Retas klausimas apie moni
visuomen kartojamas taip primygtinai, kaip klausimas Kas yra tes?, ir
ret klausim rimti mastytojai atsako taip vairiai, keistai ir net
paradoksaliai.1
iame skyriuje pabandysime apvelgti teiss filosof pastang surasti
ar sukurti teiss kaip unikalaus visuomeninio reikinio teorinius pagrindus,
apvelgsime j istorin sek bei remdamiesi vairi autori idjomis
pabandysime suformuluoti pagrindinius pozityvistins teiss sampratos
principus. Jau senovs mastytoj darbuose galime velgti bandymus
pozityvistikai (atsisakant metafizini prielaid) aikinti teis, kai mogaus
sukurt elgesio taisykli rinkin. Taiau teiss kaip savarankikos teorins
(filosofins) disciplinos sukrimo idja labiausiai uvald filosof protus tik
XIX a. t. y. kai filosofijos istorinje raidoje susiformavo mintis, kad
vienintel mokslikai korektika filosofin disciplina yra ta, kuri remiasi
moksliniais tyrinjimo metodais arba tiesiog tyrinja iuos mokslinio

Hart H. L. A Teiss samprataVilnius: pradai, 1997. P. 43..

painimo metodus. Tokia disciplina filosofijoje yra filosofinis pozityvizmas,

o teisje, teisinis pozityvizmas.

KLASIKINIS TEISINIS POZITYVIZMAS

Klasikinio teisinio pozityvizmo teorijos uuomazgas jau galima
apiuopti darbuose, kuriuos para autoriai, priskiriami Naujj ami
prigimtins teiss teorij krjams ir kurie savo samprotavimuose apie
valstyb ir teis remiasi tam tikromis sociologinmis valgomis.
Sociologine valga gali bti laikomi tokie teiginiai, kurie yra grindiami
vienokia ar kitokia socialini institut, toki kaip valstyb, moral ar teis,
atsiradimo ar sukrimo natralaus paaikinimo teorija. Sociologinse
valgose jau atsisakoma aikinti socialinius, o juo labiau gamtinius
reikinius Dievikos galios apraika ar kitokiu metafiziniu pagrindu.
Sociologinse valgose preziumuojama, kad egzistuoja natrali gamta ir
toje gamtoje taip pat natraliai atsiradusi moni visuomen. Naujaisiais
amias buvo labai populiari idja apie visuomen, kuri dar neturi sukrusi
valstybs ir gyvena natralioje gamtinje bklje. Filosofai stengsi
paaikinti, kokie motyvai ir kokiu bdu paskatino mones atsisakyti
gamtins padties ir steigti valstyb. Viena i toki teorij yra Thomo
Hobbeso valstybs kilms teorija. Kalbdami apie io filosofo prigimtins
teiss teorinius pagrindus, minjome, kad Hobbesas prigimtinei teises
priskiria du dalykus: pirma, kad mons prigimtinje (gamtinje) bklje,
kuri nra saistoma jokiais socialiniais sipareigojimais, yra absoliuiai laisvi,
t. y. turi teis neabot laisv. Ir antra, mons turi prot ir btent protas,
kaip natrali prigimtin viesa, pataria monms atsisakyti gamtins
padties ir sukurti socialin bkl, t. y. paklusti valstybs valdovo valiai.

Taigi, Hobbesso samprotavimuose mogaus protas jau nebepasiymi tuo

dieviku aminojo ir prigimtinio statymo sakraline galia, kuri vien savo
kosminiu autoritetu be pasaulietins valdios tarpininkavimo yra pajgi
priversti mones elgtis dorybingai ir gyventi taikingai. O tai jau visai naujas,
su aikiai kritika socialins kasdienybs samprata susijs motyvas, kuris
savo teisinio argumentavimo kanonais radikaliai skiriasi nuo prigimtinio ar
aminojo statymo prielaid. Hobbeso valstybs kilms vizijoje, greta
mogaus egzistencini slyg, kurios kyla i gamtins padties, pasirodo ir
nauja slyga, kuri turi dirbtin, smoningos moni krybos charakter.
mons tikslingai sukuria valstybs institut. Kitaip tariant j smonje
valstyb neturi to iankstinio Dievo palaiminto autoriteto, kuris buvo
bdingas vidurami teisinei smonei. Valstybs ir valdovo autoritetas ima
tiesiogiai priklausyti nuo moni apsisprendimo paklusti valstybs valdovo
ileistiems ir savo prigimtimi dirbtiniams moni statymams. Tiek
valstyb, tiek ir valstybs statymai tokiu atveju jau yra ne prigimties, bet
fakto, empirini vyki pasekm. Tik Hobbesso teorijoje nra aiku, kada ir
kur is moni faktinis rytas veikti prigimtin anarchij ir susiburti gyventi
valstybje vyko. Kitaip tariant Hobbesso samprotavimai dar pasiymi
mitologiniu vaizdu apie kakada ir kakur tariamai nutikus politin vyk kai
moni bendruomen pakluso valdovo valiai.
Kur kas prozikesni teiss ir valstybs kilms valg galime rasti
Rousseau sociologinje visuomenins sutarties teorijoje. Rousseau ikelia
hipotez, kad valstyb ir valstybs statymai yra ne atskiro valdovo ar
mones valdyti turini gali moni grups dekretai, bet konkretaus
lygiateisi visuomens nari susitarimo rezultatas. Ir is susitarimas gali bti
pasiekiamas tiesiogiai vis piliei susirinkime arba tyliu paprotiniu
susitarimu vykstaniu ilgesn laiko tarp. Pagal Rousseau visuomenins
4

sutarties teorij, tiek tatym galia, tiek ir valdovo kompetencija valdyti kyla
i istorikai konkreiu laiku ir geografikai konkreioje vietoje bei
konkreios

moni

bendruomens

pareiktos

valios.

Visuomeninis

susitarimas sukurti valstyb apibrtoje teorijoje, vyks nustatytu istoriniu

laiku akivaizdiai yra ne prigimties, ir ne tariamos legendos apie pasidavim
valdovo valiai idava, bet laike ir erdvje determinuoto socialinio fakto
dalykas. Tokioje Rousseau vaizduojamoje socialini vyki tkmje valstyb
ir teis atsiranda kaip pozityvus faktas, kaip empirikai determinuota tam
tikra naujai sukurt socialini santyki padtis. O tokia nuostata ir yra,
galima sakyti, pamatin bet kokio teisinio pozityvizmo teorijos sociologin
atrama.
Kantas vadovavosi labai panaia kaip ir Rousseau demokratin
sociologin teorija su pozityvistine teiss samprata. Bet jis j adaptuojant
galima sakyti, klasikinei metafizinio mastymo tradicijai. Krinyje
Dorovs metafizika Kantas, kalbdamas apie iskirtin
teisini santyki bruo, paymi, kad teis susijusi tik su:
ioriniais ir, be to, praktiniais asmen santykiais tiek, kiek j
poelgiai, kaip veiksmai, gali turti takos (tiesiogiai ar
netiesiogiai)

vienas

kitam.2

Moral

Kanto

filosofinje

perspektyvoje susijusi su asmens vidine determinacija, t. y.

su savikontrole, pagrsta ne mogaus ioriniu veiksm
reglamentavimu,

kuriuos

atlieka

koks

nors

iorinis

autoritetas, o vidiniu, savaimingu paties asmens dvasini

nuostat formavimu, kuri autorius pats mogus. Kantas
toliau teigia: Antra, teiss svoka reikia ne savivals
santyk su kito (asmens) norjimu (vadinasi, su grynuoju
2

Kantas Dorov ir teise???

poreikiu),

kaip

tai

bna

elgiantis

geradarikai

ar

mielairdingai, o tik santyk su kito (asmens) savivale. 3 is

filosofo teiginys sukonkretina moralinio veiksmo vidujikum
teisinio santykio iorikumo atvilgiu. Moralinis veiksmas
tai toks veiksmas, kai vienas asmuo kito asmens naudai
siekia kokio nors tikslo (pvz., siekia bti jam geradarikas ir
mielairdingas). Kanto poiriu, teisinis veikiani subjekt
santykis yra kitoks. Jis nereikalauja i vieno santykio dalyvio
tikslingai (suinteresuotai) veikti kito asmens labui. Teisinis
santykis turi bti ne suinteresuotas, bet nealikas. Teisinis
santykis yra toks santykis, kuris, nepaisydamas veikiani
asmen motyv, reikalauja suderinti vieno ir kito asmens
negatyvi sauval. Kantas teigia: iame abipusiame
sauvali santykyje nepriimama domn dargi ios sauvals
materija, t. y. tikslas, kurio kiekvienas siekia geidiamo
objekto atvilgiu, pavyzdiui, nekeliamas klausimas, gali ar
negali

gauti

naud

tas,

kuris

perparduot; klausimas keliamas

prek

perka

tik abipusio

tam,

kad

sauvals

formos, nes jis (santykis S. A.) vertinamas iimtinai kaip

laisvas ir (ar) pagal toki form suderinamas vieno i dviej
(asmen) poelgis su kito laisve pagal visuotin dsn.4 Kanto
teiss filosofijos interpretatoriai vieningai paymi, kad Kantas
savo

teiss

sampratos argumentacijoje

remiasi ne tik

metafizine, bet ir sociologine argumentacija. Moral bei

teiss moralin prigimt, kaip sitikinome, Kantas grindia
3
4

Ten pat
Ten pat

metafizikai, t. y. praktiniu protu ir mogui prigimtiniu

morals

statymu

samprotaudamas

(kategoriniu
apie

imperatyvu).

teisinio

Tuo

reguliavimo

tarpu

esminius

poymius, filosofas jau naudojasi politine valstybs instituto

samprata. Kantas tiesiog remiasi empirine prielaida, kad
mogus

kaip

socialiniame

moralin
santykyje

btyb

egzistuoja

mogus-valstyb

kasdieniame

ir

santyk

nealikai normuoja (reguliuoja tik iorin laisv) valstyb.

Kita vertus, anot Kanto teis kyla i dviej altini: i
mogaus vidins moralins determinacijos, kai mogus savo
veiksmus grindia praktinio droto principais, bei i iorins
determinacijos, kai valstyb, kaip pozityvus darinys ir
empirikai identifikuojama institucija, jau pagal valstybei
prisklirt kompetencij siekia ioriniame lygmenyje suderinti
vieno asmens sauval su kito asmens sauvale pagal
valstybs nustatyt statym. Moral suprantama skatina
mog elgtis protingai per pareigos priminim Tuo tarpu
valstyb,

anot

veiksmams

Kanto,

gali

savo

gyvendinti

teisin

poveik

panaudodama

subjekto
prievartos

instrumentus. ioje vietoje taip pat reikt pridurti tai, kad

Kantas

valstybs

reguliuojaniam

vaidmeniui

nustato

grietas ribas. Valstyb privalo gerbti kiekvieno asmens

vidaus srit. Valstyb negali brautis mogaus vidinius
igyvenimus.

Valstybs

administruojanti

kompetencija

aprpia tik tiek, kiek mogus savo vali ireikia savo

veiksmuose, kurie turi iorin empirikai fikcuojam pobd.

Jei dabar pabandytume pasverti, kiek Kanto teiss

filosofija priklauso metafizinei teiss mokslo tradicijai ir kiek
jau modernij laik pozityvistinei teiss mokslo tradicijai,
tai bt sunku tai padaryti. Kantas, i ties savo teorijoje yra
unikalaus. Ir dl to unikalumo, kaip vliau sitikinsime, gali
bti

siejamas

su

iuolaikinmis

filosofinmis

teiss

teorijomis, siekianiomis suderinti teisin pozityvizm su

mogaus teisi doktrina.
Gamtamoksliniai

metodai

naudojami

sociologinse

valstybs ir teiss kilms teorijose dar nereikia teisinio

pozityvizmo

kaip

Pozityvistines

nuostatas

valstybs

teiss

ir

filosofins

doktrinos

Hobbesso,

kilms

egzistavimo.

Rousseau

teorijose

daugiau

ir

Kanto

slygojo

modernij laik racionalistin pasaulira, kuriai buvo

bdingas visikas pasitikjimas mogaus proto galiomis
atskleisti tikrj ties apie gamtos ir socialinius reikinius.
Taiau, kaip inome, besivystant gamtotyrai, pasitikjimas
vien mogaus proto sekuliatyviais apibendrinimais pradjo
silpti. Vis labiau imama tikti tik tuo, k mogus gali suinoti
betarpikai stebdamas gamtos reikinius ir kas logikai seka
i i stebjim. Kitaip tariant neginytinai patikimomis
tiesomis imamos laikyti tik eksperimentikai patvirtinamos
inios. Tokia nuostata neivengiamai paliet ir teiss moksl.
Teisinio pozityvizmo

kaip mokslinio teiss reikinio tyrimo

metodologij labiausiai inspiravo moderns mokslinio tyrinjimo metodai ir

mokslinio tikrovs reikini aikinimo rezultatai. Mokslini metod esm,

kaip inome, slypi tame, kad jais yra siekiama tik tokio pozityvaus
painimo, kuris yra empirikai patikrinamas, kur galima pademontruoti
tikrovje. Tai pamatin gamtos moksl metodologijos nuostata. Filosofinse
teorijose, kurios buvo intensyviai pltojamos XIX ir XX amiuose, btent i
nuostata tapo svarbiausia pozityvaus tikrovs reikini aikinimo paradigma.
Filosofinis

pozityvizmas

takojo

ir

teisinio

pozityvizmo

doktrinos

atsiradim. i doktrina pradjo formuotis XIX amiuje.

Jeremy Bentham (1748-1832); John Start Mill (1806-1873); John
Autin (1790-1859): Utilitarin paliepim teiss teorija. Glaustai
pozityvistinmis teiss teorijomis galime vadinti tas teorijas, kurios siekia
apibdinti teis, esania konkreiu laiku ir konkreioje vietoje ir atsivelgia
labiau formalius, nei moralinius ar etinius teiss aspektus. Tokios teorijos
nebtinai neigia teiss ir morals norm priklausomybs galimyb. Bet jos
kategorikai neigia, kad teis galt bti morals dalis.
Bentham tvirtina, kad vieieji griai privalo bti teiskros objektas,
o visuotin nauda (general utility) turi bti teiskros subjekt svarstym
pagrindas. velgiant iuo poiriu, teiskr sudaro tai, kad siekiama
isiaikinti, kokie yra visuomens tikrieji griai ir teiskros imon slypi
tame, kad surandamos tinkamos priemons tiems tikslams gyvendinti.
Bentham tvirtina, kad gamta valdo mog per pasitenkinimo
(pleasure) ir nepasitenkinimo (pain) pojt. Su iuo pojiu mes siejame
visas savo gyvenimo nuostatas ir vertinimus. Bentham apibdina
pasitenkinim, kaip tok dalyk, kuriuo mes siekiame ivengti blogio ir
gyvendinti gr. Individo naud atitinka tai, kas padidina jo pasitenkinim
visum. O visuomens naud atitinka tai, kas padidina visos bendruomens

pasitenkinim visum. Gris yra malonumas, blogis yra skausmas. Teiss

tikslas yra pasiekti gr ir ivengti blogio ar kitais odiais tarnauti naudai.
Bentham naudoja pasitenkinimo ir nepasitenkinimo (pleasure and
pain) terminus j prastine reikme. Jis vengia metafizini svarstym apie
tai. Moraliniai griai ir moraliniai blogiai yra tokie, kadangi j tendencija yra
rpestingai kurti fizin gr ir vengti blogio, nepaisant to, kad fizikumas
reikia tiek juslum, tiek ir dvasingum.
Bentham utilitarizmas yra akivaizdiai individualistinis ir egalitarinis.
Visdlto jis juo vadovaujasi siekdamas pateisinti ne anarchij, bet teis.
Teis, anot Bentham, privalo tarnauti individ vissumai bendruomenje.
Legislatros siekiniu jis laiko uduot gyvendinti jos aukiausi tiksl, sukurti didiausi laim didiausiam moni skaiiui. io siekinio logika
(esm) slypi tame, kad individ teiss turi bti subordinuotos bendruomens
poreikiui. Bentham yra bet kokios teorijos apie nelieiamas mogaus teises
prieininkas.
Bentham mano, kad kiekviena specifin teiss ar politikos filosofija
yra tikjimo dalykas. Jos paios prielaid negalima logikai pagrsti. Todl
jis nereikalauja jokio gilesnio savo paties utilitaristins teorijos pagrindimo.
John Stuart Mill, Bentham pasekjas ir kritikas, priima nuoird
Bentham tikjim tuo, kad nra jokio konflikto tarp individo ir visuomens
naudos. Mill tikisi suderinti naud su teisingumu.
Mill teigia, kad teisingumas yra be galo nepastovus ir prietaringas
kriterijus. Dar daugiau, teisingumo teorijos, pretenduojanios bti aminai
teisingomis, yra nesuderinamos su kintaniomis naudos ir interes
sampratomis. Taip galvodamas, Mill tvirtina apie jausmo teisingum
(sentiment of justice), kuris galt bti teisingumo ir naudos sutaikymo
instrumentu. Jausmo teisingumas yra teisumo igyvenimas paiame
10

individume tokiu bdu, kad individas piktinasi viskuo, kas jam nepriimtina
ir konfliktas yra sureguliuojamas socialinio jausmo (emocijos) pagalba.
Teisingi asmenys piktinasi ala visuomenei tuo atveju, kai tai nra ala jiems
patiems (visuomens nariams) ir atvirkiai nesipiktina ala visuomens
nariams, jei visuomen turi bendr interes tokios alos darym slopinti.
Jausmo teisingumas kombinuoja individualios nuomons gynim su
bendrojo grio sismoninimu. Nesunku pastebti savotik Kanto
kategorinio imperatyvo reminescensij (priminim). Mill mano, kad tokiu
bdu eliminuoja dualizm tarp individualaus ir visuomeninio intereso.
Kalbant apie teis, Mill paymi, kad tai yra enkl rinkinys, kuri
pagalba suverenas deklaruoja valstybs vali, kiek tai lieia lieia elges,
kurio turi laikytis subjektai, ir is laikymasis yra pasiekiamas lkesio, kad
tam tikras vykis vyks suformavimu, kai pats vykio nutikimas yra
padaromas elgesio motyvu. Mill teigia, kad tokiu bdu teis turi atuonias
sudedamasias: (1) asmen, kurio vali teis ireikia; (2) subjektus (asmenis
ar daiktus, kuriems teis yra taikoma); (3) mast (savo taikymo bendrum);
(generality); (4) aspektus (vairius metodus, kuriais ji taikoma savo
objektams veiksmams ir aplinkybms); (5) gali (motyvus, kurie utikrina,
kad bus pasiektas norimas efektas); (6) priemones (paremianius papildinius,
kuri dka utikrinama, kad ie motyvai bus paadinti); (7) iraika (enkl
gam, kuri dka suverenas siekia deklaruoti savo vali; (8) itaisuomuosius
papildinius, kurie tam tikrais atvejais gali bti panaudoti, kad bt paalintos
piktadarybs.
John Austinas anot analitik pateikia visapusikiausi klasikinio
analitinio pozityvizmo sistem teisje. Austinas teis aikina kaip taisykl,
kuri yra nustatoma tam, kad ja bt sumaniai vadovaujamasi. Teis jis
apibdina kaip visikai atskirt nuo teisingumo. Anot, Austino, egzistuoja
11

statymai pagrstai taip vadinami ir statymai nepagrstat taip vadinami. Yra

keturios statym rys: (1) Dieviki statymai arba Dievo statymai; (2)
pozityvs statymai; (3) pozityvi moral; (4) statymai akivaizdiai
metaforiki ar tariami. O kalbant apskritai yra Dievo ir moni statymai.
Dievo statymai neturi jokios juridins reikms ir yra sukonstruoti tik dl
naudingumo. moni statymai skirstosi a) kurie pagrstai laikomi
statymais, ir b) pozityvi moral, kuri yra klaidingai laikoma statymais.
Tikrieji statymai arba pozityvs statymai yra arba politini
vyresnybi nuostatai politiniams valdiniams arba nuostatai, kuriuos nustato
subjektai, siekiantys laikytis jiems teise garantuot teisi.
Tokiu bdu statymai yra komandos. Tai yra nurodymai to, ko yra
troktama. Tai kas skiria statymus nuo kit troktam nurodym yra faktas,
kad alis, ileidianti iuos nurodymus nepaklusimo atveju pajungia blogiui
kit al, kuriai jie yra adresuojami. Buvimas blogiui pajungtam reikia bti
saistomam arba pareigotam paklusti komandoms. Blogis, kuris gali bti
utraukiamas nepaklusimo atveju yra sankcija arba privertimas paklusti.
Atpildas nra sankcija, kadangi nra pareigojimo asmeniui atlyginti
patarnavimais, kuriuos nustatyt komandos. Tokiu bdu komanda, prievol
ir sankcija yra susietos neatskiriamai.
Austinas skiria statymus nuo atsiktiktini ar speciali komand.
statymai pareigoja asmenis ar asmen visumas veikti ar susilaikyti nuo
veikimo. Kadangi kartu statymai ir kitos komandos kyla i vyresniojo
valdiniams tokiu bdu, kad vienas kuris gali pareigoti kitus paklusti jo
norams yra vyresnysis ir kitas, kuris yra paeidiamas gresianiu blogiu yra
valdinys, atskiria statymus kaip tai, kad jie yra suvereno nuostatai.
Suverenas gali bti vienas asmuo ar asmen grup. It tai yra adresuojama
nepriklausomos politins bendruomens nariams, kurioms is asmuo ar
12

asmen grup yra suverenas. Paproiai, kai jie teisminiuose sprendimuose

tampa teisinmis taisyklmis yra tylios suvereno komandos.
Suverenas yra apibrtas moni vyresnysis, kuris neturi proio
paklusti, bet kuris pasiekia, kad jam paklust politins ir nepriklausomos
visuomens

dauguma.

Nepriklausoma

politin

bendruomen

arba

nepriklausoma suvereni tauta yra politin visuomen, kuri sudaro suverenas

ir subjektai. Tai nra darinys sudarytas tik i subjekt.
Taigi,

statymai

yra

apibdinami

komandomis,

sankcijomis,

pareigomis ir suverenu.

IUOLAIKINIS TEISINIS POZITYVIZMAS IR

PROCEDRALISTIN TEISS SAMPRATA
iuolaikinis teisinis pozityvizmas vis pirma sietinas su XX a. teiss
filosofais Hans Kelsen ir H. L. A. Hart. Ir vienas ir kitas autorius siekia
sukurti nuodugni teiss teorij, kuri paaikint teiss fenomen, nesvarbu,
kokioje alyje mes j regtume. Kitaip tariant abu autoriai rytasi sukurti
fundamentali teiss teorij. J sumanym vaizdiai iliustruoja j
pagrindini krini pavadinimai. Kelseno Grynoji teiss teorija is Harto
Teiss samprata.
Natraliai kyla klausimas, kas galjo paskatinti teiss filosofus XX
amiuje kurti universalias teorijas apie teis. Galima tarti, kad prielaidos
tokiems teoriniams sumanymams susidar pasaulinje socialini vyki
raidoje. Iki XX a. ir i dalies XX a. pirmoje pusje tarptautinje arenoje
rungsi nacionalini valstybi interesai. Santykiai tarp skirting valstybi i
esms buvo grindiami dvialmis ir daugiaalmis valstybi sutartimis.

13

Tarptautin teis kaip savarankika teiss aka nors jau ir buvo pripainta,
bet jos galios buvo labai silpnos. Sprendiant sudtingus tarptautinius ginus
lemdavo galingj valstybi pozicijos. Kita vertus XIX ir XX a. pirma pus
galing revoliucij ir pasaulini kar metas. Revoliucij ir pasaulini kar
banga daugelyje Europos ir ne tik Europos valstybi slygojo rinkos kini
santyki sigaljim bei parlamentins demokratijos ar respublikins
valstybi valdymo formos steigim . iuo poiriu valstybi ekonomini ir
politini sistem supanajimas slygojo ir j teisini sistem suartjim.
Savo ruotu valstybi teisini sistem pagrind artumas atvr naujas
perspektyvas sprsti tarptautins teiss klausimus. Tarptautin teis
palaipsniui m kilti vir nacionalins teis sistem, kol gal gale po antrojo
pasaulinio karo susiformavo takingos tarptautins institucijos, vienijanios
absoliui daugum pasaulio valstybi ir utikrinanios tarptautins teiss
primat municipalins teiss arvilgiu.
velgiant XX a. socialini ir politini sistem transformacijas bei
tarptautins teiss primato sigaljim, natraliai gali kilti klausimas, kad
turt egzistuoti tokie teisinio reguliavimo principai, kurie kiekvienoje
valstybje bt vienodi ir kurie iplaukt i universalios teiss sampratos.
Savo ruotu universali teiss samprata lyg ir bt aikus rodymas, kad teis
negali pripainti sien, kad teis negali priklausyti nuo kultrini skirtum ir
kad teis yra vieninelis taikos ir tvarkos pasaulyje palaikymo instrumentas.
Galima bt tarti, kad btent toki idj, t. y. idj apie universali teiss
samprat Kelsenas ir suformulavo, bei savo kryboje pamgino teorikai
pagrsti.
Hans Kelsen (1881-1973) pirmj Grynosios teiss teorijos variant
paskelb 1934 metais. Antrasis leidimas, laikomas reikmingiausiu dienos
14

vies ivydo 1960 metais.5, Kai yra kalbama apie iuolaikin teisin
pozityvizm ir btent apie Kelseno pozityvizm, pirmasis dalykas, kur yra
svarbu paminti yra tai, kuo Kelzeno pozityvizmas skiriasi nuo klasikinio
Benthamo ar Austino pozityvizmo. Jau minjome, kad klasikinis teisinis
pozityvizmas teis laik viena vertus socialiniu faktu ir kita vertus dirbtiniu
socialiniu faktu. Klasikiniame teisiniame pozityvizme teis buvo aikinama
kaip kompetenting subjekt (suvereno) ileisti sakymai komandos,
kuriems valdiniai paprastai i proio paklsta. Tokiame aikinime nra
jokios uuominos apie kok nors metafizin teiss pagrind. Remiantis tokiu
aikinimu galt bti tiek pozityvios teiss teorij, kiek faktikai egzistuoja
teiss sistem. Teiss teoretikai turt paprasiausiai aprayti tik tai, kaip
faktikai konkreioje valstybje teis yra kuriama. Koki nors gilesni teiss
pagrind iekojimas tokios metodologijos poiriu bt beprasmis. Tai bt
bandymas sugrti metafizikos laikus ir aikinti teis tuo, kas nra
moksliniais metodais patikrinama. Turint omenyje ias pastabas, negalima
nepastebti, kad pats Kelseno fundamentinio krinio pavadinimas Grynoji
teiss teorija reikia ne k kit kaip savotik metafizikos teiss moksle
renesans. Kelzenas siekia sukurti ne iaip teiss teorij, bet grynj
teorij, kuri labai jau primena Kanto Grynojo proto kritik. Pastaroji
aplinkyb nra atsitiktin. Kelsenas puikiai inojo Kanto filosofij ir galima
sakyti, kad jo teiss teorijoje kantiki filosofavimo standartai yra labai
ryks. O tai kalbant apie metafizikos renesans teiss teorijoje tikrai
galima teigti, kad i aplinkyb rykiausiai skiria klasikines ir modernias
pozityvistines teiss doktrinas. Kelseno negali patenkinti klasikinio teisinio
pozityvizmo apsiribojimas tik teisinio reikinio apraymu. Kelsenas siekia
ne tik aprayti teiss reikin, bet ir j fundamentaliai painti. O tai
5

Kelsen H. Grynoji teiss teorija Vilnius: Eugrimas, 2002.

15

neivengiamai reikalauja pasitelkti racionalias grynai teorines prielaidas.

inoma, negalima teigti, kad Kelzenui neberpi pozityviai konstruojamos
teiss teorijos anti-metafizin kryptis. Tik jo antimetafizika leksika yra
nukreipiama ne paios teiss teorinius gagrindus, bet teiss kov su
morale dl teorins nepriklausomybs.
Kelseno idj apie grynosios teiss teorijos galimyb galima bt
suformuluoti ir kitaip: kokiais racionaliais argumentais gali bti pagrsta
teis kaip dirbtinai kuriamas socialinis faktas? Pastarasis klausimas numato
ne tik tai, k preziumavo klasikinis teisinis pozityvizmas teiss empirin
charakter, bet ir tai, kokia galima io fakto grieta login interpretacija.
Galima bt tarti, kad Kelsenas savo Grynojoje teiss teorijoj kaip tik ir
pradeda aikiomis racionalistinmis prielaidomis. Pirmoji j pati grynosios
teiss teorijos idja. Teiss teorija, anot autoriaus, yra pozityvios teiss
teorija, t. y. tokios teiss torija, kuri faktikai egzisuoja. Grynoji teiss teorija
taipogi kalba ne apie tai, kokia teis turt bti, bet apie tai, kokia teis yra ir
ne apie tai, kaip teis turt bti kuriama, bet tik apie tai, kaip teis yra
kuriama. Kitaip tariant teiss teorija atsiriboja nuo vis teisei svetim
element toki kaip psichologiniai, biologiniai etiniai ar teologiniai
elementai. Kelsenas mano, kad visi bandymai teis praskiesti jai svetimais
elementais veda tai, kad teiss kaip tokios painimas pasidaro
nebemanomas.
Akivaizdu, kad Kelseno uimama pozicija yra labai kategorika. Ne
vienas teiss specialistas turintis sentiment moralei gali suabejoti, ar
apskritai tikslinga taip kategorikai tvirtinti teiss ir morals skirt. Vienok
net ir abejojant negalima nesusigundyti paiu projektu. Jei Kelsenas taip
gietai skiria teis nuo jai svetim element, tai labai idomu inoti, kaip jam
pavyksta realizuoti projekt. Ir jeigu jam i ties pavyksta atskleisti teiss
16

ir morals fundamentin skirt, bei parodyti teis gryname pavidale, tuomet

Kelsen belieka tik pasveikinti. Taigi kaip Kelzenas toliau grindia savo
grynosios teiss teorijos idj?
Kitas teorinis ingsnis, kur atlieka Kelsenas taip pat yra paremtas
grieta proto logika. Savotikai atkartodamas Kanto filosofines prielaidas,
Kelsenas apeliuoja fundamentali skirt tarp natralaus materialaus fakto
(veiksmo) ir jo prasms. Kelsenas pastebi, kad stebint kok nors socialin
proces, pav moni sambr patalpoje ir matant, kaip atskiri asmenys
atsistoja, pasako kalbas, o po to visi pakelia rankas, galima nesunkiai spti,
kad ioje patalpoje vyksta susirinkimas, kuriame priimamas nutarimas, k
nors daryti arba nedaryti. io socialinio reikinio stebinyje Kelsenas velgia
du radikaliai skirtingus dalykus. Viena vertus tai yra gamtos reikinys.
Natralios btybs mons - juda laike ir udaroje erdvje. Bet i kur kyla
mintis, kad ios btybs priima normin akt nutarim. Kelsenas
kategorikai neigia, kad tokia prasm taip pat seka i materialaus gamtinio
proceso stebjimo. Jis taria, kad prasm priimti normin akt yra dirbtinai
prijungiama prie natralaus reikinio. Ir prijungim atlieka patys reikinio
dalyviai. Kitaip tariant mons salje atlikdami natralius judesius prie j
prisega, specifin teisin prasm, apie kuri ir gali sprsti iorinis
stebtojas.
Su iais Kelseno samprotavimais bt sunku ginytis. Jis i ties
akcentuoja tai, k kiekvienas mogus pajgus patikrinti remdamasis
asmeniniu patyrimu. mons priskiria gamtos daiktams daug prasmi,
kurios natraliai nepriklauso iems daiktams. Pav. netgi regimo objekto stalo
funkcija bti ne kde, o stalu yra konvencinis dalykas. Staiakampis ar
apvalus patalpoje stovintis daiktas vadinamas stalu todl, kad mons j
naudoja tik kaip priemon ant kurios dedami vars daiktai, maistas ir pan.
17

Ant io objekto nra miegama, nes is objektas nelaikomas guoliu. inoma

moni galioje stal paversti guoliu, bet jie to paprastai nedaro, ir netgi
aiposi ar piktinasi, jei kas nors ant stalo miega. ie paprasti samprotavimai
aikiai parodo, kad mons atskir objekt paveria ypatingu objektu stalu
- konvencikai priskirdami iam objektui tam tikr funkcij. Pats objektas
natraliai savybe atlikti apibrt socialin stalo funkcij nedisponuoja.
io ir kit panai socialini konvencij altiniai gali bti vairs.
Kelsenas tuo tarpu klausia, koks altinis galt egzistuoti, kuris
galint prie gamtinio proceso prijungti specifin teisin prasm?
klausim jis atsako labai paprastai. Tai teiss norma. Tik todl, kad teiss
norma egzistuoja, mes galime materialius reikinius painti kaip teisinius
reikinius. Teiss norma paprasiausiai figuruoja kaip materialaus reikinio
painimo schema. Teiss normos ir realybs ry apsprendia normos
turinys. Subjektas, kuris taiko teiss norm, susieja tai, k nustato normos
turinys su materialiais vykiais, su vykiais laike ir edvje.
Taigi Kelsenas atranda tikrj teiss kaip reikinio reprezentant
teiss norm. Rads reprezentant, jis nebeturi kito teorinio tikslo kaip tik
painti teiss norm kaip specifin objekt. Klausimas apie grynj teiss
teorij redukuojamas paprastsn klausim: kaip gi galima teiss norma su
jos ypatingu normatyviniu turiniu?
Kalbant apie tai, kaip teiss norma yra galima, galima tvirtinti, kad
norma, yra tam tikra login struktra, kuri savyje implikuoja normatyvin
prasm, nurodani k mons turt daryti arba neturt daryti. Tai savaime
suprantama, bet tai kartu slepia ir galimas dviprasmybes. Kelsenui labiau
rpi ne tai, kad login struktra turi normatyvin prasm, bet tai kodl i
normatyvin prasm turi specifin gali, t. y. yra teisin norma? Kitaip
tariant kokiu bdu i login struktra neapeliuojant moral priveria ar
18

paskatina tam tikrus subjektus mones ar institucijas - atitinkamai elgtis ar

nesielgti? Jei Kelsenas pasakyt, kad i norma nustato gero elgesio
standart, tai tuomet i jo idjos atskirti teis nuo morals nieko nebelikt.
Todl jis taria, kad teiss normos nustatyt reikalavim yra laikomasi ne
todl, kad ji gera ar bloga, bet todl, kad ji galioja (is valid, is being in
force). Galiojimo konceptas tampa esminiu teoriniu punktu, kuriuo Kelsenas
atskiria teisin argumentacij nuo moralins. Kelsenas tikisi, kad teiss
normos galiojim galima pagrsti visai kitais bdais nei grindiama morals
norm galia.
Anot Kelseno teiss norma galioja todl, kad jos atsiradimas numato
jos sukrimo specifin bd. Pati norma neegzistuoja laike ir erdvje kaip
koks nors daiktas, kadangi ji yra idealus objektas. Bet normos sukrimas
vyksta btent laike ir erdvje ir tai atlieka statym leidjas. Taigi teiss
normos galiojim, jos gali specifiniu bdu reguliuoti moni santykius,
sukuria statym leidjas. Todl kyla klausimas, kaip, kokiu bdu statym
leidjui pavyksta sukurti teisin gali turini norm. Kelzenas tokio
pobdio klausim atsako taip. Kiekviena teiss norma gyja teisin gali
todl, kad ji priklauso teiss sistemai. O teiss sistemai normos priklauso
todl, kad j galiojimas gali bti patikrintas atitikimu auktens normos
reikalavimams, kol gal gale visos teiss sistemos galiojimas pagrindiamas
pamatine teiss norma (vok. grundnorm), t. y. konstituciniu statymu.
Pamatin norma yra aukiausias teisins sistemos galiojimo pagrindas.
Anot Kelseno pamatins normos konstitucijos - sukrimas nereikia,
kad pamatin norma yra koks nors moralinis kriterijus. Teiss norma
priklauso teiss sistemai ne dl jos turinio atitikimo konstitucinms
moralinms vertybms, tvirtintoms pamatinje normoje, bet todl, kad
kiekviena emesns galios teiss sistemos norma yra sukurta pagal tam tikr
19

taisykl, ar metod, kuris yra nustatytas auktesnje normoje. iuo poiriu

konstitucija taip pat nustato taisykles, kaip kurti emesnio rango galiojanias
teiss normas. Kita vertus, kiekvienos teiss normos galiojim galima
patikrinti ar ji atitinka auktesnje normoje nustatytus jos sukrimo
pagrindus. Taip pav. prievartinis kalinimo aktas, kur atlieka pareignas
kurio nors asmens atvilgiu yra galiojantis, jei jis atliekamas pagal teismo
nuosprend. Teismo nuosprendis yra galiojantis, jei jis padarytas pagal
baudiamojo kodekso reikalavimus. Na, o baudiamasis kodeksas turi gali,
jei jis sukurtas pagal konstitucijoje numatytas taisykles. Gal gale Kelsenas
klausia ir apie konstitucijos galiojimo pagrind. Konstitucija yra galiojanti,
jei jos sukrimas remiasi pirmja konstitucija, kuri gali bti nustatyta, kokio
nors asmens, kuris buvo uzurpavs valdi ir pirmasis ileido aukiausi
gali turint normin akt.
Ir vis dlto gali kilti klausimas, kodl tarp vis teiss norm egzistuoja
ypatingai privilegijuotos pagrindinio statymo normos. Kelsenas taip pat
nepasitenkina tuo empiriniu faktu, kad kiekvienoje pozityvios teiss
sistemoje yra privilegijuotos aukiausios galios normos. Kelsenas taria, kad
pamatin norma teiss sistemoje atlieka ypating visos teiss sistemos
galiojim utikrinant vaidmen todl, kad ji ireikia teiss idj.
Paprasiausiai tokia yra teiss idja: hipotetikai suteikti iskirtin
normatyvin vaidmen pamatinei normai ir jai hierarchikai subordinuoti
visas likusias normas pagal j galiojimo rangus. Kitaip tariant teiss idja
yra teiss norm hierarchijos idja ir i idja yra ne fakto, bet mogaus
praktinio proto nustatyta struktra. Kaip matome, Kelsenas iekodamas savo
grynajai teiss teorijai patikim teorini pagrind, panaiai kaip Kantas, juos
randa praktiniame prote. Anot Kelzeno teiss idja (teiss norm
hierarchijos idja) egzistuoja mogaus prote. Visuomens nariai remdamiesi
20

ia idja nustato tam tikras elgesio taisykles kaip tam tikr teisin
prezumpcij (hipotez), kurios turinyje tvirtinamos nuostatos, turinios
pamatins normos gali. Toliau atsivelgiant pamatin norm, kuriamos
emesnio galiojimo rango normos.
Atrodyt, kad Kelzenui pavyksta logikai ibaigtai sukonstruoti savo
teorij apie teiss norm sistemos pagrindus. Bet klausimas veja klausim.
ioje vietoje norisi suinoti, kokiu bdu i abstarakti teorin konstrukcija yra
gyvendinama praktikai. Kelsenas jauia tokio klausimo galimyb ir
suranda, jo manymu, ger atsakym. Jis taria, kad teiss sistemos praktinis
gyvendinimas yra ne teorijos, bet fakto klausimas. Paprasiausiai taip
istorijoje nutinka, kai valdovas ar moni bendruomen pagal login teiss
norm hierarchijos sek realiai suformuoja socialin organizacij. Taigi,
faktin teiss sistemos egzistavim lemia ne protas, bet praktiniai moni
veiksmai.
Bet gal mones priveria kurti teiss sistem auktesni moraliniai
tikslai? Gal teisin tvarka yra moralini sitikinim atspindys? Kelzenas
neneigia tokios nuomons. Netgi prieingai, jis taria, kad kiekvienos teisins
sistemos sukrimas yra inspiruotas tam tikr moralini ar politini sieki. Ir
tai anot Kelzeno visikai nereikia, kad teis kapituoliuoja prie moral.
Anot jo, kiekviena faktikai egzistuojanti teisin tvarka knija vienoki ar
kitoki moralini vertybi sistem. Kelzenas pabria, kad teiss tvarka
neivengiamai gina kokias nors vertybes. Bet tai jo nuomone nereikia, kad
pati teiss sistema virsta pav. morals dalimi. Prieingai moral ir kitos
galimos socialinio elgesio normos yra tvirtinamos teise. Teis nevirsta
moralei pavaldiu dariniu todl, kad ta pati teisin organizacija gali knyti
ir kit moralini vertybi sistema. Tuo bdu garantuojamas principinis teiss
nepriklausomumas nuo morals.
21

Kaip matome ir teisin logika ir teisin praktika iuose Kelzeno

samprotavimuose tarytum sutaikintos. Hierarchin teiss organizacij gali
vienodai sukurti tiek demokratinis, tiek autokratinis reimai. O teiss
sistema, nesvarbu kokia ji ar autokratin ar demokratin, galioja, jei jos
laikomasi, jei jos reikalavimams paklstama. Tokiai teorijai pagrsti
iandieniniame pasaulyje galtume rasti labai gaug pavyzdi. Europos
valstybs, JAV, Kinija, Rusija, Baltarusija turi savas tradicijas, sav
moralini

vertybi

samprat,

bet

visose

jose

veikia

teis,

kaip

nepriklausomas socialinio reguliavimo instrumentas. Turint tai omenyje,

tenka pripainti, kad Kelsenas vaizduoja pakankamai realistik nacionalini
teiss sistem krimo proces.
Paymtina, kad Kelseno sukonstruota teiss sistemos galiojimo
koncepcij taip pat nesunku panaudoti, aikinant tarptautins teiss galios
bti aukiau u nacionalines teiss sistemas, kilm. Pasaulio taut
bendruomen savo valios aktu gali sukurti virnacionalin teiss norm
sistem, kuri nepaisydama pasaulio taut kultr ir tradicij skirtum,
numatyt bendrasias taisykles, kuri kiekvienai valstybei privalu laikytis.
Kaip tik remiantis tokia idja i esms po antrojo pasaulinio karo ir buvo
sukurtos tarptautins teiss konvencijos, kurios yra privalomos visoms
pasaulio valstybms. Beja, iame procese Kelzenas asmenikai dalyvavo.
Grynosios teiss teorijoje Kelsenas sprendia dar vien svarb
klausim, kuris ios teorijos skaitytojui neivengiamai kyla. Galima pritarti
Kelzeno sukonstruotai teiss norm galiojimo koncepcijai. Galima
pripainti, kad pav pasauliniu mastu tarptautins teiss svarbiausiems
dokumentams priskiriama aukiausia normatyvin galia, o nacionalinms
konstitucijoms aukiausia normatyvin galia valstybi viduje. Visa tai
galima deklaruoti. Bet abejons dl ios konstrukcijos gyvybingumo gali
22

kilti svarstant klausim kodl atskiri mons ir itisos tautos paklsta

sukurtai teisinei tvarkai. Kitaip tariant kyla klausimas dl moni motyv
priimti teiss normas, pripainti j autoritet ir beslygikai vykdyti teiss
reikalavimus. Tokio ir panaaus pobdio abejones Kelzenas siekia
isklaidyti savo teisins pareigos koncepcijoje, kuri jis savo teorijoje
prieina moralinei pareigai. Suprantama, kad nra labai sudtinga paaikinti
moralins pareigos laikytis moralini norm kilm. mogus moralin
taisykl randa savo prote ir natraliai susikuria mint apie moralin pareig.
Tuo atveju, jei iai pareigai mogus nepaklsta, tai apie tai labai greit
primena jo sin. Tuo tarpu, kai kalbama apie teiss normas, tvirtintas
valsybi statymuose, paaikinti i norm santyk su asmens valia yra kur
kas sudtingiau. Taigi, kaip Kelzenas sprendia udavin?
Siekdamas atskirti teisin pareig nuo moralins, bei siekdamas
atskleisti teisins pareigos esm, Kelzenas radikaliai prieina dvi prievols
(ought) pagrindimo galimybes. Jis taria, kad vienas dalykas yra prievole
remti transcendentiniais argumentais. Transcendentiniai argumentai reikia,
kad egzistuoja kokia nors universali moralin vertyb, kurios turinys
nepriklauso nuo gyvenimo aplinkybi ir kuri pati savaime sukuria norminius
reikalavimus moralines pareigas. Tokiais reikalavimais pav. galima laikyti
Deimt Dievo sakym. Kelzeno poiriu prievols kilm galima aikinti ne
tik

transcendentiniais,

bet

ir

transcendentaliniais

argumentais.6

Transcendenaliniai argumentai skirtingai nei transcendentiniai prievols

kilm grindia ne beslygikomis prielaidomis vertybmis, bet
slyginmis, laisvai pasirenkamomis prielaidomis. i savo mint Kelzenas
giliau pagrindia kategorinio ir hipotetinio imperatyv skirtimi. Kategorinis
imperatyvas atitinka beslygik prievol. Paklusti Dievo sakymams btina
6

Ir paius terminus ir j koncepcijas Kelzenas skolinasi i Kanto.

23

be joki iimi ir slyg. Tuo tarpu, kai kalbama apie hipotetin

imperatyv, tuomet prievols atsiradimui vedama tam tikra slyga. Pav. jei
automobilio greitis viryja nustatytoje vietoje leistin greit, tai tik tuomet
policininkas privalo bausti vairuotoj. iame teiginyje policininko prievol
bausti vairuotoj nra absoliuti. Policininkas toki prievol gyja tik tada,
kai automobilis viryja leistin greit.
Taigi, Kelzenas prievoles sieja su kategoriniu imperatyvu, o teisines
su hipotetiniu imperatyvu. Ir tai nra viskas. Kelzenas toliau viena vertus
atskleidia teisins prievols turinio vert praktikoje ir kita vertus jos
atsiradimo mechanizm. Kalbdamas apie teisins prievols turinio vert,
Kelzenas pastebi, kad teisinje prievolje skirtingai nei moralinje prievolje
yra kitaip ireiktas ryys tarp prieasties ir padarinio. Antai moralinje
prievolje, jei yra prieastis, pav. elgeta parao imaldos, natraliai
egzistuoja btina moralin pareiga duoti elgetai imald (jei yra A, tai yra
B). Kitaip yra teisins prievols atveju. Jei mogus padaro kok nors
paeidim, pav vairuotojas viryja leistin greit, tai pasekm vairotojo
sustabdymas ir nubaudimas seka ne natraliai, bet dirbtinai prisiejama (jei
yra A, tai privalo bti B). Kitaip tariant nubaudimas nra neivengiama
pasekm ar ios pasekms reikalavimas. Nubaudimas kaip sankcija yra
statymo leidjo dirbtinai sukurtas ir kaip pasekm prisietas prie prieasties
bet kurio tariamo teiss paeidimo. Realybje is prisiejimas gali vykti ar
nevykti. Ir tai priklauso nuo konkrei empirini aplinkybi.
ioje Kelzeno teisins prievols teorijoje reikt pastebti kelet
dalyk. Vis pirma tai, kad teiss norm krimas yra specifika socialin
technika. statym leidjas sprendia, kokios empirins slygos gali bti
prielaidos ar prieastys nustatant teisines pasekmes. Nuo statym leidjo
imons ir teiskros tiksl priklausys pav. tai, kokios veikos gali bti
24

kriminalizuotos. statym leidjas ne tik kad neturi kokios nors sakmios

pareigos kriminalizuoti btent tas, o ne kitas veikas. Netgi dar daugiau,
vienas ir tas paias veikas jis savo nuoira gali kriminalizuoti ar
nekriminalizuoti. Ir galime pastebti, kad i Kelzeno mintis labai dera su jo
preziumuota teiss ir morals radikalios skirties dogma. Autoritariniame
reime gali bti kriminalizuota ar dekriminalizuota tai, kas nra nusikaltimas
ar yra nusikaltimas demokratiniame reime.
Antras dalykas, kur labai svarbu paminti kalbant apie Kelzeno
teisins prievols koncepcij yra tai, kad teisin tvarka jo teiss teorijoje yra
ne kas kita, o normatyvin prievartin socialin tvarka. Teisin tvarka
utikrinama suformuojant visuomens nari specifin motyv paklusti teiss
reikalavimams. is motyvas grindiamas tuo, kad teiss subjektai bijo ar
vengia sankcij. Tiesa, Kelzenas neneigia ir netgi pripasta, kad paklusti
teisei gali motyvuoti ir kiti dalykai kaip antai moralins pairos, paproiai
ir pan. Bet teisinis motyvas yra tiesiogiai susijs su teisins sankcijos baime.
Kelzeno poiriu kiekvienos teisins sistemos krimo pradia yra tam tikr
veik teiss normomis draudimas ir sankcij numatymas, jei ios veikos vis
dlto atliekamos. Kelzenas grietai paymi, kad ne kiekvienas prievartinis
aktas ir sankcijos taikymas gali bti prilygintas teisei. Antai pakels pliko
sakymas aukai atiduoti pinigus nera teis objektyvija prasme. sakymas
gali bti teis, jei jo galiojim galima atsekti visoje teisinje sistemoje. ioje
Kelzeno argumentacijoje pakankamai originali prasm gyja ne-teisinis
aktas, t. y. aktas prieingas teisei. Ne-teisinis aktas pasirodo yra paios teiss
slyga. Kitaip tariant teis prasideda apibriant tai, kas teisei yra prieinga.
O tai savo ruotu reikia, kad teise draudiami veiksmai taip pat yra teiss
dalis. Trumpai tariant, nebt delikt, nebt ir teiss. Ir vlgi, negalime
nepastebti, kad Kelzenas kakuria prasme yra teisus. Nerasime jokios
25

municipalins teiss sistemos, kurioje j pradjus kurti nebt nustatyta ir

kriminalizuota tai, kas teisei yra prieinga.
Ir vis dlto, pripastant Kelzenos grynosios teorijos login
ibaigtum, bei matant jos tiesiogines ssajas su teisine praktika, negalima
nepastebti esmini problemini klausim. Pirmasis klausimas lieia neteisini akt kaip teisins tvarkos slygos idj. Elementariai samprotaujant
galima sivaizduoti moni bendruomen, kuri stropiai laikosi teiss
reikalavim, ir n vienas jos narys net negalvoja daryti kok nors teiss
paeidim. Dar daugiau, teiss paeidim jis velgia kaip tai, kas
absoliuiai prieinga teisei. Galima netgi tvirtinti, kad tokia ar panaia
nuostata vadovaujasi daugelis teisei lojali moni. Jie teiss paeidimus, o
juo labiau nusikaltimus laiko ne tik prieingus teiss prigimiai, bet ir j
pai prigimiai.
Tai viena. Kita vertus Kelzeno grynoji teiss teorija sukuria virtualios
teisins realybs vaizd. Kelzenas neigia substancin teiss norm
egzistavimo pobd. Visos teiss normos pradeant konstitucija ir baigiant
individualiu norminiu aktu yra dirbtinai sukurtos, o j galiojimas yra tik
slyginis. Teiss sistemos normos galioja tik tiek kiek visuomenje yra
pripastamas pagrindins normos galiojimas. Kitaip tariant negalima kalbti
pav apie kokius nors bendruosius teiss principus, kuri atsiradimas
nepriklausyt nuo statym leidjo ir visos visuomens valios. Tokiame
poiryje teiss normos virsta tik tariamomis nuostatomis, kuri realumas
egzistuoja tik tiek, kiek jomis realiai vadovaujamasi. Paios teiss normos
neturi jokios ontologins verts. Tokiu atveju darosi labai sunku patikti, kad
mogus apsisprendia paklusti taisyklei, kuri jo sitikinim lygyje
neegzistuoja, o egzistuoja tik tiek, kiek yra reali sankcijos grsm. Jeigu taip

26

bt, tai teisins sankcijos daugelio moni visai negsdint, nes jie inot,
kad kiekvienas j veiksmas negali bti sukontroliuojamas.
Ir pagaliau treias probleminis klausimas. Jis lieia pagrindins
normos idj. Anot Kelzeno pagrindins normos funkcija iplaukia i
hierarchins teiss sistemos sampratos. Hierarchijos vaizdinys ukoduotas
mogaus praktiniame prote. Bet kodl taip? O gal greiiau mogaus prote
egzistuoja vertybi sistema, kuri ir skatina galvoti, kad turt bti
pagrindinis valstybs statymas, kuris ias vertybes tvirtint ir saugot?
Kelzeno kritikai pastebi, kad Kelzeno propaguojama norm hierarchijos
(pagrindins normos ir jai subordinuot norm) samprata yra ne kas kita,
kaip prigimtinio teisinio mastymo likutis io teiss filosofo smonje. Ir su
tokia nuomone sunku nesutikti.
Kelzeno grynojoje teiss teorijoje ikil diskusiniai klausimai neliko
nepastebti kit teiss filosof darbuose. Kai kam pasirod, kad ie
probleminiai klausimai ne tik atskleidia Kelzeno teiss teorijos silpnasias
vietas, bet ir j apskritai laidoja. Visai prieingos nuomons buvo H. L. A.
Hartas. Jis prim Kelzeno grynj teiss teorij kaip ik teiss mokslui ir
nusprend pratsdamas darb sukonstruoti savo pzityvistins teiss
sampratos variant, kuris neturt yd, bding Kelzeno grynajai teiss
teorijai.

27