Prievolių Teisės Vadovelis

Prievoli
teis
Valentino Mikelno
paskaitos
2008 m.
Jovita Valatkait
Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait
Prievoli teis ir prievol .......................................................................................................................................................................... 3

1. Prievols samprata ............................................................................................................................................................................ 3
2. Prievoli teis ir kitos teiss akos ................................................................................................................................................... 3
3. Prievoli teiss santykiai su kitais CT poakiais .............................................................................................................................. 3
4. Prievoli teiss altiniai .................................................................................................................................................................... 4
5. Prievoli atsiradimo pagrindai .......................................................................................................................................................... 5
6. Prievols subjektai ............................................................................................................................................................................ 5
7. Prievoli teiss principai .................................................................................................................................................................. 6
8. Prievoli teiss vienodinimas ........................................................................................................................................................... 6
9. Prievols dalykas .............................................................................................................................................................................. 7
10.
Prievoli rys .............................................................................................................................................................................. 7
Prievoli vykdymas ................................................................................................................................................................................... 9
1. Prievoli vykdymo svoka ir reikm .............................................................................................................................................. 9
2. Prievols vykdymo slygos ir principai ........................................................................................................................................... 9
3. Prievoli vykdymo subjektai .......................................................................................................................................................... 11
4. Prievols vykdymo dalykas ir bdas ............................................................................................................................................. 11
5. Prievols vykdymo vieta, ilaidos ir mok paskirstymas ............................................................................................................. 12
6. Prievols vykdymo terminas ......................................................................................................................................................... 13
7. Prievols vykdymo sustabdymas ................................................................................................................................................... 13
8. Prievols vykdymo patvirtinimas .................................................................................................................................................. 13
9. Prievols nevykdymas ................................................................................................................................................................... 14
Prievoli vykdymo utikrinimas ............................................................................................................................................................. 17
1. Netesybos ....................................................................................................................................................................................... 18
2. Laidavimas ..................................................................................................................................................................................... 18
3. Garantija ......................................................................................................................................................................................... 19
4. Rankpinigiai ................................................................................................................................................................................... 20
Prievoli pasikeitimas ............................................................................................................................................................................. 21
1. Prievoli pasikeitimo samprata....................................................................................................................................................... 21
2. Asmen pasikeitimas prievolje ..................................................................................................................................................... 21
Prievoli pabaiga ..................................................................................................................................................................................... 22
1. Prievoli pabaigos samprata ........................................................................................................................................................... 22
2. Atskiri prievoli pasibaigimo pagrindai ......................................................................................................................................... 23
Sutartys .................................................................................................................................................................................................... 24
1. Sutari teiss principai .................................................................................................................................................................. 24
2. Sutarties sudarymas ........................................................................................................................................................................ 25
3. Sutarties sudarymo turinys ............................................................................................................................................................. 26
4. Sutari aikinimas ......................................................................................................................................................................... 26
5. Sutarties taka tretiesiems asmenims .............................................................................................................................................. 27
6. Sutari vykdymas ......................................................................................................................................................................... 27
7. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai ....................................................................................................................................... 28
8. Sutarties pasibaigimas .................................................................................................................................................................... 28
Civilin atsakomyb ................................................................................................................................................................................ 28
1. Civilins atsakomybs funkcijos .................................................................................................................................................... 29
2. Civilins atsakomybs principai ..................................................................................................................................................... 29
3. Civilins atsakomyb rys ............................................................................................................................................................ 30
4. Civilins atsakomybs formos ........................................................................................................................................................ 30
5. Alternatyvos civilinje atsakomybje ............................................................................................................................................. 31
6. Civilins atsakomybs slygos ....................................................................................................................................................... 31
7. Aplinkybs, kurioms esant gali bti atleidiama nuo civilins atsakomybs ................................................................................. 33
8. Prevencinis iekinys ....................................................................................................................................................................... 34
9. Deliktini prievoli ypatumai ......................................................................................................................................................... 35
10.
Deliktini prievoli sistema ....................................................................................................................................................... 35
Prievols, atsirandanios kitais pagrindais .............................................................................................................................................. 41
1. Prievols, atsirandanios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo ....................................................................... 41
2. Kito asmens reikal tvarkymas ....................................................................................................................................................... 42
3. Prievols, atsirandanios i loim ir layb ................................................................................................................................. 43
Prievoli teis ir prievol

1. Prievols samprata
Prievoli teiss apibrimas yra tvirtintas civiliniame kodekse. Jis atjo dar i romn teiss, kur buvo
vadinama obligatio (teisiniai paniai).
6.1 straipsnis. Prievols samprata
Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam
tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo
pareig.
Daiktin teis yra tokia, kuri galima panaudoti prie bet kur asmen. Visikai kitokia situacija yra prievoli
teisje, ia yra bdingas asmenikumas. Kartais odis prievol naudojamas kaip pareigos sinonimas, taiau
tai nra tikslu. Prievol neatitinka pareigos, ji yra viena, o pareig gali bti daug. Prievols elementai yra ie:
1) Prievols alys. Reikia identifikuoti, kas yra kreditorius, o kas skolininkas.
2) Prievols pagrindas. inoti j labai svarbu, nes CT reglamentuoja atskiras prievoli ris ir jos
klasifikuojamos pagal pagrindus, skirtingiems pagrindams taikomos skirtingos normos. Taigi galima
suklysti sprendiant gin, neteisingai suradus pagrind.
3) Prievol. Tai, ko gali reikalauti kreditorius i skolininko ir k skolininkas turi padaryti.
2. Prievoli teis ir kitos teiss akos
Prievoli teis nra izoliuota nuo kit teiss ak ir j vertinti turime kaip didels sistemos dal. Prievoli teiss
santykis su:
Civilin teise. Prievoli teis yra tik viena i sudtini CT dali. Pvz. prievoli teisei labai svarbs
sandoriai, nes j pagrindu gali atsirasti prievols. Taip pat svarbi iekinio senatis, kuri padeda kreditoriui
susigrinti skol. Prigimtins prievols.
Civilinio proceso teise. PT nustato, koki teis turi kreditorius ir koki pareig turi skolininkas, taiau
nenustato, kas vyksta, jei skolininkas savo skolos negrina. Danai CPT sprendia ir rodinjimo
klausimus, nors daug rodinjimo norm yra ir materialinje teisje.
Tarptautin privatine teise. Jos funkcija yra nustatyti, kurios valstybs teis taikoma.
Konstitucine teise. Konstitucija numato tai, kas ginama, pagrindines vertybes, o kaip jos ginamos numato
prievoli teis. Visi ginai, kurie priklauso prievoli teisei yra sprendiami teisme.
Administracine teise. AT nustato, u k baudiama, taiau, kaip atlyginti padaryt al nustato prievoli
teis. PT gina viej interes. al gali padaryti ne tik privatus, bet ir vieasis asmuo. Todl PT svarbi ne
tik AT, bet ir administracinis procesas. Bet yra gin, kurie yra mirs, kurie priklauso tiek civilinei, tiek
administracinei teisei. PT naudojama tiek bendrosios, tiek administracins kompetencijos teismuose.
Mokesi teise. Yra labai didelis panaumas, nes egzistuoja svoka mokestin prievol. Tarp mokesi
moktojo ir valstybs susiklosto teisinis santykis. Tai valdios ir pavaldumo (subordinacinis santykis) taiau
jis turi daug panaum su civiliniu santykiu.
Baudiamja teise. i teiss aka skirta apginti vie interes ir valstyb nustato, kokie veiksmai yra
laikytini nusikaltimu. Taiau ji nenurodo, kaip atlyginama turtin ala. pagalb ia ateina PT. Todl
egzistuoja toks dalykas kaip civilinis iekinys baudiamojoje byloje, kur asmuo reikia iekin alai
atlyginti.
3. Prievoli teiss santykiai su kitais CT poakiais
Prievoli teis tai civilins teiss poakis, kurio normos reglamentuoja prievolinius santykius. Prievoli teiss
santykis su kitais CT poakiais:
3
Daiktine teise. Turi skirtum ir panaum.

eimos teise. Prievoli teis eimos teiss atvilgiu atlieka tarnaujant vaidmen, nes tarp eimos nari taip
pat susiklosto prievoliniai santykiai. Neretai tai vyksta statymo pagrindu (pvz. ilaikymo prievols: tvai
turi ilaikyti vaikus iki 18 m., vaikai senus ir nedarbingus vaikus). Santykiai gali susiklostyti ir delikt
pagrindu (pvz. jei vienas sutuoktinis kaltas dl santuokos iirimo).
Paveldjimo teise. Paveldjimo teis reglamentuoja santykius, susijusius su paveldjimu. Tai labai svarbu
prievoli klasifikacijai: ar gali prievoliniai santykiai transformuotis paveldimus. Priklausomai nuo to
prievols skirstomos paveldimas ir nepaveldimas. Jei jos paveldimos, pasikeiia prievols alis, kuri turi
vykdyti prievol. Asmuo gali nustatyti testamentu iskirtines pareigas, testamentas sukuria prievolinius
santykius.
4. Prievoli teiss altiniai
altinis tai, i kur gauname ini, visa tai, kur teisjas ieko atsakymo, kaip isprsti byl.
1) Konstitucija. Tai altinis, tvirtinantis principus, vertybes, o PT nustato, kaip jas apginti. Svarbs ie
Konstitucijos straipsniai:
7 straipsnis
Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai.
Galioja tik paskelbti statymai.
statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs.
20 straipsnis
mogaus laisv nelieiama.
Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi bti atimta laisv kitaip,
kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam
dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti,
sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.
22 straipsnis
mogaus privatus gyvenimas nelieiamas.
Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami.
Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal
statym.
statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin
gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum.
23 straipsnis
Nuosavyb nelieiama.
Nuosavybs teises saugo statymai.
Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama.
28 straipsnis
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi.
30 straipsnis
Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.
Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas.
38 straipsnis
eima yra visuomens ir valstybs pagrindas.
Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstyb registruoja santuok, gimim ir mirt. Valstyb pripasta ir banytin santuokos registracij.
Sutuoktini teiss eimoje lygios.
Tv teis ir pareiga - auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos
ilaikyti.
Vaik pareiga - gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim.
46 straipsnis
Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv.
Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei.
statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv.
Valstyb gina vartotojo interesus.
2) Konstitucinio teismo praktika. Nors PT temomis nra labai daug KT praktikoje, bet pamintini keli
svarbiausi: 2007-06-07; 2007-05-23; 2006-08-19.
3) Tarptautin teis. PT palyginus su kitais posakiais tarptautiniu mastu yra bene labiausiai vienodinama.
Pvz. Vienos konvencija dl tarptautini preki sutari.
4) ES teis. Ji turi virenyb prie nacionalin teis. Ji yra nevienalyt: yra akt, kurie yra tiesioginio
taikymo ir netiesioginio taikymo (kai reikia priimti teiss akt, kad pvz. direktyvos nuostatos bt
perkeltos nacionalin teis). Viskas i ES teiss yra perkelta CK. Vliau, primus CK, buvo nusprsta
priimti ES direktyvas atskirais statymas, naujausias j Nesiningos konkurencins veiklos st.
5) Bendrieji teiss principai. Pagrindiniai yra teisingumo, protingumo bei siningumo. Bet yra ir toki,
kurie tiesiogiai netvirtinti. Pvz. i neteiss neatsiranda teis ir kt.
6) Nacionalin teis. Tai ne vien CK, bet ir kiti st. bei kodeksai (pvz. transporto kodeksas).
7) Postatyminiai teiss aktai. Pagrindinis teiss altinis yra statymai, o Vyriausybs nutarimai ir kit
valstybs institucij teiss aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek statym nustatyta.
Jeigu Vyriausybs ar kitos valstybs institucijos teiss aktas prietarauja io kodekso ar kito statymo
normoms, taikomos kodekso ar kito statymo normos.
8) Teism praktika. Praktika tampa vis svarbesn, nes turime nesen kodeks ir neaiku, kaip tvirtintos
normos taikomos. Taigi teismai taikydami bendro pobdio teiss norm j detalizuoja ir pritaiko
praktikoje.
9) Paproiai. PT yra tas CT poakis, kur paproiai taikomi plaiausiai, nes PT isivyst kaip paproi
apibendrinimas. Tai pasireikia prekyboje. Pvz. tarptautins prekybos rmai yra pareng Inkoterps
prekybos paproi svad.
10) Teiss doktrina. Jos svarba taip pat didel. Mokslo veikal, komentar netrksta.
5. Prievoli atsiradimo pagrindai
Prievols atsiradimo pagrindas juridinis faktas ar j visuma, kuri pagrindu tarp kreditoriaus ir skolininko
susiklosto prievolinis santykis. Prievoli atsiradimo pagrindai yra ie:
Sandoris. Prievol gali sukurti tiek vienaalis sandoris (pvz. vieas atlyginimo paadjimas). Taip pat
testatoriui mirus atsiras prievol.
Sutartys. Didij PT dal sudaro kilusios i sutari prievols.
Deliktai. Tai neteistas veiksmas, kuriuo kitam asmeniui padaroma turtins ar neturtins alos. Deliktins
prievols nuo sutartini skiriasi tuo, kad alys viena kitos nepainojo iki delikto ir j padarius atsiranda
santykiai.
Kvazisutartys. Jos sukuria kvazisutartines prievoles. Jos panaios sutartis, bet nra sutartys. Pvz. kito
asmens reikal tvarkymas be pavedimo arba nepagrstas praturtjimas (turtas gaunamas be teisinio
pagrindo).
statymas. Yra nemaai atvej, kai statymas nustato slygas, kurioms vykus atsiranda prievols. Pvz.
ilaikymo santykiai. Toki prievoli panaikinti negalime.
6. Prievols subjektai
Prievols subjektu gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pvz. reikalavimo teis, kai tvai atstovauja
vaikus. Prievol gali sieti daug asmen, kai yra pvz. vienas kreditorius ir trys skolininkai arba atvirkiai. Toki
prievol vadiname prievole su asmen daugetu. Tada svarbu nustatyti, ar skolininko pareiga yra daloma ir j
gali atlikti kiekvienas atskirai ar visi kartu. Galioja principas visi u vien, vienas u visus. Prievolje gal
vykti asmen pasikeitimas. Daugiausia prievoli yra turtins, todl prievolei yra bdingas likvidumo poymis.
Reikalavimo teis yra sudtin turto dalis ir galima j parduoti kartu su turtu. Skolininkas perduodamas skol
5
turi praneti kreditoriui (kad nepasirodyt, jog naujasis skolininkas nemokus). Taiau bna ir toki prievoli,
kurios neperkeliamos, jos yra asmenins prievols, tokios pasibaigia ir nepereina pdiniams. Pvz. gydytojas ar
advokatas negali kliento perleisti kitam gydytojui ar advokatui.
7. Prievoli teiss principai
PT iskiriami tam tikri principai, kurie laikomi PT baze. PT principai pasireikia specifikai ar turi tam tikr
reikm.
alies autonomijos principas. Dauguma prievoli atsiranda ali valios dka, sutari teisje jis vadinamas
sutari laisvs principu. Autonomija ar sutarties laisv reikia, kad prievols alys turi teis nustatyti
prievols turin. alys yra laisvos nustatyti tokias teises ir pareigas, kurios nustatytos dispozityvi teiss
norm, alys gali ias normas pakeisti. Pvz. anksiau nebuvo reglamentuotos franizs, faktoringo sutartys,
taiau jos vis tiek buvo sudaromos, nes ali autonomijos principas teigia, kad galima sudaryti ir statyme
nenustatytas sutartis, jei ios jam neprietarauja. Bet koks principas turi ribas ir ali autonomija nra
berib. J riboja imperatyvios teiss normos.
Prievols privalomumas. Jis reikia, kad susiklosius prievoliniams teisiniams santykiams alys susaistomos
tol, kol prievol vienu ar kitu pagrindu nepasibaigs. Jei alys savanorikai nevykdo prievols, yra
mechanizmas, priveriantis j vykdyti. Pacta sunt servanda sutari privalu laikytis. Jei skolininkas
tinkamai vykdo tai, kas sudaro jo pareig, prievol vykdoma. Prievols privalomumo negalime suprasti
absoliuia prasme. Pvz. taikant ilgalaik nuom po kakiek laiko nuomos mokestis tampa juokingai maas,
tuomet reikia j pakeisti (i esms pasikeitusi aplinkybi doktrina). alys pasiekia susitarim tam, kad
kiekviena alis gaut kak i sutarties, nes prieingu atveju tokia sutartis i viso nebt sudaroma.
ali bendradarbiavimas. Kadangi prievol yra santykis tarp asmen, norint kad prievol bt tinkamai
vykdyta, alys turi kooperuotis. Bendradarbiavimo principas reikalauja i ali keistis informacija,
informuoti al apie sunkumus vykdant prievol (pvz. sustabdomas licencijos galiojimas ir tai apsunkina
prievols vykdym). Jei viena i ali nebendradarbiauja su kita, gali atsirasti tam tikr pasekmi.
Siningumo principas. Tai bendras teiss principas, bet prievoli teisje jis itin pabriamas. Siningumas
taikomas nuo pat prievols pradios iki pabaigos. Siningumas taikomas net ir ikiprievoliniuose
santykiuose (pvz. derybose dl sutarties sudarymo). Pvz. negali bti keliami i naujo klausimai, kurie jau
buvo isprsti. Prievolei jau susiklosius ar net jai pasibaigus galioja siningumo principas. Deja, is
principas yra kritikuojamas, nes siningumas yra moralin kategorija, kuri nra apibrta. Bet laikoma, kad
tai maesn blogyb, nei siningumo pricipo neturjimas. Pvz. sutart reikia aikinti siningai.
8. Prievoli teiss vienodinimas
Teiss vienodinim suprantame kaip vienod taisykli krim regioniniu mastu (pvz. Baltijos alys gali priimti
vien CK), didesniu nei regioniniu mastu (ES) ar pasauliniu mastu (Vienos konvencija). Vienodinimas susideda
i dviej etap:
unifikavimo (normos sukuriamos visikai vienodos);
harmonizavimo (normos turi vienodus principus, gaires).
Vienodinimas yra bendradarbiavimo aspektas. Pvz. verslininkams bt parankiau, jei galiot vienoda teis.
Politinis aspektas (pvz. ES). Vienodinti teis galima vairiais bdais: pasiraant sutart, kuriant teis (pvz. ES).
Teis gali bti vienodinama ne tik tarpvalstybiniu mastu, bet ir privai asmen iniciatyva. Teiss vienodinimas
gali bti vykdomas per tarptautines organizacijas, kurtas tam tikslui.
UNCITRAL Jungtini Taut Tarptautin prekybos teiss komisija, bstin yra Vienoje. UNCITRAL
yra pagrindin Jungtini Taut teiss institucija, dirbanti tarptautins prekybos teiss srityje. Generalin
Asamblja skyr UNCITRAL uduot prisidti prie paangaus tarptautins prekybos teiss norm
derinimo ir unifikavimo, ypa rengiant naujas tarptautines konvencijas, pavyzdinius teiss aktus ir
suvienodintus teiss aktus. UNCITRAL susideda i 36 Generalins Asambljos renkam nari. ios
institucijos struktroje atsispindi vairs pasaulio geografiniai regionai ir pagrindins ekonomikos ir
teiss sistemos.
UNIDROIT Tarptautins privatins teiss unifikavimo institutas, bstin Romoje. UNIDROIT tai
nepriklausoma tarpvyriausybin organizacija, kurios tikslas yra valstybi ir valstybi grupi privatins
teiss derinimo ir koordinavimo bd tyrimas ir laipsnikas pasirengimas unifikuot privatins teiss
norm primimui vairiose jos narse. UNIDROIT turi 59 nares, tarp j visas 15 Europos Sjungos
valstybi nari. UNIDROIT daugiausia rengia pavyzdinius teiss aktus, kartais konvencijas.
ICC Tarptautins prekybos organizacija.
ICAO Tarptautins civilins aviacijos organizacija.
IMO Tarptautin jr organizacija.
UNIDROIT pareng tarptautini sutari principus, kurie buvo naudojami rengiant bendrj CK dal. Tai
tarptautins organizacijos, bet yra ir privai.
Vienodinimo rezultatai. 1990 m. ICC unifikuot sutartini garantij taisykls, ICC unifikuot garantij pagal
pareikalavim taisykls, UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai, UNCITRAL elektronini
para statymas, UNIDROIT dl perdavimo tarptautinje prekyboje. Vienod taisykli primimas dar
negarantuoja, kad skirtingose valstybse ginai bus sprendiami taip pat. Nes nra transnacionalini teism,
kurie suvienodint taikymo praktik.
9. Prievols dalykas
Jis atsako klausim, k turi padaryti skolininkas ir ko gali reikalauti kreditorius. iuo pagrindu prievols
skirstomos tris dalis: dare (kak duoti), facere (kak daryti), non facere (kako nedaryti). i klasifikacija
reikminga vertinant, ar prievol tinkamai padaryta.
Teisiniai padariniai. Skiriamos teisins, prigimtins ir moralins prievols. Teisins valstybs gynyba
garantuojama, jei skolininkas nevykdo prievols. Prigimtins kai valstybs prievartos pavartoti negalima,
moralins tokios prievols, kurios susiklosto tarp asmen kaip moraliniai santykiai.
Skolininko pareigos ir tos pareigos vykdymo pobdis. Skiriamos 3 prievoli rys:
1) skolininko pareigos siejamos su tam tikro rezultato pasiekimu (pvz. rangos sutartis, iuo atveju
skolininko pareigas sudaro pastatyti kokybik nam);
2) prievols, kai skolininko rezultat sudaro elgimasis atitinkamu bdu, kad bt pasiektas tam tikras
rpestingumo laipsnis (pvz. sveikatos prieiros paslaug sutartis, i medik negalime reikalauti tam
tikro rezultato, taiau galime reikalauti rpestingumo, pvz. skirti vaistus, kuriems asmuo nra alergikas
ir kt.);
3) prievols, kai skolininko pareig sudaro kako garantavimas (pvz. sudarant sutart turi bti garantuota,
kad nusipirkus but niekas jame negyvens).
Ekonominiai padariniai. Pagal tai, kokie ekonominiai padariniai atsiranda, prievols skirstomos turtines ir
neturtines. Tik nedidel prievolini santyki dalis yra neturtin, pvz. sutuoktini pareigos, kaip itikimyb, nra
turtins. Kita vertus, neturtini santyki vykdymo negalima utikrinti. Turini prievoli vykdymo galima
reikalauti natra. Neturtins prievols yra neperleidiamos ir asmen pasikeitimas nra galimas.
10. Prievoli rys
Prievoli yra daug ir vairi, todl tiek statutinje teisje, tiek kitur jos klasifikuojamos atskiras ris. Yra
bendroji ir specialioji prievoli teiss dalys. Kai mes nagrinjame gin, pirmiausia kvalifikuojame, kokia tai
yra prievol. Jei neteisingai kvalifikuosime prievol, padarysime klaid.
Pagal atsiradimo pagrind skiriame 1) sutartines, 2) deliktines, 3) kvaziteismines prievoles, 4) prievoles,
atsirandanias i vienaali sandori, 5) atsirandanias statymo pagrindu. Jei prievol yra sutartin ir
skolininkas j vykd netinkamai, tai galima remtis tik sutartins teiss normomis. kvazisutartines prievoles
priskiriame tas, kurios nra priskiriamos sutartims nei deliktams.
Slygos buvimas ar nebuvimas prievolei atsirasti ar pasibaigti. Slygins prievols yra tokios, kai j
atsiradimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikra slyga. Galima prievol su atidedamja slyga (tokia,
7
kurios atsiradimas priklauso nuo slygos) ir prievol su naikinamja slyga (tokia, kurios pasibaigimas
priklauso nuo slygos).
Paveldimos ar nepaveldimos prievols. Kai alis mirta ar juridinis asmuo likviduojamas, prievols gali bti
paveldtos ar nepaveldtos. Nepaveldimos yra neturtins prievols ir dalis turtini prievoli, kurios
susijusios su subjekto asmeniu (pvz. ilaikymo prievols).
Ar prievol turi daiktinei teisei bding bruo. Yra prievols, kurios turi daiktins teiss turini bruo
(turtins daiktins prievols) ir j neturini (turtins asmenins prievols). Pvz. isinuomavus but 5 m., o
buto savininkui po 2 m. j pardavus jei nuoma nra registruota, nuoma nebegalios. Taigi prievols, kurioms
bdingas ivieinimas arba sekimas paskui daikt, vadinamos daiktinmis.
Termino buvimas. Iskiriamos terminuotos ir neterminuotos prievols. Terminai gali bti nustatomi
prievols galiojimui ar kam kitam. Terminas gali bti apibrtas arba ne (iki pareikalavimo).
Su asmen daugetu ir be jo. Prievols priklausomai nuo asmen skaiiaus skaidomos. Prievols su asmen
daugetu yra tokia, kai yra keli kreditoriai ar skolininkai. Priklausomai nuo to ar pareiga padalinama ar ne
prievol su asmen daugetu skaidoma dalines ir solidarias. Dalins yra tokios, kai skola ar reikalavimo
teis priklauso kiekvienam skolininkui ar kreditoriui atitinkamai (teis ar pareiga skaidoma dalis). Pvz. yra
vienas kreditorius ir 2 skolininkai, tada kiekvienas skolininkas turs grinti pvz. po pus skolos. Taiau
solidarios prievols atveju, teis ar pareiga nra skaidoma ir galioja principas vienas u visus ir visi u
vien. Tarkime, jei yra kreditorius ir 2 skolininkai, jie abu turi atlyginti skol. Bet jei vienas i j atlygina
prievol, jis turi teis isireikalauti i kito jo prievols dal. Jei skolininkas yra nemokus ar negali vykdyti
prievols, skola iiekoma i kito skolininko. Tokios prievols vadinamos subsidiariomis (papildomomis).
Vienintelis ar daugiau prievoli vykdymo bd. Pagal pagrind prievols skirstomos prievoles su
vieninteliu vykdymo bdu (jei negalima prievols vykdyti iuo bdu, ji pasibaigia); alternatyvias (tokios,
kurias galima vykdyti keliais bdais, kurie yra lygiaveriai, o kokiu bdu galima vykdyti prievol
priklauso nuo skolininko ar kreditoriaus, paprastai, kaip vykdyti prievol renkasi skolininkas, iskyrus
statymu ar teismo sprendimu nustatytus atvejus); fakultatyvias prievols (vienas i i bd yra
alternatyvus ir j galima pasirinkti tik tuo atveju, jei prievols nebegalima vykdyti pagrindiniu bdu).
Dalomos ir nedalomos. Priklauso nuo to, ar galima prievoles iskaidyti. Skiriamos dalomosios ir
nedalomosios prievols. Dalomsias prievoles galima vykdyti etapais. Nedalomos prievols vykdomos
visos i karto. Tai gali bti nustatyta dl prievols prigimties (pvz. jei ji yra perduoti nuosavybs teis ar
nupirkti nedalom daikt). Prievols gali bti nedalomos ir dl ali susitarimo.
Vienaals ir dvials. Nepainioti su vienaaliais ir dvialiais sandoriais. Vienaals prievols yra tokios, kai
kreditorius turi tik reikalavimo teis, o skolininkas tik pareig. Dvials kai kreditorius turi teis ir pareig
skolininkui, o is pareig ir teis kreditoriui. iuo atveju kreditorius yra ir skolininkas, o skolininkas ir
kreditorius. ioms prievolms bdinga tai, kad kreditorius reikalaudamas pareigos vykdymo i skolininko
turi pats vykdyti savo sipareigojim. O jei skolinis sipareigojimas nra vykdomas, gali sustabdyti savo
skolinio sipareigojimo vykdym.
Pinigins ir nepinigins prievols. Skirstomos pagal tai, ar reikalavimas yra piniginis ar ne. Daugum
turtini prievoli galima ireikti pinigais. Pinigine prievole vadinama tokia prievol, kai skolininkas turi
sumokti tam tikr pinig sum. Laiku nevykdius tokios prievols, kreditoriaus interesai ginami
palkanomis. Viena vertus, palkanos gali bti kaip apmokjimas u naudojimsi pinigais arba kaip
mokestis u j negrinim. Piniginms prievolms netaikomas negalimumo grinti institutas. Pinigai
atsinaujina ir apibriami riniais poymiais, o, anot romn teiss, ris nesta. Pinigins prievols
neatsivelgia infliacij ir pinig perkamosios galios kitim, grinamos tik nominalios sumos, nebent alys
yra susitarusios kitaip.
Atlygintinos ir neatlygintinos prievols. Ar viena alis mainais u savo vykdym gauna naud ar ne.
Neatlygintinos yra tokios, kai naud gauna tik viena i prievols ali. Atlygintinos prievols atveju, naud
gauna abi alys (pvz. panauda ir nuoma). Pirmiausia tai turi takos ali santyki kvalifikavimui (pirkimaspardavimas, panauda, dovanojimas). Jei prievol atlygintina yra didesni reikalavimai jai.
Prievols subjektai. Priklausomai nuo j pobdio prievols skirstomos komercines (alys yra verslo
subjektai); civilines prievoles (tokios, kuri subjektais yra asmenys neusiimantys verslu); vartojimo
prievole. i ris labai svarbi ali santyki kvalifikavimui. ali padtis yra nelygiavert: jei alys
8
verslininkas ir vartotojas, yra nustatomos specialios normos, ginanios vartotoj, tam reikalinga treia
prievoli ris. Vartotojo samprata yra pateikta CK I knygoje tai fizinis asmuo, kuris sudaro sutartis savo
asmeniniams ar eimos poreikiams ir tai nesusij su verslu.
Pagrindins ir alutins (akcesorins). Jei skolininkas praleidia skolos termin, atsiranda nauja prievol
(pvz. palkanos ar netesybos), kuri skolininkas turi vykdyti, ji yra alutin prievol.
Abstrakios ir kauzalins. Ar prievols galiojimui turi reikms tam tikros aplinkybs. Pvz. abstrakti
prievol yra vekselio iraymas nenurodytai sumai. Kauzalins prievols turi tokias aplinkybes, kurios
vadinamos prievols kauza. Jei is pagrindas inyksta, prievol bus laikoma negaliojania ir pasibaigusia.
Pagal tai, kiek prievol tsiasi ir kaip vykdomos, skiriamos vienkartinio vykdomo (jos trumpalaiks, jas
vykdius pasibaigia); daugkartinms prievolms bdingas ilgalaikikumas (pvz. ems nuoma 99 m.);
tstins prievols tokios, kai prievols vykdymas neapibrtos tam tikra kalendorine data.
Prievoli vykdymas
1. Prievoli vykdymo svoka ir reikm
Prievol kaip santykis tarp asmen yra dinamika. Prievols subjektai siekia tam tikr tiksl. Atsiradus tam
tikram teisiniam santykiui, prievol vykdoma.
Ideali prievols dinamikos struktra: Atsiradimas Vykdymas Prievols pasibaigimas
Danai pasitaikanti prievols struktra: Atsiradimas Nevykdymas/Atsakomyb
Prievols vykdymas prievols turinio realizavimas, kur sudaro prievols ali veiksmai (kokio veiksmo gali
reikalauti kreditorius i skolininko ir kok veiksm skolininkas turi atlikti). Daniausiai prievols vykdymas
pasireikia aktyviais skolininko veiksmais, nes absoliuti dauguma prievoli yra kak duoti ar kak daryti.
Tinkamas prievols vykdymas prievols pasibaigimas.
Prievols vykdymui keliami tam tikri reikalavimai:
6.65 straipsnis. Prievols vykdymo patvirtinimas
1. Kreditorius, priimdamas prievols vykdym, privalo duoti skolininkui pakvitavim apie visik ar dalin
prievols vykdym, jeigu sutartis nenumato ko kita.
2. Jeigu skolininkas yra kreditoriui idavs prievolei patvirtinti skolos dokument, tai kreditorius, priimdamas
vis prievols vykdym, privalo t dokument skolininkui grinti, o kai tokios galimybs nra, nurodyti tai
pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta raas apie prievols vykdym grinamame skolos dokumente. Jeigu vykdoma ne
visa prievol arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisms gyvendinti, jis turi teis pasilikti skolos
dokument, taiau privalo skolininkui duoti pakvitavim.
3. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavim, grinti skolos dokument arba paymti pakvitavime, kad negali
io dokumento grinti, tai skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym, iki jam bus iduotas dokumentas,
patvirtinantis prievols vykdym.
4. Jeigu skolininkas turjo nuosekliai vykdyti vien po kito kelis veiksmus ir iduotas pakvitavimas apie dviej
paskutini veiksm vykdym, preziumuojama, kad vykdyti ir ankstesni veiksmai, iskyrus atvejus, kai sutartyje ar
pakvitavime numatyta kas kita.
5. Jeigu kreditorius idav pakvitavim apie pagrindins sumos sumokjim, preziumuojama, kad skolininkas
sumokjo palkanas ir kitokias ilaidas.
Prievol gali bti vykdyta vienkartiniu veiksmu ar tam tikra veiksm eile. Kai kurios prievols pagal savo
prigimt gali bti vykdomos tik tam tikr veiksm eile (pvz. pastato pastatymas). Prievols vykdymas gali bti
savanorikas arba priverstinis. Savanorikas vykdymas yra idealiausias atvejis, kurio trokta kreditorius.
Kreditorius turi teis kreiptis teism, arbitra jei prievol nevykdoma. Kartais priverstinis prievols
vykdymas keiiamas kompensacija. Savigyna gali bti naudojama tik iimtiniais atvejais.
2. Prievols vykdymo slygos ir principai
Prievol pasibaigia tik tada, jei ji siningai vykdyta.
1) Vis pirma, kaip vykdyti prievol nusako ali susitarimas.
2) Ir tik tada, jei sutartis prievols vykdymo tvarkos nenumato arba tai ne sutartin prievol, atsakymo
iekoma statyme.
9
3) Kartais galima remtis susiklosiusia ali praktika.

4) Paproiai taip pat svarbus altinis, kuris nusako prievols vykdymo tvark. Pvz. profesijai bdinga tai,
kad galioja tam tikros profesinio elgesio taisykls (Hipokrato priesaika, Advokato etikos kodeksas).
5) Prievols pobdis. Ar i prievol grynai asmeninio pobdio (toki prievol gali atlikti tik pats
skolininkas, jos perleisti negalima) ar ne (pvz. piniginse prievolse nesvarbu kas sumoks pinigus).
Prievols vykdymo principai pagrindins taisykls, kurios nusako tinkamai ar ne buvo vykdoma prievol. Jei
nors vienas kriterijus neatitiks prievol nebus laikoma vykdyta.
Tinkamo prievols vykdymo principas.
6.38 straipsnis. Prievoli vykdymo principai
1. Prievols turi bti vykdomos siningai, tinkamai (reikia isiaikinti 1) ar buvo tinkami subjektai (kreditorius,
skolininkas), 2) ar prievol vykdyta tinkamoje vietoje, 3) ar buvo tinkamas prievols vykdymo dalykas, 4) ar buvo
tinkama kokyb) bei nustatytais terminais pagal statym ar sutarties nurodymus (tinkamas ar ne prievols vykdymo
bdas), o kai toki nurodym nra, vadovaujantis protingumo kriterijais.
2. Jeigu vienai i ali prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla, i alis turi vykdyti prievol taip pat
pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
3. Kiekviena alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomikiau ir vykdydama prievol bendradarbiauti su kita
alimi (ali pareiga kooperuotis).
4. Jeigu skolininkas, vykdydamas prievol, naudojasi kit asmen pagalba, tai jis u t asmen veiksmus atsako
kaip u savo.
Realaus vykdymo principas. Prievol turi bti vykdyta realiai t.y. visikai patenkintas kreditoriaus
reikalavimas, tokio, kokio ir tiktasi.
6.39 straipsnis. Prievols vykdymo bdas
1. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teiss vykdyti prievol kitokiu bdu, iskyrus t, kuris yra aptartas
sutartyje ar statymuose, nepaisant vykdymo bdo verts.
2. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievols vykdym kitokiu bdu, prievol laikoma vykdyta.
3. Prieprieines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo paiu metu, jeigu statymai, sutartis ar
prievols esm nenumato ko kita.
6.41 straipsnis. Prievols vykdymo kokyb
1. Kai prievols dalykas yra tik pagal ries poymius apibdintas daiktas, skolininkas turi perduoti tokios pat
ries, bet ne prastesns kokybs u vidutin toki daikt kokyb daikt, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.
2. Kai prievols dalykas yra pagal individualius poymius apibdintas daiktas, skolininkas atsako u bet kok to
daikto kokybs pablogjim dl skolininko kalts.
Kartais prievol realiai negali bti vykdyta. Pasitaiko, kad kreditorius praranda interes ir preks ar paslaugos
nebra reikalingos, tuomet pasirenkamas netesyb apmokjimas, o ne prievols vykdymas natra. Kartais
prievols vykdymas natra reikia skolininko laisvs ribojimu. Kartais negalima reikalauti vykdyti prievols,
nes ji susijusi su kakokiu neprognozuojamu dalyku (pvz. raytojo kvpimu).
6.73 straipsnis. *etesybos ir realus prievols vykdymas
1. Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti
prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. Kitokias taisykles numatantis ali
susitarimas negalioja. Kai pareikiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos skaitomos nuostoli atlyginim.
ali bendradarbiavimo principas. Vykdydama prievol kiekviena alis turi bendradarbiauti su kita. Prievols
vykdyti tinkamai nemanoma, jei nra bent minimalaus bendradarbiavimo. Bendradarbiavimo stoka reikia,
kad yra kalt dl netinkamo prievols vykdymo. Jei kreditorius nebendradarbiauja, jo reikalavimas dl
netesyb ar kt. gali bti atmestas.
Ekonomikumas. Kiekviena alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomikiau. Jei skolininkas atliks prievol
labai maomis snaudomis, bet dl to bus paeista prievols kokyb, galima sakyti, kad ekonomikumas bus
paeistas. Pvz. statybos rangos atveju reikalaujama, kad rangovas turimas mediagas naudot kuo taupiau.
Paproi, profesins veiklos reikalavim vykdymas. Jeigu vienai i ali prievols vykdymas kartu yra ir
profesin veikla, i alis turi vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
Siningumo principas. Kiti principai yra siningumo principo pasireikimo forma, todl is yra vienas
svarbesni.
10
3. Prievoli vykdymo subjektai

Jei prievol nra asmeninio pobdio, j gali vykdyti ne vien skolininkas ir nebtinai kreditoriui. Bendra
taisykl yra, kad prievols vykdymas skolininko pareiga, taiau, galimi atvejai, kad prievol vykdo kiti
asmenys. Tai vadinama prievols vykdymo perklimu (nepainioti su skolos perklimu, nes norint perkelti
skol, reikalingas kreditoriaus sutikimas, o ankstesnis skolininkas i prievols pasitraukia). Prievols vykdymo
perklimo metu skolininkai nepasikeiia, o kreditoriaus sutikimas nereikalingas. Kreditoriui nra svarbu, kas
vykdys prievol, svarbu, kad ji bt vykdoma laiku ir tinkamai. Asmenins prievols negali bti perkeltos, nes
jos susiklosto dl asmens speciali savybi.
6.51 straipsnis. Treiojo asmens teis vykdyti prievol u skolinink
1. Jeigu kreditorius nukreip iekojim skolininko turt, tai tretieji asmenys, kurie dl tokio iiekojimo gali
netekti tam tikr teisi t turt, gali patenkinti kreditoriaus reikalavim. Tokia pat teis priklauso valdaniam turt
asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto valdymo teis. Tretysis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja
regreso teis reikalauti i skolininko.
2. Kreditoriaus reikalavimas taip pat gali bti patenkintas mokant pinigus notaro, banko ar kitos kredito staigos
depozitin sskait arba skaitant prieprieinius reikalavimus.
Asmuo, kuris vykdo u skolinink prievol, perima kreditoriaus teises. Kreditorius negali atsisakyti priimti
vykdymo, kur pasilo kitas asmuo (ne skolininkas), iskyrus atvejus, kai prievols yra asmenins. Jei
kreditorius atsisakyt, bt laikoma, kad prievol paeid kreditorius, ne skolininkas. vykdymo perklim
reikia skirti nuo situacijos, kai skolininkas vykdyti prievol pasitelkia treiuosius asmenis. iuo atveju tai
nebus laikoma prievols perklimu, be to, tretieji asmenys net nebus laikomi prievols alimi. Taiau jei
skolininkas pasitelkia prievols vykdymui treiuosius asmenis, jis atsako u j veiksmus.
Jei skolininkas yra neveiksnus, taiau vykdo prievol, negalima ginyti prievols vykdymo remiantis vien
skolininko neveiksnumu. Rinkos slygomis saugomi kreditoriaus interesai, taiau i taisykl svarbi ir
skolininkui, nes prievols vykdymas ilaisvina j nuo teisini pani. Specialios taisykls taikomos juridiniams
asmenims, kai jiems ikeliama bankroto byla. Bankroto byla sustabdo prievols vykdym, nes taip bt
paeidiami kit kreditori interesai.
Prievol vykdoma tam asmeniui, kuris turi reikalavimo teis, t.y. kreditoriui. Kai prievol vykdoma treiajam
asmeniui, tai vadinama prievols peradresavimu (nes kreditorius gali bti daugelio teisini santyki dalyvis).
Prievols peradresavimas nra reikalavimo teiss perleidimas. Jei skola buvo grinta kreditoriui, nesvarbu, kad
jis neveiksnus, taiau tokiu atveju skolininkas turi pareig rodyti, kad visa, k kreditorius gavo yra
panaudojama kreditoriaus interesams.
Skolininkas turi pakankam pagrind abejoti ar asmuo, kuriam jis ruoiasi vykdyti prievol, yra tikrasis
kreditorius, nes prievol bus laikoma vykdyta tik tuomet, kai ji vykdyta tinkamam kreditoriui. Todl
skolininkas turi sitikinti, ar kreditorius yra tinkamas.
6.45 straipsnis. Prievols vykdymas tariamam kreditoriui
1. Kai prievol vykdoma asmeniui, kur skolininkas dl kreditoriaus kalts pagrstai ir siningai laiko tikruoju
kreditoriumi, skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo kreditoriui, jeigu rodo, kad suklydo siningai.
2. Tariamas kreditorius, prims prievols vykdym, privalo visa, k yra gavs, grinti tikrajam kreditoriui arba
skolininkui pagal ios knygos XX skyriaus taisykles.
4. Prievols vykdymo dalykas ir bdas

Prievols vykdymo dalyk sudaro paios prievols dalykas, jos atsiradimo metu. Prievols ir vykdymo
dalykas turi sutapti, nes kitu atveju prievol nebus vykdoma nei tinkamai, nei realiai. Prievols vykdymo
dalyk apibdina tokie kriterijai, kaip kokyb.
6.41 straipsnis. Prievols vykdymo kokyb
1. Kai prievols dalykas yra tik pagal ries poymius apibdintas daiktas, skolininkas turi perduoti tokios pat
ries, bet ne prastesns kokybs u vidutin toki daikt kokyb daikt, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.
2. Kai prievols dalykas yra pagal individualius poymius apibdintas daiktas, skolininkas atsako u bet kok to
daikto kokybs pablogjim dl skolininko kalts.
Svarbus daikt klasifikavimas pagrindinius ir antraeilius daiktus. Reikia aptarti, ar antraeilius daiktus itiks
pagrindini likimas ir t.t.
11
Skolininko veiksm atlikimo tvarka prievols vykdymo bdas. Bendra taisykl skolininkas be kreditoriaus
sutikimo negali pakeisti prievols vykdymo bdo. Kreditorius ir skolininkas savo pareigas turi atlikti tuo paiu
metu, nebent ali susitarimas nustatyt prieingai.
5. Prievols vykdymo vieta, ilaidos ir mok paskirstymas
Prievols vykdymo vieta kur skolininkas turi atlikti veiksmus, sudaranius prievols dalyk. Prievols
vykdymo vieta svarbi dl procesini dalyk kuris teismas nagrins gin. Prievols vykdymo vietoje gali
bti svarbi rodym, todl paprasiau, kai byl nagrinja vietos teismas. Prievolei nustatant taikytin teis
vienas i kriterij yra prievols vykdymo vieta. Tokiais atvejais lemia valstyb, kurioje buvo vykdoma didioji
susijusi veiksm dalis. Prievols vieta reikms turi ir prievols vykdymo valiutai (o i svarbi palkan
normai nustatyti). Kuo labiau prievols vykdymo vieta nutolusi nuo vykdymo vietos, tuo ilgesnio termino
reikia prievolei vykdyti, todl nuo vietos priklauso ir prievols vykdymo terminas.
Prievols vykdymo vieta gali bti nustatyta sutartimi. Jei alys, esant sutartinei prievolei, neaptar vietos, tokiu
atveju ji nustatoma taikant dispozityvias CK normas. Prievols vykdymo vieta gali paaikti atsivelgiant jos
pobd.
6.52 straipsnis. Prievols vykdymo vieta
1. Prievol turi bti vykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar statymuose arba kuri nulemia prievols
esm.
2. Jeigu prievols vykdymo vieta nenurodyta, turi bti vykdyta:
1) prievol perduoti pagal individualius poymius apibdint daikt daikto buvimo vietoje prievols atsiradimo
momentu;
2) prievol perduoti nekilnojamj daikt daikto buvimo vietoje;
3) prievol perduoti pagal ries poymius apibdint daikt skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje;
4) pinigin prievol kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu.
Jeigu kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta po prievols atsiradimo pasikeit ir dl to skolininkas, vykdydamas prievol,
turjo papildom ilaid, kreditorius privalo skolininkui ias ilaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu pinigin prievol
gali bti vykdyta ir kitoje valstybs, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta mokjimo metu, ar valstybs,
kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievols atsiradimo momentu, teritorijoje. Taiau jeigu toks kreditoriaus
reikalavimas i esms pasunkint skolininko padt, skolininkas gali atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim ir
vykdyti prievol kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols atsiradimo momentu;
5) visos kitos prievols skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo
momentu.
Vykdant prievol kiekviena i ali gali turti tam tikr ilaid. Jei prievol yra sutartin, alys gali susitarti,
kaip bus vykdomos prievols vykdymo ilaidos. Paprastai prievols vykdymo ilaidas apmoka skolininkas.
mok paskirstymas. Galima situacija, kai alis sieja viena pagrindin prievol, taiau ji aplipusi alutinmis
prievolmis. Arba kreditori ir skolinink saisto kelios prievols. Turi bti tam tikros taisykls, kuri pagalba
alys galt isprsti mok mokjim. Kodekso normos taikomos tik tuomet, jei alys negali susitarti paios.
6.54 straipsnis. mok paskirstymas
1. Jeigu alys nesusitar kitaip, mokos, kreditoriaus gautos vykdant prievol, pirmiausiai skiriamos atlyginti
kreditoriaus turtoms ilaidoms, susijusioms su reikalavimo vykdyti prievol pareikimu.
2. Antrja eile mokos skiriamos mokti palkanoms pagal j mokjimo termin eilikum.
3. Treija eile mokos skiriamos netesyboms mokti.
4. Ketvirtja eile mokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti.
5. Kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silom mok, jeigu skolininkas nurodo kitok mok
paskirstym, negu nustatyta io straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
6. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei vykdyti mokam sum, jeigu tuo pat metu
nesumokamos einamosios palkanos, kuri mokjimo terminas sujs.
6.55 straipsnis. mok paskirstymas, kai yra kelios skolos
1. Skolininkas, privalantis grinti tam paiam kreditoriui kelias tos paios ries skolas, mokdamas gali
pareikti, kuri skol jis grina. Taiau skolininkas neturi teiss be kreditoriaus sutikimo skirti mokas prievolei, kurios
vykdymo terminas dar nesujs, vietoj mokos pagal prievol, kurios vykdymo terminas sujs.
2. Jeigu skolininkas nepareikia, kokiai prievolei vykdyti skiria mok ir nra kitokio ali susitarimo, tai
laikoma, kad grinta skola, kurios grinimo terminas sujs. Kai yra kelios skolos, kuri grinimo terminai suj, ir n
viena i j nra utikrinta, laikoma, kad grinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kuri grinimo terminai suj,
12
laikoma, kad grinta skola, kurios grinimas utikrintas (tokia skola labiau varo skolinink). Jeigu vis skol
grinimas utikrintas, laikoma, kad grinta labiausiai skolininko teises varanti skola, o jeigu visos skolos vienodai
varo seniausia skola. Jeigu n vieno i i kriterij taikyti negalima, moka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
3. io straipsnio taisykls taikomos ir tada, kai skolininkas kreditoriui turi tiekti produkcij ar teikti paslaugas,
kiek tai neprietarauja prievols esmei.
Tam, kad skolininkas nebt visada susaistytas prievoliniais ryiais dl kreditoriaus subjektyvi reikalavim,
yra prievols vykdymo bdas depozit. is bdas gali bti taikomas kilnojamj daikt perdavimui ir kt.
prievolms, kuri esmei tai neprietarauja. Pinigins prievols atveju pinigai sumokami speciali sskait.
Skolininkas gali surasti saugotoj, kuris saugos daiktus tol,kol kreditorius juos atsiims. Saugojimo ilaidas
padengia skolininkas, jei nra susitarta kitaip. Be to, svarbu dl kieno kalts nebuvo atlikta prievol.
CK 6.56 str. numato, kada skolininkas gali vykdyti prievol depozit (tai manoma ne visada).
6. Prievols vykdymo terminas
Kai terminas aikiai apibrtas (CPK 35 str.), turime isiaikinti klausim, ar skolininkas gali vykdyti prievol
prie termin. Tai priklauso nuo to, kieno naudai nustatytas terminas, taiau bendra taisykl yra ta, kad terminas
nustatytas skolininko naudai. Jei taip ir yra, tuomet skolininkas gali pasinaudoti teise vykdyti prievol prie
termin nebent sutartis, statymas nustato prieingai. Jei terminas nustatytas kreditoriaus naudai, tada
skolininkas negali prievols vykdyti prie termin, nes i atidedamojo termino kreditorius gauna naud.
Kai numatomi tam tikri paeidimai, nustatoma, kada skolininkas gali vykdyti prievol prie termin
(akceleracija). Skolininko elgesys rodo, kad jis tampa nepatikimu.
Kai vykdymo terminas nra apibrtas, jis nustatomas kreditoriaus pareikalavimu. Kreditorius bet kada gali
pareikalauti vykdyti prievol, o skolininkas turi tai padaryti. st. nustato minimal 7 dien termin skolininkui
prievolei vykdyti, iskyrus atvejus, kai sutartis, statymas ar pats prievols pobdis reikalauja, kad terminas
bt ilgesnis. Skolininkas turi teis kreiptis teism, kad is nustatyt termin prievolei vykdyti. Terminas
svarbus tuo, kad yra prievoli, kuri nustatymas turi reikms. Tam tikra specifika yra piniginse prievolse,
kur pradedamos skaiiuoti kompensacins palkanos.
7. Prievols vykdymo sustabdymas
Apie tai jau buvo usiminta kalbant apie prievoli subjektus.
1) Skolininkas turi teis sustabdyti prievol, jei jis nra kreditoriaus atstovas.
2) Jei skolininkas prie vykdydamas prievol nepateiks rodym dl prievols vykdymo, jis taip pat turi
teis sustabdyti prievol.
3) Jei prievol yra dvial ir nra vykdomos prieprieins pareigos, prievol gali bti sustabdoma. Jei alis
nepasilo vykdymo kitai aliai, ji turi teis gintis. Norint sustabdyti prievol nereikia kreiptis
teissaugos institucijos, tai j teis.
ia teise galima naudotis tik siningai protingai. is institutas dar nereikia, kad prievol visais atvejais gali
bti sustabdoma. Kartais alys specialiai aptaria, kokia tvarka bus sustabdoma prievol. Negalima sustabdyti
prievols, jei prievol nra vykdoma dl force majeure. Reikia isiaikinti, kokio pobdio yra is trukdis, ar jis
tsis ilgai, ar ne. Taip pat negalima sustabdyti prievols, jei pasilomas adekvatus prievols utikrinimas.
8. Prievols vykdymo patvirtinimas
Jei prievol vykdoma tinkamai, ji pasibaigia. Prievol kvalifikuoti kaip sandor, st. reikalauja, kad prievols
vykdymo faktas bt patvirtintas (prievolei taikomos sandorio taisykls), tai patvirtinta civilini santyki
apibrtumu. Prievols vykdymo patvirtinimui pagrsti turime iduoti pakvitavim, kai prievols vykdymas
yra tinkamas. Pakvitavimas gali reikti vairius dokumentus (bet kurios formos, bet kokio turinio, i kurio
matyti, kad prievol yra vykdyta). Kartais pakvitavim atstoja kreditoriaus ranka padarytas raas sutartyje.
Pakvitavimas gali reikti ir skolos dokumento buvim pas kreditori reikia, kad skola nra vykdyta, skolos
dokumento buvimas pas skolinink reikia, kad skola vykdyta.
13
Jei kreditorius neiduoda pakvitavimo, skolininkas turi teis gintis. Jis gali sustabdyti prievols vykdym. Net
jei skolininkas praleis prievols vykdymo termin, tai bus kreditoriaus kalt. Kreditorius turi teis parayti tam
tikrus defektus pakvitavime, jei prievol vykdyta kitaip, nei tartasi.
9. Prievols nevykdymas
Reikia skirti kelias prievols nevykdymo (paeidimo) ris:
1) Visikas prievols nevykdymas.
2) Prievols paeidimas reikia tik netinkam prievols vykdym. Kreditorius kak gavo, taiau prievol
nebuvo patenkinta (daiktas perduotas pardavjui, taiau jis turi trkum).
3) Termino praleidimas. Prievol apskritai nevykdoma laiku arba pasilomas dalinis vykdymas.
Prievol gali bti nevykdoma:
Dl prieasi, u kurias skolininkas neatsako. Galimos 2 situacijos:
Skolininkas nevykdo prievols dl kreditoriaus kalts. Nebaigtinis atvej sraas:

6.64 straipsnis. Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol
1. Kreditorius laikomas paeidusiu prievol, kai:
1) skolininkas negali vykdyti prievols dl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku
arba dl kitokios kreditoriaus kalts;
2) kreditorius dl savo kalts nevykdo pareig skolininkui ir dl to skolininkas pagrstai sustabdo
prievols vykdym.
2. Kai kreditorius paeidia prievol, skolininkas gali kreiptis teism ir prayti visikai ar i dalies, su
slyga ar beslygikai atleisti j nuo prievols vykdymo.
3. Jeigu kreditorius paeidia prievol, skolininkas laikomas jos nepaeidusiu. Kol kreditorius laikomas
paeidusiu prievol, skolininkas negali bti laikomas j paeidusiu.
4. Skolininkas turi teis nuostoli, patirt dl to, kad kreditorius paeid prievol, atlyginim.
Situacija, kai prievols negalima vykdyti dl nuo skolininko nepriklausom prieasi, iuo atveju
skolininkas taip pat nebus atsakingas u prievols nevykdym. Tai force majeure (nenugalima jga)
aplinkybs. i jga gali egzistuoti tiek atsirandant prievolei, tiek tada, kai santykis jau susiklosts.
Prievols dalyku negali bti tai, kas yra nemanoma, tada laikysime, kad prievol visai negaljo atsirasti.
Jei prievols nemanoma vykdyti dl nenugalimos jgos, tokia prievol pasibaigia, nes nemanoma
reikalauti i asmens to, kas nemanoma. Btinos slygos, kad aplinkybs bti laikomos force majeure:
a) Prievols nevykdomumas matuojamas tikrinant ar gali kitas asmuo vykdyti prievol (objektyvus
ir subjektyvus prievols galimumas), jei taip, tuomet situacija nra force majeure.
b) Tos aplinkybs, dl kuri negalima vykdyti prievols turi atsirasti po to, kai prievol buvo
pradta vykdyti.
c) Force majeure bus tik tokiu atveju, jei alys negaljo tos aplinkybs protingai numatyti. Jei
skolininkas galjo protingai tiktis, kad tokia situacija susiklostys, aplinkybs negali bti laikomos
force majeure. Ar skolininkas galjo numatyti aplinkybes yra fakto klausimas, kur sprendia
teismas.
d) alys negali kontroliuoti aplinkybi, jos nepriklauso nuo j valios. Jei skolininkas turjo galimyb
ivengti aplinkybs ar ji atsirado dl skolininko veiksm, negalimos pripainti force majeure.
Force majeure laikomi ie veiksmai (bet i aplinkybi negalime taikyti beslygikai): karo veiksmai,
kariniai konfliktai; valstybs veiksmai (importo, eksporto udraudimas, nauj licencij atmimas);
streikai; gamtos stichijos (ems drebjimai, potvyniai, cunamiai ir kt.); asmens liga ar mirtis, bet tik
tada, kai prievol yra asmeninio pobdio; grsm sveikatai, gyvybei ar turtui. Kai kada force majeure
gali bti pagrindas pradti vykdyti prievol (pvz. draudimo santykiai).
Force majeure nelaikomi veiksniai: kai skolininkas prisim rizik; aplinkyb, kuri yra force majeure
atsirado po to, kai skolininkas praleido prievols vykdymo termin, tuomet skolininkas praranda
galimyb remtis nenugalima jga; jei prievols nemanoma vykdyti dl skolininko sukelt aplinkybi
Force majeure atveju:
14
1. Prievol laikoma pasibaigusia.

2. Taikoma restitucija.
3. Skolininkui u tai, kad prievol yra nevykdyta, negali bti taikoma atsakomyb (nes nra kalts
ar neteist veiksm).
6.127 straipsnis. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti
1. Prievol baigiasi, kai jos vykdyti nemanoma dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako.
iuo pagrindu prievol baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jga atsirado iki tol, kol skolininkas nepaeid
prievols. Nenugalimos jgos fakt turi rodyti skolininkas. Jeigu nebemanoma vykdyti tik dalies prievols,
prievol baigiasi, kai skolininkas vykdo t prievols dal, kuri vykdyti dar manoma.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju dvials sutarties skolininkas privalo grinti kitai aliai visa, k
buvo i jos gavs, ir netenka teiss reikalauti to, ko dar nra gavs pagal sutart.
3. Jeigu prievols nebemanoma vykdyti dl neteist valstybs ar savivaldybi institucij akt, tai alys
gali reikalauti nuostoli atlyginimo i valstybs ar savivaldybs biudeto. Kai toks aktas pripaintas
negaliojaniu, prievol atsinaujina, jeigu ko kita nenumato ali sutartis arba nelemia prievols esm, arba jeigu
kreditorius dar nra prarads intereso.
Dl prieasi, u kurias skolininkas atsako. Jei skolininkas atsakingas u prievols paeidim, kreditorius
gali ginti savo interesus taikydamas tam tikrus vykdymo bdus. Kreditorius gali pasirinkti bet kokius
vykdymo bdus, jei statymas ar sutartis nenumato kitaip. Gynybos bdai:
Reikalavimas vykdyti prievol natra. Kreditorius gali jo reikalauti tada, kai jis turi interes tokiam
prievols vykdymui.
Nuostoli priteisimas. Taikomas tada, kai kreditorius nesuinteresuotas prievols vykdymu ir kai
pakeiia piniginis ekvivalentas.
Jei nevykdyta sutartin prievol, kreditorius gali reikalauti netesyb, kurios numatytos sutartyje ar st.
Netesybos svarbios tuo, kad teis taikyti kitus prievols vykdymo bdus yra ribojama (pvz. negalime
taikyti reikalavimo vykdyti prievol natra ir netesyb). Kreditorius gali sustabdyti prievoli
vykdym, jei prievol yra dvial. Kreditorius gali prievolei vykdyti pasitelkti kitus asmenis ir tai
padaryti skolininko sskaita.
Kai kreditorius kreipiasi teism, is pareigoja skolinink prievol vykdyti natra, taiau is to
nepadaro. Tada kreditorius gali reikalauti priteisti baud. Tai ekonomin prievol vykdyti teismo
sprendim.
Prievols vykdymas i esms pasikeitus aplinkybms. Prievol sutarta vykdyti tam tikru bdu, taiau atsiranda
aplinkybs, kurios panaios force majeure, taiau, jos nepadaro prievols vykdymo nemanomu. Negalima
reikalauti prievols vykdyti taip pat, jei i esms pasikeit aplinkybs.
6.204 straipsnis. Sutartini sipareigojim vykdymas pasikeitus aplinkybms
1. Jeigu vykdyti sutart vienai aliai tampa sudtingiau negu kitai aliai, i alis privalo vykdyti sutart
atsivelgiant kitose io straipsnio dalyse nustatyt tvark.
2. Sutarties vykdymo suvarymu laikomos aplinkybs, kurios i esms pakeiia sutartini prievoli pusiausvyr,
t. y. arba i esms padidja vykdymo kaina, arba i esms sumaja gaunamas vykdymas, jeigu:
1) tos aplinkybs atsiranda arba nukentjusiai aliai tampa inomos po sutarties sudarymo;
2) t aplinkybi nukentjusi alis sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti;
3) t aplinkybi nukentjusi alis negali kontroliuoti;
4) nukentjusi alis nebuvo prisimusi t aplinkybi atsiradimo rizikos.
3. Kai sutarties vykdymas sudtingesnis, nukentjusi sutarties alis turi teis kreiptis kit al praydama sutart
pakeisti. is praymas turi bti pagrstas ir pareiktas tuoj pat po sutarties vykdymo suvarymo. Kreipimasis dl sutarties
pakeitimo savaime nesuteikia nukentjusiai aliai teiss sustabdyti sutarties vykdym. Jeigu per proting termin alys
nesutaria dl sutarties pakeitimo, tai abi turi teis kreiptis teism. Teismas gali:
1) nutraukti sutart ir nustatyti sutarties nutraukimo dat bei slygas;
2) pakeisti sutarties slygas, kad bt atkurta ali sutartini prievoli pusiausvyra.
Specifiniai kreditoriaus interes gynimo bdai. Gali bti, taip, kad kreditoriaus interesai paeidiami dar prie
susiklosius:
Pauliano iekinys. Tai speciali iekini ris reikalavimas, kur reikia kreditorius, ginydamas skolininko
sudarytus sandorius. Kreditorius nesiekia iuo iekiniu padaryti sandor negaliojaniu, jo tikslas atgauti
turt, kuris neteistai buvo perduotas kitam. Pauliano iekinio slygos:
15

Iekovas bei atsakovas turi bti kreditorius ir skolininkas.

Skolininkas turjo sudaryti sandorius savo nuoira.
Sandoris turi paeisti kreditoriaus interesus. Dl sandorio skolininkas gali tapti visikai nemokiu arba
sandoris gali sumainti skolininko mokum.
Skolininkas, jei sandoris buvo atlygintinas, turi bti nesiningi (t.y. tiek kreditorius, tiek skolininkas
ino, kad sandoris paeidia kreditoriaus interesus).
Paulino iekiniui taikomas sutrumpintas terminas (1 m. nuo suinojimo, kad paeistos teiss).
is iekinys netaikomas tuo atveju, kai tenkinama bankroto byla.
6.66 straipsnis. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
1. Kreditorius turi teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti neprivaljo, jeigu
ie sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai inojo ar turjo inoti (actio Pauliana). Sandoris
paeidia kreditoriaus teises, jeigu dl jo skolininkas tampa nemokus arba bdamas nemokus suteikia pirmenyb
kitam kreditoriui, arba kitaip paeidiamos kreditoriaus teiss.
2. Dvial sandor pripainti negaliojaniu io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju,
kai treiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandor, buvo nesiningas, t. y. inojo arba turjo inoti, kad
sandoris paeidia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinas sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu
nepaisant treiojo asmens siningumo ar nesiningumo.
3. io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu iekin dl sandorio pripainimo negaliojaniu kreditorius
turi teis pareikti per vieneri met iekinio senaties termin. is terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos,
kuri kreditorius suinojo arba turjo suinoti apie jo teises paeidiant sandor.
4. Sandorio pripainimas negaliojaniu sukelia teisines pasekmes tik iekin dl sandorio pripainimo
negaliojaniu pareikusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek btina kreditoriaus teisi paeidimui paalinti.
5. Sandorio pripainimas negaliojaniu neturi takos sining treij asmen teisms turt, kuris buvo
pripainto negaliojaniu sandorio objektas.
6.67 straipsnis. *esiningumo prezumpcija
Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus paeidusio sandorio alys buvo nesiningos, jeigu:
1) skolininkas sudar sandor su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar kitais artimaisiais giminaiiais;
2) skolininkas sudar sandor su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis,
nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis maiausiai penkiasdeimt procent juridinio asmens akcij
(pajaus, na ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar kiti artimieji giminaiiai, arba kai
jiems visiems kartu priklauso maiausiai penkiasdeimt procent to juridinio asmens akcij (pajaus, na ir
pan.);
3) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas
ar valdymo organo narys arba io asmens sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis;
4) vykdymo, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vert ymiai virija kitos sandorio alies
pateikt vykdym (prieprieini sipareigojim disproporcija);
5) sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo sujs, mokjimo;
6) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai,
tvai ar kiti artimieji giminaiiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybs teise tiesiogiai ar
netiesiogiai valdantys maiausiai penkiasdeimt procent juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.);
7) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su kitu juridiniu asmeniu, kur skolininkas kontroliuoja,
arba kai vienos i sandorio ali vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar
kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar artimaisiais giminaiiais turintis nuosavybs teise maiausiai
penkiasdeimt procent kito juridinio asmens akcij (paj, na ir pan.) arba abiej juridini asmen akcij
(paj, na ir pan.);
8) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su juridini asmen asociacija ar kitokiu susivienijimu,
kurio narys jis yra.
Netiesioginis iekinys. Tai situacija, kai kreditorius priverstinai vykdo skolininko reikalavimo teis, bet
savo reikalavimo teiss jis negyvendina, nes jis kak gaus ir tai bus panaudota kitam kreditoriui. Taigi
kitas kreditorius pateikia iekin skolininkui. Netiesioginio iekinio slygos:

Prievol neturi bti grynai asmeninio pobdio.

Skolininko neveikimas turi paeisti kreditoriaus interesus.
Kreditorius turi turti apibrt, galiojani reikalavimo teis.
Reikalaujama, kad skolininkas turt reikalavimo teis, nukreipt kitiems asmenims. Jei jis nra kito
prievolinio santykio subjektas, iekinys nra manomas.
16
Tiesioginis iekinys. Gali atsirasti st. ar sutarties pagrindu. Pvz. kai skolininkas yra draudiminiuose
santykiuose su draudiku, kreditorius turi teis reikalauti prievols vykdymo i draudiko. Ta pati situacija su
rangovais ir subrangovais.
Prievoli vykdymo utikrinimas

Kreditorius, netgi laimjs byl prie skolinink nebus patenkintas, nes skolininkas gali neturti turto, kuriuo
gali bti patenkinti kreditoriaus interesai. Todl kreditorius suinteresuotas kitokiais prievols utikrinimo
variantais, kai skolininkas nevykdo prievols savo noru. Kreditorius yra prioritetikai ginamas asmuo
prievoliniuose santykiuose. Todl kreditoriui numatomi tam tikri specifiniai gynimosi bdai.
Prievoli vykdymo utikrinimas tai statymo ar sutarties numatytos priemons, kuri pagalba kreditorius turi
teis imtis priemoni, pareigojani skolinink tinkamai vykdyti prievol ir kuri pagrindu susiklosto
papildomos priemons, stimuliuojanios skolinink vykdyti prievol ir garantuojanios kreditoriaus interes
apsaug, jei prievols nebus vykdyta.
alys gali numatyti sutartyje, kas utikrins prievol. Esant utikrinimui susiklosto ne viena, o pagrindin ir
kelios alutins prievols, kurios stimuliuoja vykdyti prievol. Jei skolininkas prievols nevykdys, kreditorius
gaus tam tikr satisfakcij (atlyginim pinigais, vykdym i kito asmens).
1) Prievoli utikrinimo bdai, pagal tai, kas juos nustato, skirstomi ris:
statyme numatyti prievoli vykdymo utikrinimo bdai. ie bdai numatyti CK.
6.70 straipsnis. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai
1. Prievoli vykdymas gali bti utikrinamas pagal sutart arba statymus 1) netesybomis, 2) keitimu
(hipoteka), 3) laidavimu, 4) garantija, 5) rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bdais. Su keitimu
(hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja io kodekso ketvirtosios knygos normos.
2. Gali bti utikrinamas tiek esam, tiek ir bsim prievoli vykdymas.
Sutartyje numatyti prievoli vykdymo utikrinimo bdai. alys gali susitarti dl vairi slyg (pvz.
pirkjas taps daikto savininku tik tada, kai sumoks vis preks kain). Fakultatyvios prievols
nustatymas: nustatoma kita prievol, jei pagrindiniu bdu prievols vykdyti negalima. Gali bti
nustatomos tam tikros slygos, kuomet vykus tam tikrai slygai, skolininkas turs atlikti tam tikrus
veiksmus. alys yra laisvos sukurti tokius utikrinimo bdus, kurie joms atrodo priimtiniausi.
2) Priklausomai nuo to, ar kreditorius pagal prievols utikrinim gyj nauj prievolin teis ar daiktin teis,
utikrinimo bdai skirstomi :
Daiktinius prievols utikrinimo bdus. Tai tokie, kuri pagrindu kreditorius gyja daiktin teis.
Kadangi ie bdai yra daiktiniai ir prievoli j nereglamentuoja. Tai hipoteka, keitimas, daikto
sulaikymas.
Prievolinius prievols utikrinimo bdus. Yra tokie, kuomet kreditorius gyja nauj reikalavimo teis,
kuri yra alutin (iimtis daroma tik garantijos atveju). ie bdai yra netesybos, laidavimas, garantija,
rankpinigiai.
3) Priklausomai nuo to, ar prievols utikrinimo bdas yra susijs su skolininku ar su treiuoju asmeniu, jie
skirstomi:
Susijusius su skolininku. Pvz. netesybos, rankpinigiai, skolininko daikto keitimas.
Susijusius su treiuoju asmeniu. Treiasis asmuo tampa skolininku ir kreditorius gyja reikalavimo teis
iam asmeniui, pvz. garantija, laidavimas, keitimas, kai turt keiia treiasis asmuo.
4) Ar utikrinimo bdas yra susijs su iankstiniu turto mass iskyrimu ar nesusijs:
Utikrinimo bdai, susij su iankstiniu turto mass iskyrimu. Kai kreditorius ino, kad tam tikra
pinig suma ar daiktas bus naudojamas gauti prievols vykdymui, tais atvejais, kai prievol nebus
vykdoma. Pvz. keitimas, kai konkretus daiktas iskiriamas i turto mass ir juo utikrinama prievol.
Utikrinimo bdai, nesusij su iankstiniu turto mass iskyrimu. iuo atveju kreditorius nukreips savo
reikalavim bendr skolininko turto mas.
Utikrinimo bdams bdingi poymiai:
17
Utikrinimas taikomas yra tik tada, kai paeidiama prievol.
Taikant prievols utikrinimo priemones skolininkas patiria papildomus neigiamus padarinius,

skolininkui tenka didesn nata.
Absoliuti dauguma vykdymo utikrinimo priemoni yra akcesorinio pobdio. ios priemons galioja
tik tol, kol galioja pagrindin prievol (netaikoma garantijai, ji laikoma savarankika prievole).
Prievols turi savyb sekti pagal pagrindin prievol. Perleidus reikalavimo teis kartu pereina ir visos
prievols utikrinimo priemons.
1. *etesybos
Netesybas suprantame kaip pinig sum, kuri skolininkas turi sumokti kreditoriui u tai, kad jis nevykdo
prievols ar vykdo j netinkamai. Bdingi poymiai:
Netesybos tai pinig suma, alutin akcesorin pinigin prievol.
Netesybos atlieka dvejop funkcij: jos nra vien tik prievols utikrinimo bdas, tai kartu ir sutartins
atsakomybs forma.
Netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuri net nereikia rodinti. Kreditorius
negali reikalauti priteisti ir netesyb, ir nuostoli.
Netesybas gali nustatyti statymas arba sutartis (taiau dl to alys turi susitarti ratu), jas gali nustatyti
ir teismas.
Netesyb rys (skirstymas grindiamas prievols apskaiiavimo principu ir prievols paeidimu):
Bauda. Paprastai nustatoma u nepinigins prievols paeidim tvirta suma.
Delspinigiai. Nustatoma piniginms prievolms u kiekvien paeidimo dien.
Kreditorius negali reikalauti ir netesyb, ir prievols vykdymo natra. Iimtis nustatyta

6.365 straipsnis. Pardavjo atsakomyb ir prievols vykdymas natra
Jeigu pardavjas nevykdo savo prievols pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart, tai nuostoli atlyginimas ar
netesyb sumokjimas neatleidia pardavjo nuo prievols vykdymo natra.
Daniausiai netesybos nustatomos sutartyje. Danai kreditorius yra ekonomikai stipresnis u skolinink ir gali
jam primesti savo vali. Netesyb dydio kontrol btina tam, kad bt ilaikyta pusiausvyra tarp ali. Jei
netesybos yra aikiai per didels, teismas turi teis jas mainti ex officio. Teismai (bent piniginse prievolse)
yra link mainti iki rinkoje egzistuojani metini palkan normos. Tas pats galioja ir baudai. Per didels
baudos iiekojimas reikia, kad kreditorius nepagrstai praturtja. iandien didiausia priteista bauda yra 300
tkst. Lt.
2. Laidavimas
Laidavimu vadiname konsensualin sutart, kurios viena alis (laiduotojas) sipareigoja skolininkui atsakyti u
visos ar dalies prievols vykdym. iuo atveju turime ymiai sudtingesn prievolini santyki struktr kai
egzistuoja 2 skolininkai (skolininkas ir laiduotojas, kuris vykdo prievol jei jos nevydo skolininkas).
Laiduotojas gyja regreso teis skolinink. Laidavimo poymiai:
Juo galime utikrinti beveik bet kuri prievol tiek esam, tiek bsim.
Laidavimo sutarties pagrindu atsiranda akcesorin papildoma prievol tarp kreditoriaus ir laiduotojo. Jei
negalioja pagrindin prievol, negalioja ir laidavimas.
Laidavimas gali atsirasti vairiais pagrindais: sutart gali sudaryti skolininkas ir laiduotojas arba visi trys.
Laidavimas gali atsirasti laidavimo sutartimi, statymo pagrindu, o iimtiniais atvejais teismo
sprendimu.
Laidavimo sutartis turi bti sudaroma ratu, nesilaikant io reikalavimo laidavimas negalios.
Laidavimo sutartyje turi bti tam tikros, minimalios slygos: vardytas kreditorius, laiduotojas,
laiduotojo pareigos apimtis.
18
Laiduotoju gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, jei kreditoriui tas asmuo yra tinkamas. Todl
danai laiduotojais bna juridiniais asmenys. Kai kurie asmenys negali bti laiduotojais, nes tai
prietaraut j veiklos tikslams (pvz. vieieji juridiniai asmenys).
6.81 straipsnis. Laiduotojo atsakomyb
1. Kai prievol nevykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarij prievol turintys
bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
2. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (u palkan sumokjim, u nuostoli atlyginim, u netesyb
sumokjim), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
3. Bendrai laidav asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
Jei yra keli laiduotojai, jie atsako solidariai. Pareikus iekin laiduotojui, skolininkas taip pat turi bti
patrauktas byl. Kartu su laidavimu gali bti taikomi ir kiti prievols utikrinimo bdai (pvz. laiduotojo
prievols vykdymas dar gali bti utikrintas). Kreditorius laiduotoj gali kreiptis sujus terminui, nereikia
laukti, kol byla pasieks teism. Jei pagrindin prievol leidia, laiduotojas gali vykdyti prievol nelaukdamas,
kol skolininkas j paeis, nes laiduotojas atsako kaip ir skolininkas, t.y. atsako u prievols nevykdymo
teisinius padarinius.
Kreditoriaus pareiga yra iduoti pakvitavim, kai prievol vykdoma laiduotojo. is pakvitavimas reikalingas
tam, kad laiduotojas galt vykdyti regreso teis skolininko turt. Kreditorius turi praneti laiduotojui, jei
keiiamos pagrindins prievols slygos. Jei laiduotojas vykdo prievol, bet skolininkui yra nepranea apie
vykdym ir skolininkas pradeda vykdyti prievol, gali bti reikiamas iekinys dl nepagrsto praturtjimo.
Jei buvo atlygintinas laidavimas, laiduotojas turi teis reikalauti prievols atlyginimo. Kai kreditorius gyja
regreso teis, i pereis laiduotojui. Jei skolininkas vykdo prievol, jis privalo apie tai praneti laiduotojui. Jei
laiduotojui nepraneama ir jis vykdo prievol, is turs teis reikalauti i skolininko t sum, kuri sumokta
kreditoriui. Laidavimo pasibaigimas:
Laidavimas baigiasi, kai pasibaigia prievol. Pagrindin prievol gali pasibaigti tinkamu vykdymu ar
kitais pagrindais.
Laidavimas gali pasibaigti, jei kreditorius atsisako savo prioritetins teiss utikrinti prievol.
Laidavimas yra asmeninio pobdio prievols utikrinimo bdas, taigi juriniam asmeniui laiduotojui
pasibaigus, baigiasi ir laidavimas. Mirus laiduotojui fiziniam asmeniui laidavimas taip pat baigsis. Jei
skolininkas ir laiduotojas sutaps, laidavimas baigsis (pvz. laiduotojas yra vienintelis mirusio skolininko
pdinis).
Laidavimas gali pasibaigti, jei i esms pasikeiia pagrindins prievols slygos. Todl apie
pasikeitusias slygas btina praneti.
Laidavimas yra visais atvejais susijs su laiduotojo pasitikjimu skolininku. Jei skolininkas pasikeiia
(perkeliama skola), laidavimas pasibaigia. Jei laiduotojas sutinka laiduoti u pasikeitus skolinink,
laidavimas ilieka.
Laidavimo pasibaigimas priklauso nuo to, ar laidavimas yra terminuotas ar ne. Jei laidavimas
terminuotas ir kreditorius pasibaigus laidavimo sutartyje nustatytam terminui, per 3 mn. (is terminas
yra naikinamasis) nepareikia laiduotojui iekinio, laidavimas pasibaigia. Jei terminuotu laidavimu
utikrinta bsima prievol, laidavimas pasibaigs, jei iki termino pabaigos prievol neatsirado.
Neterminuoto laidavimo atveju, laidavimas pasibaigs, jei kreditorius laiduotojui per 2 m. nepareik
iekinio, bsimos prievols atveju, jei per 3 m. nuo laidavimo nustatymo, prievol neatsirado.
3. Garantija
Garantij suprantame kai savarankik ir nepriklausom prievol, pagal kuri garantas sipareigoja sumokti
tam tikr pinig sum, jei skolininkas nevykdys prievols. Garantijos poymiai:
Garantija nra akcesorin prievol pagrindins prievols atvilgiu, ji yra nepriklausoma ir neturi ryio su
pagrindine prievole.
Garantija yra abstrakti prievol (laidavimas kauzalin).
Garanto pareiga visais atvejais ribojama sutartyje nustatyta suma apibrtos jos atsakomybs ribos.
19
Laidavimo atveju laiduotojo pareig sudaro sipareigojimas vykdyti pagrindin prievol, garantijos
atveju, garanto pareig sudaro sipareigojimas sumokti tam tikr pinig sum.
Garanto atsakomyb yra subsidiari (skolininko nereikia traukti byl).
Laiduotoju gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o garantijos atveju, garantais bna finansins
institucijos bankai ir draudimo kompanijos. Tai paaikinama tuo, kad prievol yra pinigin ir reikia
tam tikr finansini pajgum.
6.93 straipsnis. Banko garantija
1. Banko garantija bankas ar kita kredito staiga (garantas) ratu sipareigoja sumokti skolininko
kreditoriui nustatyt pinig sum pagal kreditoriaus reikalavim.
2. U garantijos suteikim skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje sutartyje nustatyt
atlyginim.
3. Banko garantija sigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita.
4. Kreditoriaus reikalavimas vykdyti sutart bankui turi bti pateiktas ratu ir prie jo pridti visi
reikalingi dokumentai. Reikalavime turi bti nurodyta, kaip skolininkas paeid garantija utikrint pagrindin
prievol.
Laidavimas paprastai yra neatlygintinas, o garantija yra atlygintina.

Garantijai taikoma neataukiamumo taisykl: ji pasibaigia tik iimtiniais atvejais.
Laiduotojas vykds u skolinink prievol gyja regreso teis. Garantijos atveju galioja prieinga
taisykl garantas regreso teiss skolinink negyja (nes garantija yra neatlygintina).
Garantija yra terminuota, laidavimas gali bti ir terminuotas, ir neterminuotas.
Garantijos pasibaigimo pagrindai:
6.96 straipsnis. Banko garantijos pabaiga
1. Banko garantija baigiasi, kai:
1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodyt sum;
2) sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas;
3) kreditorius atsisako savo teisi pagal garantij ir grina j bankui arba ratu apie atsisakym pranea bankui.
2. Bankas, suinojs, kad garantija baigsi, privalo tuoj pat apie tai praneti skolininkui.
Kreditorius, kurio reikalavimas utikrintas banko garantija neturi teiss perleisti garantijos. Praktikoje inomos
dar kelios garantijos nustatymo rys:
utikrinimas, kad prievol bus vykdyta laiku, jis nustatoma usakovo, pardavjo interesais, iuo atveju
garantijos dydis tam tikra preki ar kt. dalis;
garantija, sudaroma konkurso bdu, konkurso organizatorius reikalauja i konkurse dalyvaujani

asmen pateikti garantijas, jei asmuo pripaintas konkurso laimtoju atsisakys sudaryti sutart,
garantijos suma siejama su konkurso dokumentuose nurodytos sumos procentu;
avanso grinimo garantija, taikoma tais atvejais, kai atsiskaitoma avansiniais mokjimais (visa ar dalis
sumos sumokama avansu), tam, kad bt utikrintas avanso sugrinimas, alis turi sipareigoti, jei ji
nepateiks preki, tam tikr sum turs sumokti garantas;
bylinjimosi ilaid garantija, taikoma civiliniame procese, kai iekin inicijuoja usienio juridinis
asmuo; iekovas usienietis turi pateikti galim ilaid padengimo garantij.
Garantija taikoma vieojoje teisje (muit teisje). Muitins garantija yra tokia, kuri privaloma pateikti
muitinei, jei tam tikri mokesiai nebt sumokti, tada muitin galt reikalauti tos sumos i garanto. Taip pat
taikoma laikin apsaugos priemoni garantija, reikalaujama, kad iekovas pateikt galim bsim nuostoli
atlyginimo garantij. Garantijos forma daniausiai yra garantinis ratas, kur vienaalikai iduoda garantas.
Jame yra tam tikri btinieji rekvizitai. Valstybei suteikiama galimyb iduoti garant, kai prievol susijusi su
valstybs institucijomis.
4. Rankpinigiai
Tai pinig suma, kuri atlieka 4 funkcijas:
20
Mokjimo tai dalis prievol vykdymo;

rodymo tuo paiu patvirtinama, kad egzistuoja prievoliniai santykiai, nes rankpinigi sutarties forma
visuomet ratika;
Rankpinigiai atlieka prievols vykdymo utikrinimo funkcij, jei alis, kuri nevykdo sutarties, mokjo
rankpinigius, tai ji juos praranda;
Atsakomybs funkcij jei alis, kuri gavo rankpinigius, nevykdo sutarties, ji turi sumokti dvigubus
rankpinigius.
Rankpinigiai negali bti naudojami kaip prievols utikrinimo bdas preliminariojoje sutartyje, nes ji yra
organizacin ir nesukuria mokjimo. Taip pat rankpinigi sutartis negali bti sudaroma notarini sutari
atveju.
Prievoli pasikeitimas
1. Prievoli pasikeitimo samprata
Prievols pasikeitimu yra suprantama tokia situacija, kai prievol po jos atsiradimo dl vienoki ar kitoki
prieasi keiia vien i savo element, taiau toks keitimas nereikia prievols pasibaigimo. Daniausiai
prievols pasikeitimas pasireikia vienos i ali pasikeitimu (keiiasi kreditorius ar skolininkas). Galimos
situacijos, kai keiiantis prievolei is pasikeitimas yra esminis, ir prievol pasibaigia. Prievols pasikeitimas
gali pasireikti kai kuri prievols slyg pasikeitimu (termino, kainos ir kt.).
Pasikeitimo pagrindai. Prievol gali keistis dl tam tikr juridini fakt tiek dl veiksm, tiek dl vyki.
Prievols pasikeitimo pagrindu gali bti tiek nuo ali priklausantys, tiek ir nepriklausantys faktai. Prievols
pasikeitimo pagrindas gali bti numatytas statyme, jei prievol sutartin sutartyje. Bendras principas tam
tikras prievols slygas gali keisti tik tam tikra prievols alis.
2. Asmen pasikeitimas prievolje
Tai tokia situacija, kai i galiojanio prievolinio teisinio santykio pasitraukia viena alis ir santyk stoja kitas
asmuo. Tai reikia skirti nuo panai situacij, kai u skolinink prievol vykdo treiasis asmuo. Tokiu atveju
u netinkam prievols vykdym atsakingas skolininkas. Teiss gali bti perimamos:
Singuliaraus reikalavimo perleidimo atveju.
Universalaus teisi permimo atveju, kai vieno asmens visos teiss pereina kitam asmeniui.
Kai teiss ar pareigos perkeliamos kitam asmeniui teismo sprendimu.
Kai asmenys prievolje keiiasi statymo pagrindu.
Draudimo sutarties atveju: draudimo kompanijai atlyginus al (tai vadinama subrogacija).
Reikalavimo teiss perleidimas. Situacija, kai vien kreditori keiia kitas. Tai vadinama cesija. Reikalavimo
teis yra sudtin turto dalis, ji gali bti civilins teiss objektas. Reikalavimo teiss perleidim reglamentuoja
ir kiti statymai (pvz. eki ir vekseli perleidimas, faktoringo sutartis).
Cesijos principai. Skolininko sutikimas nereikalingas, iskyrus statymo ar sutarties nustatytas ilygas.
Skolininkui kreditoriaus asmuo neturi reikms, o kreditoriui skolininko asmuo turi didel reikm, nes
skolininkai gali skirtis savo mokumu. Kai prievol dvial, tas pats asmuo yra ir kreditorius, ir skolininkas,
kreditorius turs gauti skolininko pritarim. Tai, kad skolininko sutikimo nereikalaujama, nereikia, kad
skolininko nereikia apskritai informuoti. Tokiu atveju bt paeistas bendradarbiavimo principas, be to, reikia
praneti, kad pasikeit kreditorius, nes gali keistis ir kreditoriaus gyvenamoji vieta, banko sskaita ir kt. Taigi
skolininkas turi bti informuotas apie tai, kad turi bti perleista reikalavimo teis.
6.106 straipsnis. Prievols vykdymas pradiniam kreditoriui, kai skolininkui nepraneta apie reikalavimo
perleidim
1. Jeigu apie reikalavimo perleidim skolininkui nepraneta, laikoma, kad prievols vykdymas pradiniam
kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievols vykdymas vienam i paskesni
kreditori laikomas tinkamu.
2. Kai kyla ginas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teis atsisakyti mokti konkreiam kreditoriui ir
gali prievol vykdyti mokdamas sum notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait.
21
3. Jeigu skolininkas moka skol inodamas apie io straipsnio 2 dalyje nurodyt gin, t jis daro savo rizika.
Gali bti, kad alys sudarydamos sutart, joje numato draudim perleisti reikalavimo teis. Nepaisant to, jog
sutartyje numatytas toks draudimas, perleidimas galios.
6.907 straipsnis. Draudimo perleisti pinigin reikalavim negaliojimas
1. Piniginio reikalavimo perleidimas finansuotojui galioja ir tais atvejais, kai kliento ir skolininko sudaryta
sutartis t daryti draudia ar riboja.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl neatleidia kliento nuo prievoli ir atsakomybs skolininkui u
sutarties slygos, draudianios ar ribojanios reikalavimo perleidim, paeidim.
6.102 straipsnis. Atvejai, kuriais draudiama perleisti reikalavim
1. Draudiama perleisti tok reikalavim, kurio atvilgiu negalimas iiekojimas.
2. Draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui ar advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje
atlieka savo tarnybines pareigas.
3. Draudiama perleisti reikalavim, kuris neatsiejamai susijs su kreditoriaus asmeniu (reikalavim ilaikyti,
reikalavim atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo ir t. t.).
Drausti prievols perleidim gali ir pats prievols pobdis, pvz., jei prievol atsirado tam tikros licencijos
pagrindu. Jei bsima teis nra apibrta, jos irgi negalima perleisti. Apibrtas bsimas teises galima perleisti
(bsimus mokjimus pagal nuomos sutart).
Reikalavimo teiss perleidimo forma yra tokia pati, koks yra prievols atsiradimo pagrindas (jei sutartis
sudaryta notarine forma, ir perleista turi bti tvirtinant notaro). Reikalavimo teis tarp pradinio ir bsimo
kreditoriaus reikalavimo teis nuo sutarties sudarymo momento. Prie skolinink ar treiuosius asmenis fakt
galima panaudoti tik po to, kai jie apie tai suino. Reikalavimo teiss perleidimas neturi reikms skolininko
ateiiai. Teisi perleidjas negali perleisti daugiau teisi nei pats turi. Taigi skolininkas turi teis prie naujj
kreditori panaudoti visus gynybos bdus, kuriuos galjo naudoti prie ankstesnj kreditori.
Reikalavimo teis gali bti perleista atlygintinai ar neatlygintinai. Atlygintinumas ar neatlygintinumas turi
reikms kreditoriaus ir skolininko santykiams. Pradinis kreditorius neatsako u tai, kad skolininkas nevykdo
prievols kitam kreditoriui. Jei perleidiama negaliojanti reikalavimo teis ar tokia teis, kurios kreditorius
neturi, tuomet kreditorius bus nesiningas ir turs atsakyti. Jeigu reikalavimo teis buvo perleista atlygintinai,
tokiu atveju, yra nustatoma pradinio kreditoriaus atsakomyb u perleidimo metu buvus skolininko nemokum.
6.105 straipsnis. Perleidusio reikalavim kreditoriaus atsakomyb
1. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u iam perduoto reikalavimo negaliojim, bet neatsako u tai,
kad skolininkas io reikalavimo nevykdo, iskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui u
skolinink.
2. Jeigu reikalavimo teis perleidiama neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teis perleids kreditorius
patvirtina, jog reikalavimo teis egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal
statym), iskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius gyja reikalavimo teis savo rizika arba reikalavimo teiss perleidimo
metu inojo arba turjo inoti apie neapibrt reikalavimo teiss pobd.
3. Jeigu reikalavimo teis perleidiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik u perleidimo metu buvus
skolininko nemokum ir tik tiek, kokio dydio sum gavo u perleidim.
Skolos perklimas. Kreditorius gali ireikti iankstin sutikim, kuris gali bti nurodytas kreditoriaus ir
skolininko sudarytoje sutartyje. Taiau tai rizikinga ir paprastai toks sutikimas nra taikomas. Paprastai norint
perkelti skol praoma kreditoriaus sutikimo, jei is sutinka, skola perkeliama, jei ne, net ir perkelta skola
teisini padarini neturi. Gali bti nustatytas draudimas perkelti skol: sutartyje, statyme, slypti prievols
esmje (pvz. medicinins, advokato ir kt. paslaugos). Skolos negalima perkelti, jei prievol susijusi su
licencijos turjimu. Skola perkeliama sudarant raytin skolos perklimo sutart. Perklus skol vis skolininko
pareigos ir teiss pereina kitam skolininkui. Paskesnis skolininkas gali remtis visomis teismis kaip ir
ankstesnis, galioja ir visos alutins prievols. Taiau, jei alutins prievols susijusios su treiaisiais
asmenimis, alutin prievol galioja tik treiajam asmeniui sutikus. 3k-3-327/07
Prievoli pabaiga
1. Prievoli pabaigos samprata
22
Prievol, kaip teisinis santykis, yra dinamikas reikinys. Prievols pasibaigimas yra teisini pani inykimas.
Prievols pasibaigimas reikia, jog inyksta ne tik teisinis santykis, siejs kreditori ir skolinink, bet ir ali
pareigos. Idealus variantas yra prievols pasibaigimas, kai pasiekti tikslai, kuri siek alys, taiau prievol gali
baigtis ir tada, kai tik vienos alies tikslas pasiektas. Prievols gali pasibaigti visikai arba tik tam tikra dalimi.
Kaip ir prievoli, taip ir j pabaigos pagrindus numato tam tikri altiniai (statymai ir CK). Ne visi prievols
pasibaigimo pagrindai yra ivardyti, pvz. prievol baigiasi, kai negaliojaniu pripastamas prievols
pasibaigimo pagrindas. Prievol gali pasibaigti teismo sprendimu bei kt. pagrindais. Prievols pasibaigimo
pagrindus gali numatyti alys, jei prievol sutartin. Prievols pasibaigimo pagrindu laikome juridin fakt ar
kelis faktus, kurie gali bti labai vairs:
Jie gali priklausyti nuo ali valios (valiniai ali veiksmai). Pvz. vienaaliai ali veiksmai (skaitymas),
novacija ir kt.

Tokie vykiai, kurie nuo ali valios nepriklauso mirtis, juridinio asmens likvidavimas.
Objektyviai nra prasms prievolei egzistuoti, pvz. force majeure.
Tie juridiniai faktai, dl kuri prievol pasibaigia, turi bti tinkamai forminti. Nes galimi ginai dl
ali.
2. Atskiri prievoli pasibaigimo pagrindai

Prievols vykdymas. iuo atveju laikoma, kad ali tikslai pasiekti, gyvendintas ali interesas. vykdymo
prievol baigiasi tik tada, kai vykdymas yra tinkamas. Jei vykdymas nebuvo tinkamas, toje dalyje, kur
buvo netinkamas vykdymas prievol nesibaigs ir atsiras alutini prievoli (alos atlyginimas). Jei prievol
pasibaigia, baigiasi ir visos alutins prievols. Svarbu pasibaigim tinkamai forminti, nes vykdius
prievol, keiiasi vykdymo nata. Jei nra rodymo, kad prievol nra vykdyta, vykdymo fakt rodinja
skolininkas, prieingu atveju, kreditorius.
Naikinamasis terminas. Reikia nustatyti, kad prievol buvo terminuota ir terminas naikinamasis. ali
susitarimu gali bti nustatyta, kad prievol pasibaigia. Jeigu ir toliau yra vykdoma sutartis, pvz., nuomos
santykiuose, jau pasibaigus nuomai nuomininkas vis dar gyvena ir moka nuom, o nuomotojas priima i
nuom, tai laikoma prievols pratsimu konkliudentiniais veiksmais. Tokiu atveju nuoma tampa
neapibrta.
ali susitarimas. alys gali susitarti ir panaikinti tarp j egzistuojani prievol. alys nra laisvos
nustatydamos slygas, negalima keisti t prievoli pasibaigimo, kurios yra nustatytos statymu. alys
susitarimu panaikindamos prievol negali paeisti treij ali interes. Jei toks susitarimas vis tik
vykdomas, galima j ginyti pareikiant Pauliano ar kitok iekin.
Objektyvus negaljimas vykdyti prievols. Pvz. force majeure atveju. Bet prievol turi bti vykdoma, jei
jos vykdymas pasunkja.
Atleidimas nuo prievols vykdymo. is pagrindas paaikinamas asmens autonomijos principu. Kreditorius
gali dl vien ar kit prieasi atleisti skolinink nuo prievols vykdymo, ios prieastys nra svarbios.
Panaiai kaip ir ali susitarimo atveju, kreditoriaus teis nra absoliuti. Negalimas atleidimas nuo
prievols, kai tai draudia statymas ar tai paeidia treij asmen interesus. Tretieji asmenys gali reikti
netiesiogin iekin. Laikoma, kad atleidimas nuo prievols vykdymo yra tik tais atvejais, kai jis yra aikiai
ireiktas, nebent i konkliudentini veiksm galima nusprsti, kad atleidiama nuo prievols (pvz. jei
kreditorius atiduoda skolininkui skolos dokument). Atleidimas nuo prievols vykdymo gali bti visikas
arba dalinis (kai skolininkui grinus dal prievols kreditorius nuo kitos atleidia). Atleidimas nuo
prievols vykdymo, sutari atvilgiu, yra laikomas dovanojimu. Skolininkas taip pat turt ireikti savo
vali, ar jis sutinka su prievols vykdymu ar ne. Jei prievol yra dvial, tai, kad kreditorius pareikia, kad
atleidia skolinink nuo vykdymo, prievol ilieka toje dalyje, kur kreditorius yra skolininkas.
Sutapimas. Tai situacija, kai nelieka dviej prievols ali. Sutapimas vyksta mirus fiziniam asmeniui arba
kai du juridiniai asmenys yra reorganizuojami. Pirmuoju atveju, prievol iliks tarp kit pdini. Kai
sutapimo pagrindas inyksta, pvz. reorganizavus juridinius asmenis ir reorganizacija pripastama
negaliojania, iuo atveju saugomos sining treij asmen teiss ir interesai, t.y. jiems prievol
neatsinaujins.
23
Kai pasibaigia viena i prievols ali: mirtis ar likvidavimas. Vienos i ali pasibaigimas nra
reikmingas, jei prievol ne asmenin. Kartais nustatyti fakt yra pakankamai sunku. Tam tikros turtins
teiss nra paveldimos, jei jos asmenins. Jei alis yra juridinis asmuo, prievol baigiasi, kai jis
iregistruojamas i juridini asmen registro. Juridiniai asmenys klasifikuojami ribotos ir neribotos
civilins atsakomybs. Neribotos atsakomybs juridiniai asmenys nepasibaigia (pvz. I savininkas atsako u
pasekmes). Kai keliama bankroto byla, savininkas neatsako. Kai juridinio asmens dalyviams taikoma
subsidiari atsakomyb, jei dalyviai buvo nesiningi ir dl to juridinis asmuo negali vykdyti prievols. Tas
pats principas taikomas, jei juridinis asmuo negali vykdyti savo prievoli dl neteist vadovo veiksm.
skaitymas. Tai toks prievols pasibaigimo bdas, kuris taikomas ne visais atvejais.

Dl skaitymo gali susitarti alys.

skaitym gali nustatyti teismas.
Vienaalis skaitymas (skaitym taiko viena prievols alis). Svarbu, kad nebt vienaalio
draudimo. Vienaalis skaitymas atliekamas laisva forma vienos alies pareikimu. Jei prieinga alis
mano, kad skaitymu pasinaudota nepagrstai, galima ginyti (3k-3-539/07).
Slygos:

Turi bti prieprieinis reikalavimas.

Prieprieiniai reikalavimai turi bti vienariai (pvz. abu piniginiai).
Abu reikalavimai turi bti vykdytini. Prievol turi bti egzistuojanti.
Abi prievols turi bti galiojanios.
Vienaalis skaitymas yra galimas, jei reikalavimai apibrti.
skaitymas turi bti beslyginis.
6.134 straipsnis. skaitymo draudimas
1. Draudiama skaityti:
1) reikalavimus, kurie ginijami teisme;
2) reikalavimus, atsiradusius i sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos;
3) reikalavimus, kuri vykdymas susijs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;
4) dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti al;
5) reikalavimus valstybei, taiau valstyb turi teis taikyti skaitym;
6) kai prievols dalykas yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo;
7) statym numatytus kitokius reikalavimus.
2. Skolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo tyiniais veiksmais padaryt al.
Draudimus nustato ir kiti st. pvz. Restruktrizavimo st. Taip pat kiti statymai gali skaitym leisti.
Bankroto atveju skaitymas gali bti draudiamas (pagal CK), taiau Bankroto statymas to nenurodo.
Sprag upild teismai aikindami, kad bankroto bylos atveju negalima taikyti skaitymo.
Novacija. Tai ali susitarimas vien prievol pakeisti kita, kurio pagrindu viena prievol pasibaigia, kita
atsiranda. Skirtumas nuo kit pasikeitimo pagrind yra tas, kad sukuriama nauja prievol. iuo atveju
santykiai tarp ali nepasibaigia. Novacija nra preziumuojama, yra reikalaujama, kad novacija bt aikiai
ireikta, jei tokio ireikimo nra, nra ir novacijos. Reikia, kad bt naujai susiklosiusi prievol, o ne ta
pati modifikuota. Novacija ubaigia sen prievol ir sukuria nauj, vadinasi, su senja prievole pasibaigia ir
visos su ja susijusios teiss bei pareigos. Naujoji prievol yra prie tai galiojusios prievols panaikinimo
rezultatas. Naujos prievols galiojimas priklauso nuo pradins prievols galiojimo. Novacija grtamasis
procesas, nes jei negaliojo pradin prievol, tai naujoji taip pat negalios.
Sutartys
1. Sutari teiss principai
Siningumas;
Sutarties privalomumas;
ali bendradarbiavimas (kooperavimasis);
Konsensualizmas pakanka veiksni ali susitarimo;
24
ali lygiateisikumo principas;

Sutarties laisvs principas. Anksiau tvirtintas nebuvo, atsirado tik naujajame CK. Asmuo yra laisvas
pasirinkti savo elgesio variant. Sutarties laisv reikia:
Laisv sudaryti ar nesudaryti sutarties, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo tai sprendia pats. Jei
sutartis bus sudaryta nelaisva valia, ji negalios.
Negalimum priversti asmen sudaryti sutart, sutartis yra valios iraika, asmens negalima priversti
ireikti savo vali.
Sutarties ali laisv sudaryti sutart, nustatyti sutarties slygas. alys yra laisvos susitarti dl vis
tarpusavio santyki.
Laisv sudaryti atipikas sutartis (tokias, kuri CK ar kiti statymai nenustato).
N vienas principas ar laisv nra absoliuti ir veikia tik tiek, kiek yra nepaeidia kit teisi ar laisvi. Ribas
reikia nustatyti, nes ne visada turime reikal su lygiais partneriais. Be to, yra srii, kur kontrahento pasirinkti
negalima (pvz. Ryt ir Vakar skirstomieji tinklai). Monopolin padt turinti pus gali pradti diktuoti slygas
rinkos dalyviams. Taigi yra keli bdai isprsti problem: apriboti sutarties laisvs princip arba visk palikti
laukinei rinkai. Todl gali bti imperatyvia norma nustatyta sudaryti sutart. Pavyzdys gali bti vieoji
sutartis, kai dominuojani padt rinkoje uimantis subjektas turi teikti paslaugas visiems, t.y. su visais
sudaryti sutart.
Yra ribojama ir ali galimyb nustatyti sutarties turin. Bet kurioje sudarytoje sutartyje alys turi pareig veikti
siningai ir negali to paneigti. Taigi sutarties laisvs principas turi tam tikras ribas. Komercini sutari atveju
ribojimai yra maesni, taiau tai priklauso nuo sutarties ries ir pan.
2. Sutarties sudarymas
Klasikin sutari sudarymo schema yra kai alys apsikeiia pasilymais. Pasilymas vadinamas oferta, o tas,
kuris pasilo sutart vadinamas oferentu. Ofertai keliami reikalavimai:
1) Pasilymas turi bti pakankamai apibrtas. Tai paprastai fakto klausimas, taiau sutariama, kad turi
bti esmins sutarties slygos. Pvz. pirkimo-pardavimo sutartyje turi bti apibdintas daiktas ir nurodyta
sutarties kaina.
2) Pasilymas turi bti suformuluotas taip, kad adresatas turi suprasti, jog tai rimtas ketinimas sudaryti
sutart ir sutartis bus sudaryta, jei pasilymas bus priimtas.
Ofertos rys:
Pagal tai, kam skirta:

Individuali adresuojama konkreiam asmen ratui.

Viea neapibrtam asmen ratui.
Pagal tai, ar pateiks asmuo pasilym gali j ataukti skiriama:

Ataukiama oferta galioja tol, kol nepasiek akceptanto.

Neataukiama oferta.
Pagal galiojimo laik skiriama:

Terminuota tokia, kuri galioja iki tam tikros datos, arba tai galima nuspti iki sutarties sudarymo
slyg.
Neterminuota galioja, kol yra akceptuojama.
Sutartis sudaroma, kai alys apsikeiia oferta ir akceptu. Akceptui keliami reikalavimai:
1) Akceptas turi bti beslyginis. Jei bus daromos tam tikros ilygos, atsakymas nebus laikomas akceptu.
Taiau toks atsakymas bus laikomas prieine oferta sutartimi, kurioje nustatytos kitokios slygos.
2) Akceptas turi bti pateiktas per nustatyt termin arba proting termin.
25
3) Akceptavimo forma taip pat svarbi akceptuoti reikia aktyviais veiksmais. Tyljimas nra laikomas
tinkama akceptavimo forma ir gali bti laikoma akceptu tik iimtiniais atvejais (pvz. sutartis jau buvo
sudaryta prie tai ir susiklost tam tikra praktika).
Akcept taip pat galima ataukti, taiau, kaip ir ofertos atveju, informacija apie akcepto ataukim turi pasiekti
oferent anksiau nei pats akceptas. Pavluoto akcepto atveju, sutartis laikoma sudaryta, nebent oferentas i
karto neinformuoja akceptanto.
Tikrovje viskas vyksta ymiai paprasiau arba ymiai sudtingiau (pvz. preki idstymas parduotuvs
lentynose ir deryb procesas). Situacij komplikuoja iuolaikini komunikacij priemoni atsiradimas. Dabar
sutartys nebra sudaromos akis ak arba laikais.
Emisijos taisykl sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai akceptantas isiunia akcept. Remisijos
taisykl sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akcept, t.y. akceptas patenka
oferento kontrol (pvz. dokumento pristatytas juridinio asmens patalpas). Pastaroji taisykl taikoma ir
Lietuvoje. Sutarties sudarymo vieta svarbi dl taikytinos teiss, tai aktualu, kai sudaromi tarptautiniai sandoriai.
Sutartis laikoma sudaryta oferento gyvenamojoje ar verslo vietoje, jei statymai nenumato ko kita.
3. Sutarties sudarymo turinys
Sutarties sudarymo slyg visuma. Vienas i sutarties laisvs principo aspekt yra nustatyti sutarties slygas,
taigi sutarties turinys yra ali valios ireikimas. Jei tarp sutarties slyg yra spraga, ji upildoma statymo
normomis. Taip pat sutartys papildomos praktika, kas atliekama realiai. Sutarties slygas yra priimta skirstyti
tam tikras ris:
1) Sutarties slygos gali bti aikiai nurodytos. Tai tokios slygos, kurios yra aikiai ireiktos ir dl kuri
nekyla neaikum.
2) Slygos yra numanomos. Tai tokios slygos, kurios nra nei uraytos, nei pasakytos odiu, taiau jos
vis tiek yra sutarties slygos. Tokiu atveju, reikia surasti altin, kuris iaikint ias slygas. Vis
pirma, tai imperatyvios ar dispozityvios statymo normos. Danai alys i slyg net nerao sutartis.
alys neaptaria kai kuri sutarties slyg, nes egzistuoja dispozityvi statymo norma, kuri joms tinka.
Tai palengvinimas alims, nes nereikia perrainti statymo norm, kurios joms priimtinos. Numanomos
sutarties slygos iifruojamos i paproi (pvz. jrini paproi). Numanomas sutarties slygas galima
iifruoti analizuojant susiklosiusi tarp ali praktik.
Slygos skiriamos :
Esmines. Tokios, dl kuri alys turi susitarti, pasiekti valios konsensus. statymas gali nustatyti, kokios
sutarties slygos yra esmins. Jei nebus susitarta dl esmini slyg, negalima laikyti, kad sutartis bus
sudaryta. Viena esmini slyg sutarties dalykas. Kitas esmines sutarties slygas gali lemti sutarties
pobdis, prigimtis. alys gali susitarti (ali valia), kokios slygos yra esmins (pvz. sutartis nebus
sudaryta, kol nebus susitarta dl utikrinimo).
Neesmines. Sutartis bus laikoma galiojania net jei alys dl i slyg nra susitarusios. Neesmins
slygos skiriamos :
prastines tai tokios slygos, kurios tokio pobdio sutartyse visada numatytos.
Atsitiktins tokios slygos, kurios nra bdingos tokio pobdio sutartims ir tarp sutarties slyg
atsiranda dl to, kad alys dl i slyg susitar (pvz. gin sprendimas arbitrae ar netesyb
numatymas).
Atskiroms sutarties slygoms gali bti nustatytos specialios taisykls (pvz. arbitrae negalima sprsti i
vartojimo santyki kylani gin). Jei alys tiksliai nesugeba suformuluoti sutarties slyg, kils problem
vykdant sutart. Toki pavyzdi teism praktikoje yra labai daug, pvz. 3k-3-30/06; 3k-3-37/06; 3k-3-139/06;
3k-3-679/05.
4. Sutari aikinimas
Sutarties aikinimas yra ne kas kita, kaip vienos ar kitos slygos prasms atskleidimas. Sutari aikinimo
prieastys yra kalbos ypatumai (odi daugiareikmikumas), sutarties spragos, mogus ne visada sugeba
26
tiksliai ireikti mintis. Vidiniai sutarties teksto prietaravimai ar slyg pasikeitimas taip pat yra sutari
aikinimo prieastys. Todl aikinimas yra labai svarbus sutari teiss institutas. Senasis CK buvo ypatingas
tuo, kad jame nebuvo n vienos normos, skirtos sutari aikinimui. Tik naujame CK atsirado specialus skyrius,
skirtas sutari aikinimui, kuriame nustatytos pagrindins sutari aikinimo taisykls.
Kai aikiname sutart kyla klausimas, kam suteikti pirmenyb: ali valiai ar teksto reikmei. Yra dvi teorijos,
viena j teigia, kad aikinti reikia sutarties tekst (pasitelkus odynus, aikinantis sutarties raid), ali deryb
dokumentus nekreipiama dmesio. Kita teorija teigia, kad reikia pasikliauti ali subjektyviais ketinimais, nes
sutartis turi bti ali valios iraika. CK tvirtinta antroji teorija, prioritetas suteikiamas subjektyviam metodui.
Taiau, jei ali ketinimai yra skirtingi, reikia pasikliauti sutarties tekstu.
Sistemikas sutarties aikinimas. Aikinant sutart, turi bti atsivelgta sutarties slyg ryius, j reikia aikinti
kompleksikai. Jei sutartis yra sudaryta prisijungimo bdu, pagal standartines slygas, sutartis turi bti
aikinama prisijungusios alies naudai.
Jei sutartis sudaryta keliomis kalbomis, galima i anksto numatyti, kuris sutarties variantas turi pirmenyb.
Kodeksas nustato tik pagrindines taisykles, taiau j yra ymiai daugiau. Pvz. jei sutartyje vartojami odiai
specialia reikme, jiems ir reikia suteikti speciali reikm. Reikia vadovautis tuo, kad kiekvienas sutartyje
pavartotas odis yra svarbus ir nra beprasmis. Jei yra kolizija tarp aikiai ireikt ir numanom slyg,
pirmenyb reikia teikti aikioms slygoms. 3k-7-517/02; 3k-3-421/06; 3k-3-424/04.
5. Sutarties taka tretiesiems asmenims
Kadangi sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas, alys gali numatyti savo teises ir pareigas. Taiau
jos negali primesti savo taisykli tretiesiems asmenims. io principo iimtys:
Sutarties udarumo principas yra netaikomas sutarties teisi permjams.
Reikalavimo teiss perleidimas ir skolos perklimas. Reikalavimo teis yra civilins apyvartos objektas.
Sutartis treiojo asmens naudai, t.y. sutartis sukuria teis treiajam asmeniui reikalauti sutarties
vykdymo i skolininko. Pvz. veimo sutartis arba draudimo sutartis.
Atvejai, kai sutartis sukuria vienai i ali pareig elgtis atidiai treij asmen atvilgiu (taikoma
neapibrtam asmen ratui).
Sudaryta sutartis gali suteikti treiajam asmeniui tiesiogin iekinio teis.
Kai sutartis sukuria daiktinei teisei bding bruo (pvz. sekimas, kai sudaroma nuomos sutartis). iuo
atveju sutartis bus privaloma asmeniui, kuris perims daikt ir jis taps tos sutarties alimi. 3k-3-223/05;
3k-7-175/03.
6. Sutari vykdymas
Sutari vykdymas reikia teisi ir pareig realizavim, numatyt sutartyje. Laikoma, kad kiekvienoje sutartyje
numatoma slyga nepasikeis, kai reiks sutart vykdyti. Taiau aplinkybs gali pasikeisti. Sutartis yra privaloma
ir turi bti vykdoma, nepriklausomai nuo to, kad aplinkybs keiiasi. Pasikeitimai nedaro sutarties negaliojania
ar automatikai neleidia jos nutraukti. Taiau jei ie pasikeitimai yra esminiai, sutari nepasikeitimo principo
negalima vykdyti be iimi. Taigi jei slygos pasikeiia suinteresuota alis gali kreiptis kit sutarties al ir
prayti pakeisti sutart arba j apskritai nutraukti. Tam, kad bt galima pasinaudoti ia galimybe, turi bti
kelios slygos:
Pasikeitusios aplinkybs turi bti esmins, pvz. infliacija (bet ji turi bti ymi), kainos pasikeitimas
(priklausomai nuo srities gali bti 15 20% arba net 50%).
Slygos turi ikilti jau po sutarties sudarymo.
Nukentjusi alis turi rodyti, kad i aplinkybi sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti.
alis negaljo i aplinkybi kontroliuoti: daryti joms tak, ukirsti keli ir kt.
Nukentjusioji alis nebuvo prisimusi toki aplinkybi vykimo rizikos.
27
Tokias aplinkybes reikia skirti nuo force majeure. Force majeure daro sutart nemanom vykdyti, iuo
pagrindu prievol pasibaigia. Kita vertus, aplinkybi pasikeitimas apsunkina sutarties gyvendinim, bet nedaro
jos gyvendinimo nemanomo. 3k-3-107/06; 3k-3-614/05.
7. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai
Sutari teisje galioja principas, kad jei manoma isaugoti sutart, reikia j isaugoti. Tai tvirtina sutarties
trkum paalinimo institut.
Sutarties nutraukimas. Bendra taisykl yra ta, kad sutartis sukuria prievolinius santykius, todl reikia utikrinti
j gyvendinim. Galima sutart nutraukti vienaalikai nesikreipiant teism kai tai tvirtinta sutartyje
(siningo nutraukimo procedra).
Kai sutartis paeidiama i esms, tokiu atveju kreditorius gali vienaalikai nutraukti sutart, kai skolininkai i
esms j paeidia. Tai reikia, kad kreditorius i sutarties negauna jokios naudos, todl gali j nutraukti.
8. Sutarties pasibaigimas
Sutartis gali pasibaigti ali sutarimu;
Nutraukus j vienaalikai;
Kai teismo nutartimi sutartis pripastama negaliojania;
Priklausomai nuo prievols pasibaigimo pagrindo ali prievols pasibaigia arba ilieka. Pvz. lieka prievol
imokti netesybas, atlyginti nuostolius ir kt.
Civilin atsakomyb
6.245 straipsnis. Civilins atsakomybs samprata ir rys
1. Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti
netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud,
delspinigius).
2. Civilin atsakomyb yra dviej ri: sutartin ir deliktin.
3. Sutartin civilin atsakomyb yra turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma
sutartis, kurios viena alis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo ar netesyb (sumokti baud, delspinigius), o kita alis
privalo atlyginti dl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius arba sumokti netesybas (baud,
delspinigius).
4. Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais,
iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais
santykiais.
5. Kreditorius iki pareikdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal statymus ar sutart atsako papildomai kartu su kitu
asmeniu (subsidiarioji atsakomyb), turi pagrindiniam skolininkui pareikti reikalavim dl nuostoli atlyginimo. Jeigu
pagrindinis skolininkas atsisak atlyginti nuostolius arba kreditorius per proting termin i skolininko negavo atsakymo
pareikt reikalavim, tai kreditorius gali pareikti reikalavim dl nuostoli atlyginimo subsidiariai atsakingam
skolininkui.
6. Kreditorius neturi teiss reikalauti atlyginti nuostolius i subsidiariai atsakingo skolininko, jeigu kreditorius savo
reikalavim gali patenkinti skaitydamas priepriein pagrindinio skolininko reikalavim. Subsidiariai atsakingas
skolininkas, prie atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai spti pagrindin skolinink. Jeigu subsidiariai
atsakingam skolininkui pareiktas iekinys dl nuostoli atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir pagrindin
skolinink. Prieingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teis pareikti
visus atsikirtimus, kuriuos jis bt turjs teis reikti kreditoriui.
Civilin atsakomyb reikia prievols egzistavimo fakt. Jei nra dviej asmen, turini atitinkam
reikalavimo teis ar pareig, negalime teigti, kad yra civilin atsakomyb. Pvz. alos padarymas sau nereikia
civilins atsakomybs (3k-3-636/07).
Taikant civilin atsakomyb patiriami neigiami turtiniai padariniai. Tuo civilin atsakomyb atskiriama nuo
kit civilini teisi gynimo bd. Civilin atsakomyb tai civilin sankcija. Daniausiai civilin atsakomyb
pasireikia turtine sankcija. U t pat paeidim gali bti taikomos kelios sankcijos, jei jos savo esme yra
28
skirtingos (pvz. baudiamoji ir civilin atsakomyb). Nevykdius prievols galima reikalauti j atlikti natr,
taiau, termino paeidimas utraukia civilin atsakomyb ir kreditorius gali reikalauti delspinigi.
Pagrindin civilins atsakomybs funkcija skiriasi nuo kit teisins atsakomybs ri. Ji skiriasi ne tiks savo
turtiniu poiriu, bet ir savo paskirtimi. Svarbu ne nubausti, o grinti kreditori toki padt, kurioje jis bt
buvs, jei skolininkas nebt paeids prievols vykdymo termino. Todl civilin atsakomyb galima taikyti
paraleliai kartu su kitomis atsakomybs rimis.
Svarbu atriboti civilin atsakomyb nuo kit civilins teiss institut.
Nepagrsto praturtjimo institutas, kai vienas asmuo gauna turtin naud kito sskaita, taiau jos
gavimas. iuo jei yra kit slyg, turi bti taikoma civilin atsakomyb, o ne nepagrstas praturtjimas.
is institutas yra subsidiaraus taikymo institutas (taikomas tada, kai negalima pritaikyti civilins
atsakomybs). 2008-01-08 Jucys v. Lietuva. Taikant civilin atsakomyb taikomas visiko alos
atlyginimo principas. Paprastai atlyginant al, ji nra atlyginama visikai, o tik tiek, kiek asmuo
praturtjo. Konfiskacija yra kriminalin bausm, kuri gali taikyti tik teismas.
Nuosavybs teiss gynimas. Kartais yra pamirtama, kad vindikacij ne visada galime pritaikyti (3k-3489/07). io iekinio negalime taikyti, kai valdymas prarandamas riniais poymiais apibrtus
daiktus.
1. Civilins atsakomybs funkcijos
Pagrindinis tikslas grinti nukentjusj t turtin padt, kurioje jis bt buvs, jei jo teiss nebt
paeistos. Tai vadinama kompensacija. Kadangi taikant civilin atsakomyb siekiama kompensuoti, o ne
nubausti, reikia tiksliai nurodyti padarytos alos dyd. Kiekvienu atveju reikia tiksliai isiaikinti, kokia ala
buvo padaryta, kad nebt priteista per daug ar per maai. Taigi reikia nurodyti alos fakt ir jos dyd pinigine
iraika. Taiau yra toki vertybi, kurios neturi pinigins iraikos arba ta vertyb yra labai specifin ir sunku
apskaiiuoti, kokia jos vert. Pvz. asmens orumas, privatus gyvenimas, sveikata, nesininga konkurencija,
neteistas naudojimasis preks enklu. Bet vis tiek privaloma priteisti kompensacij, bet tai paliekama teismo
diskrecijai. Kartais bna situacij, kai neaiku, kiek paeidimas truko (pvz. neteistas naudojimasis elektros
energija). Tokiais atvejais yra kuriamos alos pritaikymo metodikos. iais atvejais negalime teigti, kad civilins
atsakomybs kompensacija suveikia imtu procent.
Kompensacin funkcija nra vienintel:
Civilin atsakomyb atlieka prevencin funkcij pats institutas asmen baugina. Jei nebt civilins
atsakomybs instituto, daugelis elgtsi ymiai neapdairiau ir neatsargiau. Civilinei atsakomybei
atliekant prevencin funkcij gali netiesiogiai daryti tak visuomens elgesiui. Kuo civilin atsakomyb
bus grietesn, tuo maiau paeidim.
Aukljamoji. mogui bandoma diegti, kaip elgtis. Todl jis stengiasi nesielgti taip, kad sau pakenkt.
Baudimo. Tai nra bdinga civilinei teisei, taiau tam tikrais atvejais kaip iimtis i taisykls, civilins
atsakomybs taikymas gali bti laikomas kaip kompensavimas ir kaip draudimas. Pvz. iiekant
neturtin al, atlyginama iekovui padaryti nuostoliai, bet ir nubaudiamas atsakovas. Sutartin
atsakomyb gali pasireikti nuostoli atlyginimu ir netesybomis, netesybas irgi galime laikyti
nubaudimo elementu. Netesybos iiekomos u paeidimo fakt, nenurodant jo dydio ar nuotoli,
kurias turjo patirti kita alis. Jei alys susitaria, valstyb turi tok susitarim ginti. Jei netesyb nebt,
nukentt tie kreditoriai, kurie negali rodyti paeidimo dydio. Taikant netesybas, jos neturi bti
didesns nei BK nustatyta bauda, todl teismai turi aktyviai vertinti netesyb dyd ir, esant reikalui, jas
sumainti, kad nebt ikreipta civilins atsakomybs esm.
2. Civilins atsakomybs principai

Civilin atsakomyb grindiama visiko alos atlyginimo principu. alos atlyginimo paskirtis yra
kompensacin. ala yra atlyginama visikai, tai aikiai tvirtinta CK.
Kalts principas. Pagal CK civilin atsakomyb atsiranda tik esant skolininko kaltei. Kalt civilinje teisje
suprantama objektyvija, o ne subjektyvija prasme. Objektyvi kalts samprata paaikina, kodl asmen
iteisinus civilinje byloje, iekinys bus patenkintas ir ala bus priteista.
29
Kalt taikant civilin atsakomyb yra preziumuojama. Tai visai skirtingas principas nuo baudiamojoje
teisje taikomo principo. statymo nustatytais atvejais civilin atsakomyb galima be kalts, tai iimtis i
kalts principo. Pvz. jei asmuo usiima rizikinga veikla (pvz. gyvn savininkams, pastat savininkams,
transporto priemoni savininkams ir kt.).
Civilin atsakomyb taikoma tik tada, kai ala padaroma teiss saugomiems interesams (3k-3-421/04).
Susitarim, panaikinani arba ribojani civilin atsakomyb, draudimas. Draudiama panaikinti ar
apriboti civilin atsakomyb, jei ala padaryta tyia arba civilin atsakomyb yra u neturtin al.
3. Civilins atsakomyb rys
Civilin atsakomyb yra pakankamai platus prievoli teiss institutas. Civilin atsakomyb nustatanios normos
skirstomos bendrj dal ir specialij dal. Vienas pagrindini skirstymo kriterij yra civilins atsakomybs
atsiradimo pagrindas:
Sutartin civilin atsakomyb. Atsiranda u sutarties paeidim, jai bdinga tai, kad dar iki atsirandant
atsakomybei tarp ali jau yra susiklost sutartiniai santykiai. Apima nuostoli atlyginim ir netesybas.
Terminas 6 mn.
Deliktin civilin atsakomyb. Atsakomyb atsiranda ir taikoma ne todl, kad paeisti sutartiniai
santykiai, o todl, kad padaromas deliktas. Apima tik nuostoli atlyginim. Terminas iki 3 m. ymiai
daniau taikoma netiesiogin atsakomyb, kai u al atsakingas kitas asmuo.
ios rys skiriasi ne tik atsiradimo pagrindu, bet ir forma. Nukentjusysis pasirinkti, u kuri atsakomybs r
teiks iekin negali. Tik statymas gali nustatyti atvejus, kai bus taikoma pvz. ne sutartin, o deliktin
atsakomyb (nepaisant tarp ali susiklosiusi sutartini santyki). Kyla klausimas, ar galima atsakomyb
ikisutartiniuose santykiuose. Yra vairi nuomoni, taiau laikomasi tos, kad ikisutartin atsakomyb negalima,
tokiu atveju taikoma deliktin atsakomyb, o jei jau buvo sudaryti tam tikri susitarimai (preliminarioji sutartis),
bus taikoma sutartin atskaryb.
Civilin atsakomyb skirstoma ris pagal civilins atsakomybs apimt:
Visika. Tie atvejai, kai civilins atsakomybs kompensacin funkcija suveikia visikai ir padengiami
visi turtiniai praradimai. Daugumoje atvej taikoma i atsakomyb.
Sumainta. Kompensuojama tam tikra alos dalis, bet ne visa ala. Tai paaikinama ekonominiais,
socialiniais sumetimais. Kartais sunku rodyti vis al ir bandant visikai j kompensuoti, bt
paeidiama skolininko pozicija. Sumainta atsakomyb gali bti nustatyta statymu, kai negalima
prisiteisti vis alos ri (neturtins alos).
Padidinta. Atvejai, kai priteisiama daugiau, nei nukentjusysis i ties patyr alos. Tai iimtis i
kompensacins funkcijos. Tokios iimtys labai retos ir pateisinamos tik iimtinais atvejais (pvz. autori
teisi gynimas).
Skolininko atsakomybs pobdis:
Dalin civilin atsakomyb. Kai yra dalin prievol, atsakomyb padalijama visiems pagal j prievoles.
Solidarioji civilin atsakomyb, kai esant vienam ar daugiau skolinink, jie atsako solidariai. Jei vienas
skolininkas atlygina al, jis gauna regreso teis kit skolinink turt.
Subsidiarioji civilin atsakomyb. Kai vienas i skolinink yra pagrindinis, taiau jei jis nemokus,
galima prisiteisti al i papildomo skolininko.
Mirioji civilin atsakomyb. irima, ar tik skolininkas kaltas, ar ir kreditorius, tuomet skolininko
civilin atsakomyb mainama. Atskirais atvejais, skolininkas atleidiamas nuo alos atlyginimo.
4. Civilins atsakomybs formos
Forma neigiam turtini padarini, kuriuos patiria teiss paeidjas, iraika.
Nuostoli atlyginimas. Taikoma tiek sutartins, tiek deliktins atsakomybs atveju.
30
Netesybos, taikomos tik sutartins atsakomybs atveju. Netesybos kontroliuojamos teisme. CK nepripasta
baudini netesyb (kai iiekomos visos netesybos ir visa ala). Taip yra todl, kad paeidiama civilins
atsakomybs esm. Netesybos visais atvejais yra skaitins negalima pretenduoti vis nuostoli atlyginim,
nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek j neatlygina netesybos.
5. Alternatyvos civilinje atsakomybje
Civiline atsakomybe kompensuojami patirti turtiniai praradimai. Bet is institutas nra visagalis. Civilin
atsakomyb kartais nra efektyvus alos atlyginimo bdas:
Efektyvus tik tada, kai skolininkas savanorikai atlygina al, taiau taip atsitinka retai ir tenka kreiptis
pagalbos teisme. Ginai yra sprendiami pakankamai ltai.
Civilins atsakomybs taikymas yra sudtingas, nes norint j pritaikyti, reikia nustatyti atsakomybs
slygas:

Neteisti veiksmai;
ala;
Kalt;
Prieastinis ryys.
Neretai rodyti ias slygas yra sudtinga ir kartais yra ileidiama 80% ar dar daugiau atlygintos alos
teismo procesui, advokato konsultacijoms ir kt. Didioji ilaid dalis yra advokat pagalbai apmokti,
teismai priteisia tik tiek, kiek nustatyta Teisingumo ministerijos patvirtintose rekomendacijose, kuriose
numatyti dydiai ne visada atitinka realyb.
Civilins atsakomybs taikymas bus efektyvus tik tada, jei skolininkas bus mokus. ala bus neatlyginta, jei
skolininkas neturi turto, nebus kur nukreipia iiekojim.
Todl iekoma kit bd, kaip atlyginti al. Pirmiausia, tam kad bt pritaikyta civilin atsakomyb, reikia
rodyti jos slygas, neretai sunku rodyti visas slygas ir ala laikoma padaryta teistais veiksmais, todl
neatlyginama. Arba kartais asmeniui padaroma ala, bet veiksmai yra teisti. Pvz. nuosavybs pamimas
visuomens poreikiams. iuo atveju veiksmai teisti, turi bti atlyginama, bet ne visada teisingas atlyginimas
reikia vis atlyginim.
Privatus civilins atsakomybs draudimas. Ji taikomas, kai usiimama rizikinga veikla. Ja bdavo
draudiami bsimi nuostoliai, taiau is draudimo variantas negina nukentjusiojo ir dl neefektyvumo
atsirado treiojo asmens draudimas. iuo atveju sudaroma draudimo sutartis tarp draudiko ir draudjo,
draudjas, kuris padaro al pats neatsako, nukentjusysis turi iiekoti nuostolius i draudimo kompanijos,
o jei tos sumos nepakanka, galima iiekoti ir al padariusio asmens. Dalis alos atlyginimo natos nuo
al padariusio asmens perkeliama draudimo kompanijai. Nukentjusiajam tai patogu, nes sumainama
nemokumo rizika, draudikas yra finansikai patikimas. Siekiant apsaugoti treiuosius asmenis, statymas
nustato privalomj civilins atsakomybs draudim.
Valstybin socialin draudimo sistema. Tai atvejis, kai las akumuliuoja valstyb privalom mokesi
forma. Ir padaryt al kompensuoja valstyb. Valstyb daniausiai draudia atvejus, susijusius su liga ir
nelaimingu atsitikimu. Taiau nekompensuojama neturtin ala, darbuotojai, kurie susialojo darbo metu,
gali reikalauti turtins alos i SODRA, o neturtins i darbdavio. Mokesi nata negali bti pernelyg
didel, todl valstyb kompensuoja nedidel dal visos galimos alos.
Jei al padars asmuo negali padengti alos, j padengia (bent dalimi) valstyb. Pvz. fondas nuketjusiems
nuo turtini nusikaltim.
Valstyb gali nustatyti mokesi lengvatas asmenims, kurie patyr alos ir taip palengvinti j finansin
padt. Pvz. teismo sprendimu priteistas alos atlyginimas yra neapmokestinamas.
6. Civilins atsakomybs slygos
Civilin atsakomyb yra turtin prievol, todl jai atsirasti reikalingos tam tikros slygos:
1) Neteistumas. Jei veiksmai teisti, civilin atsakomyb negali atsirasti, galimas tik dalinis alos
kompensavimas. Kad neteistumas yra btina slyga, numatyta CK. rodyti neteistum yra iekovo
31
pareiga. Neteistumas yra plati ir vertybin kategorija, kuri gali apimti vairius atvejus (3k-3-31/07; 3k-3488/07).

Asmens veika ar neveikimas yra neteistas, jei asmuo paeidia statutins teiss norm, taisykl.
Kai yra paeidiama bendro pobdio pareiga, pvz. veikti taip, kad nebt padaryta ala treiajam
asmeniui.
Kalbant apie sutartin civilin atsakomyb, kai asmuo paeidia sutarties normas.
Neteistu elgesiu galim laikyti netinkam savo teiss gyvendinim. Tokios situacijos vadinamos
piktnaudiavimu teise.
2) Kalt. Civilin atsakomyb galima tik esant atsakovo kaltei, tai tvirtinta CK. Pirmiausia reikia isiaikinti,
kas yra asmens kalt. Baudiamosios teiss prasme, kalt yra psichinis santykis su asmens daroma veika.
Civilinje teisje baudimo principo nra, todl ir kalts svoka suprantama kitaip. Asmens kalt yra
konkretaus asmens elgesio neatitikimas tam tikro elgesio etalono. Elgesio etalonas yra atsargus, rpestingas
ir apdairus asmuo. Civilin teis kalt supranta ne subjektyviai, o objektyviai kaip asmens elgesio
palyginim su tam tikru standartu. Civilinje teisje kalt skirstoma ris:

Tyia
Neatsargumas:
Didelis;
Paprastas;
Maas.
Taiau kalts forma neturi didels reikms (tik sumainant atsakomyb ar atleidiant nuo jos). Jei alys
bt susitarusios panaikinti atsakomyb ar j sumainti esant tyiai ar dideliam neatsargumui, to negalima
padaryti. Kai kuriais atvejais kalt nra atsakomybs slyga. Tam tikra veikos specifika lemia, kad negalima
remtis kalts nebuvimu (tai siejama su didele rizika). Taigi kalts principas pakeiiamas rizikos teorija.
Svarbu, kad iimtys bt numatytos statymu, nes negalima iimi aikinti pleiamai, tokios normos turi
bti aikinamos adekvaiai (3k-3-589/07).
3) ala. i slyga btina deliktins atsakomybs atveju. alai apibrti skirtas CK straipsnis, ji suprantama
kaip tam tikri turtiniai praradimai: turto sunaikinimas, jo sugadinimas, sualojimas, fizinio asmens
integralumo paeidimas, gyvybs atmimas, kitoki neturtini vertybi paeidimas, privataus gyvenimo
paeidimas. ala galime laikyti bet kok pakenkim teiss saugomoms vertybms, interesams. Taiau
nuostoliai yra pinigin alos iraika. Pakenkimas turi bti vertinamas pinigais, nes absoliuia dauguma
atvej ala atlyginama ne natra, o pinigais. Kai kuriais atvejais iekovui tai neparanku, nes jis pats nori
isirinkti daikt, kuris buvo paeistas, surasti tok daikt bt labai sunku ar nemanoma. ala, pagal objekt
skirstoma :

al turtui.
al asmeniui. Tai asmenini neturtini vertybi pakenkimas, jos neturi tikslaus turinio.
Pagal pobd ala skirstoma :

Turtin.
Neturtin. Laikoma specifine todl, kad j vertinti pinigais labai sunku ar nemanoma, todl ji
kompensuojama ne visais, o tik statymo numatytais atvejais. Atlyginama visais atvejais, jei yra
padaryta nusikaltimu. Neturtin ala yra visais atvejais atlyginama, jei ji pasireikia gyvybs atmimu ar
sveikatos sualojimu. Atmus gyvyb kyla klausimas, kas turi alos atlyginim. Dabartin teism
praktika iplt i asmen rat pagal faktinius asmen santykius. Sveikata teism praktikoje
suprantama siauriau nei medicinoje, todl kyla problem atlyginant al. Manoma, kad ala yra tik
tuomet, jei yra fizini sualojim, is traktavimas nra teisingas, nes sveikata sutrikdoma ne tik tada, kai
yra fizini sualojim, bet ir patiriamas stresas, okas ir kt.
Tiesiogin. Tai tokie paeidimai, kurie yra realiai vyk ir padaryti realioms vertybms.
Negautos pajamos (netiesiogin). Tokia alos ris, kai asmens turtin padtis nepagerja.
ioms alos rims taikomas skirtingas rodytinumo standartas. Tiesioginiai nuostoliai turi bti nurodyti
tiksliai, o netiesiogini nuostoli atveju, negalima reikalauti tokio aukto rodytinumo standartu. Tiesiogini
nuostoli atveju i problema nekyla, o negaut pajam atveju, gali bti reikalaujama labai nutolusi pajam
32
atlyginimo, todl suveikia prieastinio ryio slyga ir teismas gali atsisakyti priteisti atlyginti toki al.
Ikisutartins atsakomybs atveju, turi bti atlyginti tik tiesioginiai nuostoliai. Taiau kartais galima
prisiteisti prarastos galimybs vert (jei sudaroma sutartis sigyti daikt tam tikra kaina).
Jau atsiradusi ala (tikroji). Visais atvejais kalbama jau apie atsiradusi al (bendras principas) ir reikia
rodyti al bei jos atsiradimo fakt.
Bsima ala. Numatyta, kad galima reikalauti atlyginti bsim al, remiantis realia jos atsiradimo
tikimybe.
4) Prieastinis ryys tarp veikos ir atsiradusios alos. i civilins atsakomybs slyga yra svarbi, kai kalbame
apie civilin atsakomyb kaip nuostoli atlyginimo form. Nerodius prieastinio ryio tarp neteist
veiksm ir atsiradusios alos, reikalavimas netenkinamas. i slyga yra labiausiai neapibrta i vis.
Tiesiogiai nra apibriama, kas yra prieastinis ryys, tik paminima, kad nuotoliai gali bti laikomi
skolininko veiksm rezultatu. Nra pasakyta, ar ryys turi bti tiesioginis, netiesioginis, adekvatus ir kt. Yra
iskiriamos kelios prieastinio ryio teorijos:

Ekvivalentinio prieastinio ryio teorija.

Adekvataus.
Betarpikos pasekms.
Artimiausios pasekms.
N viena i i teorij nra tvirtinta CK. Tai palikta teismo diskrecijai atsivelgiant daugel aplinkybi.
Taip pat teismas turi atsivelgti neteist veiksm pobd. Turi reikms paeistos teiss ir intereso ryys.
Yra reikmingos nukentjusiojo teiss bei ar jis neprisidjo savo veiksmais prie alos atsiradimo. Pirmas
principas yra nustatyti, ar yra faktinis prieastinis ryys, tai daroma modeliuojant situacij ir bandoma
atsakyti klausim, ar bt atsiradusi ala, jei eliminuotume atsakovo veiksmus. Jei atsakovo veiksm
nebt buv, nebt ir alos, vadinasi ala atsirado ne dl atsakovo veiksm. Nordami konstatuoti
prieastin ry turime remtis ir tuo, kad turi bti pasiekti civilins atsakomybs tikslai. Kai teismui
nepakanka ini, yra prieastinis ryys ar ne, yra skiriama ekspertiz. Taiau teismas negali beatodairikai
pasikliauti ekspert ivadomis (3k-3-184/07).
Civilin atsakomyb gali atsirasti dl bet kokio paeidimo. Tai bendros slygos, kurios reikalingos, kad bt
pritaikyta civilin atsakomyb. Kartais nereikia vis slyg, pvz. atsakomyb be kalts. Gali bti atvej, kai
pakaks neteistumo ir kalts, pvz. netesybos. Gali pasitaikyti, kai pakaks tik neteistumo, t.y. sutartins
atsakomybs atveju, kai yra atsakomyb be kalts, pvz. verslininko atsakomyb.
Paprastai reikalaujama atlyginti pinigin alos iraik. Tokiais atvejais svarbu utikrinti visik alos
atlyginimo princip. Apskaiiuojant nuostolius yra taikomi keli metodai:
Abstraktus nuostoli apskaiiavimo metodas, kai naudojamas objektyvus kriterijus ir neatsivelgiama
subjektyvius faktorius. is metodas pasiteisina tais atvejais, kai nemanoma atsivelgti visus kriterijus.
Konkretus. Kai aikinamos subjektyvios konkretaus atvejo aplinkybs. Leidia pakankamai tiksliai nustatyti
nuostoli dyd ir utikrinti visik nuostoli gyvendinim.
Apskaiiuojant nuostolius remiamasi rinkos kaina, buvusia alos padarymo dien (abstraktus metodas), arba
alos ireikalavimo metu esani dien (konkretus metodas). Kur princip pasirinkti yra palikta teismo
diskrecijai. Atskirais atvejais tiksliai apskaiiuoti nuotolius yra sudtinga (3k-3-446/07; 3k-3-604/06; 3k-352/07).
7. Aplinkybs, kurioms esant gali bti atleidiama nuo civilins atsakomybs

Reikia isiaikinti, kokiais gynybos bdais gali remtis skolininkas, kai i jo reikalaujama atlyginti al. CK yra
speciali norma, pateikianti nebaigtin sra aplinkybi, kurioms esant, netaikoma civilin atsakomyb.
Iskiriamos dvi aplinkybi grups:
Aplinkybs, kurioms esant netaikoma civilin atsakomyb, nes nra btin civilinei atsakomybei slyg.
Aplinkybs, kurios yra tik pagrindas atleisti skolinink nuo civilins atsakomybs (formaliai civilin
atsakomyb gali bti pritaikyta).
Visos aplinkybs:
33
Skolininkas gali gintis nuo jam pareikto reikalavimo atlyginti al dl jam atsiradusios alos
taikydamas force majeure. Vertinant buvo nenugalima jga ar ne, reikia atsivelgti specifik (pvz. ar
skolininkas prisiima tam tikr rizik).
Valstybs veiksmai. Tai atvejai, kai ala atsirado dl valstybs institucij veiksm ir skolininkas
neturjo galimybs t veiksm ginyti. Tokiais atvejais tinkamas atsakovas bt pati valstyb, jei
veiksmai buvo neteisti.
Treiojo asmens veiksmai. iuo atveju skolininkas gali rodinti, kad ala yra ne jo, bet treiojo asmens
veiksm padarinys. Ne visada skolininkas gali remtis ia aplinkybe (tik tada, kai skolininkas nra
atsakingas u objekt).
Nukentjusiojo veiksmai:
Nuketjusysis sutiko, kad jam bt padaryta alos. Skolininkas veik esant sutikimui, todl jis neturi
bti atsakingas u al. Daniausiai numatoma medicinins alos bylose. Sutikimas nebus pagrindas
visuomet netaikyti civilins atsakomybs. Jei sutikimas ir buvo, jis neturi bti igautas prievarta, turi
bti spjama apie vis galim rizik. Negalima atleisti nuo atsakomybs, kai darbuotojas pats sutiko
dirbti riziking darb ar darb pavojingomis slygomis.
Rizikos prisimimas. Kai nukentjusysis bdamas smoningas vis tiek nesusilaiko nuo tam tikr
veiksm. Jei nukentjusysis dl savo amiaus ar sveikatos bkls negaljo suvokti rizikos,
neatleidiama nuo civilins atsakomybs.
Btinasis reikalingumas. Tai tokios situacijos, kai egzistuoja realus pavojus asmeniui ar turtui, pavojus
neivengiamas niekaip kitaip, tik padarant al kitai vertybei. iuo atveju reikalaujama toki slyg:
pavojaus realumo, vienintelio elgesio varianto, vertyb, kuri igelbta nuo pavojaus ir vertyb, kuriai
pakenkta.
Btinoji gintis. Reikia rodinti, kad yra ios slygos: 1) realus pavojus, 2) upuolimas, nukreiptas prie
besiginantj, 3) upuolimas neteistas, 4) upuolimas yra neivengiamas, 5) gynybos proporcingumas
upuolimui. Tai pakankamai sudtinga taikyti aplinkyb.
Savigyna. Priverstinis savo teiss gyvendinimas, nuo btinosios ginties skiriasi tuo, kad nra
upuolimo, taiau yra tam tikr klii, dl kuri asmuo negali pasinaudoti valstybs pagalba.
Reikalaujama, kad savigyna bt teista.
Iekinio senatis. Kai sueina senatis, negali bti taikoma civilin atsakomyb.
Pareigos vykdymas. iuo pagrindu daniausiai naudojasi valstyb, kai jai yra pareikiamas iekinys.
Taiau reikia atkreipti dmes, ar panaudotos priemons buvo proporcingos.
Tiesos kriterijus. Garbs ir orumo gynimo bylose, iekovas gali rodinti, kad tai, k jis pasak, yra
tiesa, o u ties bausti negalima.
Vieas interesas. Nors ir yra ala, atsakomyb nebus taikoma, nes buvo ginamas vieas interesas.
Imunitetas. Taikomas bylose dl alos atlyginimo, kai alis yra valstyb, o ala yra padaryta vieosios
teiss reglamentuojam santyki srityje. Atskirais atvejais imunitetu gali naudotis ir privats asmenys,
CK yra numatyta, kad dl garbs ir orumo eidimo neatsako teismo proceso dalyviai.
8. Prevencinis iekinys
Viena i civilins atsakomybs funkcij yra prevencija. Kad i funkcija bt stipresn, teis yra numaiusi
speciali r, vadinam prevenciniu iekiniu, kurio tikslas ukirsti keli alos padarymui. Taigi reikia
udrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Reikiant prevencin iekin yra btina rodyti, kad veiksmai,
kuriuos siekiama udrausti yra neteisti. Prevencinis iekinys buvo teisintas pirm kart CK ir dabar jis
taikomas vairiose srityse. Prevencinis iekinys buvo teisintas pirm kart CK ir dabar jis taikomas vairiose
srityse. Nagrinjant prevencinius iekinius taikomos laikinos apsaugos priemons (laikinas apsaugos
mechanizmas, kuris leidia utikrinti teismo sprendimo realum ir teistum). Laikina apsaugos priemon
taikoma visada, kai yra reali grsm. Atsakovo interesas yra apsaugomas per nuostoli atlyginim.
34
9. Deliktini prievoli ypatumai

Deliktas bet koks kaltas neteistas veiksmas, padars alos. Siaurja, civilins teiss prasme, deliktas reikia
tik tok neteist veiksm, kuris padaro turtins ar neturtins alos asmeniui. Pats odis deliktas yra atjs i
romn teiss, buvo skiriami deliktai (tyinis veiksmas) ir kvazideliktai (netyinis veiksmas). Toks skirstymas
iliks Pranczijoje, ms teiss doktrina tokio skirstymo nedaro. Bendroji teis ino kit termin tort.
Deliktinms prievolms bdingas atsiradimo pagrindas deliktins prievols atsiranda i paties teiss
paeidimo. ali jokie teisiniai santykiai nesieja iki delikto padarymo. i prievoli esm atlyginti al.
Kitas deliktini prievoli ypatumas jos skirtos apsaugoti turtinius ir neturtinius interesus, susijusius su
svarbiausiomis mogaus teismis ir laisvmis. Jeigu mes neturtume tokios prievoli ries, kaip deliktins,
daugeli teis bt tik deklaracija.
Labai danai skolininku yra ne tas asmuo, kuris sukl al, bet kitas asmuo. Danai deliktini prievoli
atveju taikoma civilin atsakomyb.
Deliktin civilin atsakomyb pasireikia tik viena forma nuostoli atlyginimu.
Deliktins prievols atsiranda paeidus statymo nustatyt pareig. Danai pareigos bna nustatytos tam
tikriems asmenims, taiau egzistuoja ir bendros pareigos, kaip rpestingumas. Reikia elgtis rpestingai, nes
nemanoma kiekvienu atveju iskirti kiekvienam asmeniui skirtingas pareigas.
Kadangi neteist veiksm gali bti labai daug, kyla klausimas, ar delikt teisje nereikt nustatyti, kad
deliktu yra tik tai, kas nustatyta statyme. Valstybes galima suskirstyti 3 grupes:
Valstybs yra nustaiusios delikt ris, u kuriuos reikia atlyginti. Toks reglamentavimas bdingas
bendrosios teiss sistemoms, kur tvirtintas baigtinis delikt sraas. ie deliktai yra: neatsargumas,
privataus gyvenimo paeidimas ir kt. i sistema pranai savo apibrtumu inoma, kaip gali bti
reglamentuojamas vienas ar kitas elgesys. Taiau yra sudtinga pateikti isam delikt sra, nes
gyvenimas keiiasi. i problem bendroji teis sprendia teism aktyvumo pagalba.
Pranczikas modelis (generalinio delikto modelis). Deliktins prievols atsiranda bet kokiu atveju, jei
yra padaromas neteistas veiksmas, sukls alos, kartais net ir veiksmas, nereikalaujs kalts. Taigi jei
skolininkas negali apsiginti, jis turi atsakyti ir atlyginti al. is principas yra tvirtintas ir Lietuvos CK.
i sistema patraukli tuo, kad ji gali bti taikoma vieiems gyvenimo atvejams. Silpnoji vieta i sistema
nra apibrta ir nuspjama, neaiku, u k gali bti patraukiama atsakomybn.
Vokikoji sistema. Tarpinis variantas tarp prie tai vardyt delikt ri. ioje sistemoje yra ivardytos
vertybs, kurioms padarius alos, taikoma civilin atsakomyb. iuo atveju atskiri deliktai nra iskirti,
taiau nra didelio neapibrtumo. Sistemos trkumas visuomenei vystantis atsiranda nauj, gintin
vertybi (pvz. anksiau nebuvo ginama nuo diskriminacijos).
Deliktini prievoli yra labai daug ir kasmet Lietuvoje yra inagrinjama apie 67 tkst. byl, kurios susijusios
su iomis prievolmis. Nykstant sienoms, pltojantis tarptautiniam bendradarbiavimui daugja prievoli, kurios
turi tarptautin element. Todl bandoma derinti teiss aktus ir nustatyti panai atsakomyb. Pvz. 1933 m.
Romos konvencija, susijusi su orlaivi padaryta ala; 1960 m. Paryiaus konvencija dl atsakomybs
branduolins energetikos bylose; Strasbro konvencija dl alos, padarytos motorinmis priemonmis (i jos
atsirado privalomas vairuotoj draudimas). ie altiniai yra oficials ir privalomi, taiau yra ir privai
iniciatyv, pvz. Europos delikt teiss principai; Europos civilinio kodekso projektas (atskira knyga
nesutartins prievols).
10. Deliktini prievoli sistema
Lietuvoje tvirtinta generalinio delikto sistema ir, atrodo, pakakt vieno straipsnio, taiau CK skiriama nemaai
vietos io instituto reglamentavimui. CK neapsiribota vienu straipsniu, nes aikumo ir taikymo patogumo
sumetimais, reglamentavimas yra platesnis (skiriasi ala, jei ji padaryta . Atskiri, daniausiai pasitaikantys alos
padarymo atvejai yra detalizuoti. Todl netgi atskiri statymai gali reglamentuoti atskirus alos padarymo
atvejus.
35
alos padarymo atvejai, kai j privalo atlyginti ne al padars, o kitas asmuo. Pvz. darbdavio civilin
atsakomyb u darbuotojo padarytus veiksmus, tv ir kit asmen atsakomyb u nepilnameio padaryt
al, globjo atsakomyb u neveiksni asmen padaryt al. Netiesiogins atsakomybs privalumai:
Tokia konstrukcija padeda apsaugoti nuketjusiojo interesus tais atvejais, kai al padars asmuo dl
savo turtins padties negali atlyginti padarytos alos. alos atlyginimo procesas usitst labai ilgai
ir tai prietaraut visiko alos atlyginimo principui.
Netiesiogin atsakomyb apsaugo ir al padarius asmen nuo sunki turtini padarini (pvz. kai
al padaro nepilnametis ir sulauks pilnametysts jis turt al atlyginti i pirmo atlyginimo ar
darbuotojas, kai u j al atlygina darbdavys).
Paprastai statymas nustato, jog al privalo atlyginti asmenys, jei jie gauna vienoki ar kitoki
naud i al padariusi asmen.
Netiesiogine atsakomybe siekiama gyvendinti prevencin funkcij kad tvai priirt vaikus,
darbdaviai darbuotojus, nes prieingu atveju, i j bus priteistas atlyginimas. Be to, ie subjektai
gali gyvendinti prevencij maiausiomis snaudomis.
Netiesiogins atsakomybs atvejai:

1) Darbdavio civilin atsakomyb u darbuotoj padaryt al (3k-3-49/05). Asmuo, kuris samdo
darbuotojus, privalo atlyginti darbuotoj padaryt al, kai asmuo atlieka darbines pareigas. Turi bti
kelios slygos:
Turi bti tam tikras subordinacijos santykis vienas asmuo turi samdyti kit asmen. Tai gali bti
nebtinai darbo (gali bti ir civilins) sutarties pagrindu susiklost santykiai. Vadinasi, normos
negalima pritaikyti, kai alys veikia viena nuo kitos nepriklausomai. Todl 6. 264 str. taikomas
darbo ar civilins sutarties atveju, ar rangos atveju.
ala turi bti padaryta darbo metu arba alos padarymas turi bti susijs su darbu. Prieingu atveju,
darbdavys negali bti atsakingas, nes jo kontrols funkcija gali pasireikti tik tada, kai darbuotojas
dirba. ala gali bti padaroma nebtinai darbo vietoje, taiau darbuotojas ir darbdavys yra susij
(pvz. kai mokytojas seksualiai priekabiauja prie mokini). Kai darbdavys atlygina al, jis turi
regresin reikalavim darbuotojui. Regreso tvarkos gyvendinim reglamentuoja specials teiss
aktai, iuo atveju pagal darbo kodeks. iuo atveju atsakomyb gali bti ribota (ne daugiau kaip 3
mnesiniai atlyginimai) arba visika (galima, kai sudaryta visikos atsakomybs sutartis arba
padarytas nusikaltimas). Jei tarp subjekt nebuvo susiklost darbo santykiai, o buvo sudaryta
civilin sutartis, gali visika atsakomyb, nebent darbdavys atsivelgt turtin darbuotojo padt. i
atsakomyb netaikoma, jei al padaro valstybs pareignas.
2) Atvejai, kai al padaro nepilnameiai. Nepilnametis nra atsakomybs subjektas nes jis 1) neturi turto,
kur galima nukreipti iiekojim ir 2) nra kalts, nes tam tikro elgesio standarto galime reikalauti tik
i visikai suvokiani pasaul ir realyb asmen. CK numatytos dvi nepilnamei grups:
Nepilnameiai iki 14 m. Civilins teiss poiriu, jie yra visikai neveiksns. U juos atsako
nepilnamei atstovai pagal statym tvai arba globjai. Jie turi teis rodinti, kad kalt atsirado
ne dl j kalts. Bet koks netinkamas vaiko elgesys yra vertinamas kaip netinkamas aukljimas ar
netinkamas priirjimas. Globjai yra tik tie, kuriems yra priskirta globa, pvz. jei vaikas
paliekamas kieno nors prieirai, tai nelaikoma globa. Esant abiem vaiko tvams, abu atsakys
solidariai. Kai tvai gyvena skyrium ir vienas i tv negali atlikti savo pareig, jis solidariai
neatsakys u vaiko paeidim. iuo atveju laikoma, kad tvas, su kuriuo yra vaikas, prisiima
atsakomyb u vaik. Taiau tvai ir globjai nra vieninteliai atsakomybs subjektai. Jei vaikas yra
atitinkam institucij prieiroje (lopeliai, dareliai, mokyklos ir kt.), jos taip pat gali bti
atsakingos u padaryt paeidim, jei nerodo, kad dl alos atsiradimo nra j kalts. i institucij
atsakomyb yra paskirstoma tarp tv ir globj, pirmiausia didiausia atsakomyb tenka tvams,
maesnioji dalis priklauso aukljimo staigoms. Tvai ir aukljimo institucijos atsakys pagal dalin
atsakomyb, bus nustatyta, kokia atsakomybs dalis tenka tvams ir kokia institucijoms. Teismai
nepakankamai tiksliai reglamentuoja ios atsakomybs prasm.
Nepilnameiai nuo 14 iki 18 m. Laikoma, kad i tokio nepilnameio galima reikaluti tam tikro
elgesio standarto nepilnameiai u padaryt al atsako bendrais pagrindais. Jeigu toks
36
nepilnametis neturi turto ar udarbio, kurio pakakt alai visikai atlyginti, tokiu atveju al atlyginti
turi tvai ar rpintojai, nebent jie rodo, kad ala atsirado ne dl j kalts. Jei nepilnametis padaro
alos bdamas tam tikr institucij prieiroje, u al atsako ios institucijos. Taigi tv, rpintoj
ir institucij atsakomyb yra subsidiari ji atsiranda, kai nepilnametis pats negali atlyginti alos.
iuo atveju, tvai atlygin nepilnameio padaryt al, negyja regreso teiss. Kai tv valdia
apribojama ir vaikas perduodamas tam tikr institucij glob, jie nebeatsako u vaik (3k-3399/05; 3k-3-267/07).
3) Kai al padaro pilnametis asmuo, taiau jis teismo sprendimu yra pripaintas neveiksniu. Jei asmuo
nesuprato savo veiksm reikms, jis pripaintas neveiksniu, u j atsakys jo globjas. Jei pripaintam
neveiksniu asmeniui buvo nustatyta institucin globa, tuomet atsako staiga, nes ji neutikrino asmens
prieiros. Kai asmuo serga psichikos liga, taiau jis nra pripaintas neveiksniu ir jis padaro alos, turi
atsakyti jo artimieji, su kuriais jis gyvena, jei jie nesim priemoni, kad asmuo bt pripaintas
neveiksniu. Jei nra artimj, su kuriais asmuo gyvena arba jis ivis neturi artimj atsakyti turt
savivaldyb, nes viena i jos funkcij yra globa ir rpyba. Galima priteisti alos atlyginim i savo
veiksm nesuvokusio asmens, jei ala padaryta ypatingiems objektams, kaip sveikata ar gyvyb, taiau
tuomet netaikomas visiko alos atlyginimo principas.
alos padarymo atvejai, kai ji padaroma tam tikr daikt (statini) arba gyvn. Atsakoma be kalts, jei
nerodoma, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos ar nukentjusiojo tyios ar neatsargumo.
1) Atsakomyb u daikt (statini) padaryt al. i svok siloma aikinti labai plaiai: j traukti
kelius, tiltus, viesoforus, kanalizacijos angas ir kt. ala gali bti padaroma:

statiniui sugrivant;
dl tam tikr statinio defekt (pvz. nukrenta kokia nors statinio dalis);
dl netinkamos statinio prieiros (pvz. slids laiptai, varvekliai).
Subjektas yra statinio savininkas, todl iekiniai turi bti reikiami jam. iuo atveju neturi reikms, ar
savininkas buvo sudars paslaug sutart, o regreso teise jis gals reikalauti atlyginimo i paslaug
mons. Kartais subjektas gali bti statinio nuomininkas, kai savininkas yra prarads statinio kontrol
(3k-3-554/07).
2) Atsakomyb u gyvn padaryt al. Subjekto atsakomyb yra asmens, kurio prieiroje yra gyvnai,
tai gali bti fizinis ar juridinis asmuo. Pagal i norm nra taikoma atsakomyb u laukini gyvn
padaryt al. Taikomi specials teiss aktai pvz. Laukins gyvnijos st.; Mediokls st. (3k-31129/03).
3) ala padaryta didesnio alos altinio. Egzistuoja dvi teorijos:
Objekto teorija aikina, kad didesnio pavojaus altinis yra tam tikras daiktas, kurio fizins, chemins
ar biologins savybs kelia didesn pavoj aplinkiniams. Todl asmenys turi prisiimti tam tikr
rizik ir atsakyti be kalts. Remiamasi tuo, kad asmenys naudojo tam tikr objekt, kuris kelia
pavoj aplinkiniams (pvz. aunamasis ginklas, radioaktyvios mediagos, tam tikra transporto
priemon). Tai reikia, kad pagal objekto teorij stovintis automobilis yra didesnio pavojaus altinis.
Didesnio pavojaus altinis yra ne pats objektas, o fizinio ar juridinio asmens veikla, susijusi su tam
tikro objekto naudojimu. Taigi pagal i teorij didesnio pavojaus altinis galt bti tik vaiuojantis
automobilis.
CK nurodo tik pavyzdin didesnio pavojaus altini sra. Jis nra baigtinis, todl kiekvienu atveju,
teismas turi vertinti situacij pats. Kad ir koki teorij taikytume, yra aiku, kad asmenys turi prisiimti
atsakomyb u naudojamus objektus, iskyrus atvejus, kai rodoma egzistavus force majeure arba
nukentjusij kalt. Valdytoju yra pripastamas savininkas arba kitas asmuo, kuris valdo objekt
teistu arba neteistu pagrindu (jei ala kyla isinuomojus automobil). Kiti atvejai:
Jei daiktas, pvz. automobilis, yra neteistai uvaldomas, pirmiausia kreipiamas dmesys tai, kaip
elgsi valdytojas: jei jis msi vis atsargumo priemoni, tuomet neatsakys, jei atsargumo priemoni
nebuvo imtasi (pvz. automobilyje palikti rakteliai), valdytojas atsakys solidariai.
37
Pasitaiko atvej, kad ala padaroma dviej didesnio pavojaus altini kolizijos atveju. Abu altiniai
yra lygiaveriai, jiems taikomos vienodos rpestingumo taisykls, todl jiems negali bti taikoma
atsakomyb be kalts.
Galimi atvejai, kai abu didesnio pavojaus altinio valdytojai paeid taisykles, tokiu atveju, reikia
sprsti, kieno kalts didesn ir al paskirstyti proporcingai.
Gali bti, kad nei vienas i didesnio pavojaus altinio valdytoj nra kaltas, tuomet atsakyti turt
treiasis asmuo. 3k-3-625/06
Atleidimas nuo atsakomybs iais atvejais: kai yra nenugalima jga, nukentjusiojo tyia ar didelis
neatsargumas.
alos padarymo atvejai, kai al padarymo padaro ne privatus, o vieas asmuo (vieoji civilin
atsakomyb). i ris iskiriama atsivelgiant subjekto specifik valstyb ar savivaldyb. Kyla imuniteto
problema: ar gali ie subjektai bti atsakingi u padaryt al. Aikinant istorikai, tokia atsakomyb
negalima, taiau XX a. pr. buvo pripainta, kad tai neteisinga pozicija ir iuo metu galioja valstybs
imuniteto principas. alos atlyginimo sistemos nra vienodos. Lietuvoje netvirtinta jokia viej asmen
pirmenyb ar privilegijos.
1) Pranczijoje (kaip ir Ispanijoje, veicarijoje ir kt.) numatyta, kad viej asmen atsakomyb turi bti
sprendiama pagal viej teis (administracine tvarka).
2) Lietuvoje valstybs imuniteto atsisakyta, CK 6.271 ir 6.272 str. tvirtinta valstybs atsakomyb.
3) Treia sistema kai priimami specials statymai, pripastantys valstybs atsakomyb (pvz. Vokietija,
Japonija ir kt.).
Lietuvoje bylos dl valstybs atsakomybs nagrinja abiej kompetencij teismai: bylas pagal 6.272 str.
nagrinja bendrosios kompetencijos teismai, pagal 6.271 str. administraciniai teismai, nes viena i
atsakomybs slyg yra valstybs tarnautoj neteisti veiksmai. Tai nra gerai, nes formuojama skirtinga
praktika tuo paiu klausimu. Yra laikoma, kad visos valstybs funkcijos yra susijusios su dviem veiklos
sritimis pozityviosiomis pareigomis (imtis tam tikr veiksm), jei ji toki veiksm nesiima, laikoma, kad
valstyb veikia neteistai (pvz. valstyb vykdo vairi srii kontrol: komercini bank, bausms atlikimo
viet ir kt.). Kita valstybs veiklos sritis negatyvios pareigos (pvz. nesikiti asmenin mogaus
gyvenim). 6.271 str. nustato valstybs atsakomyb be kalts (nereikia aikintis, ar buvo valstybs
tarnautoj kalt) 3k-3-469/07. io straipsnio sfer patenka ir netinkamas funkcij vykdymas. Pagal j
atlyginama ir turtin, ir neturtin ala (sistemikai taikant CK ir vieojo administravimo st.). iuo metu
neturtins alos galima reikalauti nepaisant to, ar buvo padaryta turtin ala. Baudiamojo ir
administracinio proceso srityje, valstyb atsako be kalts. Civilinio proceso srityje valstyb atlygina al, jei
yra teismo ar teisjo kalt, valstyb turi galimyb gintis. Toks reguliavimas nustatytas, nes civilins bylos
yra sudtingesns u baudiamsias ir administracines, teismas bt nepagrstai varomas. Tokiu atveju, kai
baudiamoji byla yra tiriama labai ilg laiko tarp (3k-7-7/07), jis turi teis alos atlyginim, tai galioja ir
ikiteisminio tyrimo atveju (3k-3-417/07) bei kardomosios priemons sumimo atveju (3k-3-169/07). Jei
asmuo buvo pagrstai suimtas, bet vliau nepagrstai laikomas, tai ios kardomosios priemons pritaikymas
yra neadekvatus (3k-3-506/07). Nagrinjant tokias bylas didiausia problema skirtingas civilins ir
baudiamosios teiss specialist poiris alos atlyginim. Res iudicata principas teigia, kad neteist
sumim asmuo gali sksti baudiamojo proceso tvarka. Labai daug baudiamj byl baigiasi iteisinimu,
kai jis iteisinamas, asmuo kreipiasi su iekiniu dl alos atlyginimo (3k-3-388/07). Ne kiekvienas
iteisinamasis nuosprendis suteikia asmeniui teis alos atlyginim. Civiliniame procese pasitaiko atvej,
kai teismas neatlieka veiksm, kuriuos turjo atlikti (3k-3-337/07). CK neturi atskiros normos, kurioje turi
bti nustatytas alos atlyginimas u neteistai priimt statym. Viena vertus, parlamentas negali bti
varomas, kai jis leidia statymus, kita vertus, valstyb netiesiogiai atsako, jei statymas paeidia ES ar
kit tarptautin teis. Taip pat valstyb atsako, kai ji netinkamai gyvendina ES aktus arba i viso j
negyvendina. Atsakomyb atsiranda, jei valstybs teismai neteisingai taiko ES normas (ETT: Kbler v.
Austria 2003-09-30; Traghetti v. Italy 2006-06-13).
Pagal alos padarymo objekt ala padaryta sveikatai bei gyvybs atmimas. CK nustatytose normose
tvirtinta, kaip atlyginama tokia ala (6.283 ir 6.284 str.). Taiau ios normos nustato tik dal ios alos
atlyginimo, nes kita nustatyta Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo st. Toks
statymas ileistas siekiant apsaugoti darbuotoj interesus. Darbdavys turi sumokti mok tam tikr fond,
38
i kurio darbuotojui atlyginama ala. Pagal statym yra tam tikros asmen kategorijos, kurios gali bti
draudiamos ia draudimo rimi: asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis profesini mokykl mokiniai ir
auktj mokykl studentai atlikdami praktik, laisvs atmimo staigose kalintys asmenys, jei jie dirba ir
kt. Draudiminiu vykiu, pagal statym, laikomas atsitikimas, kuris vyksta darbo metu, pakeliui darb,
taip pat profesin liga. Nedraudiminiai vykiai yra tuomet, jei ala atsiranda dl nukentjusiojo tyios ar jei
susirgimas su darbu nesusijs, ar darbuotojas be darbdavio inios dirbo savo interesams. Nedraudiminiu
vykiu laikomas neblaivumas, taiau KT pripaino, kad i norma prietarauja Konstitucijai. Argumentai:
darbdavio pareiga priirti darbuotoj, jei jis ios pareigos nevykdo, tai jo atsakomyb. Jei ala pasireikia
sveikatos sualojimu, ala atlyginama tam asmeniui, o jei asmuo mirta nedarbingiems, nuketjusiojo
ilaikomiems asmenims. iuo atveju alos imokjimas gali bti toks:
1) Vienkartin imoka, turintiems teis alos atlyginim (100 x draudiama suma t.y. 1414 Lt = 141 400
Lt).
2) Periodin imoka, mokama kas mnes, turintiems teis alos atlyginim (nukentjusiojo atlyginimas
dalijamas i asmen skaiiaus ir dauginamas i gyvj eimos nari skaiiaus).
Kompensuojama turi bti, jei asmuo turi pirkti ligoni kas nekompensuojamus vaistus, protezavim ir kt.
Taiau is specialus st. kalba tik apie alos atlyginim taikomas tas pats principas, kaip ir draudimo
atveju. sigaliojus iam statymui buvo tam tikra sumaitis, kai darbuotojai reikdavo iekinius ir neturtins
alos atveju. Taiau LAT iaikino, jei socialinis draudimas neapmoka visos alos (pvz. neturtins alos
arba turtins alos, kurios nepadengia SODRA imokos), jos galima reikalauti i darbdavio.
1) Sveikatos sualojimo atveju CK yra taikomas dviem atvejais:

Kai asmuo ivis nebuvo draudiamas socialinio draudimo ar nuo profesins ligos.
Kai asmuo buvo draudiamas pagal specialj statym, taiau vykis yra pripastama
nedraudiminiu vykiu arba jis pripastamas draudiminiu, taiau SODRA visikai jo nekompensuoja.
Sveikatos sualojimo atveju taikomas visikos alos atlyginimo principas: vis pirma atlyginamos
tiesiogins gydymo ilaidos; tuomet pagerinto maitinimo, reabilitacijos protezavimo, specialios
transporto priemons sigijimo ilaidos; vliau negautos pajamos.
2) Gyvybs atmimo atveju pagal CK alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo ilaikomi nukentjusio
asmens (nedarbingi tvai, vaikai, sutuoktinis 3k-3-394/07). Taip pat atlyginamos laidojimo ilaidos
(taiau taikant protingumo kriterij, o ne visikos alos atlyginimo kriterijumi). 6.284 str. LAT iaikino
pleiamai ne tik turtins, bet ir neturtins alos atveju, kad teis neturtin al turi ir kiti artimi
giminaiiai, jei tarp uvusiojo ir iekovo egzistavo glauds santykiai (3k-3-351/07).
Profesin civilin atsakomyb tokie atvejai, kai al padaro tam tikros profesijos asmuo. i atsakomyb
turi tam tikr ypatum, ji iskiriama pagal specifin subjekt. Profesionalams bdingi keli poymiai
keliama tam tikri profesijos rezultatai. 1) Gali bti keliamos pareigos gyti tam tikr isilavinim, ilaikyti
egzamin (pvz. advokato) ir kt. 2) Atitinkam profesij asmenys dirba tokiose srityse, kur alos padarymo
rizika yra didel ir ala gali bti padaroma ypatingai teiss saugomiems objektams sveikatai ir gyvybei,
nuosavybei ir kt. Kadangi kyla padidinta alos padarymo rizika, todl profesionalams keliami grietesni
atsargumo standartai. Todl keliama atsakomyb be kalts arba kalt suprantama specifikai. Atsivelgiant
reikalavimus profesijai, teikiamos paslaugos yra kainojamos pakankamai solidiai ir uima geriausiai
apmokam visuomens atstov padt. Kadangi profesional pajamos yra didels, danai suveikia gilios
kiens principas kas turi daugiau pinig, tas turi daugiau ir mokti. Todl paprastai priteisiamos didels
alos sumos. Daniausiai i profesij atstovai dirba individualiai veriasi privaia praktika ir valstyb
nra monopolizavusi i pareig. Vienas i bd utikrinti alos atlyginim privalomas civilins
atsakomybs draudimas, jei jo nebt, ala danai gali bti neatlyginta. Civilins atsakomybs draudimas
numatytas advokatams, auditoriams, gydytojams.
1) Notarai. Nuo 1994 m. notarai tapo privaiais asmenimis, jie atsako civiline tvarka, kaip privats
asmenys. Yra nustatytas privalomas civilins atsakomybs draudimas. Pirmoji byla susijusi su notaro
atsakomybe buvo ikelta 1997 m. Viena naujausi byl 3k-3-251/07. Pagrindin notaro funkcija
utikrinti, kad santykiai bt skaidrs ir teisti. Todl notaras turi atidiai tikrinti dokumentus, parao
pavyzdius ir kt. Notarai atlikdami veiksmus turi laikytis tam tikr formalum, nes j nesilaikant,
veiksmai gali bti pripainti neteistais. ala gali pasireikti labai vairiai, ji gali bti vertinama, kaip
turtins teiss praradimas, ji gali bti vertinama pinigais. ala gali bti laikoma sandorio kaina. Jei
39
restitucija negalima, atsakyti turi notaras. ala gali pasireikti ir anso praradimu (testamento
negaliojimas).
2) Medikai (3k-3-337/07). Reikia inoti specialius teiss aktus: Pacient teisi ir alos atlyginimo st.;
Medicinins praktikos st. ir kt. iuose statymuose numatytos medik teiss ir pareigos. iuo atveju
atsako ne fizinis asmuo, medikas, bet juridinis asmuo, nes sveikatos prieiros paslaugas gali teikti tik
juridinis asmuo. Gydytojas atsakys netiesiogiai juridinis asmuo gys regreso teis. Kartais galima
situacija, kai juridinis asmuo bankrutuos, todl gydytojams neparanku steigti visikos juridins
atsakomybs juridinius asmenis. Gydytojo veiksm neteistumas daniausiai pasireikia neatidumu.
Kitais atvejais gydytojo neteisti veiksmai pasireikia invazijomis kn. Neteisti veiksmai gali
pasireikti dl nepakankamo bendradarbiavimo su pacientu. Viena i gydytojo pareig visapusikai
atskleisti informacij. Bet kokia intervencija kn gali bti atliekama tik pacientui sutikus, taiau
sutikimas bus teistas tik tuomet, jei pacientas bus visikai informuotas. Netinkamas medikament
skyrimas taip pat vienas i neteistos atsakomybs element. Elementari higienos ir varos reikalavim
nesilaikymas. ios bylos yra sudtingos tuo, kad teismui tenka sprsti apie dalykus, apie kuriuos jis
neturi speciali ini. Todl tenka pasitelkti pagalb ekspertus ir danai suveikia profesinis
solidarumas medikai vertina koleg veiksmus tendencingai. Kita problema alos apskaiiavimas,
ypa kai ji susijusi su dvasiniais igyvenimais, didiausia iuo metu priteista ala 0,5 mln. Lt. Pagal
Pacient teisi ir alos atlyginimo st. ioms byloms yra numatyta privaloma iankstin gin sprendimo
ne teisme tvarka. Kadangi komisija veikia visuomeniniais pagrindais, ji susiduria su praym
nagrinjimo termin problema, siloma atsisakyti ios komisijos. Taip pat siekiama sunorminti
neturtins alos atlyginim. Siekiant apsaugoti pacient interesus yra nustatytas privalomas sveikatos
prieiros staig draudimas. Daug staig ios privalomos normos nra vykdiusios, motyvuoja tuo,
kad jos neturi l draudimo mokoms mokti.
3) Antstoliai (3k-7-114/08). J veikl reguliuoja specialus Antstoli st., po reformos jie taip pat tapo
privats. iuo atveju, atsako antstolis ir jo draudikas. Antstoli neteisti veiksmai gali pasireikti:
neteist iiekot sum paskirstymas, l pasisavinimas ir kt.
4) Auditoriai. Asmenikai neatsako, nes audito veikl galima usiimti tik steigus juridin asmen.
Auditori neteisti veiksmai pasireikia netinkamu audito atlikimu (kai audito rezultatai neatspindi
realios situacijos), smoningu neteisingos informacijos teikimu. Auditoriai gali bti atsakingi prie
atsakov ar prie treiuosius asmenis (atsakys pagal deliktins atsakomybs taisykles).
5) Advokatai. Kol kas byl nedaug, yra tik viena, kuri ilgai tsiasi. Advokatai taip pat gali praktikuoti
tiesiogiai arba steigdami juridin asmen, taiau visais atvejais jie atsakys asmenikai. Advokato
neteisti veiksmai: anso praradimas (procesini termin praleidimas), kitokiu profesini pareig
paeidimu (interes konfliktas), klientui skirt l ar turto pasisavinimas,
6) Architektai. Praktikos iuo klausimu nra.
Ekonominiai deliktai atvejai, kai deliktai padaromi verslo srityje. CK i kategorija nra iskirta, taiau
apie juos kalbama, nes j nustato kiti teiss aktai.
1) I speciali teiss akt pamintinas konkurencijos statymas, jis pateikia sra neteist veiksm verslo
srityje, kurie gali bti traktuojami kaip nesininga konkurencija. Konkurencijos st. yra taikomas kio
subjektas, akivaizdu, kad jame tvirtintus paeidimus gali padaryti tik jis. Neteistas kiimasis
sutartinius santykius: teism praktika rodo, jog dl kvalifikuotos darbo jgos trkumas skatina
darbuotoj viliojim (3k-3-485/07; 3k-3-415/07). Darbuotojams, kaip fiziniams asmenims, negalime
taikyti Konkurencijos st. Norint apsisaugoti nuo darbuotoj viliojimo, darbo sutart raoma ilyga dl
nekonkuravimo. I pradi teism praktika pripaino, kad ios slygos yra neteistos, nes jomis blogina
darbuotojo padt. Komercinio atstovavimo institutas iuo atveju netaikytinas, nes tai verslo santykiai.
Taiau teism praktika dabartiniu metu pasikeitusi ir galima traukti nekonkuravimo susitarim, nes tai
ne darbo sutarties sudtin dalis. Toks aikinimas nra pagrstas ar teisingas, nes darbuotojo negali
varyti ir darbo ir civiliniai santykiai, jie paeidia darbuotojo padt.
2) Tam tikros neteisingos inios apie konkurent taip pat gali bti laikoma neteista konkurencija.
3) Atvejai, kai asmenys vadovauja kio subjektams, arba yra neteist kio subjekt dalis (3k-3-422/07;
3k-3-174/06; 3k-3-298/06; 3k-3-312/06). Labai svarbu isiaikinti, kokie santykiai sieja juridin asmen
ir jo vadov, teismai pripaino, kad juos sieja civilin, o ne darbo teis. Nes juridinio asmens organai
40
yra juridinio asmens atstovai pagal statym. Todl padarius al reikia atlyginti j pagal civilins teiss
taisykles, o ne darbo teis. Pirmiausia (1) neteisti teismai gali pasireikti nelojalumu. Verslas susijs su
rizika, yra protinga kin-gamybin rizika ir neprotinga rizika. Jei (2) vadovas rizikuoja neprotingai, jis
taip pat atlieka neteistus veiksmus (3k-3-316/07). mons vadovo atsakomyb gali atsirasti ne tik prie
mon, jos akcininkus, bet ir jos kreditorius, jei mon negaljo vykdyti savo prievoli dl neteist
vadovo veiksm (pvz. slp pajamas, klastojo dokumentus ir pan. 3k-3-298/06). mons dalyvi civilin
atsakomyb yra retesnis atvejis, nes dalyviai tiesiogiai nedalyvauja juridinio asmens valdyme. Jie atsako
prie kreditorius, jei dl j neteist veiksm mon negali gyvendinti savo prievoli (3k-3-270/06; 3k3-11/07).
Civilin atsakomyb u al, padaryt vartotojams. Tai atlyginimas u al dl netinkam preki, paslaug
ir netinkamos reklamos. Tai ES teiss gyvendinimas nacionalinje teisje (1985 m. direktyva dl
atsakomybs u netinkamas prekes ir kitos direktyvos dl neteisingos bei lyginamosios reklamos). Yra
kelios tokio reglamentavimo prieastys:
1) Taikydami atsakomyb, susiduriame su problema, kad vien produkt gamina kelios kompanijos.
2) Sutarties udarumo principas leidia taikyti atsakomyb tik sutartini santyki subjektams.
3) Pardavjai, kurie yra stipresn pirkimo-pardavimo sutarties alis, pvz. nustato trumpus preks galiojimo
terminus ir kt.
4) Taikant sutartin atsakomyb galioja trumpesni iekinio senaties terminai.
io instituto esm normos taikomos, kai nukentjusysis (fizinis asmuo) yra vartotojas ar jo eimos narys.
Preks sigyjamos asmenini poreiki tenkinimui, nesusijusiam su profesine veikla. Nepaisant, kad yra
sutartiniai santykiai, taikoma deliktin civilin atsakomyb negalioja bendra taisykl. Deliktin civilin
atsakomyb yra nustatyta be kalts (grieta atsakomyb). ala yra atlyginama, jei yra prieastinis ryys.
ios atsakomybs specifika yra susijusi su atsakovu atsakovu yra gamintojas (asmuo, kuris preks
enklinime yra vardijimas kaip preks gamintojas). Gamintojo svoka yra labai plati, ir kai gamintojas nra
Europos ekonomins erdvs narys, gamintoju laikomas preks importuotojas. Gamintoju gali bti
pripaintas pardavjas, jei:

Nemanoma nustatyti gamintojo.

Nenurodytas preks importuotojas.
Pardavjas per proting termin neatskleidia,kas yra produkto gamintojas.
Jei nustatoma keli asmen padaryta ala, jie atsakys solidariai. Skirsnis taikomas, kai sigyjama bet kokia
kilnojama produktas, skaitant elektros energija. Produktu laikomas ir kraujas bei jo komponentai. Lietuvos
specifika yra ta, kad CK yra nustats didesn vartotoj apsaug (tiek u nekokybikas prekes, tiek u
nekokybikas paslaugas, iskyrus, tas, kurios neeina io skirsnio reglamentavimo sfer, pvz. teisins,
transporto ir kt.). Vartotojas gali reikalauti tiek turtins, tiek neturtins alos, taikomas visikos alos
atlyginimo principas, taiau skirsnis taikomas tik tuomet, kai turtin ala didesn nei 500 , jei ala
maesn, taikoma sutartin atsakomyb. Taikoma ala ne tik padaryta produktui, bet ir kitiems objektams,
kuriems padaryta ala. Atleidimo nuo atsakomybs pagrindai. Gamintojui suteikiama galimyb gintis (nors
ir nustatyta atsakomyb be kalts) esant ioms slygoms:
1) Produktas buvo pagamintas laikantis valstybs nustatyt standart.
2) Produktas nebuvo skirtas ileidimui apyvart, ten jis atsidr atsitiktinai. Atsakomyb netaikoma, nes
gamintojas neketino parduoti objekto, j band, tobulino ir kt.
3) Dl alos kaltas pats nukentjusysis.
Pagal 6.300 str. nustatytas 1 m. senaties terminas, kuris gali bti atnaujintas, taiau, jei nuo produkto
pagaminimo datos prajo daugiau nei 10 m., is terminas neatnaujinamas (3k-3-396/2000-03-27; 2a198/07). kininkai bei kiti gamintojai vartotojais nelaikomi, jie atlyginimo u al gali reikalauti pagal
sutartins teiss normas (3k-3-458/05; 3k-3-487/07). Dl klaidinanios reklamos kol kas nra byl.
Prievols, atsirandanios kitais pagrindais

1. Prievols, atsirandanios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo
41
Tai tokie atvejai, kai vienas asmuo praturtja kito atveju, taiau ne dl neteist veiksm, o dl veiksm, kurie
nelaikomi deliktu. i sfer patenka skolos grinimas, sumokamas du kartus ar daugiau; neegzistuojanios
skolos sumokjimas; nepagrstas praturtjimas, pasireikiantis sutaupymu dl kito asmens veiksm. Slygos,
btinos, norint taikyti nepagrsto praturtjimo institut:
Atsakovas praturtjo dl iekovo atlikt veiksm.
Atsakovas praturtjo atitinkamai sumajus iekovo turto masei.
Turi bti konstatuotas prieastinis ryys tarp atsakovo praturtjimo ir iekovo turto praradimo.
Atsakovo praturtjimas negali bti pateisinamas.
Iekovas neturi kitoki gynybos bd, kuri pagalba galt atstatyti sumajusi turto mas. Taigi
normos yra subsidiarios ir taikomos, kai negalima isprsti kit priemoni pagalba.
Iekovas neturi bti prisims nuostoli atsiradimo rizikos.
Atsakovo praturtjimas turi egzistuoti pareikiant iekin. Tai, k nepagrstai yra gavs atsakovas yra
pripains iekovas.
Jei gydamas daikt atsakovas buvo nesiningas, turi bti iiekoma tai, k atsakovas gavo ir k iekovas
turjo gauti. Atsakovo siningumas ir nesiningumas turi prasms ir kitais atvejais. Siningas atsakovas turi
teis btinj daikto prieiros ilaikymo ilaid atlyginim. Jei buvo nepagrstai gauti pinigai, tokiais atvejais
iiekomos ir statymo nustatytos palkanos.
CK nustato atvejus, kai praturtjimas nepagrstu nelaikomas, pvz. kai tai pateisinama geros morals poiriu
(pvz. patvio ir posnio ar podukros santykiai). Kai prievol yra vykdoma, nepaisant pasibaigusio iekinio
senaties termino (prigimtins prievols), tuomet taip pat nelaikoma nepagrstu praturtjimu. Darbo teisje
taikomas specialus atvejis, kai imokamas darbo umokestis iskyrus atvejus, kai buvo padaryta sskaitybos
klaida. Galimi atvejai, kai valstyb praturtja (pvz. statymas dl dirbani pensinink pensij sumainimo).
Nepagrst praturtjim reikia skirti nuo kit institut, pvz. vindikacinio iekinio.
2. Kito asmens reikal tvarkymas
Tai nra sutartins prievols, j esm yra ta, kad vienas asmuo veikia kito interesais be pavedimo ar statyme
nustatytos pareigos. Kartais jos vadinamos kvazisutartitnmis prievolmis. Teis tokius santykius
reglamentuoja, nes daromos ilaidos; gali bti sudaromi sandoriai; tokie veiksmai yra socialiai reikmingi.
iuos santykius btina atriboti nuo deliktins atsakomybs (pagal tai veiksmai yra teisti ar ne). Praktikoje
daniausiai pasitaiko tokie atvejai:
Mirusiojo palaidojimas. Laikoma, kad veikta mirusiojo pdini atvilgiu ir mirusj palaidoj gali
iiekoti ilaidas.
Vaik prieiros atveju.
Palikimo tvarkymas, kol atsiras kiti pdiniai.
Gelbjimas avarijos ar kit stichini nelaimi atveju.
Btinosios medicinos pagalbos teikimas, kai asmuo nra medikas.
Btinos slygos prievolei dl kitos asmens reikal tvarkymo atsirasti:
1)
2)
3)
4)
Subjektyvus suvokimas, kad tvarkomi ne savo, o kito asmens reikalai.

Kito asmens reikalai turi bti tvarkomi be pavedimo.
Kito asmens reikalai tvarkomi ne altruistiniais sumetimais.
Tvarkyti kito asmens reikalus neturi bti pareiga, jei tai yra pareiga, prievol nesusiklosto (pvz. globa,
mediko veiksmai ir kt.).
i prievol susiklosto tvarkytojo ir asmens, kurio interesais yra veikiama. Tvarkytojo pareigos:
1) Jei tvarkytojas pradjo tvarkyti asmens reikalus, jis turi tsti k pradjs kol atsiranda kitas asmuo, kuris
tvarkyt reikalus.
2) Tvarkytojas turi veikti kaip bonus pater familias, t.y. bti rpestingas.
3) Tvarkytojas turi imtis prieinam priemoni surasti asmen, kurio reikalai tvarkomi ir informuoti, kad
pradti tvarkyti ie reikalai. Informavimo pareiga apima pareig pateikti ilaid, pajam ar kt. ataskait.
Tvarkytojo teiss:
42
1) Jis turi teis ilaid atlyginim, jei veik kaipo bonus pater familias. Nesvarbu, ar buvo gauta reali
nauda.
2) Teis atlyginim, taiau tvarkytojas turi teis j tik tuomet, jei reikal tvarkymas dav naudos.
CK nustato, kad tvarkytojo sudaryti sandoriai yra privalomi asmeniui, kurio interesais veikiama, jei jis
patvirtina tokius sandorius.
3. Prievols, atsirandanios i loim ir layb
Atsitiktinumu pagrstos prievols neturi bti reglamentuojamos teiss, iskyrus iimtis:
1) Kai pralaimjusi alis yra nepilnametis.
2) Buvo naudojama apgaul, smurtas ar grasinimas.
Dl kitoki loim yra priimtas specialus reglamentavimas statymu, i to kyla sutartiniai teisiniai santykiai.
Yra specialus statymas, reglamentuojantis loterij tvark Loterij st. I j taip pat atsiranda sutartins
prievols.
43

Prievolių Teisės Vadovelis

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Prievolių Teisės Vadovelis

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Prievoli

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis ir prievol .......................................................................................................................................................................... 3

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis ir prievol

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Daiktine teise. Turi skirtum ir panaum.

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

3) Kartais galima remtis susiklosiusia ali praktika.

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

3. Prievoli vykdymo subjektai

4. Prievols vykdymo dalykas ir bdas

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Skolininkas nevykdo prievols dl kreditoriaus kalts. Nebaigtinis atvej sraas:

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

1. Prievol laikoma pasibaigusia.

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Iekovas bei atsakovas turi bti kreditorius ir skolininkas.

Prievol neturi bti grynai asmeninio pobdio.

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli vykdymo utikrinimas

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Utikrinimas taikomas yra tik tada, kai paeidiama prievol.

Taikant prievols utikrinimo priemones skolininkas patiria papildomus neigiamus padarinius,

Bauda. Paprastai nustatoma u nepinigins prievols paeidim tvirta suma.

Delspinigiai. Nustatoma piniginms prievolms u kiekvien paeidimo dien.

Kreditorius negali reikalauti ir netesyb, ir prievols vykdymo natra. Iimtis nustatyta

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Laidavimas paprastai yra neatlygintinas, o garantija yra atlygintina.

garantija, sudaroma konkurso bdu, konkurso organizatorius reikalauja i konkurse dalyvaujani

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Mokjimo tai dalis prievol vykdymo;

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

2. Atskiri prievoli pasibaigimo pagrindai

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Dl skaitymo gali susitarti alys.

Turi bti prieprieinis reikalavimas.

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

ali lygiateisikumo principas;

Laisv sudaryti atipikas sutartis (tokias, kuri CK ar kiti statymai nenustato).

Individuali adresuojama konkreiam asmen ratui.

Pagal tai, ar pateiks asmuo pasilym gali j ataukti skiriama:

Ataukiama oferta galioja tol, kol nepasiek akceptanto.

Pagal galiojimo laik skiriama:

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

2. Civilins atsakomybs principai

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait

Pagal pobd ala skirstoma :

Prievoli teis Valentino Mikelno paskaitos 2008 m. Jovita Valatkait