BA alinanios aplinkybs

Tai aplinkybs, kurioms esant padaryti veiksmai nelaikomi nusikaltimu.

Poymiai:
a) Btinas alos, numatytos BK, padarymas;
b) aplinkyb turi paalinti btent BA, o ne veikos baudiamum
c) BA paalinimas negali bti siejamas su kalts nebuvimu
Aplinkybs pagal teisin prigimt gali bti klasifikuojamos aplinkybes, paalinanias veikos pavojingum (veikos
maareikmikumas, savanorikas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo, btinoji gintis, asmens, padariusio
nusikaltim, sulaikymas, btinasis reikalingumas, gamybin arba kin rizika, mokslinis eksperimentas) ir
aplinkybs, paalinanias veikos prieingum teisei (nukentjusiojo sutikimas, sakymo vykdymas, profesins
pareigos vykdymas, savo teiss realizavimas nenugalima jga, fizin ir psichin prievarta, nusikaltimo imitacija).

Btinoji gintis
Tam tikra situacija, kai B ginamiems interesams ala padaroma ginant save, kit asmen, nuosavyb, bsto
nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo
ksinimosi, jei tuo nebuvo perengtos btinosios ginties ribos.
st. leidjas pripasta, kad veiksmai, padaryti esant btinajai giniai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti
prie pavojing ksinimsi. Tokiu atveju valstyb leidia ne tik pasinaudoti asmeniui savo prigimtine teise
gintis, bet ir yra jos teisinis garantas.
Akcentuojama, kad asmuo teis btinj gint gali gyvendinti nepriklausomai, ar jis turjo galimyb
ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis, valdios institucijas. Pvz.: teis BG gali bti
realizuota nepriklausomai nuo galimybs ivengti pavojingo ksinimosi pabgant, pasislepiant ar kreipiantis
pagalbos kitus asmenis ar pareignus.
Leidiama ginti ne tik savo, bet ir kit asmen teises, valstybs ar visuomens interesus. Ginant kit asmen
ar jo teises nebtinas to asmens sutikimas.
Galima ginti tik statymo saugomas teises, visuomens ar valstybs interesus ir tik nuo tokio ksinimosi,
kuris atitinka B numatytos NV poymius, kai ksinamasi asmens gyvyb, sveikat, lytin laisv,
nuosavyb, bsto nelieiamyb ar kitas teises, visuomens ar valstybs interesus.
Btinoji gintis, susijusi su alos puolaniajam padarymu, bus aplinkybe, alinania BA tik tuo atveju, jei
atitiks ginties teistumo slygas. ios slygos susijusios su dviejais momentais ksinimusi ir gynyba.
Ksinimsi apibdina trys slygos: ksinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas.
Pavojingumas besiksinanio asmens veiksmai, sudarantys ksinimosi turin nukreipti prie kito asmens
gyvyb, sveikat, lytin laisv, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas asmens teises ar laisves, visuomens ar
valstybs interesus. Btinoji gintis negalima prie veik, kuri padaroma neveikimu. Pavojing ksinimusi
turt bti pripainti ir toki asmen, kurie dl koki nors asmeninini savybi ir pan. negali bti patraukti
BA, veiksmai.
Leidiama gintis ir nuo pavojing veiksm, kuriuos daro, pavyzdiui, nepakaltinamas, maametis asmuo ar
pan. Kita vertus, humanizmo principas reikalauja, kad toki asmen ksinimasis bt atremtas padarant
jiems minimaliai alos, o jei yra galimyb apskritai ivengiant alos j sveikatai turtui ir pan.
1

Negali bti pripainti pavojingu ksinimusi pareign veiksmai, kuriais ribojamos mogaus teiss ir laisvs,
taiau visais atvejais asmuo nepraranda teiss btinj gint, jeigu pareigno ar kito asmens veiksmai yra
aikiai neteisti. Teismas turi vertinti kaip ginantysis suvok pareign veiksmus. Jei neprisistat ir band
suimti, tada gali bti, kad kitas asmuo galjo suprasti kaip upuolim ir tada jo btinoji gintis bt teista.
Akivaizdiu laikomas ksinimasis, kai ala jau daroma arba yra labai aiki jos grsm, t.y. ksinimasis
laikomas akivaizdiu, kai jis yra pradtas ar tiesiogiai gresia besiginanio ar kito asmens teisms, valstybs
ar visuomens interesams. LAT pabr, jog itin kruopiai turi bti tiriamos pavojingo ksinimosi pradia ir
pabaiga, nes teisingas i aplinkybi nustatymas lemia tinkam btinosios ginties vertinim.
Btinosios ginties bkl atsiranda ne tik paiu pavojingo ksinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra
reali jo grsm (isitraukia ginkl), taip pat tuomet, kai gynyba vyksta vos pasibaigus ksinimuisi, kurio
pabaigos momentas besiginaniajam nebuvo aikus. Pasiksinimas nesibaigia, jei jis buvo laikinai
sustabdytas (upuolikas ieko kito ginklo) ar jei ginklas, panaudotas pasiksinimo metu, atiteko
besiginaniajam.
Besiginaniojo veiksmai padarant alos kitam asmeniui, negali bti laikomi btinja gintimi, kai pavojingas
jo ksinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigs ir besiginantysis tai suprato, todl aikiai nebuvo reikalo
gintis. Taiau tokie veiksmai gali peraugti asmens, padariusio NV, sulaikym.
BG nelaikomi tokie atvejai, kai i anksto, ketinant apsaugoti asmen teises ir interesus nuo spjam
ksinimsi, taisomi pavojingi gyvybei renginiai (sprogstamieji taisai, tvora su elektros srove).
BG NV rengimosi metu nebus teista, nes paprastai nra dar nei pavojingo ksinimosi, nei realios grsms.
Kartu pabrtina, kad tais atvejais, kai asmuo suvokia ir tikrai ino, jog rengimasis padaryti NV nukreiptas
prie j ir kelia reali grsm jo statymais ginamiems interesams, jis turi teis BG. Nedraudiama rengtis
btinajai giniai.
Realiu laikomas ksinimasis, kuris yra i tikrj, o ne besiginaniojo vaizduotje. Kai sivaizduoajamas
ksinimasis ir panaudojama BG, laikoma, kad tai buvo tariamoji btinoji gintis. Klaida, dl kurios asmuo
pradeda gintis nuo negresianio jam pavojaus, gali atsirasti dl neteisingai vertintos konkreios situacijos,
kito asmens elges palaikius pavojingu, neteisingai suvokus paalinio asmens vaidmen upuolimo
slygomis ir pan.
Tariamoji BG gali bti tuo atveju, kai nra realaus pavojingo ksinimosi, taiau susidariusios vykio
aplinkybs pagrstai leidia manyti, jog jis prasidjo arba tiesiogiai gresia, o besiginantysis negali neturi ar
negali numatyti, kad vykio aplinkybes suvokia klaidingai, todl tariamos ginties metu padaryta ala laikoma
padaryta esant btinajai giniai.
Jei galjo numatyti, kad tai nra reali grsm, tada jo padaryta ala bus laikoma kaip padaryta dl
neatsargumo.
Negalima laikyti tariamja BG, kai nebuvo pakankamo pagrindo tiktis ksinimosi ir gintis pradta i
baims ar nepagrsto tarumo. BG galima tik nuo pavojingo ksinimosi, o ne nuo pavojing asmen.
Reikalavimus gynybai nulemia pats ksinimosi pobdis. Gynyba turi atitikti iuos poymius:

ala padaroma tik besiksinaniajam

ala padaroma atremiant pavojing ksinimsi
Padaryta ala neperengia btinosios ginties rib
2

Ginantis ala padaroma tik besiksinaniajam, o ne tretiesiems asmenims. ala, padaryta BG metu, gali bti
gyvybs atmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, smgi sudavimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir
pan. Nesvarbu, ar ala, padaryta besiksinaniajam btinosios ginties atveju, yra maesn, ar didesn u
al, kuri upuolikas ketino padaryti besiginaniajam. Kokybikai ir kiekybikai ji gali neatitikti alos, kuri
grs dl ksinimosi. Upultasis gali gintis ir ne tiesioginiu bdu.
ala padaroma atremiant pavojing ksinimsi. B leidia ginti teistus ne tik savo, bet ir kit asmen,
valstybs, visuomens interesus. Abipusse mutynse abi puss vadovaujasi agresyviais, puolamais
interesais, abi puss smurt naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dl to tokiose mutynse nra
besiginanij. Abipusi mutyni metu teiss BG nebna, iskyrus atvej, kai viena i pusi mutynes
nutraukia, o kita toliau puola.
Ginantis negali bti perengtos btinosios ginties ribos. Gynyba teista, jei atitiko ksinimosi pobd ir
pavojingum. Ksinimosi pavojingumas ir pobdis yra labai susijusios svokos, priklausanios nuo objekto,
kur ksinimasi, vertingumo, veikimo bdo, ksinimosi intensyvumo. Ksinimosi pavojingumas priklauso
nuo objekto reikmingumo, todl skirtingas yra ksinimosi pavojingumas, kai ikyla grsm asmens
gyvybei, sveikatai ar asmens orumui. Ksinimosi pavojingumui turi reikms ir galimos alos dydis, o esant
vienodiems ksinimosi objektams ksinimosi bdas, stadija, besiksinanij skaiius, jg santykis ir
kitos aplinkybs. Ksinimosi pobdis priklauso nuo panaudot priemoni, ksinimosi intensyvumo, vietos,
laiko ir kt. aplinkybi.
BG rib perengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyia nuudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu
gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo.
BG ribos perengiamos, kai yra btinos visos slygos vienu metu:
a) nuudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas
b) tai padaroma tiesiogine tyia (ginantysis suvokia, jog gynybai nra btini tokie veiksmai, bet j nori
ir siekia)
c) gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pavojingumo ir pobdio
Doktrinoje teigiama, kad tai, jog gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo reikt
suvokti dvejopai:

objektyviu poiriu tai yra objektyviai iorikai neatitinkantis ksinimosi pavojingumo ir pobdio
aktas
vertinant subjektyviu poiriu tai yra vidinis-pischologinis veikianiojo santykis su esamu
neatitikimu, t.y. is neatitikimas yra aikus paiam besiginaniajam.

B nereikalauja, kad gynybos priemons ir j taikymo intensyvumas visikai atitikt ksinimosi pobd ir
pavojingum. statymas neriboja naudojam priemoni gynybai nuo pavojingo ksinimosi. Asmuo gali
gintis ne vien fizinm jgom, gali naudoti ir ginklus. Ribojamas tik mogaus sveikatai padaromos alos
dydis.
B numatyti du atvejais, kuriems esant nepripastama, jog perengtos btinosios ginties ribos. Neutraukia
BA veikimas, kai:
a) btinosios ginties ribos perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl pavojingas
ksinimasis
b) ginantis nuo sibrovimo bst padaryta veika
Abu ie atvejai st. leidjo nra saistomi su besiksinaniajam padarytos alos dydiu.
3

Didelis sumiimas ar igstis yra emocin besiginaniojo bsena, pavojingoje situacijoje, susijusioje su
nusikalstama besiksinaniojo veika. Tokia asmens bsena turi bti vetinama tiek pagal subjektyv
besiginaniojo situacijos suvokim (igyvenimo stiprum ir specifik, kurie priklauso nuo pavojaus
pobdio), tiek pagal faktines bylos aplinkybes. Privaloma turti omenyje, jog besiginantysis visada yra
blogesnje padtyje, nes neturi laiko paruoti gynybos plano, pasirinkti gynybos vietos, laiko, bdu ar
priemoni ir t.t
sibrovimu bsta pripaintini atvejai, kuriose faktikai gyvena mogus, patenkama neteistai. Neteistu
sibrovimu reikt laikyti bet kok patekim bst, kai nra jokio formalaus pagrindo, jokio teisto
intereso, joki teisi j eiti. Svarbu yra tai, kad kaltininkas braunasi bst prie savininko ar kito ten
gyvenanio asmens vali. BG ir jos rib perengimo taisykls, ginant bst, taikomos tik tais atvejais,
kai sibrovimas bst turi pavojingo ksinimosi poymius.
BG nuostatos negali bti taikomos ginties provokacijai. Tai tokie veiksmai, kai asmuo tyia provokuoja
pavojingo kito asmens ksinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos, kad padaryti alos. Tai tyinis
nusikaltimo planas.
BG ribas perengs asmuo netleidiamas nuo BA, bet gali bti velninama bausm.
Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas