CT

Civilins teiss konspektai
1 Puslapis
CIVILIN TEIS.
1.
CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA
1. Civilins teiss svoka.

moni bendruomenje egzistuojantys santykiai tarp moni visuomeniniai santykiai.
Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teiss normomis teisiniai santykiai.
Iskiriamos dvi teiss rys: Pozityvioji teis, Prigimtin teis.
Pozityvioji teis tai taisykls, kuri laikymasis yra sankcionuotas valstybs prievarta.
Prigimtin teis tai amin ir nekintani norm visuma. J pagrind sudaro isamus vaizdinys apie
mog, mogaus gimins tapatum laike ir erdvje, mogaus reikmi nekintam pobd.
Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir
privatin teis.
Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs
organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais;
gina valstybs interesus;
jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas.
Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, mokesi, baudiamosios teiss akos,
taip pat vieoji tarptautin teis.
Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius;
jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo,
nepavaldumo principais.
Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), komercin, darbo, agrarin (ekologin) ir
tarptautin teis.
Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis (toliau CT).
Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt
visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.
2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas.
Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis.
Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas (toliau Kodeksas), kuris yra pagrindinis civilin teis reguliuojantis
teiss aktas, nustato, kad is Kodeksas (atitinkamai ir civilin teis) reguliuoja turtinius santykius ir su jais
susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostanius tarp fizini asmen, juridini asmen ar organizacij,
neturini juridinio asmens statuso. statym numatytais atvejais Kodeksas taip pat reguliuoja ir kitokius
asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais).
Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai.
Turtiniai santykiai tai visuomeniniai ekonominiai santykiai dl turto valdymo, naudojimosi juo bei
disponavimo, jo perjimo i vien asmen kitiems, taip pat dl darb atlikimo, paslaug tiekimo ir pinig
mokjimo. Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra bdinga prekin pinigin iraika. Su prekine
pinigine forma yra susij ir daugelis neatlygintin turtini pinigini santyki: pvz., pasaugos, panaudos,
paveldjimo, ir kt. I iors tokie santykiai, atrodo, neturi prekins pinigins iraikos, taiau ji yra j pagrindas.
Antai, u daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nemokamas.
Taiau tie daiktai yra turtas, turi savo vert, kuri, juos dl kieno nors kalts sugadinus, praradus ir pan., gali bti
iiekoma pinigais.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dl
nematerialini grybi, neatskiriam nuo mogaus ar moni organizuoto kolektyvo. Tos grybs nra vertinamos
pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibdina asmenyb (mogaus, organizuoto moni kolektyvo individualyb),
atskleidia jos visuomenin, dorovin vert. ioms vertybms priklauso garb, orumas, vardas (pavard), juridinio
asmens pavadinimas, preks enklas, asmens laisv, nelieiamyb, buto nelieiamyb, piliei asmeninio
gyvenimo, susirainjimo, telefonini pokalbi slaptumas ir kt. ios vertybs neatsiejamos nuo asmens, j
negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Taiau ne visus santykius, atsirandanius dl i vertybi, reguliuoja CT
normos. Daugum j reguliuoja Konstitucins teiss normos, kuri CT nekonkretizuoja. CT normos gina garb ir
orum, ugarantuoja vaizduojamojo meno krinyje pavaizduoto pilieio interes apsaug ir kt.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dl dvasins krybos
produkt (rezultat): mokslo, literatros, meno krini, atradim, iradim bei pramons pavyzdi sukrimo bei
naudojimo. Krjas, sukurdamas atitinkam krin, deda j savo darbo ir pasiekia tam tikr krybos rezultat.
2 Puslapis
Jeigu tas dvasins krybos produktas visuomenei yra naudingas, tai j panaudojant autorius gyja asmenines
neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susij su turtiniais. Pvz.,
asmuo, sukrs literatros krin, gyja ias asmenines neturtines teises: 1) autorysts teis; 2) teis autorin vard;
3) teis krinio paskelbim, dauginim ir platinim; 4) teis krinio nelieiamyb; teis versti krin kitas
kalbas. Taip pat turtin krjo teis autorin atlyginim (honorar).
Asmenini neturtini santyki, susijusi su turtiniais, bdinga savyb yra ta, kad ie santykiai turi objektyvia forma
iorikai ireikt objekt (krin, iradim ir pan.), kuris yra atskiras nuo krjo asmenybs. Tuo tarpu asmenini
neturtini santyki, nesusijusi su turtiniais, atskiro objekto nra. mogaus garb, orumas ir kitos vertybs,
sudaranios i santyki objekt, i esms yra paties asmens savybs.
3. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak.
Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena
teiss aka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybins ar Baudiamosios teiss nesunku, nes j
reguliuojami santykiai kokybikai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracins, Darbo ir eimos teiss,
nes jos turi daug bendro su CT.
Civilins teiss atribojimas nuo administracins. Administracin teis reguliuoja santykius, atsirandanius
valstybs institucijoms gyvendinant vykdomj bei tvarkomj veikl (valstybini moni, akcini bendrovi
steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvark, valstybinms monms valstybinio kapitalo l ir kt.). Turtiniams
santykiams, kuriuos reguliuoja administracin teis, bdinga tai, kad viena i i santyki ali yra valdymo
institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavest vykdomj tvarkomj funkcij vykdytoja, o kita alis
jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio
valdymo organas (pvz., savivaldybs administracija) sudaryt rangos sutart dl savo patalp remonto, iuos
sutartinius santykius reguliuot jau ne administracins, bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui
bdingi teisinio sakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui leidimo,
koordinavimo elementai ir teisin lygyb.
Finans teis nuo civilins teiss skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas santykiai, atsirandantys valstybei
gyvendinant finansin veikl (biudeto, emisijos ir kt.). iems santykiams, kaip ir administraciniams teisiniams,
bdingas j subjekt pavaldumas, o ne j teisin lygyb.
Darbo teiss reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai, susiklostantys darbo proceso metu. Darbo teisini
santyki subjektai teisikai yra lygs ir kartu pavalds monje, organizacijoje nustatytai vidaus tvarkai. Tuo i
esms darbo teis ir skiriasi nuo civilins (pvz.: CT normomis reguliuojami rangos santykiai rangovas
nepriklauso usakovo darbuotoj kolektyvui, pats organizuoja savo darb, nustato veiklos tvark).
eimos teiss reguliavimo dalykas asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp sutuoktini, tv ir vaik,
kit eimos nari, taip pat tarp globj ir globotini, rpintoj bei rpintini. eimos teisje dominuojantis
vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp grietai apibrt subjekt, o turtiniai santykiai priklauso nuo
asmenini, yra neatlygintini bei pasiymi kitais ypatumais, kuriuos lemia asmeniniai santykiai.
2.CIVILINIAI STATYMAI
Civilins teiss altiniai.
Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elges reguliuoja vieno ar kito valstybinio norminio akto teiss
normos. iuo poiriu valstybiniai norminiai aktai gyja CT altinio reikm.
1. Pagrindinis CT altinis Konstitucija (K). K suprantama kaip statym leidimo, tobulinimo baz, pagrindiniai
principai. Bet kokie CT statymai negali prietarauti K-jai. Pvz.: K 23 str. nurodo Nuosavyb nelieiama.
Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Joks
CT statymas negali paeisti io principo.
2. CK pagrindinis kodifikuotas CT altinis.
3. Kitas CT altinis - Civiliniai statymai (Akcini bendrovi, ems, Autori ir gretutini teisi ir kt.).
4. Visi kiti norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius postatyminiai. Juos leidia institucijos, kurios
neturi statymo leidybos teiss, t.y. ne Seimas. Daniausiai tai valstybs valdymo organ ileisti aktai. Jie negali
prietarauti statymams, yra maesns teisins galios. Postatymini akt paskirtis detalizuoti statymus, juose
tvirtintas normas. Tai Vyriausybs nutarimai, potvarkiai, Ministerij, departament, kt. valdymo organ teiss
3 Puslapis
aktai, vairi organizacij nuostatai, statai (danai reguliuoja organizacijos nari turtines teises). Savivaldybi
Taryb priimami sprendimai, jei jie turi CT pobdio norm.
5. Paproiai gali bti CT altiniai, jei jie yra statym numatytais atvejais visuotinai pripainti (sankcionuoti
valstybs).
6. Konstitucinio Teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar ne Konstitucijai taip pat CT altiniai
(danai paaikinama, kaip ginijam norm naudoti).
Teism praktikos reikm taikant ir tobulinant CT statymus.
Svarbiausi Lietuvos Aukiausiojo Teismo (toliau AT) sprendimai. AT teisj senatas nagrinja statym
taikymo apibendrinimo rezultatus, aprobuoja teism sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinjant statym
taikymo apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga statym taikymo praktika.
Civilini statym galiojimas laiko, erdvs, asmen atvilgiu.
Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir "Valstybs iniose" oficialiai paskelbia
Respublikos Prezidentas , jeigu paiuose statymuose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena.
Kiti Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose aktuose
nenustatoma kita sigaliojimo tvarka.
Respublikos Prezidento dekretai taip pat sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose
dekretuose nenustatoma kita j sigaliojimo diena.
Esant neatidliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos statymai, kiti Seimo priimti teiss aktai, taip pat Respublikos
Prezidento dekretai oficialiai gali bti paskelbti specialiame Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraiuose per
Lietuvos telegram agentr (ELTA). Tokiu atveju statymai ir kiti Seimo priimti aktai sigalioja po to arba kit
dien po j paskelbimo, taiau artimiausiu metu ie teiss aktai skelbiami ir "Valstybs iniose".
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios
teiss normos, sigalioja kit dien po to, kai jie pasirayti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami
"Valstybs iniose".
Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas sigalioja t dien, kuri jis pirmiausiai buvo paskelbtas "Valstybs
iniose" arba specialiame Seimo leidinyje, arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr
(ELTA).
Teiss norminiai aktai nustoja galios: 1) jei tas statymas ar kt. norminis aktas buvo ileistas apibrtam terminui,
- pasibaigus jo galiojimo laikui; 2) pripainus netekusiu galios (primus nauj normin akt nurodoma nuo kada ir
kokie norminiai aktai netenka galios, nors danai valstybinio valdymo organai (VVO) ileidia normin akt,
nenurodydami, kad tokiu paiu pavadinimu anksiau ileistas norminis aktas nustojo galios).
Bendra taisykl teiss norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA taikomi tik tiems santykiams, kurie atsirado
jau sigaliojus TNA-ui. Bet paiame TNA-e gali bti nurodyta, kad is aktas reguliuoja ir santykius buvusius iki
TNA-o sigaliojimo.
Galiojimas erdvje. Visi LietuvosRespublikos statymai ar kt. TNA-ai galioja visoje alies teritorijoje. Tam tikrais
atvejais Vyriausybs nutarimai, ministerij, departament ar kt. VVO teiss aktai gali bti apibrto teritorinio
galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje. Tai turi bti numatyta paiame teiss akte. Administracinio
vieneto TNA galioja toje teritorijoje (pvz.: Vilniaus miesto savivaldybs tarybos sprendimai galioja Vilniaus miesto
savivaldybs teritorijoje).
Galiojimas visuomenini santyki subjektams (galiojimas asmenims). Bendra nuostata statymai, kiti TNA-ai
galiojantys t.t. teritorijoje, taikomi visiems, toje teritorijoje esantiems asmenims. Toks akt galiojimas vadinamas
bendruoju.
Galimas ir specialusis TNA galiojimas asmenims. Tai tokie atvejai, kai TNA taikomas ne visiems CT santyki
subjektams t.t. teritorijoje. Tokiu atvej subjekt, kuriems taikomas CTNA ratas, turi bti nurodomas paiame
CTNA-e. Jei kyla neaikum, turi bti vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja visiems asmenims.
4 Puslapis
3.CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS.

Nordami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja vairiuose visuomeniniuose santykiuose. Jeigu iuos
santykius reguliuoja teiss normos (toliau TN), visuomeniniai santykiai gyja teisin form ir tampa teisiniais
santykiais, o santyki subjektai gyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai, tai CT normomis
sureguliuoti faktiniai visuomeniniai santykiai, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises bei pareigas.
Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis visuomeniniai santykiai neinyksta, o faktiniai visuomeniniai
santykiai gyja tam tikr teisin apibrtum, t.y. faktinio visuomeninio santykio turin sudarantys veiksmai tampa
to santykio dalyvi subjektinmis teismis ir teisinmis pareigomis. Taigi, tuos paius santykius galime velgti
dvejopai: kaip faktinius visuomeninius santykius ir teisinius santykius.
CT santykis tai CTN- pagrindu dl materialini ar nematerialini grybi atsirandantis teisinis santykis, kurio
dalyviai turi teisin savarankikum bei turtin atskirum ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisi ir
pareig subjektai.
CT santyki subjektai tai asmenys, tarp kuri susiklosto arba atsiranda CT santykis. Teigiama, kad CT santykiai
gali atsirasti ir tarp asmens ir daikto (pvz.: nuosavybs teisiniai santykiai). Taiau toks teiginys i esms
neteisingas, kadangi CT santykiai gali atsirasti tik tarp asmen (subjekt) dl to daikto (objekto). CT santyki
subjektu gali bti kiekvienas asmuo, kuris pagal atitinkamus galiojanius CT NA gali bti t civilini santyki
subjektu, t.y. tas asmuo turi turti civilin teisin subjektikum. gyvendindamas subjektikum, siekdamas
tenkinti savo poreikius, asmuo gali gyti vairias subjektines civilines teises. CT santykiu subjektu gali bti
valstyb, savivaldyb, fizinis ar juridinis asmuo.
Fiziniai asmenys kaip civilini santyki subjektai skirstomi:
1)
Lietuvos Respublikos pilieiai,
1)
usienieiai,
2)
apatridai (asmenys be pilietybs).
Usienio pilieiai ir apatridai naudojasi Lietuvoje su neymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinmis
teismis ir pareigomis kaip ir Lietuvos pilieiai.
Juridinis asmuo, kaip CT santyki subjektas, suprantamas kaip tam tikra organizacija, turinti savo atskir turt ir
galinti savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, bti iekovu bei atsakovu teisme arba
treij teisme (arbitrae).
CT santykiuose statym numatytais atvejais dalyvauja valstyb bei savivaldybs.
Teisnumas tai bendra subjektin teis gyti, turti konkreias civiliniais statymais numatytas ar jais
nedraudiamas teises bei susikurti sau pareigas.
Veiksnumas bendra subjektin teis savo veiksmais gyti ias civilines teises bei susikurti pareigas.
Pvz.: Konstitucijos 47 str. yra nuostata, kad em () nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos
pilieiams ir valstybei. i K nuostata nurodo, kas gali tapti ems nuosavybs subjektais apibrtas Lietuvos
Respublikos piliei ir valstybs teisnumas. Nordamas tapti konkreios ems nuosavybs subjektu, asmuo turi
atlikti (galti atlikti) aktyvius veiksmus t.y. turi bti veiksnus.
Teisnumas tai subjektui suteikta galimyb gyti konkreias subjektines teises, o j realizavimui reikia, kad
subjektas bt veiksnus.
4. FIZINIAI ASMENYS KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAI
1. Fizini asmen teisnumas Civilins teiss subjekto svoka yra glaudiai susijusi su civilinio teisnumo ir
civilinio veiksnumo svokomis. Teisnumas apibriamas kaip galjimas turti civilines teises pareigas. Civilinio
teisnumo, kaip ir bet kurios kitos teisins svokos, pobd ir turin nulemia konkreios visuomenins ekonomins
formacijos gamybiniai santykiai.Valstyb fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimyb turti civilines teises
ir pareigas, atsivelgdama atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo slygas.Teisnumas nra gimta mogaus
savyb.Tai tam tikra socialin ekonomin savyb, kuri asmeniui, kaip teiss subjektui, savo statymais suteikia ir
pripasta valstyb.Teisnumas tai antstatinis reikinys, teisikai ireikiantis individo visuomenin padt,
paskiausiai slygot egzistuojani toje visuomenje formacijoje santyki ir bazs. Todl teiss ir pareigos, kurias
vienu ar kitu ekonomins formacijos vystymosi laikotarpiu gali turti teiss subjektai, yra nevienodos.Pvz.:
vergvaldinje ekonominje formacijoje vergai nebuvo teiss subjektai, todl jie neturjo teisnumo.
5 Puslapis
Civilinis teisnumas tai galjimas turti ne tik civilines teises, bet ir civilines pareigas.Teis be pareigos
neegzistuoja.Todl teisi ir pareig tarpusavio ryys yra neatskiriamas civilinio teisnumo bruoas. Galimyb turti
civilines teises visada adekvati galimyb gyti ir civilines pareigas.Civilinis teisnumas glaudiai susijs su
subjektine teise. Subjektin teis tai valstybs saugomo leistino asmens (teiss subjekto) elgesio ris ir
apimantis, taip pat galimyb reikalauti tokio elgesio i pareigoto asmens. Subjektin teis - tai konkreti teis,
priklausanti konkreiam teisinio santykio subjektui.
2. Fizinio asmens teisnumo pradia ir pasibaigimas. Civilinis kodeksas numato piliei civilinio teisnumo
atsiradimo ir jo inykimo momentus. Jame nurodyta, kad pilieio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir
inyksta jam mirus. Taiau daugeliu atvej statymas gina ir pradto, bet dar negimusio vaiko interesus. Pvz.:
nekentjusiojo mirties atveju teis alos atlyginim turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba
jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym, taip pat mirusiojo vaikas, gims po mirties. ios normos rodo, kad
galiojantys civiliniai statymai gina pradt, bet dar negimusi vaik teises ir interesus.Taiau ms civiliniai
statymai negimusi vaik nelaiko teiss subjektais.
Civilinis piliei teisnumas pasibaigia jiems mirus.Tai reikia, kad teisnumas nepriklauso nuo mogaus amiaus,
sveikatos ir mirties prieasties.
3. Fizini asmen teisnumo lygyb. Civilinio teisnumo bdingas bruoas visada turi bti jo realumas. Galimyb
bti statymo numatyt teisi ir pareig subjektu kiekvienam mogui turi garantuoti pagrindinis valstybs
statymas Konstitucija. Civiliniam teisnumui bdingas lygybs principas, kurio esm ta, kad visi privalo
turti vienodas galimybes gyti visas statyme numatytas teises ir pareigas, taiau negali turti joki
privilegij. Galiojanti Konstitucija visiems pilieiams numato lygias teises, o kartu ir tok pat teisnum,
nepaisant rass, lyties, tautybs, priklausymo vienai ar kitai politinei partijai.
4. Fizini asmen veiksnumas.
Be civilinio teisnumo, civilins teiss subjektams yra bdinga kita savyb - civilinis veiksnumas. Civilinis
veiksnumas apibriamas kaip galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas.
Civilinis veiksnumas yra bendra teisin prielaida savo veiksmais sigyti civilines teises ir susikurti pareigas bei jas
realizuoti ir atsakyti u savo veiksmus. Kaip civilin teisnum, civilin veiksnum slygoja visuomeniniai
ekonominiai santykiai ir jis remiasi teiss normomis.
Civilinio teisnumo ir veiksnumo kategorijos turi daug bendr bruo, taiau tai yra dvi skirtingos teisins
kategorijos .inome, jog teisnumo svoka apibria tai, k gali turti teiss subjektas.O veiksnumas apibria, vis
pirma tai, k gali susikurti teiss subjektas savo veiksmais. Tokiais veiksmais gal bti statyme tiesiogiai numatyti
(arba nenumatyti) veiksmai.Civilinio veiksnumo, kaip aktyviosios subjekto veiklos, kategorija glaudiai siejasi su
civiliniu teisnumu. Galima sakyti, kad civilinio veiksnumo pagrindas yra civilinis teisnumas. Jeigu civilinio
teisnumo turin neeina galimyb gyti vien ar kit subjektin teis, tai nepaisant joki asmens pastang, jis netaps
tos subjektins teiss turtoju. Kita vertus veiksnumas neturi tiesiogins takos teisnumui.
Skirtingai nuo civilinio teisnumo, kur turi visi, ir nepriklausomai nuo slyg, civilin veiksnum gali turti ne visi
asmenys. Asmuo gali bti visikai veiksnus tik tada, kai jis sugeba protingai veikti ir smoningai suprasti savo
poelgius bei j pasekmes.Todl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo psichinio isivystymo, intelekto, valios,
brandos laipsnio, gebjimo suprasti savo veiksm reikm ir juos valdyti.Be to, statymas veiksnum sieja ir su tam
tikru amiumi. Jeigu asmuo veiksnus, tai reikia, kad jis fizikai ir protikai yra subrends, gali savarankikai
dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankikai atlikti vairiausius juridinius veiksmus ir, be
abejo, atsakyti u savo poelgius. Jeigu amius ir psichin bkl teisnumui neturi jokios takos, tai veiksnumui ie
faktoriai turi lemiam tak.Btent laikantis amiaus ir medicininio kriterijaus statym leidjas ir diferencijuoja
fizini asmen civilinio veiksnumo apimt.Teisnus asmuo gali bti ir neveiksnus, o veiksnus asmuo visada yra
teisnus.
5. Visikas veiksnumas.
CK numato, kad visikas civilinis veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametysts, tai yra sujus 18
met.Toks asmuo visikai supranta savo poelgi reikm ir jis yra visikai veiksnus. Taiau kartais visikas
veiksnumas gali atsirasti ir nesulaukus 18 met, pvz.: tais atvejais, kai statymas leidia sudaryti santuok asmeniui,
neturiniam 18 met, toks asmuo nuo santuokos sudarymo momento gyja visik veiksnum (toks tapimas
veiksniu vadinamas emancipacija). is veiksnumas neinyksta ir tada, kai santuoka vliau nutraukiama arba
pripastama negaliojania dl prieasi, nesusijusi su santuokini amiumi.
6 Puslapis
6. Santykinis veiksnumas.
Tok veiksnum turi nepilnameiai nuo 14 iki 18 met.Pagal nepilnameiai nuo 14 iki 18 met gali sudarinti
sandorius tik turdami tv, tvi arba rpintoj sutikim.Taiau jie turi teis savarankikai disponuoti savo
udarbiu arba stipendija, gyvendinti autorines teises savo krinius, atradimus, iradimus ir racionalizacijas, taip
pat sudarinti smulkius buitinius sandorius. Nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksnumui bdinga tai, kad jie gali
savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija, savo indliais bankuose, sudarinti smulkius buitinius
sandorius, savarankikai stoti kooperatines ir kitas visuomenines organizacijas, gyvendinti savo autorines ir
iradj teises ir pagaliau savarankikai atsakyti u al, padaryt kitiems asmenims.
Asmen, piktnaudiaujani alkoholiniais grimais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis, veiksnumas gali bti
apribojamas teismine tvarka. Apribojus veiksnum, sandorius jie gali sudarinti tik turdami savo rpintojo
sutikim, iskyrus smulkius buitinius sandorius.Pilieiui nustojus piktnaudiauti alkoholiu ir kitomis nuodingomis
mediagomis, jo veiksnumo apribojimas gali bti panaikinamas taip pat teismine tvarka.
Veiksnumas, kaip ir teisnumas, pasibaigia asmeniui mirus.Taiau daugeliu atvej mogus gali netekti veiksnumo ir
bdamas gyvas. Paaikjus, kad asmuo negali protingai tvarkyti savo reikal dl psichins bkls sutrikimo,
statymo numatyta tvarka jis gali bti teismo pripastamas neveiksniu. Asmuo gali bti pripastamas neveiksniu
dl psichins ligos arba silpnaprotysts, trukdani jam suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Piliet pripainus
neveiksniu, jam steigiama globa. Jo vardu sandorius sudarinja globjas.Tokiam asmeniui pasveikus arba labai
pagerjus jo sveikatos bklei, jis gali bti teismo pripaintas veiksniu. Kol asmuo atitinkama tvarka nra
pripaintas neveiksniu, laikoma, kad jis veiksnus.
7. Gyvenamoji vieta, jos juridin reikm.
Civiliniams teisminiams santykiams svarbi reikm turi tikslus j subjekt gyvenamosios vietos nustatymas.
Kiekvieno asmens gyvenimas, jo darbin, politin ir visuomenin veikla yra susij su tam tikra gyvenamja vieta.
Gyvenamoji vieta svarbi reikm turi gyvendinant vienas ar kitas teises ir pareigas, atsirandanias i konkrei
teisni santyki.
Gyvenamoji vieta laikoma ta vieta, kurioje asmuo nuolat arba daugiausia gyvena.Taigi gyvenamoji vieta nustatoma
ne pagal darbo ar turo buvim,o pagal tai, kur jis nuolat arba daugiausia gyvena, t.y.daugiau negu kitose vietose.
Kiekvienas fizinis asmuo turi tik vien gyvenamj viet, kuri pats laisvai pasirenka, laisvai gali pakeisti,
realizuodamas savo teis pasirinkti gyvenamj viet. J pasirenkant pasireikia veiksnaus asmens valia.
Numatydamas bendr gyvenamosios vietos nustatymo taisykl, statym leidjas tvirtina ir specialij maamei
ir visikai neveiksni asmen gyvenamosios vietos nustatymo taisykl. Nepilnamei iki 14 met ir globojam
asmen gyvenamoji vieta laikoma atitinkamai j tv,tvi arba globj gyvenamoji vieta.Taigi i asmen
gyvenamja vieta laikoma j statymini atstov gyvenamoji vieta.
8. Pripainimas neinia kur esaniu ir paskelbimas mirusiu.
Kartais ilg laik dl vienoki ar kitoki prieasi nra galimybs nustatyti asmens gyvenamosios vietos ir
suinoti, ar jis gyvas, ar ne. Tokiu atveju atsiranda tam tikras teisni santyki, kuri subjektas yra is asmuo,
neapbrtumas. is neapbrtumas ilgai tstis negali. Tokio asmens interesai, jo kreditori interesai, valstybs
interesai reikalauja, kad is neapibrtumas bt paalintas. Todl civilins teiss normos leidia tokius pilieius
pripainti neinia kur esaniais ir paskelbti mirusiais. Asmuo gali bti pripaintas neinia kur esaniu ir paskelbtas
mirusiu tik teismine tvarka, esant statyme numatytoms slygoms. Asmuo gali bti pripaintas neinia kur esaniu,
jei nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra ini, kur jis yra. Pripainus piliet neinia kur
esaniu, atsiranda tam tikros teisins pasekms. Jo turtui steigiama globa. I io turto duodamas ilaikymas
pilieiams, kuriuos neinia kur esantis turi ilaikyti, ir padengiamas siskolinimas, kils i kit neinia kur esanio
prievoli. Jeigu pripaintas neinia kur esaniu pilietis atsiranda arba paaikja jo buvimo vieta, is teismo
sprendimas turi bti panaikintas.Po to globos ir rpybos organai panaikina ir jo turto glob.
Pilietis gali bti paskelbiamas mirusiu, jeigu nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje nra ini apie jo buvimo viet
trejus metus.Tai bendra piliei paskelbimo mirusiais taisykl, kuri turi nemaai iimi:
Pirma, jeigu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis, kurios sukl mirties grsm arba yra pagrindas spti,
jog jis uvo per nelaiming atsitikim, toks asmuo gali bti paskelbiamas mirusiu prajus 6 mnesiams nuo
paskutinij ini gavimo apie j dienos. iuo atveju paskelbiant piliet mirusiu toje paioje byloje btina nustatyti
nelaimingo atsitikimo fakt;
Antra, karys ar kitas pilietis, dings be inios dl karo veiksm, gali bti paskelbiamas mirusiu ne anksiau kaip
prajus dvejiems metams nuo karo veiksm pasibaigimo dienos.
Paskelbtojo mirusiu pilieio mirties diena laikoma ta diena, kuri siteisja teismo sprendimas paskelbti asmen
mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis, kurios sukl mirties grsm
7 Puslapis
arba jei yra pagrindas spti j uvus per nelaiming atsitikim ,teismas tokio pilieio mirties diena gali pripainti
spjamo jo uvimo dien.
Paskelbiant mirusiu, teisikai tvirtinama tik asmens mirties prezumpcija, bet ne pats pilieio mirties faktas. Pilieio
paskelbimas mirusiuoju jo civilini teisi ir pareig atvilgiu prilyginamas miriai ir dl to atsirandanios teisins
pasekms yra analogikos teisinms pasekmms, atsirandanioms pilieiams mirus. Paaikjus paskelbto mirusio
pilieio buvimo vietai arba jam sugrus, teismo sprendimas paskelbti j mirusiu turi bti panaikintas.Civilinis
kodeksas numato, kokia tvarka grinamas turtas pilieiui, paskelbtam mirusiu, jeigu jis sugrta. Jeigu paskelbtas
mirusiu fizinis asmuo atvyksta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendim paskelbti fizin
asmen mirusiu. Atvykusysis fizinis asmuo neturi teiss reikalauti grinti savo turt, kuris, paskelbus j mirusiu,
yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai jis neinia kur buvo dl svarbi prieasi, jis turi teis, nepriklausomai nuo
savo atvykimo laiko, reikalauti grinti savo turt, ilikus pas pdinius, taip pat turt, perjus tretiesiems
asmenims, jeigu ie, gydami t turt, inojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais paiais atvejais turtas
paveldjimo teise atiteko valstybei ir buvo realizuotas, tai, panaikinus sprendim paskelbti piliet mirusiu, jam
grinama suma, gauta, realizuojant turt.
5. JURIDINIAI ASMENYS
Civilini teisini santyki dalyviais gali bti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Juridinis asmuo tai fizini asmen grupi (kartais ir vieno asmens) turtini interesu personifikacijos priemon.
Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskir turt, gali savo vardu gyti turtines ir asmenines
neturtines teises ir turti pareigas. Juridiniai asmenys gali bti iekovais ir atsakovais teisme bei arbitrae.
Juridiniais asmenimis gali bti mons, staigos, organizacijos, asociacijos, visuomenins organizacijos, politins
partijos ir kt. organizacijos Lietuvos Respublikos statym ir i organizacij stat numatytais atvejais.
Taigi juridiniai asmenys yra: Akcins bendrovs, ems kio bendrovs (B), kins bendrijos, valstybs mons,
staigos, organizacijos ir t.t.
Skiriami tokie juridini asmen poymiai:
1)
organizacinis vieningumas;
2)
atskiras turtas;
3)
galjimas savo vardu sigyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas;
4)
savarankika atsakomyb.
Organizacinis vieningumas. Jis bdingas juridiniam asmeniui kaip organizacijai, ir pasireikia tuo, kad atskiri
juridnio asmens organai ir j padaliniai skiriasi vienas nuo kito, bet kartu sveikauja tarpusavyje, yra susij. Vieni
valdymo organai yra pavalds kitiems bei pagrindiniam valdymo organui, kuris realizuoja juridinio asmens
teisnum ir veiksnum. Pvz.: akcin bendrov valdo akcininkai (visuotinis akcinink susirinkimas aukiausiasis
akcins bendrovs organas), stebtoj taryba, valdyba, administracija. Vis j teises ir pareigas nustato Lietuvos
Respublikos akcini bendrovi statymas ir akcins bendrovs statai. Tokia strukra utikrina jos organizacin
vieningum.
Juridiniai asmenys statym numatyta tvarka gali steigti filialus, kurie yra juridinio asmens struktriniai padaliniai,
atliekantys jo funkcijas kitoje vietoje. U filialo prievoles atsako juridinis asmuo bet iekiniai, susij su filialo
veikla, gali bti pareikiami ir pagal filialo buvimo viet.
Juridinio asmens atstovybs taip pat steigiamos ne juridinio asmens bvimo vietoje. Jos skirtos tam tikrai funkcijai
(atskiriems teisiniams veiksmams), pvz.:, atsiskaityti su kontrahentais, platinti juridinio asmens produktus ir pan.
Atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galt veikti, jis turi turti materialin baz: pinigus, pastatus, patalpas,
renginius, rankius ir t.t. is turtas juridiniam asmeniui gali priklausyti nuosavybs arba patikjimo teise.
Patikjimo teise turt valdo ir naudoja valstybs staigos. Juridiniam asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo
j steigusi asmen turto (daniausiai savinink). Pvz.: akcin bendrov yra jai priklausanio turto savinink, o
akcininkams nuosavybs teise priklauso tik akcijos. Valstybs moni materialin veiklos baz sudaro joms
patikjimo teise perduotas valstybs turtas.
Turtini ir neturtini teisi ir pareig sigijimas savo vardu. Juridinis asmuo visus sandorius sudaro savo vardu,
todl jis privalo turti savo vard/pavadinim. vard juridinis asmuo naudoja komercinje veikloje,
reklamuodamas gaminius, pasiraydamas sutartis.
8 Puslapis
Be odi, nusakani juridinio asmens r (pvz.: akcin bendrov, udaroji akcin bendrov), juridinio asmens
pavadinime turi bti bent vienas skiriamosios reikms odis arba vardas, pvz.: AB vyturys, AB Normantukas,
UAB Perekinnoguczerezpleten. Firm vardai registruojami Valstybiniame patent biure. Firm vard apsauga
tvirtinta ir tarptautins teiss dokumentuose.
Juridiniai asmenys neturi teiss naudotis kit firm vardu. Ginus dl tokio vardo panaudojimo sprendia teismas.
Teis vard turi tas, kuris pirmas pradjo j naudoti arba atitinkamai registravo teises tok vard. Jeigu juridinis
asmuo dl neteisto vardo panaudojimo patyr nuostolius, juos galime reikalauti atlyginti i kalto asmens.
Juridinis asmuo gali turti preki ir paslaug enkl, kuris turi bti registruotas. Preks enklas btinai turi turti
skiriamuosius poymius, kitaip jis nebus pripaintas preks enklu. Preki ir paslaug enklais negali bti
valstybi vliavos ar herbai, oficials valst. pavadinimai bei emblemos. Be registruoto enklo savininko niekas
negali naudoti io enklo savo komercinje veikloje. Savininkas gali enkl perleisti arba leisti juo naudotis kitam
asmeniui, sudarydamas licencin sutart. Tokios sutartys turi bti registruojamos, kitaip negalioja.
Savarankika atsakomyb u savo prievoles. Juridinis asmuo turi turt ir savo vardu gyja teises ir pareigas, todl
jis savo turtu ir atsako u nevykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles, padaryt al. T.y. u juridinio asmens
skolas neatsako asmenys, j steig arba esantys jo dalyviai (akcininkai). Juridinis asmuo neatsako u i asmen
skolas. Pvz.: akcin bendrov pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininko atsakomyb apsiriboja ta suma,
kuri sumokjo u akcijas, ems kio bendrov (B) neatsako u nari, o nariai u B skolas. Kadangi
juridinio asmens atsakomyb atribota nuo steigj turtins atsakomybs, tai tokia atsakomyb teiss aktuose
vadinama ribota atsakomyb. Ji yra skiriamasis juridini asmen poymis.
6. CIVILINI TEISI OBJEKTAI
Daiktai daniausias civilins teiss objektas. Daiktai tai i gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti materialaus
pasaulio dalykai. Daiktas yra civilins teiss objektu nepriklausomai nuo to, ar turi savinink, ar jo neturi.
Daiktai skirstomi : kilnojamus ir nekilnojamus; pakeiiamus ir nepakeiiamus (t.y. pagal rinius poymius
apibrtus ir individualius); iimtus i apyvartos, neiimtus i apyvartos ir ribotai esanius apyvartoje; suvartojamus
ir nesuvartojamus; daliuosius ir nedaliuosius. Be to, bt tikslinga skirtyti daiktus pagrindinius ir antraeilius.
Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.
Nekilnojamieji daiktai em ir kt. su eme susij daiktai, kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus
j paskirties ir i esms nesumainus j verts.Kilnojamieji daiktai atvirkiai.
Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai.
Pakeiiamaisiais daiktais laikomi riniais poymiais apibrti daiktai. Jiems bdinga tai, kad jie apibdinami
bendrais visai tai daikt riai poymiais ir, bdami vienariai, negali bti vienas nuo kito atskiriami pagal kokius
nors poymius.Nepakeiiamaisiais daiktais laikomi individualiais poymiais apibrti daiktai. Savo poymiais jie
skiriasi nuo kit panai daikt.
Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai
Suvartojamieji daiktai yra tokie, kurie, panaudojus juos pagal paskirt, i karto sunaikinami arba i esms pasikeiia
(pvz.: obuolys ir t.t.). Nesuvartojamieji daiktai kurie naudojant juos pagal paskirt, ilg laik i esms nepakeiia
savo verts ir paskirties (pvz.: pinktin (krepys) ir t.t.).
Dalieji ir nedalieji daiktai
Nedaliais daiktais laikomi daiktai, kuri tikslin paskirtis fizikai juos padalijus pasikeiia ir dalieji pagal prigimt
daiktai, kuriuos nedal. pripasta statymai, o kartais ir alys abipusiu susitarimu (pvz.: automobilis ir pan.). Daliais
daiktais laikomi tokie, kurie, padalijus juos fizikai, nepakeiia savo tikslins paskirties ir kiekviena dalis gali
egzistuoti kaip savarankikas daiktas (pvz.: nafta).
Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos daiktai
Iimti i apyvartos tai iskirtinje valstybs nuosavybje esantys daiktai. Tai ems gelms, valst. reikms vidaus
vandenys, mikai, parkai ir t.t. Jie negali bti perduoti kit asmen nuosavybn.
Ribotai esantys apyvartoje tai daiktai, kuri apyvarta ribojama dl tam tikr j savybi, pvz.: nuodai, ginklai ir
pan. Toki daikt apyvart riboja specialios taisykls, tokiai apyvartai reikia leidim.
Neiimti i apyvartos daiktai. Lietuvos Respublikoje privaios nuosavybs teise leidiama turti bet kok turt,
jeigu to nedraudia Konstitucija ir statymai. Pagal tai neiimtais i apyvartos daiktais laikomi visi daiktai, iskyrus
pirmsias 2 grupes (pvz.: drabuiai, baldai ir t.t.)
Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai
Pagrindiniais laikomi daiktai, galintys bti atskirais teisini santyki objektais, pvz.: namai, automobiliai ir t.t.
Antrailiais turt bti laikomi daiktai, egzistuojantys su pagrindiniais jiems priklausantys, arba kitaip su jais susij
daiktai.
9 Puslapis
prastin vert, iskirtin vert ir asmeniniais tikslais pagrst vert turintys daiktai
Daiktai, kuri vert nepriklauso nuo to, kas juos valdo, naudoja ar jais disponuoja, nes bet kuriam kitam juos
panaudojus gaunama tokia pati nauda (pvz.: televizorius, dviratis ir t.t.), laikomi prastiniais daiktais. J vert
priklauso nuo naudos, kuri galima gauti i daikto.
Daiktai, kuriuos valdyti, naudoti pagal paskirt ar jais disponuoti reikia speciali ini arba gdi laikomi
iskirtin vert turiniais daiktais (pvz.: stomatologin ranga).
Asmeniniais tikslais pagrsti daiktai tokie daiktai, kuriems savininkas dl tam tikr prieasi priskiria iskirtin
vert (pvz.: senelio laikrodis, gautas I pasauliniame kare; sutuoktuvi su pirma mona iedas ir t.t.)
Pinigai ir vertybiniai popieriai
Jie danai yra iskiriami i daikt, nes pagal savo materialin vert labai skiriasi nuo daikt.
Vertybiniai popieriai turi turti: 1) tam tikr form; 2) jame turi bti ireikta turtin subjektin teis; 3) ireikta
teis gali bti gyvendinta tik pateikus vert. popieri.
Vertybiniai popieriai skirstomi 3 ris, pagal tai, kokiu bdu galima perleisti iame vert. popieriuje ireiktas
reikalavimo teises:
1)
vardiniai vertybiniai popieriai (juose nurodomas asmuo, kuriam priklauso juose ireikta teis);
2)
orderiniuose vertybiniuose popieriuose nurodomas tik 1 gijjas ir kartu suteikiama jam teis,
nurodyti kit asmen, galint gyvendinti dokumente ireikt teis (pvz.: ekiai, vekseliai);
3)
pareiktiniai vertybiniai popieriai. Juose nra nurodomas asmuo, kuriam priklauso popieriuje
ireikta turtin teis ir todl j gali pasinaudoti bet kuris asmuo, nustatyta tvarka, pateiks t vertybin popieri
(pvz.: loterijos bilietai, obligacijos).
Turtas kur kas platesn svoka u daikt. turto svok patenka ir pinigai, kiti vertybiniai popieriai, turtin
reikalavimo teis (aktyvas) bei turtin pareiga (pasyvas).
7. SANDORIAI
1. Sandori svoka ir rys civilinje teisje
Sandoriais vadinami fizini asmen ir juridini asmen veiksmai (juridiniai faktai), kuriais siekiama sukurti,
pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai yra teisti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis
statymo numatyt reikalavim ir neprietarauja statymams. iuo poymiu sandoriai skiriasi nuo neteist teisini
veiksm, dl kuri atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.
Sandoris yra valios aktas, smoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. mogaus noras sudaryti
sandor vadinamas vidine valia (valia). Jai susiformuoti svarbi reikm turi tikslas ir motyvai.
Sandoriai klasifikuojami ris pagal sandorio dalyvi valios ireikimo pobd, pagrindo specifik ir sandorio
sudarymo bdus.
Atlygintini ir neatlygintini sandoriai. i sandori skirstymo ris pagrindas yra atlygintinumas.
Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena alis atlieka kitai aliai tam tikrus veiksmus
(perduoda daikt, atlieka darbus ir t.t.), gaudama i jos materialin ekvivalent (atlyginim).
Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos alis, perduodanti kitai aliai tam tikr turt ir atliekanti
jos naudai tam tikr veiksm, i jos ekvivalento negauna.
Dauguma sandori pagal savo objektyvi teisin prigimt yra atlygintini. Neatlygintin sandori yra
gerokai maiau. Paprastai juos sudaro fiziniai asmenys.
Labai svarbu, nuo kurio momento sandoris, t.y. teisinis veiksmas, gyja teisin gali. Civiliniai statymai
vadovaujasi dviem kriterijais: a) ali susitarimu, b) daikto perdavimo momentu.
Konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Sandoriai ias ris skirstomi atsivelgiant j sudarymo bd. is
skirstymo kriterijus nulemia moment, nuo korio sandoris laikomas sudarytu.
Konsensualiniu vadiname sandor, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai alys tarpusavyje susitar
dl vis esmini jo punkt ir statymo nustatyta forma reikia suderint vali. iems sandoriams sudaryti pakanka
tiktai ali suderintos valios pareikimo ir statymo nustatytos formos. Toki sandori yra dauguma.
Realiniu vadiname sandor, kuris sudaromas, kai viena alis perduoda kitai aliai daikt ir statymo
nustatyta forma patvirtinta alims savo suderint vali. iems sandoriams nepakanka tik ali suderintos valios
ireikimo, o reikalinga perduoti daikt.
Kauzaliniai ir abstrakts sandoriai. Taip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje nurodytas jo pagrindas,
t.y.teisinis tikslas.
Kauzaliniu vadiname sandor, kuriame nurodytas jo pagrindas. iame sandoryje nurodomas tiesioginis
teisinis tikslas, kurio siekia alys, sudarydamos sandor. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas pagal
sandorio turin arba pagal konkretaus sandorio tip. Dauguma sandori civilinje apyvartoje yra kauzaliniai, nes
10 Puslapis
juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien
vartojimo tikslais.
Abstrakiu laikome tok sandor, kuriame nenurodytas jo pagrindas. I tokio sandorio negalima numatyti,
kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai nuo savo pagrindo abstrahuotas (atitrauktas atskiras) sandoris.
Paprastai statymas sandor pripasta galiojaniu, jeigu sandoryje nurodytas jo pagrindas ir jis
neprietarauja statymams. Tiktai atskirais atvejais galiojaniais pripastami tie sandoriai, kuriuose j pagrindas
nenurodytas. Toks abstraktus sandoris yra vekselis, kuriuo nustatoma prievol sumokti tam tikr pinig sum,
nenurodant jo idavimo prieasties.
Fiduciariniai sandoriai. iai grupei priskiriami sandoriai, atsivelgiant ali tarpusavio pasitikjimo reikm, kai
sandoris sudaromas.
Fiduciariniu (pasitikjimo) vadiname sandor, kurio dalyvi vidiniai ir ioriniai santykiai turi sutapti. i
sandori esm remiasi j dalyvi tarpusavio pasitikjimu. Tai bdinga tiems tarp dviej ali sudaromiems
sandoriams, kuriais siekiama, tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito io
sandorio dalyvio teisinius santykius su treiaisiais asmenimis (pavedimo sutartis). iais atvejais tretieji asmenys
ino, kad galiotinis veikia ne savo, o galiotojo vardu, todl, prie sudarydami sandor, patikrina galiotinio
galiojimus.
Sandoriai skirstomi vienaalius, dvialius ir daugiaalius. ris skirstoma atsivelgiant tai, ar sandoryje
ireikiama vienos, ar daugiau ali valia. Sandorio alies svoka nesutampa su sandorio dalyvio svoka, todl j
negalima painioti.
2. Vienaaliai sandoriai
Vienaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti tereikia vienos alies valios ireikimo. iuo atveju
nra kitos alies prieprieins valios ireikimo ir statymo numatytoms teisinms pasekmms atsirasti pakanka
vienos alies valios. Paprastai vienaal sandor sudaro vienas asmuo. Taiau kai kuriuos vienaalius sandorius gali
sudaryti ir daugiau asmen, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena alis.
Vienaaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi maiausiai tarp dviej asmen. Daniausiai jie sudaro
teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar valios pareikim suvokia, ino asmuo, kuriam jie skirti. Taiau
atskirais statyme numatytais atvejais vienaalis sandoris gyja teisin gali tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam
jis skirtas, ino valios pareikim. Savarankikai naudojam vienaali sandori yra nedaug (testamentas,
konkurso paskelbimas). Dauguma vienaali sandori yra pagalbinio pobdio sutartyse. Pavyzdiui, vykdant
pavedimo sutart, duodamas galiojimas, vykdant perveimo sutart, pakeiiamas gavjas ir t.t.
3. Dvialiai ir daugiaaliai sandoriai
Dvialiu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviej ali tarpusavyje suderintos prieprieins
valios ireikimo. Pavyzdiui,pirkimo pardavimo sutartyje ireikiama tarpusavyje suderinta tiekjo valia
perduoti produkcij (prekes) ir priepriein pirkjo valia t produkcij (prekes) priimti ir u j sumokti. alimi
gali bti vienas ar daugiau asmen, pavyzdiui, keli asmenys pardavju ar pirkju. Sandoris laikomas dvialiu
todl, kad jame yra dvi alys, turinios prieprieines teises ir pareigas. sandoryje dalyvaujani asmen skaii
neatsivelgiama.
Paprastai dvialiame sandoryje dvi alys ireikia priepriein vali. i taisykl turi vien iimt, kai dvi
alys sudaro jungtins veiklos sutart. Pavyzdiui, dvi ems kio bendrovs sudaro sutart statyti kultros namus.
ioje sutartyje ali veikla nukreipta vieningam tikslui, ir nra prieprieins valios.
Daugiaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviej ar daugiau ali valios pareikim ir jais
siekiama tam tikro vieningo rezultato. ie valios pareikimai nra prieprieiniai. Kiekvieno daugiaalio sandorio
alis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. Galiojantys statymai numato tik vien
daugiaal sandor jungtins veiklos sutart. Pavyzdiui, daugiaalis sandoris yra penki ems kio bendrovi
sutartis bendromis jgomis pastatyti poilsio namus.
4. Slyginiai sandoriai
prastiniai ir slyginiai sandoriai.
prastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose paprastai teiss ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo
momentu arba per numatyt laikotarp.
Slyginiais sandoriais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teiss ir pareigos atsiranda,
pasikeiia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatyt aplinkybi, slyg ateityje vykimo ar nevykimo.
Aplinkyb, kuri numatoma kaip sandorio slyga, gali bti vykis (mirtis) ir veiksmas (pirkimo pardavimo
sutartis). Jis gali bti nevalingas nepriklausantis nuo sandorio dalyvi valios (vykis, treiojo asmens veiksmai), ir
valingas priklausantis nuo sandorio dalyvi valios. Slygos yra juridiniai faktai, kurie gali bti ireikti teigiama
forma ( jeigu gausiu kelialap sanatorij) arba neigiama forma (jeigu snus nevaiuos atostog).
Slyginio sandorio slygomis gali bti aplinkyb, kuri turi iuos poymius:
1) aplinkyb turi atsirasti ateityje. Jeigu aplinkyb, esanti sandorio slyga, sandorio momentu jau yra
vykusi arba apskritai negali vykti, i slyga neturi teisins reikms ir slyginis sandoris negalioja;
11 Puslapis
2) sudarant sandor, alims ir kitiems asmenims turi bti neinoma, ar i slyga vyks ar ne. Jeigu
aplinkyb, esanti sandorio slyga, neivengiamai turi vykti, sandoris i slyginio tampa terminuotu. Slyga nuo
termino skiriasi tuo, kad gali vykti ir gali nevykti. Tuo tarpu terminas, neirint kaip jis apibrtas (kalendorine
data, vykiu),visada sueina.
Kiekvienam sandoriui terminas yra btinas jo turinio elementas. Jis gali bti ali numatytas sandoryje
arba nustatomas pagal statymo taisykles. Tuo tarpu slyga nra bet kurio sandorio btinas elementas, nes gali bti
slyginiai ir neslyginiai sandoriai. Dauguma sandori yra neslyginiai.
Jeigu sudaromas toks sandoris, kuriam slyga yra btinas elementas ir jo sudaryti be slygos nemanoma
(gyvybs draudimo sutartis), toks sandoris nelaikomas slyginiu. Tai neslyginis sandoris, nes nesant ios slygos,
sandorio apskritai nemanoma sudaryti;
3) sandorio slygos turi bti teistos, nes neatitinkanios statym reikalavim slygos negalioja.
Sandoris gali bti sudarytas su atidedamja ir naikinamja slyga. Su atidedamja slyga sandoris
laikomas sudarytas tada, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig atsiradim padar priklausom nuo tokios
aplinkybs, apie kuri neinoma, vyks ji ar ne. Tai reikia, kad sudarant sandor joki teisi ir pareig neatsiranda.
Jos atsiranda tada, kai vyksta sandoryje numatytos slygos. Taiau tarp sandorio ali atsiranda teisinis ryys,
kurio nei viena i io sandorio ali neturi vienaalikai atsisakyti ar pakeisti. Jeigu slygai vykus sandorio alis
neatlieka savo sipareigojimo, ji laikoma paeidusia prievol ir jai atsiranda visos statymo numatytos teisins
pasekms. Atidedamajai slygai nevykus, teisiniai santykiai tarp sandorio ali nutrksta.
Sandoris laikomas sudarytu su naikinamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig
pasibaigim padar priklausom nuo aplinkybs, apie kuri neinoma, ar ji vyks ar ne. Esant naikinamajai slygai,
alims teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo pradios. vykus sandoryje numatytai naikinamajai
slygai, sandoris nustoja galioti. Taiau i io sandorio atsiradusios teiss ir pareigos nutrksta tiktai dl prievols
ateities. Net atsiradus naikinamosioms slygoms, i buvusio sandorio kilusios teisins pasekms lieka (asmuo
privalo sumokti nuompinigius u kambario nuom). Atskirais atvejais, atsiradus naikinamajai slygai, alys
grinamos pradin padt, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su naikinamja slyga, pirkjas privalo
grinti daikt pardavjui, o pardavjas-pinigus pirkjui.
5. Sandori galiojimo slygos
Kiekvieno sandorio btini elementai yra: subjektai, valia, valios ireikimas, turinys, kur sudaro ireikianti vali
suformuluotos slygos, ir forma .ie sandorio elementai turi atitikti statymo reikalavimus. Jeigu bent vienas
sandorio elementas neatitinka statymo reikalavim, sandoris laikomas negaliojaniu. Kad sandoris galiot,
reikalingos ios slygos:
1) sandor sudarantys asmenys turi bti veiksns, o juridiniai asmenys turi turti atitinkam teisnum;
2) sandorio turinys turi atitikti statymuose nurodytus reikalavimus;
3) sandorio dalyvi valios iraika turi atitikti j tikrj vali;
4) sandoris turi bti ireiktas statyme numatyta forma.
6. Sandorio dalyvi veiksnumas
Fizini asmen galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas priklauso nuo j
veiksnumo.Veiksnus fizinis asmuo gali sudaryti sandorius sau, taip pat ir kitiems veiksniems ir neveiksniems
asmenims. Nuo pat sudarymo momento negalioja sandoriai, sudaryti neveiksni asmen- nepilnameio iki
penkiolikos met ir fizinio asmens, pripainto neveiksniu dl psichins ligos ar silpnaprotysts. Iimtis yra
nepilnamei iki penkiolikos met sudaryti smulks sandoriai, kurie galioja.
Kitokia padtis, kai sandorius sudaro ribotai veiksns asmenys (nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos
met) ir asmenys, kuri veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais arba narkotinmis
mediagomis. Ribotai veiksns asmenys gali sudaryti sandorius tik su tvais tviais arba rpintojais, o asmenys,
kuri veiksnumas apribotas,- sutikus rpintojui. Be rpintoj sutikimo ie asmenys gali sudaryti tiktai smulkius
sandorius. Be to, nepilnameiai turi teis savarankikai sudaryti sandorius, susijusius su disponavimu savo udarbiu
ar stipendija, jeigu i teis nra jiems apribota. Visais atvejais ribotai veiksns asmenys ir asmenys, kuriems
veiksnumas apribotas dl j veiksm, sudaro sandorius. Taiau kai iems sandoriams reikia rpintojo (tv, tvi)
sutikimo ir jie sudaromi be tokio sutikimo, sandoriai gali bti pripainti teismine tvarka negaliojaniais pagal
rpintojo iekin. Toliau irti 7 ir 9 temas.
7. Sandorio formos laikymasis
Sandori forma vadinamas sandorio dalyvi valios iorinio reikimo bdas. Valia gali bti ireikta tiesiogiai
odine arba raytine forma, ir netiesiogine konkliudentini veiksm forma.
Tiesiogiai ireikiant vali, susiformavusi vidin valia atsispindi odiuose (odine arba raytine forma).
Kitaip valia pareikiama netiesiogiai konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai tai toks asmens
elgesys, kuris patvirtina jo vali sudaryti sandor. iuo atveju asmens valia neireikta odiais, bet i veiksm
galima nustatyti jo ketinimus. Pavyzdiui, parduotuvje idstytos preks ireikia pardavjo pasilym sudaryti
12 Puslapis
pirkimo pardavimo sutart. Konkliudentiniais veiksmais gali bti ireikta asmens valia sudaryti tik tokius
sandorius, kuriems statymas nenumato tam tikros formos, nei odins,nei raytins.
Asmens valia gali bti ireikta tyljimu. Tyljimas laikomas valios ireikimu sudaryti sandor tik
statym numatytais atvejais. Pavyzdiui, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir
nuomotojas neprietarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrtam terminui.
Daniausiai sandoriai sudaromi odiu arba raytine forma. odine forma asmenys sudaro sandorius
betarpikai tardamiesi odiu, neireikdami valios ratu dokumentuose. Sudarant raytinius sandorius, j
dalyviai vali ireikia ratu dokumentuose.
odiu gali bti sudaromi tokie sandoriai, kuriems statymas nenustato raytins formos. Paprastai odiu
gali bti sudaryti sandoriai: 1) tarp fizini asmen, kai sandorio suma ne didesn kaip penki imtai lit; 2)
nepriklausomai nuo j sumos, jei jie vykdomi sudarymo metu, iskyrus atvejus, kai statymas numato kitaip.
Sandori raytin forma bna paprasta ir notarin. Paprasta raytine forma vadinamas dokumentas,
kuriame yra sandorio dalyvi (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvi (dalyvio) paraas.
Paprasta raytine forma turi bti sudaromi:
1) moni, staig ir organizacij tarpusavio sandoriai ir j sandoriai su fiziniais asmenimis, iskyrus
sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenumato ko
kito, ir atskiras sandori ris, kurioms k kit numato statymai;
2) fizini asmen tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesn kaip penki tkstaniai lit, iskyrus
sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kito nenumato Lietuvos Respublikos
statymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos statymais ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos
Respublikos statymuose;
3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti statymas reikalauja raytins formos.
Nesilaikant statymo reikalaujamos paprastos raytins formos, gali atsirasti dvejopos teisins pasekms.
Pirma, kilus ginui dl sandorio sudarymo arba jo slyg, suinteresuotas sandorio dalyvis neturi teiss remtis
liudytoj parodymais. Jeigu alys, sudarydamos sandor, nesilaik reikalaujamos paprastos raytins formos, bet
neginija jo sudarymo, sandoris bus laikomas galiojaniu ir joki neigiam teisini pasekmi neatsiras. Antra,
sandoris negalioja, kai statymas tvirtai nustato, kad nesilaikius reikalaujamos paprastos raytins formos, jis
negalios.
statyme nustatyta bendra taisykl, kad sandoriai turi bti sudaromi notarine forma. statymo reikalaujamos
notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant. Todl kai sandoriui privaloma notarin forma, jis laikomas
sudarytas tik nuo to momento, kai notaras patvirtina sandor. I ios bendros taisykls statymas numato vien
iimt, kai viena i ali visikai arba i dalies vykd sandor, o antroji alis vengia sandor notarikai forminti.
8. Sandorio ali tikrosios valios ireikimas
statymas reikalauja, kad sandoryje ireikta valia atitikt jo dalyvi tikrj (vidin) vali. Todl btina, kad
sandorio dalyvi valia formuotsi normaliai, kad nebt iorini aplinkybi, kurios ikreipia tikrj vali arba jos
ireikim. Paprastai laikoma, kad sandoryje ireikta valia neprietarauja tikrajai jo dalyvi valiai. Jeigu sandoris
turi valios trkum, jis gali bti teismine tvarka nuginytas pripaintas negaliojaniu.Sandorio valios trkumai
gali bti dl vairi aplinkybi: suklydus, apgauls bdu, smurto ar grasinimo bdu, dl alies atstovo piktavaliko
susitarimo su antrja alimi ir t.t.
9. Sandorio turinio atitikimas statymo reikalavimams
Sandorio turinys turi atitikti statym reikalavimams, jeigu to reikalauja statymai. Negali sutarties turinys
prietarauti valstybs ir visuomens interesams, paeisti svarbiausias statymo nuostatas, prieingu atveju jis bus
laikomas negaliojaniu nuo sudarymo momento.
10. Sandori negaliojimas
Sandoris, neatitinkantis statymo reikalavim, negalioja. Negaliojaniu laikome tok sandor, kuris, paeidus
statymo reikalavimus, nesukelia t teisini pasekmi, kuri siek jo dalyviai, sudarydami sandor. Negaliojantis
sandoris i esms nra sandoris. Kiekvienas negaliojantis sandoris sukelia tam tikras teisines pasekmes, taiau ne
tas, kuri siek asmenys, sudarydami sandor. Jei sandoris pripastamas negaliojaniu, tai nuo pat jo sudarymo
momento, nors teismas savo sprendimu fakt nustato vliau. Taiau pats sandorio pripainimas negaliojaniu
nereikia, kad pagal sandor atsirad santykiai visada netenka teisins reikms. Jeigu negaliojantis sandoris
sudarytas, bet nei vienas i dalyvi jo nevykd, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir joki teisini pasekmi
neatsiranda. Kai negaliojant sandor alys ar viena i ali visikai arba i dalies vykdo, atsiranda negaliojanio
sandorio turtins pasekms.
11. Negaliojani sandori rys
Priklausomai nuo to ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar j reikia pripainti negaliojaniu, sandoriai skirstomi
niekinius (absoliuiai negaliojanius) ir nuginijamus.
13 Puslapis
Niekiniai sandoriai. Yra savaime negaliojantys sandoriai, nes jie neatitinka statymo reikalavim.
Sandorio dalyviai tok sandor gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. Tais atvejais, kai sandorio neatitikimas
statymui nra akivaizdus ir tai reikia rodyti, isiaikinti, jo negaliojimas nustatomas teismo sprendimu.
Niekiniais sandoriais yra laikomi ie sandoriai:sudaryti turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens
interesams, juridinio asmens sandoriai, prietaraujantys jo tikslams, neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai,
tariamieji sandoriai, sandoriai, sudaryti nesilaikant statymo reikalaujamos notarins formos.
Nuginijami sandoriai yra tokie, kurie sudarant sukuria, pakeiia arba panaikina civilines teises ir
pareigas bet statyme numatyt asmen iniciatyva gali bti teismo pripastami negaliojaniais. J ypatumas tas,
kad tokie nuginijami sandoriai turi teisin gali nuo j sudarymo momento iki teismo sprendimo, pripastanio
juos negaliojaniais. Iki i sandori pripainimo negaliojaniais atrodo, jog jie atitinka statymo reikalavimus. J
trkumai yra neakivaizds ir juos reikia rodyti. Tokie nuginijami sandoriai yra ie: nepilnamei nuo penkiolikos
iki atuoniolikos met, fizini asmen, negalini suprasti savo veiksm reikms, fizini asmen,
piktnaudiaujani alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis, apgauls, smurto ir grasinimo bdu, taip
pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ar dl susiklosiusi sunki aplinkybi.
Pripainimas negaliojaniu pagal kitus poymius.
Sandoriai, turintys subjekt sudties trkum. i sandori trkumai susij su fizini asmen veiksnumo ir
juridini asmen specialaus teisnumo reikalavimais.
Sandoriai su valios trkumais. statymas reikalauja, kad sandoryje ireikta valia atitikt jo dalyvi tikrj
(vidin) vali.
Sandorio valios trkumai gali bti dl vairi aplinkybi.
Sandoriai sudaryti: suklydus, apgauls bdu, smurto ar gsdinimo bdu, dl alies atstovo piktavaliko
susitarimo su antrja puse, dl sunki aplinkybi, fizinio asmens, kuris negaljo suprasti savo veiksm reikms,
tariamieji ir apsimestiniai.
Sandoriai su turinio trkumais. Prietaraujantys valstybs ir visuomens interesams.
Sandoriai, turintys formos trkumus. Sandoriai sudaryti nesilaikant statymo reikalaujamos notarins
formos.
12. Sandorio pripainimo negaliojaniu pasekms
Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet nei vienas i dalyvi jo nevykd, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir
joki teisini pasekmi neatsiranda. Kai negaliojant sandor alys ar viena i ali visikai arba i dalies vykdo,
atsiranda negaliojanio sandorio turtins pasekms. Jas galima suskirstyti tris grupes:
1) Abial restitucija - abiej sandorio ali turtins padties atstatymas pradin padt; kai sandoris
negalioja, kiekviena i jo ali privalanti grinti antrajai aliai visa tai, k yra gavusi pagal sandor .Jeigu to, k yra
gavusi, negalima grinti natra, sandorio alis privalo kitai aliai atlyginti vert pinigais. iuo atveju atlyginama
tikroji daikto vert, o ne pinigin suma, kuri numatyta atlyginti u daikt.
Ji taikoma visais sandori negaliojimo atvejais, iskyrus tuos atvejus, kai statyme yra numatytos kitokios
sunkesns sandorio negaliojimo pasekms (vienaal restitucija, abiej ali turto pamimas valstybs pajamas).
2) Vienaal restitucija - vienos sandorio alies turtins padties atstatymas pradin padt, o antrosios
alies gauto turto ar priklausanio gauti turto pamimas valstybines pajamas. Ji pasireikia tuo, kad vienai
sandorio aliai grinama, k ji yra vykdiusi, o i kitos sandorio alies visa , k ji vykdiusi pagal sandor arba
kas jai priklaus vykdyti, iiekoma valstybs pajamas. Jeigu negalima perduoti turto valstybs pajamas natra,
jo vert iiekoma pinigais. Vienaal restitucija atstato turtin padt tiktai vienai sandorio aliai. Kitai sandorio
aliai, kurios neteisti veiksmai (pavyzdiui, apgaul, smurtas, grasinimas ir t.t.) turjo takos sudaryti sandor,
pradin padtis neatstatoma.
3) Restitucija neleidiama - abiej sandorio ali turtin padtis neatstatoma, o k jos yra gavusios pagal
sandor arba kas priklaus gauti, iiekoma valstybines pajamas. (kai jie kenkia visuomens interesams ir t.t.)
Dl negaliojanio sandorio padaryti nuostoliai gali bti iiekomi tik statymo numatytais atvejais.Jie
iiekomi tik esant objektyvioms ir subjektyvioms slygoms.
13. Sandorio dalies negaliojimas
Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojani kit jo dali, jeigu galima tarti, kad sandoris bt buvs
sudarytas, ir netraukiant negaliojanios jo dalies.
8. ATSTOVAVIMAS
1. Atstovavimo svoka
Atstovavimo esm sudaro tai, kad jo atveju u civilins teiss subjektus sandorius sudarinja ir kitus juridinius
veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovavimas yra civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir
atstovaujamojo, kurio pagrindu atstovas, remdamasis statymu, administraciniu aktu ar ireikdamas
atstovaujamojo vali, jam suteikt galinim ribose sudaro sandorius ir atlieka atstovaujamojo vardu juridin
reikm turinius veiksmus, kurie sukuria, pakeiia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
14 Puslapis
Atstovavimui bdingi trys poymiai.

1) atstovavimo santykiai atsiranda tarp atstovo ir atstovaujamojo. Teisinio santykio tarp atstovo ir
atstovaujamojo pagrindu atstovas turi teis veikti atstovaujamojo vardu ir sskaita, o pastarasis turi pareig priimti
io veiksmo rezultatus.
2) atstovas veikia ne savo, bet atstovaujamojo vardu ir interesais. Todl dl jo veiklos atsirandanios teiss
ir pareigos nuo pat atsiradimo momento priklauso ne atstovui, bet atstovaujamajam.
3) atstovui yra suteikiami tam tikri galinimai. gyvendindamas atstovaujamojo teises bei vykdydamas
pareigas, atstovas privalo veikti nevirydamas i galinim. Atstovo veiklos rezultatai privalomi atstovaujamajam
tik tuo atveju, jeigu jis veikia jam suteikt galinim ribose.
Tiesioginis atstovavimo efektas pasireikia tuo, kad sandoris, atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu, yra
pastarajam privalomas nuo jo sudarymo momento, t.y. teiss ir pareigos, kylanios i sudaryto sandorio, tiesiogiai
lieia atstovaujamj, nes jis, o ne atstovas, yra io sandorio alis.
Atstovavime dalyvauja trys subjekt grups. Kiekviena i i subjekt atstovavimo santykio atsiradimo ir
realizavimo procese atlieka apibrtas, tik jam bdingas funkcijas.
Atstovaujamasis tai asmuo, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri teisiniai veiksmai, remiantis jo
paties, statymo ar administracinio akto duotais galinimais. Atstovaujamuoju gali bti bet kuris civilins teiss
subjektas, nepriklausomai nuo to, veiksnus jis ar neveiksnus, pilietis ar juridinis asmuo.
Atstovas tai atstovaujamojo, statymo ar administracinio akto galintas asmuo, veikiantis atstovaujamojo
vardu, interesais ir sskaita. Skirtingai nuo atstovaujamojo, atstovu gali bti ne kiekvienas civilins teiss
subjektas. Vis pirma atstovas turi bti veiksnus. Kai kuriems asmenims statymas tiesiog draudia bti atstovais
tam tikruose civiliniuose santykiuose. Asmuo, jau esantis atstovu, negali atstovaujamojo vardu sudarinti sandori
nei su savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis tuo paiu metu yra. Neleidiama bti atstovais sudarinjant
sandorius, kurie turi grynai asmenin pobd. Teisme negali bti atstovais teisjai, tardytojai ir prokurorai, iskyrus
tuos atvejus, kada jie dalyvauja byloje kaip atitinkamo teismo, prokuratros galiotiniai arba statyminiai savo
vaik atstovai. Juridiniai asmenys gali bti piliei ir kit juridini asmen atstovais tik tada, kada leidia j statai
(nuostatai).
Treia asmen grup tai asmenys, su kuriais atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais sudarinja
sandorius arba atlieka kitus juridin reikm turinius veiksmus. Jais gali bti bet kuris civilins teiss subjektas,
turintis civilin teisnum ir veiksnum.
2. Atstovavimo taikymo sritys
Atstovavimo taikymo sfera yra gana plati. Ji aprpia daug civilini teisini santyki. Btinumas pasinaudoti
atstovo paslaugomis gali bti slygotas vairi tiek teisinio, tiek faktinio pobdio aplinkybi. Atstovavimas plaiai
taikomas, siekiant apsaugoti neveiksni asmen (nepilnamei iki penkiolikos met, psichini ligoni ir
silpnaproi) interesus. Toki neveiksni asmen vardu visus reikiamus juridinius veiksmus atlieka j atstovai.
Taiau atstovavimu gana danai naudojasi ir veiksns fiziniai, taip pat ir juridiniai asmenys, siekdami geriau
gyvendinti savo civilines teises ir vykdyti civilines pareigas, iplsti savo veikimo sfer ir pan.
3. Atstovavimo rys
Esant atstovavimui, atstovas visuomet veikia pagal atstovaujamojo galinimus. Atstovas savo valia ir veiksmais
ireikia atstovaujamojo vali. galinimas tai atstovo teis atstovaujamojo vardu sudarinti sandorius ir atlikti
kitus juridinius veiksmus ir drauge sukurti jam teisines pasekmes. Todl galinimai apibria t veiksm arba
veiksm visum, kuriuos turi atlikti atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais. Taiau atstovas ne tik turi teis
(galinim) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais pastarojo atvilgiu jis turi ir tam tikras pareigas.
Priklausomai nuo to, kokiu pagrindu atsiranda atstovo galinimai, yra skiriamos dvi atstovavimo rys
savanorikas ir btinasis. Savanorikas atstovavimas atsiranda veiksniam asmeniui, galiniam savarankikai ginti
savo interesus, susitarus su kitu asmeniu, kad pastarasis jo vardu ir interesais sudaryt sandorius arba atlikt kitus
juridinius veiksmus. Vidin savanoriko atstovavimo pus daniausiai grindiama sutartimi. Todl i atstovavimo
ris dar vadinama sutartiniu atstovavimu.
Tuo atveju, kada atstovavimo teisinis santykis ir atstovo galinimai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo
valios, t.y. kada galinimai apibriami ne galiojimu, bet statymu ar administraciniu aktu, turime btinj
atstovavim. Tai pirmiausia yra atstovavimas u neveiksnius asmenis. is atstovavimas gali bti grindiamas
giminysts ryiu (tvai yra nepilnamei savo vaik atstovai) arba administraciniu aktu (tviai yra savo vaiki
atstovai, o globjai savo globotini atstovai). i atstov galinim apimt ir turin apibria statymas ir i dalies
administracinis aktas globjams. Btinajam atstovavimui tenka priskirti ir tokius atstovavimo atvejus, kai
auktesnioji organizacija emesniosios ar jos sistem einanios organizacijos vardu sudarinja sandorius ar
atlieka kitus juridinius veiksmus, kai tai numato statymas ar tos organizacijos statai (nuostatai). Tiek savanorikas,
tiek ir btinasis atstovavimas yra pagrsti statymu. statymu remiasi taip pat ir galiojimo davimas bei galinim
apimtis.
15 Puslapis
4. galiojimo forma ir galiojimo terminai

Kadangi tretieji asmenys dalyvauja teisiniuose santykiuose su atstovaujamuoju per atstov, jie turi inoti pastarojo
galinimus. Todl btina iuos galinimus ireikti ir tvirtinti atitinkama forma, kad su jais susipainti ir juos
patikrinti galt treiasis asmuo. Tais atvejais, kada atstovavimas vykdomas statymo ar administracinio akto
pagrindu, galinimus apibria pats statymas ar administracinis aktas. Esant sutartiniam atstovavimui, atstovo
galinimai ireikiami jam duotame galiojime. galiojimu laikomas raytinis galinimas, vieno asmens (galiotojo)
duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti santykiuose su treiaisiais asmenimis. galiojimas-tai atstovo
galinim ireikimo bdas, tai dokumentas, kuriame ireikiama atstovo galinim apimtis ir turinys. galiojimo
davimas yra vienaalis sandoris. Kadangi galiojimas duodamas galinimams patvirtinti ir nelieia galiotinio
interes, jo davimas nereikalauja pastarojo pritarimo. galiojimas paprastai duodamas pavedimo, darbo ar kitos
sutarties pagrindu. Taiau kartais galiojimas gali bti duodamas ir nesant susitarimo atstovauti, bet tikintis, kad
asmuo, nurodytas galiojime kaip atstovas, atliks jame nurodytus veiksmus. galiojimas gali bti duodamas vieno
arba keli asmen vardu. galiojim taip pat gali duoti vienas arba keli asmenys drauge.
galiojimas gali bti duodamas ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. Taiau iuo atveju reikia turti omenyje
tai, kad juridiniai asmenys turi civilin teisnum, atsivelgiant nustatytus j veiklos tikslus. Todl juridiniam
asmeniui galiojimas gali bti duodamas sudaryti tiems sandoriams, kurie neprietarauja jo statams (nuostatams)
arba bendriems tos ries organizacij nuostatams.
Priklausomai nuo galiojime idstyt galinim apimties ir turinio, skiriamos ios galiojim rys: vienkartinis,
specialusis ir bendrasis, arba generalinis.
Vienkartinis galiojimas duodamas atlikti vienam konkreiam veiksmui.
Specialusis galiojimas duodamas atlikti vienariams veiksmams per tam tikr laiko tarp.
Bendrasis arba generalinis galiojimas duodamas sudarinti vairiems sandoriams ir atlikinti vairiems
teisiniams veiksmams, susijusiems su davusios galiojim organizacijos veikla arba su pilieio turto valdymu
apskritai.
galiojimas visada turi bti ireiktas raytine forma, kitaip tariant, galiojimo idavimas tai sandoris, visais
atvejais reikalaujantis raytins formos. Kitokia forma galiojimas negali bti duodamas. ilieio duodamas
galiojimas btinai turi bti pasiraytas galiotojo ir patvirtintas kompetentingo organo. Kai kuriems galiojimams
statymas numato btin notaro patvirtinim. Nesilaikant io reikalavimo, galiojimas tampa negaliojantis.
Notarikai patvirtintiems galiojimams prilygsta: kari ir kit asmen, besigydani karo ligoninse, sanatorijose
bei kitose karinse gydymo staigose, galiojimai, patvirtinti t ligonini, sanatorij ir kit karini gydymo staig
virinink, j pavaduotoj medicinos reikalams, vyresnij ir budinij gydytoj; kari galiojimai, o karini
dalini, staig ir karo mokykl dislokavimo punktuose, kur nra notar biur ir kit organ, atliekani notarinius
veiksmus, taip pat darbinink ir tarnautoj, j eimos nari ir kari eimos nari galiojimai, patvirtinti t dalini,
jungini, staig ir mokykl vadov (virinink); ir asmen, esani laisvs atmimo vietose, galiojimai, patvirtinti
laisvs atmimo vietos virinink. Kitiems fizini asmen duodamiems galiojimams, kaip antai, galiojimui gauti
korespondencij, konkreiai gauti siuniamus pinigus ir siuntinius, taip pat darbo umokest bei kitokius
mokjimus, susijusius su darbo santykiais, galiojimui gauti autorin atlyginim u savo krinius, iradimus, gauti
pensijas, paalpas, stipendijas, sumas i bank ir atsiimti keistus ar duotus pasaugoti daiktus notarinio patvirtinimo
nereikia. iuos galiojimus gali patvirtinti: organizacija, kurioje asmuo dirba ar mokosi, but eksploatavimo
organizacija, utikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavim, stacionarin gydymo staiga, kurioje jis gydosi,
esanio tolimajame plaukiojime jr laivo kapitonas.
Notarins formos reikalavimas, netaikomas galiojimams, kuriuos iduoda juridinis asmuo. iuos galiojimus
pasirao juridinio asmens mons, staigos, organizacijos vadovas (savininkas), jame udedamas tos mons,
staigos, organizacijos antspaudas. Valstybins, kooperatins ar visuomenins organizacijos duodam galiojim
pinigams ar kitokioms turtinms vertybms gauti ar iduoti turi pasirayti taip pat ir ios organizacijos vyriausiasis
(vyresnysis) buhalteris.
Kiekvieno galiojimo galiojim riboja laikas. galiojimo terminas negali bti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu
terminas galiojime nenurodytas, galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Kadangi statym
leidjas galiojimo galiojim sieja su terminu, todl kiekviename galiojime btinai turi bti nurodyta jo sudarymo
data. Tai padeda nustatyti galiojimo pradin, o kartais ir pabaigos moment, jeigu galiojime nenurodytas jo
galiojimo terminas. Kadangi galiojimo termin visada apibria laikas, tai prajus tam tikram laiko tarpui, kuriam
buvo duotas galiojimas, jis pasibaigia. Taiau galiojimas gali pasibaigti ir neprajus jame numatytam terminui.
Pirmiausia galiojimas, jeigu jis buvo duotas vienkartiniam veiksmui atlikti, pasibaigia veiksm atlikus. Kadangi
galiojimas iduodamas susitarimo atstovauti pagrindu, jis gali pasibaigti ir galiotojui ar galiotiniams atsisakius
galiojimo. Tiek galiotojas, tiek galiotinis gali atsisakyti galiojimo nepriklausomai nuo motyv. Taip pat negalioja
jokie susitarimai tarp galiotinio ir galiotojo dl teiss atsisakyti galiojimo apribojimo. galiojimas baigiasi
pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris dav galiojim arba kuriam buvo duotas galiojimas, taip pat mirus
16 Puslapis
galiojim davusiam asmeniui, pripainus t asmen neveiksniu, ribotai veiksniu arba neinia kur esaniu. Taip pat
galiojimas panaikinamas mirus asmeniui, kuriam galiojimas duotas, pripainus j neveiksniu, ribotai veiksniu ar
neinia kur esaniu.
5. Pergaliojimas
galiotojo duotus galinimus turi gyvendinti tas asmuo, kuriam jie duoti. Taiau galimi atvejai, kada juos gali
gyvendinti ne pats galiojim turintis asmuo, bet kitas, t.y. galiotinis savo galinimus gali perduoti kitam asmeniui.
Tuo atveju, kada atstovas savo galinimus perduoda kitam asmeniu, turime pergaliojim. Pergaliojimo atvejai
grietai apibrti statyme.
Pergaliojimas galimas iais dviem atvejais:
1)jeigu atstovui toki teis suteikia atstovaujamojo duotasis galiojimas,
2) jeigu atstovas dl susidariusi aplinkybi priverstas perduoti savo galinimus kitam asmeniui, kad
apsaugot galiotojo interesus.
Pergaliojimo atveju asmuo, kuriam atstovas perduoda savo galinimus, tampa davusio galiojim asmens atstovu.
Taiau tai nereikia, kad tarp atstovaujamojo ir atstovo pasibaigia atstovavimo teisinis santykis. Btent todl
asmuo, perduodantis galinimus (pergaliotojas) privalo informuoti apie tai galiotoj ir praneti jam reikiamas
inias apie asmen kuriam perduoti galinimai. galiotojas gali nualinti galiotinio parinkt asmen ir drauge
panaikinti pergaliojim. Jeigu galiotinis nepranea galiotojui apie pergaliojim ir neinformuoja pastarojo apie
pasirinkt asmen, jis atsako u pasirinkto asmens veiksmus kaip u savo. vykds i pareig galiotojas atsako tik
u savo asmens parinkim, ir jeigu parenkant asmen nebuvo apsirikta, galiotinis neatsako u jo veiksmus.
Pergaliojimo turin apibria pagrindinio galiojimo turinys. galiotinis pergaliojimo bdu negali suteikti
pergaliojamajam asmeniui tokio galinimo, kurio jis pats neturi. Galima pergalioti visus galiojime numatytus
galinimus arba tik kai kuriuos i j. Pergaliojant tik kai kuriuos galiojime numatytus galinimus, turime dalin
pergaliojim.
Skirtingai nuo galiojimo, pergaliojimas visais atvejais turi bti notarikai patvirtintas.
Kadangi pergaliojimas i esms priklauso nuo pagrindinio galiojimo, tai jo terminas negali bti ilgesnis u
pagrindinio galiojimo termin. Taiau pergaliojimo terminas gali bti kur kas trumpesnis arba net ribojamas
vienkartinio juridinio veiksmo atlikimo momentu. Pasibaigus pagrindiniam galiojimui, pergaliojimas taip pat
netenka galios. Pergaliojim gali bet kada panaikinti tiek galiotojas, tiek ir galiotinis. Savo ruotu ir asmuo, gavs
galiojim pergaliojimo bdu, gali nuo jo atsisakyti. Kaip pagrindinio galiojimo davimo atveju, taip ir
pergaliojimo atveju, susitarimas apriboti teis atsisakyti nuo galiojimo negalioja.
6. galiojimo pasibaigimas
Pasibaigus galiojimui atsiranda tam tikros teisins pasekms. Apie galiojimo panaikinim galiotojas privalo
praneti galiotiniui, taip pat jam inomiems tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais dalyvauti duotas
galiojimas. Toki pai pareig turi galiotojo teisi permjas, kai galiojimas baigiasi pasibaigus galiojim
davusiam juridiniam asmeniui, taip pat asmeniui mirus, pripainus j neveiksniu, ribotai veiksniu arba neinia kur
esaniu. Tokia taisykl nustatyta todl, kad pasibaigus galiojimui ir nepraneus apie tai galiotiniui, jis gali ir toliau
atlikinti tuos veiksmus, kurie numatyti galiojime, nors to jau ir nereikia davusiam galiojim asmeniui.
Sandoriai ir kiti juridiniai veiksmai, atlikti galiotinio iki to momento, kai jis suinojo ar turjo suinoti apie
galiojimo pasibaigim, yra privalomi galiotojui ir jo teisi permjams. Iimt sudaro tie atvejai, kada apie
galiojimo panaikinim inojo ar privaljo inoti tretieji asmenys, su kuriais galiotinis sudar atitinkamas sutartis.
iuo atveju i sudaryt su jais sutari atsirandanios teiss ir pareigos jokios teisins reikms galiotojui neturi.
Siekiant apsaugoti tiek galiotojo, tiek ir jo teisi permjo, o taip pat treij asmen teises ir interesus, statym
leidjas pareigoja galiotin ir jo teisi permjus galiojimui pasibaigus tuojau grinti j galiotojui ar jo teisi
permjams.
Juridini veiksm, vykdyt asmens, neturinio galinim arba virijant galinimus, pasekms (atstovavimas
be galinim)
Kadangi be galinimo negali bti atstovavimo, bet koki sandori sudarymas kito asmens vardu ir interesais,
neturint tam galinimo ar j virijant, laikomas negaliojaniu. i sandori negaliojim slygoja tai, kad asmuo, su
kuriuo sudaromas sandoris neturint ar virijant galinimus, privalo tai inoti, nes galiojimas skiriamas tretiesiems
asmenims, kurie i jo turinio gali sprsti, kokie galinimai duoti galiotiniui. Todl jis negali reikalauti, kad asmuo,
kurio vardu sudarytas is sandoris, vykdyt atsirandanias i jo pareigas. Taiau sandoris, sudarytas neturint
galinim ar juos virijant, gali sukurti, pakeisti ir panaikinti atstovaujamojo teises ir pareigas, jeigu pastarasis po to
pritaria visam iam sandoriui ar virijaniai galinimus sandorio daliai.
17 Puslapis
Atstovaujamojo pritarimas sandoriui, sudarytam neturint galinim arba juos virijant, yra vienaalis jo valios
ireikimas. Toks pritarimas gali bti padarytas odiu ir ratu. odinis pritarimas leidiamas tik tuo atveju, jeigu
paties sandorio sudarymas nereikalauja raytins formos. Kartais pritarimas gali rykti ir i atstovaujamojo
veiksm turinio.
Vlesnis atstovaujamojo pritarimas sandor daro galiojant nuo jo sudarymo momento. Asmuo, su kuriuo sudarytas
sandoris neturint galinim ar juos virijant, atstovaujamajam pritarus tampa pareigotu ir negali atsisakyti sandorio,
motyvuodamas tuo, kad atstovas neturjo galinim.
Sandoris, sudarytas neturint galinim, atstovaujamajam vliau jam nepritarus, nesukuria jam teisi ir pareig, o
sandorio, sudaryto virijant turimus galinimus, toji dalis, kurioje galinimai neviryti, yra privaloma
atstovaujamajam ir treiajam asmeniui.
Tais atvejais, kada sandoriui, sudarytam neturint galinim ar juos virijant, atstovaujamasis nepritar ir dl to
treiasis asmuo turjo nuostoli, pagal bendr taisykl jis negali reikalauti j atlyginimo, kadangi jis inojo arba
privaljo inoti, ar turi ir kokius galinimus turi asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu. Taiau tuo atveju, jeigu
asmuo, veiks be galinim ar virydamas juos, suklaidino treij asmen dl turim galinim, pastarasis gali
reikalauti susidariusi nuostoli atlyginimo, remdamasis bendrais alos atlyginimo pagrindais.
9. SUTARTIS
1. Sutarties svoka ir reikm.
Sutartis - daugiausiai paplitusi sandori ris.
Sutartis - tai dviej ar daugiau asmen statymo reikalaujama tvarka ir forma ireiktas susitarimas dl civilini
teisi ir pareig sukrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pagrindinis sutarties poymis yra ali susitarimas. Reikia,
kad sutart sudarani asmen ireikta valia bt suderinta tarpusavyje, siekiant bendr tiksl.
Sutarties svoka daugiareikm. Ji statymuose, mokslinje ir mokymo literatroje suprantama kaip:
1) raytinis dokumentas, kuris nustato ali teises ir pareigas;
2) teisinis santykis, kuris atsiranda i ali susitarimo;
3) juridinis faktas, kuris yra ali susitarimas.
Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keiia arba nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukrusi civilin
teisin santyk sutartis, teiss norm nustatytose ribose, reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvi elges iki to
laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas.
Sutartis yra viena i sandori ri. Kiekviena sutartis yra sandoris, taiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis.
Kadangi sutartis yra sandori ris, jai taikomi visi bendri sandori reikalavimai.
2. Pagrindins civilins sutarties funkcijos.
Pirmiausia tikslinga iskirti sutarties iniciatyvos funkcij. Ji pasireikia sutarties dalyvi dispozityvikumu, t.y.
galjimu sprsti tam tikros sutarties sudarymo klausim, pasirinkti kontrahent, nustatyti sutarties turin.
Neperengdamos statymo nustatyt rib, sutarties alys gali keisti arba nutraukti sudarytus sutartinius santykius.
Tai pat svarbi sutarties koordinacijos funkcija. Civiliniai statymai numato tik abstrakt sutari sudarymo ir tam
tikros sutarties turinio model. Konkreiai sutariai sudaryti numatomi konkrets veiksmai ir terminai akceptui
pareikti. Bdamos lygios, alys savo iniciatyva suderintos valios ireikimu nustato konkret savo elges, t.y.
teises ir pareigas. Tuo pasireikia ali veiksm koordinacija.
Treia yra sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis - paveikti sutarties alis, kad jos tinkamai, nenukrypdamos
vykdyt sutarties slygas. Tai priemons sutari drausmei gyvendinti. i funkcija realizuojama priverstiniu
prievols vykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybs priemones.
Sutari rys.
4. Vienaals ir dvials sutartys
Vienaalmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena alis turi tiktai reikalavimo teis, o kita - tik t teis
atitinkani pareig. Pagal toki sutart viena alis tampa kreditoriumi, o kita skolininku.
Dvialmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi alys turi reikalavimo teises ir jas atitinkanias pareigas.
itokioje sutartyje kiekviena i ali yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas. Tipikas dvials sutarties pavyzdys yra
pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavjas yra kreditorius, nes jis turi teis reikalauti i pirkjo sumokti u parduot
18 Puslapis
daikt, ir kartu skolininkas, nes jis privalo perduoti pirkjui parduot daikt. Savo ruotu pirkjas yra kreditorius,
nes jis turi teis reikalauti perduoti jam nupirkt daikt, ir kartu skolininkas, nes jis privalo sumokti pardavjui u
t daikt.
5. Sutartys treiojo asmens naudai
Tai tarp dviej ali sudaroma sutartis, pagal kuri vykdyti prievol turi teis reikalauti tiek kreditorius, tiek ir
sutartyje nurodytas treiasis asmuo, jeigu kitaip nenumatyta statyme arba sutartyje. ioje sutartyje viena sutarties
alis ilygsta i kitos alies, kad i sutarties atsiradusi prievol bt vykdyta treiajam asmeniui. Sutarties
sudaryme treiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja, todl treiasis asmuo nra sutarties alimi. Taiau jis ir
nedalyvaudamas sudarant sutartis gyja savarankik teis. Paprastai treiasis asmuo jau nuo to momento, kai alys
sudaro sutart, tiesiogiai gyja i sutarties teis reikalauti jos vykdymo. Kartu treiasis asmuo nra pareigotas
priimti jam ilygt teis. Jis gali ia teise pasinaudoti, taip pat ir nuo jos atsisakyti.
Dauguma sutari sudaroma pai sutari dalyvi naudai. Treiojo asmens naudai sutartis nra plaiai naudojama.
Pavyzdiui, ji sudaroma neant taupomj kas indl snaus arba dukters vardu, sudarant gyvybs draudimo
sutart sutuoktinio naudai ir pan.
6. Sutarties turinys
Sutarties svarbiausi elementai: 1) subjektas; 2) turinys; 3) forma.
Sutarties turinys yra sudarytos sutarties slyg sistema. Sutarties slygos nustato ali teises ir pareigas, t.y. tam
tikr j elges.
Sutarties turinio slygos
Sutarties turinio slygas galima skirstyti tris ris:
1)
esmines arba btinsias;
2)
prastines;
3)
atsitiktines.
7. Esmins arba btinosios yra tos sutarties turinio slygos, kuri nesant sutartis laikoma nesudaryta. Taigi sutartis
laikoma sudaryta tiktai alims susitarus dl vis esmini slyg. Jeigu alys nesusitaria dl bent vienos esmins
sutarties slygos, sutartin prievol neatsiranda.
Esmins sutarties slygos gali bti nustatomos vienu i trij bd.
Pirma - kai statymas pripasta esmines slygas.
Antra - btinos slygos tam tikros ries susitarimams.
Treia - visos sutarties slygos, dl kuri vienos alies pareikimu turi bti susitarta.
prastinmis vadinamos statymu nustatytos slygos, kurios dl sutarties sudarymo fakto tampa privalomos alims.
Nuo esmini slyg jos skiriasi tuo, kad dl j sutarties alims susitarti nereikia. Sutarties galiojimas taip pat
nepriklauso nuo to, ar ios prastins slygos nurodytos sutarties tekste. Laikoma, kad alys, susitarusios dl vis
esmini slyg ir sudariusios sutart, kartu susitar dl prastini sutarties slyg. Sudariusios sutart, jos
automatikai tampa sudarytos sutarties turinio dalimi.
Atsitiktinmis vadinamos ali susitarimu nustatomos slygos, kuri statymas nereguliuoja arba nustato
dispozicine (kai sutarties alys turi teis savo nuoira nustatyti slygas) forma. Jos nra sutariai btinos kaip
esmins sutarties slygos. Be to, jos automatikai netraukiamos sutart kaip prastins slygos. i slyg
nebuvimas nedaro takos sutarties galiojimui. Kadangi ios slygos nustatomos ali susitarimu, jos gali vienos
alies reikalavimu tapti ir esmine sutarties slyga.
8. Sutarties sudarymas, jo stadijos, oferta, akceptas
Sutartis laikoma sudaryta tada, kai alys (tam tikrais atvejais - reikalaujama forma) tarpusavyje susitaria dl vis
esmini punkt. Sutartyje dalyvauja maiausiai dvi alys. Sutarties sudarymo procese yra dvi stadijos: vienos alies
pasilymas antrajai aliai sudaryti sutart (oferta) ir antrosios alies pasilymo primimas (akceptas).Asmuo, kuris
pateikia pasilym vadinamas oferentu, o asmuo, kuris priima pasilym - akceptantu.
Pasilymas sudaryti sutart (oferta) privalo turti du btinus poymius. Pirma, pasilyme turi bti nurodytos
esmins slygos, reikalingos sutariai. Antra, pasilymas turi bti nukreiptas apibrtam asmeniui. Pareikimas dl
sutarties sudarymo, kuriame nra nurodyt poymi, nelaikomas oferta.
Pasilymo sudaryti sutart primimas pripastamas akceptu tiktai tada, jeigu sutinkama su visomis pasilyme
nurodytomis slygomis. Akceptanto sutikimas sudaryti sutart kitokiomis, negu buvo pasilyta slygomis,
19 Puslapis
pavyzdiui, keiiant kain, termin ir pan., laikomas atsisakymu nuo pasilymo ir kartu nauju pasilymu sudaryti
sutart.
9. Sutarties sudarymas pagal pasilym, kuriame nurodytas arba ne terminas atsakyti
statymas skiria sudarymo tvark pagal pasilym, kuriame nurodytas terminas atsakyti ir kuriame nenurodytas
terminas atsakyti. Kai pasiloma sudaryti sutart, nurodant termin atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, kai pasils
asmuo antrosios alies atsakym apie tai, kad ji pasilym prim, gauna per termin. iais atvejais oferentas
pareigotas laukti atsakymo iki to laiko, kol pasibaigs nustatytas terminas.Pavluotas atsakymas ofert joki
teisini padarini nesukuria. J galima laikyti nauju pasilymu sudaryti sutart, kur pradinis oferentas gali atsakyti
arba neatsakyti. Jeigu akceptantas neatsako, tyljimas laikomas atsisakymu sudaryti sutart. Taiau kitokie teisiniai
padariniai atsiranda tada, jeigu i pavluotai gauto atsakymo, kuriuo sutinkama sudaryti sutart, matyti, kad jis yra
isistas laiku. iuo atveju atsakymas laikomas pavluotu tik tuo atveju, kada pasils asmuo tuojau pranea
antrajai aliai, kad atsakymas gautas pavluotai. Toks pavluotai gautas atsakymas yra naujas pasilymas sudaryti
sutart.
Kada pasiloma sudaryti sutart nenurodant termino atsakyti, statymas skiria du sutarties sudarymo atvejus. Pirma,
kai pasiloma sutart sudaryti odiu. odiu gali bti pasilyta akivaizdoje esaniam asmeniui, taip pat telefonu
arba kontrahento atstovui. Pasilius odiu, sutartis laikoma sudaryta tada, jeigu antroji alis tuojau pareikia
pasiliusiam asmeniui, kad ji t pasilym priima. Antra, kai pasiloma sudaryti sutart ratu. Pasilius ratu,
sutartis laikoma sudaryta tada, jeigu atsakymas apie tai, kad pasilymas yra priimtas, gaunamas per numatyt laik.
Atsakymo laikas nustatomas atsivelgiant konkreias slygas, pavyzdiui, alis skiriant atstum, persiuntimo
patu laik ir pan.
Oferta visada tam tikr laikotarp pareigoja oferent nesudaryti su treiaisiais asmenimis sutarties. Kai pasiloma
sudaryti sutart odiu, numatytas laikotarpis yra trumpas ir tsiasi iki to laiko, kol panekovas atsakys pasilym.
Kai pasiloma sudaryti sutart ratu, nenurodant termino, oferentas privalo nesudaryti sutarties su kitu asmeniu iki
to laiko, kol ratas pateks pas akceptant ir bus gautas atsakymas. Kai pasilyme nenurodytas terminas, per vis
laikotarp oferentas yra susijs su savo pasilymu. Jeigu oferentas, nesulauks to laiko, kol pasibaigs nustatytas
terminas atsakyti pasilym, sudaro sutart su treiuoju asmeniu, jis netenka galimybs vykdyti sutart pagal
pradin ofert. Tada oferentas privalo atlyginti pagal pradin ofert akceptantui padarytus nuostolius.
Sutartis yra ali susitarimas. Todl sutartis laikoma sudaryta tada, kai oferentas gauna atsakym, jog pasilymas
priimtas. Sutarties sudarymo vieta laikoma toji vieta, kurioje oferentas gavo akcept.
10. CIVILIN ATSAKOMYB
1. Civilins teisins atsakomybs svoka
Atsakomyb prievol atlyginti al arba nuostolius, sumokti netesybas. Civilinei teisinei atsakomybei bdinga
tai, kad ji yra viena i statymu ar sutartimi nustatyt sankcij; jos atsiradimo pagrindas yra teiss paeidimas; ji
pasireikia teiss paeidjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinmis pasekmmis, daniausiai turto sumajimu
dl alos, nuostoli atlyginimo, netesyb sumokjimo; ji yra papildoma arba nauja prievol, kuri nra paeisto
teisinio santykio elementu; ji gyvendinama valstybs prievarta arba jos taikymo galimybe.
Civilins atsakomybs slygos
Civilin atsakomyb atsiranda dl civilins subjektins teiss paeidimo, taiau tik esant tam tikroms
slygoms. Teiss teorijoje keturios civilins atsakomybs atsiradimo slygos:
1) teiss paeidimu turi bti padaryta ala arba nuostoliai;
2) prieingas teisei skolininko elgesys;
3) prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko (teiss paeidjo) veiksm ir alos arba nuostoli;
4) skolininko (teiss paeidjo) kalt.
alos ir nuostoli padarymas
Tai reikia, kad atsakomyb gali bti taikoma tik tada, kai teiss paeidjas, nevykdydamas arba
netinkamai vykdydamas prievol, padaro turtin al. Kreditorius privalo rodyti, kad skolininkas nevykd arba
netinkamai vykd prievol, tuo padarydamas al arba nuostolius.
Prieingas teisei skolininko elgesys
Tai toks asmen elgesys, kuris paeidia civilins teiss normas, o kai statyme nra numatyti veiksmai
paeidia bendrus civilini statym pradmenis.
Prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko veiksm ir alos arba nuostoli
20 Puslapis
Atsakomyb atsiranda tik tada, kai yra prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko veiksm ir alos
arba nuostoli. Tai tiesiogiai iplaukia i statymo, kuris nustato, kad prievols nevykds skolininkas privalo
atlyginti nuostolius. Asmuo, padars al privalo j atlyginti. Todl teismas, kiekvienu atveju prie nustatydamas
civilin atsakomyb, privalo itirti, ar yra prieastinis ryys tarp skolininko neteist veiksm (neveikimo) ir
kreditoriaus nuostoli (alos).
Kalt
Kalt yra asmens psichinis santykis su jo prieingu teisei veiksmu arba neveikimu ir dl to atsiradusiu
rezultatu. Galimos dvi kalts formos: tyia ir neatsargumas.
Tyia yra tada, kai teiss paeidjas numato, kad jo elgesys prieingas teisei ir dl to gali atsirasti
neigiamos pasekms ir j siekia arba smoningai leidia ioms pasekmms atsirasti.
Neatsargumas yra tada, kai teiss paeidjas numato, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti neigiamas
pasekmes, bet lengvabdikai tikisi j ivengti arba nenumato savo elgesio pasekmi, nors turi ir gali jas numatyti.
2. Skolininko atleidimo nuo atsakomybs pagrindai. Atsitiktinumas. Nenugalima jga.
Paprastai skolininkas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu prievol nevykdoma arba netinkamai vykdoma dl
atsitiktinumo, nenugalimos jgos arba kreditoriaus kalts. ie juridiniai faktai kliudo skolininkui vykdyti prievol,
todl jie vadinami negalimumu vykdyti prievol. Civilin teis skiria paprast atsitiktinum ir kvalifikuot
atsitiktinum (nenugalim jg). Atsitiktinumas tai nekaltas kito asmens teisi ir statymo saugom interes
paeidimas. Skolininkas atleidiamas nuo atsakomybs, nes jo veiksmuose nra kalts. Nenugalima jga
(kvalifikuotas atsitiktinumas) tai nepaprastas vykis, kuriam esamomis slygomis nebuvo galima ukirsti kelio.
Tai ypatingos, nepaprastos aplinkybs.
3. Civilins atsakomybs pagrindins rys
4. Sutartin atsakomyb
Civilin atsakomyb, atsirandanti paeidus jau esamos prievols subjektin teis (pvz. i vairi sandori),
slyginai vadinama sutartine atsakomybe. Paeidus jau susidariusius prievolinius santykius, t.y. sutartins
atsakomybs atveju, taikomi bendri civilins atsakomybs nuostatai.
5. Nesutartin atsakomyb
Civilin atsakomyb gali atsirasti ir nesant prievolini teisini santyki (prievols). Tokiais atvejais atsiradusi
civilin atsakomyb slyginai vadinama nesutartine atsakomybe. Nesutartins atsakomybs taikymo slygas ir jos
dyd nustato tiktai statymai. Prievolins subjektins teiss paeidiamos, kai nevykdytos pareigos. Nevykdyta
prievol yra tada, kai skolininkas visikai nevykd t veiksm, kurie sudaro prievols turin. Netinkamai vykdyta
prievol yra tada, kai jos vykdymas neatitinka tam tikr sutarties slyg.
6. Dalin atsakomyb
Civilinje teisje daline vadinama atsakomyb, taikoma dviem arba daugiau asmen, kuri kiekvienas atsako
kreditoriui lygiomis dalimis. Esant dalinei prievolei, kiekvienam i skolinink taikoma dalin atsakomyb. Kadangi
kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tiktai savo prievols dal, jis privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dl
jam tenkanios prievols dalies nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta, kad
atskir bendraskoli dalys yra nelygios, tai laikoma, kad vis j dalys lygios.
Solidarin atsakomyb
Solidarine vadinama atsakomyb dviej ir daugiau asmen, i kuri kiekvienas atsako kreditoriui visa
prievole. Esant solidarinei atsakomybei, kreditorius gali reikalauti i vis bendraskolinink ir i bet kurio j atskirai
vykdyti tiek vis prievol, tiek ir bet kuri jos dal. Taip pat kreditorius savo nuoira gali prievols nevykdymu
arba netinkamu vykdymu padarytus nuostolius reikalauti i vis bendraskolinink ir i bet kurio j atskirai, tiek
visus jo nuostolius, tiek ir j dal. Jeigu visi nuostoliai iiekomi i vieno skolininko, is turi teis atgrtine tvarka
reikalauti i vis kit bendraskolinink lygiomis dalimis to, k jis vykd, atskaiius jam paiam tenkani dal.
Subsidiarin atsakomyb
Civilinje teisje pagrindine vadinama atsakomyb asmens (skolininko, al padariusio asmens), kuri
atsiranda pagal statym. Greta pagrindins atsakomybs, statymo arba sutartyje numatytais atvejais gali bti
subsidiarin (papildoma) atsakomyb. Jai bdingi ie poymiai:
1) subsidiarin atsakomyb atsiranda tiktai tiesiogiai statymu arba sutartimi numatytais atvejais;
2) papildoma atsakomyb taikoma tiktai esant pagrindinei atsakomybei;
3) papildoma atsakomyb taikoma asmenims, kurie neatsako pagal pagrindin prievol;
4) papildomos atsakomyb dydis negali viryti pagrindins atsakomybs dydio;
5) papildomos atsakomybs taikymas gali bti ribojamas statymu, sutartimi.
21 Puslapis
Atsakomyb ir sankcija
Civilins teiss moksle pabriama, kad ne bet kuri teiss normoje nustatyta sankcija (prievarta) yra
civilin teisin atsakomyb. Atsakomyb yra sankcija u teiss paeidim, bet sankcija ne visada yra atsakomyb.
Civilin atsakomyb yra tokia sankcija, kuri sukelia teiss paeidjui tam tikr turto netekim arba sumajim. Tai
rodo, kad civilin atsakomyb yra tiktai viena sankcijos ri.

CT

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

CT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Civilins teiss konspektai

CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. Civilins teiss svoka.

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

3.CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS.

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Atstovavimui bdingi trys poymiai.

Civilins teiss konspektai

4. galiojimo forma ir galiojimo terminai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

Civilins teiss konspektai

You might also like