Modernioji architektra 6. Paskaita.

Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

W. Gropius ir Bauhauso mokykla

Kalbant apie vokikj Moder Movement mokykl, neretai naudojamas terminas Neue Sachlichkeit (naujasis daiktikumas), kuris plaiau paplits dailje, arba Neues Bauen (naujoji statyba). Iki kol ias tendencijas 1933 m. naciai udraud, Vokietija buvo tapusi vienu i svarbiausi moderniosios architektros idini.i Walter Gropius (1883-1969) vienas svarbiausi XX a. architekt, architektros mokytoj ir teoretik, su kuriuo siejasi galutinis naujosios Vokietijos architektros susiformavimas. W. Gropius gim eimoje, kurioje architektra buvo tradicija. Jo tvas ir dd buvo inomi architektai. Gavs normal akademin moksl Charlottenburgo ir Miuncheno universitetuose, W. Gropius 1907 pradjo dirbti ymiojo Vokietijos architekto Peter Behrens staigoje. Ten jis ibuvo tris metus.ii 1910 pajuts, kad i Behrens imoko visko ko jam reikia, Walter Gropius pradjo privai praktik Berlyne su Adolf Meyer (1881-1929), su kuriuo sukr ymj Fagus Bat fabrik Alfelde (1911, pav.). Objektas tapo vienu i plaiausiai architektros istorijoje pristatom MoMo pirmtak. iame trij aukt, metalinio karkaso objekte pirm kart panaudotas kampins atramos panaikinimas ir vliau visame pasaulyje paplitusio stiklinio kampo panaudojimas. iii Taip pat matome ir aikiai akcentuot itisin stiklo sien, kuri neturi neanios funkcijos, veikia kaip stiklo uuolaida (paplits anglikas terminas curtain wall). Tokiu bd galima laikyti, kad tai ne tik pirmasis ymus architekto projektas, bet ir vienas i pirmj pastat su kuriais prasideda tarptautinis stiliusiv (P. S. domu, jog Fagus fabriko istorija parodo, kad XX a. pirmojoje pusje labai iaugo estetin fabriko svarba ir naujumo arba modernumo raika, kadangi tai tarnavo mons vaizdiui ir reklamai. Yra inoma, kad Fagus fabrikas buvo kruopiai fotografuojamas tik i tam tikr tak, pabriani jo stiklo sien modernum ir publikuojamas vairiuose urnaluose kaip naujosios architektros, galinios suderinti men ir technik, simbolis.v) Deutsher Wekrbund parodai Klne (1914, taip pat su A. Mayer, pav.) W. Gropius sukr administracin pastat su stiklinmis lenkto trio laiptinmis. Vliau stiklini laiptini motyvas tapo vienu i svarbi moderniosios architektros kalbos element. Kit vertus, pastatas taip pat greiiau atspindi protomodernizmo, nurengto klasicizmo paprastumvi, nei kiek vliau susiformavus bauhauzin funkcionalizm. Svarbus ir pastato konstrukcinis sprendimas plieninio karkaso, kaip neanios konstrukcijos panaudojimas.

Bauhaus
Nors W. Gropius pastatai tapo architektros istorijos dalimi, taiau dar svarbesnis jo dlis kaip mokytojo, neatsiejamo nuo Bauhaus mokyklos sukrimo. Bauhausas buvo

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

pirmoji ir rykiausioji funkcionalistin [architektros ir taikomosios dails] mokykla, kuri stengsi formuoti nauj plataus iuolaikinio profilio specialisto ininieriaus ir menininko tip. vii Bauhause duota aiki pradia tam, k mes iandiena suprantame kaip dizainasviii. 1915 m. W. Gropius buvo pasilyta vadovuti dviem Veimaro mokyklom Pritaikomojo meno ir Meno akademijos. Pasilymus prim, nors faktin i mokykl vadovavim galjo perimti tik po karo. [...] 1919 m. jis sujung ias dvi Veimaro mokyklas vien Bauhaus.ix kuriant mokykl paskelbtas manifestas, i kurio galime susidaryti nuomon apie pagrindinius mokyklos siekius bei jos pobd. Vis pirma manifeste siekiama sugrinti architektros ir kit meno ak vienov gesamtkunstwerk architektr laikant visos menins veiklos pagrindiniu tikslu: pastat dekoravimas kakada buvo tauriausia meno funkcija. iandiena menas ir architektra yra visikai izoliuoti vienas nuo kito, ir gali sugrti vienov tik smoningai bendradarbiaujant visiems amatininkams. Architektai, dailininkai ir skulptoriai turi vl suvokti pastato statyb kaip vientis proces, tiek visumoje, tiek atskirose detalse. Tik tokiu bdu j darbas gaus tikrj architektonin dvasi, kuri yra prarads salon menas. x (pav.) Ne maiau svarbus siekinys amat svarbos akcentavimas. Architektai, tapytojai, skulptoriai turi grti prie amat! Nes nra tokio reikinio kaip profesionalus menas. Nra esminio skirtumo tarp menininko ir amatininko. Menininkas yra pakyltas amatininkas. Dangaus malons dka, retais kvpimo momentais [...], menas gali nesmoningai suydti dirbaniojo rankose, taiau rank darbas yra esmin prielaida. ia slypi svarbiausias krybikumo altinis. xi1 (pav.) Manifeste taip pat galime matyti ir aikias kairisias politines pairasxii: Tad sukurkime nauj amatinink gildij be klasini skirtum kurie ikelia arogantik barjer tarp menininko ir amatininko! Siekime, sivaizduokime ir kurkime nauj nam ateiiai drauge. Tai sujungs architektr skulptr ir tapyb vienoje formoje, ir vien diena, milijon darbinink darbo pastangomis, ikils dang kaip kritolinis naujos ateinanios vilties simbolis.xiii Remiantis iomis tezmis susiformuoja gan savita architektros ir dizaino mokymo sistema, kurios du pagrindiniai tikslai: mokinti meno ir amat, bei nutiesti tilt tarp meno ir industrijos.xiv Vis pirma studij procesas organizuotas, kaip praktinis amat bei atskir kompozicijos element studijavimas2. Programoje studijuojamos mediagos (akmuo, medis, metalas, molis, stiklas, pigmentai ir tekstil), geometrija, konstrukcijos, pieimas, spalva ir kompozicija. Laikomasi koncepcijos, kad abstraktus sivaizdavimas kaip atrodys vienas ar kitas daiktas ar architektros elementas i vienos ar kitos mediagos nemanomas. Tai manoma gyti tik per patirt, dirbant su mediaga betarpikai. Tai reik produkto krybos proceso sisavinim nuo pradios iki pabaigos. i, amato imanym auktinanti, pozicija artima Deutcher Werkbund idjomis. Akcentas amatininkystei bdingesnis pirmajam Bauhauz periodui.

1 2

Verta prisimint, kad Mies vis gyvenim iliko itin atidus mediagoms. ia tema jis para kelet straipsni, kuri svarbesni: "The development of Modern Industrial Architecture" 1913 ir "Idee und Aufbau" (Id ja ir konstrukcija), 1923.

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

Diegiant naujj mokymo sistem siekiama sujungti men su industrija. T.y. naujos technikos pagrindu kurti racionalias ir estetikas daikt formas. Vienas i svarbiausi aspekt pasitikjimas komandiniu darbu. Anot Gropijaus gotikos katedras sukr kvpt amatinink grups, be jokio specialaus dizaineri ar architekt sikiimo. Panaiai ir modernioje eroje kvpti amatininkai sukurt krinius atitinkanius laiko dvasixv. Visgi, nepaisant savo siekio mokymo proces susieti su praktine veikla, pirmajame etape funkcionavo daugiau kaip eksperimentinis, bet ne industrijai pritaikytas meno ir amat centras. Tapo svarbia tarptautine MoMo stiliaus vystimosi ir idj kaitos vieta.xvi (pav.) Pirmaisiais metais glaudiai susijs su ekspresionizmu (pav): Manifest (1919) iliustruoja ekspresionistinis Lyonel Feininger medio raiinys, vadin kurs dsto ekspresionistas Johannes Itten (iki 1922) ir t.t. Visgi palaipsniui, kuomet pakvieiami nauji dstytojai, kurie aktyviai dalyvauja tarptautinio avangardinio meno eksperimentuose, mokykla praranda savo akcent misticizmui ir amatininkystei,.xvii 1922 m. sienins tapybos kursui W. Gropius Bauhaus priima Rusijos abstrakiosios tapybos pionieri Wassily Kandinsky; vadiniam kursui (basic course) vengr konstruktyvist, eksperimentins dails ir fotografijos meninink Laszlo MoholyNagy3xviii (pav.). Tais paiais, 1922 m. Bauhauz aplanko Theo van Doesburg pristatydamas De Stijl, Rusijos konstruktyvistas El Lissitzky.xix Poslinkis nuo amatininkysts link MoMo idj ypa matomas pirmoje Bauhauzo parodoje 1923-iaisiais (paroda sutapo su Werkbundo konferencija Weimare, ir turjo didel pasisekim. Esminis principas: formos raika turi atitikti technologijos progresui. Mokyklos moto Menas ir technika naujoji vienybxx tai 1923 m. parodos kis. (pav.) Mokyklos poiris geriausiai atsispindi parodoje pristatytame name Haus am Horn i plieno ir betono, kurio rengimui buvo panaudoti vis Bauhauzo dirbtuvi darbai. Suprojektuotas George Muche, su technine Adolf Meyer konsultacija, (pav.) Kvadrato formos, su pagrindine gyvenama erdve viduryje, apviesta lang i viraus. Kiekviena erdv turi grietai apibrt funkcij, kas turi utikrinti maksimal efektyvum.xxi Pvz: virtuv negali bti naudojama kaip valgomasis, nes kiekviena patalpa turi jai tinkam charakterxxii. Marcel Breuer suprojektuota virtuv ankstyvojo racionalistinio buitinio dizaino pavyzdys: itisinis darbo pavirius [konvejeris], specials indai (pav.). xxiii Akcentuotina: (a) netradicinis erdvs organizavimas, (b) racionals baldai, apvietimas, (c) naujos statybins mediagos ir (d) lakonik architektros form estetikumas.xxiv Parodoje suformuota reputacija apie Bauhaus kaip lyderiaujani jg naujojoje funkcionalistinje estetikoje dar sustiprja persiklus industrin miest Dessauxxv.
3

Pradeda dirbti 1923, pakeisdamas J.Itten, taip baigdamas ekspresionistin mokyklos faz. Naujojo matymo (New vaision) id ja fotografija gali sukurti visikai kitok iorinio pasaulio matym, ko negali padaryti akis. Ileidia veikal: The New Vision, from Material to Architecture (1932). 1928 m. Bauhaus palieka. 1937 m. ivaiuoja JAV tapdamas Naujojo Bauhauzo direktoriumi. Bet ji 1938 m. udaryta. 1939 atidaro dizaino mokykl, kuri 1944 m. tampa Dizaino institutu, o 1949 m. Ilinojaus universiteto dalimi.

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

Taiau ia reikia atkreipti dmes tai, kad Bauhauzas, nors ir mindavo viening internacionalin stili, bet neturjo pretenzij sukurti stili [istorine to odio prasme]4. Bauhauzo vadovai V. Gropius, A. Meyeris, L. Mies van dei Rohe aikiai pabrdavo, kad noras sukurti stili, dvelkia formalizmu, kanonais ir yra senojo akademizmo atgyvena, prieinga Bauhauzo darbo principams. projektavimas vis pirma turjo tapti betarpikas problem [tame tarpe ir socialini] sprendimas, o ne stilistini form paieka: tbtiniai nauj form iekojimai, jeigu tai nra i esms pagrsta, turi bti taip pat atmesti, kaip ir grynai dekoratyvins, supoetintos arba istorins skonio formos. Tad siekiama ne formalij, stili identifikuojani bruo, bet bendrj tiksl: (a) aktyviai paveikti kryb, stengiantis (b) rasti vis technikos ir civilizacijos teikiam galimybi tikslingiausio panaudojimo metodus, (c) kuriant naujus harmonijos principus (P. S. perengiant klasikines harmonijos sampratas).xxvi (P. S. viena i ret architektros mokykl kur nebuvo net dstoma architektros istorijaxxvii) Kaip jai minta, W. Gropius kaip ir dauguma kit mokyklos dstytoj siejamas su kairiosiomis pairomis. architektr irjo kaip socialiai pareigojani veikl. Iekojo racionali sprendim ikilusioms socialinms problemoms5. Tai atsispindi ir bauhauzo projektiniuose silymuose. Socialistins utopijos, nam-komun krimas: tik daugiaauktis, su aliomis poilsio erdvmis aplinkui gali gyventoj gyvenim padaryti lengvesn ir malonesn [....] Dvylikos ar deimties aukt name, su butais kuriuose pakankamai daug vieio oro, sauls ir ramybs. Centrin ildymo sistema, kartas vanduo, skalbykla, liftai, aldytuvai ir bendros virtuvs sumains nam apyvokos darbus. Valgyklos, klubai, sporto sals ir baseinai, vaik dareliai visa tai sukurs maloni gyvenimo atmosfer. Su tokiomis erdvmis daugiaauktis tampa kur kas daugiau nei penkiaauktis, kuris ekonominis pranaumas pagrstas tik matematikai.xxviii Socialiai angauotas ir W. Gropijaus siekis naudoti tipizacijos ir standartizacijos principus gyvenamj nam statyboje. Tipizuoti konstrukciniai elementai, pads sukurti serijin gamyb. vairiai derinant iuos elementus, bus galima patenkinti moni poreikius: sukurti skirtingus namus. Bauhause formuluojama mintis, kad i standartini element galima surinkti vairios ivaizdos pastatus. Socialinis aspektas pasireikia ir dmesiu savojo laikmeio reikalavim suvokimui, nauj mogaus gyvenimo slyg atspindjimu architektroje: kurti be jokio melo ir veidmainysts, pagal vidin dsn, teigiant ms technikos, telegrafo ir greitaeigi main pasaul. Taigi, naujoji architektra, turi bti betarpikai integruota visuomen, antielitistin. (P. S. k pavirto i idja viena vertus pakeisdama istorin paradigm, kita vertus suvienodindama miestus ir funkcinius architektros tipus, galima matyti masinse statybose po antrojo pasaulinio karo.) Veimaro laikotarpiu pats W. Gropius projektavo nedaug:
4 5

Skirtingai nuo H. R. Hichcock ar P. Johnson pozicijos. Tiesa, tas jam netrukd kurti ir prabangi automobili dizain.

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

Pirmasis mokyklos usakymas medienos gamintojo Adolf Sommerfeld namas Berlyne (1921). Projektas W. Gropius ir A. Meyer su studentais. Medinis, amatininkysts ir rank darbo studij rezultatas.xxix (Pav.). ia vliau sikr Bauhauzo studentai ir personalas.xxx (is medienos pirklys finansavo ir 1923 parodos namo statyb) 1922 Veimare pastatytas paminklas uvusiems in the March Rising (Pav.). ia panaudotas dantytas betonas duokl ekspresionizmui. (1933 naci sugriautas, 1946 atstatytas) W. Gropius dalyvavo ir konkurse Chicago Tribune pastatui ikagoje, 1922 (Pav.) is projektas Bauhauza atkreip tarptautins bendruomens dmes.xxxi Tiuringijoje valdant socialdemokratams mokykla buvo vietins valdios palaikoma. Keiiantis politinei situacijai, i deinij jg sulaukia kritikos. 1924 m. vasar socialdemokratai paranda valdi. Tad susiklosius nepalankioms politinms aplinkybms 1925 m. kov mokykla udaroma6. Dessau Nors opozicija Weimare stengsi paalinti mokykl, taiau kai kurie miestai tokias idjas palaik. Bene geriausios slygos buvo pasilytos nedideliame (tuomet apie 70 t. gyv.), pramoniniame mieste Dessau, skaitant usakym pastatyti technikos mokykl. Dessau Bauhauzo mokykla persikl 1926 metais, kur galutinai, susiformavo Bahaus profilis. Desau mieste Bauhauzo mokyklai buvo pastatyti originalus mokyklos pastatas7. Galima sakyti tai savotikas W. Gropius architektrini idj manifestas, taps prototipu taip vadinamam bauhauso stiliui. Tai vienas pirmj didelio mastelio (mokykla, bendrabuiai, dstytoj namai) Modern Movement objekt8. Susidjo i trij pagrindini dali: didioji dirbtuvs, tiltu sujungta su mokykla ir bendrabuiais. Tilte patalpintos administracins patalpos. Kitoje jungiamojoje dalyje sal.9 Patalpos idstytos atsivelgiant sauls vies. Perdengimus atitraukiant nuo sien (plg. Le Corbusier dom-ino) pasiekta visai nauja stiklo ekrano einanio itisai per tris auktus kokyb. Dirbtuvi stiklo sienos technin virtuozikum iliustruoja faktas, kad buvo galimyb vienu metu atidaryti deimt lang.xxxii Kartu tai dirbtuvi iorinio eksponavimo bdas.10 Tuo tarpu auditorijoms skirto pastato sienos udaresns.

Dalis mokytoju pasilieka Veimare, industrinio dizaino mokykloje. V liau tai tampa Techninis architektros ir civilin s ininerijos institutas, 1996 m. pakeits pavadinim Baugaus University Weimar. 7 Pastatas per kar apgriautas, v liau atstatytas, 1996 m. trauktas UNESCO pasaulio kultros paveldo sra. 8 Tam takos tur jo ir faktas, kad kuriama ne paiame mieste, atokioje, aplinkos nevaromoje vietov je. 9 domu, kad funkcinis id stymas i esm s n ra toks aikus ir paprastas (pvz. pagrindin s durys visikai neakcentuotos). W. Gropius m gdavo projekt pristatin ti rodydamas skaidres i oro, ir teigdamas, kad jau neuilgo tas metas, kai pastatus danai ir sime btent i oro, skraidydami l ktuvais. 10 Deja, itas sprendimas funkcikai nepasiteisino. Vasar buvo pernelyg kart, tad netrukus atsirado uuolaidos taip panaikinant pirmin sumanym dirbtuves skaidriai atverti aplinkai. iem buvo itin alta.

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

Interjero dizainas toje paioje MoMo stilistikoje: apvietimas suprojektuotas Moholy-Nagyxxxiii, baldai Marcel Breuer, spalvin koncepcija Hinnerk Scheper. Direktoriui atskiras namas ir trys blokuoti namai personalui. Taip pat funkcionalistiniai, su naujaisiais techninis sprendimais, kaip antai orkait aki lygyje (pav.). Desau ymi brandija eksperimentinio dizaino mokyklos faz. Atsiranda ir glaudesni ssaj su industrija xxxiv ia sukuriama nemaai vliau tapusi prastais, o tuomet visikai nauj, lengv metalini bald xxxv, Pvz. ymioji, viena i modernizmo ikon tapusi Marcel Breuer kd Wassily (1925) inspiruota dviraio rmo lengvumo ir tvirtumoxxxvi (pav.) Sukurta ir nemaa bdingo dizaino nikeliuot ind, iuolaikinio tipo viestuv, elektros prietais, lakonik grind kilim ir kit pritaikyt fabrikinei gamybai masinio naudojimo daikt. Plaiai gaminti Bauhauzo mokini Marianne Brandt, K. J. Jucker ir Wilhelm Wagenfeld sukurti viestuvai (pav.) gamyb plaiai diegti, nors ir ne tokie avangardiki firmos Rasch of Bramsche tekstriniai tapetai, pradti gaminti 1930-taisiais. xxxvii Bauhauzo vlyvoji veikla ir udarymas 1928 Gropius atsistatydina i vadovo pareig. Jas perima radikalusisxxxviii Hannes Meyer (1889-1954), kurio nuomone mokykla tapo pernelyg atsiskyrus nuo pasaulio. Btent Meyer laikotarpiu sudaryti pelningi kontraktai su pramoninkais, ir vis pirma su Rasch. [...] Dvylika Bauhaus student traukti masins gyvenamosios statybos kvartal Trtene, Dessau priemiestyje. Taiau Meyer simpatijos komunistams Dessau valdiai nepatiko, ir jis 1930 m. buvo priverstas atsistatydinti.xxxix 1930 m. valdym perima L. Mies van der Rohe. Nepaisant jo siekio atskirti mokykl nuo politikos, ji ir toliau laikoma kairuolik pair idiniu. Mies van der Rohe nebuvo populiarus tarp student, kuriems buvo artimi Meyer masins gyvenamosios statybos studijos, siekiant pigios, funkcionalios ir daug moni apgyvendinanios architektros idealoxl. 1932 m. Bauhaus priversta isikelti Berlyn. 1933 m., Hitleriui tapus kancleriu udaroma. Dauguma mokytoj emigruoja JAV. Nepaisant to, kad i mokykla egzistavo gan trump laik taiau ia buvo viena svarbiausi modernizmo mokykl. Mokykla per 14 met egzistavimo ileido apie 500 absolvent. (I Lietuvos Vladas vipas). Standartizacijos skatinimas, eksperimentai masins produkcijos srityje, industrinio dizaino akcentavimas visa tai takojo Modernistin statyb ir dizain. W. Gropius veikla Dirbant mokykloje W. Gropijaus susidomjimas pigiais daugiabuiais namais gyvendinamas Torteno ma pajam gyventoj rajone 1926-28 (pav.). 1927 sukr namo pavyzd Weissenhofsiedlung tutgarte. (pav.) Tai pats iliustratyviausias fordizmo persismelkimo fordizm atvejis. Gropius aprao rajon kaip masins

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

gamybos patogum, o architekt kaip statybos produkcijos organizatori. Sklypo iplanavimas, nam planai ir statybos metodai racionalizuoti, statybos komponentai pagaminti fabrike ir sausuoju bdu surinkti vietoje. <...> vietoje to, kad produktas judt gamybos linija, abipus sklype surinkt geleinkelio bgi buvo pastatytos dvi nam eils, kuriais judjo statybos technikaxli. 1928 m. atsisako mokyklos vadovo pareig. Paliks Dessau, usiima privaia praktika Berlyne. Gropijaus ofise kuriami projektai ir automobiliams, baldams, parod paviljonams. Sukr dar kelet kit statini Vokietijoje: Dammerstock-Siedlung, Karslruhe (kartu su Otto Haesler, 1929-1930, pav.), kur pritaikyta griet, schematik nam eili sistema11xlii. 1937 m., po keli met praleist Anglijoje, jam pasilyta profesoriaus vieta Harvardo Universitete, kuriame W. Gropius ia dirbo iki 1952 m.. Harvarde kartu dirba ir Marcel Breuer. inomiausi studentai I. M. Pei, Paul Rudolph, Philip Johnson. 1938 taps mokyklos vadovu i karto ibraukdamas visas Beaux-Arts tradicijos disciplinas, laikantis principo, kad studentas neturi studijuoti istorijos, prie tai, kol atranda save. Po to labai greitai iuo pavyzdiu pasek ir daugelis kit JAV architektros mokykl, Svarbiausias rezultatas, kad kartu su kitais Vokiei architektais (ypa Mies) JAV atnea, taip vadintos tarptautins architektros principus. Kai W. Gropius bendradarbiaujant su M. Breuer, 1938 pasistat sau nam Lincoln, Mass., tai minios moni atvykdavo pasiirti to moderniko namo. Plokias stogas, nereguliariai statyti langai, kyantys stogeliai ireik io namo prieingum tradicinei Naujosios Anglijos architektrai.xliii (pav.) 1945 su keliais Harvardo universiteto aukltiniais jis sudar The Architects Collaborative firm. Su ta firma, kuri pilnai sijung 1952, pasitrauks nuo mokymo, jis suprojektavo daugel svarbi ir reikming pastat. Tarp j yra Harvard Graduate Centras (1951) (pav.), modernia kompozicija integraliai jungtas senesnio stiliaus universitet; JAV ambasada Atnuose (1961), Bagdado universitetas (1960) ir kelet kit. Paskutiniai jo darbai neturi tiek asmeniko antspaudo, kiek ankstyvesni jo projektai. xliv

Tiesa, kompleksas tur jo daug tiek konstrukcini (gan greitai prad jo skilin ti sienos), tiek dizaino trkum (kaip antai tik ior atsidarantys langai kuri nemanoma ivalyti ir kt.) (Gssel P., p. 159)

11

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

Ludwig Mies Van Der Rohe

Kartu su W. Gropius, vienas i svarbiausi vokikosios modernizmo mokyklos atstov L. Mies Van der Rohe (1886-1969)xlv, tai pat padar itin didel tak tarptautiniam MoMo iplitimui (nors, kaip ir Le Corbusier neturjo oficialaus architektrinio isilavinimo, akmentaio snus, gims Aachene12). Susiformavo netgi terminas Miesian nusakantis paprasiausius ir elegantikiausius Modernistins architektros pavyzdius. (P. S. Europos sjungoje prestiikiausias prizas u iuolaikin architektr Mies van der Rohe Award) Mies karjera prasidjo 1908 metais prisijungus prie P. Behrens ofiso. ia jis susitiko su Walter Gropius, Le Corbusier bei Adolf Meyer. Ankstyvuosiuose savo darbuose (pvz. Villa Werner, Zehlendorf, 1913 (pav.); Villa Urbig, Potsdam, 1914; , Krller-Mller namas ir galerija, Hagoje, 1912) buvo takotas savo mokytojo, bei klasicizmo (ypa K. F. Schinkel)13. Po 1914-18 met karo pasikeits politinis klimatas paskatino Mies prisijungti prie Novembergruppe14, 1923 tapo jos prezidentas. iuo periodu (1921-23) jis sukr penkis labai svarbius konceptualius projektus, kuriuose jau galima rasti daugel svarbi vlesns Mies krybos element: Friedrichstrase ofiso projektas (1922), kuriame itin jauiasi ekspresionizmo taka (pav.), taiau su funkciniu pagrindu: nenorjau, kad paviriai atspindt pernelyg daug viesos, tad suskaldiau fasadus, kad viesa krist skirtingais kampais, kaip kristalexlvi. Tai ofiso Berlyne, konkursui pateiktas projektas. Taiau tuomet nesulauks dmesio. Kaip prisimena pats Mies: jie nustm mano projekt kamp, galbt galvojo, kad ia pajuokavimas xlvii ie projektai ymi l jo gyvenime. I klasikinio architekto jis tapo moderniu menininkuxlviii. Stiklinio dangoraiio projektas (1922). Nors objektai niekad nebuvo pastatyti, taiau atspindi besiformuojani stiklins duts idj, kuri jis ivyst 1937 m. persikles JAV. Anot Mies, iame pastate svarbiau ne ekspresionistin mintis, bet siekis, kad bt matomas plieninis pastato rmas per stikl. xlix. Kit vertus galima atkreipti dmes, kad stiklo architektra pokario metais, tam tikras priepastatymas karo tvirtovms. Tad galima sakyti tai pacifistin architektral. Betono ofisas, 1922 (pav.)Vienas pirmasis modernizmo projekt kuriame taip aikiai akcentuoti juostiniai langai. Pastat Mies sivaizdavo pastatyt i betono, metalo ir stiklo. Ofiso pastatas tai namai darbui. Organizuotumas, aikumas, varumas pagrindins kategorijos. [...] Maksimalus efektas su minkliomis

Sakoma, kad vieni graiausi Aacheno katedros gotikini vitra vaikyst je padar jam gan stipr spd. Bet kokiu atveju skaidrumas, pervieiamumas buvo viena i svarbiausi jo darbo kokybi. 13 1912 Berlyne prad jo savo nuosav praktik taip pat nuo gyvenamj nam varaus/nurengto neoklasicizmo stiliuje. Vienas i ymesni pastat Kempnerio namas Berlyne (1919-21) su plokiu stogu ir arkine lodija taip pat takotas K. F. Schinkel. 14 Vokietijos meninink ir architekt sjunga susikrusi tuoj po pralaim to pirmojo pasaulinio karo. Joje dalyvavo O. Bartning, W. Gropius, H. Haring, L. K. Hilberseimer, E. Mendelson, L. Mies van der Rohe ir kt. Grup reng parodas ir ragino pripainti id jas kurios skatino Modernizmo formavimas. 1933 udrausta. (DofA, p.457)

12

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

priemonmis. Mediagos: betonas, plienas, stiklas. [...] Joki meduoli. Joki tvirtovi. Kolonos ir sijos eliminuoja neanias sienas. Tai odos ir kaul konstrukcija.li Du 1923 m. kaimo nam projektai vysto modernistines gyvenamosios architektros idjas, kurios vliau bus gyvendintos Gubine, Krefelde ir Brno. Name i mro kaimo vietovei (pav.), kuriame akivaizdi De Stijl taka. Sien linij pieinys artimas Piet Mondrian, Theo van Doesburg kompozicijomis (pav.). Tekanios erdvs, kuri reguliuoja atskirai stovinios ploktumos koncepcij, vliau panaudota ir Barselonos parodoje lii . Namas i betono kaimo vietovei (1923) sukurtas planui panaudojant svastikos motyv (pav.). Dmesys skirtas zonavimui. Nors nra nubrais plano, taiau i modelio galima matyti, kad gyvenamosios, miegamos ir aptarnavimo zonos iskirtos atskirus sparnus. liii Tarp ankstyvj, kiek reiau minim projekt Eismo reguliavimo boktas, 1924, kartu su Heinrich Kosina, Leipziger-Friedrichsrasse susikirtime (pav.). Jame turjo sdti pareignas ir reguliuoti viesoforo viesas priklausomai nuo eismo. liv

1923-4 metais su O. Bartning, H. Haring, E. Mendelson, H. Poelzig, B.Taut ir kitais Vokietijos modernistais suformuoja grupuot Der Ring, kuri subr modernistus bendrai diskusijai. Paruo keli CIAMui. Sukurta Mies ir Haringo ofise. Pirmiausiai tai buvo Zehnerring (10-ties ratas15). Vliau jungus mones i provincijos iaugo iki 2616. Atspindjo demokratikumo, vieno lyderio nebuvimo idj. Vienas svarbiausi iuo laikotarpiu Mies suprojektuotas objektas paminklas socialistui Karl Liebknecht ir lenk komunistei Rosa Luxemburg (1926, pav.). I plyt ir plieno karkaso suformuot staiakampi tri aismas, sukomponuojamas savit kompozicij atspindini naujosios architektrins formos kalb. Plyt siena kadangi ie mons buvo nuauti prieais sienlv. iuo metu suprojektavo taip pat kelet gana inom gyvenamj nam i tradicikos mediagos plytos17. Haus Wolf, Gubene18, 1926, neiliks, (pav.) skirtingai nuo paminklo, plytos lygaus paviriaus ir precizikai imrytos. Pana dmes mediagai, bei ploktiems, nedekoruotiems paviriams matome ir vlyvesniame Hermann Lange name, Krefelde, 1928 (pav.)

Hugo Haring, Moes van der Rohe, Otto Bartning, Peter Behrens, Erich Mendelsohn, Hans Poelzig, Walter Schilbach, Bruno Taut, Ludwig Hilberseimer. 16 1926 Berlyno architektai Hans ir Wassily Luckhardt para jiems laik, teigdami, kad grup neefektyvi, nes maa, ir kad reikia jungti su kit miest architektais. 1926 05 29 grup sureng pirm plat susirinkim, pasivadino Der Ring. Be pirmj nari prisijung Richard Dcker (tutgartas), W.Gropius (Dessau), Adof Meyer (Frankfurt), Otto Haesler (Celle), Adolf Rading (Breslau) ir Hans Soeder (Kassel), plius v liau kritikas Walter Curt Behrendt, Arthur Korn, Karl Krayl, Hans Luckhardt, Wassily Luckhardt, Ernst May, Bernhard Pankok, Hans Scharoun, Karl Schneider, Heinrich Tessenow, Martin Wagner. Publikavosi Die Form. Vienas i svarbiausi pasiekim, kompanija pakeisti konservatyv Berlyno vyr. a-t. 1927 juo tapo Ring narys Martin Wagner. 17 ia pasireikia ir jo d mesys mediagoms: kad pasiekt norimo rezultato pats paskaiiavo plyt matmenis. Naudotos dvejopo tipo plytos maiau idegtas ilgas, ir perdegtas trumpas. Vieno tipo plytos dedamos viena kryptimi, kito kita. Plytos gamintos Olandijoje, ir Mies keliavo priir ti kiekvienos partijos gamyb, tam kad degant bt pasiektos reikiamos spalvos (Mies van der Rohe. European Works, 1986, p. 56) 18 Didel F. L. Wright taka santykyje su aplinka, ir Willem Marinus Dudok plytos naudojimo manieroje

15

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

1926 metais prisijung prie Deutcher Werkbud, kuri su jo atjimu palaipsniui nuo savo misijos skatinti gera industrin dizain ir amatus, tampa grupe aktyviai propaguojania modernij architektr. 1927 m. vadovauja Deucher Werkbund inicijuoto pavyzdins gyvenamosios statybos rajonui-parodai Weissenhofsiedlung19 tutgarte. (pav.) Miesto valdia skyr DW finansavim suprojektuoti ir pastatyti 21 gyvenam nam kaip modelius. Mies pakviet penkiolika garsiausi architekt kuriems artimos modernizmo idjos: W. Gropius, Le Corbusier, J. J. P. Oud, Hans Scharoun, Hans Poelzig, Ludwig Hilberseimer, Max Taut, Richard Dcker ir kitus ymius to meto modernistus i Pranczijos, Vokietijos, Austrijos, Olandijos, Belgijos ir veicarijos. 20 Parodai Mies sukr bendrj iplanavim ir ilgj korpus. Pasinaudodamas plieninio karkaso teikiama laisve, atskirus gyvenamuosius interjerus isprend skirtingai (pav.). Visgi, nors tai eksperimentin kolonija iliustruojanti modernios masins statybos galimybes, parodoje dominavo nedideli, vienos eimos namailvi, kurie buvo pakankamai prabangs. Tad galima sakyti tai daugiau menini princip, nei, kad pigios statybos populiarinimas. Plokti stogai, baltos lygios sienos, minimalistinis main amiaus dizainas. Parodoje Mies pristato ir pirmuosius savo garsiosios metalo vamzdio kds variantus. Akivaizdu, kad naujojo pasaulio kalba jau buvo rasta, ir greitai plito po vis pasaul. (pav.) Siekdamas ivystyti Model T H. Ford 1918 m. sukr jo medin prototip. Weissenhofsiedlung yra tokio prototipo ekvivalentas, skirtas ibandyti produkcijai prie ileidiant rink. <...> abejais atvejais, tiek automainio tiek architektrinio prototipo, estetika yra svarbi tiek, kiek ji svarbi kaip struktrin ir mediagin btinyb <...> taigi funkcionalizmas pats savaime yra estetikalvii P. S. Atsiliepim apie parod bta ir to meto Lietuvos spaudoje. Apie tai rao Bauhaus mokinys V. vipas: antai dabar ruoiama tokia paroda tutgarte (Werkbundausstellung) statoma kelios deimtys paveikslini nam, kuri autoriai yra ymiausi Europos architektoriai. Tuose namuose nieko nebebus seno, atgyvento, pralaukto. Visa i naujo pergalvota, nuo dur rankenos ir lango konstrukcijos pradedant, plokiu stogu ir stogo sodnu baigiant. Visur bus rodomos naujos daikt formoslviii. Pats Mies van der Rohe prisidjo ir prie socialinio bsto idj populiarinimo bei gyvendinimo. Vienas i inomiausi pavyzdi Afrikanische Strasse Berlyne, komunalini nam su sodais kompleksas, 1926-1927 (pav.). Tipikas main amiaus stilius su baltais paviriais. Visgi ia nebuvo patys pigiausi sprendimai. Atidum grynai asketikai formai Mies van der Rohe gyvendina bene garsiausiame savo darbe: Vokietijos paviljonelix 1929 m. Tarptautinje Barselonos parodoje (pav.) Metalins atramos laiko ploki stog, o sienos, virtusios pertvaromis arba itisu stiklu, nebelaiko konstrukcinio svorio. Sienos tampa tik membranomis, padedaniomis laisvai organizuoti erdv. Ploki ir susikertani sien sistema
19

Wiesenhofsiedlung vokieiai juokais vadino Arabensdorf. D l baltumo. Mart Kalm paskaita Estonia builds 2007 04 24 20 Isk. Adolf Loos, Hugo Haring ir Erich Mendelson

10

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

visikai dekonstruoja prast architektros, kaip daugelio aiki dui sistem. Nebra aiku, kur prasideda viena dut, kur baigiasi kita. Tarsi pranyksta reali riba tarp interjero ir aplinkos, architektr kiaurai persunkia skaidri ir vieninga erdv, oras, saul, aplinka... Visa tai sujungiama vien sistem. Toks pastato paprastumas buvo pritrenkiantis kontrastas to meto vis dar mantriai architektrai, o ypa spalvingam ir detali prisodrintam Barselonos kontekstui. Tai bene rykiausias to meto statinys kuris neturi jokios kitos funkcijos tik eksponuoti grynj naujosios architektros estetik, kaip iliustracij teiginiui maiau yra daugiau. Kds, suprojektuotos Mies kartu su Lilly Reich21 (p.s. tik originaliai oda buvo juoda), tapo moderniojo dizaino klasika. Dar kart iliustruoja, kad modernizmas nebtinai siejosi su pigia statyba. Mies architektra pakankamai prabangi, pabriant brangias mediagas. Barselonos paviljone statinio kaina nebuvo ribojama. Tam tikra prasme tai pakeiia prast dekoratyvumlx. Pats pastato dydis taip pat buvo apsprstas mediagos onikso ploki dydio (kaip modulis)22.

Taiau parodoje Mies van der Rohe buvo atsakingas u vis Vokietijos parod. Be ymiojo paviljono sukurtas ir AEG, Vokietijos elektros pramons paviljonas. (pav.) Kitas svarbus architekto pastatas Tugendhat namas, Brno (1930, pav.)23 Gyvenamasis kambarys iame pastate vientisa erdv, su kryminmis chromuotomis plieno kolonomis-atramomis(pav.) Viskas buvo suprojektuota Mies ofise. Nuo konstrukcijos iki vandentiekio. Panaudota paangiausia oro kondicionavimo sistema (viena i pirmj Europoje). Niujorko MoMo saugomi 385 pieiniai, kuriuose detalizuoti visi vilos elementai.lxi Interjeras padalintas laisvai stoviniais ekranais, Barselonos paviljono dvasioje (pav.). Studija nuo gyvenamojo kambario atskirta Malgos onikso sienele ir pusapskritimio formos ekranu ir Macassar juodmedio, kuris apglbia valgomj erdv. lxii Per vis sienos aukti nusitss langas vizualiai sujungia gyvenamj namo erdv ir sod (pav.) Vila domi ir tuo, kad ia vienas pirmj pavyzdi (kaip ir Le Corbusier), kur prabangioje viloje elegancijos siekiama pasitelkiant asketik moderniosios stilistikos kompozicij. Nereikia umirti, kad tuo metu tai gana aikiai asocijuojasi su ekonomika, netgi kiek socialistine statyba.

Interjero dizainer kartu dirbusi ir Tugendhat viloje, bei skaiiusi interjero dizaino paskaitas Bauhauze Mies periodu. 22 Tokio modulio pasirinkimas kiek atsitiktinis. Statyti paviljon reprezentuojant ne industrinius pasiekimus, bet taut. Apsisprsta paskutin akimirk (statyba finansavo kompanija IG Farben). Tad Mies tuomet rastas Onikso mediagos blogas padiktavo ir modul. (Mies van der Rohe. European Works, 1986, p. 62) 23 Pramoninkas Tugendhat, tuo metu vienas turtingiausi Brno moni, padovanojo vil dukrai vestuvi proga. Tiesa, architekt rinkosi dukr, pamaiusi Mies projektus Berlyne. T vas dizainu nebuvo patenkintas, ir ir jo skeptikai. Viena brangiausi vil. To meto kainomis, 4 mln. kron buvo galima pastatyti vis gyvenam kompleks. Per kar stipriai nukent jo. Dabar priklauso valstybei.

21

11

Modernioji architektra 6. Paskaita. Modern Movement meistrai: Vokietijos mokykla 2011 rudens semestras (paskaitos juodratis) Vaidas Petrulis

Paaikjus, kad Vokietijos valdia moderni architektr dar negreit priims, 1937 m. emigravo JAVlxiii, 1944 metais tapo Amerikos pilietis. Jis apsistojo ikagoje, ir pradjo dstyti Ilinojaus Technologijos Universitete (iki 1958 m.). ia toliau puoselja idjas apie pastat universalum, lengvai transformuojam interjer. Man svetima mintis, kad kokiam nors konkreiam pastatui reikia suteikti individual charakter. Tokiu bdu, jis ymiai iplt taisykl forma seka funkcij. Pastato universalumas reik neapibrtas funkcijas, t.y. funkcij universalum. Tuo bdu Mies tikjosi sukurti ilgalaik, nesenstani architektrlxiv. Pirmas jo didelis projektas JAV Ilinojaus Technologijos universiteto miestelio pastatai (1938-40, pav.). Naudojama ta pati laisvo vidaus iplanavimo koncepcija. Iliustratyvus pavyzdys koplyia, kuri atpainti gali tik i urao chapel. Studentai vadino Dievo dut. Tokia pozicija atsispindi ir gyvenamj nam statyboje. Jo 1946-1950 m. pastatytas Farnsworth House (pav.) tai Barselonos paviljono transformacij gyvenamj nam. (P. S. domus Peter Goldberger Mies van Der Rohes Farnswoth house ir Philip Johnson Glass house palyginimas: Farnswoth house Mies tai tam tikra prasme venta vieta, galinti paandinti relign jausm. [yra palyginim, kad tai graikikos ventyklos atgarsis atspindint iandienos mediagas ir principus.lxv] Nors Philip Johnson Glass house taip pat pat puikus, ir taip pat yra National Trust t.y. paveldo dalis, taiau jie tuo pat metu ir skirtingi. Johnson imituoja. Taiau ir eina kitu keliu. F yra asimetrikas, laisvai kintantis, balta-stiklasplienas; G simetrikas, juodas, tvirtai stovintis ant ems, tarsi ventykla ir tuo pat metu labiau klasikinis. F. modernesnis savo asimetrikumu.lxvi) Lake Shore Drive apartments, pirmieji dangoraiiai, kur pilnai gyvendinta curtain wall technika. Farnsworth House skaidrumas ia perkeltas didmiesio aplink, visikai kit mastel. (pav.)lxvii Mies sivaizdavo kuris naujj klasicizm XX-am amiui, su moderniomis mediagomis. Paradoksalu, bet Seagram buildinglxviii (pav.), tapo Mies posako we can not invent new architecture every monday morning paodin iliustracija. Tad dabar tegaltume kelti retorin klausim, ar XX a. antrosios puss architektra galjo nepastebti Mies ir pasukti kakokiu kitu keliu. Galbt stiklo dut nebt gavusi to neigiamo atspalvio kur jai suteik begalinis atkartojimas. Nacionalin galerij kai kas vertina grietai neigiamai, kaip pernelyg narcisistin. Tai muziejus, kuriame ant sien negalima kabinti meno krini. Pastarieji nustumti poemin aukt.

12