3

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Finans ir kredito katedra





Olga Bucki#nien%



MONI! FINANSAI

Paskait" konspektas






Recenzavo: m. dr. doc. V. Meid#nas
vyr. d%stytoja L. (apalien%















Vilnius
2001
4








Apsvarst% ir rekomendavo spausdinti Finans ir kredito katedra
2001 m. _________________ d. protokolo Nr. __

Pareng% vyr. d%st. Olga Bucki#nien%,




Mokymo knyga skiriama Vilniaus kolegijos studentams





















5
TURINYS

1. Tema. +vadas - -moni finans valdym/ ................................ ......................... 8
1.1. +moni finans bendras supratimas ir turinys ................................ ........... 8
1.2. +moni finans organizavimo principai ................................ .................. 10
1.3. +moni finans tarnybos, j funkcijos ................................ .................... 11
1.4. +moni finansiniai ypatumai................................ ................................ ... 12
1.5. Finansin%s ataskaitos, j sudarymo tikslai ................................ .............. 16
2 tema. Finans valdymo elementai ................................ ................................ . 22
2.1. Rizikos apib#dinimas ir -vertinimas ................................ ....................... 22
2.2. Rizikos matavimo vienetai ir j apskai1iavimas ................................ ..... 24
2.3. Vertybini popieri portfelio rizika ir diversifikacija (-vairinimas) ........ 25
2.4.kaip laiko veiksnys lemia finansinius skai1iavimus................................ . 26
2.4.1. Vienkartini mok%jim b#simoji vert%, jos apskai1iavimas................. 27
2.4.2.vienkartini mok%jim esamoji vert%, jos apskai1iavimas .................... 28
2.4.3.periodini mok%jim b#simoji vert%, jos apskai1iavimas...................... 29
2.4.4. Periodini mok%jim esamoji vert%, jos apskai1iavimas...................... 30
2.4.5. Netolygi ir begalini mok%jim esamoji vert%, jos apskai1iavimas.... 31
3 tema. Kapitalo sud%tis, vert% ir dividendai................................ ..................... 34
3.1. Akcini bendrovi ir u3darj akcini bendrovi kapitalo sud%tis ......... 34
3.2. Kapitalo sud%tis valstyb%s, savivaldyb%s -mon%se ................................ .. 36
3.3. Dividendai teori5kai ir prakti5kai ................................ ........................... 37
3.4. Dividendai lietuvoje................................ ................................ ............... 39
3.5. Kapitalo vert%................................ ................................ ......................... 39
3.6. Akcijos. Akcij vert%s nustatymas ................................ ......................... 40
3.7. Obligacijos ir j vert%s nustatymas................................ ......................... 43
4 tema. Trumpalaikio turto valdymas ................................ ............................... 47
4.1. Kapitalo ir turto samprata. Trumpalaikio turto sud%tis............................ 47
4.2. Trumpalaikio turto bendrojo poreikio nustatymas ................................ .. 50
4.2.1. Atsarg optimalaus poreikio nustatymas ................................ ............. 51
4.2.2. Nebaigtos gamybos optimalaus poreikio apskai1iavimas .................... 51
4.2.3. Optimalus pagamintos produkcijos poreikis................................ ........ 52
4.3. Apyvartumo rodikliai ir j apskai1iavimas................................ ............. 53
4.4. Trumpalaikio turto valdymas ................................ ................................ . 55
4.5. Trumpalaikio turto investavimas ir finansavimas ................................ ... 57
5 tema. Finansinio rezultato valdymas................................ .............................. 64
5.1. Pajam, s/naud ir kain priklausomyb% ................................ ............... 64
5.2. Realizavimo apimties prognozavimas. L#3io ta5ko nustatymas.............. 65
5.3. +mon%s #kin%s ir komercin%s veiklos finansinis rezultatas ir jo
apskai1iavimo tvarka ................................ ................................ .................... 67
5.4. Pelningumo rodikliai ir j apskai1iavimas................................ .............. 69
5.5. Pelno paskirstymo tvarka ................................ ................................ ....... 73
5.5.1. Pelno pasiskirstymas akcin%se bendrov%se ................................ .......... 73
5.5.2. Pelno paskirstymas valstyb%s, savivaldyb%s -mon%se .......................... 75
6
5.5.3. Pajam paskirstymas #kin%se bendrijose ir individualiose
(personalin%se) -mon%se................................ ................................ ................ 75
6 tema. Atsiskaitym tvarkymas................................ ................................ ....... 77
-vadas................................ ................................ ................................ ............ 77
6.1. Atsiskaitym negrynaisiais pinigais tvarka, pinig apsauga -mon%je...... 78
6.2. Atsiskaitym negrynaisiais pinigais formos (r#5ys) ............................... 79
6.2.1. Mok%jimo pavedimai................................ ................................ ........... 79
6.2.2. Inkasiniai pavedimai ................................ ................................ ........... 81
6.2.3. Akredityvai (akredityv dokumentai)................................ .................. 81
6.2.4. 7ekiai................................ ................................ ................................ .. 86
6.2.5 Vekseliai ................................ ................................ .............................. 89
6.2.6 debeto pavedimas................................ ................................ ................. 94
6.2.7. Banko (debeto, kredito) kortel%................................ ........................... 94
6.2.8. I5 anksto apmok%ta banko kortel%................................ ........................ 95
6.2.9. Ne banko kortel% ................................ ................................ ................. 95
7 tema. Investicij valdymas ................................ ................................ ............ 97
7.1. Investicij esm%. Investavimo s/lygos lietuvoje. Projekt klasifikavimas
................................ ................................ ................................ ...................... 97
7.2. Projekto finansavimas ................................ ................................ .......... 100
7.3. Projekt rizikos -vertinimas ir apskai1iavimo metodai ......................... 101
7.4. Ilgalaiki paskol i5davimo ir gr/3inimo tvarka................................ ... 104
8 tema. Kreditavimas................................ ................................ ...................... 107
+vadas ................................ ................................ ................................ ......... 107
8.1. Trumpalaikio kreditavimo principai ................................ ..................... 108
8.2. Specialiosios kredito institucijos ................................ .......................... 110
8.3. Paskol grupavimas. ................................ ................................ ............ 118
8.4. Kredit suteikimo tvarka -mon%ms ir fiziniams asmenims ................... 120
8.5. Paskolos gr/3inimo u3tikrinimas................................ .......................... 124
8.6. Kliento kredito byla ................................ ................................ ............. 125
8.7. Overdraftas (kredito pervir5is) ................................ ............................. 126
8.8. Vartotoji5kos paskolos ................................ ................................ ......... 126
8.9. Hipoteka................................ ................................ ............................... 128
8.10. Pal#kanos ir jas lemiantys veiksniai ................................ ................... 129
9 tema. Finansinis prognozavimas................................ ................................ .. 134
9.1. +vadas. Verslo plano sudarymo tikslai, sud%tis, etapai .......................... 134
9.2. Verslo plano finansin%s dalies apib#dinimas, jo sud%tis. Verslo plano
finansin%s dalies apiforminimas ................................ ................................ .. 135
9.3. Projekto finansavimo poreikis ir finansavimo 5altiniai ......................... 137
9.4. Prognozuojamo pelno ataskaita................................ ............................ 138
9.5. Pinig sraut planavimas ................................ ................................ ..... 140
9.6. Prognozuojamas balansas................................ ................................ ..... 145
9odyn%lis ................................ ................................ ................................ .... 148
Literat#ra ................................ ................................ ................................ .... 151
Praktikos darbai ................................ ................................ .......................... 154

7






PRATARM

Mokomoji priemon% ;+moni finansai< skirta Vilniaus kolegijos
Ekonomikos fakulteto studentams.
Med3iaga suskirstyta - skyrius pagal temas: ;+vadas - -moni finans
valdym/<, ;Finans valdymo elementai<, ;Kapitalo sud%tis, vert% ir dividendai<,
;Trumpalaikio turto valdymas<, ;Kreditavimas<, ;Investicijos=, ;Finansinio
rezultato valdymas<, ;Finansinis prognozavimas=, ;Atsiskaitym tvarkymas<.
Ra5ant darb/ buvo naudojamasi -vairiais norminiais aktais ir literat#ros
5altiniais. Jie pateikiami leidinio pabaigoje. Taip pat 5iam kursui yra parengtos
grafin%s schemos, dalijamoji med3iaga, kontrolin%s u3duotys, testai ir praktini
darb u3duotys dieninio ir neakivaizdinio skyriaus studentams.
Po kiekvienos temos yra studentams pateikiami savikontrol%s
klausimai. Darbo pabaigoje pateikiamas trumpas pagrindini s/vok lietuvi >
angl kalbomis 3odyn%lis.
Nuo5ird3iai d%koju docentui socialini moksl daktarui Vitoldui
Meid#nui, vyr.d%stytojai Laimai (apalienei, recenzavusiems 5- konspekt/, bei
vyr. d%stytojai Astai Pikelienei ir d%stytojai Ritai Marti5ienei > u3 patarimus ir
pagalb/, rengiant 5i/ mokom/j/ priemon?.
Mokomoji priemon% gal%t b#ti dar tobulinama, tod%l autor%
skaitytojams bus d%kinga u3 pastabas bei kritik/.

Autor%

8
1. TEMA. VADAS MONI! FINANS! VALDYM#

1.1. #MONI $ FI NANS$ BENDRAS SUPRATI MAS I R TURI NYS

Finansai [pranc. finances, lot. finansia - gryni pinigai, pajamos]:
1. T. y. l%5, priklausan1i -monei ar valstybei, visuma;
2. +mon%s, valstyb%s l%5 sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo
sistema.
Finansininkas:
1. Finans mokslo ir praktikos specialistas;
2. Kapitalistas, tvarkantis didelius pinigus.
Finansuoti:
1. Apr#pinti l%5omis;
2. Teikti l%5as -mon%ms, organizacijoms, -staigoms ir asmenims,
skirtas tam tikriems tikslams -gyvendinti.
Finansai yra istorin% ekonomikos kategorija. Finans atsiradimo
prad3ia > vergovin% santvarka. Svarbiausios ekonomin%s s/lygos,
reikalingos finansams egzistuoti visuomen%je, yra:
1. Prekin% gamyba ir su ja susij? mainai;
2. Pinig buvimas;
3. Valstyb%s susik#rimas.
Finansai susideda i5 3 tarpusavyje susijusi sfer:
1. Pinig ir kapitalo rink sferos;
2. Investicij sferos;
3. +moni finans valdymo sferos.
Pakalb%sime apie pramon%s pl%tojim/si ir -moni atsiradim/ m#s
5alyje. Lietuvoje primityvios nam pramon%s u3uomazg %m% atsirasti
ma3daug nuo XIII am3iaus. XV > XVI am3iuje, pagyv%jus Lietuvos
ekonominiams santykiams su u3sieniu ir padid%jus u3sienio rinkoje
medienos ir jos gamini paklausai, daugelis Lietuvos feodal prad%jo
verstis mi5ko med3iagos apdirbimu ir eksportu, buvo lydoma gele3is i5
bal r#dos. Nuo XVI a. vidurio pramon%s -mones imta steigti ir
miestuose, tam buvo reikalingas specialus did3iojo kunigaik51io leidimas
(privilegija). U3 jas -mon% tur%jo atlikti tam tikras prievoles valstybei.
Nuo XVIII a. pabaigos stambiose manufakt#rose dirbo ne tik
baud3iauninkai bet ir laisvai samdomi darbininkai. 1861 m. baud3iavos
panaikinimas sudar% palankias s/lygas pramonei pl%totis. +moni daug%jo
spar1iai, bet stamb%jo jos l%tai. Ypa1 spar1iai pramon% prad%jo augti
paskutiniame XIX a. de5imtmetyje. +moni padaug%jo nuo 1652 iki 2992.
(iuo metu lietuvi5kose gubernijose spar1iai pl%tojosi ma5in gamyba ir
metalo apdirbimas, odos, statybini med3iag, popieriaus, maisto
pramon%. Did3iausioje tuo metu Kauno metalo gamykl akcin%je
bendrov%je ;Vestfalija< 1900 m. dirbo 1010 darbinink. XX a. > tai
9
pramon%s kilimo ir smukimo am3ius. Pasauliniai karai, okupacijos
Lietuvos pramonei padar% did3iul? 3al/. 1940 > 1941 m. -mon%s buvo
nacionalizuotos, o po 50 m. jose v%l pradedama privatizacija, -mon%s
pradeda dirbti rinkos s/lygomis. Rinka, t. y. main sistema, tai vieta, kur
kei1iamasi. Kiekviena #kin% -mon%, organizuodama savo veikl/, susiduria
su pinigini santyki sutvarkymo sunkumais.
+moni finansai yra finans sistemos sud%tin% dalis. Jie per
pinigus apib#dina ekonominius santykius, atsirandan1ius d%l pagrindini
ir apyvartini l%5 apytakos, produkcijos, darb ir paslaug gamybos bei
realizacijos, j pinigini i5tekli sudarymo ir panaudojimo. Taigi -moni
finansai apib#dina j gamybin%s > komercin%s veiklos finansinius
dalykus. B#dami glaud3iai susij? su bendrojo vidaus produkto gamyba,
paskirstymu bei vartojimu, -moni finansai aktyviai veikia tuos procesus.
#moni% finansai yra piniginiai santykiai, atsirandantys gamybos
procese, kuriant ir realizuojant naujai sukurt/ vert?.
+moni finansai atspindi ekonominius santykius, atsirandan1ius
d%l -mon%s l%5 apytakos, produkcijos gamybos ir realizavimo, finansini
i5tekli sudarymo ir panaudojimo. +moni finans turin- sudaro piniginiai
santykiai:
1. +moni viduje (tarp padalini, tarnyb ir t. t.);
2. Tarp -moni ir jos darbuotoj (darbo u3mokes1io, premij,
pa5alp i5mok%jimas, -vair#s i5skaitymai ir t. t. );
3. Tarp -moni (-vair#s tarpusavio atsiskaitymai);
4. Tarp -moni ir finans bei kredito sistemos.
Vadinasi, &moni% finansai > visuma pinigini santyki, pagal
kuriuos sudaromi ir naudojami -moni ir bendri valstybiniai finansini
i5tekli fondai.
+mon%s finansiniai i5tekliai > tai l%5os, kurios susidaro -mon%je
per metus pl%tojant gamyb/ ir finansin? veikl/ ir panaudojamos -moni
bei kolektyvo nari gamybiniams bei socialiniams poreikiams.
Finansiniams i5tekliams priskiriama: susid%v%jimo atskaitymai, pelnas,
gaunamos paskolos, akcijos, platinant obligacijas pritraukiamos l%5os,
rezervai, privalomieji fondai.
+moni finans yra tokia paskirtis:
1. Finansini i5tekli sudarymo #kin%s veiklos procese;
2. Finansini i5tekli panaudojimas gamybai pl%toti,
darbuotojams skatinti, biud3eto pajamoms sudaryti;
3. Nacionalini pajam gamybos, paskirstymo ir panaudojimo
kontrol%.
+moni finansini i5tekli sudarymas > b#tina gamybos vystymo
s/lyga. Finansinius i5teklius sukaupti padeda atsiskaitym b#dai, taikomi
metodai ir mok%toj finansin% pad%tis. +moni pinig fondai yra sudaromi
i5 sav l%5. +mon%s gali gauti ir bank kreditus, ir avansus i5 kit
-moni. Tinkamas sav ir pritraukt l%5, -skaitant kredito i5teklius,
10
derinimas padeda kuo efektyviau jas panaudoti gaminant produkcij/,
atlikti darbus, paslaugas gamybos ir realizacijos procese.
Finansiniai i5tekliai naudojami tolesniam gamybin%s veiklos
pl%tojimui, kadrams rengti, socialin%ms, kult#rin%ms kolektyvo reikm%ms,
biud3eto pajamoms didinti.
Finansin% kontrol% padeda i5ai5kinti, kaip neracionaliai ir
neefektyviai naudojamos materialin%s vertyb%s, darbo ir pinig i5tekliai.
Ji padeda atskleisti rezervus gamybos efektyvumui didinti.
+pras1iausia finans funkcija > apr#pinti versl/ pinigais, o
pla1iau > didinti -mon%s vert?. Vert? galima padidinti tik tada, kai
efektyviai panaudojami -mon%s ekonominiai i5tekliai.
Teigiama, kad visoje finans sistemoje -moni finans svarba pati
reik5mingiausia, nes -moni veikla sukuria bendr/j- vidaus produkt/. O j-
skirstant yra sudaromi centralizuoti pinig fondai, t. y. nema3a dalis
-moni pelno (ar pajam, ar i5laid) yra sumokama - nacionalin- biud3et/
ir valstybinio socialinio draudimo biud3et/. Finans organizavimas ir
tvarkymas, pelno ir pajam skirstymas labai priklauso nuo -mon%s tipo.

1.2. #MONI $ FI NANS$ ORGANI ZAVI MO PRI NCI PAI

+vairi -moni tip finans organizavimas skiriasi, ta1iau yra
bendri principai, kuri pagrindu organizuojamas vis -moni tip finans
valdymas. I5skiriami tokie pagrindiniai -moni finans organizavimo
principai:
1. Lygiateisi'kumo principas, arba vienod teisini s/lyg
sudarymas, visoms -mon%ms. (io principo esm% yra ta, kad vis tip
-mon%s savo #kin%je komercin%je veikloje vadovaujasi bendrais
-statymais, moka tokio pat dyd3io mokes1ius, vienodai atsako pagal
teisines prievoles, naudojasi tik -statymi5kai -forminta valstyb%s
(savivaldyb%s) parama.
2. Prognozavimo. (io principo esm% > kiekviena -mon%,
numatydama savo veikl/, turi pakankamai tiksliai prognozuoti ir numatyti
finansin- galutin- tos veiklos rezultat/. Finansinio prognozavimo
u3davinys -mon%je > numatyti optimal pinigini i5tekli sudarymo bei
panaudojimo variant/.
3. Komercinio apskai*iavimo. (is principas glaud3iai susij?s su
prognozavimu. Komercinio apskai1iavimo principo tikslas > gauti
did3iausi/ peln/, esant minimalioms i5laidoms, nes pelnas yra vienas i5
svarbiausi efektyvios gamybos vertini rodikli.
4. L,'% skirstymas & savas ir skolintas. (is principas sudaro
galimyb? -mon%ms racionaliai panaudoti jau turimus finansinius i5teklius
ir panaudojant ma3esn? j sum/ gauti kuo didesn- finansin- rezultat/. Tiek
valstyb%s #kyje, tiek ir kiekvienoje -mon%je pajamos ir i5laidos per metus
pasiskirsto labai netolygiai. Daugelis -moni atskirais laikotarpiais gali
11
netur%ti finansini i5tekli. Tod%l ir atsiranda b#tinumas pasinaudoti
skolintais finansini i5tekli 5altiniais.
5. Draudimo, arba rizikos, fond% formavimo. Siekiant, kad
-moni gamybin% ir komercin% veikla neb#t trumpalaik%, nepriklausyt
nuo pasitaikan1i subjektyvi ir objektyvi aplinkybi, turi b#ti
apsidrausta. Skiriami tokie b#dai:
5.1. Savidrauda > tai toks gamybin%s ir komercin%s veiklos
apsidraudimas, kuomet -mon% pasilieka tam tikr/ sum/ pinig, kuriais ji
gal%t naudotis nenumatytais atvejais.
5.2. Rizikos fond sudarymas > tai toks b#das, kada -statym
numatyta tvarka kiekviena -mon% perveda - rizikos fond/ tam tikr/ sum/
ir tais pa1iais pagrindais jais naudojasi.
5.3. Draudimas > 5iuo atveju -mon% su draudimo
kompanijomis (-staigomis) sudaro sutartis ir, mok%dama draudimo
-na5us, u3sitikrina, kad rizikos atvejais nuostoliai bus kompensuojami.
Skiriamas privalomas ir savanori5kas -moni turto draudimas. Pagal
Lietuvoje veikian1ius -statymus savo turt/ privalo apdrausti valstyb%s
(savivaldyb%s) -mon%s.


1.3. #MONI $ FI NANS$ TARNYBOS, J $ FUNKCI J OS

Dirbant rinkos ekonomikos s/lygomis, labai i5augo finansini
tarnyb vaidmuo ir finansin%s informacijos poreikis. Tod%l kiekvienoje
-mon%je svarbu organizuoti s%kming/ finansin- darb/, kuris priklauso nuo
-mon%s dyd3io ir u3davini. Daugelyje individuali (personalini)
-moni, #kini bendrij etatinio finansininko n%ra. Finansin- darb/ atlieka
-mon%s buhalteris, pasitelkdamas kvalifikuot/ specialist/ > konsultant/.
Finansin? apskait/ gali tvarkyti ir samdoma audito -mon% ar auditorius.
Didesn%se -mon%se b#tinas finans padalinys. Tod%l jose sukuriami
finans skyriai arba tarnybos. Nedidel%se -mon%se gali b#ti sudaromi
finansiniai sektoriai, veikiantys valdymo strukt#ros padaliniuose (pvz.,
realizavimo ar buhalterijos) arba finansinis darbas pavedamas buhalterijos
darbuotojams.
Finans skyriaus (tarnybos) sud%t- ir strukt#r/ nustato -mon%s
vadovas, atsi3velgdamas - finansinio darbo apimt-, darbo s/lygas ir
ypatumus. Finans skyriaus vir5ininkas turi b#ti gerai susipa3in?s su
veikla kapitalo rinkoje. Pagrindinis 5io skyriaus vir5ininko darbo
u3davinys > planuoti, kaip -sigyti finansini i5tekli fond ir jais
naudotis. Konkre1ios veiklos sritys apima (palyginimui pateikiamos ir
buhalterio funkcijos):
12
1.1 lentel%
Finansininkas (i3dininkas) Buhalteris (kontrolierius)
* nuosavyb%s planavimas;
* pinig planavimas;
* ry5iai su bankais;
* investicij tvarkymas;
* ry5iai su investitoriais;
* kredit tvarkymas;
* dividend paskirstymas;
* pensij tvarkymas;
* draudimas;
* mokes1i planavimas;
* finansin% analiz%
* ka5t apskaita;
* ka5t valdymas;
* pagrindini s/skait
sudarymas;
* ataskaitos -mon%s
administracijai;
* duomen apdorojimas;
* finansini ataskait sudarymas;
* vidin% kontrol%;
* s/mat sudarymas;


+moni finans valdymas yra sistema priemoni, susijusi su
efektyviu pinig sraut valdymu. Ji padeda nustatyti:
1. Ar tikslinga investuoti pinigus - tam tikr/ veikl/, kokias sumas
ir kada investuoti?
2. Ar tikslinga skolinti pinigus?
3. Ar efektyvu patiems skolintis?
4. Kaip naudingiau l%5as panaudoti?
Finans valdymas yra susij?s su turto -sigijimu (investavimu),
finansavimu ir turto efektyviu valdymu. Finans valdymas > tai
ekonomikos taikymas -mon%je, tyrimai, kaip tur%t pasiskirstyti gamybos
i5tekliai tarp j vartotoj.
Geras finansinio darbo organizavimas yra viena i 5 svarbiausi
-mon%s tvirtos ir stabilios finansin%s b#kl%s s/lyg.

1.4. #MONI $ FI NANSI NI AI YPATUMAI

Pagal Lietuvos Respublikoje priimtus -moni -statymus
kiekvienas subjektas gali pasirinkti komercini -moni r#5is ir formas, tai
ir nulemia finans valdymo ir organizavimo ypatumus.
Bendrovi% finansini% i'tekli% 'altiniai
Akcini ir u3darj akcini bendrovi veikl/ Lietuvoje
reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcini bendrovi -statymas,
priimtas 2000 m. liepos m%n. 13 d.
Bendrov%s finansiniai i5tekliai sudaromi i5 vidini% ir i'orini%
5altini.
Vidiniams 5altiniams priskiriamas pelnas.
I5oriniams 5altiniams priskiriama:
1. +na5ai u3 akcijas;
2. +plaukos u3 obligacijas;
3. Skolintos ir kitos joms prilygstan1ios l%5os;
13
4. Dotacijos ir subsidijos.
Obligacij i5leidimas yra vienas i5 b#d pasiskolinti pinig. Jos
sudaro AB skol/, kuri/ -mon% prival%s i5mok%ti pal#kanomis
nepriklausomai nuo to > gaus ar ne peln/, ir, pasibaigus galiojimo
terminui, i5pirkti obligacijas pagal nominali/j/ vert?. Jei bendrov%
nevykdo i5mok%jim, tai obligacijos tur%tojas gali j/ paduoti - teism/ kaip
ir bet kur- kit/ skolinink/.
Bendrov%je finansin? veikl/ kontroliuoja revizorius. J- renka
visuotinis akcinink susirinkimas bendrov%s -statuose nustatytam laikui.
Revizoriaus darbo tvark/ nustato jo darbo reglamentas, kur- tvirtina
visuotinis akcinink susirinkimas. Bendrov%s administracija ir valdyba
privalo pateikti revizoriui jo reikalaujamus buhalterinius > finansinius
dokumentus. U3 darb/ bendrov% moka atlyginim/. Jo dyd- ar darbo
apmok%jimo s/lygas nustato visuotinis akcinink susirinkimas. Revizorius
privalo saugoti bendrov%s komercines paslaptis, kurias su3ino
kontroliuodamas bendrov%s finansin? veikl/. Revizoriaus kvalifikacinius
reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb% arba jos -galiota
institucija.

Finansavimas yra viena i5 kapitalo par#pinimo form.
Finansavimas yra i5orinis finansavimo 5altinis, kai bendrov%s finansiniai
i5tekliai yra formuojami i5 -na5 u3 akcijas, -plauk u3 obligacijas, i5
skolint l%5 ir kit joms prilygint l%5.
Finansavimasis yra vidinis finansavimo 5altinis, kai -monininkas
gali naudotis dviem finansavimosi galimyb%mis:
1. Atvir/ja, kai gautas pelnas nei5mokamas arba i5mokamas ne
visas ir patenka - pelno rezervo s/skait/;
2. Pasl%pt/ja: 5i finansavimosi forma yra susijusi su slaptj
rezerv sudarymu. Jie sudaromi nuvertinant buhalterinio balanso aktyv
straipsnius arba daugiau -vertinant pasyvo straipsnius.
D%l finansavimosi i5 pelno did%ja -mon%s nuosavas kapitalas. Tai
stiprina ne tik -mon%s savaranki5kum/, bet ir jos stabilum/, kreditingum/,
patikimum/. Ta1iau finansavimasis i5 pelno turi ir tr#kum: investuojant
savo peln/, suma3%ja kreditori kontrol%. Jei -mon% yra akcin% bendrov%,
gali kristi akcij kursas d%l akcinink nepasitenkinimo, nes ma3esn%
pelno dalis i5mokama dividendams.

Valstyb,s ir savivaldyb,s &moni% finansini% i'tekli% 'altiniai
(i -moni steigim/, valdym/, veikl/, reorganizavim/ bei
likvidavim/ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstyb%s (savivaldyb%s)
-moni -statymas, priimtas 1994 m. gruod3io m%n. 22 d.
(i -moni finansiniai i5tekliai formuojami i5 vidini ir i5orini
5altini.
Vidiniams -moni finansini i5tekli 5altiniams priskiriama:
1. Amortizaciniai atskaitymai (nusid%v%jimas);
14
2. Pelnas.
Turimo ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus)
nusid%v%jimo (amortizacijos) normatyvus -mon% nustato atsi3velgdama -
turto efektyvumo real kitim/ ir - Lietuvos Respublikos Vyriausyb%s
nustatytus minimalius bei maksimalius ekonominius normatyvus. (iuos
normatyvus tvirtina steig%jas.
Pirma laiko nura5yt (ne visi5kai amortizuot) neapyvartini
aktyv likutin% (neamortizuota) dalis priskiriama prie nuostoli.

I5oriniams 5altiniams priskiriama:
1. Skolinto kapitalo l%5os;
2. Valstyb%s ir savivaldyb%s -na5ai;
3. I5 kitur gauta finansin% parama.
+mon%s finansin% veikla kontroliuojama audito tvarka. Metin%s
veiklos auditas yra privalomas, kit laikotarpi veiklos auditas gali b#ti
atliktas steig%jo ar administracijos iniciatyva. Audit/ gali atlikti
auditorius > fizinis asmuo, turintis licencij/, ar audito -mon%, turinti teis?
atlikti audito paslaugas.
+mon%s pareig#nai, d%l kuri veiklos ar neveiklumo buvo
prarastas valstyb%s ar savivaldyb%s turtas, pa3eista nustatyta
amortizacini atskaitym ar pelno paskirstymo tvarka, neteisingai
sumok%ti mokes1iai, atsako -statym nustatyta tvarka.

1.2 lentel%
ATSKI R$ #MONI $ TI P$ FI NANS$ REGLAMENTAVI MO
PALYGI NI MAS
mon&s moni" tipai Kapitalas Kapitalo kitimas

Individualios
(personalin%s)
Personalin%
-mon%

Individuali
veikla
Nuosavas
ir
skolintas

Nereglamentuo-
jamas
@kin%s
bendrijos
Tikroji

Komanditin%
Nuosavas
ir
skolintas
Atliekamas
susitarimu
Akcin%s
bendrov%s

Investicin%s
bendrov%s
UAB
AB

IF
UIF
KIB

Nuosavas
ir
skolintas

I5leid3iamos
akcijos arba
kei1iama j
nominali vert%
15
Valstyb%s
+mon%s
V+
S+
Valstyb%s
(savivaldyb%s)
ir
skolintas
Reglamentuojamas
valstyb%s ar
savivaldyb%s
Teisinis
santyki
reglamentavi
mo pagrindas
Atsakomyb% Teis% leisti
vertybinius
popierius
Privalomi fondai
Civilinis
kodeksas
Visi5ka Neturi N%ra
Jungtin%s
veiklos
sutartis
Visi5ka nari

Ribota nari
komanditori
Neturi N%ra
+statai Ribota Turi Privalomasis
rezervas
+statai Ribota Neturi Pelno rezervas

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos m%n. 5 d. pri%m%
Lietuvos Respublikos investicini bendrovi -statym/. Investicin%
bendrov% yra akcin% bendrov%, kuri sukaupia fizini ir juridini asmen
l%5as vie5ai platindama savo akcijas ir turi bent vien/ i5 5ios veiklos
po3ymi:
1. Pagrindin% veikla, i5 kurios gaunama daugiau kaip 60%
pajam, yra sukaupt l%5 investavimas ar reinvestavimas - VP ir (ar)
prekyba jais;
2. Daugiau kaip 50% bendrov%s turto vert%s sudaro VP.
Investicin%s bendrov%s gali b#ti 5i r#5i:
1. Investiciniai fondai ( IF );
2. U3darieji investiciniai fondai ( UIF );
3. Kontroliuojan1ios investicin%s bendrov%s ( KIB ).
Investicin% bendrov% yra laikoma investiciniu fondu, jeigu jos
turimas investicij portfelis yra diversifikuotas (-vairintas), o i5leid3iamos
ar i5leistos akcijos yra i5perkamosios akcijos, kuri savininkai turi teis?
bet kuriuo metu gr/3inti 5ias akcijas bendrovei ir gauti u3 tai proporcing/
dal- jos nuosav (grynj) aktyv. Nuosavi (grynieji) aktyvai > tai
investicin%s bendrov%s turto vert%s ir trumpalaiki bei ilgalaiki
finansini -sipareigojim skirtumas.
Investicin% bendrov% yra laikoma u3daruoju investiciniu fondu,
jeigu jos turimas investicij portfelis yra diversifikuotas ir ji n%ra
i5leidusi i5perkamj akcij.
Investicin% bendrov% yra laikoma kontroliuojan1i/ja investicine
bendrove, jeigu jos turimas investicij portfelis n%ra diversifikuotas ir ji
n%ra i5leidusi i5perkamj akcij.
16
I nvesticij% portfelis > investicin%s bendrov%s turim investicij
rinkinys.
Diversifikuotas investicij% portfelis . investicij portfelis, kuris
atitinka visus 5iuos reikalavimus:
1. Investuota ne daugiau kaip 5% investicin%s bendrov%s nuosav
(grynj) aktyv - vieno emitento VP, i5skyrus valstyb%s (vietos
savivaldyb%s) i5leistus ar garantuotus VP, - kuriuos gali b#ti investuota
iki 35% nuosav (grynj) aktyv;
2. N%ra -sigyta daugiau kaip 10% vieno emitento akcij;
3. N%ra -sigyta daugiau kaip 10% vieno emitento kredito VP,
i5skyrus valstyb%s (vietos savivaldyb%s) i5leistus ar garantuotus VP.

1.5. FI NANSI NS ATASKAI TOS, J $ SUDARYMO TI KSLAI

1993 m. spalio m%n. 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb%s
nutarimu Nr. 804 ir 1993 m. lapkri1io m%n. 12 d. Finans ministerijos
ra5tu Nr. 83 numatytos keturios -moni metin%s finansin%s atskaitomyb%s
formos:
1. Balansas;
2. Pelno (nuostoli) ataskaita;
3. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita;
4. Pinig sraut ataskaita.
Paai5kinamasis ra5tas yra sud%tin% metin%s finansin%s
atskaitomyb%s dalis.
Pirmojoje formoje > balanse > atsispindi turtas, kuriuo disponuoja
-mon%, bei nurodoma, kam jis priklauso, t. y. kieno nuosavyb% yra 5is
turtas. Pelno (nuostolio) ataskaitoje yra apskai1iuojamas grynasis pelnas
ar nuostolis. Jis turi b#ti savinink paskirstytas ir j sprendimas atsispindi
tre1iojoje metin%s finansin%s atskaitomyb%s formoje > pelno (nuostolio)
paskirstymo ataskaitoje. Vadinasi, trys min%tos metin%s finansin%s
atskaitomyb%s formos sudaro u3dar/ cikl/, kurios parodo -mon%s turt/ bei
atskleid3ia 5io turto savininkus. Taip pat parodomos per ataskaitin-
laikotarp- u3dirbtos pajamos bei s/naudos, gaunamos jas u3dirbant, ir
apskai1iuojamas to paties laikotarpio -mon%s veiklos rezultatas.

Pinig sraut ataskaitos sudarymo tikslas
Pinig sraut ataskaita prad%ta daryti JAV 1987 m. ir tapo
priimtina daugelyje 5ali, taip pat ir Lietuvoje. Visa -mon%s gamybin%
komercin% veikla 5ioje formoje suskirstoma - tris dalis : & &mon,s veikl/,
investicin2 veikl/ ir finansin2 veikl/.
Tvarkant apskait/ pagal duomen kaupimo princip/, pajamos ir
s/naudos registruojamos tada, kai jos u3dirbamos arba susikaupia,
neatsi3velgiant - pinig gavimo ir i5leidimo laik/. Taigi pinig sraut
ataskaitoje atsispindi &mon,s pinig% gavimas ir j% i'leidimas per
17
ataskaitin& laikotarp&. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskai1iuotas
grynasis pelnas neatitinka -mon%je turim pinig sumos.
1 pavyzdys:
+mon% L,
kurios ataskaitinis laikotarpis > m%nuo, vasario 1 d. tur%jo 35000
Lt. Vasario m%nes- -mon% atliko tokias operacijas:
a) vasario 1 d. sumok%jo 2 000 Lt u3 vasario m%nesio patalp
nuom/;
b) vasario 21 d. -sigijo skolon prekybini atsarg u3 14 000 Lt;
c) vasario 28 d. pardav% preki skolon u3 21 000 Lt ( j -sigijimo
savikaina 14 000 Lt).
+mon%s L balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita vasario 28 d.
atrodys 5itaip:

Pelno (nuostolio) ataskaita (Lt)
1. Pardavimai 21 000
2. Parduot preki savikaina 14 000
3. Bendrasis pelnas 7 000
4. Veiklos s/naudos (nuomos s/naudos) 2 000
5. Grynasis pelnas 5 000

mon&s L balansas vasario 28 d. (Lt)
Pinigai
Pirk%j -siskolinimas

Turtas
33 000
21 000

54 000

Skola tiek%jams
Akcinis kapitalas
Nepaskirstytas pelnas
Nuosavyb#
14 000
35 000
5 000
54 000

1 pavyzdys parodo neatitikim/ tarp pelno rodiklio, apskai1iuoto
tvarkant apskait/ pagal duomen kaupimo princip/, ir pinig liku1io
pasikeitimo sumos per ataskaitin- laikotarp-.
Per ataskaitin- laikotarp- u3dirbtas pelnas (5 000 Lt) nesutampa su
pinig liku1i pasikeitimo suma per t/ pat- laikotarp-:
35 000 > 33 000= > 2 000 Lt
Neatitikim/ 5iuo atveju s/lygoja tai, kad -mon% tiek pirko, tiek ir
pardav% prekes skolon. Parduodama prekes skolon, -mon% registravo
u3dirbtas pajamas, kurias, palyginusi su patirtomis s/naudomis,
apskai1iavo gryn/j- peln/. Ta1iau po pardavimo skolon turima pinig
suma nepadid%jo. Tod%l sakoma, kad grynasis pelnas yra padidintas
skolon parduot preki suma ir suma3intas skolon pirkt preki suma,
perskai1iuojant j- ir pinig liku1i pasikeitim/ per ataskaitin- laikotarp-.
Vadinasi, i5 grynojo pelno at%m? pirk%j -siskolinimo sum/ ir prid%j?
-siskolinimo tiek%jams sum/, apskai1iuosime, kaip pasikeit% pinig
liku1iai per ataskaitin- laikotarp-:
5 000 > 21 000+14 000= > 2 000 Lt
18
(is pavyzdys rodo, kad egzistuoja ry5ys tarp grynojo pelno ir
pinig liku1io pasikeitimo per ataskaitin- laikotarp-. Grynasis pelnas yra
tik pradinis ta5kas, nuo kurio pradedami skai1iuoti pinig srautai i5
-mon%s veiklos.
+vair#s nusid%v%jimo apskai1iavimo metodai darys prie5ing/
poveik-, veikdami peln/ ir pinig srautus. Nusid%v%jimo padengimo
nereikia padengti grynais pinigais, tod%l didesnis nusid%v%jimas
nesuma3ina pinig sraut. Kuo didesn% nusid%v%jimo padengimo norma,
tuo ma3esnis pelnas ir tuo didesnis -mon%s pinig srautas d%l to, kad
ma3%ja mokes1i suma.
Grynasis pinig srautas = grynasis pelnas +nusid#v#jimas
Jei Lietuvos -mon% numato gauti kredit/ u3sienio banke,
nusid%v%jimo i5laidos apskai1iuojamos naudojant modifikuot/ greitesn?
vert%s atk#rimo sistem/ (angl. MACRS). Pagal 5i/ sistem/ pagrindin%s
priemon%s suskirstomos - kelet/ grupi, i5 kuri kiekvienos numatomas
naudojimo laikas:
1.3 lentel%
MACRS metodas
Turto grupavimas pagal naudojimo laik)
rengim"
grup& pagal
naudojimo
metus
rengim" (nuosavyb&s) tipas
3 metai Moksliniuose tyrimuose naudojami -rengimai ir
kompiuteriai
5 metai Automobiliai ir ma3 dyd3i sunkve3imiai, spec.
paskirties gamybos priemon%s
7 metai Daugelis gamybini -rengim, baldai, vidaus -ranga
10 met Ilgo naudojimo -rengimai
27,5 met Gyvenamasis nekilnojamas turtas
31,5 met Negyvenamasis nekilnojamas turtas, -skaitant
komercinius ir pramoninius pastatus.

Kitoje lentel%je parodomi nusid%v%jimo normatyvai, taikomi
-vairioms -rengim grup%ms: (metin% nusid%v%jimo norma %):

1.4 lentel%

Metai 3 metai 5 metai 7 metai 10 met"

Pirmieji 33 20 14 10
Antrieji 45 32 25 18
Tretieji 15 19 17 14
Ketvirtieji 7 12 13 12
19
Penktieji 11 9 9
(e5tieji 6 9 7
Septintieji 9 7
A5tuntieji 4 7
Devintieji 7
De5imtieji 6
Vienuoliktieji 3

2 pavyzdys:
+mon% L -sigijo automobili u3 200 000 Lt Apskai1iuoti
nusid%v%jimo i5laidas:
(t#kst. Lt)
Metai Norma ( % ) Nusid%v%jimo
i5laidos
1 0,20 40
2 0,32 64
3 0,19 38
4 0,12 24
5 0,11 22
6 0,06 12
I5 viso: 1,00 200

3 pavyzdys:
+mon% L, realizavusi produkcij/, pajamas gauna grynais pinigais,
visos i5laidos, i5skyrus nusid%v%jim/, taip pat gaunamos grynais pinigais.
Koks pinig srautas bus gautas i5 -mon%s #kin%s veiklos?

(t#kst. Lt)
Rodikliai Pelno ataskaita Pinig" srautai
1. Pardavimai 1 000 1 000
2. I5laidos (be nusid%v%jimo) 500 500
3. Nusid%v%jimas 300 Ne-skai1iuojamas
4. Apmokestinamas pelnas 200 -
5. Mokes1i suma (29%) 58 58
6. Grynasis pelnas 142 -
7. Nusid%v%jimo -skaitymas 300 -
8. Grynasis pinig srautas 442 442

Bendras pinigini l%5 srautas yra 442 t#kst. Lt. Jeigu
nusid%v%jimas b#t ma3esnis ( pvz., 100 t#kst. Lt), apmokestinamas ir
grynasis pelnas b#t didesnis.

20
( t#kst. Lt)
Rodikliai Pelno ataskaita Pinig srautai

1. Pardavimai 1 000 1 000
2. I5laidos (be nusid%v%jimo) 500 500
3. Nusid%v%jimas 100 Ne-skai1iuojamas
4. Apmokestinamas pelnas 400 500
5. Mokes1i suma (29%) 116 116
6. Grynasis pelnas 284 -
7. Nusid%v%jimo -skaitymas 100 -
8. Grynasis pinig srautas 384 384

Taigi bendra pinigini l%5 srauto suma suma3%s 58 t#kst. Lt. (is
pinigini l%5 srauto suma3%jimas apskai1iuojamas:
Nusid%v%jimo pasikeitimas (+, -) x mokes1i suma (%)/100, t. y.
200 x 29/100=58 t#kst. Lt
Pinig srautai i5 -mon%s veiklos padeda -vertinti -mon%s gamybos
paj%gum/, parodo, kaip s%kmingai -mon% pasinaudojo vidiniais
finansavimo 5altiniais.
Pinig sraut i5 investicin%s veiklos rodiklis parodo ilgalaik?
-mon%s strategij/ > kur ir kaip naudingai -mon% investavo savo l%5as.
Pinig sraut i5 finansin%s veiklos rodiklis parodo, kaip
s%kmingai -mon% pasinaudojo i5oriniais finansavimo 5altiniais.
Vis min%t metin%s finansin%s atskaitomyb%s form duomenys
padeda informacijos vartotojams tinkamai -vertinti -mon%s finansin?
pad%t-: galimyb? laiku atsiskaityti su partneriais, gr/3inti skolas, i5mok%ti
dividendus, -vertinti galimus rinkos pasikeitimus, veikian1ius -mon%s
veiklos rezultatus, spr?sti apie -mon%s galimyb? konkuruoti.

SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. Apib#dinkite s/vok/ ;finansininkas<.
2. Koki reikia s/lyg, kad finansai egzistuot?
3. I5 koki sri1i susideda finansai?
4. Apib#dinkite -moni finans s/vok/.
5. Kokie piniginiai santykiai sudaro -moni finans turin-?
6. Apib#dinkite -mon%s finansinius i5teklius.
7. I5vardykite -moni finans funkcijas
8. I5vardykite -moni finans organizavimo principus.
9. Kok- darb/ atlieka -mon%s finans tarnybos?
10. I5vardykite buhalterio funkcijas.
11. I5vardykite finansininko funkcijas.
12. K/ padeda nustatyti -moni finans valdymas?
13. Apib#dinkite finans valdym/ -mon%je.
21
14. I5 koki 5altini sudaromi bendrovi finansiniai i5tekliai?
15. Revizoriaus pareigos -mon%je. Apib#dinkite svarbiausias i5 j.
16. K/ priskirsite prie -moni finansini i5tekli?
17. Kas kontroliuoja -mon%s finansin? veikl/?
18. I5vardykite investicin%s bendrov%s po3ymius.
19. I5vardykite ir apib#dinkite -moni metin%s finansin%s atskaitomyb%s
formas.
20. Kas atsispindi pinig sraut ataskaitoje?
21. Kok- nusid%v%jimo skai1iavimo metod/ naudoja -mon%, nor%dama
gauti kredit/ u3sienio banke?

22


2 TEMA. FINANS! VALDYMO ELEMENTAI

2.1. RI ZI KOS API B3DI NI MAS I R #VERTI NI MAS

Ekonomini ir tarptautini 3od3i 3odynuose rizika apib#dinama
kaip ;azartinis lo5imas, pavojus, nepasisekimo tikimyb%, galimyb% patirti
nuostolius, ar 3ala<. Ekonomikos rizika gali b#ti tiksliau apib#dinta kaip
galimyb% -vykti nepageidaujamam -vykiui.
Galima b#t skirti tokias -mon%s rizikos fazes:
1. Verslo tyrimo faz, > tai komercinio pralaim%jimo rizika, nes
galima negauti u3sakym arba j gali nepakakti ir pan.;
2. Gamybos faz,s yra skiriamos dvi rizikos:
2.1. Gaminio rizika, nes gali b#ti panaikintas u3sakymas,
pirk%jas gali atsisakyti pirkti gaminius, tuomet reik%s panaikinti sutart-;
2.2. Ekonomin% rizika, nes ji susijusi su infliacija, kain
padid%jimu. Vienas i5 b#d i5vengti 5ios rizikos yra sutartyse numatomos
apsisaugojimo priemon%s, pvz., sutartyje tur%t b#ti parodyta galutin%
kaina, atsi3velgiant - infliacijos lyg- 5alyje ir pan.
3. Mok,jimo faz,s rizika atsiranda tada, kai klientas gali
nesumok%ti arba bankrutuoti;
4. Konvertavimo rizika atsiranda d%l pinig vert%s kitimo.
Mok%jimo ir konvertavimo rizikos sudaro finansin2 rizik/. Ji bus
tuo didesne, kuo toliau nuo m#s yra klientas (pvz., kitoje 5alyje).
Finansin% rizika analizuojama pagal tris lygius:
1. Kliento rizika (kliento finansin%s pad%ties nustatymas, ar
klientas mokus ir pan.);
2. (alies (valstyb%s) rizika (EEB 5alyse, JAV, Japonijoje,
Kanadoje tokios rizikos n%ra);
3. Gaminio rizika. Ji taikoma tik specifin? produkcij/
gaminan1ioms -mon%ms (pvz., Saudo Arabijos -mon% u3sako pagaminti
Lietuvoje trikampius langus ir duris, o v%liau atsisako pirkti gatavus
gaminius).
Vieni i5 papras1iausi b#d rizikai suma3inti yra draudimas
(valstybinis ir privatus) bei kliento tyrimas. Informacijos 5altiniai, norint
surinkti duomenis apie klient/, yra 5ie:
1. Per bankus (da3nai taikomas u3sienyje), t. y. savo bankui ra5au
lai5k/, kad reikalinga informacija apie -mon? (es). Paprastai, bankai
niekada neduos blogos informacijos. Jei duos > tai tada, kai -mon% jau
b#na arti bankroto ribos;
23
2. U3sienio 5ali ambasadose tur%t b#ti konsultacin%s tarnybos,
patar%jai. Pvz., Pranc#zijoje -mon%s ;teisiamos< komercinio tribunolo
;MINITEL<;
3. Informacijos apie -mones centras DUN & BRADSTREET,
-kurtas JAV, turintis daug filial, vienas i5 j > Londone;
4. Lietuvos pramon%s, prekybos ir amat r#mai.
Taigi kiekvienoje -mon%je skiriama dviej r#5i rizika:
1. Verslo, kai neu3tikrinamas veiklos efektyvumas;
2. Finansin% rizika, priklausanti nuo kapitalo strukt#ros, t. y. nuo
savinink nuosavo ir skolinto kapitalo santykio.
Akcin%je bendrov%je savinink kapitalo (akcij) dydis yra
atvirk51iai proporcingas finansinei rizikai ir tiesiogiai > verslo rizikai,
t. y. kuo didesn% akcinio kapitalo dalis sudaro vis/ -mon%s kapital/, tuo
ma3esn% finansin% ir tuo didesn% verslo rizika. Vadovo atsakomyb% >
suvokti rizik/, i5manyti, kaip jos i5vengti.
Kalbant apie rizik/ da3nai yra vartojama s/voka > rizikos arba
ven1i#rinis kapitalas. Tai kapitalas, investuojamas - ;riziking/<
technologij/ (pvz., pagal atradimus, patentus), parengti ir realizuoti, ar
investuojamas - rizikingus projektus. Kai yra didelis pavojus, kad gausime
ma3esn- peln/, negu laukiame, tai bendrov%s akcijos yra apib#dinamos
kaip labai rizikingos.

1 pavyzdys:
I5siai5kinsime, kaip investitoriai nustato pelningum/, kur- b#tina
i5manyti perkant -moni vertybinius popierius. +vykio tikimyb% yra
apib#dinama kaip galimyb% -vykiui -vykti. Jei visi galimi -vykiai ar
rezultatai i5vardijami ir kiekvienas j yra tik%tinas, tai toks apib#dinimas
vadinamas tikimybi pasiskirstymu.
Laukiamas pelningumas yra lygus sumai kiekvieno I>tojo -vykio
faktinio pelningumo, padauginto i5 tikimyb%s, kad 5is I>tasis -vykis -vyks.
Laukiamas pelningumas (
$
) apskai1iuojamas 5itaip:
$

! "
"
#
"

;
kur k
i
> I> tojo -vykio faktinis pelningumas; P
i
> -vykio tikimyb%.
Tur%damas diskretin- tikimybi pasiskirstym/, investitorius nor%s
su3inoti kiekvienos akcijos laukiam/ arba vidutin- pelningum/ atskirai.

2.1 lentel%
Ekonomikos
pad&tis
Tikimyb& d&l
pad&ties
Faktinis
pelningumas, esant
+iai pad&.iai
Laukiamas
pelningumas

Nuosmukis 10%(0,1) - 60% - 6,0%
Smukimas 20%(0,2) - 20% - 4,0%
Normali 40%(0,4) 20% 8,0%
24
Kilimas 20%(0,2) 60% 12,0%
Klest%jimas 10%(0,1) 100% 10,0%
I ' viso: 100%(1,0) 20,0%

Esant tokiam tikimybi pasiskirstymui, laukiamas pelningumas
(
$
) lygus 20%.

2.2. RI ZI KOS MATAVI MO VI ENETAI I R J $ APSKAI 6I AVI MAS

Investitorius nori, kad laukiamo pelningumo rizikingumas b#t
i5matuotas. Rizikai i5matuoti yra naudojama -vairi rodikli. Tradicinis
rizikos matas > vidutinis kvadratinis pelningumo svyravimas (). Jis
parodo rizik/, i5reik5t/ procentais. Apskai1iuojant 5- rodikl-, laukiamas
pelningumas atimamas i5 kiekvienos b#kl%s faktinio pelningumo,
skirtumas pakeliamas kvadratu ir kvadratinis svyravimas padauginamas i5
b#kl%s tikimyb%s. Gauti rezultatai susumuojami ir i5traukiama 5aknis.

( )

1
]
1

!
" "
"
#
$
!

2 pavyzdys:
2.2 lentel%
Ekonomikos
b0kl&
k k
i
B
(
"

$
)
2
(
"

$
)
2 !
"

Nuosmukis -60 - 20=-80 6400 6400 x 0,1=640,0
Smukimas -20 - 20=-40 1600 1600 x 0,2=320,0
Normali 20 - 20=0 0 0 x 0,4=0
Kilimas 60 - 20=40 1600 1600 x 0,2=320,0
Klest%jimas 100 - 20=80 6400 6400 x 0,1=640,0
Statistin, dispersija (
2
) viso:
1920,0

Vidutinis kvadratinis svyravimas yra lygus kvadratinei 5akniai i5
dispersijos
=
!
= "!# # $ =43,8%.
Kitas rizikos matavimo vienetas - variacijos koeficientas.
K
var.
=/
$
.

Jis parodo pelningumo vieneto rizik/ ir naudojamas dviem
investicijoms, kuri skirtings laukiams pelningumas ir skirtinga rizika,
palyginti.
3 pavyzdys:
+mon%je X laukiamas pelningumas > 20%, o rizika, kad bus gautas
5is pelningumas, sudaro 43,8%. +mon%je Y atitinkami duomenys > 16% ir
40%. Lieka neai5ku, kuris variantas investuojant yra geresnis. Apskritai
25
geriau investuoti ten, kur auk5tesnis pelningumas (-mon%s X atveju), bet
yra geriau, kai rizika yra ma3esn% (-mon%s Y atveju). (iuo atveju
geriausia pasinaudoti variacijos koeficientu:
K
var.(im.X)
=43,8/20=2,19;
K
var.(im.Y)
=40/16=2,5.
Investuoti - -mon? X yra saugiau ir patikimiau, nes variacijos
koeficientas 5ioje -mon%je ma3esnis (jei nesinaudosime kitais kriterijais).

2.3. VERTYBI NI $ POPI ERI$ PORTFELI O RI ZI KA I R
DI VERSI FI KACI J A (#VAI RI NI MAS)

Didesn% finansinio turto dalis n%ra laikoma atskirai, o turima kaip
vertybini popieri portfelio dalis. Net asmenys turintys ribotus
finansinius i5teklius, valdo skirtingo pob#d3io turt/: turi s/skait
bankuose, pinig rinkos fond, nekilnojamo turto ir pan.
Investitorius turi r#pintis ne tiek vienos i5 jo akcij vert%s kilimu
ar smukimu, kiek tuo, kaip akcijos rizika ir pelningumas veikia viso
vertybini popieri portfelio rizik/ ir pelningum/. Vertybini popieri
(turto) portfelis (paketas) > tai dvi ar daugiau vertybini popieri ar turto
r#5i, kurias turi vienas asmuo. Bendroji vertybini popieri portfelio
rizika susideda i5:
1. Sistemin, (nediversifikuotina) rizika;
2. Nesistemin, (difersifikuotina) rizika.
Sistemin% rizika (rinkos) kyla d%l veiksni, vienodai veikian1i
visas -mones. Tai karas, infliacija, nuosmukis, pal#kan norm lygis, tai
pasikeitimai valstyb%s ekonomikoje, mokes1i reformos, pasaulin%s
energetikos sistemos. Kadangi 5ie veiksniai veikia visas akcijas vienodai
(jas smukdo ar kelia), tai sisteminga rizika negali b#ti eliminuojama
diversifikavimo b#du.
Diversifikacija > -vairinimas, gaminam preki nomenklat#ros
pl%tojimas, aktyv arba vertybini popieri portfelio i5pl%timas
finansin%mis priemon%mis. Da3nai pasitaikantis diversifikavimo principas
> ;ned%k vis kiau5ini - vien/ pintin?<.
Eliminuoti . i5skirti, pa5alinti, panaikinti, i5stumti.
Nesistemin? rizik/ (bendrov%s) sukelia tokie -vykiai: streikai,
s%kmingos ar nes%kmingos marketingo programos, dideli sutar1i
gavimas ar praradimas, auk51iausio lygio valdymo personalo vadovo
mirtis ir kiti, b#dingi tik konkre1iai -monei -vykiai. Tai konkre1ios
kompanijos veiklos rizika. Kadangi tokie -vykiai yra ypa1 reti, j poveik-
vertybini popieri portfeliui galima eliminuoti (pa5alinti) panaudojant
diversifikavim/. Neigiamas -vykis vienoje -mon%je eliminuojamas
teigiamu kitose. Yra apskai1iuota, kad 60 > 77 procent daugelio -moni
vertybini popieri bendros rizikos sudaro nesistemin? rizik/. Kuo
daugiau akcij prisideda, tuo d%l diversifikavimo ma3%ja bendrovei
26
b#dinga rizika, ta1iau rinkos rizika i5lieka tokia pati. Jeigu vertybini
popieri portfelis ypa1 diversifikuotas, lieka vien rinkos rizika.
Vertybini popieri portfelio laukiamas pelningumas (
$
k ) yra
lygus kiekvienos akcijos laukiamo pelningumo svertiniam vidurkiui:

$ $ $
...
$
k w k w k w k
p n n
+ + +
1 1 2 2

w > svorio koeficientas, kuris rodo, kokia vertybini popieri
portfelio dalis yra investuoti - kiekvien/ akcij/.

4 pavyzdys:
Turiu 10 000 Lt, kuriuos galiu investuoti - dvi akcijas A ir B.
Akcijos A laukiamas pelningumas > 12 procent, akcijos B > 20 procent.
Jeigu - akcij/ A investuo1iau 4 000 Lt, tai jos svorio koeficientas b#t >
0,4, o akcijos B > 0,6.
Mano vertybini popieri portfelio laukiamas pelningumas
apskai1iuojamas:

$
, , , k
p
+ 0 4 12% 0 6 20% 16 8%.
Jeigu turimus 10 000 Lt investuo1iau - akcij/ A (2 400 Lt), akcij/
B (5 000 Lt), o likusius - taupom/j- bank/ su s/lyga, kad gau1iau 8
procentus metini pal#kan, tai mano vertybini popieri portfelio
laukiamas pelningumas sudaryt 14,96%.

$
k
p
2400
10000
12%
5000
10000
20%
2600
10000
8% 14 96% + + , .
Vertybini popieri -vairinimas padeda suma3inti rizik/, ta1iau
svarbu i5manyti, kiek galima tik%tis, kad rizika suma3%s, ir kiek skirting
vertybini popieri reikia laikyti portfelyje.

2.4.KAI P LAI KO VEI KSNYS LEMI A FI NANSI NI US SKAI6I AVI MUS

Kasdieniniame darbe finansininkai susiduria su laiko veiksnio
-vertinimu, vienu i5 svarbiausi finansuose naudojamu metodu. Laiko
veiksnys ypa1 svarbus tokiose srityse:
1. Pinigus investuojant - -vairius vertybinius popierius;
2. Nustatant komercini ir hipotekos paskol terminus;
3. Parenkant kapitalo investicij projektus.
I5vardytos sritys parodo, kad laiko veiksnio s/vokos apima visas
tris finans sferas: -moni valdym/, investicijas, pinig bei kapitalo
rinkas.

27
2.4.1. VI ENKARTI NI $ MOKJ I M$ B3SI MOJ I VERT, J OS
APSKAI 6I AVI MAS

Konkurencija daro perversm/ ekonomikoje, veikdama ir pinig
vert?. Verslininkui, priiman1iam sprendimus, nuolat tenka -vertinti, kokia
bus 1 Lt vert% po vieneri, dvej, trej met ir t.t., tai yra kokia bus jo
vert% ateityje. Ateities (b#simoji) vert% > tai vert%, susikaupusi per tam
tikr/ laik/, skai1iuojant kaupiam/sias pal#kanas pagal nustatyt/ procent/.
Pinig vert% priklauso nuo pal#kan normos, pagal kuri/ gauta paskola
arba suteiktas kreditas tam tikram laikotarpiui. (iuo atveju daroma
prielaida, kad pal#kan norma yra ai5ku ir ekonomi5kai, nors prognoz%s
visada yra daugiau ar ma3iau pagr-stos sp%liojimais.
(iandien turimas litas, doleris yra vertingesni u3 tok- pat- lit/,
doler-, gaut/ kitais metais, tod%l galima pinigus investuoti, gauti
pal#kanas ir met pabaigoje tur%ti daugiau nei vien/ lit/ ar doler-. Jeigu
pal#kan norm/ pa3ym%sime k , tai 1 litas, investuotas 1 metams, turi
vert? 1+k, 1 litas po dvej met kainuot ( ) 1
2
+ k ir t.t. (iandienin% 1 lito
vert% po dvej met yra
1
1
2
( ) + k
, po trej met > kelsime tre1iuoju
laipsniu ir t. t. Taigi vienas litas, i5mokamas po n met, 5iandien yra
vertas
1
1 ( ) + k
n
.
Toks per%jimo nuo esamosios vert%s (EV) prie b#simosios vert%s
(BV) procesas vadinamas perskai1iavimu, naudojant procent procentus.
B8simoji vert, . tai mok%jimo ar eil%s mok%jim galutin%s
(ateities) vert%s nustatymo procesas, kai panaudojami procent procentai
(kaupiamosios pal#kanos).
BV po n met atrodo taip:
( ) BV EV BVIF BVIF k
n k n k n
n
+
, ,
, 1
;
BV EV k
n
n
+ ( ) 1
.
BVIF > b#simosios vert%s perskai1iavimo koeficientas su
indeksais k (pal#kan norma) ir n (metai).

5 pavyzdys:
Tur%jau 1 000 Lt, kuriuos perved3iau - taupom/j/ s/skait/,
tik%damasis gauti 5 procentus pal#kan kasmet. Nustatyti, koki/ sum/
pinig tur%sime po vieneri met, t. y. BV, kai EV > 1 000Lt, k > 5%, n>
1 metai.
BV Lt
1
1000 1 0 05 1050 + ( , ) .
Naudodami formule, galime apskai1iuoti b#sim/j/ vert? po
dviej, trej - t. t. metu. Sakykime, kad laikiau 5iuos pinigus toje pat
s/skaitoje antrus metus:
28
BV Lt
2
2
1000 1 0 05 1102 50 + ( , ) , .
Po trej met:
BV Lt
3
3
1000 1 0 05 1157 625 + ( , ) , .
Jei pal#kan norma b#t auk5tesn% (pvz., 12%), tai ir b#simoji
vert% > didesn%.
BV Lt
3
3
1000 1 012 1404 928 + ( , ) , .
:72; taisykl,. Jei norima du kartus padidinti savo santaupas,
galima pasinaudoti vadinama ;72< taisykle.

6 pavyzdys:
Jeigu investavau savo santaupas 3 metams, tai santaup padaug%s
du kartus, kuomet pal#kan norma 72:3=24%.
Norint su3inoti, per kiek met santaup padaug%jo, jeigu pal#kan
norma > 6 procentai, skai1iuojame taip:
72:6=12 met.
Taikant 5i/ taisykl?, gaunami nelabai tiksl#s rezultatai. Kad
pinig padaug%t dukart per penkerius metus, kad metin% pal#kan norma
b#t 14,87%.
(1+0,1487)
5
=2 (kartai).
Jeigu investuoju taikant 6 procentus metini pal#kan, santaup
padaug%jimo dukart reikia laukti 11,9 met.
(1+0,06)
11,9
=2 (kartus).

2.4.2 VI ENKARTI NI $ MOKJ I M$ ESAMOJ I VERT, J OS
APSKAI 6I AVI MAS

Esamoji vert& yra b#simojo mok%jimo ar daugelio mok%jim,
diskontuot pagal atitinkam/ diskonto norm/, vert%. Diskontavimas > tai
mok%jimo ar daugelio mok%jim b#simj pinig sraut esamosios vert%s
radimo procesas. Jis yra atvirk51ias perskai1iavimui, naudojant procent
procentus.
Nustatant esam/j/ pinig vert?, atsakome - klausim/, ko verti yra
b#simi pinig srautai dabar. Esamoji vert (EV) apskai1iuojama:

;
1
1
,
, ,
n
n k n k
k
EVIF EVIF BV EV

,
_

+


.
1
,
,
n k
n k
BVIF
EVIF
EVIF > esamosios vert%s perskai1iavimo koeficientas, k> diskonto
norma, n > metai.

EV BV
k
n

+

_
,

1
1
.
.
29
Tarp t pa1i pinig sraut b#simosios ir esamosios vert%s yra
tiksli atvirk5tin% priklausomyb%. Kuo auk5tesn% diskonto norma, tuo
ma3esn% esamoji vert%. Esamoji vert% taip pat ma3esn%, jei skai1iuojama
v%lesnio laiko momento b#simoji vert%.
Dabartin% vert% (5iandienin% vert%) yra skai1iuojama pagal
nustatyt/ procent/ diskontuojant b#sim/sias l%5 t%kmes. Taigi vienas
litas, i5mokamas po n met, 5iandien yra vertas 1/(1+k)
n
. Jeigu pal#kan
norma > 6 procentai, tai vieno lito diskontuota vert% po 10 met b#t
apytikriai 56 centai. Arba, kitaip sakant, 56 centai, investuoti taikant 6
procent pal#kan norm/ 5iandien, po 10 met bus verti vien/ lit/.
BV
10
=0,56 (1+0,06)
10
=1,00 Lt

7 pavyzdys:
Ko 5iandien yra verti 2 000 lit, kuriuos gausiu po 10 met
diskonto normai esant 8 procentams?
EV=2 000 (1/(1+0,08))
10
=2 000 0,4 632=926,4 Lt

8 pavyzdys:
(iandien man buvo pasi#lyti du variantai (diskonto norma > 5
procentai):
1. Be jokios rizikos po trej met gausiu 1 157,63 Lt;
2. Gausiu 900 Lt 5iandien.
Kuris variantas dabar man yra tinkamesnis?
Rasime 1 157,63 Lt sumos esam/j/ vert?, kai n = 3 m., k = 5%.
EV=1 157,63 0,8 638=1 000 Lt
Ats: 1 variantas
Kiekvien/ i5 5i u3davini sprend3iant reikia 3inoti tris
kintamuosius, kad b#t rastas ketvirtas. Jei duotos pinig sraut esamoji
vert% ar b#simoji vert% bei pal#kan (diskonto) norma k, tai galima
apskai1iuoti j period skai1i. Jei 3inome esam/ vert?, b#sim/ vert? ir n,
tai galime rasti k.


2.4.3.PERI ODI NI$ MOKJ I M$ B3SI MOJ I VERT, J OS
APSKAI 6I AVI MAS

Periodiniai mok&jimai apib#dinami kaip daug vienodos ar nuolat
mokamos pinig sumos mok%jimai, atliekami per fiksuot/ intervalais
laiko trukm?. Jei mokama kiekvieno periodo pabaigoje, pinig sraut
mok%jimai vadinami paprastu arba atid%tu periodiniu mok%jimu. Jei
mokama kiekvieno periodo prad3ioje, 5is mok%jimas vadinamas
apmok%tinu periodiniu mok%jimu.
Paprastj periodini mok%jim (A) b#simoji vert%
apskai1iuojama pagal formul?:
30
( )
BVA A BVIFA BVIFA
k
k
n k n k n
n

+
, ,
,
1 1
;
arba
BVA A
k
k
n
n

+ ( )
.
1 1

9 pavyzdys:
Ponia Y taupo nuo 5io momento, kad tur%t pinig u3 savo vaiko
moksl/ mok%ti po penkeri met.. Kasmet, met pabaigoje, perveda po 1
000 Lt - taupom/j/ s/skait/ su s/lyga,kad gaut 12 procent pal#kan
kasmet. Kokia pinig suma bus sukaupta 5ioje s/skaitoje po penkeri
met?
Po penkeri met s/skaitoje bus:
Lt BVA 83 , 6352
12 , 0
1 ) 12 , 0 1 (
1000
5
5

+

Apmok#tin periodini mok%jim (AO) b#simoji vert%
( ). 1
,
k BVIFA A BVAO
n k n
+

2.4.4. PERI ODI NI $ MOKJ I M$ ESAMOJ I VERT, J OS
APSKAI 6I AVI MAS

Periodini mok%jim esamoji vert% apskai1iuojama pagal formul?:
( )
;
1 1
,
, ,
k
k
EVIFA EVIFA A EVA
n
n k n k

+


arba

EVA A
k
k
n

+

1 1 ( )
;
arba

EVA A
EVIF
k
k n

1
,
.


10 pavyzdys:
Ponas Z laim%jo loterijoje. Tai suteik% jam galimyb? gauti pinigus
dviem b#dais:
1. Periodi5kai mokant per penkerius metus, kai kiekvienas 1 000
Lt mok%jimas buvo met pabaigoje.
2. I5mokant vis/ sum/ vien/ kart/ 5iandien.
Pasirink?s bet kur- b#d/, ponas Z gaut 12 procent pal#kan
kasmet. Kokio dyd3io turi b#ti visa i5mokama suma 5iandien, kad j- b#t
ekvivalenti5ka keliems periodiniams mok%jimams?
(iandien ponui Z tur%t b#ti i5mokama (jei jis nepasirinkt
galimyb%s per penkerius metus gauti periodi5kai) tokia pinig suma:
31
Lt EVA 8 , 3604
12 , 0
) 12 , 0 1 ( 1
1000
5

Apmok%tin periodini mok%jim (AO) esamoji vert%
EVAO A EVIFA k
k n
+ ( )
,
. 1

2.4.5. NETOLYGI $ I R BEGALI NI $ MOKJ I M$ ESAMOJ I VERT, J OS
APSKAI 6I AVI MAS

Priimant daugel- finansini sprendim yra naudojamasi
nuolatiniais pinig srautais, nors kai kurios svarbios prognoz%s siejamos
su netolygiais pinig% srautais (pavyzd3iui, -vertinant paprast/sias
akcijas, kai dividend srautai auga, priimant kapitalo investicij projekt
sprendimus). Netolyg#s pinig srautai tai yra mok%jimo kartai, kuri metu
-vairiais periodais skiriasi mok%jimo dyd3iai.

11 pavyzdys:
Apskai1iuoti A ir B pinigini sraut eili esam/j/ vert?,
kiekvienai eilei naudojant 8 procent diskonto norm/.
2.3 lentel%
(t#kst. Lt)
Metai Eile A Eile B

1 100 300
2 400 400
3 400 400
4 400 400
5 300 100

21 , 1251 ) ( 300 ) ( 400 ) ( 100
5 ; 08 , 0 1 ; 08 , 0 4 ; 08 , 0 1 ; 08 , 0
+ + EVIF EVIFA EVIFA EVIF EVA
A
t#kst.Lt

31 , 1300 ) ( 100 ) ( 400 ) ( 300
5 ; 08 , 0 1 ; 08 , 0 4 ; 08 , 0 1 ; 08 , 0
+ + EVIF EVIFA EVIFA EVIF EVA
B
t#kst.Lt

Trims 400 t#kst. Lt dyd3io srautams (tarp 2 > 4 met) gali b#ti
pritaikyta periodini mok%jim esamosios vert%s formul%. Paskutinis
periodini mok%jim srautas, gaunamas ketvirtais metais, tod%l
naudojamas EVIFA
8%,4
. I5 jo reikia atimti EVIFA
8%,1
, nes periodiniai
mok%jimai nepradedami iki antrj met.
Jei diskonto norma > 0 procent, kiekvienos sraut visumos
esamoji vert% bus lygi pinig sraut sumai, t. y. 1 600 t#kst. Lt.
Begalini% mok,jim% esamoji vert,. Esant periodiniams
mok%jimams mokama nustatytu laikotarpiu, kuris turi pradin- moment/ ir
mok%jimo termino pabaig/. Ta1iau kai kurie mok%jimai yra neapibr%3ti.
Tokie mok%jimai vadinami begalini mok#jim (B) eile. Pavyzd3iui,
32
privilegijuotos akcijos begalini mok%jim esamoji vert% kei1iasi, kai
kei1iasi pal#kan normos.
EVB
A
k
.

12 pavyzdys:

Esant begalinei 100 Lt per metus mok%jim eilei, kai diskonto
norma >7 procentai, esamoji vert% yra lygi 1 428,57 Lt (100 / 0,07). Jei
norma padaug%ja du kartus, vert% nukrinta ir sudaro 714,29 Lt (100 /
0,14).

Vienkartiniai mok,jimai
B&simoji vert#:

BV
n
= EV BVIF
k,n;

BVIF = (1 + k)
n
.

Esamoji vert#:

EV = BV EVIF
k,n
;

EVIF =
n
k

,
_

+ 1
1
;

EVIF
k,n
=
n k
BVIF
,
1
.
Periodiniai mok,jimai (paprasti)
B&simoji vert#:
;
,n k n
BVIFA A BVA

( )
k
k
BVIFA
n
n k
1 1
,
+
.
Esamoji vert#:
n k
EVIFA A EVA
,
;

( )
k
k
EVIFA
n
n k

1 1
,
.
Periodiniai mok,jimai (apmok,ti)
B&simoji vert#:
( ) k BVIFA A BVAO
n k n
+ 1
,
.

33
Esamoji vert#:
( ) k EVIFA A EVAO
n k
+ 1
,
.


SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. Kaip yra apib#dinama rizika?
2. I5vardykite rizikos fazes -mon%je.
3. Apib#dinkite mok%jimo faz%s rizik/.
4. Kas yra finansin% rizika?
5. Kokiais lygiais pasiremiant tiriama finansin% rizika?
6. Kokius i5manote b#dus rizikai suma3inti?
7. I5vardykite informacijos 5altinius, i5 kuri galima su3inoti apie
klient/.
8. Kas tai yra ven1i#rinis kapitalas?
9. Kokius 3inote rizikos matavimo vienetus? Kaip jie yra
apskai1iuojami?
10. Kaip apib#dinamas vertybini popieri portfelis?
11. Apib#dinkite sistemin? ir nesistemin? rizikas.
12. Kas tai yra diversifikacija?
13. Kokiose srityse pasirei5kia laiko veiksnys?
14. Apib#dinkite b#sim/j/ vert? ir u3ra5ykite jos formul?.
15. Esamosios vert%s apib#dinimas ir jos apskai1iavimas.
16. Apib#dinkite paprastus periodinius mok%jimus.
17. Pagal koki/ formul? skai1iuojame periodini mok%jim esam/j/
vert??

34
3 TEMA. KAPITALO SUD3TIS, VERT3 IR DIVIDENDAI

3.1. AKCI NI$ BENDROVI $ I R U<DAR$J $ AKCI NI $ BENDROVI$
KAPI TALO SUDTI S

Kapitalo sud%t-, rezerv fond sudarym/, -statinio kapitalo didinim/ bei
ma3inim/ reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcini bendrovi -statymas,
priimtas 2000 m. liepos m%n.13 d.
Bendrov%s kapitalas skirstomas - nuosav/ ir skolint/.
Nuosavas kapitalas sudaromas i5 akcij emisijos kainos ir bendrov%s
pelno. Skolintas kapitalas sudaromas:
Platinant i5leistas obligacijas;
Imant kreditus;
Kitaip skolinantis l%5.
Nuosav/ bendrov%s kapital/ sudaro:
1. #statinis kapitalas. Bendrov%s -statinis kapitalas padalytas - dalis,
vadinamas akcijomis. +statinio kapitalo dyd3iu laikomas -statym nustatyta
tvarka -registruotas -statinis kapitalas. AB -statinis kapitalas negali b#ti ma3esnis
kaip 150 000 Lt, UAB > 10 000 Lt. Jei jie yra ma3esni, valdyba pagal savo
kompetencij/ privalo toki/ pad%t- keisti arba su5aukti neeilin- visuotin-
akcinink susirinkim/ ir apsvarstyti, kaip -statin- kapital/ padidinti.
2. Akcij% priedai (nominalios vert,s pervir'ijimas);
3. Perkainojimo rezervas . tai ilgalaikio ir finansinio turto vert%s
padid%jimo suma, gauta perkainojus turt/. Perkainojimo rezervas ma3inamas,
kai perkainotas turtas parduodamas arba nura5omas.
Panaudojant perkainojimo rezerv/ negalima ma3inti nuostoli. Pagal
perkainojimo rezerv/ gali b#ti didinamas -statinis kapitalas;
4. Privalomasis rezervas . jis formuojamas i5 grynojo pelno atskaitym
ir naudojamas tik nuostoliams padengti.
Ma3inant -statin- kapital/, privalomasis rezervas gali b#ti suma3intas.
Privalomojo rezervo skirtumas ma3inant -statin- kapital/ priskiriamas prie
ataskaitinio laikotarpio paskirstytino rezultato;
5. Kiti rezervai . juos sudaro nepaskirstytinieji ir paskirstytinieji
rezervai. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi -statym ir bendrov%s -stat
nustatyta tvarka konkretiems tikslams -gyvendinti pervedant dal- ataskaitinio
laikotarpio grynojo pelno.
Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi, ma3inami ir naikinami visuotinio
akcinink susirinkimo nutarimu (pritariant ne ma3iau kaip dviem tre1daliams
bals). Ma3inant ir naikinant nepaskirstytinuosius rezervus, tuo dyd3iu
didinamas -statinis kapitalas ir proporcingai pagal akcinink turim akcij
nominali/ vert? didinama akcij nominali vert% arba i5leid3iamos naujos akcijos.
Paskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami tik bendrov%s -statuose
nustatyta tvarka. I5 5i rezerv gali b#ti didinamas -statinis kapitalas, kartu
35
proporcingai pagal akcinink turim akcij nominali/ vert? didinama akcij
minimali vert% arba i5leid3iamos naujos akcijos. Kiti rezervai yra sudaromi tik
po to, kai yra sudarytas auk51iau min%tas nustatytas privalomasis rezervas;
6. Rezervas savoms akcijoms &sigyti;
7. #statuose nurodyti rezervai;
8. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
9. Dotacijos ir negr/>intos subsidijos;
10. Atid,tosios i'laidos .- einamojo laikotarpio s/naud didinimo arba
pajam ma3inimo b#du formuojamos i5laidos, numatomos b#simiems
laikotarpiams tam, kad b#t parodyti t laikotarpi veiklos rezultatai.
statinio kapitalo didinimas. Bendrov%s -statinis kapitalas didinamas
i5leid3iant naujas akcijas arba padidinant i5leist akcij nominali/ vert? ir
atitinkamai pakei1iant -status. +statinis kapitalas didinamas visuotinio akcinink
susirinkimo nutarimu, priimtu ne ma3iau kaip dviej tre1dali bals dauguma.
I5leisti naujas akcijas arba didinti akcij nominali/ vert? bendrov% gali tik
tuomet, kai visi5kai apmok%tas jos -statinis kapitalas. Bendrov%s -stat
pakeitimai d%l -statinio kapitalo didinimo registruojami Lietuvos Respublikos
-moni registre po to, kai pasira5ytos akcijos ir surinkti pradiniai -na5ai. +statinis
kapitalas laikomas padidintas tik -registravus bendrov%s -stat pakeitimus
Lietuvos Respublikos -moni registre.
statinio kapitalo didinimas papildomais 5na+ais. Padidinti bendrov%s
-statin- kapital/ papildomais akcinink ir kit asmen -na5ais galima tik
i5leid3iant naujas akcijas. Nemokiai akcinei bendrovei draud3iama didinti
-statin- kapital/ papildomai -na5ais, vie5ai platinant akcijas. (ias akcijas ji gali
platinti tik savo akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams. Jeigu per 6
m%nesius nuo visuotinio akcinink susirinkimo, pri%musio nutarim/ padidinti
-statin- kapital/ u3 papildomus -na5us, dienos bendrov%s -stat pakeitimai d%l
-statinio kapitalo padidinimo Lietuvos Respublikos -moni registre nebuvo
-registruoti, tai -statinis kapitalas laikomas nepadidintas. (iuo atveju -na5ai u3
pasira5ytas akcijas nedelsiant turi b#ti gr/3inti.
statinio kapitalo didinimas i+ bendrov&s l&+". +statinis kapitalas gali
b#ti didinamas visuotinio akcinink susirinkimo nutarimu i5: 1) nepaskirstytojo
pelno; 2) akcij pried; 3) rezerv; 4) padidinant anks1iau i5leist akcij
nominali/sias vertes. Padidinti -statin- kapital/ visuotinis akcinink susirinkimas
nutaria vadovaudamasis bendrov%s finansine atskaitomybe, sudaryta ne anks1iau
kaip prie5 30 dien. I5 nepaskirstytojo pelno, akcij pried ar rezerv
draud3iama didinti bendrov%s -statin- kapital/, kol nepadengti - finansin?
atskaitomyb? -ra5yti bendrov%s nuostoliai. Bendrov%s -stat pakeitimai d%l
-statinio kapitalo padidinimo i5 bendrov%s l%5 registruojami Lietuvos
Respublikos -moni registre. Kai bendrov% i5 nepaskirstytino pelno, akcij
pried ar rezerv didina -statin- kapital/, 5itaip vykdydama visuotinio akcinink
susirinkimo ar teismo sprendim/ i5taisyti -statinio kapitalo sudarymo ar
didinimo metu padarytus pa3eidimus, nauj akcij, proporcingai pagal
nuosavyb%s teis? priklausan1ias akcijas, nemokamai pirmiausiai gauna tie
akcininkai, kuri turtin%s teis%s buvo pa3eistos. +stat pakeitimus reikia
36
registruoti Lietuvos Respublikos -moni registre. Jeigu per tris m%nesius nuo
visuotinio akcinink susirinkimo, pri%musio nutarim/ didinti -statin- kapital/ i5
bendrov%s l%5, dienos bendrov%s -stat pakeitimai d%l -statinio kapitalo
padidinimo Lietuvos Respublikos -moni registre nebuvo -registruoti, tai
-statinis kapitalas laikomas nepadidintas.
statinio kapitalo suma6inimas. +statinis kapitalas gali b#ti
ma3inamas: 1) kad b#t i5mok%tos sutaupytos bendrov%s l%5os visiems
akcininkams proporcingai pagal nuosavyb%s teis? jiems priklausan1i akcij
nominali/ vert?; 2) kad b#t panaikinti bendrov%s balanse -ra5yti nuostoliai; 3)
kad b#t anuliuotos bendrov%s akcijos, -gytos pa3eid3iant -statym/; 4) kitais 5io
-statymo numatytais atvejais.
+statinis kapitalas gali b#ti suma3intas tik 5iais b#dais:
1. Suma3inant akcij nominali/sias vertes;
2. Anuliuojant akcijas.
+statinis kapitalas gali b#ti suma3inamas visuotinio akcinink
susirinkimo nutarimu, priimtu ne ma3iau kaip dviem tre1daliais bals.
Bendrov%, ma3indama -statin- kapital/, pirmiausiai turi anuliuoti akcijas, kurias
-sigijo ji pati ar antrin%s bendrov%s. Apie nutarim/ suma3inti bendrov%s -statin-
kapital/ turi b#ti prane5ta kiekvienam bendrov%s kreditoriui pasira5ytinai ar
registruotu lai5ku. Taip pat apie tai turi b#ti paskelbta periodin%je spaudoje arba
prane5ta kiekvienam bendrov%s akcininkui registruotu lai5ku. +statinis kapitalas
laikomas suma3intas tik -stat pakeitimus -registravus Lietuvos Respublikos
-moni registre.
Bendrov&s teis& 5sigyti savo akcijas. Akcin% bendrov% savo akcij gali
-sigyti pri%musi visuotinio akcinink susirinkimo nutarim/. Visuotinis akcinink
susirinkimas savo nutarimu turi apibr%3ti:
1) Akcij -sigijimo tiksl/;
2) Did3iausi/ leid3iam -sigyti akcij skai1i;
3) Laikotarp-, per kur- akcin% bendrov% gali -sigyti savo akcij, bet ne
ilgesn- kaip 18 m%nesi;
4) Did3iausi/ ir ma3iausi/ -sigyjam akcij kain/.
Akcin%s bendrov%s -gyjam sav akcij nominali vert% kartu su kitomis
jau turimomis savomis akcijomis negali b#ti didesn% kaip viena de5imtoji
-statinio kapitalo. Akcin% bendrov%, -sigijusi sav akcij, neturi teis%s naudotis
5i akcij suteikiamomis turtin%mis ir neturtin%mis teis%mis. Draud3iama -sigyti
sav akcij, kurios n%ra visi5kai apmok%tos. Akcin% bendrov% gali -sigyti sav
akcij tik tur%dama ar sudarydama rezerv/ savoms akcijoms -sigyti, kurio dydis
yra ne ma3esnis u3 -sigyjam sav akcij kartu su jau turimomis savomis
akcijomis vert?.

3.2. KAPI TALO SUDTI S VALSTYBS, SAVI VALDYBS #MONSE

Pagal Lietuvos Respublikos valstyb%s, savivaldyb%s -moni -statym/,
priimt/ 1994 m. gruod3io m%n. 21 d., su v%lesniais pakeitimais ir papildymais,
37
-mon%s kapitalas skirstomas - valstyb%s ir skolint/. +mon%s -statiniu kapitalu
laikomas Lietuvos Respublikos Vyriausyb%s nustatyta tvarka -vertintas -mon%s
turimas valstyb%s ir savivaldyb%s kapitalas. +statinio kapitalo dydis -ra5omas
-mon%s -statuose. +mon% neturi teis%s suma3inti -statinio kapitalo naudodama
valstyb%s (savivaldyb%s) kapital/ darbo u3mokes1iui, premijoms ar kitoms
i5mokoms. +mon%, nusl%pusi l%5as, i5 kuri tur%jo b#ti padidintas -statinis
kapitalas, privalo atitinkamai j- padidinti ir sumok%ti - biud3et/ nusl%pto
kapitalo dyd3io baud/: 50 % baudos turi asmeni5kai sumok%ti -mon%s
administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Likusi baudos
dalis mokama i5 kitoms -mon%s reikm%ms (premijoms, socialin%ms ir
kult#rin%ms priemon%ms ir kt.) skirtos pelno dalies. +mon% privalo apdrausti
turim/ valstyb%s, savivaldyb%s kapital/ Lietuvos Respublikos -registruotoje
-staigoje ar -mon%je.
mon&s kapitalo didinimas. Valstyb%s, savivaldyb%s kapitalas gali b#ti
didinimas
1. I5 pelno dalies, skirtos -statiniam kapitalui didinti, -mon%s -statuose
nustatyta tvarka;
2. Investicijomis i5 biud3eto (valstyb%s ar savivaldyb%s);
3. Kitokiais valstyb%s ar savivaldyb%s piniginiais ir nepiniginiais
(turtiniais) -na5ais;
4. I5 kit subjekt suteiktos paramos.
Padidinusi valstybin- kapital/, -mon% privalo j- registruoti Lietuvos
Respublikos -moni registre.
mon&s kapitalo ma6inimas. Valstyb%s -mon%s -statinis kapitalas gali
b#ti suma3intas Lietuvos Respublikos Vyriausyb%s nutarimu, o savivaldyb%s
-mon%s > savivaldyb%s tarybos sprendimu. L%5os, gautos suma3inus Valstyb%s
-mon%s kapital/, gr/3inamos - valstyb%s biud3et/, o suma3inus savivaldyb%s
-mon%s kapital/ > - savivaldyb%s biud3et/. Ma3indama -statin- kapital/, -mon%
privalo suteikti papildomas savo prievoli -vykdymo garantijas kiekvienam to
pareikalavusiam savo kreditoriui. +statinis kapitalas laikomas suma3intas tik
tada, kai -stat pakeitimai yra -registruoti Lietuvos Respublikos -moni registre.

3.3. DI VI DENDAI TEORI @KAI I R PRAKTI @KAI

Dividend politika > tai sprendim i5mok%ti dividendus ar laikyti
-plaukas -mon%je reinvesticijoms, pri%mimas. Finansin%je praktikoje yra
skiriamos dvi dividend politikos formavimo teorijos:
1. Dividend irelavanti5kumo teorija;
2.;9virblio rankoje< teorija.
Pagal pirm/j/ teorija -rodin%jama, kad -mon%s dividend politika
niekaip neveikia nei jos vert?, nei jos kapitalo ka5tus. (ios teorijos k#r%jai yra
Merton Miller ir Franko Modigliani. Jie -rodin%jo, kad -mon%s vert? lemia tik
pagrindinis jos u3darbio dydis bei verslo rizika. T. y. -mon%s vert? veikia tik
pajamos, gaunamos i5 jos turto.
38
Antrosios teorijos k#r%jai yra Myron Gordon ir John Lintner. Jie
-rodin%ja, kad pageidaujamas pelningumas did%ja, ma3inant dividend
i5mok%jimus, nes investuotojai labiau -sitikin?, kad gaus ne pajamas d%l kapitalo
padid%jimo, kaip nepaskirstyto pelno rezultat/, o dividend mok%jimus, t. y. jie
-rodin%ja, kad -mon%s vert? daro did3iausi/ auk5tas dividend i5mok%jimo
santykinis rodiklis. Tod%l ji ir vadinama ;9virblio rankoje< teorija.
Lieka neai5ku, kuris po3i#ris yra tinkamesnis, nes prakti5kai
ne-manoma labai tiksliai nustatyti -mon%s augimo temp. +mon%s vadovams
sunku numatyti i5 anksto, kaip i5mok%ti dividendai veikia -mon%s akcij kainas.
Tod%l prakti5kai yra skiriami keli dividend mok%jimo variantai:
1. Liekamoji dividend politika 8 tai tokia politika, pagal kuri/ mokam
dividend suma yra faktinio pelno ir nepaskirstyto pelno, reikalingo optimalios
-mon%s investicij s/matos finansavimui, dyd3io skirtumui. (ios politikos
pagrind/ sudaro investuotoj teikiama pirmenyb% -mon%ms, kurios nepaskirsto
ir reinvestuoja peln/ - gamyb/, o ne toms, kurios i5moka j- kaip dividendus.
2. Alternatyvioji (pakaitin%) dividend politika, t. y. pastovi arba
nuolat augan1i dividend mok%jimas tam tikru laikotarpiu. (iuo atveju -mon%
nusistato siekiamus dividend i5mok%jimo tempus ir pagal 5- dyd- kiekvienais
metais stengiasi padidinti dividendus. Tokia politika garantuoja investuotojams
nuolatines ir realias pajamas.
Yra dvi prie3astys, d%l kuri mokami nuolatiniai dividendai, o ne
laikomasi liekamosios dividend politikos:
Kintan1i liekamj dividend politika sukelia didesn- neapibr%3tum/,
auk5tesn? pageidaujam/ pelno norm/ K
a
ir ma3esn? akcij kain/;
Daugelis akcinink naudoja dividendus einamajam vartojimui ir, jei
-mon% suma3ina dividendus, jie, nor%dami gauti grynj pinig, turi parduoti
akcijas.
3. Dar vienas galimas politikos variantas > kai dividend i5mok%jimo
santykinis rodiklis yra pastovus. (iuo atveju mokami ma3i nuolatiniai dividendai
ir papildomi dividendai pelning met pabaigoje. Tokia politika suteikia -monei
lankstumo, o investuotojams > galimyb? gauti nors ma3us dividendus.
Veiksniai, lemiantys dividend" politik), yra skirstomi:
1) dividend mok%jimo apribojimai;
2) investavimo galimybes;
3) alternatyvi kapitalo 5altini prieinamumas;
4) dividend -taka akcinio kapitalo ka5tams.
Mokant dividendus yra taikomi keli apribojimai:
1. Obligacij pardavimo sutartys sudaro s/lygas mok%ti dividendus tik
tuo atveju, jeigu apribojimo funkcij/ atliekantys santykiniai rodikliai vir5ija
nustatyt/ minimum/. Dividend mok%jimai negali vir5yti buhalterinio balanso
s/skaitos ;nepaskirstytas pelnas<. (itaip siekiama apsaugoti kreditorius.
2. Siejasi su pinig prieinamumu, nes dividendai gali b#ti i5mokami tik
pinigais. D%l neteis%tai sukaupt pajam gali b#ti taikomos baudos.
Dividend politik/ veikia alternatyvi kapitalo 5altini prieinamumas.
Pasirenkamas alternatyvus variantas pagal 3em/ dividend i5mok%jimo
39
santykin- rodikl- remiamasi nauja akcij emisija. Ma3as dividend i5mok%jimo
santykinis rodiklis realus toje -mon%je, kurioje yra auk5tos naujos akcij
emisijos i5laidos. Finansavimas atliekamas i5 gautos emisijos. Esant ma3oms
emisijos i5laidoms nauja akcij emisija yra dar patrauklesn%. Tod%l auk5tesni
gali b#ti ir dividend i5mok%jimo santykiniai rodikliai. D%l vadovyb%s tro5kimo
kontroliuoti ma3%ja nauj akcij pardavimo galimyb%s ir lieka daugiau
nepaskirstyto pelno.
Dividend politika gali veikti ir akcinio kapitalo ka5tus. Taip atsitinka
d%l akcinink siekimo gauti pajamas dabar, o ne ateityje. B#simos pajamos i5
kapitalo padid%jimo taip pat gali b#ti rizikingesn%s u3 dividend gavim/ dabar.
Akcinink rizikos supratim/ gali paveikti ir informacijos apie dividendus
turinys.

3.4. DI VI DENDAI LI ETUVOJ E

Lietuvos -mon%se dividend paskirstym/ ir mok%jim/ reglamentuoja
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi -statymo 61 straipsnis.
Dividendai 8 tai yra akcininkui paskirta pelno dalis, kuri yra
proporcinga jo turim akcij nominaliai vertei. Visuotiname akcinink
susirinkime paskelbti dividendai yra bendrov%s -sipareigojimas akcininkams.
Akcininkas turi teis? dividendus i5sireikalauti i5 bendrov%s, kaip jos kreditorius.
Akcininkui i5mok%t/ dividend/ bendrov% gali i5ie5koti, jei akcininkas 3inojo ar
tur%jo 3inoti, kad paskelbtas dividendas yra neteis%tas. Visuotiniam akcinink
susirinkimui draud3iama skelbti ir i5mok%ti dividendus, jei bendrov% yra nemoki
ar jei i5mok%jusi dividendus tapt nemoki. Rezervus, kuri negalima paskirstyti,
sudaro privalomojo rezervo ir akcij pried suma iki vienos de5imtosios -statinio
kapitalo dyd3io, nepaskirstyti bei kiti rezervai, perkainojimo rezervas ir rezervo
savoms akcijoms -sigyti dalis, lygi -sigyt sav akcij ver1i sumai. Jei
bendrov%s balanse yra -ra5yti nuostoliai, tai visuotinis akcinink susirinkimas
neturi teis%s skelbti ir i5mok%ti dividend, kol jie nebus padengti ar d%l to nebus
suma3intas -statinis kapitalas. Nutarimai d%l nuostoli padengimo ar -statinio
kapitalo suma3inimo nuostoli gali b#ti priimti tame pa1iame susirinkime.
Bendrov% privalo i5mok%ti dividendus ne v%liau kaip per 3 m%nesius nuo
nutarimo d%l pelno paskirstymo pri%mimo dienos. Dividendus galima i5mok%ti
tik grynais pinigais. Dividendus turi teis? gauti tie asmenys, kurie visuotinio
akcinink susirinkimo, paskelbusio dividendus, dien/ buvo bendrov%s
akcininkai.

3.5. KAPI TALO VERT

Terminas ;vert%< yra labai da3nai vartojamas 3odis ir 3mon%s -vairiai j-
supranta. Tod%l verta kai kurias s/vokas aptarti. Skiriamos tokios vert%s
s/vokos:
40
1. Pradin& vert& > t. y. vert%, kuri apskai1iuojama registruojant -mon?;
2. Likviduojamoji vert& > tai suma pinig, kuri/ galima gauti,
pardavus dal- -mon%s turto (-rengimus, cech/);
3. Veikian.ios 5mon&s vert& > tai tokia suma pinig, kuri gaunama
pardavus -mon?, kaip veikiant- bizn-. Tas pats turtas, jeigu jis parduodamas kaip
likviduojamas -mon%s turtas, turi kitoki/ vert? negu tas pats turtas, parduodamas
kaip veikianti -mon%.
4. Apskaitin& turto vert& 8 tai turto ka5tai, at%mus i5 j susikaupusio
nusid%v%jimo dal-. +mon%s apskaitin% vert% yra lygi jos akcinink turimai
nuosavyb%s vertei. Kadangi apskaitoje yra tik -sigijimo vert%, ji gali skirtis nuo
dabartin%s rinkos vert%s (likviduojamosios vert%s).
5. Rinkos vert& 8 tai turto rinkos kaina. +mon%s rinkos vert% atspindi
-mon%s pelningum/ ir rizikingum/ bei jos ateit-. (i vert% da3nai b#na didesn% u3
likviduojam/j/ -mon%s vert? arba veikian1ios -mon%s vert?.
6. Tikroji (esmin&) vert& 8 tai vertybini popieri vert%, kuri yra
pagr-sta faktais > apskaitos informacija. Tai ekonomin% vert%. Jeigu finans
rinkos veikia efektyviai ir yra gerai informuotos, tai rinkos kaina nedaug skiriasi
nuo esmin%s kainos, t. y. nuo tikrosios vert%s.
7. Nominali vert& 8 tai bendrov%s -statuose (ar kito VP leid%jo)
nustatyta suma, rei5kianti minimali/ kain/, u3 kuri/ bendrov%, Vyriausyb% gali
parduoti obligacij/ (akcij/).

3.6. AKCI J OS. AKCI J $ VERTS NUSTATYMAS

Akcijos yra nuosavyb%s vertybiniai popieriai, parodantys j savinink
dal- bendrov%s -statiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines arba neturtines
teises. U3darj akcini bendrovi akcijos gali b#ti materialios arba
nematerialios (-ra5ai vertybini popieri s/skaitose). Akcini bendrovi akcijos
turi b#ti nematerialios ir turi b#ti -registruotos Vertybini popieri komisijoje.
Akcijos nominali vert% turi b#ti nurodyta litais be cent.
Akcijos yra skirstomos - r#5is:
1. Pagal disponavimo b#d/:
a) vardin%s;
b) pareik5tin%s.
2. Pagal suteikiamas teises:
a) paprastosios;
b) privilegijuotosios.
Nematerialiosios akcijos yra -ra5omos i5siskirian1iais -ra5ais vertybini
popieri s/skaitose. U3darj akcini bendrovi nemateriali akcij s/skaitas
tvarko jas i5leidusi u3daroji akcin% bendrov%, o akcini bendrovi akcij
s/skaitas tvarko Vertybini popieri vie5osios apyvartos -statyme nustatyti
subjektai.
Materialioje akcijoje turi b#ti nurodyta:
1) pavadinimas ;Akcija= ir akcijos r#5is;
41
2) u3darosios akcin%s bendrov%s kodas ir pavadinimas;
3) nominali akcijos vert%;
4) numeris;
5) privilegijuotj akcij dividendo dydis ir balsavimo teis%;
6) i5leidimo - apyvart/ data;
7) akcijos savininko vardas, pavard% ir asmens kodas;
8) valdybos pirmininko para5as, patvirtintas u3darosios akcin%s
bendrov%s antspaudu.
Ne visi5kai apmok%tos materialios akcijos pa3ymimos laikinaisiais
-ra5ais i5 akcinink registro. Sumok%jus vis/ akcij emisijos kain/, laikinieji
-ra5ai turi b#ti pakeisti - materiali/sias akcijas. Materialios vardin%s akcijos
savininkas yra tas asmuo, kuris yra nurodytas akcijoje. U3daros akcin%s
bendrov%s akcijos gali b#ti tik vardin%s. Vardin%s akcijos gali b#ti pakeistos -
pareik5tines arba pareik5tin%s > - vardines visuotinio akcinink susirinkimo
nutarimu, priimtu balsuojant atskirai vardini ir pareik5tini akcij savininkams
ne ma3esne kaip 2/3 kiekvienos r#5ies akcij savinink, dalyvavusi
susirinkime, bals dauguma.
Paprastosios akcijos tur%tojas gali tapti vienu i5 bendrov%s savinink.
Akcija suteikia jos savininkui teis? - dividendus, i5mokamus grynais pinigais,
ta1iau tik tuo atveju, kai bendrov% turi atliekam -plauk. Nustatant akcij vert?,
svarbiausia yra dividend vert%. Akcijos vertei apskai1iuoti naudojama tam tikra
modelio forma. Ji vadinama ;Dividend vert%s nustatymo modeliu>.
Paprast"j" akcij" vert&s nustatymas. Akcijos esamoji vert%
0
B
P yra
lygi vis b#simj dividend mok%jim esamajai vertei, kuri apskai1iuojama
dividendus D
1
, D
2
, D
3
(...) diskontuojant k
a
pagal akcij dyd-, i5rei5kiant-
pageidaujam/ pelningum/.
Tikroji akcijos vert% yra lygi b#simj dividend esamj ver1i
sumai:
( ) ( ) ( )

+
+ +
+
+
+

1
2
2
1
1
0
1
...
1 1
B
n
n
a
n
a a
k
D
k
D
k
D
P

k
a
- pageidaujamas pelningumas;
D > dividendai.
Reali akcij kaina gali b#ti lygi arba nelygi jos tikrajai vertei. Jei tikroji
vert% vir5ija akcij kain/ rinkoje, tai sakoma, kad akcija yra nepakankamai
-vertinta. Jei rinkoje pirk%j skai1ius pralenks pardav%j skai1i, tai kaina kils,
art%dama prie tikrosios vert%s
0
B
P . Jei tikroji vert% yra ma3esn% u3 rinkos kain/,
tai akcija yra pervertinta. Jei pardav%j skai1ius vir5ys pirk%j skai1i, kaina kris
art%dama prie tikrosios vert%s.
Apskai1iuojant akcij vert? yra naudojami trys variantai:
1. Kai dividend" prieaugis yra nulinis:
% 100
B
0

a
k
D
P .
Pavyzdys: Apskai1iuoti tikr/j/ akcijos vert?, jeigu D
1
= D
2
= D
3
= 2,50 Lt;
k
a
= 18% = 0,18;
42
0
B
P =
18 , 0
50 , 2
= 13,89 Lt.

2. Dividend" pastovaus prieaugio atvejis
Tai da3niausiai naudojamas akcij vert%s nustatymo modelio variantas,
vadinamas Gordono modeliu, pagal jo k#r%j/, finans profesori Myron/
J. Gordon/. (iuo atveju daroma esmin% prielaida, kad dividendai priauga nuolat
pagal norm/ q ir kad pageidaujamas pelningumas k
a
didesnis u3 q (k
a
> q), tai
dividendai bet kuriais metais (t) ateityje gali b#ti apskai1iuojami naudojant
prieaugio norm/, pakelt/ n - tuoju laipsniu.
( )
q k
q D
P
a

+

1
B
0
0
;
D
o
- paskutinis, sumok%tas dividendas;
D
1
- fakti5kas dividendas.
q k
D
P
a

1
0
B
;
q k
D
P
a

2
1
B
;
q k
D
P
a

3
2
B
;
D
1
= D
o
(1+ q) ; D
2
= D
0
(1+ q)
2
ir t.t.
Dividendo indeksas visada vieneriais metais yra didesnis u3 tikrosios
vert%s rodiklio indeks/, nes tikroji akcijos vert% priklauso ne nuo jam i5mok%t,
bet nuo b#simj dividend. Panaudojus Gordono model-, 3inome tik vien/
fakti5k/ dividend/, t. y. D
o
, bei dividend prieaugio norm/ q, o visi kiti dyd3iai
ne3inomi, tod%l jie yra prognozuojami.
Pavyzdys: Apskai1iuoti tikr/j/ akcijos vert?, jei paskiausiai sumok%tas
dividendas D
o
= 1,50 Lt. Dividendai nuolat priauga q = 10%, o pageidaujamas
pelningumas k
a
= 20%.
D
1
= 1,50 (1+0,1) = 1,65 Lt;
D
2
= D
0
(1+ q)
2
= 1,5 1,1
2
= 1,5 1,21 = 1,82 Lt;
5 , 16
10 , 0 20 , 0
65 , 1
B
0

P Lt.
3. Dividend" kintamo prieaugio atvejis
Apskai1iuojant akcijos vert?, ankstesniaisiais metais paliekamos
kintan1ios prieaugio normos, o paskutiniaisiais metais > laikantis nuolatini
dividend prieaugio norm, t. y. Gordono modelio. Toli - ateit- sunku
prognozuoti, tod%l manoma, kad dividendai priaugs pagal norm/ q.
Pavyzdys: Apskai1iuoti akcijos vert?, kai k
a
= 15 % ir
D
0
= 2,00
q
1
= -10%
D
1
= 1,80
q
2
= +28%
D
2
=2,30
q
3
= +13%
D
3
= 2,60
q
4
= q
n
= +5%
D
4
= 2,73
43

( ) ( ) ( )

+
+ +
+
+
+

1
2
2
1
1
0
1
...
1 1
B
n
n
a
n
a a
k
D
k
D
k
D
P ;
( ) ( ) ( )
( )
97 , 22
3
15 , 0 1
1
05 , 0 15 , 0
73 , 2
3
15 , 0 1
60 , 2
2
15 , 0 1
30 , 2
1
15 , 0 1
80 , 1
B
0

,
_

+
+
+
+
+
+
P Lt.


Pageidaujamas pelningumas (k
a
) yra i5skiriamas - 2 dalis:
1. Pelningumas i5 dividend (PD);
2. Pelningumas, d%l kain pasikeitimo (PK);
% 100
B
0
1

P
D
PD ; % 100
B
B B
0
0 1

P
P P
PK .
Pavyzd>io t2sinys:
8 , 7 % 100
97 , 22
80 , 1
PD %;
( ) ( )
( )
61 , 24
15 , 0 1
1
05 , 0 15 , 0
73 , 2
15 , 0 1
60 , 2
15 , 0 1
30 , 2
B
2
2 1
1

,
_

+
+
+
+
P Lt;
% 2 , 7 % 100
97 , 22
97 , 22 61 , 24

PK ; k
a
= 7,8 + 7,2 = 15%.

3.7. OBLI GACI J OS I R J $ VERTS NUSTATYMAS

Akcin%s bendrov%s obligacija yra terminuotas skolos vertybinis
popierius, pagal kur- akcin% bendrov%, i5leid3ianti obligacijas, tampa obligacijos
savininko skolininke ir prisiima -sipareigojimus obligacijos savininko naudai.
(ie -sipareigojimai nurodomi nutarime i5leisti obligacijas ir obligacij
pasira5ymo sutartyje. Tos pa1ios emisijos obligacijos j savininkams suteikia
vienodas teises. Nutarim/ i5leisti obligacijas gali priimti akcin%s bendrov%s
visuotinis akcinink susirinkimas bals dauguma. Obligacij pasira5ymo
sutartyje turi b#ti nurodyta fiksuota obligacijos i5pirkimo data ir obligacijos
nominali vert%. Akcin% bendrov%, prie5 i5leisdama vie5ai platinamas obligacijas,
gali sudaryti sutart- su Lietuvos Respublikoje -registruot bank arba finans
maklerio -mone. Tais atvejais, kai akcin%s bendrov%s i5leid3iamos obligacijos
yra u3tikrintos turto -keitimu, u3stato tur%toju yra laikomas bankas arba finans
maklerio -mon%. Jeigu obligacijos savininkas nepateikia obligacijos i5pirkti ar
nepareikalauja pal#kan per tris metus nuo obligacijos i5pirkimo dienos, jis
praranda 5i reikalavim teis?. Obligacijos yra nematerialios ir pa3ymimos
-ra5ais j savinink vertybini popieri s/skaitose. U3darosioms akcin%ms
bendrov%ms obligacijas leisti draud3iama.
+monei skolintis pinigus savo tikslams visi5kai -prasta. Tod%l yra
sugalvota daugyb% finansini priemoni, leid3ian1i tai padaryti abiem pus%ms
(skolininkui ir skolintojui) priimtiniausiu b#du. Juridinis 5i -sipareigojim
44
pagrindas yra -vair#s vertybiniai popieriai: privilegijuotosios ir paprastosios
akcijos, paskolos sutartys, prekybiniai vekseliai, obligacijos bei kiti -mon%s
-sipareigojimai. Vienas -pras1iausi ir pigiausi skolinimosi b#d veikiant
finans rinkai Lietuvoje yra obligacij i5leidimas.
Obligacija . tai sutartis, rodanti bes/lygin- -mon%s (obligacijos
i5leid%jos) -sipareigojim/ obligacijos tur%tojui. Yra -vairi obligacij r#5i:
(vardin%s; pareik5tin%s; obligacijos, kurias galima konvertuoti - akcijas;
obligacijos, kurias gali i5pirkti dar nepasibaigus paskolos terminui u3 tam tikr/
kain/; specialios paskirties (skirtos konkre1iam projektui ir i5 jo pinig
apmokomos) ir t. t.).
Lietuvoje obligacij i5leidimas -teisintas Lietuvos Respublikos
vertybini popieri vie5osios apyvartos -statyme ir Lietuvos Respublikos akcini
bendrovi -statyme. (ie -statymai numato galimyb? i5leisti obligacijas, kurias
galima konvertuoti - akcijas.
+mon%, i5leid3ianti obligacijas, yra vadinama emitente, obligacijos
pirk%jas > investuotoju. Emitentas, i5leisdamas obligacijas, -sipareigoja,
pasibaigus nustatytam skolos terminui, sumok%ti investuotojui obligacijos
nominali/j/ vert? ir pal#kanas u3 vis/ skolos laikotarp-. (itaip abiem sutarties
5alims realiai tenka susidurti su dviem skirtingais pinig srautais > pagrindin%s
sumos ir pal#kan i5mok%jimu (kartais pal#kanos gali b#ti i5mokamos
pasibaigus skolos terminui kartu su pagrindine suma). Obligacijos pagrindin%
suma gali b#ti sumokama per kelis kartus (keli mok%jim eil%) arba sumokama
visa i5 karto, pasibaigus skolos sutartyje nurodytam terminui.
Obligacija 8 tai skolos vertybinis popierius, pagal kur- per tam tikr/
laik/ reiks gr/3inti nustatytus pinigus bei periodi5kai mok%ti pal#kanas per vis/
obligacijos egzistavimo laik/.
Pal#kanos gali b#ti mokamos vien/ arba du kartus per metus. (ios
pal#kanos vadinamos mok%jimu pagal kupon/. Jis nustatomas obligacij
i5leidimo prad3ioje ir galioja tol, kol galioja obligacija.
mok&jimas pagal kupon)
Kupono pal0kan" norma =
obligacijos nominali vert&
100%.

Nominalas > tai nustatyta nominali obligacijos vert%. Ji atspindi sum/,
kuri/ pasiskolina ir 3ada padengti iki tam tikros datos.
Obligacijos rinkos kain/ lemia kupono pal#kan mok%jimai. Kuo jie
didesni, tuo auk5tesn% obligacijos rinkos kaina. Kuponui skiriam/ norm/ nustato
bankininkai ir profesionalai kapitalo rinkose. Nustatant obligacijos vert ?, reikia
diskontuoti b#simus pinig srautus, kuriuos gaus savininkas per vis/ jo
galiojimo laik/. Jeigu obligacija turi nurodyt/ jos i5pirkimo termin/, reikia
nustatyti ir jos i5pirkimo vert?. Pageidaujamas pelningumas visada yra didesnis
negu nustatyta pal#kan norma.
Jei pal#kanos mokamos du kartus per metus, tai obligacijos vert%
apskai1iuojama:
45

,
_

,
_

n
k
n
k
EVIF M EVIFA
I
V
2 ;
2
2 ;
2 2
1
0 0
2
;
I > metin%s pal#kanos mokamos pagal kupon/ (Lt);
M > nominalas, arba vert% su%jus terminui;
n > mok%jimo terminas metais (kiek liko) iki obligacij i5pirkimo
termino;
k
o
-pageidaujamas obligacijos pelningumas.

Jei pal#kanos mokamos vien/ kart/ per metus, skai1iuojama:
( ) ( )
n k n k
EVIF M EVIFA I V
; ;
0 0
+ .
Reikalaujamas obligacij pelningumas (k
o
) gali neatitikti obligacij
nustatyto metinio pal#kan tarifo.
Obligacijos vert% priklauso nuo:
1. Pal#kan normos;
2. Pageidaujamo pelningumo;
3. Laikotarpio, likusio iki i5pirkimo termino.
Jei reikalaujama pal#kan norma yra lygi pageidaujamam pelningumui
(%), tai obligacij vert% visada bus lygi jos nominalinei vertei (nesvarbu, kuriais
metais skai1iuojame obligacijos vert?).
Jeigu pageidaujamas pelningumas yra didesnis u3 pal#kan norm/, tai
obligacijos bus parduodamos su nominalin%s vert%s nuolaida, t. y. j vert% bus
visada ma3esn% u3 nominali/.
Jei pageidaujamas pelningumas yra ma3esnis u3 pal#kan norm/, tai
obligacija parduodama su nominalin%s vert%s priedu, t. y. jos vert% didesn% u3
nominal/.
Kuo ilgesnis i5pirkimo laikotarpis, tuo didesn% rizika, kad keisis kainos.
Kuo artimesnis obligacij i5pirkimo momentas, tuo rinkos kain/ ma3iau lemia
pal#kan norma, nes ma3iau lieka pal#kan sraut.

SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. Kaip skirstomas bendrov%s kapitalas?
2. Kaip sudaromas bendrov%s skolintas kapitalas?
3. Kas sudaro nuosav/ bendrov%s kapital/?
4. Kaip yra didinamas -statinis kapitalas bendrov%je?
5. Kokia tvarka didinamas -statinis kapitalas i5 bendrov%s l%5?
6. Kokiais b#dais yra ma3inamas -statinis kapitalas bendrov%je?
7. Kokia tvarka bendrov% turi teis? -sigyti savo akcij?
8. Kaip skirstomas kapitalas valstyb%s (savivaldyb%s) -mon%je?
9. Ar valstyb%s (savivaldyb%s) -mon% privalo drausti savo turt/?
10. I5 ko gali b#ti didinamas valstyb%s -mon%s kapitalas?
11. Kokia tvarka ma3inamas valstyb%s -mon%s kapitalas?
12. Apib#dinkite dividend politik/ ir jos teorijas?
13. Kas reglamentuoja dividend paskirstym/ ir mok%jim/ Lietuvoje?
46
14. Kokios yra kapitalo vert%s s/vokos?
15. Kokios yra akcij r#5ys?
16. Kokie rekvizitai turi b#ti nurodyti materialiojoje akcijoje?
17. Kaip apskai1iuojama tikroji akcijos vert%?
18. Kokie variantai taikomi apskai1iuojant akcij vert??
19. Apib#dinkite dividend kintamo prieaugio atvej-.
20. Apib#dinkite obligacijos s/vok/.
21. Kaip vadinama -mon%, i5leidusi obligacijas?
22. Kaip apskai1iuojama kupono pal#kan norma?
23. Kaip apskai1iuojama obligacijos vert%, jei pal#kanos mokamos du kartus
per metus?
24. Kas lemia obligacijos vert??

47

4 TEMA. TRUMPALAIKIO TURTO VALDYMAS

4.1. KAPI TALO I R TURTO SAMPRATA. TRUMPALAI KI O TURTO
SUDTI S

Kapitalas > tai l%5os, naudojamos -mon%s turtui ir jos veiklai finansuoti.
+mon%s turtas ir nuosavyb%s strukt#ra, turimo nuosavyb%s turto 5altiniai
ir -sipareigojimai pateikiami -mon%s balanse. Kad -mon% gal%t prad%ti savo
veikl/, ji turi tur%ti tam tikr/ kapital/:
1. Nuosav/;
2. Skolint/.
Kapitalas 8 tai gamybos veiksnys. Rinkos ekonomikos s/lygomis reikia
daug kapitalo ir jo savinink.
Kapital/ galime suprasti kaip realj- visuomen%s kapital/, t. y.konkre1iu
momentu egzistuojan1i/ fizin%s gamybos -rangos visum/, t. y. mechanizmus,
pastatus, laivus ir kt. Realusis kapitalas yra sukurtas gamyboje anks1iau.
Realusis (fizinis) kapitalas n%ra pritaikytas tiesiogiai tenkinti 3moni
poreikius.
Finansinis kapitalas 8 tai tik finansin%s vertyb%s > akcijos, obligacijos
ar banko ind%liai. Finansinis kapitalas > tai visuma vis debitori s/skait arba
pinigini pretenzij.
Kapitalo s/voka vartojama ir kai kalbama apie 3mogi5k/j- kapital/, kur-
sudaro 3mogaus i5silavinimas, profesija, patyrimas, tai sudaro 3moni veiklos
produktyvum/.
Dar kapitalo s/vok/ vartojame tada, kai kalbame apie ven1i#rin-, arba
rizikos, kapital/. J- suprantame kaip kapital/, investuojam/ - rizikingas
technologijas, atradimus, patentus, projektus.
Suformavus kapital/, -gyjamas turtas. Turtas 8 tai visuma vertybi,
kuriomis disponuodama -mon% gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikr/ naud/. J-
panaudojant u3dirbamas pelnas. Turtas gali b#ti labai -vairiai klasifikuojamas:
pagal jo paskirt-, pob#d-, vert? ir pan. Ta1iau apskaitoje ypa1 svarbi/ reik5m?
turi turto skirstymas - ilgalaik- ir trumpalaik-.
Trumpalaikio turto svarbiausiomis savyb%mis laikomos 5ios:
1. Sunaudojamas per vien/ ataskaitin- laikotarp-;
2. Jo vert% - gaminamos produkcijos savikain/ perkeliama visa i5
karto;
3. Kei1iama jo fizin% forma.
Visi i5tekliai turi konkret savinink/. Finans strukt#ra rodo, kok- turt/
-mon% valdo:

TURTAS =SAVININK! NUOSAVYB3+ SKOLININK! NUOSAVYB3

48
Finans% strukt8ra 8 tai -mon%s nuosavyb%s elementai, kuriuos sudaro
skolintoj ir akcinink nuosavyb%s. Ji da3nai vadinama nuosavyb%s strukt#ra.
Finans strukt#ra rodo, kok- turt/ valdo -mon% arba bendrov%. Pvz.,
tarkime, kad -mon%s A ir B disponuoja vienodu turtu > 100 000 Lt, ta1iau j
finans strukt#ra yra skirtinga:
Turtas = Savinink nuosavyb% + Skolinink nuosavyb%
+mon% A 100 000 = 75 000 + 25 000,
+mon% B 100 000 = 25 000 + 75 000.
K/ galime pasakyti apie auk51iau pateikt/ -moni A ir B finansin?
strukt#r/? Kuri/ -mon? pasirinktume partnere, jeigu abi si#lyt vienodas
s/lygas? Kuri finansin% strukt#ra yra ekonominiu po3i#riu geresn%?
Daugelis pradedan1ij verslinink tikriausiai atsakyt: -mon% B, nes ji
turi ma3iausiai skol. Susidaro -sp#dis, kad dirbama gerai, atsiskaitoma laiku.
Kreditoriams tokia -mon% paranki, nes ji turi daug nuosavo turto b#simoms
skoloms padengti. Atrodyt, jog akcininkai pirkdami 5ios -mon%s akcijas, o
bankai, skolindami l%5as, ma3ai rizikuot.
Ta1iau analitikui gali kilti kitokio pob#d3io klausim: gal -mon% neturi
skol d%l to, kad vengiama jai skolinti, arba ji pati nerizikuoja, kad skolintsi? O
tai i5eina, kad 5ios -mon%s vadovai gyvena tik 5ia diena, ne visi5kai panaudoja
gamybai turim/ turt/, bijo rizikuoti. Tai vadov nedidelio verslumo po3ymiai,
pagal kuriuos galima tvirtinanti, jog 1ia negalima tik%tis didelio pelno ir
dividend.
Pereikime prie B -mon%s finansin%s strukt#ros tyrimo. Ji turi dideli
skol, kurios tur%s b#ti gr/3inamos su pal#kanomis. Taigi akcininkas turi
susivokti, kokios tai skolos, kaip jos atsirado ir t. t. Vadinasi, 5ios -mon%s
vadovai nebijo skolintis, jie rizikuoja, matyt, geba pagr-sti savo planus.
Papildoma informacija gali pad%ti nutarti potencialiam akcininkui: pirkti ar
parduoti 5ios -mon%s akcijas.
Kita vertus, jeigu skolos teikiamos, matyt, kreditoriai tikisi j gr/3inimo
ir pal#kan. Be to, reik%t i5analizuoti, kokios tai skolos. Yra skol, u3 kurias
nereikia mok%ti pal#kan (pvz., tiek%jams). Skol strukt#ros analiz% parodys
-moni vadov verslum/ ir sumanum/.
Pavyzdys:
Apskai1iuokite, kiek pelno teks pagal kiekvien/ paprast/ akcij/, jeigu
abi -mon%s gavo vienod/ metin- peln/ > 100 000 Lt. +mon% A i5leido ir pardav%
2 500 paprastj akcij po 100 Lt (Savinink nuosavyb% > 250 000 Lt), tuo
tarpu -mon% B i5leido ir pardav% 7 500 paprast akcij po 100 Lt (savinink
nuosavyb%> 750 000 Lt). Taigi kiekvienai paprastai akcijai tenka pelno:
+mon%je A 40
2500
100000
Lt;
+mon%je B 13
7500
100000
Lt.
+mon%je A vienai paprastajai akcijai tenka pelno kelet/ kart daugiau,
nes joje akcinink nuosavyb% yra ma3esn% kelet/ kart. Taigi 5ios -mon%s
akcij kursas rinkoje tur%t kilti ir investitoriai mok%s brangiau u3 akcijas.
49
Vadovai, geb%j? -mon%je, turin1ioje ma3iau nuosavo turto, gauti tiek pat
pelno kaip -mon%je, turin1ioje daugiau nuosavo turto, yra talentingesni, labiau
vertinami ir, be abejo, geriau 1ia mokama.
Koki/ -mon? pasirinks investitoriai (potencial#s akcininkai) priklauso
nuo j b#do bei sieki. Tie, kurie nori gauti didesnius dividendus ir sutinka
labiau rizikuoti, pasirinks -mon? A, tie, kurie nori gauti nuolat mokamus, nors ir
nedidelius dividendus (vengia didel%s rizikos), pirmenyb? atiduos -monei B.
(ie pavyzd3iai rodo, jog akcininkas privalo suprasti -mon%s finans
strukt#r/, mok%ti pateikti klausimus vadovams, o pastarieji privalo nuolat
svarstyti, kaip sukurti optimali/ finansin? strukt#r/ -vertindami tiek pat- bizn-,
tiek atsi3velgdami - aplink/, kurioje klostosi finansiniai santykiai.
Turtas, sunaudojamas -mon%s veikloje pajamoms u3dirbti per trumpesn-
kaip vieneri met laikotarp-, vadinamas trumpalaikiu. Balanse trumpalaikis
turtas suskirstytas - keturias grupes:
I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys:
1. Atsargos:
1.1. 9aliavos ir komplektavimo gaminiai;
1.2. Nebaigta gamyba;
1.3. Pagaminta produkcija;
1.4. Pirktos prek%s, skirtos perparduoti;
1.5. Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti;
1.6. I5ankstiniai mok%jimai;
2. Nebaigtos vykdyti sutartys.
II. Per vienerius metus gautinos sumos:
1. Pirk%j -siskolinimas;
2. Kitos gautinos sumos.
2.1. Pareikalautas, bet ne-mok%tas kapitalas;
2.2. Kitos skolos.
III. Investicijos ir terminuoti ind&liai:
1. Nuosavos akcijos;
2. Kitos investicijos ir terminuoti ind%liai.
IV. Gryni pinigai s)skaitoje ir kasoje:

Atsargomis laikomos visos -mon%s turimos materialin%s vertyb%s,
kurias ji -sigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar
u3tikrindama normal -mon%s darb/. Prekybos -moni atsargas paprastai sudaro
perparduoti skirtos prek%s ir kt. Gamybin%je -mon%je atsargomis laikomos
3aliavos ir med3iagos, skirtos produkcijai gaminti, nebaigta gaminti produkcija,
pagaminta produkcija, -rengim atsargin%s dalys, degalai ir kt. Atsarg b#na
tokia -vairov%, kad da3niausiai pralenkia visas kitas -mon%s turto r#5is.
Grynieji pinigai 8 tai Lietuvos Respublikos pinigai, u3sienio valiuta,
laikomi -mon%s kasoje arba banke, pinigin%s perlaidos, ind%liai iki
pareikalavimo ir kiti dokumentai, kuriuos pripa3-sta bankas ir jais remdamasis
daro -ra5us ind%linink s/skaitose.
50
Finansin,s investicijos 8 tai rinkos vertybiniai popieriai, -sigyti u3
laikinai nenaudojamus pinigus. Investuodama pinigus, -mon% tikisi gauti i5 5ios
veiklos peln/ dividend ar pal#kan pavidalu. Pla1iausiai taikomi rinkos
vertybiniai popieriai yra akcijos, obligacijos bei vekseliai.
B8sim%j% laikotarpi% s/naudos 8 tai -mon%s jau padarytos i5laidos,
kurios s/naudomis taps per b#sim/ laikotarp-. I5ankstiniai mok%jimai atliekami
tikintis, jog padarytos i5laidos u3dirbs tam tikras pajamas ateityje. I5 anksto
da3niausiai mokamos nuomos, draudimo sutartys.
Sukauptos pajamos 8 tai per ankstesn- laik/ -mon%s u3dirbtos, bet dar
neapmok%tos pajamos. I5eina, kad -mon% u3dirbo pajamas, o pinigai bus
sumok%ti ateinan1iais laikotarpiais.
Gautinos sumos 8 tai pinigai, kuri -mon% dar negavo u3 kitoms
-mon%ms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anks1iau suteiktas ir dar
negr/3intas paskolas. Tai -monei priklausantis turtas, kuriuo laikinai ji
nedisponuoja (-vairi -moni ir pilie1i skolos m#s -monei).

4.2. TRUMPALAI KI O TURTO BENDROJ O POREI KI O NUSTATYMAS

+mon%s trumpalaikio turto poreikis yra nustatomas pagal atskirus
trumpalaikio turto straipsnius. Kiekviena -mon%, nor%dama dirbti normaliai, turi
tur%ti gamybini atsarg. + jas yra investuoti pinigai, tod%l svarbu gamybines
atsargas naudoti efektyviai. D%l netolygaus apr#pinimo jomis vienose -mon%se
susidaro gamybini atsarg tr#kumas, kitose > perteklius.
Nepatenkinama gamybini atsarg kontrol% -mon%je rodo tai, kad
gamyba neveiksminga, -rengimai prastovi, ma3a med3iag apyvarta, pritr#ksta
vietos sand%liuose, gamybos atsarg apimtis nuolat svyruoja, blog%ja finansin%
pad%tis.
Pasaulin%je praktikoje yra 3inoma keletas efektyvi nuoseklaus
apr#pinimo sistem. JAV, Japonijoje naudojama ;tiksliai laiku< sistema. Visam
sutarties laikui numatomas tiekimo kiekis tiekiamas ma3omis siuntomis; tiek%jai
pasirenkami kuo ar1iau -mon%s, tod%l iki minimumo suma3%ja - gamybines
atsargas investuotos l%5os, med3iag nuostoliai, nes pasyviai laikyti atsargas yra
nuostolinga ir brangu.
Kitas metodas yra vadinamas ;atsarg kontrol%s atrankos< metodas. Jis
vadinamas ABC grafiku. Pagal 5- metod/ atsargos skirstomos - 3 grupes:
a) pa1ios svarbiausios med3iagos ir 3aliavos, kurioms -sigyti panaudota
daugiausia l%5.
b) -gyjamos ne tokios svarbios med3iagos;
c) pigios ir retai naudojamos med3iagos.
Vidutini5kai 75 % vis i5laid priskiriama A grupei, tod%l reik%t
atkreipti d%mes- - j poreikio apskai1iavim/.

51
4.2.1. ATSARG$ OPTI MALAUS POREI KI O NUSTATYMAS

Gamybini atsarg turto poreikis apskai1iuojamas pagal normas ir
normatyvus tam tikram laikotarpiui, kuris priklauso nuo 3aliav ir med3iag
pob#d3io, atstumo tarp tiek%jo ir pirk%jo, apyvart skai1iaus per metus, laiko
trukm%s tarp apyvart.
Norma yra skai1iuojama dienomis.
Norma dienomis, apskai1iuojant gamybini atsarg poreik-, susideda i5:
1. Laiko, kur- 3aliavos ir med3iagos i5b#na kelyje, t. y. transporto
atsarga;
2. Laiko, reikalingo med3iagoms i5krauti, r#5iuoti, sand%liuoti,
laboratoriniams tyrimams atlikti, 5is laikas apskai1iuojamas pagal
chronometra3/;
3. Laiko, reikalingo pagal technologin- proces/, med3iagoms paruo5ti
gamybai (pvz., medienos d3iovinimas);
4. Laiko, per kur- 3aliavos i5b#na tarp einamj sand%liavimo atsarg.
(is laikas priklauso nuo tiekim da3numo;
5. Laiko, per kur- 3aliavos ir med3iagos i5b#na kaip garantin%s atsargos
(draustin% atsarga). Ji da3niausiai sudaro pus? einamj atsarg. (iuo metu
apskai1iuojant poreik- -vertinamos tik einamosios atsargos.
Norint apskai1iuoti optimal gamybini atsarg poreik- reikia tur%ti:
1. Vienos dienos s/naudas: S
d.g.a.

2. Vidutin? norm/ gamybini atsarg: n
g.a.
(dienomis)
Prognozuojama s/naud suma per laikotarp-
Lt
S
d.g.a.
=
Dien skai1ius (360, 90, 30 d.)
Norma apskai1iuojama pagal dalines atskir med3iag grupi normas,
taikant aritmetin- svertin- vidurk-. Skai1iuojant vidutin? norm/ atkreipiamas
d%mesys tik - pa1ias stambiausias planuojam tur%ti med3iag grupes.
Trumpalaikio turto atsarg poreikis apskai1iuojamas pagal formul?:
P
g.a.
= S
d.ga
n
g.a.;

S
d.ga
> 3aliav vienos dienos s/naud vert% (Lt);
n
g.a.
> prognozuojama atsarg norma (dienomis).

4.2.2. NEBAI GTOS GAMYBOS OPTI MALAUS POREIKI O
APSKAI 6I AVI MAS

Nebaigta gamyba > tai apdorojimo stadijos gaminiai: kai atliekama bent
viena operacija pagal nustatyt/ technologin- proces/. Nebaigtos gamybos laikas
apima laik/ nuo pirmos technologin%s operacijos atlikimo momento iki gatavos
produkcijos atidavimo - sand%l-. Norint apskai1iuoti optimal nebaigtos
gamybos poreik-, b#tina i5manyti:
1. Vienos dienos i5laidas, sunaudojamas nebaigtai gamybai: S
d.n.g.;

52
2. Nebaigtos gamybos norm/.
Vienos dienos nebaigtos gamybos i5laidos apskai1iuojamos:

Numatomos i5laidos produkcijai pagaminti, Lt
S
d.n.g
=
Dien skai1ius (360, 90, 30 d.)

Norint apskai1iuoti nebaigtos gamybos norm/ b#tina tur%ti:
Vidutin? gamybos ciklo trukm?, Tc (apskai1iuojama pagal aritmetin-
svertin- vidurk-);
I5laid did%jimo koeficient/ (K
i5l
.);

b a
b a
k
i(l
+
+

2
1
;
a > tiesiogin%s i5laidos;
b > netiesiogin%s i5laidos;

P
n.g.
= S
d.n.g.
n
vid.;

n
vid.
= T
c
K
i+l.

Vidutinis gamybos ciklas apskai1iuojamas pagal atskir gamini grupi
gamybos ciklus, taikant aritmetin- svertin- vidurk-.

Gamybos ciklas susideda i5:
Gamini technologinio apdorojimo proceso trukm%s, t.y.
technologin%s atsargos;
Laiko, per kur- apdorojami gaminiai i5b#na prie5 ir po operacijos
apdirbimo vietoje, t. y. laiko, sugai5to perduodant 3aliavas ir med3iagas i5
vienos operacijos - kit/, t .y. transporto atsargos;
Laiko, per kur- i5b#na atskiruose cechuose, t. y. laukiama kit
technologini operacij, apyvartin%s atsargos;
Laiko, per kur- apdorojimo gaminiai i5b#na kaip garantin%s atsargos,
kad galima b#t i5vengti prastov.
Optimalus poreikis nebaigtos gamybos gaunamas dauginant vienos
dienos i5laidas, tenkan1ias bendrajai produkcijai > i5 nebaigtos gamybos
normos.
P
n.g.
= S
dn.g.
T
c
k
i+l


4.2.3. OPTI MALUS PAGAMI NTOS PRODUKCI J OS POREI KI S

Pagaminta produkcija > tai gaminiai, kuriems jau yra taikytas visas
technologinis procesas ir jie priimti - pagamintos produkcijos sand%l-. Norint
apskai1iuoti optimal pagamintos produkcijos poreik-, reikia tur%ti:
1. Vienos dienos i5laidas sunaudojamas produkcijai
pagaminti (S
dp.p.
);
2. Vidutin? pagamintos produkcijos norm/ (apskai1iuot/
pagal aritmetin- svertin- vidurk-).
53

Prekin%s produkcijos i5laidos
S
dp.p
. =
Dien skai1ius (360, 90 30 d.)

P
p.p.
= S
d.p.p.
n
p.p.

Norint apskai1iuoti vidutin? norm/ pagamintos produkcijos pirmiausia
apskai1iuojama norma pagamintos produkcijos sand%lyje.
Norma apskai1iuojama pagal aritmetin- svertin- vidurk- ir apima:
1. Laik/, reikaling/ gaminiams sukomplektuoti - partijas ir i5r#5iuoti;
2. Gamini -pakavimo laik/;
3. Pagamintos produkcijos pristatymo - gele3inkelio stot- ar uost/ laik/
ir pan.
4. Pakrovimo ir i5krovimo laik/;
5. Laik/, reikaling/ dokumentams -forminti ir pateikti - bank/.
Visas 5is laikas (arba apyvartini l%5 norma), i5skyrus dokument
-forminim/ ir pateikim/ bankui, apskai1iuojamas pagal galiojan1ias normas,
nustatomas pagal gamini grupes. Apskai1iuojama kiekvienos grup%s gaminio
norma.
Vidutin% visos produkcijos atsarg sand%lyje norma nustatoma:
4.1 lentel%
Gamini"
pavadinimas
Gamini" dalis nuo visos
gamybin&s savikainos
(%)
Apyvartini"
l&+" norma
dienomis
2 sk. 3 sk.
1. 2. 3. 4.
A
B
C
D
10
30
20
40
3
4
8
5
30
120
160
200
I5 viso 100 5,1 510
Atsarg norma 5,1 dienos (
100
510
= 5,1 d. )
Skai1iuojant atsarg norm/ dienomis reikalingas apmok%jimas banko
-staigoms. Ji nustatoma ne ilgesn% kaip 2 > 3 kalendorin%s dienos.

4.3. APYVARTUMO RODI KLI AI I R J $ APSKAI 6I AVI MAS

Trumpalaikio turto naudojimas ir jo valdymas visada yra susij?s su
investicijomis - trumpalaikius aktyvus.
Trumpalaikio turto valdymui -mon%je apskai1iuoti yra naudojama
daugyb% rodikli:
1. Nuosavas grynasis trumpalaikis turtas = Trumpalaikis turtas >
Trumpalaikiai -sipareigojimai;
2. Likvidumo (mokumo) rodikliai:
54
2.1. Padengimo koeficientas arba bendrojo trumpalaikio mokumo
rodiklis;
Trumpalaikis turtas
K
pad
=
Trumpalaikiai -sipareigojimai
Jis parodo, kiek trumpalaikio turto pinigais yra turima trumpalaikiams
-siskolinimams apmok%ti, arba kiek kart trumpalaikis turtas vir5ija
trumpalaikius -sipareigojimus.
Trumpalaikius -siskolinimus sudaro:
Trumpalaik% banko paskola;
Mokes1i mok%jimo -siskolinimas ;
Kredito -siskolinimas;
Kiti -siskolinimai (pvz., ilgalaik%s skolos, kuri mok%jimo terminas
jau su%j?s).
Europos 5ali -mon%se pageidaujama, kad padengimo koeficientas
-mon%se b#t nuo 1,2 iki 2. Jei 5is rodiklis ma3esnis nei 1, t. y. didel% tiesioginio
nemokumo rizika. +mon%s vadovas pageidauja, kad 5is santykis b#t ma3as, nes
jis nori pelningiau panaudoti trumpalaik- turt/ savo -mon%je. Jei 5is santykis per
didelis, tai rodo, kad trumpalaikio turto -mon%je yra per daug ir kad jis
nepakankamai panaudojamas. Skolintojai pageidauja didesn%s 5io santykio
reik5m%s, nes tada b#na saugesn%s j investicijos.
2.2. Kritinio +vertinimo koeficientas;
Mobilus trumpalaikis turtas
K
Kr.-v
. =
Trumpalaikiai -sipareigojimai

Mobilus trumpalaikis turtas= Trumpalaikis turtas - Atsargos -
I(ankstiniai mok#jimai
(is koeficientas parodo -mon%s geb%jim/ nedelsiant patenkinti
skolintoj reikalavimus nerealizuojant atsarg. (is santykis parodo, kiek vienam
trumpalaikio -sipareigojimo litui apmok%ti turima mobilaus trumpalaikio turto.
Idealus santykis 1 : 1.
3. .vertinant +mon#s finans strukt&r0 yra skai2iuojama:

Savinink nuosavyb%
Skolintoj nuosavyb%
(is santykis parodo, kiek savinink nuosavyb%s tenka kiekvienam skolos
litui.
(- santyk- nustato bendrov%s vadovyb% ir n%ra nustatytos 5io santykio
geriausios reik5m%s. (is rodiklis gali b#ti lygus vienetui.
Dar gali b#ti skai1iuojami tokie rodikliai:
Pastovus kapitalas (Lt)
Apyvartinio kapitalo koeficientas =
Ilgalaikis turtas (Lt)

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai
-sipareigojimai Skolintosios ir savinink nuosavyb%s koeficientas =
Savinink nuosavyb%s
55

Ilgalaikiai -sipareigojimai
Pastoviojo kapitalo koeficientas =
Savinink nuosavyb%s

+mon%s skolos, vertybiniai popieriai, pinigai
Kritinio mokumo koeficientas =
Visi trumpalaikiai -mon%s -sipareigojimai

Visas trumpalaikis turtas
Bendrojo mokumo koeficientas =
Visi trumpalaikiai -mon%s -sipareigojimai

4.4. TRUMPALAI KI O TURTO VALDYMAS

Trumpalaikio turto valdymas apima trumpalaikio turto ir trumpalaiki
-siskolinim valdym/.
Did3iausia finans skyriaus vir5ininko laiko dalis skiriama
kasdienin%ms vidin%ms operacijoms, t. y. trumpalaikio turto, sudaran1io apie
40% viso -mon%s turto, valdymui.
Trumpalaikis turto valdymas yra ypa1 svarbus ma3oms -mon%ms,
kurios d%l nuomos gali suma3inti investicijas, ta1iau negali i5vengti -d%jim -
grynj pinig s/skait/, atsargas (debitoriniai -siskolinimai) .
Pagal trumpalaikio turto naudojimo politik/ siekiama -mon%s
apyvartinio turto grup%s planinio lygio ir r#pinamasi, kaip finansuojamas
apyvartinis turtas.
Trumpalaikio turto s/voka atsirado tuo metu, kai smulk#s prekiautojai
skolindavosi pinigus preki atsargoms pirkti. Parduodavo 5ias prekes gaudami
pinig, apmok%davo skolas, ir v%l visk/ prad%davo i5 naujo. (i s/voka v%liau
panaudota ir taikyta sud%tingesn%ms veiklos sritims. (ios s/vokos esm% > pinig
apytakos ciklas, t. y. laiko trukm% nuo -mon%s faktini pinigini i5laid, skirt
gamybiniams i5tekliams (med3iaginiams ir darbo j%gai), iki jos debitorini
-siskolinim susidarymo d%l produkcijos realizacijos.
Nagrin%jant apytak/ naudojami tokie terminai:
1. Atsarg apytakos laikotarpis (AAL) > tai laikas, reikalingas
med3iagoms arba gamybin%ms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir j/
realizuoti. Jis apskai1iuojamas:

365 (90) dien
Atsarg apytakos laikotarpis (dienomis) =
Atsarg apyvartumas

Pavyzdys: Realizacijos apimtis 5 mln. Lt; vidutin%s atsargos > 1 mln. Lt,
tai atsarg apyvartumo santykinis rodiklis yra 5,0.
Atsarg apytakos periodas = 365: 5 = 73 d. Tai vidutinis dien skai1ius
nuo atsarg -sigijimo iki produkcijos realizavimo.
Realizacijos apimtis (Lt)
Atsarg apyvartumas apskai1iuojamas =
Vidutin%s atsargos (Lt)
56

Realizacijos apimtis (Lt)
Vienos dienos realizacijos apimtis =
365 d.

2. Debitorini +siskolinim apytakos laikotarpis 8 tai laikas, reikalingas
debitorin- -siskolinim/ paversti grynais pinigais. Jis dar gali b#ti vadinamas
neapmok%ta realizacija dienomis. Apskai1iuojamas kaip debitoriniai
-siskolinimai, tenkantys 1 dienos realizacijos apim1iai.
Debitoriniai -siskolinimai
Debitorini -siskolinim apytakos laikotarpis =
Vienos dienos realizacijos apimtis

Realizacijos apimtis Realizacijos apimtis per vien/ dien/
= Dien skai1ius (365, 90)

3. Kreditorinio +siskolinimo likvidavimo laikotarpis nusakomas laiko
trukme med3iagoms, atsargoms ir darbo j%gai -sigyti ir mok%ti u3 juos.
Pavyzdys: Tarkime, kad 5is laikas vidutini5kai yra 30 dien.
Pinig apytakos ciklas = 79,5 dienos (73 + 36,5 > 30 = 79,5).


57
4.5. TRUMPALAI KI O TURTO I NVESTAVI MAS I R FI NANSAVI MAS

+mon%ms yra prieinama labai didel% finansavimo metod ir 5altini
-vairov%.































4.1 pav. +mon%s finansavimo 5altiniai

Kapitalo finansavimas gali b#ti ilgalaikis, trumpalaikis bei gaunamas
nuomojant. +mon% gali pasirinkti kelis finansavimo 5altinius ir metodus tuo
pa1iu metu. +mon%s turto finansavimo 5altiniai yra pateikiami buhalterinio
balanso de5in%je pus%je.
Trumpalaikis finansavimas 8 tai trumpalaik%s skolos, kurias -monei
reikia sumok%ti per vienerius metus. Jis naudojamas finansuoti trumpalaik- turt/.
Da3niausiai tai trumpalaikiai -siskolinimai naudojami preki, paslaug
Trumpalaikiai
Banko kreditas
Komerciniai kreditai
Kreditai su u3statui
Debitorinio -siskolinimo
ir atsarg faktoringas
Vekseliai
Kreditas
Vekseliai
Kreditas
Debitorinio -sisko-
linimo u3statymas
Atsarg u3statymas
Finansinis
Operatyvus
F
I
N
A
N
S
V
I
M
O


S
P
R
E
N
D
I
M
A
S
Ilgalaikiai
Lizingas
(nuoma)
Paskolos
VP
Nuosavyb%
Ilgalaik%s paskolos
Garantuotos paskolos
Negarantuotos paskolos
Paprastos akcijos
Privilegijuotos akcijos
Nepaskirstytas pelnas
58
tiek%jams, -siskolinimas darbuotojams u3 jau u3dirbt/, bet dar neu3mok%t/
atlyginim/, banko kreditai, vekseliai ir vertybiniai popieriai, kurie gali b#ti
greitai realizuojami, pensijos, nesumok%ti mokes1iai ir kitos skolos.
Trumpalaikio finansavimo privalumai:
1. Greitas paskol gavimas;
2. Ankstyvas j gr/3inimas;
3. Lankstumas;
4. Ma3esni ka5tai.
Finansavimo tr&kumai:
1. Pal#kan normos rizika (didesni svyravimai);
2. Mok%jimo termino rizika (pavojus, kad trumpalaik% paskola nebus
t?siama).
Trumpalaikio finansavimo (altiniai:
1. Trumpalaikiai banko kreditai > suteikiami paskolomis ar vekseliais.
Vekseliai > tai skoliniai -sipareigojimai, kurie i5duodami 90 dien.
2. Komerciniai kreditai ir vekseliai > tai skolos tarp -moni parduodant
ar perkant prekes kreditan su tam tikromis s/lygomis.
Komercinis vekselis > tai stambi -moni skoliniai -sipareigojimai be
garantij (j galiojimas yra nuo dviej iki 5e5i m%nesi).
3. Kreditas su u3statu > -mon% u3stato savo atsargas (debitorinis
-siskolinimas).
4. Debitorinis -siskolinimas ir paskol faktoringas.
Faktoringo paslaugos suteikiamos:
Be finansavimo;
Su finansavimu.
Pirmuoju atveju -mon% gauna atitinkam/ pinig sum/ su%jus mok%jimo
laikui (30 > 90 dien). Antruoju atveju gali pareikalauti skubiai apmok%ti
s/skait/, nepriklausomai nuo mok%jimo termino. Tuo atveju ji gauna kredit/
i5ankstinio mok%jimo pavidalu (pristatyt preki). Da3niausiai skubiai mokama
80 > 90% nurodytos s/skaitoje sumos. Likusi dalis padengiama su%jus
mok%jimo terminui. Naudojant faktoring/ -mon% gauna mok%jimo garantij/.
Faktoringo paslaug vert? sudaro du elementai:
1. Komisiniai;
2. Procentai, mokami i5ankstinio mok%jimo atveju.
+mon%s ilgalaik- finansavim/ lemia ilgalaik%s paskolos, vertybini
popieri i5leidimas ir savinink nuosavyb%. Ilgalaik%s skolos > tokios, kurias
reikia gr/3inti v%liau nei po vieneri met nuo j gavimo, laiko.

Ilgalaik%s paskolos gali b#ti keli tip:
1. Terminuota ilgalaik% paskola > gaunama i5 banko ar draudimo
kompanij;
2. Garantuotos paskolos > tai skolos, kurios garantuojamos
pagrindin%mis priemon%mis, kurias bendrov% u3stato kaip u3stat/,
sudarydamos -keitimo ra5tus;
59
3. Negarantuotos paskolos > 5iuo atveju reikalavimas mok%ti skol/
apsaugota nuosavyb%s dalimi, kuri yra niekaip kitaip neu3statyta;
4. Lizingas > kuris buhalterijoje ra5omas kaip skola.
Lizingas > tai ma5in, -rengim, transporto priemoni, skai1iavimo
technikos, gamybin%s paskirties pastat, statini nuoma, kuri/ tvarko bankai
arba j dukterin%s -mon%s > lizingo kompanijos.
+mon% 8 nuominink% turi teis? -sigyti 5- turt/ pagal i5 anksto nustatyt/
kain/.
Lizingo sutartyje numatoma:
1. Nuomos terminas;
2. Nuomos suma, mok%jimo periodi5kumas;
3. +rengim draudimo s/lygos;
4. +vairiausi variantai, pasibaigus sutar1iai;
5. Kitos s/lygos.
Lizingas yra labai populiarus. Jis teikia visi5k/ finansavim/, d%l to
paspart%ja investicijos, padedama i5vengti nuostoli, susijusi su -rengim
moraliniu nusid%v%jimu. Pasibaigus sutar1iai, -mon% gali i5sinuomoti
modernesn? technik/.
Yra i5skiriama: finansin% arba kapitalo nuoma 8 ji visi5kai susid%vi per
-rengim naudojimo laik/, ir operatyvin% nuoma > kai nuomotojas eksploatuoja
ir tvarko nuomojamas pagrindines priemones, o eksploatacijos i5laidos
-skaitomos - nuomos mok%jim/. Tokios sumos da3niausiai visi5kai nura5omos ir
gana da3nai nuomininkui suteikiama teis% anuliuoti sutart- prie5 jos pabaig/.
Savinink% nuosavyb, > tai -mon%s savinink finansin% teis% - -mon%s
turt/. Pirmin? teis? - -mon%s turt/ turi skolintojai, o padengus skolas lik?s turtas
tenka jos savininkams.
Savinink nuosavyb? balanse atspindi 5ie rodikliai:
1. + apyvart/ i5leist akcij skai1ius;
2. Nominalioji vert%;
3. Akcijos kaina;
4. Nepaskirstytas pelnas.
Faktoringas atsirado gana seniai ir buvo 3inomas jau XIII>XVI
am3iuje, bet tik 60>aisiais m#s 5imtme1io metais faktoringo operacijos pakeit%
komercinio kredito vekselius ir pla1iai paplito kredituojant realizacij/. Tai buvo
susij? su infliacija bei ekonomikos nestabilumu daugelyje 5ali, o d%l tokios
pad%ties reik%jo kuo greitesnio realizacijos proceso, t. y. greitesnio kapitalo
pavertimo i5 prekinio - pinigin-.
Atsiskaitymai ne laiku priver1ia -mones kreiptis - bankus paramos.
Komerciniai bankai, pl%sdami faktoringo kredit/, turi papildom
galimybi i5pl%sti savo operacijas stiprindami ry5- su klientais.
Yra dvi faktoringo r#5ys:
1. Konvensinis (atvirasis);
2. Konfidencialus (u3daras).
Konvensinis faktoringas > kai tiek%jas savo s/skaitoje u3ra5o, kad
reikalavimas parduotas faktoringo firmai.
60
Konfidencialus faktoringas > kai neinformuoja apie tiek%jo pardavim
kreditavim/ faktoringo kompanijas. Tod%l konfidenciali operacij vert% yra
auk5tesn% negu konvensini ir daug brangesn% u3 kitus banko kreditus.
Rinkos ekonomikos 5alyse faktoringo operacijomis u3siima specialios
faktoringo kompanijos, kurios paprastai tiesiog susijusios su banku arba yra
banko antriniai filialai.
Nusistov%j?s faktoringas, toks yra taikomas Vakar Europos 5alyse, yra
komercinis kreditas, i5duodamas mok%jimams atid%ti (30 > 90 dien) u3 i5sist/
pirk%jams produkcij/.

4.2 lentel%
SKOLI NTOJ $ NUOSAVYBS ELEMENTAI

Ilgalaikiai -mon%s Finansin%s skolos
-sipareigojimai Prekybos skolos
Kitos mok%tinos sumos
Skolintoj nuosavyb% Finansin%s skolos
(-sipareigojimai) Trumpalaikiai Prekybos skolos
arba mok%tinos
sumos
-mon%s
-sipareigojimai
Avansu gautos sumos
pagal pasira5ytas sutartis
Mokes1iai, atlyginimai ir
socialinis draudimas
Kitos mok%tinos sumos
Sukauptos s/naudos ir b#simojo laikotarpio pajamos


61
4.3 lentel%
SAVI NI NK$ NUOSAVYBS ELEMENTAI

Valstybinis kapitalas
S
A
Kapitalas Akcinis Privilegijuotos akcijos

V
I
kapitalas Paprastosios akcijos

N
I
Papildomas
kapitalas
Akcij
priedai
Privilegijuot akcij vert%s
pervir5ijimas
N
K
Kapitalo
padid%jimas
Paprastj akcij nominalios
vert%s pervir5ijimas
C Perkainojimo
rezervai
Nerealizacinis pervir5is,
perkainojus ilgalaik- materialj-
ir finansin- turt/

N
Gautos subsidijos ir dotacijos

U
O
+statymo numatyti
S
A
Rezervai Nepaskirstytinieji
V
Y
Paskirstytinieji
B
D
Nepaskirstytas pelnas

Kapitalo Nuostolis

suma3%jimas Nepareikalautas -mok%ti kapitalas



62




















4.2 pav. Kapitalo apytakos schema



SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. Apib#dinkite -mon%s kapitalo s/vok/.
2. I5vardykite ir apib#dinkite kapitalo s/vokas.
3. Kokios yra trumpalaikio turto savyb%s?
4. Kas tai yra finans strukt#ra?
5. Kaip yra skirstomas trumpalaikis turtas balanse?
6. Kokios yra nuoseklaus apr#pinimo sistemos?
7. Apib#dinkite ABC grafik/?
8. Kaip apskai1iuojamas gamybini atsarg turto poreikis?
9. K/ reikia i5manyti norint apskai1iuoti gamybini atsarg optimal
poreik- ?
10. Kaip apskai1iuojamos vienos dienos s/naudos?
11. Kas priskiriama prie nebaigtos gamybos?
12. Kaip apskai1iuojamas i5laid did%jimo koeficientas?
13. I5 ko susideda gamybos ciklas, apskai1iuojant nebaigtos gamybos
poreik-?
14. Kaip apskai1iuojamas pagamintos produkcijos optimalus poreikis?
15. Kaip apskai1iuojamas nuosavas grynasis trumpalaikis turtas?
16. Kokius rodiklius priskirsite prie likvidumo (mokumo) grup%s?
17. Kas sudaro -mon%s trumpalaikius -sipareigojimus?
18. Kaip apskai1iuojamas kritinio -vertinimo koeficientas?
Nuosavas
kapitalas

Kapitalo
gr/3inimas
Skolintas
kapitalas

Kapitalo par#pinimas
Kapitalo
investavimas
Pagrindinis Apyvartinis
kapitalas kapitalas


Kapitalo panaudojimas

Amortizacija, preki pardavimas
63
19. Kokius dar rodiklius gali apskai1iuoti -mon% (be anks1iau
i5vardyt)?
20. Apib#dinkite, kaip valdomas trumpalaikis turtas.
21. Apib#dinkite pinig apytakos cikl/.
22. Kokie terminai vartojami nagrin%jant pinig apytak/?
23. Kaip apskai1iuojamas debitorini -siskolinim apytakos laikotarpis?
24. Kaip suprantate trumpalaik- finansavim/?
25. I5vardykite trumpalaikio finansavimo privalumus.

64

5 TEMA. FINANSINIO REZULTATO VALDYMAS

5.1. PAJ AM$, SBNAUD$ I R KAI N$ PRI KLAUSOMYB

Kiekvienas -mon%s l%5 apytakos ciklas pasibaigia realizuojant
produkcij/ ir sumokant u3 j/ pinigus. Realizavimo pajam rodiklis yra vienas i5
svarbiausi finansini rodikli, susijusi su baigiamuoju produkcijos jud%jimo
etapu. Nuo 5io rodiklio priklauso -moni finansin% pad%tis, trumpalaikio turto
b#kl%, pelno dydis. (is rodiklis efektyviai veikia gamyb/, nes prast/ produkcij/
sunku realizuoti. Kad b#t realizuota produkcija, ji turi b#ti auk5tos kokyb%s,
pakankamai i5reklamuota, i5tirta jos rinka.
Realizacijos pajamos -mon%je priklauso nuo toki veiksni:
1. Gamybos apimties > kuo daugiau pagaminame, tuo didesnis bus
realizacijos pelnas;
2. Asortimento > jis turi b#ti atnaujinamas ne pagal galimybes, o
pagal poreik-;
3. Kokyb%s;
4. Kain lygio;
5. Atsiskaitymo formos.
Kaina > tai prek%s vert%s pinigin% i5rai5ka. Rinkos s/lygomis d%l
konkurencijos kainos nuolat kei1iasi, jos negali b#ti pastovios. Kainos Lietuvoje
did%ja tod%l, kad jos art%ja prie pasaulini kain.
Kainos nustatomos 5iais atvejais:
1. Skelbiama naujos prek%s kaina naujoje rinkoje, panaudojami naujos
prek%s realizavimo b#dai ir pan.;
2. D%l pasikeitusios pad%ties rinkoje reikia per3i#r%ti tam tikro
gaminio ar gamini kainas.
3. Konkurentai kei1ia prek%s kain/;
4. Reikia susieti -vairaus asortimento preki kainas, kad b#t gautas
did3iausias pelnas.
Nuo -mon%je taikomos kain politikos, nuo savikainos apskai1iavimo
metodo priklausys ir -mon%s veiklos rezultatas.
Pajamos u3 parduot/ produkcij/ ir atliktas paslaugas -registruojamos -
apskait/ ir -traukiamos - finansin? atskaitomyb? nepriklausomai nuo pinig
gavimo laiko (Forma B). S/naudos patirtos u3dirbant ataskaitinio laikotarpio
pajamas turi b#ti registruojamos -mon%je pagal duomen kaupimo ir pajam bei
s/naud palyginimo princip/.Vadinasi, ne visos per ataskaitin- laikotarp-
padarytos i5laidos laikomos s/naudomis ir ne visos per ataskaitin- laikotarp-
gautos s/naudos yra susijusios su 5io laikotarpio i5laidomis. Per ataskaitin-
laikotarp- padarytos i5laidos, kurios nelaikomos s/naudomis, parodomos balanse
kaip turtas.
65
S/naudomis laikomas ne bet koks turto suma3%jimas ar -mon%s skol
padaug%jimas, o tik ta j dalis, kuri per tam tikr/ laikotarp- buvo panaudojama
pajamoms u3dirbti. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui -mon%s apskaitoje
u3daromos pajam ir s/naud s/skaitos ir pagal 5iuos duomenis
apskai1iuojamas -mon%s finansinis rezultatas: pelnas ar nuostolis.
S/naudos > tai vienar#5i i5laid grupavimas ir j susumavimas. Yra
5ios s/naudos:
1. S/naudos, reikalingos produktui pagaminti ir parduoti;
2. Parduodam preki ar teikiam paslaug s/naudos.









5.1 pav. Gamybin%s -mon%s veiklos s/naud strukt#ra








5.2 pav. Parduot preki (paslaug) s/naud strukt#ra


5.2. REALI ZAVI MO API MTI ES PROGNOZAVI MAS. L3<I O TA@KO
NUSTATYMAS

Kiekvienos -mon%s l%5 apytakos ciklas pasibaigia realizuojant
produkcij/ ir u3 produkcij/ sumokant. Realizacini pajam rodiklis yra vienas i5
svarbiausi -mon%s finansini rodikli.
Produkcijos realizavimo apimties prognozavimas > tai -mon%s
realizacijos apimties plano nat#rin% ir vertin% i5rai5ka per tam tikr/ laiko tarp/.
Jis sudaromas atsi3velgiant - praeito laikotarpio realizacijos apimtis, atitinkam
pramon%s 5ak, region ekonomini perspektyv prognozes.
Realizavimo apimties prognozavim/ reikia susieti su gamybos s/naud
prognoz%mis, finans rinkos duomenimis. Kai realizacijos prognoz%s netikslios,
-mon%s gali patirti rimt pasekmi. Jeigu numatyta nepakankama realizacijos
apimtis, -mon% negeb%s patenkinti vartotoj poreiki. Tokiu atveju vartotojai
Tiesiogin%s gamybos i5laidos;
Netiesiogin%s gamybos i5laidos;
Atsarg padid%jimas ar suma3%jimas;
Diskontai ir nuolaidos;
Pardavim s/naudos;
Bendrosios ir administracin%s s/naudos;
Finansin%s ir investicin%s s/naudos
Gamybos savikaina S/naudos
Pirkimai;
Diskontai ir nuolaidos;
Pardavim s/naudos;
Bendrosios ir administracin%s s/naudos;
Finansin%s ir investicin%s s/naudos;
Gamybos savikaina S/naudos
66
ie5kos kit gamintoj ir -mon% praras savo dal- rinkoje. O jei realizacijos
apimtis per daug didel%, -mon% per daug i5pl%s gamyb/ -sigijusi -rengim,
atsarg, sul%t%s apyvartinio kapitalo apyvartumas, o tai veiks ir produkcijos
kain/ bei smukdys akcij kainas.
Realizavimo apimties prognoz% nustatoma tiesioginiu b#du, t. y.
gamini apimt- dauginant i5 j kainos:
RP =A D K;
A > gamini apimtis;
K > gamini kaina.
Nustatant realizavimo prognozes svarb#s bus ir nerealizuoti liku1iai,
perkeliami - met prad3i/ (L
1
), ir lik? met pabaigoje (L
2
). Prognozuojama
realizavimo apimtis nustatoma pagal formul?:
RP = L
1
+ G - L
2;

L
1
> nerealizuoti liku1iai met prad3ioje;
L
2
> nerealizuoti liku1iai met pabaigoje;
G > gamybos apimtis.
Pavyzdys: Nustatykite prognozuojamas realizacijos pajamas, jeigu L
1
=
2,88 t#kst. Lt, o L
2
yra planuojama 2% nuo pagamintos produkcijos. Gamybos
apimtis pateikta lentel%je.
5.1 lentel%
Gaminiai Gamybos apimtis
(vnt.)
Vieneto kaina (Lt)

A 500 307
B 200 682
C 100 1041

Apskai1iuokite realizavimo pajamas.
Sprendimas:
G= 500 F 307 + 200 F 682 + 100 F 1041 = 394 t#kst. Lt;
L
2
= 394000 F 2 / 100 = 7880 Lt;
RP = 2880 + 394000 - 7880 = 389000 Lt.
Kad numatytume l8>io ta'k/ turime >inoti:
1. Tiesiogini s/naud sum/ produkcijos vienetui (TV);
2. Realizavimo pajamas (RP);
3. Realizuojamos produkcijos vieneto kain/ (K);
4. Netiesiogini s/naud sum/ (N);
5. Bendr/ s/naud sum/ (SS);
6. Realizuojamos produkcijos apimt- vienetais (A).
LT : RP = A F K = SS = N + A F TV = N + T;
T = TV F A;
TV = T/A;
A = N/K - TV ;
T > tiesiogini s/naud suma.
Pavyzdys: Nustatyti produkcijos apimt- vienetais l#3io ta5ke ir
nubrai3yti l#3io grafik/, jei:
67
1. Vieneto pardavimo kaina 10 Lt (K);
2. Netiesiogini s/naud suma 6 000 Lt (N);
3. Produkcijos vieneto tiesiogini s/naud suma 7 Lt (TV).
4. Prognozuojama gamybos apimtis 1 600 vnt. arba 2 400 vnt. (A);
Sprendimas: A = N/K - TV; A = 6 000/10-7 = 2 000
vnt.
Jei apskai1iavus l#3io ta5k/ ne-manoma nustatyti TV (tiesiogini
s/naud), tai naudojamas b#das, kuris vadinamas pelno mar3a. L#3io ta5kas
nustatomas i5rei5kiant j- pinigais.

Bendras pelnas
Pelno mar3a =
Realizavimo pajamos
F100%

Veiklos s/naudos
L#3io ta5kas =
Pelno mar3a
F100%

5.3. #MONS 3KI NS I R KOMERCI NS VEI KLOS FI NANSINI S
REZULTATAS I R J O APSKAI 6I AVI MO TVARKA

Pelnas > -mon%s i5tekliai, atsirad? jai veikiant. Pelnas sudaro galimyb?
finansuoti, t. y. -sigyti materialin- turt/, suteikti paskolas pirk%jams bei tur%ti
grynj pinig.
Pelnas yra -mon%s turt%jimo 5altinis ir parodo galutin- finansin- -mon%s
komercin%s ir #kin%s veiklos rezultat/: peln/ ar nuostol-. (io rezultato
apskai1iavimas parodytas Pelno (nuostolio) ataskaitoje:
I . Pardavimai ir paslaugos;
I I . Parduot% preki% savikaina;
I I I . Bendrasis pelnas (nuostolis) (I - I I );
I V. Veiklos s/naudos;
V. Veiklos pelnas (nuostolis) (I I I - I V);
VI .1. Kitos veiklos pajamos;
VI .2. Kitos veiklos s/naudos;
VI I .1. Finansin,s ir investicin,s veiklos pajamos;
VI I .2. Finansin,s ir investicin,s veiklos s/naudos;
VI I I . #prastin,s veiklos pelnas (nuostolis) +VI .1 +VI I .1;
I X. Pagaut, (ypatingas pelnas);
X. Netekimai (ypatingi praradimai);
XI . Pelnas prie' apmokestinim/;
XI I . Pelno mokestis investicijoms;
XI I I . Grynasis pelnas (nuostolis).
Investicija > pinig -d%jimas - ilgalaik- materialj- turt/, kapitalin?
statyb/, nebaigt/ gamyb/ ir pana5iai. Pateikiame j apib#dinimus smulkiau:
68
1. Pardavim ir paslaug rodiklis atspindi pajamas, u3dirbtas pardavus
-mon%s prekes pagal jos veikl/ bei paslaugas, at%mus preki gr/3inimus.
2. Parduot preki ir atlikt paslaug savikainos rodiklis 8 atspindi
u3dirbtas pajamas, sunaudotas 3aliavoms, komplektavimo gaminiams ir
perparduoti skirtoms prek%ms, at%mus preki gr/3inimus. Jis taip pat apima
paslaug, darb bei tyrim, tiesiogiai susijusi su parduotomis prek%mis ir
atliktomis pareigomis, pirkinius bei kitas tiesiogines s/naudas ir vert%s
koregavimus, susijusius su parduot preki ir atlikt darb savikaina.
3. Bendrasis pelnas > skirtumas tarp pardavim ir paslaug bei parduot
preki savikainos (t. y. 1 > 2).
4. Veiklos s/naudos 8 atspindi padarytas per ataskaitin- laikotarp-
apmok%tas ir apmok%tinas i5laidas, kuri ne-manoma priskirti ataskaitiniam
laikotarpiui. Negali b#ti priskirtos finansin%s ir investicin%s veiklos s/naudos ir
netekimai bei i5laidos turtui -sigyti.
5. Veiklos pelnas = Bendrasis pelnas > Veiklos s/naudos.
6.1. Kitos veiklos pajamos 8 atspindi gautas ar gautinas i5 pa5alini
(tre1ij) asmen pajamas, nesusijusias su -mon%s tipin%s veiklos preki ir
paslaug pardavimu. Jis taip pat apima nuosavos statybos sum/, kuri laikoma
pajamomis. Kitos pagal veikl/ pajamoms nepriskiriamos finansin%s ir
investicin%s veiklos pajamos ar pagaut%.
6.2. Kitos veiklos s/naudos 8 atspindi apmok%tas ar apmok%tinas
pa5aliniams tre1ij asmen pajamas, nesusijusias su -mon%s veikla.
7. Prie finansin%s ir investicin%s veiklos pajam yra priskiriamos gautos
ir gautinos pal#kanos u3 banke laikomus pinigus ir suteiktos paskolos kapitalo
pavidalu teikiam subsidij ir dotacij metin% dalis, pinigin%s s/naudos ir
diskontai, susij? su prekybos bei kitomis skolomis, valiut kurs pasikeitimas,
baudos.
7.2. Finansavimo ir investicin%s veiklos s/naudoms priskiriamos
sumok%tos ar mok%tinos pal#kanos u3 paskolas, valiut kurs pasikeitimus,
s/naudos, susijusios su skolomis, TT netekimai, jei neatitinka kitas pelno
straipsnis, d%l ilgalaikio turto perleidimo gautin sum diskontavimo s/naudos,
susijusios su i5duotais vekseliais, i5ra5ytomis s/skaitomis ir pan., su faktoringu
susijusios s/naudos, taip pat investicin%s veiklos netekimai (nura5ytos sumos ir
susid%v%jimas, susij?s su investicijomis, paskolomis ir pan.).
8. Veiklos pelnas + kitos veiklos pajamos > kitos veiklos s/naudos +
finansin%s ir investicin%s pajamos > finansin%s ir investicin%s s/naudos =
-prastin%s veiklos pelnas (nuostolis).
9. Pagaut? (ypating/ peln/) sudaro nauda, gauta i5 ne-prastin%s -mon%s
veiklos > t. y. ilgalaikio ir trumpalaikio turto anks1iau nurodyt sum atk#rimas,
nesusij?s su -prastine -mon%s veikla, nauda i5 kompensacij u3 stichines
nelaimes ar kitas netik%tas aplinkybes ir kita nauda (pagaut%), nepriklausanti nuo
-mon%s valdytoj valios.
10. Netekim (ypating praradim) rodiklis apima praradimus,
nesusijusius su -mon%s -prastine veikla. Apima ypatingu b#du (grei1iau)
nura5om sudarymo s/naud dal-, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, ypa1
69
nura5omos sumos, atid%jimus, skirtus ypatingiems -sipareigojimams ir
reikalavimams padengti, netekimus d%l stichin%s nelaim%s ir pan.
11. Pelnas prie5 apmok%jim/ = +prastin%s veiklos pelnas + Pagaut% >
Netekimai.
12. Pelno mokestis atspindi bankui sumok%tas ar mok%tinas sumas. Jis
apskai1iuojamas pagal juridini asmen pelno mokes1io -statym/ bei kitus
juridinius dokumentus, reglamentuojan1ius pelno mokes1io mok%jim/, taip pat
i5ankstinius pelno mokes1io mok%jimus ir i5skaitymus i5 biud3etui mok%tin
sum, i5skyrus, kai bendra i5ankstini apmok%jim suma vir5ija nustatyt/
mok%tin/ mokes1i sum/ (pervir5is balanso turto dalyje).
13. Grynasis pelnas = Pelnas prie5 apmokestinim/ > Pelno mokestis,
Pardavimai ir paslaugos,
8 Parduodam preki savikaina,
= Bendrasis pelnas,
8 Veiklos s/naudos,
= Veiklos pelnas (nuostolis),
+ Kitos veiklos pajamos,
8 Kitos veiklos s/naudos,
+ Finansin%s investicin%s veiklos pajamos,
8 Finansin%s investicin%s veiklos s/naudos,
= +prastin%s veiklos pelnas (nuostolis),
+ Pagaut% ,
8 Netekimai,
= Pelnas prie5 apmokestinim/,
8 Pelno mokestis,
= Grynasis pelnas (nuostolis).

5.4. PELNI NGUMO RODI KLI AI I R J $ APSKAI 6I AVI MAS

+moni veiklos efektyvumas gali b#ti -vertintas apskai1iuojant ir
nagrin%jant atitinkamus rodiklius. Jie gali parodyti -mon%s finansin? b#kl?.
U3sienio 5alyse firm finansin% b#kl% nustatoma pagal tokias rodikli
grupes:
1. Pelningumo (rentabilumo);
2. Finansinio statuso (likvidumo, mokumo, -siskolinimo);
3. I5tekli valdymo.
Pelningumo rodikli grup% yra pati svarbiausia d%l 5i prie3as1i:
a) pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius firmos
laim%jimus;
b) pagal 5iuos rodiklius yra nustatoma, koki/ reali/ naud/ gaus
akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapital /.
Antros grup%s rodikliai apib#dina firmos finansin- patikimum/. Tai
rodo jos sugeb%jim/ laiku -vykdyti finansinius -sipareigojimus (trumpalaikius ir
ilgalaikius).
70
Tre1ios grup%s rodikliai (i5tekli valdymo) padeda valdytojams
i5siai5kinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, kuris gali greitai
i5tirpti, o u3 skolinam/ kapital/ tenka brangiai mok%ti.
I5tekli valdymo rodikliai priskiriami finans sferai, nes jie nustatomi
pagal i5tekli panaudojimo finansinius rezultatus, pardavim pajamas, -vairias
pelno r#5is ir pan.
Pelningumo rodikliai apib#dina -mon%s gamybos l%5 gr/3os lyg-.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamas bendrasis pelnas, veiklos pelnas,
grynasis pelnas ir pan., ta1iau joje neparodoma, pagal kokias investicijas
gaunamas tas pelnas. Tam tikslui yra skai1iuojami atitinkami rodikliai.
Pelningumas yra procentais i5reik5tas grynj pinig atgavimas.
Pelningumo analiz%s pagrindas yra grynasis pelnas.
(ie rodikliai naudojami nustatant keli met veiklos efektyvum/ ir
parodo -mon%s finansin- paj%gum/.
Svarbiausi rodikliai b#t 5ie:
1. Pardavim pelningumo rodiklis, arba mar3a.
2. Turto pelningumo, arba gr/3os, rodiklis.
3. Akcinio kapitalo (nuosavyb%s) pelningumo, arba gr/3os, rodiklis.
(iuos tris svarbiausius pelningumo rodiklius apib#dina 2 lentel%.
Pelno mar3a da3nai yra nustatoma bendrojo pelno pagrindu.

5.2 lentel%
PELNI NGUMO RODI KLI AI

Rodiklis Formul& Turinys K) apib0dina rodiklis
Pelno mar3a,
arba
pardavim
pelningumas
Pardavimai
Pelnas


Nustato, kiek pelno
gaunama pagal
kiekvien/ pardavim
pinigin- vienet/
Parodo, kaip pelninga
parduoti prekes
(paslaugas)

Turto
pelningumas,
arba gr/3a

turtas Visas
Pelnas


Nustato, kiek pelno
gaunama pagal
kiekvien/ viso turto
pinigin- vienet/
Parodo, kokia viso
turto dalis susigr/3i-
nama pelno pavidalu, t.
y. apib#dina -mon%s
geb%jim/ pelningai
naudoti turt/

Akcinio
kapitalo
(nuosavyb%s)
pelningumas,
arba gr/3a

) (nuosavyb
kapitalas Akcinis
Pelnas


Nustato, kiek pelno
gaunama pagal
kiekvien/ akcinio
kapitalo pinigin-
vienet/
Parodo, kokia akcinio
kapitalo dalis susigr/3i-
nama pelno pavidalu, t.
y. apib#dina -mon%s
geb%jim/ pelningai
naudoti akcinink
nuosavyb?.


71
5.3 lentel%
PELNI NGUMO RODI KLI AI

Rodiklio
pavadinimas
Rodiklio
apskai.iavimas
(remiantis Lietuvos
finansine
atskaitomybe)
N 5mon&
Ekonomin&s
veiklos
vidurkis
1. Pardavim
pelningumas
(pelno mar3a)

a) Bruto
paslaugos ir Pardavimai
pelnas Bendrasis
% 0 , 25
4000000
100 1000000

20 %
b) Neto
paslaugos ir Pardavimai
im apmokestin prie#
pelnas met& i& Ataskaitin

% 0 , 6
4000000
100 240000

8 %

paslaugos ir Pardavimai
ui paskirstym pelnas
met& i& ataskaitin Grynasis

% 0 , 5
4000000
100 200000

6,7 %
2. Turto
pelningumas
Turtas
ui paskirstym pelnas
met& i& ataskaitin Grynasis

% 5 , 12
1600000
100 200000

10 %
3. Akcinio
kapitalo
(nuosavyb%s)
pelningumas
rezervai ir Kapitalas
ui paskirstym pelnas
met& i& ataskaitin Grynasis

% 20
1000
100 200000

15 %

Bendrasis pelnas
Bendrojo pelno mar3a =
Pardavimai ir paslaugos
100%

Bendrasis pelnas
Bendrasis pelningumas =
Pardavimo pajam

(is rodiklis rodo, ar yra pakankamas skirtumas tarp pardavim bendros
apimties, t. y. j kiekio, kain ir savikainos, ir ar ne per brangiai kainuoja
produkcijos gamyba ir paslaugos.
Grynasis pelningumas, arba neto pelno mar3a, nustatomas pana5iai kaip
ir bendrasis pelningumas. Ta1iau ekonomin%je literat#roje pasitaiko du 5io
rodiklio skaitiklio variantai:

Ataskaitini met pelnas prie5 apmokestinim/
1. Grynasis pelningumas =
Pardavimai ir paslaugos

72
Grynasis ataskaitini met pelnas paskirstymui
2. Grynasis pelningumas =
Pardavimai ir paslaugos

Abu 5ie rodikliai, palyginti su turto pelno mar3a, yra daugiau
visapusi5ki, t. y. parodo -mon%s visos veiklos: gamybin%s, komercin%s,
finansin%s, -prastin%s veiklos rezultatyvum/. Pirmasis apib#dina veiklos
rezultatyvum/ iki mokes1i atskaitymo, o antrasis rodo galutin- viso gamybos,
pardavim ir kitos veiklos rezultatyvum/.
Turto pelningumas:
Turto pelningumas
turtas Visas
ui paskirstym pelnas met& i& ataskaitin Grynasis

(is rodiklis rodo, ar efektyviai -mon% naudoja savo turt/ grynajam
pelnui u3dirbti.
Akcinio kapitalo (nuosavyb,s) gr/>a:
(is rodiklis rodo, ar yra pakankamas akcinink nuosavyb%s u3dirbtas
pelnas, ar nevert%jo geriau parinkti kitos investavimo srities, kuri duot daugiau
grynj pajam.
(is rodiklis Lietuvoje nustatomas taip:
Grynasis ataskaitini met pelnas paskirstymui
Akcinio kapitalo gr/3a =
Savinink nuosavyb%

(- rodikl- pla1iai taiko akcininkai (savininkai), lygindami gaunam/
peln/ su gr/3a, gautina i5 kit potenciali l%5 investavimo b#d.
Arba jis gali b#ti apskai1iuojamas:
Pelnas, atskai1ius mokes1ius
Akcinio kapitalo gr/3a =
Akcinis kapitalas + rezervai

Parodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam
vienetui.
Metini dividend suma > Privilegijuot
akcij dividendai
Dividendai, tenkantys vienai
paprastajai akcijai
=
Paprastj akcij skai1iaus

Grynasis met pelnas > Privilegijuot
akcij dividendai
Pelnas, tenkantis vienai
paprastajai akcijai
=
Paprastj akcij skai1iaus

+mon%se gali b#ti apskai1iuojami ir kiti pelningumo rodikliai.

73
5.5. PELNO PASKI RSTYMO TVARKA

5.5.1. PELNO PASI SKI RSTYMAS AKCI NSE BENDROVSE

Pelno paskirstymo tvark/ bendrov%se reglamentuoja Lietuvos
Respublikos akcini bendrovi -statymas, priimtas 2000 m. liepos m%n. 13 d.
Min%to -statymo 61 straipsnyje nurodoma, kad per #kinius metus u3dirbtas
grynasis pelnas, kuris yra gaunamas prie5 tai atskai1ius visus mokes1ius, turi
b#ti paskirstytas ne v%liau kaip per 4 m%nesius, pasibaigus #kiniams metams, kai
tvirtinama metin% finansin% atsakomyb% visuotiniame akcinink susirinkime.
Nutarime d%l grynojo pelno paskirstymo turi b#ti nurodyta:
1. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansini met prad3ioje;
2. Grynasis finansinis met rezultatas (pelnas ar nuostolis);
3. Paskirstytinas rezultatas (pelnas ar nuostolis);
4. Pervedimai i5 rezerv;
5. Akcinink -mokos nuostoliams padengti (jeigu vis/ ar dal-
paskirstytinojo rezultato (nuostolio) nusprend% padengti akcininkai);
6. Pelno paskirstymas - privalom/j- rezerv/;
7. Pelno paskirstymas - kitus rezervus (paskirstytinieji ir
nepaskirstytinieji);
8. Pelno paskirstymas dividendams i5mok%ti;
9. Kiti pelno paskirstymo atvejai: metin%s i5mokos (tantjemos)
valdybos ir steb%toj tarybos nariams, pelno panaudojimas darbuotoj
premijoms ir kitiems tikslams;
10. Nepaskirstytasis rezultatas, perkeliamas - kitus finansinius metus.
Visuotinis akcinink susirinkimas, skirstydamas paskirstom/j- rezultat/,
turi teis? - j- -traukti nepaskirstom/j- rezultat/ finansini met prad3ioje, gryn/j-
#kini met rezultat/ > peln/ ar nuostol-, pervedimus i5 rezerv, akcinink
-na5us nuostoliams padengti.
Tantjemoms, darbuotoj premijoms ir kitiems tikslams (9 punktas) gali
b#ti skirta ne daugiau kaip vienas penktadalis grynojo pelno ir ne didesn% pelno
dalis, negu skirta dividendams. Premijos darbuotojams i5 pelno gali b#ti
mokamos avansu kiekvien/ ketvirt-, jei pagal ekonominius #kin%s veiklos
rezultatus numatoma gauti pakankamai pelno. Tantjemas mok%ti avansu
draud3iama. Jeigu privalomojo rezervo ir akcij pried dyd3i suma yra
ma3esn% kaip viena de5imtoji -statinio kapitalo, tai atskaitymai - privalom/j-
rezerv/ yra privalomi ir negali b#ti ma3esni kaip viena dvide5imtoji
paskirstytinojo pelno. Mok%ti dividendus, tantjemas, premijas darbuotojams bei
kitaip skirstyti ir naudoti peln/ draud3iama, jeigu per nustatytus terminus
neatsiskaityta su 3em%s #kio gamintojais u3 parduot/ produkcij/. Kol bendrov%
nesumoka -statym nustatyt mokes1i, ji neturi teis%s naudoti pelno kitiems
tikslams. Bendrovei, neatsiskai1iusiai su kreditoriais per nustatytus terminus,
74
jeigu -siskolinimas didesnis kaip 5 % bendrov%s -statinio kapitalo, draud3iama
investuoti turt/ - kit/ -mon? be ra5ti5ko 5i kreditori sutikimo.
Jei visuotinis akcinink susirinkimas per keturis m%nesius atsisako
paskirstyti peln/ ar nepriima nutarimo d%l pelno paskirstymo, tai bendrov%s
valdyba ne v%liau kaip per 30 dien po susirinkimo turi paskirstyti peln/ pagal
5ias taisykles.:
1. + privalom/j- rezerv/ (jeigu privalomasis rezervas n%ra sudarytas
reikiamo dyd3io), kitus rezervus skiriama pelno dalis, kuri buvo panaudota
ilgalaikiam materialiajam ir finansiniam turtui -sigyti tais finansiniais metais,
kuri pelnas yra skirstomas.
2. Lik?s paskirstytinasis pelnas skirstomas - dvi lygias dalis: viena >
dividendams, kita > naujiems finansiniams metams.
5.4 lentel%
PELNO (NUOSTOLI O) PASKI RSTYMO ATASKAI TOS STRUKT3RA:

Eil&s
Nr.
Straipsniai
1. Nepaskirstytasis rezultatas > pelnas (nuostolis) > ataskaitinio laikotarpio prad3ioje
2. Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas + pelnas (nuostolis)
3. Paskirstytinasis rezultatas > pelnas (nuostolis) > ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
4. Akcinink -mokos nuostoliams padengti
5. Pervedimai i5 rezerv
6. Paskirstytinasis pelnas
7. Pelno paskirstymas -:
7. 1. Pagal -statym/ numatytus rezervus
7. 2. Kitus rezervus
7.3. Dividendams
7.4. Kitus
8. Nepaskirstytasis rezultatas > pelnas (nuostolis) > ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Taigi prakti5kai skirstomas paskirstytinasis pelnas, t. y. 6 eilut%je -ra5yta
suma. Visuotinis akcinink susirinkimas, skirstydamas peln/, paskirsto -na5
nuostoliams padengti sum/. Rezervus, kuri negalima paskirstyti, sudaro:
1. Nustatyto dyd3io privalomojo rezervo suma;
2. Nepaskirstytinieji rezervai;
3. Perkainojimo rezervas;
4. Rezervo savoms akcijoms -sigyti dalis, lygi -sigyt sav akcij ver1i
sumai. Jeigu skirstomojo rezultato suma teigiama, i5 jos pirmiausia atimami
atskaitymai - privalom/j- rezerv/. Likusi dalis skirstoma akcinink nuo3i#ra -
kitus rezervus, dividendams, metin%ms i5mokoms (tantjemoms) valdybos ir
steb%toj tarybos nariams, darbuotoj premijoms ir kitiems tikslams. Paskirs1ius
peln/ ar padengus nuostol-, gali b#ti paliekamas nepaskirstytasis rezultatas,
kuris keliamas - kitus finansinius metus.
Pajamos, gautos d%l bendrov%s akcij emisijos > pardavimo kainos bei j
nominalios vert%s skirtumo, t. y. akcij priedai (nominalios vert%s pervir5ijimas),
neskiriamos prie paskirstytinojo rezultato ir negali b#ti skirstomos. Visuotinio
75
akcinink susirinkimo nutarimu pagal akcij priedus gali b#ti didinamas -statinis
kapitalas.

5.5.2. PELNO PASKI RSTYMAS VALSTYBS, SAVI VALDYBS #MONSE

Pelno paskirstymo tvark/ valstyb%s (savivaldyb%s) -mon%se
reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstyb%s (savivaldyb%s) -moni -statymas,
priimtas 1994 m. gruod3io m%n. 21 d., su v%lesniais pakeitimais ir papildymais.
Min%to -statymo 18 str. numatoma, kad pelnas 5iose -mon%se turi b#ti
paskirstytas ne v%liau kaip per 2 m%nesius po #kini met pabaigos. +mon%s
pelnas skiriamas:
1. +statym nustatytiems mokes1iams - biud3et/;
2. Draudimo -mokoms u3 -mon%je turim/ valstyb%s ar savivaldyb%s
kapital/;
3. Atsiskaitymams - -mon%s pelno rezerv/, kuris sudaromas taikant ne
ma3esnius kaip 5% metinius atskaitymus i5 pelno. Rezervas kasmet papildomas,
kol jo dydis pasiekia vien/ dvide5imt/j/ -mon%s -statinio kapitalo.
Likusi pelno dalis pagal steig%jo nustatyt/ santyk- skiriama -mon%s
-statiniam kapitalui didinti ir ne ma3iau kaip 25% > kitoms -mon%s reikm%ms
(premijoms, socialin%ms ir kult#rin%ms priemon%ms ir kt. finansuoti bei
rezervams sudaryti). Kol -mon% nesumoka -statymais nustatyt mokes1i, ji
neturi teis%s naudoti pelno kitiems tikslams. Premijos -mon%s darbuotojams gali
b#ti i5mokamos kiekvien/ ketvirt-, jeigu gauta pakankamai pelno. Draud3iama
i5 pelno mok%ti premijas darbuotojams, jeigu per nustatytus terminus
neatsiskaityta su kreditoriais.
+mon%s #kin%s veiklos nuostoliai ir -siskolinimai padengiami i5:
1. +mon%s nepaskirstyto pelno;
2. Pelno rezervo l%5;
3. Gaunam dotacij i5 valstyb%s ar savivaldyb%s tais atvejais, kada
Lietuvos Respublikos Vyriausyb% ar steig%jas nustato -monei privalomas
u3duotis, produkcijos bei paslaug kainas, -kainius, tarifus.
+mon%s pareig#nai, d%l kuri veiklos ar neveiklumo buvo prarastas
valstyb%s ar savivaldyb%s turtas, pa3eista nustatyta amortizacini atskaitym ar
pelno paskirstymo tvarka, neteisingai sumok%ti mokes1iai, atsako -statymo
nustatyta tvarka.

5.5.3. PAJ AM$ PASKI RSTYMAS 3KI NSE BENDRI J OSE I R
I NDI VI DUALI OSE (PERSONALI NSE) #MONSE

Pasibaigus metams sudaromas bendrijos buhalterinis balansas. Jos
pajamos paskirstomos bendrijos nariams proporcingai pagal j -mokas
(neatsi3velgiant, kad jo visos dalies n%ra -d%j?s).
76
Komanditoriui tenkanti pajam dalis nustatoma proporcingai jo faktin-
-mokos dyd-. Pajam dalis, kuria padidinamos -mokos, proporcingai pagal j
dalis, gali b#ti paliekama bendrijoje.
Bendrijos jungtin%s veiklos sutartyje gali b#ti nustatytos ir kitokios
pajam paskirstymo taisykl%s.
Bendrijos pajamos skirstomos remiantis vis tikrj nari nutarimu,
priimtu vienbalsiai.
Individualiose (personalin%se) -mon%se pelnas skirstomas pana5iai kaip
ir #kin%se bendrijose. I5 pajam, kurias reikia apmokestinti, at%mus pajam
mokes1i sum/, gaunama pajam suma, kuri lieka -mon%s savininko (>)
3inioje. T/ sum/ savo nuo3i#ra paskirsto pats savininkas ar savininkai.

SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. Kokie veiksniai lemia realizavimo pajamas -mon%je?
2. Apib#dinkite s/naud s/vok/.
3. Apib#dinkite, kaip prognozuojama produkcijos realizavimo apimtis.
4. Kaip apskai1iuojama realizavimo apimtis -mon%je?
5. Kas lemia realizavimo prognoz??
6. Apib#dinkite l#3io ta5k/.
7. K/ turime i5manyti, kad gal%tume nustatyti l#3io ta5k/?
8. Kokiais atvejais naudojama pelno mar3a? Kaip ji apskai1iuojama?
9. Apib#dinkite -mon%s peln/.
10. Kas atsispindi pelno (nuostolio) ataskaitoje?
11. Kaip nustatomas veiklos pelnas?
12. Kaip apskai1iuojamas -mon%s grynasis pelnas?
13. Kokie pelningumo rodikliai yra skai1iuojami -mon%je?
14. Kaip apskai1iuojamas grynasis pelningumas?
15. K/ parodo turto pelningumo rodiklis?
16. Kas reglamentuoja pelno paskirstymo tvark/ akcin%se bendrov%se?
17. Kas turi b#ti nurodyta nutarime d%l grynojo pelno paskirstymo?
18. Ar gali b#ti mokamos premijos bendrov%s darbuotojams?
19. Kokia tvarka skirstomas pelnas valstyb%s, savivaldyb%s -mon%se?
20. Kaip skirstomos pajamos #kin%se bendrijose?

77
6 TEMA. ATSISKAITYM! TVARKYMAS

#VADAS

Pinig savyb%, pagal kuri/ jie i5skiria i5 vis kit turto r#5i, yra ta, kad
pinigai grei1iausiai gali pakeisti savo pavidal/ ar 5eiminink/. (i savyb% nulemia
poreik- sudarant pinig apskait/ ir vykdant kontrol?. Finansuose ir apskaitoje
da3nai vartojama s/voka ;pinig apyvarta, arba cirkuliacija<, kuri apib#dina
pinig jud%jim/ tarp bank leid%j emitent > ir gav%j, tarp mok%toj> ir
gav%j. Visa pinig ir kit mok%jimo priemoni visuma vadinama pinig kiekiu,
kur- apib#dina 5ios s/vokos:
M1 > tai visi grynieji pinigai, popierini pinig, monet, kredito
korteli pavidalu esantys apyvartoje, ir komercini bank 1eki s/skait
liku1iai;
M2 > yra visi grynieji pinigai, 1eki s/skait liku1iai ir visi ind%liai
bank s/skaitose.
Pinig apskaita ir kontrol% -mon%s viduje turi b#ti organizuota pagal
M1, M2, t. y. pagal kiekin- princip/:
Grynj pinig apskaita (Lietuvoje vadinama kasa);
Vis -mon%s pinig apskaita (kasa ir pinigai esantys banko
s/skaitose).
Piniginiai dokumentai > tai visi dokumentai, kurie naudojami
mok%jimams tvarkyti. Visi mok%jimo dokumentai ir j apskaita taip pat
skirstoma pagal M1, M2 princip/ > grynj ir negrynj pinig mok%jimo
dokument tvarkym/. +mon%s gali pasirinkti pinigini dokument formas
savaranki5kai, ta1iau tai brangus ir ne kiekvienai -monei prieinamas b#das.
Grynj pinig mok%jimo dokument b#tini rekvizitai:
-mon%s pavadinimas;
dokumento pavadinimas, numeris, data;
gav%jo pavadinimas, (pageidautina, kad b#t nurodytas adresas),
-galiotinio pavard%;
mok%jimo paskirtis;
pinig suma skai1iais ir 3od3iais, valiutos r#5is;
mok%tojo (-galiotinio) pavard%, vardas, para5as;
-ra5as, kad pinigai jau i5mok%ti ir operacija atlikta.
Tarptautin%je praktikoje priimta, kad visi piniginiai dokumentai n%ra
taisomi. Jei pasitaiko klaida, tuomet per vis/ dokument/ ra5oma ;sugadinta< ir
ruo5iamas naujas dokumentas, esantis be joki taisym.
Lietuvoje -mon%ms atsiskaitant kyla problem. +moni finansin? b#kl?
pablogina sutrik? atsiskaitymai tarp #kio subjekt, taip pat > ir biud3eto.
Negavus laiku apmok%jimo u3 pateiktas vertybes ar suteiktas paslaugas, -mon%se
susidaro apyvartini l%5 tr#kumas.
78

6.1. ATSI SKAI TYM$ NEGRYNAI SI AI S PI NI GAI S TVARKA, PI NI G$
APSAUGA #MONJ E

Atsiskaitym negrynaisiais pinigais tvark/ Lietuvoje reglamentuoja
Lietuvos Respublikos mok%jim -statymas, priimtas 1999 m. spalio m%n. 28
dien/. Bankai -moni pinigines l%5as apskai1iuoja j s/skaitose, - jas -ra5o
gaunamas l%5as, -moni nurodymu perveda arba i5duoda i5 s/skait pinigus,
atlieka kitas operacijas. I5 -moni s/skait mokama pagal tam tikr/ eil?. (is
eili5kumas numatytas Lietuvos Respublikos mok%jim eil%s tvarkos -statyme,
kuris buvo priimtas 1999 m. gruod3io m%n. 2 dien/. (iame -statyme numatyta
tokia atsiskaitym eil%:
1. Su darbo santykiais susijusios i5mokos, 3alos d%l profesinio
susirgimo, sveikatos su3alojimo ar 3uvimo darbe atlyginimai; mok%tinos sumos
u3 Lietuvoje supirkt/ ar perdirbt/ 3em%s #kio produkcij/, nurodyt/ atsiskaitym
u3 3em%s #kio produkcij/ -statyme;
2. Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo
-mokos;
3. Mokes1iai ir kiti privalomi mok%jimai - valstyb%s biud3et/ bei kitus
valstyb%s pinig fondus;
4. Kiti mok%jimai pinig gav%jams.
Atsiskaitant negrynaisiais, yra naudojamos 5ios atsiskaitomj
dokument r#5ys (formos):
1) mok%jimo pavedimai;
2) inkasiniai pavedimai;
3) akredityvai;
4) 1ekiai;
5) vekseliai;
6) debeto pavedimai;
7) banko (debeto, kredito) kortel%;
8) i5 anksto apmok%ta banko kortel%;
9) ne banko kortel%.
Atsiskaitym b#d/ pasirenka patys j dalyviai. J/ numato savo
sutartyse. Pagal atsiskaitym dokumentus sumos neribojamos. Bankai apmoka
dokumentus i5 -moni s/skait, atsi3velgdami - l%5 likut-. Atskirais atvejais
atsiskaitymams pagal dokumentus mok%ti bankai gali suteikti kreditus. +moni
susitarimu aplenkiant bank/ gali b#ti daromos savitarpio skol -skaitos.
Atsiskaitomieji dokumentai turi atitikti standart reikalavimus ir tur%ti
5iuos rekvizitus:
1. dokumento pavadinim/;
2. dokumento numer- ir dat/;
3. mok%tojo banko pavadinim/ ir kod/;
4. mok%tojo pavadinim/, jo s/skaitos banke numer-;
5. l%5 gav%jo pavadinim/, jo s/skaitos banke numer-;
79
6. l%5 gav%jo banko pavadinim/ ir kod/;
7. mok%jimo paskirt-;
8. sum/ skaitmenimis, 3od3iais, turi b#ti nurodyta valiutos r#5is;
9. mok%tojo ar -galiotinio pavard%, vardas, para5as;
10. -ra5as apie pinig i5mok%jim/.
Metai ir diena ra5omi skaitmenimis, m%nuo > 3od3iu. Atsiskaitym
dokumentuose, i5ra5ant juos skai1iavimo ma5inomis, leid3iama m%nes-
spausdinti skaitmenimis. Pirmasis dokumento egzempliorius turi b#ti pasira5ytas
-mon%s skirt pagal pareigas asmen, turin1i teis? tvarkyti s/skait/ banke, ir
patvirtintas jos antspaudu. Fizini asmen atsiskaitomieji dokumentai
patvirtinami vienu s/skaitos savininko para5u.
Mok%jimo pavedimai, mok%jimo reikalavimai > pavedimai i5ra5omi
nustatytos formos blankuose ra5om/ja, fakt#r, elektronine ma5in%le arba
tu5inuku per kopijavimo popieri. 7ekiai ir vekseliai i5ra5omi ra5alu arba
tu5inuku.

Pinig% apsauga &mon,je
Pinigai ir kitas savininko turtas -mon%je gali b#ti apsaugotas 5iais
b#dais:
1. Atskiriant tarnautoj pareigas. Tai atsaking tarnautoj u3 bet kokio
turto apskait/ ir saugojim/ pareig atskyrimas. (ie asmenys negali tvarkyti turto
visos -mon%s mastu. Nerekomenduotina net ma3oje -mon%je derinti kasininko
pareigas su vyriausiojo buhalterio ar vadovo pavaduotojo pareigomis.
2. I5skiriant tarnautoj funkcijas. Kiekvieno darbo dalis, funkcija, turi
b#ti pavesta atskiriems asmenims, ra5ti5kai -galiotiems t/ darb/ atlikti.
Tarnybini funkcij i5skyrimas reikalingas, kad, esant reikalui, galima b#t
greitai surasti atsakingus asmenis.
3. Kei1iant tarnautoj tarnybinius -galiojimus (rotacija). Prakti5kai tai
-gyvendinama tokiu b#du: apskaitos skyriaus darbuotojai kiekvienais metais
dirba skirtinguose padaliniuose, o materialiai atsakingi asmenys > kiekvienais
metais dirba skirtinguose sand%liuose.
4. Panaudojant -vairius mechaninius -renginius. Jiems priskirtini 1eki
registratoriai, nes mechani5kai i5mu5t skaitmen negalima pakeisti arba tai
b#na labai sud%tinga operacija.
Pinig apskaita turi b#ti tvarkoma taip, kad jie b#t vis/ laik/ matomi,
nepriklausomai nei nuo -mon%s nuosavyb%s, nei nuo jos veiklos pob#d3io.

6.2. ATSI SKAI TYM$ NEGRYNAI SI AI S PI NI GAI S FORMOS (R3@YS)
6.2.1. MOKJ I MO PAVEDI MAI

Mok%jimo pavedimas yra -mon%s nurodymas savo bankui pervesti
atitinkam/ sum/ i5 jos s/skaitos - l%5 gav%jo s/skait/. Pavedimai galioja de5imt
dien, neskai1iuojant i5ra5ymo dienos. Pavedimai apmok%ti priimami tik esant
80
mok%tojo s/skaitoje pakankamai l%5 arba pagal i5ankstin- susitarim/ i5duodant
kredit/.
Jeigu mok%tojas ir l%5 gav%jas turi s/skaitas tame pat banke, pateikiami
trys pavedimo egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius naudojamas kaip
memorialinis orderis mok%tojo banke, antrasis > -teikiamas l%5 gav%jui kartu su
jo asmenin%s s/skaitos i5ra5u, tre1iasis > su banko darbuotojo para5u ir banko
spaudu, tvirtinan1iais apmok%jim/, atiduodamas mok%tojui.
Jeigu mok%tojo ir l%5 gav%jo s/skaitos yra skirtinguose bankuose,
pavedimas pateikiamas keturiais egzemplioriais: pirmasis > naudojamas kaip
memorialinis orderis, antrasis ir tre1iasis > po mok%jimo i5siun1iami l%5 gav%jo
bankui, antrasis egzempliorius naudojamas kaip memorialinis orderis ir lieka
banke, o tre1iasis pridedamas prie l%5 gav%jo asmenin%s s/skaitos i5ra5o.
Ketvirtasis egzempliorius su banko darbuotojo para5u ir spaudu gr/3inamas
mok%tojui.
Mokant trims ar daugiau gav%j, turin1i s/skaitas viename banke,
pateikiamas suvestinis pavedimas.
+mon%s gali atsiskaityti banko akceptuotais pavedimais. Akceptas >
ra5ti5kas sutikimas -vykdyti -sipareigojim/, apmok%ti s/skait/, priimti partnerio
si#lym/. Atsiskaitymai akceptuotais pavedimais rekomenduojami nemokioms
-mon%ms. Akceptuojant pavedim/, l%5os deponuojamos s/skaitoje ;Akceptuoti
mokamieji pavedimai<. Pagal akceptuot/ pavedim/ mokama tik visa jo suma.
Gauti gr/3/ grynais pinigais arba pavedim/ pakeisti - grynuosius pinigus
neleid3iama.




















6.1 pav. Atsiskaitym mok%jimo pavedimais schema


Tiek&jas
Tiek%jo bankas
(6) Pinigai -ra5omi - tiek%jo
s/skait/
(5)Dokumentai apie
pinig pervedim/
Pirk%jo bankas
(4) Nura(omi
pinigai nuo pirk#jo
s0skaitos
(3) Mok%jimo
pavedimas Pirk%jas
(1) Prek#s
(2)S/skaita
fakt#ra
81

6.2.2. I NKASI NI AI PAVEDI MAI

Pinigams ne gin1o tvarka i5ie5koti i5 -moni naudojami inkasiniai
pavedimai. I5kilus nesutarimams tarp -moni, arbitra3as i5ra5o inkasinius
pavedimus nura5yti l%5as nuo mok%tojo s/skaitos. Jie i5ra5omi mok%jimo
reikalavimo blankuose, atitinkamai juos pataisant. Inkasiniai pavedimai bankui
pristatomi su vykdomaisiais ar jiems prilygstan1iais dokumentais, jei n%ra
pasibaig?s senaties terminas. Vietiniuose atsiskaitymuose inkasiniai pavedimai
atiduodami mok%tojo bankui, o tarpmiestiniuose > pinig ie5kovo bankui.
Lietuvos bankas priima inkasinius pavedimus:
1. I5ra5ytus, vadovaujantis tarpbankinio kredito sutartimi, jei bankas
(kreditorius) -gijo teis? reikalauti, kad bankas skolininkas -vykdyt prievol?, t. y.
nuo tada, kai pastarasis negr/3ina paskolos, ir pal#kan sutartyje numatytais
terminais;
2. I5ra5ytus, vadovaujantis banko garanto i5duotu garantiniu ra5tu, jei
bankas (kreditorius) -gijo teis? reikalauti, kad garant/ dav?s bankas -vykdyt
prievol?, t. y. jei banko reikalavimas nebuvo patenkintas teismo sprendimu.
3. I5ra5ytus, vadovaujantis laidavimo sutartimi, jei bankas kreditorius
-gijo teis? reikalauti, kad bankas laiduotojas -vykdyt prievol?, t. y. nuo tada, kai
skolininkas negr/3ina paskolos ir pal#kan sutartyje numatytais terminais.
Gav%jas kartu su inkasiniu pavedimu turi pateikti Civilinio proceso
kodekse nurodyt/ vykdom/j- dokument/. Mok%tojo bankas inkasin- pavedim/
priima ir tada, kai mok%tojo s/skaitoje n%ra l%5. Mok%jimai atliekami pagal
inkasini pavedim pateikimo laik/, jeigu -statymas nenumato kitaip.

6.2.3. AKREDI TYVAI (AKREDI TYV$ DOKUMENTAI )

Akredityvas > tai pirk%jo pra5ymu i5leistas dokumentas, kuriuo bankas
-sipareigoja pardav%jui apmok%ti u3 i5sistas prekes, pastarajam pateikus bankui
akredityvo terminus ir s/lygas atitinkan1ius dokumentus. Visos mok%jimo
s/lygos nurodomos parei5kime akredityvui atidaryti. (i atsiskaitym forma
naudojama tarpmiestiniuose, tarptautiniuose atsiskaitymuose, taip pat kai
partneriai ma3ai pa3-sta vienas kit/.
Akredityvas atidaromas i5 savo -mon%s l%5 arba kredito ir skiriamas
atsiskaityti tik su vienu tiek%ju (pardav%ju). Atidaromo akredityvo suma
pervedama - tiek%jo bank/. Siekiant, kad akredityvas b#t atidarytas, mok%tojas
pateikia parei5kim/ (pra5ym/) bankui, kuriame b#tinai turi b#ti nurodyta:
1. Akredityvo galiojimo laikas;
2. Tiek%jo pavadinimas;
3. Tiek%jo banko pavadinimas ir kodas;
4. Tikslus dokument pavadinimas, pagal kuriuos bus mokama i5
akredityvo, dokument pateikimo i5siuntus prekes laikas ir -forminimo tvarka;
82
5. Preki (paslaug) pavadinimai ir j i5siuntimo (suteikimo) terminai;
6. Sutarties numeris ir data;
7. Akredityvo suma;
8. L%5 i5 akredityvo i5mok%jimo tvarka (su pirk%jo -galiotinio akceptu
ar be jo).
Parei5kimas akredityvui atidaryti pateikiamas 5 egzemplioriais. Pirm/j-
egzempliori pasira5o pirk%jas ir patvirtina j- savo antspaudu. Parei5kimo
pirmasis egzempliorius naudojamas kaip memorialinis orderis, antrasis ir
tre1iasis siun1iami tiek%jo bankui, ketvirtasis egzempliorius lieka mok%tojo
banke. Paskutinysis egzempliorius atiduodamas pirk%jui.
Akredityvo suma pervedama i5 pirk%jo s/skaitos - tiek%jo bank/.
Atidaryti akredityvai pirk%jo banke apskaitomi nebalansin%je s/skaitoje:
;I5sisti akredityvai<. I5 tiek%jo banko gauti asmenin%s s/skaitos ;Akredityvai<
-ra5ai, s/skait rejestrai ir pagal akredityvo s/lygas nurodyti dokumentai
-teikiami pirk%jui pasira5ytinai. Pasira5oma parei5kimo akredityvui atidaryti
ketvirtajame egzemplioriuje. Nepanaudota akredityvo suma gr/3inama - t/
pirk%jo s/skait/, i5 kurios buvo atidarytas akredityvas.
Tre1iasis akredityvo egzempliorius jo gavimo ar kit/ dien/ turi b#ti
-teiktas tiek%jui. I5 akredityvo mokama visa suma arba dalimis. Mok%ti i5
akredityvo grynaisiais pinigais neleid3iama. Tiek%jo bankas i5 akredityvo moka
pagal tiek%jo pateiktus nustatytos formos s/skait rejestrus prid%damas
transporto arba pri%mimo ir perdavimo dokumentus, kuriais patvirtinama apie
preki i5siuntim/ (perdavim/), ir kitus dokumentus. Esant neai5kioms
akredityvo s/lygoms, tiek%jo bankas d%l to privalo faksu paklausti pirk%jo bank/.
Kol bus gauti papildomi nurodymai, i5 akredityvo nemokama.
Jeigu akredityvo s/lygomis numatytas pirk%jo -galiotinio akceptas,
-galiotinis privalo pateikti tiek%jo bankui:
1. Pas/ arba j- pakei1iant- kit/ asmens dokument/;
2. Akredityv/ atidariusios -mon%s -galiojim/;
3. Savo para5o pavyzd-.
Tiek%jas savo bankui s/skait rejestrus pateikia 3 egzemplioriais.
Pirmasis naudojamas kaip memorialinis orderis l%5oms i5 s/skaitos
;Akredityvai< nura5yti ir -skaityti jas - tiek%jo s/skait/ ir lieka banke, antrasis >
su preki bei transporto ir kitais dokumentais ir asmenin%s s/skaitos
;Akredityvai< i5ra5u i5siun1iamas bankui emitentui, kad b#t -teikiamas
mok%tojui, tre1iasis, kaip s/skait rejestro pri%mimo patvirtinimas, atiduodamas
tiek%jui.
Tiek%jo banke akredityvas u3daromas:
1. Pasibaigus akredityvo galiojimo terminui;
2. Tiek%jui atsisakius toliau naudoti akredityv/;
3. Pirk%jui per savo bank/ at5aukus vis/ arba dal- akredityvo sumos.
Prie5 akredityvo u3darym/ tiek%jo bankas visais atvejais prane5a pirk%jo
bankui. Tiek%jo bankas privalo r#pintis, kad akredityvas b#t laiku u3darytas.
Akredityve nurodyta u3darymo data yra paskutin% mok%jim i5 jo diena.
Nepanaudota akredityvo suma u3darymo dien/ pagal memorialin- order-
83
nura5oma i5 asmenin%s s/skaitos ;Akredityvai< ir pervedama - pirk%jo bank/,
kad b#t -skaityta - pirk%jo s/skait/, pagal kuri/ buvo atidarytas akredityvas.
Akredityvas yra savaranki5kas sandoris, tvarkomas nepriklausomai nuo
preki pirkimo ir pardavimo sutarties, ta1iau joje turi b#ti numatyta atsiskaitymo
pagal akredityv/ s/lyga. Akredityvai yra vadinami dokumentiniais akredityvais,
nes akredityvo gav%jas turi pateikti dokumentus, patvirtinan1ius, kad jis pareng%
ir pateik% pirk%jui jo pra5omus dokumentus, pagal kuriuos jis gali gauti prekes
pastarojo 5alyje. Tie dokumentai yra: komercinis invoisas, muitin%s ar konsulo
invoisas, konosamentas ar kitas sutartas transporto dokumentas. Atsi 3velgiant -
preki pob#d-, prekybos s/lygas, gali b#ti pateikiami: preki draudimo
sertifikatas (polisas), pakavimo s/ra5as, preki kilm%s pa3ym%jimas
(sertifikatas), analiz%s sertifikatas bei kiti dokumentai.
Dokumentinis akredityvas > saugiausia ir patikimiausia tarptautini
atsiskaitym forma, naudojama tarp eksportuotoj ir importuotoj (fizini ir
juridini asmen). Akredityvas puikiai tinka abiem interesantams, kai
pardav%jas nepasitiki pirk%ju, kad 5is jam sumok%s, o pirk%jas nepasitiki
pardav%ju, kad pastarasis i5sis prekes. (iais atvejais geriausia atsiskaityti pagal
akredityv/. Pirk%jo pra5ymu bankas emitentas -sipareigoja mok%ti akredityvo
gav%jui, kai 5is i5siunt?s prekes, pateikia preki i5siuntimo dokumentus bankui.
Dokumentai turi grie3tai atitikti akredityvo reikalavimus.
Akredityv% r8'ys:
At5aukiamas akredityvas yra: bankas emitentas parei5k%jo pra5ymu gali
pakeisti arba at5aukti akredityv/ be i5ankstinio prane5imo.
Neat5aukiamas akredityvas: bankas emitentas pirk%jo pra5ymu gali
pakeisti ar at5aukti akredityv/ tik prane5?s apie tai akredityvo gav%jui ir gav?s jo
sutikim/.
Patvirtintas neat5aukiamas akredityvas: gav%jui -sipareigoja apmok%ti
du nepriklausomi bankai > bankas emitentas ir tvirtinantis bankas (bankas
korespondentas).
Nepatvirtintas akredityvas: bankas emitentas -sipareigoja pats arba
-pareigoja kit/ bank/ mok%ti ar priimti mok%ti pardav%jo pateiktus preki
i5siuntimo dokumentus.
Pagal apmok%jimo r#5- akredityvai skirstomi:
+ mokamus pagal juos ;i5 karto<, tai yra bankas mok%tojas, gav?s preki
i5siuntimo dokumentus, moka pagal juos ne v%liau kaip per 7 banko darbo
dienas.
;Atid%t apmok%jim<, tai yra bankas mok%tojas moka pagal juos po
tam tikro dien skai1iaus. (itaip pirk%jas turi laiko patikrinti preki kiek-,
kokyb? ir pana5iai.
Mokamus akceptuojant vekselius, gav%jo i5ra5ytus tvirtinan1iam bankui
ar kitam bankui.
Mokamus realizuojant, tai yra realizuojantis bankas apmoka vekselius ir
preki i5siuntimo dokumentus, gav?s mok%jim/, ta1iau i5skyrus tuos atvejus, kai
realizuojantis bankas sutinka mok%ti pagal dokumentus, negav?s mok%jimo i5
banko i5leid%jo, arba pats tvirtina akredityv/.
84
Dokumentinio akredityvo panaudojimas
Pirk%jui ir pardav%jui pasira5ius kontrakt/, kuriame tarpusavio
atsiskaitymo forma numatytas akredityvas, pirk%jas pra5o savo bank/ i5leisti
akredityv/. Pra5ymo formoje jis turi tinkamai nustatyti akredityvo s/lygas, tai
yra pateikti bankui 5iuos duomenis:
At5aukiamas ar neat5aukiamas akredityvas;
Patvirtintas banko korespondento ar nepatvirtintas;
Transferinis (pervedamasis) ar paprastas akredityvas;
Visas ir tikslus akredityvo gav%jo pavadinimas ir adresas;
Visa akredityvo suma ir valiutos r#5is;
Trumpas preki apra5ymas, nurodant vieneto kain/ ir kiek-;
Preki i5siuntimo ar pri%mimo perve3ti vieta (remiantis INCOTERMS
1990);
Tranzitas leid3iamas ar draud3iamas;
Preki perve3imo i5laidas moka pirk%jas ar pardav%jas;
V%liausia preki i5siuntimo data;
V%liausia dokument pateikimo bankui data;
Akredityvo galiojimo laikas ir vieta;
Banko i5laidas apmoka pirk%jas ar pardav%jas.
Da3niausiai naudojami dokumentai yra 5ie:
Perve3imo dokumentai (j#ros,oro, gele3inkelio konosamentas;
perve3%jo kvitas, perve3imo dokumentas ir kita);
Draudimo dokumentai (draudimo polisas ir sertifikatas);
Prekiniai dokumentai (komercin% s/skaita, s/skaita > fakt#ra,
-pakavimo lapas, kiekio sertifikatas ir kita);
Finansiniai dokumentai: solo (paprastieji) ir tratos (-sakomieji)
vekseliai).
Akredityvo teikiami privalumai:
Pirk,jui:
Garantuojamas mokumas;
Pardav%jui nebus sumok%ta tol, kol 5is ne-vykdys savo -sipareigojim
pirk%jui;
Galimyb% gauti paskol/ i5leid3iant akredityv/.
Pardav,jui:
Mok%jimas garantuojamas neatsi3velgiant - pirk%j/, tik su ta s/lyga, kad
pardav%jas -vykdys visus akredityvo reikalavimus;
Banko i5leistas akredityvas garantuoja, kad nebus sutrikdytas
mok%jimas;
Esant i5skirstytiems tiekimams naudojant pervedam/j- akredityv/ bus
lengviau atsiskaityti su tiek%jais (pervedamasis/transferinis akredityvas yra tada,
kai akredityvo gav%jas turi teis? akredityv/ vis/ arba dalimis pervesti antram
gav%jui).
85


























6.2 pav. Akredityvo atidarymo schema

Akredityvo atidarymo schemos smulkesnis paai5kinimas
1 > pardav%jas ir pirk%jas sudaro sutart-, kurioje numato atsiskaitym/
pagal akredityv/.
2 > pirk%jas pra5o savo bank/ i5leisti akredityv/. Parei5kime akredityvui
atidaryti yra nurodomos akredityvo s/lygos, galiojimo laikas ir dokumentai,
pagal kuriuos turi b#ti sumok%ta.
3 > bankas emitentas i5leid3ia akredityv/ ir l%5os deponuojamos
pardav%jo banke.
4 > pardav%jo bankas informuoja pardav%j/ apie akredityvo atidarym/ ir
jo s/lygas, bet ne-sipareigoja mok%ti pardav%jui.
5 > pardav%jas patikrina akredityvo s/lygas ir i5siun1ia prekes pirk%jui
(jei akredityvo s/lygos sutampa su sutarties s/lygomis).
6 > pardav%jas pristato prane5an1iam bankui reikiamus dokumentus.
7 > pardav%jo bankas sumoka pardav%jui pagal akredityv/, jeigu
dokumentai atitinka akredityvo s/lygas, jei ne, tai prane5antis bankas gali
papra5yti pirk%jo banko -galiojimo akceptuoti neatitikimus arba tartis d%l
tolesni veiksm. Po tam tikro laiko prane5antis bankas akceptuoja da3niausiai
PARDAVDJO
BANKAS
7
Mok%jimas
pardav%jui
4
Akredityvo
prane5imas
PIRKDJO BANKAS
8
Dokument
-teikimas
3
Akredityvo
i5leidimas
2.
Parei5kimas
akredityvui
9.
Dokument
-teikimas
6
Dokument
pateikimas

PIRKDJAS

PARDAVDJAS
1 Pardavimo
sutartis
10
Prek%s
pirk%jui
5 Preki
i5siuntimas
86
pirk%jo banko vardu i5ra5yt/ pardav%jo -sakytin- veksel- arba sutinka mok%ti be
vekselio.
8 > pardav%jo bankas perduoda dokumentus pirk%jo bankui.
9 > pirk%jo bankas patikrina dokumentus ir atlygina bankui, tad bankas
-teikia dokumentus pirk%jui.
10 > pirk%jas gauna dokumentuose nurodytas prekes.

6.2.4. 6EKI AI

Tarptautiniuose atsiskaitymuose gali b#ti naudojami atsiskaitymai
pervedimu arba pagal 1ek-. Pervedim/ galima atlikti lai5ku, faksu arba
S.W.I.F.T. > u, t. y. ne dokumentin% distancin% duomen pervedimo sistema,
-kurta 1977 m. Briuselyje. +ra5yta - kompiuter- informacija pasiekia bet kur-,
prisijungus- prie 5ios sistemos respondent/, bet kurioje 5alyje. Speciali program
sistema suteikia galimyb? naudoti daugyb? kod ir slapta3od3i, slepian1i
informacij/ apie siunt%jus, gav%jus, s/skait numerius bei siun1iamas pinig
sumas. (i informacija tampa ai5ki tik galutiniame persiuntimo punkte. Ypa1
svarbus privalumas > kompiuteris nepriima klaidingai -ra5ytos informacijos.
S.W.I.F.To dokument patikimumas sudaro s/lygas atlikti bank operacijas,
nelaukiant lydin1ij dokument original. Tai pats moderniausias, saugiausias
ir grei1iausias atsiskaitym b#das.
Atsiskaitymai 1ekiais gali b#ti atliekami naudojant banko orderi 1ek-
arba kliento 1ek-. Banko orderi 1ekiai i5ra5omi:
1. Kai to reikalauja klientai;
2. Kai bankas neturi kit galimybi atsiskaityti su kokia nors 5alimi;
3. Kai pinig gav%jo 5alyje 1ekiai yra priimtina atsiskaitymo forma;
4. Kai ne3inomas gav%jo bankas ir pan.
7eki apyvarta reguliuojama pagal 1eki teis?, kurios pagrindinis
dokumentas yra 1930 m. 9enevos konvencija. Atsiskaitym/ pagal 1ekius
Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 1eki -statymas, priimtas 1999
m. kovo m%n. 16 dien/.
6ekis yra bes/lygi5kas kliento -sakymas bankui apmok%ti j- pateikusiam
asmeniui nurodyt/ sum/ i5 banke esan1ios 1ekio dav%jo s/skaitos. Paprastai
1ekiai i5duodami, kai bankas gali kredituoti 1ek- i5duodant- klient/. 7ekis
apmokamas j- pateikus. Pagal 9enevos konvencij/ 1ekio pateikimo mok%ti
terminas 5alies viduje nustatytas 8 dienos, o esant tarptautiniams atsiskaitymams
> nuo 20 iki 70 dien, tai priklauso nuo atstumo tarp 5ali. 7ekis, kai mokama
kitoje 5alyje, negu jis yra i5duotas, turi b#ti pateiktas apmokti per 20 dien, jei jo
i5ra5ymo ir mok%jimo vieta yra toje pa1ioje pasaulio dalyje, ir per 70 dien > jei
yra skirtingose pasaulio dalyse. Ta1iau 1ekiai gali b#ti i5duoti bet kurioje
Europos valstyb%je ir pagal juos turi b#ti mokama bet kurioje Vidur3iemio
paj#rio valstyb%je, arba atvirk51iai, laikomi i5duoti ir pagal juos turi b#ti
mokama toje pat pasaulio dalyje.

87
7ekis yra vertybinis popierius, kuriame turi b#ti:
1. 9odis ;1ekis< dokumento tekste ta kalba, kuria jis i5ra5ytas;
2. Bes/lygi5kas pavedimas sumok%ti nurodyt/ sum/;
3. +ra5ytas mok%tojas (banko pavadinimas);
4. Mok%jimo vieta;
5. 7ekio i5ra5ymo vieta ir data (m%nuo ra5omas 3od3iu);
6. 7ekio dav%jo para5as;
7. Pinig gav%jo pavadinimas.
7ekis gali b#ti i5ra5omas tiktai jo dav%jo bankui. 7ekis gali b#ti
i5ra5ytas mok%ti:
konkre1iam asmeniui su -sakmia pastaba ;-sakymu< arba be 5ios
pastabos;
konkre1iam asmeniui su pastaba ;ne -sakymu< arba su tolygia
pastaba;
jo pateik%jui.
1. Pirmuoju atveju 1ekis gali b#ti perduodamas indosamentu
(indosavimas > perdavimas). Indosamentu perduodamos visos 1ekio teis%s.
Indosantai gali 1ek- perduoti toliau. Indosuojamo 1ekio tur%tojas laikomas
teis%tu 1ekio savininku. Indosamentas turi b#ti -ra5ytas 1ekyje arba jo t/soje
(prid%tame prie 1ekio lape). Jis turi b#ti indosanto pasira5ytas. Indosamentas
mok%tojui turi tik kvito gali/. Indosamente pinig gav%jas gali b#ti nepara5ytas
arba gali b#ti tik indosanto para5as (indosamento blanke). Jeigu indosamentas
yra pagal blankus, laikytojas gali:
1.1. U3pildyti j- savo ar kurio nors kito asmens vardu;
1.2 Perduoti 1ek- toliau pagal blank/ indosamentu arba kitam
konkre1iam asmeniui;
1.3 Perduoti 1ek- tre1iajam asmeniui, neu3pild?s indosamento blanko ir
1ekio neindosuodamas.
Indosantas atsako u3 1ekio mok%jim/
2. Antruoju atveju 1ekis gali b#ti indosuotas laikantis -prastinio
perdavimo -forminimo taisykli.
7ekio apmok%jimas gali b#ti u3tikrinamas laidavimu (avalis). Jis
-forminamas tre1iojo asmens. Laidavimas -ra5omas 1ekyje arba jo t/soje ir
pasira5omas. Asmuo, pasira5?s 1ekio pirmoje pus%je, laikomas laiduotoju, jeigu
jis n%ra 1ekio dav%jas. Jeigu nenurodyta u3 k/ laiduojama, tai laikoma, kad
laiduojama u3 dav%j/.
Kiekvienas 1ekis sieja 3 asmen sand%r-: banko, gav%jo ir mok%tojo.
Lietuvos bankuose naudojami 1eki blankai tik su -spaustais spaustuv%je
numeriais. Kiekviename 1ekyje yra informacija apie mok%toj/ > jo adresas,
pavadinimas, kartais telefonas. 7ekio blankas susideda i5 dviej dali >
5aknel%s, kurioje lieka informacija, ir 1ekio palikto banke. 7ekio 5aknel%
u3pildoma pirmiausia, dar prie5 tai, kai 1ekio dalis, skirta bankui, atpl%5iama ir
paliekama. Visi 1ekiai pildomi ranka ra5alu arba 5ratinuku.
7ekius i5ra5o j dav%jai specialiuose blankuose, kuri knygeles gauna
savo bankuose. 7ekio blanko antroje pus%je neturi b#ti atspausdintas joks
88
tekstas. Visuose 1ekiuose turi b#ti -ra5yti 1ekio dav%jo pavadinimas, adresas ir
s/skaitos, i5 kurios bus apmokami 1ekiai, numeris. I5ra5ydamas 1ek-, dav%jas
u3pildo ir jo 5aknel?, esan1i/ knygel%je. (aknel%je -ra5oma kam ir kada i5duotas
1ekis, jo suma bei pasira5o 1ek- gav?s asmuo.
Visi apmok%ti 1ekiai -mon%je turi b#ti patikrinti. Gavus banko
ataskaitas, 5is darbas atliekamas tokia tvarka:
1. Patikrinama, ar banke i5mok%tos sumos atitinka 1ekyje i5ra5ytas
sumas;
2. 7ekiai sur#5iuojami pagal numerius;
3. Nustatomi 1ekiai, kurie sura5yti, bet pagal juos dar nemok%ta;
4. Nustatomos pagal tuos 1ekius nemok%jimo prie3astys, negaliojantys
pa3ymimi u3ra5u ;sugadinta< ir paliekami saugoti;
5. 7eki numeriai patikrinami pagal banko ataskaitoje pa3ym%tus
numerius.
(iuo metu yra naudojami tokie 1ekiai:
1. Paprastasis skiriamasis 1ekis;
2. Specialusis skiriamasis 1ekis;
3. Atsiskaitomasis 1ekis.
Pagal 1ek- apmokama j- pateikus. Jeigu 1ekis pateikiamas mok%ti prie5
t/ dien/, kuri nurodyta kaip i5davimo diena, tai pagal j- yra mokama pateikimo
dien/. Lietuvos bankai priima 1ekius, kuri i5ra5ymo terminas ne v%lesnis kaip 8
dienos. + nurodyt/ laik/ -skai1iuojama 1ekio i5davimo diena.
Kai 1ekis yra i5ra5ytas mok%ti pinigais, kurie nenaudojami mok%jimo
vietov%je, jo sum/ galima sumok%ti tos 5alies pinigais pagal tos dienos kurs/.
Jeigu pateiktas 1ekis i5 karto nebuvo apmok%tas, savininkas savo nuo3i#ra gali
reikalauti, kad 1ekio suma b#t i5mok%ta 5alies pinigais pagal pateikimo ar
mok%jimo dienos kurs/.
7ekio dav%jas, taip pat jo laikytojas gali u3drausti 1ekio sum/ i5mok%ti
grynais pinigais, -ra5ydamas pirmoje 1ekio pus%je -stri3ai 3od- ;atsiskaitomasis<
arba analogi5k/ posak-. Tokio 1ekio suma nura5oma i5 mok%tojo s/skaitos ir
-ra5oma - 1ekio pateik%jo s/skait/. Toks atsiskaitymas prilygsta 1ekio
apmok%jimui. 7ekio laikytojas gali reik5ti pretenzijas indosantams, dav%jui,
laiduotojui, jeigu laiku pateiktas 1ekis nebuvo apmok%tas ir jeigu atsisakymas
mok%ti yra paliudytas oficialiu aktu (protestu) arba mok%tojo parei5kimu. Apie
tai, kad pagal 1ek- nesumok%ta, laikytojas turi prane5ti savo indosantui ir dav%jui
per 4 darbo dienas po protesto arba kitokio paliudijimo dienos. Kiekvienas
perdav%jas (indosantas), gav?s 3ini/, per 2 darbo dienas, turi apie tai prane5ti
savajam perdav%jui. Taip daroma, kol bus prane5ta dav%jui. 7ekio laikytojas,
pareik5damas ie5kin-, gali reikalauti sumok%ti:
1. Nesumok%t/ 1ekio sum/;
2. 6 % pal#kanas, skai1iuojamas nuo 1ekio pateikimo dienos;
3. Protest, prane5imo siuntimo bei kitas i5laidas;
4. Vien/ tre1dal- 1ekio sumos komisinius.
Dabartiniu metu da3nai naudojami kelioniniai 1ekiai. (io atsiskaitymo
prad3ia atsirado dar XVIII am3iuje Jungtin%se Valstijose, o XIX am3iaus
89
pabaigoje jie jau buvo nuolat i5leid3iami. Kelionini 1eki leid%jai i5platina juos
per pasaulio bankus ir kelioni agent#ras, pardavin%jan1ias 1ekius klientams.
Tuo metu leid%jas tvarko i5sami/ apskait/ apie 1eki kiek- kiekvienoje juos
parduodan1ioje institucijoje ir esant reikalui nuolat papildo j kiek-, o bankai ir
agent#ros pateikia leid%jui informacij/ apie kiekvieno 1ekio pirk%j/. Klientui
banke i5keitus 1ek- - pinigus, 1ekis siun1iamas leid%jui. Leid%jas sumoka pinigus
bankui, kuriame 1ekis buvo deponuotas ir kartu fiksuoja apskaitoje, kad 5itas
kelioninis 1ekis jau apmok%tas. Jie tapo populiar#s d%l savo patogumo ir
saugumo, kadangi juos i5leid3ian1ios institucijos yra -sipareigojusios i5mok%ti
nurodyt/ sum/ kiekvienam 1ekio pateik%jui, arba gr/3inti pinigus pirk%jui, jeigu
1ekis buvo pamestas ar pavogtas. Lietuvos bankuose labiausiai perkami
kelioniniai 1ekiai u3 JAV dolerius ir Vokietijos markes.























6.3 pav.Atsiskaitym 1ekiais schema


6.2.5 VEKSELI AI

Vekseliai prekyboje naudojami jau kelet/ 5imtme1i, ma3daug nuo
XVII am3iaus. Vekseli apyvarta reguliuojama pagal vekseli teis?, kurios
pagrindinis dokumentas yra 1930 m. 9enevos konvencija ir 1962 m. Vieningos
Prekybos Kodeksas. Vekselis > ypatingas skolos -sipareigojimas, kuris apima

Tiek%jas
Tiek%jo bankas
(7) Pinigai -ra5omi -
tiek%jo s/skait/
(8) Dokumentai
l%5oms nura5yti
Pirk%jo bankas
(2) L%5os s/skaitoje
(9) I5 pirk%jo l%5
nura5oma 1ekio
suma
(1) Pra5ymas
i5duoti 1eki
knygel?

Pirk%jas
(4) Prek#s
(5) 7ekio
i5ra5ymas
(6) Atiduoda
1ek-
(3) 7eki
knygel%s
i5davimas
90
kelias funkcijas: skolos inkasavimo, apyvartos ir mok%jimo priemon%s.
Atsiskaitym/ vekseliais reglamentuoja Lietuvos Respublikos vekseli -statymas,
priimtas 1999 m. rugs%jo m%nesio 13 dien/.
Vekselis yra vertybinis popierius. Tai dokumentas, pagal kur- i5ra5antis
j- asmuo bes/lygi5kai -sipareigoja (pasi3ada) tiesiogiai ar netiesiogiai sumok%ti
tam tikr/ sum/ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda
kitam. Vekseliai b#na dviej r#5i:
1. Solo (paprastieji);
2. Trata (-sakomieji).
Solo vekselis > tai vekselio dav%jo pasi3ad%jimas dokumente nurodytu
laiku ir vietoje sumok%ti tam tikr/ sum/ vekselio tur%tojui.
Trata > tai vekselio dav%jo (trasanto) pavedimas mok%tojui (trasantui)
nurodytu laiku sumok%ti tam tikr/ pinig sum/ vekselio gav%jui (remitentui).
Kiekvienas vekselis gali b#ti perduotas indosamentu, laiduojamas
;avalist< (laiduotoj). Jei vekselis i5perkamas anks1iau nurodyto laiko, tuomet
jo savininkas gali gauti nuolaid/, vadinam/ diskontu. Lietuvos bankai pasilieka
teis? atsisakyti diskontuoti vekselius be jokio komentaro.
+sakomajame vekselyje turi b#ti:
1. 9odis ;vekselis< dokumento tekste ta kalba, kuria jis i5ra5ytas;
2. Bes/lygi5kas pavedimas sumok%ti nurodyt/ sum/;
3. Mok%tojo pavedimas;
4. Mok%jimo terminas;
5. Mok%jimo vieta;
6. Nurodymas, kam arba kieno -sakymu turi b#ti sumok%ta;
7. Vekselio i5ra5ymo vieta ir data;
8. Vekselio dav%jo para5as.
Jeigu vekselio suma, -ra5yta 3od3iais ir skaitmenimis, nesutampa,
galioja 3od3iais i5ra5yta suma.
Vekselis gali b#ti i5ra5ytas mok%ti:
1. J- pateikus: vekselis turi b#ti pateiktas per 1 m. nuo jo i5ra5ymo
datos.Vekselio dav%jas gali 5- laik/ sutrumpinti arba pailginti. (iuos terminus
indosantai gali sutrumpinti.
2. Per tam tikr/ laik/ po pateikimo: mok%jimo terminas nustatomas
pagal vekselio akcepto arba protesto dat/. Jeigu protesto n%ra, be datos akceptas
laikomas b#ti pareik5tu paskutini/j/ akceptui skirt/ dien/.
3. Per tam tikr/ laik/ nuo i5ra5ymo dienos: jeigu nurodyta m%nesio
prad3ia, vidurys arba pabaiga, vadinasi, tai yra pirm/j/, penkiolikt/j/ arba
paskutini/j/ m%nesio dien/.
4. Nustatyt/ dien/.
Veksel-, kur- reikia apmok%ti nustatyt/ dien/ arba per tam tikr/ laik/ po
jo i5ra5ymo arba pateikimo, vekselio savininkas privalo pateikti mok%jimo dien/
arba vien/ i5 tolesni dviej dien.
Jei vekselyje nenurodytas pateikimo terminas, tuomet jis turi b#ti
apmok%tas j- pateikus. Jei vekselyje nenurodyta pagal j- mok%jimo vieta, tuomet
91
jo mok%jimo vieta laikoma jo i5ra5ymo vieta. Jei vekselyje nenurodyta jo
i5ra5ymo vieta, tuomet jo mok%jimo vieta laikoma mok%tojo vieta.
Vekseliai pildomi ranka ra5alu ar 5ratinuku, I5ra5omas tik vienas
egzempliorius, o jei reikia tuomet padaromos kopijos, ant kuri b#tinai turi b#ti
-ra5as ;kopija<. Vekselio originalas gr/3inamas tada, kai sumokama. Prie
vekselio nepridedami jokie papildomi dokumentai (s/skaitos > fakt#ros,
va3tara51iai ir pan.), kai jis pateikiamas apmok%ti. Jie paprastai perduodami
asmeni5kai.
Visi, i5ra5?, akceptav?, indosav? arba laidav? veksel-, jo savininkui
atsako solidariai. Ie5kinys, pareik5tas vienam i5 -sipareigojusij, netrukdo
ie5koti i5 kit, net jeigu jie -sipareigojo v%liau u3 t/, kuriam ie5kinys jau
pateiktas.
Vekselio savininkas, pareik5damas ie5kin-, gali reikalauti sumok%ti:
1. Sum/ su pal#kanomis, jeigu jos bus numatytos;
2. 6% pal#kanas, skai1iuojamas nuo mok%jimo termino;
3. Protesto i5laidas, prane5im siuntimo bei kitas i5laidas;
4. 3% vekselio sumos delspinigius, skai1iuojamus nuo mok%jimo
termino. Jeigu reikalaujama mok%ti prie5 termin/, i5 vekselio sumos atimama
diskonto suma. Ji skai1iuojama atsi3velgiant - laik/, likus- iki vekselio
mok%jimo, ir diskonto pal#kan norm/, kuri galioja t/ dien/ vekselio savininko
vietov%je.
Vekseli% ataskaita
Asmuo, turintis veksel-, gali laisvai perduoti j- kitam asmeniui. Bet
vekselio laikytojas negali i5 skolininko reikalauti, kad vekselio suma b#t prie5
laik/ apmok%ta. Laukti, kol vekselis bus apmok%tas, pvz, prekyboje, reik5t
daryti sau nuostol-. Tod%l -staiga (-mon%) sutinka atsisakyti nuo sumos dalies,
kad tik gaut prie5 laik/ gyvus pinigus ir jais verstsi. Vekselio tur%tojas turi
teis? parduoti veksel- prie5 laik/ kitam asmeniui arba bankui ir gauti pinigus.
Perduodant veksel-, kurio apmok%jimo laikas pasibaig?s, paprastai yra
atimama tam tikra pal#kan dalis nuo vekselio sumos, i5vesta i5 metinio
procento, o likusi suma mokama pardav%jui.
Suma, kuri i5mokama u3 veksel- prie5 laik/, vadinasi gyvoji (grynoji)
vekselio kaina. Skirtumas tarp vekselio valiutos sumos ir jo gyvosios kainos
vadinasi vekselio ataskaita. Kitaip sakant, gavimas prie5 vekselio laik/
atitinkamos sumos, sumokant prie5 tai procent procentus, vadinasi ataskaita
arba diskontas. Norint gauti gyv/j/ vekselio kain/, reikia veksel- i5skai1iuoti
arba diskontuoti. Vadinasi, ataskaita yra nuolaida, duodama u3 pinig sumos
sumok%jim/ iki apmok%jimo laiko.
Vadinasi, atskai1iuoti veksel- i5 6 % , tai yra atmesti nuo vekselio
sumos po 6 Lt. nuo kiekvieno 100 Lt., jei veksel- norima apmok%ti 1 m. prie5
paskirt/j- laik/. Ataskaita > tai vekselio sumos pal#kanos tam laikui, kuris
palieka iki apmok%jimo laiko.
Pavyzdys: 5742,60 Lt veksel- reikia i5skai1iuoti bir3elio 9 d. i5 4 1/2%;
vekselis i5duotas baland3io 27 dien/ trims m%nesiams.
92
1. Nustatysim vekselio laik/, t. y. t/ m%nes- ir dien/, kada jis turi b#ti
apmok%tas:
27/4+3=27/7. Apmok%jimo laikas bus liepos 27 dien/.
2. Dabar nustatysime dien skai1i, arba per kur- laik/ reikia veksel-
i5skai1iuoti. Reikia i5 nustatyto vekselio laiko atimti ataskaitos dien/:
27/7 > 9/6=18/1 arba 48 dienos.
3. Apskai1iuosime ataskait/ arba pal#kanas:
5742,6x48/100x80=34,46 Lt
Pal#kanos u3 80 dien 57,426 Lt
Pal#kanos u3 40 dien 28,713 Lt
Pal#kanos u3 8 dienas (5 x ma3iau) 5,742 Lt
Pal#kanos u3 48 dienas 34,455 Lt arba 34,46 Lt
4. Vadinasi, vekselio valiuta 5742,60 Lt
Ataskaita u3 48 dienas 34,46 Lt
Gyvoji vekselio kaina 5708,14 Lt
Pavyzdys: 2400 Lt veksel- reikia atskaityti i5 8% per 3 m%nesius prie5
termin/ (laik/).
1. Nustatysime pagal komercin? skai1iuot? procent trupmen/ >
8x3/12=2%.
2. Ataskaita 1% 24 Lt
2% 48 Lt
3. Gyvoji vekselio kaina 2400 . 48 =2352 Lt
Vekseli ataskaita da3niausiai ver1iasi komerciniai bankai. Bankas,
priimdamas veksel- ataskaitai, esti labai atsargus ir stebi, ar vekselio dav%ju
galima pasitik%ti, ar vekselis bus laiku apmok%tas. Asmuo, pristatydamas veksel-
ataskaitai, pasira5o antrojoje vekselio pus%je 5itaip pasi3ad%damas apmok%ti
veksel- pats, jei vekselio dav%jas laiku neapmok%s.
93








































6.4 pav. +sakomojo vekselio jud%jimas
VEKSELIO
DAVDJAS
(TRASANTAS)

(2) Tratos
pateikimas
akceptuoti

MOKDTOJAS
(TRASATAS >
AKCEPTUOTOJAS)

VEKSELIO GAVDJAS
(4) Trata su perda-
vimo +ra(u

VEKSELIO SAVININKAS
(5) Trata su
perdavimo +ra(u -
indosementu

NOTARAS

PASKUTINYSIS VEKSELIO
SAVININKAS
(9) Nota-
ras u4pro-
testuoja
veksel+
(8) Vekselio
atidavimas
protestavimui
(10) Ie(kinio i(k#limas d#l
apmok#jimo i(ie(kojimo pagal
veksel+
(6) Tratos
pateikimas
apmok#jimui
(7) Atsisaky-
mas mok#ti
(3) Akceptuo-
tas +sakomasis
vekselis
(1).sakoma-
sis vekselis
94

6.2.6 DEBETO PAVEDI MAS

Debeto pavedimas > gav%jo parengtas ir pasira5ytas popierinis arba
elektroninis dokumentas, kuriame yra mok%jimo nurodymo rekvizitai. Tai
atsiskaitymo priemon%, kuri/ parengti gali l%5 gav%jas, tur%damas mok%tojo
sutikim/ atsiskaityti debeto pavedimu. Debeto pavedimu galima atsiskaityti u3
prekes, paslaugas, superkam/ ir perdirbt/ 3em%s #kio produkcij/, kitus verslo ar
prekybos sandorius. Debeto pavedimus apmok%ti u3 parduot/ 3em%s #kio
produkcij/ i5 prekybos -moni, kooperatini bendrovi nari bei kitais atvejais
bankas priima, jei kliento s/skaitoje bus pakankamas l%5 likutis ir -mon% tur%s
ra5ti5k/ vienkartin- arba daugkartin- jo sutikim/ apmok%ti 5iuos dokumentus.
Debeto pavedimas turi b#ti su 5iais rekvizitais:
Dokumento pavadinimas ;debeto pavedimas<
I5ra5ymo data (m%nuo ra5omas 3od3iu);
Mok%tojo pavadinimas, kuris atitikt pavadinim/ -mon%s registracijos
pa3ym%jime;
Mok%tojo banko s/skaitos numeris, banko pavadinimas ir kodas;
L%5 gav%jo pavadinimas;
Gav%jo banko s/skaitos numeris, banko pavadinimas ir kodas;
Suma skaitmenimis ir 3od3iais;
Mok%jimo paskirtis.
@kio subjektai debeto pavedimus spausdina, o individualios -mon%s ir
gyventojai juos gali pildyti ranka did3iosiomis raid%mis. Debeto pavedim/ reikia
parengti trim egzemplioriais, jei l%5 gav%jo ir mok%tojo s/skaitos yra viename
banko filiale, ir keturiais egzemplioriais, jei mok%tojo s/skaita yra kitame
banke. @kio subjektai, pareng? debeto pavedim/, pirm/j- jo egzempliori
patvirtina dviem para5ais ir antspaudu, o gyventojai tik pasira5o. Bankui
pateiktuose debeto pavedimuose negali b#ti joki taisym. Bankas, gav?s
mok%tojo sutikim/, reikalaujam/ sum/ nura5ys nuo jo s/skaitos ir perveda -
kliento s/skait/.

6.2.7. BANKO (DEBETO, KREDI TO) KORTEL

Banko kortel? i5leid3ia bankas. Debeto kortele atliekami tokie
mok%jimai, kurie nevir5ija s/skaitos liku1io. Kredito kortel% suteikia galimyb?
naudotis paskola mok%jimams atlikti. Korteli -sigijimo ir naudojimosi s/lygas
nustato bankai. Mok%jim/ inicijuoja mok%tojas, pateikdamas gav%jui kortel?,
pagal kuri/ sudaromas mok%jimo nurodymas. I5 kortel%s galima nustatyti jos
leid%j/, s/skait/, kortel%je u3fiksuotos sumos likut- ir j/ -sigijus- asmen-.


95
6.2.8. I @ ANKSTO APMOKTA BANKO KORTEL

I5 anksto apmok%t/ banko kortel? i5leid3ia bankas. (ios kortel%s
leid%jas suteikia teis? jos tur%tojui (mok%tojui) mok%ti bet kuriam gav%jui,
galin1iam priimti tokius mok%jimus, nevir5ijant 5ioje kortel%je u3fiksuotos ir
mok%tojo i5 anksto apmok%tos l%5 sumos. Mok%jim/ i5 anksto su apmok%ta
banko kortele inicijuoja mok%tojas, pateikdamas 5i/ kortel? gav%jui, kuris,
nura5?s mokam/ sum/ i5 5ios kortel%s, sudaro mok%jimo nurodym/ mok%tojo
bankui suma3inti 5io banko -sipareigojimus i5skai1iavus bendr/ gaut i5 -vairi
mok%toj l%5 sum/. I5 5ios kortel%s galima nustatyti jos leid%j/, s/skait/,
kortel%je u3fiksuotos sumos likut- ir j/ -sigijus- asmen-.

6.2.9. NE BANKO KORTEL

Ne banko kortel? i5leid3ia asmenys, u3siimantys komercine #kine
veikla. Ne banko kortel% skirta sumok%ti tik u3 j/ i5leidusi asmen parduotas
prekes arba suteiktas paslaugas. Mok%jimas ir atsiskaitymas ne pagal banko
kortel? vyksta tiesiogiai tarp gav%jo ir mok%tojo. Ne banko kortel%s yra debeto,
kredito ir i5 anksto apmok%tos. Kortel%je yra galimyb% identifikuoti jos leid%j/,
kortel%je u3fiksuotos sumos likut- ir j/ -sigijus- asmen-.

SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. Apib#dinkite pinig cirkuliacij/.
2. K/ vadiname pinig kiekiu?
3. I5vardykite grynj pinig mok%jimo dokumento b#tinus rekvizitus.
4. Kokia tvarka taisomi sugadinti dokumentai?
5. Koks -statymas reglamentuoja atsiskaitym tvark/ Lietuvoje?
6. I5vardykite atsiskaitym eil?.
7. I5vardykite atsiskaitym negrynais pinigais formas.
8. I5vardykite atsiskaitomj dokument b#tinus rekvizitus.
9. Kokiais b#dais gali b#ti apsaugotas -mon%s turtas ir pinigai?
10. Apib#dinkite mok%jimo pavedim/.
11. Apib#dinkite inkasin- pavedim/.
12. Kokie rekvizitai turi b#ti nurodyti akredityve?
13. Kokiais atvejais u3daromas akredityvas?
14. Kokios yra akredityv r#5ys?
15. Apib#dinkite dokumentin- akredityv/.
16. Kod%l pagal akredityv/ patogu atsiskaityti pirk%jui ir pardav%jui.
17. Apib#dinkite 1ek-.
18. I5vardykite b#tinus 1ekio rekvizitus.
19. Kuo gali b#ti u3tikrinamas 1ekio apmok%jimas?
20. Kokia tvarka tikrinami apmok%ti 1ekiai -mon%se?
21. Apib#dinkite veksel-.
96
22. I5vardykite vekseli r#5is ir jas apib#dinkite.
23. Kas turi b#ti nurodyta -sakomajame vekselyje?
24. Apib#dinkite vekseli ataskait/.
25. Kokiais atvejais taikomi debeto pavedimai?

97
7 TEMA. INVESTICIJ! VALDYMAS

7.1. I NVESTI CI J $ ESM. I NVESTAVI MO SBLYGOS LI ETUVOJ E.
PROJ EKT$ KLASI FI KAVI MAS

Ekonomikos augimas 5alyje yra -manomas dviem b&dais:
1. Didinant naudojam i5tekli kiek-;
2. Taikant mokslo ir technikos pasiekimus.
Nepriklausomai nuo to, kok- b#d/ pasirinksime, b#tina s/lyga, kad
ekonomika augt, tod%l reikia tam tikro dyd3io investicij Nuo 1997 met
investicija yra: ilgalaikio materialaus turto -sigijimas ir i5laidos nebaigtoms
statyboms. Investicija > tai finansinio kapitalo vienos formos pavertimas kita
tiek kapitalo savininko -mon%je, tiek svetur, siekiant gauti peln/. Tai kapitalo
+d#jimai naujam realiam kapitalui kurti.
I nvesticijos > tai l%5os ilgalaikiam materialiam turtui kurti, -sigyti arba
modernizuoti ir nekilnojamam turtui -sigyti, siekiant gauti peln/ ar l%5
socialin%ms reikm%ms.
I nvesticij% projektas > tai dokumentas, kuriame ekonomi5kai,
techni5kai ir socialiai pagrind3iami investavimo tikslai, -vertinama, kaip
investicij vert% gali gr-3ti, bei kiti efektyvumo rodikliai, numatomos projektui
-gyvendinti reikalingos l%5os bei finansavimo 5altiniai.
Projektas > tai yra i5 anksto parengta dokumentacija, pagal kuri/
galima sukurti, rekonstruoti ar patobulinti tam tikr/ projekt/. Projektas yra
lotyn kilm%s 3odis ir rei5kia ;mestas - priek-<.
U>sienio investicija > tai u3sienio investitoriaus piniginis, materialinis
ind%lis - tam tikros veiklos sritis Lietuvos Respublikoje, teisi - intelektualin? ar
pramonin? nuosavyb? perdavimas.
Investicijos - Lietuv/ patenka dviem pagrindiniais b#dais:
1. Per u3sienio investitorius, kuriant naujas bendras su u3sienio
kapitalu ar u3sienio kapitalo -mones;
2. Per kredit/ bei l%5 pavidalu i5 tarptautini r%mimo fond ar
Vakar bank.
Tarptautin,s investicijos > tai tarsi vienos 5alies santaup persiuntimas
kitos 5alies ekonomikai pl%toti, kuris b#t ne-manomas d%l pastarosios 5alies
sav l%5 tr#kumo. Pereinant - rinkos ekonomik/, investicij reikia kiekvienai
valstybei, tod%l valstyb% ir vaidina svarbiausi/ vaidmen- pl%todama investicijas.
Ji yra finansi5kai stipriausia investicinio proceso dalyv%. Valstyb% da3niausiai
investuoja - stambias 5akas, kurdama palankias s/lygas ma3esnei, priva1i
investuotoj veiklai. Valstyb% yra investicinio proceso iniciator%, t/ ji daro
leisdama atitinkamus teisinius aktus, kurie reguliuoja -d%jimus ir gina
investuotoj interesus.


98
Investicijos gali b#ti toki form:
1. Tiesioginis investavimas > 5iuo atveju pinigai yra persiun1iami tam
tikram konkre1iam pramon%s objektui kurti;
2. Netiesioginis investavimas > kai yra perkami vertybiniai popieriai,
kurie b#dami apyvartoje duoda peln/;
3. Humanitariniai tikslai > tai da3niausiai pelno nesiekiantis
investavimas, kur- vykdo vyriausyb%s.
Finans tvarkytojas -mon%je turi spr?sti trij tip problemas:
1. Kokias ilgalaikes investicijas daryti -monei?
2. Kaip gauti pinig 5ioms investicijoms?
3. Kokias trumpalaikes investicijas daryti?
Investuojant kartu su u3sienie1iais juos pirmiausia domina bendros
verslo s)lygos Lietuvoje:
1. Politin%s pad%ties stabilumas, demokratijos brandumas;
2. Derami teisiniai santykiai, veikiantys -statymai;
3. Palankios tarptautin%s s/lygos;
4. Vie5oji tvarka, socialin% aplinka;
5. Ekonomikos reform produktyvumas: numatomo lygio
privatizacija, mokes1i, licencij, kain, pinig reforma;
6. Investicijas tvarkan1i strukt#r rinka: bank, draudimo -staig
veikla, konsultavimo firm paslaugos;
7. Vietos verslinink nuovokumas, 3inios, patirtis, patikima
partneryst%, finansin% galia.
Ne visos 5ios s/lygos sukurtos Lietuvoje.
Daugiausia l%5 skiriama energetikai, valiutos stabilumui,
branduoliniam kurui atomin%ms elektrin%ms -sigyti, 3em%s #kio produkt
importui ir t.t.
Daugiausia paskol yra suteik? Tarptautinis valiutos fondas (TVF),
Pasaulio bankas( PB), Europos rekonstrukcijos ir pl%tros bankas (ERPB),
Europos S/jungos (ES) 5alys, keli Japonijos bankai ir pan. Paskol galiojimo
laikas> nuo 1 met iki neapibr%3to termino. Metin% pal#kan norm/ 2>15%.
I nvesticij% efektyvumas =gautas pelnas / investicij% suma.
Investicijos - Lietuvos Respublikos #k- yra b#tinos, nes #kio
restrukt#rizacija be svarbesni investicij yra ne-manoma.
2002 01 29 Finans ministerijos prane5ime spaudai pateikiami tokie
duomenys. Visa valstyb%s skola gruod- suma3%jo 204,8 mln. lit ir baigiantis
m%nesiui buvo 12903,4 mln. lit. Tiesioginiai valstyb%s -sipareigojimai
(prisiimti valstyb%s vardu) gruod3io 31 dien/ sudar% 10723,8 mln. lit, arba 83,1
proc. visos skolos, netiesioginiai valstyb%s -sipareigojimai (valstyb%s garantijos
d%l paskol) buvo 2179,6 mln. lit, arba 16,9 proc. visos skolos. Tiesiogin%
u3sienio skola (valstyb%s vardu pasiskolintos l%5os) per m%nes- suma3%jo 129,2
mln. lit ir gruod3iui baigiantis buvo 7795,6 mln. lit, arba 60,4 proc. visos
valstyb%s skolos. Gruod- valstyb% daugiau gr/3ino paskol - 121 mln. lit, nei
gavo pagal anks1iau pasira5ytas paskol sutartis - 30,5 mln. lit. Be to, skolos
likut- paveik% valiut kurs poky1iai, d%l kuri jis suma3%jo 38,7 mln. lit.
99
Tiesiogin% vidaus skola gruod- suma3%jo 88 mln. lit ir m%nesiui baigiantis
sudar% 2928,2 mln. lit, arba 22,7 proc. visos valstyb%s skolos. Netiesiogin%
u3sienio skola (i5duotos valstyb%s garantijos d%l paskol u3sienio valiuta) gruod-
suma3%jo 9,1 mln. lit ir buvo 2060,5 mln. lit, arba 16 proc. visos valstyb%s
skolos. Per m%nes- skolininkai gavo 26,4 mln. lit ir gr/3ino 31,5 mln. lit
u3sienio paskol su valstyb%s garantija. Netiesiogin% vidaus skola (i5duotos
valstyb%s garantijos d%l paskol litais) padid%jo 21,5 mln. lit ir m%nesio
pabaigoje buvo 119,1 mln. lit, arba 0,9 proc. visos skolos. Visa ilgalaik% skola
(-skaitant valstyb%s suteiktas garantijas) buvo 12099 mln. lit, arba 93,8 proc.
visos skolos; trumpalaik% skola > 804,4 mln. lit, arba 6,2 proc. visos skolos.
Visa u3sienio skola 5i met gruod3io 31 dien/ sudar% 9856,1 mln. lit, arba
76,4 proc. visos valstyb%s skolos. Lietuva buvo skolinga u3sienio valiuta:
tarptautin%ms pl%tros organizacijoms (Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos
ir pl%tros bankui, Europos bei (iaur%s investicij bankams ir kitoms
tarptautin%ms organizacijoms) > 2095,3 mln. lit, u3sienio 5ali valdymo
institucijoms > 743 mln. lit, Tarptautiniam valiutos fondui > 603,8 mln. lit,
kitiems kreditoriams (komerciniams bankams ir finans institucijoms) > 6414
mln. lit. Visa vidaus skola gruod3iui baigiantis sudar% 3047,3 mln. lit, arba
23,6 proc. visos valstyb%s skolos. Valstyb% buvo skolinga litais: komerciniams
bankams > 1990,9 mln. lit, finans institucijoms ir privatiems asmenims >
999,4 mln. lit, kitiems valstyb%s sektoriams > 57 mln. lit.
Tvarkant gamyb/ tenka naudoti didel- kiek- turto > pastat, -rengim, prietais,
o jie nusid%vi ir juos reikia nuolat atnaujinti (renovuoti).
Bet kuriam darbui atlikti i5 anksto reikia parengti techninius ir
ekonominius apskai1iavimus, tai yra parengti projektus.
Projektai yra klasifikuojami:
1. Gamyboje eksploatuojam priemoni atnaujinimas > tai i5laidos,
reikalingos pelningos produkcijos gamybai naudojamiems nusid%v%jusiems ar
sugedusiems -rengimams pakeisti;
2. Gamybos priemoni atnaujinimas ma3inant ka5tus > tai i5laidos
tinkamiems, bet pasenusiems -rengimams pakeisti;
3. Produkto gamybos arba rinkos i5pl%timas > tai i5laidos produkto
gamybos apim1iai didinti, realizavimo rinkoms arba paskirstymo paslaugoms
i5pl%sti;
4. Naujo produkto apimties arba naujos rinkos i5pl%timas;
5. Darbo ir aplinkos apsaugos projekto vykdymas > apima i5laidas,
kuri reikia pagal vyriausyb%s nurodymus darbams atlikti, s/lygoms pagal darbo
sutartis ir draudimui gerinti;
6. Kiti projektai > skirti -staig pastatams, automobili stov%jimo
aik5tel%ms -rengti ir t.t.

100

7.2. PROJ EKTO FI NANSAVI MAS

Projekto finansavimas > tai tam tikro ekonominio vieneto
finansavimas, kai skolintoj/ tenkina pradinis pinig srautas ir pelnas, kaip
ekonominis vieneto fondas, i5 kurio bus gr/3inama skola bei ekonominio
vieneto aktyvai, kaip garantas u3 paskol/.
Svarbiausia 5iame apibr%3ime yra pradinis pinig srautas. Skolintojas
nori i5manyti apie pradin- pinig sraut/ kaip fond/, i5 kurio bus gr/3inama
skola.
Norint, kad projekto finansavimas atsieit u3 pa1i/ ma3iausi/ kain/,
reikia kruop51iai suplanuoti visk/ nuo prad3ios iki galo. Projektui sukurti
parenkami ne tik geri specialistai, bet ir partneriai, investuotojai ir skolintojai.
Svarbiausias vaidmuo -gyvendinant bet kur- projekt/ priklauso jo r%m%jui.
Projektas gali tur%ti vien/ ar kelet/ r%m%j.
Projekto finansavimas kartais gali b#ti nebalansinis finansavimas. Tai
vykdoma panaudojant tre1iosios 5alies paskol/. Projektai retai finansuojami be
tre1iosios 5alies, kuri yra suinteresuota, kad projektas b#t -gyvendintas. D%l
projekto s%kmingo -gyvendinimo da3nai yra samdomas patar%jas finans
klausimais. J- samdyti apsimoka tik tada, kai i5laidos jo paslaugoms n%ra
didesn%s u3 projekto peln/. Patar%jas finans klausimais, sudarydamas verslo
plan/, turi numatyti pal#kan normas, valiutos kurso ir infliacijos rizik/, dyd- ir
pan. Taip pat gali pad%ti formuluojant s/skaitybos tikslus ir planuojant b#tin/
kapital/, nustatant nuosavyb%s ir paskolos santyk-, laukiam/ pinig sraut/.
Patar%jas finans klausimais privalo parengti projekto finansin- model-,
patikrinti, k/ galima padaryti pagal projekt/, atsi3velgdamas - skirtingus
finansavimo planus ir rizikos atvejus.
Pasi8lymo projektas apima 5iuos punktus:
a) yra pristatomi projekto r%m%jai (tiesiogiai suinteresuoti asmenys ir
kompanijos). Apra5omas tarnautojo i5silavinimas, jo reputacija, patyrimas;
b) pristatomos kitos projektu suinteresuotos 5alys. Apra5oma tre1ioji
5alis, kuri suteiks garantij/ (-rangos tiek%jai, 3aliav tiek%jai ir pan.);
c) projekto -gyvendinimo vieta. Turi b#ti aptartos problemos, kurios
gali i5kilti d%l projekto vietos (pvz., ekologin%s, transporto, darbo j%gos ir t. t.);
d) statybos i5laidos (tai yra apskai1iuoti visas statybos i5laidas, kurias
reikia finansuoti);
e) finansinis planas. (ioje dalyje ap3velgiamas pinig srautas, kaip jie
bus panaudojami, i5mokamos paskolos. Reikia aptarti, kas bus skolintojai,
paskol tiek%jai, ind%lininkai ir t. t.;
f) numatyti finansavimo s/lygas > tai pasi#lymo pagrindinis
u3davinys, svarbiausias ta5kas. Jis nusako finansavimo sumas, pirmenybes,
i5mok%jimo terminus bei laik/.
Patar%jas finans klausimais turi pri3i#r%ti kredito %mimo ir statyb
plan/, nustatyti kiekvieno pakeitimo privalumus ir tr#kumus, rinkos poky1ius.
101
Visuose etapuose pagrindinis patar%jo finans klausimais tikslas >
i5vengti, kad neb#t netik%tai nustebinti skolintojai. Jis visada turi b#ti
objektyviai ir greitai informuotas apie -vairius atsiradusius poky1ius. Jei 5ito
nebus, gali b#ti prarastas pasitik%jimas ir jis pareikalaus gr/3inti skol/ anks1iau
laiko.
Patar%jais finans klausimais da3niausiai b#na komerciniai ar
investicij bankai, didel%s finansin%s kompanijos, nepriklausomi konsultantai. J
tur%t b#ti gera reputacija, 3inios, pozicija rinkoje ir pan.

7.3. PROJ EKT$ RI ZI KOS #VERTI NI MAS I R APSKAI 6I AVI MO
METODAI

Tam tikram kapitaliniam darbui atlikti yra rengiami projektai. Projektai
gali b#ti individual#s ir tipiniai. Paruo5us projektus yra organizuojami konkursai
ir j metu yra atrenkami geriausi projektai. Projektams -vertinti yra naudojami
keturi pagrindiniai b&dai:
1. Atsipirkimo periodas;
2. Grynoji esamoji vert%;
3. Vidutinis pelningumas;
4. Modifikuota vidin% pelno norma arba vidutinio pelningumo
metodas.
Atsipirkimo periodas > tai yra laikas, per kur- gaunamos grynosios
-plaukos i5 investicij ir padengiamos investicijai skirtos i5laidos. Atsipirkimo
period/ lengviausia apskai1iuoti sumuojant projekto grynuosius pinig srautus,
kol bendra suma tampa teigiama. Kuo trumpesnis atsipirkimo periodas, tuo
geresnis yra projektas. Atsipirkimo periodo yra 5ie tr&kumai:
1. Pagal 5- kriterij nepaisoma pinig srauto po atsipirkimo periodo;
2. Nepaisoma laiko veiksnio, tod%l pinig vert% ir v%lesniais, ir
ankstesniais metais yra tokia pati.
Prana(umai yra 5ie:
1. Lengvai apskai1iuojamas;
2. Parodo, kiek laiko l%5os yra siejamos su projektu.
Pavyzdys:
+mon%je IEVA svarstomi du projektai A ir B. Kiekvieno projekto
pradin% investicija 100 t#kst. Lt. Apskai1iuoti atsipirkimo period/ ir nustatyti
kok- projekt/ pasirinkti.
7.1 lentel%
Laukiamas grynas pinig"
srautas (t0kst. Lt)
Gaunama gryn" pinig"
srauto suma (t0kst. Lt) Metai
A B A B
0 100 100 -100 -100
1 10 70 -90 -30
2 60 50 -30 +20
3 80 20 +50 +40
102

Projekto A suminis grynasis pinig srautas po pirmj met yra >100 +
10 = >90 t#kst. Lt.
Pasibaigus antriems metams jis sudaro >90 + 60 = >30 t#kst. Lt.
Pasibaigus tretiems metams >30+80=+50 Lt=>100+10+60+80=+50
t#kst. Lt.
Projekto B grynojo pinig srauto suma tampa teigiama tarp antrj ir
tre1ij met.

1 m. = >100 + 70 = >30 t#kst. Lt;
2 m. = >30 + 50 = + 20 t#kst. Lt;
3 m. = + 20 + 20 = + 40 Lt = >100 + 70 + 50 + 20 = + 40 t#kst. Lt.

Taigi geriau yra pasirinkti projekt/ B, nes jis grei1iau atsiperka.
Projekto grynoji esamoji vert% (GEV) yra lygi b#simj grynj pinig
sraut, diskontuot pagal ribinius kapitalo ka5tus, esamj ver1i sumai. Ka5tai
skai1iuojami procentais.
Jeigu grynoji esamoji vert% yra teigiama, tai projektas turi b#ti priimtas.
Jeigu yra du projektai su teigiamomis grynosiomis esamosiomis vert%mis
tarpusavyje nesuderinami, tai pasirenkamas tas, kurio teigiama vert % yra
ankstesn%.
Grynosios esamosios vert#s metodo esm# > -mon%s vert% yra lygi jos
dali ver1i sumai. Jei -mon% investuoja - projekt/, kurio grynoji esamoji vert%
lygi 0, tai jos dabartini akcinink turtas nesikei1ia. +mon%s vert% padid%ja
investicijos apimties dyd3iu, ta1iau jo akcij vert% lieka nepakitusi.
Jei priimto projekto grynoji esamoji vert% yra teigiama, dabartinis
akcinink turtas padid%ja. (- vert% parodo, kiek padid%ja turtas per tam tikr/
laiko tarp/, atsi3velgiant - laik/.

D
BV EV
+

1
1

n
i
i
D
I
GEV
1
) 1 (


EV > esamoji vert%; BV > b#simoji vert%.
D > reikalaujamas pelningumas; n > turto panaudojimo laikas (metais);
I > laikotarpio pinig srautai.
Pavyzdys. Apskai1iuoti esam/j/ turto vert?, jei turo reikalaujamas
pelningumas 12 % ir planuojamos pajamos per metus 200 lit. Turt/ numatoma
naudoti penkerius metus.

96 , 720
) 12 , 0 1 (
200
5
1

+

i
i
GEV Lt
103
7.2 lentel%
I NVESTI CI J $ ESAMOJ I VERT
Metai Pinig srautai
(t#kst. Lt)
Diskonto norma
(12%)
Diskontuoti pinig
srautai (t#kst. Lt)
1 200 0,8929 178,58
2 200 0,7972 159,44
3 200 0,7118 142,36
4 200 0,6355 127,1
5 200 0,5674 113,48
I5 viso 1000 720,96

Projekto vidutinis pelningumas yra taikomas -vertinant investicij -
turt/ pelno norm/. Jis apskai1iuojamas surandant toki/ diskonto norm/, kuriai
esant b#simj pinig -plauk esamoji vert% tampa lygi pinig -d%jim esamajai
vertei Nustatant projekto vidin- pelningum/ galima remtis tokiais b&dais:
1. Bandymo ir klaid metodu;
2. Naudoti grafin- sprendim/;
3. Taikyti kompiuterin- modeliavim/.
Modifikuota vidin, pelno norma > sulygina investuojamo kapitalo
diskontuot/ vert? su gautin grynj pinig sraut diskontuota verte. Tai tokia
diskonto norma, kuriai esant projekto -d%jim esamoji vert% lygi jos b#simosios
vert%s esamajai vertei.
Projekt rizikos -vertinimas ir jos nustatymo metodika. Rizik/ -vertinti
yra svarbu sprend3iant visus finansinius u3davinius, ypa1 tada, kai tai susij? su
-d%jim planavimu. Skiriami trys projekt rizikos tipai:
I 'skirtin, rizika > tai rizika, kuri gresia turtui, jei jis sudaryt
vienintel? -mon%s nuosavyb?. Ji nustatoma pagal laukiam -plauk, kurias lemia
turtas, kitim/.
Vidin, rizika > kyla tada, kai atsi3velgiama - akcinink atliekam/
diversifikavimo poveik-. Ji susijusi su tuo, kaip projektas gali lemti -mon%s
peln/. Diversifikavimo principas: ;Ned%k vis kiau5ini - vien/ pintin?<.
Rinkos rizika > yra ta projekto rizikos dalis, kuri negali b#ti eliminuota
(padalijama, panaikinama) atliekant diversifikavim/.(i rizika susijusi su -mon%s
veikla rinkoje.
Diversifikavimas bendrov%s lygiu da3nai kritikuojamas, bet jeigu
akcininkai gali diversifikuoti savo asmeninius portfelius, tai kod%l to paties
negali daryti -mon%s.
Pvz.: Nauja automobili -mon% nusprend3ia Baltijos 5alyse sukonstruoti
saul%s energijos varomus automobilius.
+mon% nebus garantuota, kad jos naudojamos technologijos ypatumai,
esant masinei gamybai, bus tinkami, tod%l i5skirtin% jos rizika yra auk5ta.
+mon%s valdytojai mano, kad projekto s%km% labai priklauso nuo kit padalini.
Tod%l 5is projektas turi auk5t/ vidin? -mon%s rizik/. Jei jos pelnas
stipriai koreliuoja su daugelyje kit -moni gaunamu pelnu > tai projekto rinkos
rizika taip pat bus auk5ta.
104
Galimi trys rizikos -vertinimo metodai:
Jautrumo analiz%;
Analogi5kai pagal scenarijus;
Monte Karlo modeliavimo metodas.
Pirmasis metodas yra rizikos jautrumo analiz%s metodas. Jo esm% yra
ta, kad pirmojo pagrindinio kintamojo keitimas vyksta nuolat, kai kiti yra
nekintami.Yra nustatoma, kaip -mon%s grynojo pelno dyd- lems vieno i5
kintamj dyd3io pasikeitimas (pardavim apimtys, bendrojo pelno ar veiklos
pelno poky1iai). Siekiant -mon%s veiklos kintamum/ -vertinti skai1iuojami
-mon%s veiklos ir finansiniai svertai. Finansinis svertas parodo grynojo ir veiklos
pelno dyd3i procentini pasikeitim santyk-. Jei -mon% turi daug skolinto
kapitalo tai jos finansinis svertas bus auk5tas. Kuo auk5tesnis finansinis svertas,
tuo sud%tingesn% priklausomyb% nuo grynojo pelno ir veiklos pelno dyd3i
pasikeitimo. Finansinio sverto rodiklis apskai1iuojamas:
FS = Grynasis pelnas\Veiklos pelno
Antrasis metodas > tai metodas, kurio esm% >;blog< ir ;ger<
aplinkybi visum palyginimas su labiausiai tik%tina pad%timi arba su
pagrindiniu variantu.
Tre2iasis metodas > tai rizikos analiz%s metodas, pagal kur- ateities
-vykiai modeliuojami kompiuteriu.

7.4. I LGALAI KI $ PASKOL$ I @DAVI MO I R GRB<I NI MO TVARKA

I lgalaik, paskola yra tokia paskola, kuri/ reikia gr/3inti per ilgesn-
laik/ nei per vienerius metus. Kreditai -vairiems objektams statyti yra teikiami
valstyb%s -mon%ms, individualioms -mon%ms, kurios disponuoja tam tikru turtu
ir gali gr/3inti paskol/ kartu su pal#kanomis. Kredit dyd-, pal#kan norm/,
suteikimo s/lygas nustato banko vadovyb%, laikydamasi toki taisykli:
1. Kreditui gauti -mon% turi pateikti pra5ym/, -mon%s registravimo
dokumentus bei verslo plan/;
2. Savivaldyb%s leidim/ vykdyti investicijas;
3. Rangos sutartis;
4. Kredito teikimo ir gr/3inimo s/lygos, terminai ir pal#kanos turi b#ti
aptariamos kredito sutartyje.
Kredito sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nusakantis
kreditavimo objekt/, kredito tiekimo s/lygas nustatant atsakomyb? u3 sutartini
-sipareigojim dalies ar visi5k/ nevykdym/. Kredito sutartyje nurodoma:
1. Suteikiamo kredito suma;
2. Kredito apdraudimas (garantas ir laiduotojas);
3. Kreditavimo tvarka ir trukm%;
4. I5duoto kredito ir pal#kan mok%jimo terminai;
5. Aptariamos pagrindin%s s/lygos, kurioms susiklos1ius sutartis gali
b#ti nutraukiama arba kei1iamos s/lygos.
105
I5duodant kreditus veikian1i -moni gamybiniams fondams pl%sti,
modernizuoti, kredit dydis netur%jo vir5yti 80 proc. registruoto -mon%s -statinio
kapitalo, apskaitomo -mon%s balanse.
Investuojant - objektus pagal valstybinius u3sakymus, pasitelkiami
banko kreditai ir kredituojant yra reikalinga garantija. Garantin- ra5t/ pateikia
Vyriausyb% (Finans ministerija).
Bet kokiam darbui atlikti i5 anksto reikia atlikti techninius ir
ekonominius apskai1iavimus, t. y. parengti projektus ir s/matas.
+d%jim s/mata parodo planuojamas i5laidas, susijusias su
investicijomis. S/mata rei5kia plan/, kuris apima tam tikram periodui
prognozuojamas -plaukas ir -d%jimus.
Kapitalin% statyba yra viena i5 svarbiausi -d%jimo r#5i. Sudaromi jos
techniniai ir ekonominiai apskai1iavimai, parengiami statybos projektai,
s/matos.
Statybos projektai yra dviej r#5i:
1. Individual#s;
2. Tipiniai.
Projektavimas > tai statybos etapas, kurio metu nustatomas -d%jim
efektyvumas. Projektus rengia projektavimo organizacija pagal pateikt / projekto
u3duot-. Statybos projektavimas gali b#ti:
1) Vienos stadijos projektavimas yra tada, kai objekto statyba
nesud%tinga, kai parengiama projekto u3duotis ir suvestiniai s/matos
skai1iavimai;
2) Dviej stadij projektavimas susideda i5: pirmosios stadijos ir
sudaromo darbo br%3ini. (itaip projektuojama, kai yra vykdoma sud%ting
objekt statyb/.
Projekto u3duotyje nurodoma:
numatyto statyti objekto paskirtis:
statybos vieta ir kt.
Visam statybos laikui yra sudaromi vardiniai > tituliniai s/ra5ai. Juose
yra nurodoma statybos vieta, s/matos vert%, projekto didumas, statybos terminai
ir atidavimo naudoti terminai. D%l kapitalin%s statybos nepasira5oma, jei kredito
gav%jas turi u3delst skol bankui.
S/matos finansiniuose skai1iavimuose atsispindi visam objektui
reikaling l%5 suma, i5laidos susijusios su s/matos dokumentacijos parengimu.
Projekto > s/matos dokumentacija turi b#ti patvirtinta, i5skyrus darbo br%3inius.
Kredito gav%jo garantas negali b#ti savivaldyb%, jei einamj met biud3ete
numatytas biud3eto deficitas.
Jei pateikti neteisingi duomenys, kreditui gauti ar kreditas naudojamas
ne pagal tikslin? paskirt-, bankai gali nutraukti tolesn- objekto kreditavim/ ir
prie5 termin/ i5ie5koti i5duotas paskolas.
Lietuvoje daugiausia kapitalo i5tekli turi komerciniai bankai. Jie
susideda i5 pagrindinio akcinio kapitalo ir rezervinio fondo. Lietuvos
Respublikos ir banko kapitalo turto santykis turi b#ti ne ma3esnis kaip 13 proc.
Lietuva, kaip valstyb%, ilgai netur%jo savo nacionalin%s valiutos, buvo didel%
106
infliacija, tod%l teikti -mon%ms ilgalaikes paskolas bankams b#t buv?
nuostolinga.
Ilgalaikiai kreditai i5duodami u3 u3stat/ 10 > 20 m.
Garantavimo b8dai, kad kreditas bus gr/>intas:
1. Hipoteka (nekilnojamas turtas, -keitimas);
2. Netesybos > tai -statyme ar kapitalinei statybai numatyta pinig
suma, kuri/ skolininkas privalo sumok%ti kreditoriui, jei prievol% -vykdyta
netinkamai. Susitarimas d%l netesyb sudaromas ra5ytine forma;
3. Laidavimas > laiduotojas -sipareigoja atsakyti kito asmens
kreditoriui, jei tas asmuo, u3 kur- laiduojama, ne-vykdys vis savo prievoli, ar
jos dalies. Sudaromas ra5ytine forma;
4. Garantija nuo laidavimo skiriasi. Garanto atsakomyb% kreditoriui:
kai -sipareigojimai nevykdomi, reikliai primenamas kreditoriui reikalavimas
reikalauti, kad garantas -vykdyt prievol?, tik tuo atveju, kai jo reikalavimo
pagrindinis skolininkas visi5kai nepatenkina.

SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. Apib#dinkite investicijos s/vok/.
2. Kas tai yra investicij projektas?
3. Kokiais b#dais - Lietuv/ patenka u3sienio investicijos?
4. Kas tai yra tarptautin% investicija?
5. I5vardykite investicij formas.
6. Kokias problemas sprend3ia finans tvarkytojas -mon%je?
7. Kokiomis verslo s/lygomis Lietuvoje domisi u3sienio
investuotojai?
8. Kaip apskai1iuojamas investicij efektyvumas?
9. Kaip yra klasifikuojami projektai?
10. Apib#dinkite projekto finansavim/.
11. Kas parengia projekto finansin- model-?
12. I5vardykite pasi#lymo projekto pagrindinius punktus.
13. Kokie b#dai taikomi siekiant -vertinti projektus?
14. Apib#dinkite atsipirkimo period/.
15. Kokias b#dais remiamasi nustatant projekto vidin- pelningum/?
16. Apib#dinkite i5skirtin%s, vidin%s ir rinkos rizikos s/vokas.
17. I5vardykite rizikos -vertinimo metodus.
18. Su kokiais statybos projektais esate susipa3in??
19. Apib#dinkite projektavimo pob#d-.
20. Kas turi b#ti nurodyta vardiniuose ir tituliniuose s/ra5uose?

107
8 TEMA. KREDITAVIMAS
#VADAS

9odis ;bankas< kil?s i5 ital kalbos 3od3io ;banco<, kuris rei5kia stal/.
Bankininkyst% atsirado jau gilioje senov%je. Pirmieji bankai atsirado
Lombardijoje (t. y. Italijoje) ir labai paplito. Nuo XII a. Florencijoje 3inomi
bankininkai > Medi1iai, Vokietijoje > Fugeriai ir Velseriai.
Pirmieji bankai, kurie buvo -steigti pagal valstybin%s vald3ios aktus
buvo (v. Jurgio bankas Genujoje (1407 m.), Milane (1593 m.), Hamburge (1691
m.) ir kiti .
Ple1iantis pramoninei gamybai, bankini operacij mastai i5augo. Tod%l
reik%jo ir bankinio kapitalo koncentracijos. Pirmieji akciniai bankai: 1833 m.
;National Provincial Bank< (Did3ioji Britanija), 1834 m. > ;Westminster Bank<
(Vokietijoje) ir kt.
XVII a. pabaigoje JAV atsirado 3em%s bankai, teikiantys hipotekos
kredit/, o XVIII a. pabaigoje nacionaliniai bankai > valstijose, kurie atliko
pinig emisijos ir komercini bank funkcijas.
Bankai Lietuvoje atsirado 1797 m, o ypa1 steig%si panaikinus
baud3iav/, nes 3emvald3iai ir valstie1iai siek% atsikratyti lupikautoj paslaug ir
ie5kojo pigesni kredito 5altini. 1872 m. buvo -kurtas Vilniaus akcinis 3em%s
#kio bankas, kuris teik% paskolas tik -keitus pelningus dvarus. Hipotekos kredit/
teikdavo valstybiniai 3em%s #kio bankai.
Per Pirm/j- pasaulin- kar/ vokie1iai -steig% Ryt skolinam/j/ kas/, kuri
iki 1922 m. rudens buvo centrin% pinig emisijos bei kredito -staiga.
Tarpukario Lietuvoje veik% tokie bankai: Lietuvos bankas (1922 m.),
9em%s bankas (1924 m.), @kio bankas (1920 m.) ir kiti. B#dingas t laik bank
bruo3as buvo j siejimas su ekonomin%s ir socialin%s pl%tros planu. Atk#rus
Lietuvoje nepriklausomyb?, 1990 m. +steigtas Lietuvos bankas. 1996 m.
prad3ioje Lietuvos banke buvo -registruoti 27 bankai. 2001 m. Lietuvoje veik%
10 komercini bank, trys u3sienio ir 3 bank atstovyb%s.
(iuolaikinio banko veikla yra -vairiapusi5ka ir tod%l sunku j/ apibr%3ti.
Bankai vykdo toki/ veikl/:
1) Organizuoja pinig apyvart/;
2) Kreditinius santykius;
3) Finansuoja #k-;
4) Atlieka draudimo operacijas;
5) Perka ir parduoda vertybinius popierius;
6) Atlieka lizingo operacijas;
7) Forfeitingo ir faktoringo operacijas ir kt.
Bankas yra finansinio tarpininko -mon%, kuri atlieka specialias
paslaugas, sukuria mok%jimo priemones, o emisijos ar centriniai > pinigus.
Bankas yra savaranki5kas #kio subjektas, turi juridinio asmens status/, teikia
paslaugas, daro poveik- #kiui. Jie prekiauja labai specialia preke > pinigais,
108
pagal kuri/ ji ir i5siskiria i5 kit -moni. Da3niausiai bankai apib#dinami kaip
tarpininkavimo -mon%. (io apib#dinimo dingstis yra kilusi nuo i5tekli, laikinai
atsirandan1i per vienus ir reikaling kitiems, paskirstymo. Bankas > tai ir
kreditorius, ir paskol %m%jas, ir tarpininkas tarp j. Laikui b%gant bankas
palaipsniui tapo kredito centru, ta1iau banko negalima sutapatinti su kreditu.
Kreditas > tai santykiai tarp kreditoriaus ir besiskolinan1iojo, atsirad?
d%l paskolintos vert%s jud%jimo atgal.
Kreditas lotyn kilm%s 3odis ;creditum< > paskola, skola, preki ar
pinig skolinimas u3 pal#kanas. Kreditiniuose santykiuose dalyvauja kreditorius
ir paskolos %m%jai. Kredito sandoryje visada yra dvi 5alys. Skirtingai nuo
kredito, bankas kartu gali b#ti tiek kreditorius, tiek besiskolinantysis. Tokiu
b#du bankas > tai ne pats santykis, o vienas i5 santykio subjekt.
Dar vienas skirtumas tarp banko ir kredito yra tas, kad kreditas > tai tiek
pinigin%s ir prekin%s i5rai5kos santykis. Banke yra sukoncentruoti ir cirkuliuoja
tik pinig srautai. Bankas atsirado tik tada, kai atsirado pinigai, o kreditas
funkcionavo dar prie5 atsirandant pinigams. Bankas tai yra kredito pl%tros
rezultatas. Taigi bankai yra ypatingos -mon%s sistema, kuri u3siima kredito ir
pinig emisijos reikalais.
Pagal vykdom operacij pob#d- bankai gali b#ti skirstomi -:
1) Emisij;
2) Komercinius.
Pirmuoju atveju bankas atlieka emisij (pinig ar vertybini popieri
leidimo) kiekio reguliavim/ #kyje. (i/ operacij/ da3niausiai atlieka centriniai
bankai (valstybiniai, nacionaliniai).
Komercinis bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti -mon%, kuri
vadovaujasi akcini bendrovi -statymu bei komercini bank -statymu. (io
banko steig%j ir akcinink negali b#ti ma3iau kaip septyni. Komercinis bankas
gali b#ti steigiamas atviruoju ar u3daruoju b#dais. Jie teikia kreditus -mon%ms,
pilie1iams, priima saugoti i5 klient vertybes, nuomoja klientams seif kameras.
Tvarko atsiskaitymus, perka ir parduoda valiut/ ir pana5iai.
D%l kreditavimo kylantys sunkumai: pernelyg auk5ti pal#kan procentai
u3 bank teikiamas paskolas.

8.1. TRUMPALAI KI O KREDI TAVI MO PRI NCI PAI

Vykdydamos nepertraukiam/ gamybos ir realizacijos proces/ -mon%s
naudoja apyvartines l%5as. J kiekis -mon%je nuolat kinta ir priklauso nuo
gamybos pob#d3io, tiekimo, realizavimo s/lyg ir pan.. Apyvartini l%5
apytakoje yra tik dalis l%5, kuri b#tina gamybai, o kita dalis reikalinga tik tam
tikram laikui (sezonui) ar tam tikram atvejui. Nuolat reikalingos apyvartin%s
l%5os sudaromos i5 banko kredit. I5duodamas kreditus bankas turi tris
skirtingus tikslus, kuri siekdamas kartu visko negali atlikti gerai. Norint, kad
veikla b#t s%kminga, reikia, kad b#t:
109
1. Pelningumas. Kad jis b#t didelis, bankas turi didinti ilgalaiki
kredit apimt-;
2. Likvidumas. Kad jis b#t tinkamas, bankas turi optimaliai nustatyti
trumpalaiki kredit apimt-;
3. Saugumas. Kad jis b#t pakankamas, bankas turi rinktis, kam duoti
kreditus.

Pelningumas



Likvidumas Saugumas


8.1 pav. Magi5kasis banko politikos trikampis

Kredito tikslas > pl%toti gamyb/. Trumpalaikis kreditavimas duodamas
laiko tarpui nuo 1 m%n. iki 12 m%n.. Jo privalumai b#t 5ie:
1. Greitas paskol gavimas;
2. Ankstyvas j gr/3inimas;
3. 9emesni ka5tai;
4. Lankstumas.
Tr&kumai:
1. Pal#kan normos rizika, t. y. didesni svyravimai;
2. Mok%jimo termino rizika, t. y. pavojus, kad trumpalaik% paskola
nebus t?siama.
Kreditai yra suteikiami atsi3velgiant - 5iuos principus:
1. Terminuotumas > paskola turi b#ti gr/3inama pagal sutartyje
numatyt/ termin/ (visa i5 karto ar dalimis ). Pvz., 1 m%n., 3 m%n., metams ir
daugiau, o pats trumpiausias paskolos terminas > vienos nakties paskola.
2. Gr04intinumas > paskolos gav%jas -sipareigoja bankui laiku gr/3inti
gaut/ paskol/. Paskolos gav%jas gali gr/3inti paskol/ ir prie5 termin/.
Negr/3inus paskolos tuo laiku kaip buvo numatyta, bankas pradeda i5ie5kojim/
nuo paskolos gav%jo -keisto turto, negin1o tvarka nura5o nuo garanto ar kitos
s/skaitos.
3. Tikslinis pob&dis > paskolos sutartyje skolininkas turi nurodyti
tikslin? paskolos paskirt-, t. y. kokiam tikslui bus panaudotas kreditas. Bankas
turi teis? tikrinti, ar paskola naudojama pagal paskirt-.
4. Apdraudimas > -mon% turi tur%ti tiek vertybi, kad gal%t padengti
kredito apimt-. Paskolai apdrausti gali b#ti priimami garantiniai ra5tai, -keitimo
ir laidavimo sutartys. Jei i5kyla gr%sm%, kad kreditas nebus laiku gr/3intas,
bankas gali viena5ali5kai nutraukti sutart- arba pareikalauti papildomos kredito
garantijos.
5. Atlygintinumas > pal#kanos u3 i5duotas paskolas priskai1iuojamos
kiekvien/ m%nes- ir nura5omos nuo s/skaitos. Jos gr/3inamos tokiu b#du, kokiu
110
nurodyta paskolos sutartyje: mok%jimo pavedimu, grynais ar nura5ant nuo
s/skaitos. Kredito sutartyje turi b#ti numatyta: kiek skolininkas mok%s pal#kan
u3 laiku negr/3int/ paskol/ ir pan. Laiku nesumok%jus pal#kan, yra
priskai1iuojami delspinigiai.
Angl racionalaus kreditavimo principai da3nai nusakomi
sutrumpinimu CAMPARI. Jis sudarytas i5 pirmj raid3i toki angli5k
3od3i:
Charakter > kliento charakteristika, t. y. asmenin%s savyb%s;
Ability > sugeb%jimas sugr/3inti paskol/ (kokia kliento finansin%
pad%tis, kuo jis ver1iasi ir kt)
Margin > i5duodamos paskolos mar3a (pelningumas), svarbu, su
kokiomis pal#kanomis i5duodama paskola .
Purpose > tikslas, kuriam bus panaudoti gauti pinigai.
Amount > paskolos dydis.
Repayment > paskolos sugr/3inimo s/lygos (paskolos gr/3inamos
-vairiais terminais, pvz., kas m%nes-, ketvirt- ir t. t.).
Insurance > rizikos, susijusios su paskolos nesugr/3inimu, draudimas

8.2. SPECI ALI OSI OS KREDI TO I NSTI TUCI J OS

Trumpalaikiai finansavimo 5altiniai yra 5ie:
1. Trumpalaikis banko kreditas, kuris suteikiamas paskolomis ar
vekseliais;
2. Komercinis kreditas ir komerciniai vekseliai. Komercinis kreditas >
tai skolos tarp -moni parduodant ar perkant kreditan. Komerciniai vekseliai >
tai dideli -moni skoliniai -sipareigojimai be garantij. J galiojimo terminas >
nuo 2 iki 6 m%n;
3. Kreditas su u3statu. U3statu gali b#ti -mon%s debitorinis
-siskolinimas, atsargos, nekilnojamas turtas, mi 5rus u3statas;
4. Faktoringas > 5iuo metu pakei1ia vekselio formas, ta1iau
atsiskaitymo vekseliais forma ne visada garantuoja, kad l%5os bus laiku gautos,
tod%l -mon%s pardav%jos yra priverstos kreiptis pagalbos - bankus, - juose
veikian1ias faktoringo kompanijas. (ios kompanijos superka i5 pardav%j
pirkimo -siskolinimus, ir pa1ios dalimis ar visk/ sumoka tiek%jui u3 i5sistas
prekes, produkcij/ ar paslaugas. Faktoringo kompanij tarpininkavimas padeda
-mon%ms pirk%joms grei1iau atsiskaityti su tiek%jais ir, nors 5ios paslaugos
suteikiamos u3 papildom/ mokest-, pardav%jai jomis naudojasi, nes b#na
garantuoti, kad jiems bus sumok%ta, be to, faktoringo kompanijos pa1ios tvarko
atsiskaitym su pirk%jais apskait/. Faktoringas gali b#ti dviej r#5i:
1) Konvensinis (atvirasis) > 5iuo atveju tiek%jas savo s/skaitoje u3ra5o,
kad mok%jimo reikalavimas perduotas faktoringo kompanijai;
2) Konfidencialus (u3daras) > 5iuo atveju pirk%jas neinformuojamas
apie tiek%jo pardavim kreditavim/.
111
Per paskutinius de5imtme1ius ypa1 i5augo faktoringo operacij apimtys.
Faktoringo operacijoms atlikti bankas da3niausiai -kuria antrines -mones.
Lietuvoje 1998 m. faktoringo operacijas prad%jo atlikti ;Hansa lizingas< bankas
ir per 1999 m. pirm/j- pusmet- labai i5augo faktoringo operacij apyvarta. Taip
pat faktoringo paslaugas teikia @kio bankas bei kiti Lietuvos bankai.
Faktoringo dav%jai gali b#ti:
1) Komerciniai bankai ir prie j -kurti faktoringo skyriai bei antrin%s
-mon%s;
2) Finansin%s kompanijos;
3) Specializuotos faktoringo firmos;
Faktoringo operacijos dalyviai:
1) Faktoringo kompanija;
2) Produkcijos pirk%jas;
3) Produkcijos tiek%jas.




2 3 5 4

1


8.2 pav.Faktoringo operacijos dalyviai.

1) Tiek%jas i5ra5o s/skait/ > fakt#r/ ir parduoda prek? pirk%jui;
2) Vienas s/skaitos > fakt#ros egzempliorius pateikiamas UAB ;Hansa
lizingas<;
3) UAB ;Hansa lizingas< sumoka tiek%jui avans/ pagal akceptuotas
s/skaitas > fakt#ras 70 > 80%;
4) UAB ;Hansa lizingas< pagal s/skait/ > fakt#r/ gauna 100%. Pirk%jas
visk/ sumoka;
5) UAB ;Hansa lizingas< sumoka likus- likut- 10 > 30%.




1 2 5 7
3 4 6
8




8.3 pav. @kio banko lizingas.

HANSA LIZINGAS
Tiek%jas Pirk%jas
Faktoringo gav%jas
(pardav%jas)
+mon%s klientas
(pirk%jas)
UAB @kio banko lizingas
112
1) Pardav%jas kreipiasi - UAB @kio banko lizing/ d%l finansavimo
suteikimo faktoringo b#du;
2) Pardav%jas ir UAB @kio banko lizingas sudaro faktoringo sutart-,
kad bus atliekama tokia operacija;
3) I5siun1iamos prek%s arba suteikiama paslauga;
4) Pardav%jas pateikia UAB @kio banko lizingui s/skaitas > fakt#ras,
t.y. fakt#r kopijas, faktoringo pa3ym%tas;
5) Pirk%jas patvirtina UAB @kio bankas, kad gavo prekes;
6) UAB @kio bankas sumoka faktoringo gav%jui i5mok/ 70 > 90% ,
kurios dydis nustatomas faktoringo sutartyje;
7) Su%jus mok%jimo terminui, pirk%jas sumoka u3 prekes ir paslaugas
UAB;
8) Banko lizingas perveda faktoringo gav%jui (pardav%jui) likusi/
nesumok%t/ sum/ 10 > 30%.
Dokumentai reikalingi faktoringui gauti:
1) Faktoringo pra5ymas;
2) Verslo planas;
3) +mon%s -registravimo pa3ym%jimas (originalas ir kopija);
4) +mon%s steigimo sutartis (-stat originalas ir kopija);
5) +mon%s valdybos arba akcinink nutarimas pra5yti faktoringo ir
-galiojimas nurodytam asmeniui pasira5yti faktoringo sutart-;
6) +mon%s einamj met ir paskutini 2 met vis ataskaitini
laikotarpi finansin%s ataskaitos;
7) Did3iausias sumas tvarkan1i klient s/ra5as, nurodant kiekvieno
pirkimo apimt- ir apmok%jimo s/lygas;
8) +mon%s vadovo paso kopija;
9) Pa3ymos i5 VMI ir SODROS apie -siskolinimus;
10) +mon%s para5 pavyzd3i kortel%s;
11) Informacija apie susijusius su -mone asmenis.
Forfeitingas. Tai pranc#z kilm%s 3odis ;a forfait< > teisi
atsisakymas. Jis pana5us - faktoring/, tik skiriasi tuo, kad sand%ris vyksta vien/
kart/ (vienkartin% operacija). Forfeitingas yra komercinio kredito pakeitimas
bankiniu kreditu. Stambiausias forfeitingo centras yra (veicarija.
Lizingas. Tai yra ilgalaik% i5perkamoji nuoma. (i s/voka yra labai plati
ir apima finansinius, komercinius, teisinius bei techninius reikalus. Pla1i/ja
prasme jis apima daugyb? turtini santyki, susijusi su turto pardavimu laikinai
naudoti, to turto -sigijimu ir tolesniu jo panaudojimu. Finansiniu po3i#riu
lizingas yra specifin% gamybos priemoni, nekilnojamo turto bei ilgalaikio
vartojimo preki -sigijimo finansavimo forma. Paprastai jis gali b#ti
apibr%3iamas kaip #kin% veikla, kai sutartiniais pagrindais #kio subjektas
perleid3ia teis? naudotis tam tikru turtu (kilnojamu ar nekilnojamu) fiksuotam ar
neapibr%3tam laikotarpiui kitam #kio subjektui, u3 kuri/ pastarasis moka, i5
anksto susitarus, nuomos mok%jimus.
Lizingas yra tarptautinis 3odis ir neturi lygiaver1io atitikmens.
Lizingo sandoryje dalyvauja:
113
1) Lizingo dav%jas;
2) Lizingo gav%jas.
Lizingo dav%jas > tai lizingo objekto savininkas, kuris t/ objekt/ -sigijo
lizingo gav%jo u3sakymu, kad perleist pastarajam pagal nuomos lizing/
(sutarties pagrindu).
Lizingo dav%jai:
1. Finans kredito institucijos:
a) Bankai arba j filialai;
b) Kitos kredito institucijos (pvz., draudimo kompanijos).
2. +mon%s, firmos:
a) Finans lizingo kompanijos;
b) Specializuoto lizingo kompanija;
c) Brokeri lizingo kompanija;
d) Filialo lizingo kompanija.
3. +mon%s, firmos padalinys:
a) Gamybinis padalinys;
b) Marketingo valdymo tarnyba.
Lizingo gav%jas > tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, nuomojantis
lizingo objekt/ ir -gyjantis jo naudojimo teis?.
.prasta lizingo forma yra laikoma tada, kai yra trys dalyviai:
1. Gamintojas;
2. Dav%jas;
3. Gav%jas.

2

3 4 1




8.4 pav.Lizingo dalyviai.

Dar lizingo operacijoje dalyvauja lizingo -mon? finansuojanti institucija
(bankas, draudimo kompanija, mokes1i inspekcija).


Dav%jas Gav%jas
Gamintojas
(tiek%jas)
114

















8.5 pav. Tipi5ka lizingo sandorio schema

Grynasis lizingas > t. y. tada, kai vis/ lizingo objekt/ pri3i#ri ir
tvarko gav%jas;
Lizingas teikiant visas paslaugas;
Lizingas teikiant dal+ paslaug (kada dav%jas atlieka kit/ dal-
funkcij);
67lapias9 lizingas - tai tokia nuoma, kada savininkas pateikia
klientui objekt/ naudoti ir visk/ techni5kai tvarko.
67lapias9 lizingas teikiant papildom paslaug - tai brangios ir
specialios -rangos, technologijos nuoma, kuri/ tvarko patys gamintojai arba
didel%s didmenin%s prekybos -mon%s. Tai pati brangiausia lizingo r#5is. Klientui
suteikiamas visas paslaug kompleksas, t. y. techninis tvarkymas, remontas,
draudimas, 3aliav tiekimas, kvalifikuoto personalo parengimas, marketingas ir
pagamintos produkcijos reklama;
Vidaus lizingas - kada visi dalyviai yra vienos 5alies dalyviai;
I(or#s (tarptautinis) lizingas -- kada nors viena sandorio dalyv% yra
i5 kitos 5alies. Jis skirstomas - eksporto ir importo.
Eksporto - bus tada, kai lizingo gav%jas yra kitos 5alies dalyvis.
Importo - kai lizingo dav%jas yra u3sienio 5alyje.
Piniginis - mokami piniginiai -na5ai.
Kompensacinis - kai mokama su avansu.
Mi(rus - kada mokama pinigais ir prek%mis, pagamintomis tuo
-rengimu, kuris nuomojamas.

Finansinis lizingas. Svarbiausias 5io lizingo po3ymis toks: i5 anksto
numatoma, kad pagal lizingo sutart- tam tikram laikui i5nuomojamas turtas
visi5kai nusid%vi. Lizingo sutartis nuomojamos priemon%s savininkui (lizingo
Lizingo gav&jas
Draudimo
-mon%
Finansuojanti
investicija
Valstybin%
mokes1i
inspekcija
Lizingo
gav%jas
Gamintojas
Lizingo sutartis (1) Pirkimo>
pardavimo sutartis
(2)
+rengim pirkimas (4) Lizingo mok%jimas (6)
Paskola (3) ir jos
gr/3inimas (8)

Draudimo -moka (7)
Draudimo sutartis (5)
+rengim tiekimas
115
dav%jui) garantuoja, kad investuotos - 5- turt/ l%5os bus sugr/3inamos, taip pat
pagal lizing/ bus gaunamas pelnas. Pasibaigus sutarties terminui, turto
nuosavyb%s teis% pereina lizingo gav%jui. Finansinio lizingo sutartyje
nenumatyta galimyb% anks1iau nutraukti sutart- ir taip pat nenumatoma, kad
parduot/ turt/ tvarkyt lizingo dav%jas.
Pagal finansinio lizingo pob#d- nuomojamos priemon%s savininkas
kartu perleid3ia vis/ rizik/ ir naud/, susijusi/ su nuomojama nuosavybe, lizingo
gav%jui. Finansinio lizingo sutarties laikas da3niausiai trunka 5 > 10 met. 7ia
nustatytas visi5kas objekto nusid%v%jimas.
I(perkamosios nuomos sutarties s0lygos leid4ia nuomininkui (gav#jui) :
Pajamuoti i5nuomotas priemones ir pateikti apskaitoje kaip ilgalaik-
materialj- turt/;
Skai1iuoti i5nuomoto turto nusid%v%jim/, mok%ti lizingo dav%jui
nustatytus mok%jimus;
Mok%ti lizingo tiek%jui numatytus mok%jimus;
Pasibaigus sutarties terminui perimti nemokamai arba pirkti pagal
likutin? vert? i5nuomot/ turt/ savo nuosavyb%n.
I(nuomotas priemones savininkas gali:
+sigaliojus lizingo sutar1iai nura5yti - i5laidas i5nuomoto turto vert?;
Gauti sutartyje numatytas mok%jimo sumas;
Pasibaigus sutar1iai, perduoti turt/ nuomininko nuosavyb%n.

Operatyvinis lizingas. Svarbiausia operatyvinio lizingo sutarties
ypatyb% ta, kad jos terminas yra trumpesnis negu nuomojamo turto naudojimo
laikas. Numatyti lizingo mokes1iai nepadeng% viso turto vert%s. Nuomojamo
turto savininkas gali nuomoti t/ pat- turt/ daugel- kart, ta1iau neperleid3ia
nuomininkui nuosavyb%s teisi - nuomojam/ priemon?. Vis/ rizik/ ir naud/,
susijusi/ su nuosavyb%s teis%mis, savininkas palieka sau. Operatyvinio lizingo
sutartyje numatyta nuomotojo galimyb% aptarnauti i5nuomot/ turt/. I5laidos
aptarnavimo paslaugoms -traukiamos - lizingo mok%jim sum/, kuri/
nuomotojui moka nuomininkas. Pasibaigus sutarties terminui, turtas gr/3inamas
nuomotojui arba abi 5alys t?sia lizingo sutart-, joje taip pat numatyta galimyb%
-sigyti likutin? vert?. (io tipo sutartyse da3niausiai numatyta teis% nuomininkui
anks1iau nutraukti sutart- ir gr/3inti objekt/ savininkui. Nuomininkui tai
aktualu, nes jis gali gr/3inti priemon?, jei ji moraliai paseno, nereikalinga ar
atsirado finansini l%5 -sigyti techniniu ir technologiniu po3i#riu efektyvesn?
priemon?. Operatyvinio lizingo sutarties objektai > tai greitai, morali5kai
senstantys -renginiai, kompiuterin% ir informacin% technika, automobiliai ir kt..

116
























8.6 pav. Lizingo r#5i klasifikacija
LIZINGAS
Pagal dalyvi
sud%t-
Pagal
nuomojamo
turto r#5-
Pagal
nusid%v%jimo
s/lygas
Pagal
aptarnavimo
s/lygas
Pagal aptarnaujamos
rinkos sektori
Pagal lizingo
mok%jimo pob#d-
Tiesioginis
lizingas
Netiesioginis
lizingas
Tri5alis
lizingas
Piniginis
Kompensacinis
Mi5rus
Vidinis lizingas
I5orinis lizingas
(tarptautinis)

Eksporto Importo
Grynasis
lizingas
Lizingas
teikiant
visas
paslaugas
Lizingas
teikiant dal-
paslaug
Visi5ko turto
nusid%v%jimo
lizingas
Dalies turto
nusid%v%jimo
lizingas
Nekilnojamo
turto lizingas
Kilnojamo
turto lizingas
Naudoto turto
lizingas
Daugia-
5alis lizin-
gas
117
























8.7 pav. Lizingo mok%jimai

Pagal mok%jimo pob#d-
Piniginiai
Kompensaciniai
Mi5r#s
Su avansu
Minimalus
Neapibr%3ti
LIZINGO MOK3JIMAI
Pagal mok%jimo
apskai1iavim/
Fiksuoti
Pagal -mok
periodi5kum/
Vienkartiniai
Periodiniai
Pagal mok%jimo b#d/
Lygiomis dalimis
Did%jan1ia tvarka
Ma3%jan1ia tvarka
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
118

8.3. PASKOL$ GRUPAVI MAS.

Komercini bank i5duodamas paskolas galima skirstyti -vairiais b#dais.
Da3niausiai jos klasifikuojamos pagal:
1. Apdraudim/;
2. Gr/3inimo laikotarp-:
3. Skolintojus;
4. Paskolos gav%jus ir paskolos tip/;
5. Skolinimosi r#5-;
6. Susitarimo b#d/.
I . Pagal draudimo pob8d& paskolos yra skirstomos:
1. Apdraustosios. J gr/3inimas garantuojamas -kei1iant turt/:
a) Nekilnojam/ turt/;
b) Vertybinius popierius;
c) Piniginius depozitus arba taupom/sias s/skaitas;
d) Gamybos inventori arba atsargas;
e) Gautinas pinig sumas;
f) Gaunant tre1ij asmen garantijas.
Jas i5duodant siekiama suma3inti banko rizik/, patirti nuostolius tuo atveju,
jei paskola neb#t sugr/3inta.
2. Neapdraustosios. Paskolos i5davimo pagrind/ sudaro jos gav%jo finansin%
pad%tis ir bankas visi5kai priklauso nuo kliento finansin%s veiklos.
I I . Pagal paskol% gr/>inimo laikotarp& ir pal8kan% r8'& jos skirstamos &:
1. Paskolos su fiksuota paskol norma. Pal#kanos nekinta nuo paskolos
i5davimo iki sugr/3inimo;
2. Paskolos su kintama pal#kan norma. Pal#kanos kinta priklausomai nuo
rinkos pal#kan;
3. Paskolos iki pareikalavimo: n%ra nustatytos gr/3inimo datos ir gr/3inamos
pareikalavus, paprastai i5duodamos su kintama pal#kan norma;
4. Paskolos gr/3inamos lygiomis dalimis. Jos gr/3inamos periodi5kai mokant
pastovi/ sum/, kuri/ sudaro gr/3inamos paskolos dalis ir mokam pal#kan dalis;
5. Vienkartinio gr/3inimo paskolos. Visa paskola arba didesnioji jos dalis
gr/3inama pasibaigus paskolos terminui;
6. Trumpalaik%s paskolos. Jos i5duodamos laikotarpiui iki vieneri met,
paprastai su fiksuot/ja pal#kan norma. Paskola gali b#ti atnaujinama kitam
laikotarpiui;
7. Ilgalaik%s paskolos. Jos i5duodamos ilgesniam nei vieneri met
laikotarpiui (paskolos i5duodamos iki 5 met, dar vadinamos vidutin%s trukm%s
paskolomis). Pal#kanos 5ioms paskoloms skai1iuojamos pridedant fiksuot/ norm/,
kuri nustatoma periodi5kai.
I I I . Pagal pinig% skolintojus paskolos skirstomos:
1. Tiesiogin%s > kai bankas skolina pinigus tiesiogiai klientui;
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
119
2. Sindikuotosios > kai paskolos gav%jui reikia daug pinig, kuri vienas
bankas neturi. Tokiu atveju susivienija keli bankai ir kiekvienas paskolina dal - sumos.
Atitinkamai pagal i5duotos sumos dyd- bankai pasidalija ir kredito rizik/. Kiekvienas
bankas -ne5a tam tikr/ kvot/;
3. Netiesioginio dalyvavimo (bendrininkavimo) paskola: kai bankai skolina
pinigus ne konkre1iam klientui. (iuo atveju paskolos s/lygos yra aptariamos su
banku tarpininku (tiesiogiai skolinan1iu pinigus klientui) ir paprastai 5ios s/lygos
skiriasi nuo t, pagal kurias paskola i5duodama klientui.
I V. Pagal paskolos gav,jus ir skolinimo b8d/ jos skirstomos:
1. Komercines paskolos ir paskolos gamybai pl%sti, jos teikiamos
juridiniams asmenims ir skiriamos :
a) Apyvartin%ms l%5oms finansuoti;
b) Projektams finansuoti;
c) Gamykloms ir -rengimams -sigyti;
d) Kompanij akcijoms -sigyti;
e) Kompanijoms -sigyti;
f) Filialams u3sienyje atidaryti ir finansuoti.
2. Vartotoji5kos paskolos. Tai tipi5ki ma3meniniai sandoriai, sudaromi su
priva1iais asmenimis ir paprastai yra naudojami:
a) Vartojimo prek%ms -sigyti (automobiliui, baldams);
b) Namams, butams, remontui;
c) Mokymo i5laidoms padengti;
d) Gydymo i5laidoms padengti;
e) Asmeniniams mokes1iams sumok%ti;
f) Atostogoms;
g) Kitiems asmeniniams poreikiams padengti.
3. Paskolos bankams, draudimo ir finansin%ms institucijoms > jos gali b#ti su
garantija ar be jos, gali b#ti -vairios > nuo vienkartini paskol i5davimo iki pastovi
kredit teikimo;
4. Valstybin%s rizikos paskolos > tai skolinimas vyriausybei ar kitoms
valstybin%ms institucijoms, nevalstybin%ms -staigoms ar centriniam bankui.
Veiksniai, nuo kuri priklauso tokios paskolos sugr/3inimas, yra susij? su 5alies
ekonominiu paj%gumu:
Darbo j%gos klasifikacija;
Gamtiniai i5tekliai;
Politinis stabilumas;
Infrastrukt#ra;
Geb%jimas u3dirbti u3sienio valiut/.
V. Pagal skolinimo r8'& paskolos skirstomos:
1. Projekt finansavimas. (ios paskolos yra paskolos, skiriamos kokio nors
turto, kuris dar neduoda pelno, statyboms u3baigti;
2. Apyvartinio kapitalo finansavimas. Bankas teikia kreditus skolininkui,
kaip garantij/, naudodamas jo debitorines s/skaitas ir atsargas;
3. Faktoringas. Bankas perka kliento gautinas sumas u3 grynus pinigus.
(iuo atveju bankas prisiima vis/ rizik/, jei 5ios sumos nesumokamos;
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
120
4. Forfeitingas. Tai toks procesas, kai bankas nuperka apmok%jimo
dokumentus, kurie yra gaunami sudarius eksporto sandor- (bankas prisiima rizik/ ir
eksportuotojas gauna pinigus). Paprastai yra reikalaujama garantijos i 5 5alies
importuotojos banko;
5. Paralelin?, arba lygiagre1i/, paskol/. Kai kuris nors vienas i5 bank
grup%s i5duoda paskol/, o kitas tos pa1ios grup%s bankas i5 kliento, kuriam i5duota
paskola, ar kitos 5alies, priima depozit/, kaip paskolos garantij/;
6. Antrin? paskol/. Tai toks susitarimas, kai bankas i5duoda paskol/
klientui, o kita 5alis padeda depozit/ - bank/, kaip garantij/. (i paskola dar vadinama
paskola, kurios garantas yra kita paskola;
7. Garantijas. Bankas jas suteikia tre1iai 5aliai, kad jis -vykdys savo kliento
-sipareigojimus, jeigu klientas nesugeba to -vykdyti, pvz.:
Tenderio obligacijos. Bankas garantuoja, kad b#t vykdomos tenderio
s/lygos;
Kontrakto vykdymo obligacijos. Bankas garantuoja, kaip vykdomos
kontrakto s/lygos;
I5ankstinio apmok%jimo garantija. Bankas garantuoja, kad pirk%jas
susigr/3ins pinigus, jei tiek%jas nepristatys preki.
8. Vekseli diskontavim/. Banko pirkti vekseliai diskontuojami (paprastai
su represo teise). Klientas u3 juos gauna pinigus i5 karto (at%mus mokest- ir
pal#kanas), bankas gauna pinigus, su%jus vekselio apmok%jimo terminui.


VI . Pagal susitarimo b8d/ paskolos skirstomos:
1. Overdraft/ > tai tokia paskolos r#5is, kai klientas nusiima pinigus i5 savo
einamosios s/skaitos, vir5ydamas turimas l%5as s/skaitoje. Da3niausiai overdraftas
turi banko nustatyt/ limit/ ir klientas negali jo vir5yti;
2. Palankumo kredit/. (itaip vadinama paskola, kuri yra i5duodama
palankiomis s/lygomis.
VI I . Sandoriai:
1. Rapo > tai juridinis asmuo, kuris skolinasi, parduoda savo vertybinius
popierius, kuriuos skolino. At%jus sutartai datai, skolininkas i5perka VP u3 sutart/
sum/. Skirtumas tarp pardavimo ir i5pirkimo kainos yra pal#kanos u3 skol/;
2. Svapo > tai tarpbankin%s paskolos, kai bankas skolininkas u3stato
valiut/.

8.4. KREDI T$ SUTEI KI MO TVARKA #MONMS I R FI ZI NI AMS ASMENI MS

Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, nor%dami gauti kredit/, turi
atidaryti einam/j/ (atsiskaitom/j/) s/skait/ banke. Bankui privalo pateikti tokius
dokumentus:
1. Pra5ym/;
2. +mon%s registracijos dokument original/ ir nuora5/;
3. +stat (nuostat) original/ ir nuora5/;
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
121
4. Para5 ir antspaud pavyzd3i korteles (2 egz.) arba s/ra5/ asmen,
-galiot disponuoti s/skaita su j para5 pavyzd3iais, patvirtintais notaro ar banko
vadovo, ar jo paskirto asmens.
Einamosios s/skaitos u3daromos 5iais atvejais:
1. Pagal s/skaitos tur%tojo pra5ym/;
2. Banko iniciatyva (pvz., kai s/skaitoje metus nebuvo l%5 ar j
apyvartos);
3. +statym nustatyta tvarka.
Atsidariusios einam/j/ (atsiskaitom/j/) s/skait/ -mon%s turi pateikti bankui
5iuos dokumentus (tai priklauso nuo kliento juridinio statuso):
1. Juridinis asmuo, arba +mon#, neturinti juridinio asmens teisi, pateikia:
1) Parai5k/ paskolai gauti;
2) Verslo plan/;
3) Registracijos dokumentus (registracijos pa3ym%jimo kopij/, steigimo
sutarties kopij/, -stat kopij/, para5 ir antspaud pavyzd3i kortel?, licencij/
-statuose numatytai veiklai, valdybos, steb%toj tarybos ar visuotinio akcinink
susirinkimo sprendim/ -keisti turt/, suteikti garantij/ ar laidavim/ u3 gaunam/
paskol/, dokumentus, nurodan1ius konkret fizin- asmen-, turint- teis? paskolos
gav%jo vardu pasira5yti skolines sutartis, administracijos vadovo ir sutart- pasira5yti
-galioto asmens, vyr. finansininko paso kopijas);
4) Informacij/, padedan1i/ nustatyti, ar paskolos gav%jas susij?s su
banku, ar kitais banko skolininkais:
Paskolos gav%jo vis/ akcinink ar savinink s/ra5/ su turimu akcij
skai1iumi ir kapitalo dalimi;
Steb%toj tarybos nari s/ra5/, nurodant kiekvieno tarybos nario
5eimos sud%t- (sutuoktinio, vaik ir t%v vardus bei pavardes);
Valdybos nari s/ra5/, nurodant kiekvieno valdybos nario 5eimos
sud%t-;
Revizori sud%t-, nurodant kiekvieno revizoriaus 5eimynin? pad%t-
(sutuoktin-, vaikus ir t%vus);
Valdybos sprendim/ apie administracijos vadovo paskyrim/ ir
duomenis > nurodant vadovo vard/, pavard?, jo 5eimynin? pad%t-, sutuoktinio, vaik,
t%v vardus ir pavardes;
Jei paskolos gav%jas yra tiesiogiai ir netiesiogiai -sigij?s ar valdo
per 10 procent kit -moni akcij, ar kapitalo, visas tas -mones pagal s/ra5/ su
turim akcij skai1iumi, ar kapitalo dalimi.
5) Dokumentus apie -mon%s #kin? ir finansin? b#kl?, paskolos
panaudojimo tiksl/, tai:
+mon%s balansus, pa3ym%tus mokes1i inspekcijos, pelno
(nuostoli) ataskait/ ar pajam deklaracijas u3 du paskutinius ataskaitinius metus ir
visus einamj met ketvir1ius;
+mon%s debitorini ir kredito skol paai5kinim/, nurodant debitori
s/skait apmok%jimo terminus;
Paskolos panaudojimo ir sugr/3inimo plan/;
Kontraktus, kuriuos -gyvendinant bus panaudota paskola;
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
122
Mokes1i inspekcijos ir socialinio draudimo -staigos pa3ymas apie
sumok%tus mokes1ius;
Pinig sraut ataskait/ u3 paskutin- ketvirt- ir kaip numatoma
panaudoti per t/ laikotarp-, kuriam skolinamasi.
6) Paskolos gr/3inimo garantij/, kuri gali b#ti:
Turto -keitimas;
Laidavimas;
Garantija;
Kiti banko valdybos nustatyti gr/3inimo b#dai.
2. Fizinis asmuo, norintis gauti paskol0, kreditavimo skyriui pateikia:
1) Parai5k/ paskolai gauti;
2) Paso kopij/;
3) Asmens, pasira5an1io paskolos gav%jo vardu, notaro patvirtintus
-galiojimus, 5io asmens paso kopij/;
4) Paskolos panaudojimo ir sugr/3inimo plan/;
5) Sutartis, kontraktus;
6) Paskolos gr/3inimo garantavimas (turto -keitimas, laidavimas,
garantija, kiti banko nustatyti b#dai);
7) +kei1iamo turto draudimo polisus;
8) Jei -kei1iamas turtas, -gytas santuokos metu, kito sutuoktinio
sutikimas sandoriui sudaryti turi b#ti para5ytas ra5tu;
9) Pa3yma apie per paskutinius 12 m%n. gautas 5eimos pajamas;
10) Pa3yma i5 vaik teisi apsaugos tarnybos (jei turto -keit%jas turi
nepilname1i vaik);
11) Duomenys apie sutuoktin- (vard/, pavard?);
12) Vaik ir t%v vardus ir pavardes;
13) Licencij/, patent/, jei to reikia pagal paskolos panaudojimo
pob#d-;
14) Turto ir pajam deklaracijos nuora5/.
Klientai, norintys gauti kredit/, kreipiasi - kredito skyriaus vir5inink/, banko
filialuose > - direktori ar jo pavaduotoj/. Banko darbuotojai, atsi3velgdami - banko
kredito i5tekli likut- bei i5analizav? kredito gav%jo #kin? finansin? veikl/ pagal jo
balans/, garantijas, galimybes laiku gr/3inti kredit/, kitus pateiktus dokumentus,
supa3indina klient/ su kredito suteikimo ir gr/3inimo s/lygomis, pal#kan dyd3iu ir
mok%jimo tvarka. Jei klientas sutinka su kredito s/lygomis, u3pildo i5vad/, t.y.
-mon%s valdymo personalo sprendim/, suteikiant- teis? pra5yti kredito. Po to ra5oma
parai5ka, kurioje nurodomas -mon%s pavadinimas, adresas, jo banko pavadinimas ir
adresas, atsiskaitomosios s/skaitos numeris, data, paskolos suma 3od3iais, terminas
3od3iais, paskolos tikslas bei garantas. +mon% turi pateikti ir verslo plan/. Paskola turi
b#ti apdrausta, t. y. kitas juridinis asmuo turi garantuoti, kad paskola bus gr /3inta.
Bankas, suteikdamas paskol/, neprisiima galimos paskolos gav%jo pl%tojamo
verslo rizikos, tod%l reikalauja antrin%s paskolos gr/3inimo garantijos. Ji gali b#ti:
Turto -keitimas > -keitimo objektas gali b#ti nekilnojamas turtas, kilnojamas
turtas, pinigin%s l%5os, esan1ios bankuose, vertybiniai popieriai, brangieji metalai,
brangakmeniai ir pan.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
123
Paskolos suma, -kei1iant turt/, neturi vir5yti:
70 procent gyvenamo namo ar buto vert%s (rinkos kainos), nuosavyb%s
teise priklausan1ios skolininkui;
50 procent komercin%s, gamybin%s ar kitos paskirties nekilnojamojo
turto vert%s;
50 procent transporto priemoni vert%s (visi5kai apdraust draudimo
-mon%je), kai j naudojimo laikas ne ilgesnis kaip trys metai;
30 procent visi5kai apdraust pagrindini priemoni, atsarg ar kito
apyvartinio turto vert%s.
+kei1iant turt/ turi b#ti pateikti 5ie dokumentai:
1. Kai -kaito dav%jas > juridinis asmuo, -kei1iamas butas, patalpos:
Nuosavyb%s pasitik%jimo teis? patvirtinantis dokumentas (pirkimo
ir pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis ir kt.);
Pa3yma apie nekilnojamo turto registre -registruot/ statin- (but/,
patalpas) ir teis? - j- (galioja 15 dien);
Juridinio asmens -statai;
Juridinio asmens registracijos pa3ym%jimas;
Visuotinio akcinink susirinkimo nutarimas, leid3iantis -keisti
turt/;
+galiojimas asmens vardu pasira5yti -keitimo sutart-;
Visas akcinink s/ra5as su turim akcij skai1iumi;
Draudimo sutarties polisas.
2. Kai -kaito dav%jas juridinis asmuo, -kei1iama transporto priemon%:
Transporto priemon%s registracijos pa3ym%jimas;
Pa3yma i5 policijos transporto registracijos tarnybos su
duomenimis apie -keitim/ ir (arba) are5t/;
Ir anks1iau i5vardytus dokumentus (juridinio asmens -statai,
juridinio asmens registracijos pa3ym%jimas ir kt.)
3. Kai -kei1iamos preki atsargos:
Balansas;
+kei1iam preki atsarg apra5as, patvirtintas administracijos
vadovo para5u ir antspaudu;
4. Kai -kei1iami -rengimai:
+rengim techniniai pasai;
Draudimo sutarties polisas;
+kei1iamo turto nuosavyb? -rodantis dokumentas (s/skait/>fakt#r/
ir pan.);
Visas akcinink s/ra5as su turim akcij skai1iumi ir anks1iau
i5vardyti dokumentai.
Paskola yra i5duodama i5 paskol s/skaitos. Ji atidaroma i5duot paskol
apskaitai. Paskol s/skaita atidaroma kaip ir atsiskaitomoji ar einamoji s/skaitos.
Jeigu klientas turi banke atsiskaitom/j/ s/skait/ ir nori atidaryti paskol s/skait/, tai
naujos para5 ir antspaud pavyzd3i kortel%s u3pildyti nereikia.
Paskolos kain0 sudaro:
administravimo mokestis;
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
124
-sipareigojimo mokestis;
pal#kanos;
i5ankstinio gr/3inimo mokestis;
delspinigiai;
valiutos kurso pakitimo mokestis;
kiti galimi mokes1iai
Administravimo mokestis paprastai b#na vienkartinis mokestis, jis
sumokamas pasira5ius paskolos sutart-. Mokes1io dydis tiesiogiai priklauso nuo
darbo apimties paskolos parengimo momentu. (is mokestis gali b#ti mokamas sutarta
valiuta.

8.5. PASKOLOS GRB<I NI MO U<TI KRI NI MAS

Paskola yra i5duodama, kai u3 paskolos gav%j/ laiduoja kitas juridinis
asmuo. Laiduotojas atsako visu savo turtu ir l%5omis (turtas smulkiai nenurodomas).
Juo atsakoma solidariai ta pa1ia apimtimi kaip ir skolininkas u3 vis/ ir laiku paskolos
gr/3inim/, pal#kan sumok%jim/.
Sudarant laidavimo sutart-, laiduotojas turi pateikti:
1. Parai5k/ paskolai gauti;
2. Registracijos dokumentus;
3. Informacij/, ar paskolos laiduotojas susij?s su banku;
4. Dokumentus apie #kin? ir finansin? veikl/.
U3tikrinant paskolos gr/3inim/ laiduojant, b#tina i5siai5kinti, kaip
laiduotojas ir paskolos gav%jas yra susij? tarpusavyje (pvz., para5omas
paai5kinamasis ra5tas). Draud3iama sudaryti laidavimo sutart- su Valstyb%s ir
savivaldyb%s -mon%mis.
Paskolos gr/>inimo garantavimas
Paskola apdrausta garantija yra tuomet, kai be banko ir kliento yra tre1ia
5alis, da3niausiai juridinio asmens garantija. Garantija yra vieno asmens pareiga
visi5kai ar i5 dalies atsakyti kreditoriui > Bankui, jei Banko skolininkas laiku
negr/3ins paskolos, nesumok%s pal#kan ir tik po to, kai nustatoma, kad skolininkas
daugiau turto nebeturi. Garantija pateikiama ra5ytine forma > garantijos sutartimi.
Priimant paskolos gr/3inimo u3tikrinim/ > -mon%s (juridinio asmens) garantij/,
pateikiami tokie dokumentai, kaip ir paskolai gauti. Taip pat b#tina u3fiksuoti, kaip
garantas ir paskolos gav%jas yra susij? tarpusavyje, ir -vertinti garanto #kin? ir
finansin? veikl/.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
125

8.6. KLI ENTO KREDI TO BYLA

1. Fizinio asmens kredito bylos dokumentai:
1.1. Pas kopijos;
1.2. +kei1iamo turto dokumentai;
1.3. +kei1iamo turto draudimo polisai;
1.4. +kei1iamo turto -vertinimo aktas;
1.5. Pa3ymos apie 5eimos pajamas;
1.6. Licencijos kopija;
1.7. Veiklos planas;
1.8. Parai5ka paskolai gauti;
1.9. Valdybos ar paskol komiteto sprendimas suteikti paskol/;
1.10. Paskolos sutarties su visais papildymais ir pakeitimais kopijos;
1.11. Turto -keitimo sutartis;
1.12. Para5 pavyzd3i kortel%;
1.13. Paskolos l%5 i5davimo dokumentai;
1.14. Pal#kan mok%jimo dokumentai;
1.15. Korespondencija su paskolos gav%ju paskolos panaudojimo metu.
2. J uridinio asmens kredito bylos dokumentai:
2.1. Pas kopijos;
2.2. Registracijos dokumentai;
2.3. Visas akcinink s/ra5as;
2.4. Sprendimai d%l paskolos gavimo ir turto -keitimo, -galiojimai;
2.5. +kei1iamo turto dokumentai;
2.6. +kei1iamo turto draudimo polisai;
2.7. +kei1iamo turto -vertinimo aktas;
2.8. Pa3ymos i5 socialinio draudimo fondo ir mokes1i inspekcijos;
2.9. Finansin%s ataskaitos;
2.10 Sutartys, kontraktai, ketinim protokolai;
2.11 Verslo planas;
2.12. Parai5ka paskolai gauti;
2.13. Valdybos ar paskol komiteto sprendimas suteikti paskol/;
2.14. Paskolos sutarties su visais papildymais ir pakeitimais kopijos;
2.15. Turto -keitimo sutartis;
2.16. Para5 pavyzd3i kortel%;
2.17. Paskolos l%5 i5davimo dokumentai;
2.18. Pal#kan mok%jimo dokumentai;
2.19. Korespondencija su paskolos gav%ju paskolos panaudojimo metu.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
126

8.7. OVERDRAFTAS (KREDI TO PERVI R@I S)

Overdraftas yra kontokorentinis kreditas. ;Konto< yra ital kilm%s 3odis,
kuris rei5kia vien/ s/skait/. Overdraftas > tai viena kreditavimo form, suteik ian1i
teis? klientui atsiskaitomojoje s/skaitoje tam tikr/ laik/ tur%ti debeto likut-.
Vienkartinis overdraftas > tai kliento s/skaitos aktyvinis (debeto) likutis tam tikr/
dien skai1i i5 eil%s. Jis suteikiamas tr#kstant l%5 atsiskaitomojoje s/skaitoje.
Atsiskaitomoji s/skaita, turinti debeto likut-, -gyja paskolos s/skaitos pob#d-. U3 5-
likut- klientas bankui moka nustatyto dyd3io pal#kanas. Jis suteikiamas banko klient
elitui (fiziniams ir juridiniams asmenims).
Overdrafto limitas > tai nustatyta maksimali suma, kuri gali vir5yti
atsiskaitomosios s/skaitos likut-. Maksimali suma negali vir5yti 30 procent vidutin%s
debeto metin%s apyvartos, susiklos1iusios u3 paskutinius 6 m%nesius kliento
atsiskaitomojoje s/skaitoje. Jis gali b#ti suteikiamas litais ir JAV doleriais. Klientas
nuo rezervuotos, bet nepanaudotos, overdrafto sumos, moka bankui 1 % metini
pal#kan, t. y. ;-sipareigojimo mokest-<. (is mokestis skai1iuojamas nuo overdrafto
suteikimo iki jo pasibaigimo dienos.
Nor%damas gauti pinig pagal overdraft/ klientas turi pateikti bankui:
1. Parai5k/ overdraftui gauti (nurodant jo panaudojimo tiksl/);
2. +mon%s paskutini met balans/ ar pajam deklaracij/ ir ketvirtinius
balansus;
3. +mon%s valdybos, tarybos ar akcinink susirinkimo sprendim/ gauti
pinig pagal overdraft/;
4. Asmens -galiojim/ pasira5yti sutart- d%l pinig pagal overdraft/
suteikimo, jei j/ pasira5o ne -mon%s vadovas, bei paso kopij/ (paskutiniai lapai su
nuotrauka).
Klientai dokumentus pateikia banko filialo vadovui, kuris ra5o pastab/ ir
kartu su pateiktais dokumentais perduoda ;Paskol komitetui<.
Pal#kanos u3 overdraft/ nustato ir kei1ia banko valdyba. Mokamas pal#kan
procentas yra fiksuojamas overdrafto sutartyje. Jos yra skai1iuojamos u3 kiekvien/
panaudojimo dien/ nuo fakti5kai panaudotos l%5 sumos. Overdraftas yra gr/3inamas
ta valiuta, kuria jis buvo paimtas. Gr/3inant kita valiuta, i5laidas, susijusias su
valiutos konversija, padengia klientas.
Jei overdraftas negr/3inamas sutartyje nustatytu laiku, debeto operacij
vykdymas sustabdomas ir s/skaitos aktyvinio liku1io pal#kanos neskai1iuojamos, bet
skai1iuojama 0,2 procento delspinigi u3 kiekvien/ overdrafto dien/ (pradedant
a5tunta diena).

8.8. VARTOTOJ I @KOS PASKOLOS

Vartotoji'koji paskola > tai paskola fiziniams asmenims, skirta pagamintoms
prek%ms bei paslaugoms savam naudojimui pirkti. (ios paskolos skiriasi nuo
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
127
komercini paskol tuo, kad komercin%s paskolos yra skirtos kredituoti komercin?
veikl/. Vartotoji5kos paskolos gali b#ti skirstomos pagal:
Panaudojimo pob#d-;
Paskolos termin/;
Paskolos suteikimo b#d/;
Paskolos gr/3inimo b#d/.
Vartotoji5kos paskolos, pagal j panaudojimo tikslus yra skirstomos:
1. Paskolos neatid%liotiniems poreikiams tenkinti > gydymo, mokslo i5laidoms
padengti,
2. Mokes1iams, draudimo -mokoms sumok%ti, b#tiniems -renginiams -sigyti ir
pan. (ios paskolos suteikiamos klientams, turintiems nuolatin- pajam 5altin- arba
likvid u3stat/.
3. Paskolos nekilnojamam turtui -sigyti bei kapitalinio remonto i5laidoms
padengti. (iuo atveju kreditoriui turi b#ti pristatomi paskolos naudojim/
patvirtinantys dokumentai. Gyvenamojo b#sto kreditavimas skirstomas - 3 tipus:
Trumpalaik% ar ilgalaik% paskola 3emei -sigyti;
Ilgalaik% paskola gyvenamojo b#sto statybai arba jam -sigyti;
Trumpalaik% paskola gyvenamojo namo kapitaliniam remontui atlikti.
Paskolai gauti klientas bankui turi pristatyti 5iuos dokumentus:
1. Leidim/ -sigyti 3em? ar nekilnojam/ turt/ i5 atitinkam valdymo
institucij;
2. Gyvenamojo b#sto statybos projekt/ ir darb vykdymo plan/.
Paskola turi b#ti apdrausta bent pagal vien/ i5 3emiau i5vardyt b#d:
U3statomas -sigytas nekilnojamas turtas;
U3statomas kitas nekilnojamas turtas arba teis%s - nekilnojam/ turt/;
Paskolos gr/3inim/ garantuoja arba u3 j- laiduoja keli patikimi fiziniai ar
juridiniai asmenys;
Paskolos gr/3inim/ garantuoja draudimo kompanija.
U3statomas turtas turi b#ti apdraustas ir j- draud3iama parduoti ar perleisti
kitam asmeniui, kol nebus visai padengta paskola. Paskola neturi vir5yti 70 %
u3stato vert%s.
Vartotoji5k paskol suteikimo terminai labai -vair#s. Da3niausiai
i5duodamos:
1. Trumpalaik% paskola iki met;
2. Vidutinio ilgumo paskola 1 > 5 met;
3. Ilgalaik%s paskolos, kuri gr/3inimo terminas daugiau kaip 5 metai.
Paskolos gr/3inimo terminas priklauso nuo paskolos naudojimo tikslo. Pvz.,
buitin%ms prek%ms -sigyti paskolos suteikiamos nuo vieneri iki trej met;
automobiliui -sigyti > 5 metams ir daugiau; b#sto statybai > daugiau kaip 10 met.
Paskola be u3stato yra i5duodama daug trumpesniam laikui negu paskola su
u3statu. Vartotoji5kos paskolos pagal gr/3inim/ gali b#ti skirstomos:
1. Paskolos periodi5kai gr/3inti;
2. Per vien/ mok%jim/ gr/3inamos paskolos.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
128
Yra apskai1iuota, kad 80% vis paskol sudaro paskolos, kurios gr/3inamos
mokant periodi5kai. Tiek skolininkui, tiek skolintojui yra patogiau paskol / gr/3inti
dalimis, kas m%nes-, nei kaupti sum/ ir vis/ gr/3inti i5 karto.
Paskolos gr/3inant periodi5kai da3niausiai i5duodamos ilgalaikio vartojimo
prek%ms -sigyti. Tokios paskolos i5duodamos 6 > 10 met, o jei u3statomas
nekilnojamas turtas > 20 > 30 met. Vartotoji5kos paskolos gali b#ti suteikiamos
gyvenamajam b#stui remontuoti ir modernizuoti ir jas patogiau padengti periodi5kai
mokant. Per vien/ mok%jim/ gr/3inamas paskolas i5duoda tokiems pat tikslams kaip
ir periodi5kai mokant gr/3inamas paskolas, tik jos suteikiamos ma3esn%mis sumomis
ir i5duodamos trumpesniam laikotarpiui (da3niausiai iki 12 m%nesi).
Vartotoji'k% paskol% suteikimo b8dai
Komerciniai bankai 5ias paskolas gali suteikti tiesiogiai besikreipiantiems
asmenims - bank/ arba bankai pasira5o sutartis su prekiaujan1iomis kompanijomis
(pvz., automobili, buitini preki ir kt.), -sipareigodami suteikti paskolas prek%ms
-sigyti. (ios sutartys yra vadinamos dilerin%mis (gaunamomis per tarpinink/) >
finansin%mis sutartimis.
Pagal paskolos suteikimo b#d/, jos yra skirstomos:
Tiesiogines (paskola suteikiama - bank/ besikreipian1iam asmeniui);
Netiesiogines (sudarant sutartis su -mon%mis, prekybos kompanijomis,
-sipareigojant suteikti paskolas b#simiems pirk%jams).
Tiesiogin%s vartotoji5kos paskolos suteikiamos - bank/ besikreipian1iam
fiziniam asmeniui atidarant jam paskolos s/skait/. (iuo metu atsirado tiesioginis
vartotoj kreditavimo b#das, t. y. paskolos pagal 1ekius arba kredito kortel%mis.
Suteikiant paskol/ pagal 1ek- yra atidaroma 1eki s/skaita, kurioje klientas laiko savo
l%5as. Jam yra numatomas limitas, iki kurio jis gali -siskolinti (t. y. daryti overdraft/).
Klientams yra pigiau naudotis 1eki kreditu nei kortel%mis.
I5duodant paskol/ pagal kredito kortel?, vir5yti s/skaitoje esant- likut-
suteikiama teis% tik debeto kortel? turin1iam asmeniui. Limitas nustatomas pagal
kliento patikimum/, apyvartas s/skaitoje, pagal jo, kaip skolintojo, reputacij/ ir
pana5iai.

8.9. HI POTEKA

Hipotekos s/voka yra kilusi i5 graiki5ko 3od3io hypotheke, rei5kian1io
-keitim/, u3stat/. Paprastai hipoteka suprantama kaip -kaitas, skolos apsaugojimas
padengiant kokiu nors turtu. Naudojant hipotekos s/vok/ pla1iau, tai visa turto bei
-siskolinim registravimo sistema su jos -staigomis ir hipotekos knygomis bei
-keitimo teis%, reglamentuojanti skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykius.
+keitimo teis%s institucija atsirado labai seniai. Senov%je graikai, -keisdami
3em? kreditoriui, savo 3em%je prie kelio statydavo akmen-, - kur- -r%3davo
kreditoriaus vard/, pavard? ir metus. Tai darydavo, kad kiekvienam b#t matyti, kad
3em% -keista.
Per kelis t#kstantme1ius -keitimo teis% gerokai pasikeit% ir i5sipl%tojo.
Atskirose 5alyse susiformavo skirtingos hipotekos sistemos, ypatingai skiriasi
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
129
Europos 3emyno 5ali ir Did3iosios Britanijos bei JAV hipotekos civilin% teis%.
Hipotek bendras bruo3as yra jos dalykas. Ji susiformavo, kad sureguliuot visus
teisinius santykius, susijusius su nekilnojamu turtu
Hipotek/ -registruojant turi b#ti pateikti 5ie dokumentai:
Patvirtinantys turto -keit%jo nuosavyb%s teis? - -kei1iam/ turt/;
9em%s ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstyb%s -mon%s
pa3ym/;
Nepriklausom turto vertintoj turto vertinimo pa3ym/;
Turto -keit%jo valdymo institucija, turinti teis? spr?sti turto -keitimo
klausimus;
Asmen, pasira5an1i sutart- turto -keit%jo vardu, notaro patvirtintas
-galiojimas;
I5samus turto -keit%jo turimo turto s/ra5as ir dokumentai, -rodantys
nuosavyb%s teis? - 5- turt/;
Notari5kai patvirtintas sutuoktinio sutikimas -keisti turt/.
Galima priimti paskoloms apdrausti ne-keistus kitiems subjektams pastatus,
statinius, -rengimus, depozitus, prekines ir kitas materialines vertybes, vekselius,
vertybinius popierius, paliekant juos saugoti banko saugykloje. Mokestis u3
saugojim/ nustatomas 5ali susitarimu.
U3 -keistus bankui tauriuosius metalus suteikiama paskola neturi vir5yti 50%
taurij metal vert%s, u3 valstyb%s vertybinius popierius > 80% vertybini popieri
vert%s, u3 -keist/ nekilnojam/ turt/, 3em? paskola suteikiama nevir5ijant 70% -keisto
turto rinkos kainos.

8.10. PAL3KANOS I R J AS LEMI ANTYS VEI KSNI AI

Pal8kanos yra paskolint pinig prieaugis. Pal#kan norma tai yra kaina,
kuri yra sumokama u3 kapitalo pasiskolinim/. Pal#kan norm/ s/lygoja tokie
veiksniai:
1. Verslo pl%tojimo galimyb%s;
2. Laikas bei kreditavimo vieta;
3. Infliacija;
4. Rizika.
Verslo pl%tojimo galimyb%s yra siejamos su galimu pelningumu, t. y. kuo
auk5tesnis pelningumas, tuo palankesn%s 5ios galimyb%s.
Kreditavimo vieta bei laikas nuolat veikia kredito kain/.
Infliacijos pasekm% yra kain did%jimas. Infliacija > piniginio vieneto
perkamosios galios smukimas, pasirei5kiantis bendrojo kain lygio kilimu.
Rizik/ kelia tai, kad paskola gali b#ti negr/3inta, gali kristi pinig vert% ir
pana5iai.
Rizika ir infliacija tiesiogiai susij usios su pal#kan normos dyd3iu, t. y. kuo
didesn% rizika ir infliacija, tuo didesn%s ir pal#kanos.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
130
Pal#kan norma parodo, kad kiekvienas pasiskolintas piniginis vienetas turi
b#ti sugr/3intas su pal#kan normos dyd3io prieaugiu. Pvz., 12% pal#kan norma
rei5kia, kad paskolintas 1 Lt turi b#ti gr/3intas su 0,12 Lt priedu (t. y. 1,12 Lt).
Pal#kan normos dydis priklauso nuo valstyb%s vykdomos politikos,
pasi#los, paklausos ir pan. Ma3iau patikimiems klientams pal#kan normos gali b#ti
taikomos auk5tesn%s, nes bankas prisiima rizik/ d%l kliento.
Pal#kan normos dydis nustatomas abipusiu susitarimu tarp skolininko ir
kreditoriaus. Pal#kan normos gali b#ti vienkartin%s ir pakopin%s.
Vienkartin# norma > tai vienkartinis atlyginimas kreditoriui nepriklausomai
nuo kredito trukm%s.
Pakopin#s naudojamos apmok%ti u3 kredit/ pagal nustatytus terminus,
proporcingai pagal sum/ ir paskolos trukm?.
Pal#kan normos priklauso nuo kredito r#5ies, jo trukm%s, pasi#los ir
paklausos santykio, kredito garantavimo ir pan.
Pal#kanos gali b#ti paprastos ir sud%tin%s.
Paprastos > tai tokios, kurios mokamos paskol/ gr/3inant ir yra
proporcingos laiko tarpui, kuriam pagrindin% suma yra skolinama. Tai b#dinga
trumpalaikiam ir vidutin%s trukm%s kreditui. Jos apskai1iuojamos:
P = S F T F N
S > pradin% suma;
T 8 pal#kan laikotarpis;
N > pal#kan norma.
Pavyzdys: Skolinamasi 1000 Lt su 12 proc. metini paprast pal#kan, tai
pal#kanos pirmj met pabaigoje bus: P = 1 000 F 1 F 0,12 = 120 Lt.
Pagrindin% suma su pal#kanomis bus 1 120 Lt ir ji bus i5mok%ta met
pabaigoje.
Pal#kanos gali b#ti apskai1iuojamos bet kokiam laikotarpiui. Ilgalaikiai
kreditai da3niausiai yra gr/3inami dalimis. Kai skai1iuojamos pal#kanos u3 dal-
met, yra nagrin%jami metai, susidedantys i5 12 m%nesi po 30,5 dien, t. y. 366
dien.
Pavyzdys: 1 000 Lt paskola su 12 % metini pal#kan nuo vasario m%nesio
1 d. iki baland3io 20 d. Pal#kanas reikia sumok%ti baland3io 20 d. Kartu su pradine 1
000 Lt suma. Tai sudarys:
0,12 F (1000) F (81 : 366) = 3,19 Lt.
Sud%tin%s pal#kanos yra skai1iuojamos kiekvieno laikotarpio pabaigoje, kai
paskola imama keliems metams. (itaip galima mok%ti pal#kanas kiekvieno
laikotarpio pabaigoje ir galima visas pal #kanas sumok%ti, kai reikia gr/3inti paskol/.
Pvz., 1 000 Lt paskola mokant 4 metus, sutarus d%l 16 % metini pal#kan,
kurias reik%s mok%ti kasmet.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
131
8.1 lentel%
Metai
Turima suma
met%
prad>ioje (Lt)
Pal8kanos,
mokamos met%
pabaigoje (Lt)
Suma, turima
met% pabaigoje
(Lt)
Suma, mokama
met% pabaigoje
(Lt)
1 1000 160 1160 160
2 1000 160 1160 160
3 1000 160 1160 160
4 1000 160 1160 160
Suma i' viso: 1640

Jei pal#kanos sumokamos kartu su pagrindine suma, tai sakoma, kad
pal#kanos yra sud%tin%s. (i met pal#kanos apima pal#kanas, kurios buvo u3dirbtos
ankstesniais laikotarpiais.

Pvz., 1 000 Lt paskolos pal#kanos su 16 % pal#kan norma, sudedamos kasmet, per
4 metus sudarys:
8.2 lentel%
Metai
Suma,
turima
met%
prad>ioje
(Lt)
Pal8kanos, pridedamos
prie paskolos met%
pabaigoje (Lt)
Suma, turima met%
pabaigoje (Lt)
Suma,
skolininko
mokama
met%
pabaigoje (Lt)
1 1000 1000 F 0,16 = 160 1000 F 1,16 = 1160 1160
2 1160 1160 F 0,16 = 185,60 1000 F 1,16
2
=
1345,60
1345,60
3 1345,60 1345,60 F 0,16 = 215,3 1000 F 1,16
3
=
1560,90
1560,90
4 1560,90 1560,90 F 0,16 = 249,75 1000 F 1,16
4
=
1810,64
1810,64

Pirmuoju atveju i5vengiama pal#kan mok%jimo nuo pal#kan, o antruoju
atveju, kuris vadinamas pal&kan skai2iavimas, naudojant procent procentus.
Pal#kanos skai1iuojamos ir mokamos nuo pirmos l%5 nura5ymo nuo
s/skaitos dienos ir mokamos tol, kol bus visi5kai atsiskaityta. Jos mokamos kiekvien/
m%nes- iki 25 dienos arba pagal sutartyje numatyt/ termin/. U3 laiku nesumok%tas
pal#kanas imami delspinigiai.
I5 paskolos gav%jo sumok%tos sumos eil%s tvarka skai1iuojami ir dengiami:
Delspinigiai u3 laiku nesumok%tas pal#kanas;
Pal#kanos;
Padidintos pal#kanos u3 laiku negr/3int/ paskol/;
Paskolos dalis, esanti praleisto termino s/skaitoje;
Paskola.
Laiku negr/3inta paskola per 10 dien nuo termino pasibaigimo i5keliama -
u3delst skol s/skait/.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
132
Rinkos ekonomikos 5alyse n%ra vienodo m%nesi ir dien skai1iavimo
tvarkos. JAV, Anglijoje ir kt. 5alyse imamos 365 (366) dienos, Vokietijoje > 360
dien, bet visose 5alyse tikslus dien skai1ius imamas skai1iuojant pilie1i pal#kanas.
Pavyzdys: +mon% ;Pu5is< gavo 100 t#kst. Lt paskol/ 5 metams. Metin%
pal#kan norma > 12 proc. Pal#kanos mokamos kas pusmet-. Kreditas pradedamas
gr/3inti antrais metais, tokiomis dalimis: 5,5,10,10,15,15,20,20 t #kst. Lt. Nustatyti
pusmetines ir metines pal#kanas:

8.3 lentel%
(t#kst. Lt)
1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai Rodikliai
1 2 1 2 1 2 1 2 1 2
Pusmetin%s
pal#kanos
6 6 6 5,7 5,4 4,8 4,2 3,3 2,4 1,2
Paskolos
gr/3inimas
_ _ 5 5 10 10 15 15 20 20
Metin%s
pal#kanos
12 11,7 10,2 7,5 3,6

Paskol valdymo santykiniai rodikliai yra 5ie:
1. Paskolos ir viso turto santykis (%) = visos paskolos (trumpalaik%s ir
ilgalaik%s) / i5 bendro turto. (is rodiklis parodo, kok- viso turto procent/ u3tikrina
kreditoriai.
2. Pal#kan u3dirbimo laikas (kartais) = bendrasis pelnas yra dalijamas i5
i5laid pal#kanoms mok%ti. (is rodiklis matuoja lyg-, kuriuo gali suma3%ti bendrasis
pelnas, kol -mon% yra nepaj%gi mok%ti savo metines pal#kanas. Jei rodiklis lygus 1 ar
ma3esnis, tai -mon% arti bankroto.
U>sienio kreditin,s linijos
Kredito linija > tai firmos susitarimas su banku d%l tam tikro dyd3io kredito
suteikimo ir jo pareikalavimo.
Kredito linija > tai i5 u3sienio banko gauta paskola be Lietuvos Vyriausyb%s
garantijos. Taikant kreditines linijas, verslininkai gali gauti pigesni paskol beveik
i5 viso pasaulio. Jas turi tvarkyti Lietuvos bankai, pvz., Vilniaus bankas tvarko
kredito linijas su 5iomis 5alimis: Vokietija, Danija, Lenkija, Pranc#zija, Austrija ir kt.

SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. I5vardykite banko vykdomas funkcijas.
2. Kuo i5siskiria bankas i5 kit -moni?
3. Apib#dinkite kredito s/vok/.
4. I5vardykite banko ir kredito skirtumus.
5. Kaip skirstomi bankai pagal operacij pob#d-?
6. Koki tiksl siekia bankas i5duodamas kreditus?
7. I5vardykite trumpalaikio kreditavimo privalumus.
8. I5vardykite ir apib#dinkite kreditavimo b#dingumus.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
133
9. Kas tai yra CAMPARI?
10. I5vardykite trumpalaikio finansavimo 5altinius.
11. Apib#dinkite konvensin- ir konfidencial faktoring/.
12. Koki reikia dokument norint gauti faktoring/?
13. Apib#dinkite forfeiting/.
14. Apib#dinkite lizing/, dav%j/ ir gav%j/.
15. Apib#dinkite ;5lapi/< lizing/.
16. Kokie yra operatyvinio lizingo sutarties objektai?
17. Kaip klasifikuojamos komercini bank i5duodamos paskolos?
18. Kaip skirstomos paskolos pagal apdraudim/?
19. Apib#dinkite sindikuotas ir bendrininkavimo paskolas.
20. Kokiems tikslams i5duodamos vartotoji5kos paskolos?
21. Kaip gali b#ti u3tikrinamas paskolos gr/3inimas?
22. Kokia tvarka suteikiami kreditai -mon%ms?
23. Kokius reikia pateikti dokumentus gaunant paskol/ banke?
24. Kas gali b#ti turto -keitimo objektas?
25. I5vardykite paskolos gr/3inimo garantavimo b#dus.
26. K/ reikia pateikti sudarant laidavimo sutart-?
27. Apib#dinkite ;overdraft/< > kredito pervir5-.
28. I5vardykite vartotoji5k paskol suteikimo terminus.
29. I5vardykite veiksnius, kurie s/lygoja pal#kan norm/.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
134
9 TEMA. FINANSINIS PROGNOZAVIMAS

9.1. #VADAS. VERSLO PLANO SUDARYMO TI KSLAI , SUDTI S, ETAPAI

Kiekvienam verslininkui, steigian1iam nauj/ -mon?, -gyvendinan1iam
stambius projektus, kei1ian1iam funkcionuojan1i -moni gamybos strukt#r/, reikia
parengti verslo plan/.
Verslo planas > tai dokumentas, kuriame ai5kiai i5d%stoma verslo sumanymo
esm%, apib#dinama esama -mon%s pad%tis (jei ji jau veikia), numatoma b#sima
strategija ir ateities perspektyvos, pateikiama finansin% informacija. Verslo plano
strukt#ra ir jo smulkus i5d%stymas siejamas su steigiamos -mon%s bei -gyvendinamo
projekto dyd3iu, veiklos sritimi. Verslo plano sudarymo procesas ver1ia verslinink/
kriti5kai -vertinti savo j%gas, galimybes. Tenka atsakyti - daugyb? klausim: kuo i5
tikrj geras sumanymas, kam skirtas naujas produktas (paslauga), ar atsiras jo
pirk%j, kas bus konkurentai, kaip bus organizuojama -mon%s veikla ir pan.
Verslo plano strukt#ra n%ra grie3tai apibr%3ta. (- plan/ sudaro:
1. Titulinis lapas (-mon%s pavadinimas, steig%j vardai, pavard%s, adresai,
projekto pavadinimas, kaina, nuoroda apie slaptum/);
2. Anotacija > pagrindiniai si#lomo projekto teiginiai;
3. Verslo 5akos analiz% (dabartin% pad%tis, potencial#s konkurentai,
vartotojai);
4. Si#lomo projekto esm% (produktai, paslaugos, -staigos patalpos, -rengimai,
personalas, 3inios apie verslinink/, jo partnerius);
5. Gamybinis planas;
6. Marketingo planas (tikslai, u3daviniai, kainos, realizavimo b#dai, reklama,
naujos produkcijos pardavimo prognoz%s);
7. Organizacinis planas (nuosavyb%s forma, organizacin% strukt#ra, funkcij
pasiskirstymas);
8. Rizikos -vertinimas (-mon%s pa3eid3iamumas, nauj technologij
pasirodymo tikimyb%);
9. Finansinis planas;
10. Priedai (lai5kai, kontrakt, licencij ir kit dokument kopijos, tiekim
kainininkai).
Kad ir koks sud%tingas b#t verslo planas, jis neturi b#ti labai ilgas.
Da3niausiai jis b#na 10 > 30 p. ir nevir5ija 40 p.
Verslo planas reikalingas ir pa1iam verslininkui, bankininkams,
potencialiems investuotojams, partneriams, tiek b#simiems -mon%s darbuotojams,
kadangi:
1. Padeda nustatyti b#simos -mon%s ;veiklum/< konkurencijos s/lygomis;
2. Yra orientyras, pagal kur- bus siekiama tikslo;
3. Yra svarbus dokumentas, kuris pad%s gauti finansin? param/ i5
investuotoj.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
135
9.2. VERSLO PLANO FI NANSI NS DALI ES API B3DI NI MAS, J O SUDTI S.
VERSLO PLANO FI NANSI NS DALI ES API FORMI NI MAS

Visame pasaulyje n% vienas verslininkas nepradeda veiklos, nepareng?s prie5
tai verslo plano. Sudarant verslo planus, labai svarbu -vertinti, kas ir kaip j- skaitys.
Investitoriai labai didel- d%mes- skiria numatydami finansus. Daug investuotoj
mano, kad net pagal s%kmingus naujus sumanymus paprastai gaunama tik apie pus?
numatyt finansini rezultat. Investuotojai pirmiausiai nustato reikiamo investuoti
kapitalo dyd-. Paskui -vertina sumanym/ pateikusio verslininko dalykines savybes
(kartais tai b#na pats svarbiausias dalykas, ir galiausiai susipa3-sta su visu verslo
planu). Skaitydamas verslo plan/, investuotojas su3ino apie -mon? ir jos vadovus.
Verslo plano paskutiniame skyriuje pateikiama visa finansin% informacija.
Tai svarbiausia ir labiausiai analizuojama verslo plano dalis. Jos pagrindin% svarba >
-tikinti bank/ ar kitus investuotojus, kad verslo sumanymas yra ne tik patrauklus, bet
ir pelningas, kad paskola bus gr/3inta laiku. (ioje verslo plano dalyje apibendrinama
ankstesnij skyri med3iaga, pateikiami vertin%s i5rai5kos duomenys. Jeigu -mon%
jau veikia, b#tinai reik%t pateikti trump/ veiklos finans raid/ ir parodyti, kaip
pasikeis firmos finansiniai rodikliai tada, kai si#lomas projektas bus -gyvendintas.
Finansin%s prognoz%s yra glaud3iai susijusios ne tik su firmos veikla. Aplinkos
veiksniai taip pat darys poveik- verslui. D%l 5ios prie3asties patartina pateikti kelis
finansini prognozi variantus: pesimistin- ir optimistin-, t. y. ;konservatyvias< ir
;realias< prognozes, paremtas skirtingomis prielaidomis. Papras1iausias b#das joms
nustatyti b#t toks: paskui, kai padar%te pirmines, J#s supratimu, realias prielaidas ir
apskai1iavote galimas realizacijos apimtis ir kainas, gaut/j- rezultat/ reikia padalyti
pusiau ir tuomet apskai1iuoti pinig srautus bei kitus finansinius rodiklius. Lygia
greta galima daryti ir ;Kas, jeigu< sensityvumo analiz?, kuri Jums parodyt, pvz.,
koks bus efektas, jei realizacijos apimtys suma3%t 10%, o 3aliav kainos i5augt
20% ir pan. Geriausia tokias finansines prognozes atlikti apskai 1iuojant pagal
kompiuterines programas: Super Calc, Lotus 1.2.3., Excel ir kt.
Laikotarpis, kuriam sudaromos finansin%s prognoz%s, priklauso nuo
laikotarpio, kuriam yra suteikiama paskola.
Potencial#s investuotojai labiausiai domisi:
Projekto finansavimo poreikiu ir 5altiniais;
Prognozuojamo pelno ataskaita;
S/skait balanso lentele;
Grynj pinig srautu;
L#3io ta5ko grafiku.
Rengiant finansinius planus, reikia atkreipti d%mes- - tai, kad ne vis
nuosavyb%s tip -mon%s teikia vienodas finansines ataskaitas.
Kaip vertinti infliacij/? (iuo atveju J#s turite dvi alternatyvas:
1. Nepaisyti infliacijos ir parodyti visus skai1iavimus einamosiomis
kainomis. D%l to gali b#ti i5kreipti b#sim pajam apskai1iavimai;
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
136
2. Numatyti tam tikr/ infliacijos lyg- ir taikyti j- pagal savo apskai1iavimus.
Ai5ku, kad yra sunku tiksliai numatyti infliacij/, ypa1 remiantis m#s ekonomikos
pad%timi.
Abi galimyb%s yra priimtinos, bet tais atvejais, kai infliacijos lygis yra
3emas, pirmoji alternatyva yra priimtinesn%. Esant auk5tam infliacijos lygiui, jos
veikimas turi b#ti numatomas diskontuojant investicij apimtis, grynj pinig
-plaukas, skai1iuojant grynais pinigais pajam reali/ vert? (diskontavus - numatomus
kapitalo ka5tus).
Pateikus 5i/ informacij/, toliau apra5oma finansin% strategija: 1ia
verslininkas tur%t atsakyti - tris klausimus:
1. Kiek i5 viso reikia l%5, kad projekt/ b#t galima realizuoti?
2. I5 kur tikimasi gauti 5i l%5 ir koki?
3. Kada tikimasi vis/ skol/ gr/3inti investuotojams ir kokios pajamos jiems
numatomos u3 investuotas l%5as?
+ pirm/ klausim/ turi b#ti atsakyta pagal vis auk51iau min%t lenteli ir
ataskait nuostatas. Antrojo klausimo atsakymas priklauso nuo to, ar l%5os
reikalingos naujai -monei steigti ar jau funkcionuojan1iai. Finansavimas i5 kredit
daugiau tinka dirban1ioms rentabilioms -mon%ms. I5 toki -moni bankininkai
nereikalauja didesni pal#kan, nes investavimo rizika n%ra didel%. D%l kredit
materialinio padengimo nekyla r#pes1i, nes blogiausiu atveju galima padengti i5 jau
turim aktyv. + 5- klausim/ padeda atsakyti l#3io ta5ko grafikas ir jo analiz%.
Kokia prognozi trukm%? Vakar 5alyse rengiamuose verslo planuose
finansin%s prognoz%s, kaip smulkus verslas pl%tojamas sudaromos ma3iausiai trejiems
metams. Kai kalbama apie stamb bizn- > prognozuojama penkeriems metams.
Smulkaus verslo -mon%s per pirmus trejus metus da3nai pakei1ia savo veiklos pob#d-,
u3sidaro ar bankrutuoja. Pagal pranc#z statistik/ tik 20 > 30% i5 naujai susik#rusi
smulki -moni i5gyvena ilgiau nei trejus metus. Stambi kompanija gali investuoti
savo kapital/ ir laukti, kol jis atsipirks per 5 > 7 metus, o tuo tarpu smulkiam
verslininkui investicij atsipirkimas per 3 ir daugiau met beveik visuomet reik5
3lugim/.
Finansiniai verslo plano rodikliai yra sura5omi da3niausiai - lenteles, kad
b#t galima greit 5iuos duomenis susirasti ir i5analizuoti. Da3niausiai pirmj met
duomenys pateikiami m%nesiais, nes jau yra 3inomi b#simi pirk%jai, yra i5ankstin%s
sutartys d%l pirkim. Antrj met duomenys pateikiami ketvir1iais, tre1ij ir
v%lesnij > u3 visus metus. Duomenys turi b#ti real#s. Pagal 5iuos skai1ius
verslininkas tur%s pirkti -rengimus, samdyti naujus darbininkus, investuoti savas
pinigines l%5as, daryti i5laid reklamai.
Pateikt skai1i apib#dinimai turi b#ti para5yti ai5kiu ir paprastu stiliumi,
vengiant speciali termin, kurie sunkiai suprantami paprastam skaitytojui. Jeigu
tokie terminai vartojami, turi b#ti pateikiamas ir j paai5kinimas (kartu su technini
termin ai5kinamuoju 3odyn%liu verslo plano prieduose). Dokumentai turi b#ti
esteti5kai apipavidalinti, o tekstas 5variai i5spausdintas. Priedai ir -vair#s paai5kinimai
pateikiami atskirai.


VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
137
9.3. PROJ EKTO FI NANSAVI MO POREI KI S I R FI NANSAVI MO @ALTI NI AI

Finansin? verslo plano dal- patartina prad%ti apskai1iuojant projekto
finansavimo poreik- ir nustatant finansavimo 5altinius. Tai n%ra grie3tos formos
finansinis dokumentas. Jame numatysite savo verslo pradinio finansavimo 5altinius ir
parodysite, kaip juos panaudosite -sigydami turt/, kurio reikia verslui prad%ti. (i/
prognoz? galima parengti laisva forma arba tiesiog apra5yti, kokiems tikslams ir kiek
l%5 numatoma panaudoti savo projektui -gyvendinti, koki/ ka5t dal- padengs firma
i5 savo 5altini ir kiek l%5 reik%s i5 paskolos. J/ sudaryt dvi dalys:
1. Projekto ka5tai;
2. Projekto finansavimo 5altiniai.
9.1 lentel%
Projekto ka5tai T#kst. Lt Finansavimo 5altiniai T#kst. Lt
1. Formavimo savikaina.
2. Ilgalaikiam turtui +sigyti:
pastatai, statiniai, -rengimai ir
t.t.;
3. Trumpalaikiam turtui +sigyti:
3aliavos, med3iagos, atsargin%s
dalys ir t.t. ;
4. Statybos montavimo darb
ka(tai;
5. Pinigai.
I( viso ka(t
1. Akcinink nuosavyb#:
akcinis kapitalas,
savinink -na5ai (kuriant
personalin? -mon? ar
#kin? bendrij/);
2. Paskolos: ilgalaik%s,
vidutin%s trukm%s,
trumpalaik%s;
3. L#(os, kurias +monei
laikinai skolingi tiek#jai.
I( viso (altini


Lentel%je pateikiam projekto ka5t suma turi b#ti lygi vis finansini
5altini (pinigini l%5) sumai.
Projekto ka5t apskai1iavimas pradedamas nuo ka5t, kurie reikalingi
nekilnojamam turtui -sigyti (paprastai -rengimams), apskai1iavimo. Tai did3iausio
lygio svor- sudaranti ka5t dalis. Jeigu -mon% numa1iusi -sigyti -rengim i5 konkre1i
tiek%j arba yra pasira5iusi -rengim pirkimo sutart-, gamybos priemoni ka5tai
apskai1iuojami pagal sutartyje nurodytas kainas. (Jeigu sutartis pasira5yta, jos kopija
turi b#ti pateikta verslo plano prieduose). Verslo sumanymui -gyvendinti da3niausiai
reikia gamybini bei kitoki pagalbini patalp. J -sigijimo arba statybos ka5tai
skiriami - 5i ka5t grup?.
Kitas projekto ka5t elementas > trumpalaikio turto -sigijimo ka5tai. Tai
3aliav, med3iag, pusfabrika1i, atsargini dali -sigijimo ir kitos s/naudos,
reikalingos -gyvendinant projekt/. Verslo plano marketingo dalyje pateikta firmos
gamini bei paslaug pardavimo prognoz%. Pagal joje pateiktus skai1iavimus -mon%
gali apskai1iuoti, kiek reik%s apyvartini l%5 projekto -gyvendinimo prad3ioje. (ie
ka5tai priklauso nuo pasirinktos veiklos pob#d3io, gamybos ciklo, 3aliav saugojimo
galimybi bei ka5t, tiek%j geografin%s pad%ties ir t. t.
Projekto ka5tuose taip pat reikia numatyti statybos ir montavimo darb,
personalo mokymo, komandiruo1i bei kitus ka5tus.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
138
Patartina pateikti kuo smulkesn- gamybos ka5t -vertinim/ ir numatyti visus
ka5tus. Absoliutaus tikslumo nepasieksite. Ta1iau, -vertinant ka5tus, geriau j sum/
padidinti, o ne suma3inti. (ie apskai1iavimai svarb#s dar ir tod%l, kad j pagrindu
atliksite pelno prognozes bei pinig sraut apskai1iavimus.
Suskai1iavus projektui -gyvendinti reikalingus ka5tus, galima nustatyti
projekto finansavimo 5altinius. Paprastai j yra du:
Nuosavos -mon%s l%5os (akcinink nuosavyb%), kurias -mon% pasirengusi
investuoti - projekt/;
Bank (arba kit investuotoj) paskolos.

9.4. PROGNOZUOJ AMO PELNO ATASKAI TA

Prognozuojamo pelno ataskaitos tikslas > parodyti, kaip bus formuojamas ir
kaip keisis pelnas, nustatyti, ar verslas efektyvus. Kiekviena -mon%, sumaniusi
realizuoti savo verslo sumanym/, tikisi, kad jos veikla bus s%kminga ir ji gaus peln/.
Be to, pelnas, kur- numato gauti -mon%, yra svarbus rodiklis bankui suteikiant -monei
paskol/.
Sudarant pelno prognoz?, b#tina -vertinti pardavim prognoz?, kuri/ atlikote
verslo plano marketingo dalyje. Pagal j/ gal%site apskai1iuoti pajamas, kurias numato
gauti -mon%. Po to, -vertin? produkcijos (paslaug) gamybos bei realizavimo
s/naudas, gal%site atlikti pelno prognoz%s apskai1iavimus. Laikotarpio, per kur-
-mon% numato gauti peln/, trukm% priklauso nuo jos veiklos pob#d3io, gamybinio
ciklo trukm%s, paskolos sumos, rizikos laipsnio ir kit veiksni. Nereikia bijoti, kad
pirmaisiais metais -mon% netur%s pelno arba netgi dirbs nuostolingai. Nuostolius
kompensuos v%lesnio laikotarpio pelnas. Tod%l 5i/ finansin? form/ galima pavadinti
pelno (nuostolio) ataskaita. Sudaryti j/ galima keliais b#dais.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
139
9.2 lentel%
PELNO (PAJ AM$) NUMATYMAS
(t#kst. Lt)
Rodikliai 1 m&n. 2 m&n. ... 12 m&n.
Per
metus
1. Pardavimo pajamos (-plaukos) (be
PVM)

2. Parduot preki savikaina*
3. Bendrasis veiklos pelnas (pajamos)
4. Veiklos s/naudos
4.1.
4.2.
4. 3. Mokes1iai:
4. 3. 1. Keli mokestis;
4. 3. 2. Nekilnojamo turto mokestis;
4. 3. 3. Kiti mokes1iai.

5. Veiklos pelnas (pajamos)
6. Kita veikla, pal#kanos
7. Apmokestinamasis pelnas (pajamos)
8. Pelno (pajam) mokestis
9. Grynasis pelnas (pajamos)
* > kol -mon% yra ne PVM mok%toja, tai pirkimai rodomi su PVM
* > kai -mon% tampa PVM mok%toja, pirkimai rodomi be PVM, nes pirkimo
PVM > sugr/3inamas.
9.3 lentel%
PVM PROGNOZ
(t#kst.Lt)
RODIKLIAI 5 m&n. 6 m&n. 9. 12 m&n.
1. Pardavimai (be PVM):
1.1Parduotos prek%s;
1.2. Suteiktos paslaugos.

2. Pardavimo PVM
3. Pardavimai (su PVM)
4. Pirkimai (su PVM):
4.1. 9aliavos;
4.2. Ry5i paslaugos;
4.3. (iuk5li i5ve3imas;
4.4. Dovanos darbuotojams;
4.5. Darbuotoj maitinimas;
4.6. Kiti pirkimai.

5. Pirkimo PVM:
5.1. Gr/3inamas (atskaitomas)
PVM;

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
140
5.2.Negr/3inamas
(neatskaitomas). PVM*
6. Pirkimai be PVM
7. Mokamas - biud3et/ PVM (2 -
5.1.)

* > negr/3inamas pirkimo PVM traukiamas - s/naudas, tenkan1ias realizuotai
produkcijai, suteiktoms paslaugoms.
Apskai1iavus gryn/j- peln/, nustatoma, koki/ jo dal- planuojama skirti
dividendams ir kokia suma padid%s nepaskirstytas pelnas. Finans tvarkytojas neturi
r#pintis pagaminimo ka5tais, o turi r#pintis pelnu, pirmiausiai atsi3velgdamas -
akcininkus. Tokia pelno numatymo ataskaita yra glausta ir informatyvi. Joje pateikt
duomen pagrindu galima apskai1iuoti rodiklius, kurie yra svarb#s priimant
sprendim/ investuoti ar neinvestuoti pinigus - firmos pasirinkt/ veikl/. Tai,
pavyzd3iui, projekto pelningumo koeficientas:

K
p
=Bendrasis veiklos pelnas (Grynasis pelnas) / Pardavimo 5plaukos
(is koeficientas parodo, kiek pelno gaus -mon% u3 kiekvien/ parduot/
produkcijos ar paslaug vienet/. Pelningumo koeficientas sudaro s/lygas palyginti
pra%jusio ir b#simo laikotarpi -mon%s pelningum/. Firmos pelningumo koeficientas
gali b#ti palygintas su kit -moni, pretenduojan1i gauti paskol/, pelningumo
koeficientais. Bankas ar kiti potencial#s investuotojai pasirinks firm/ su auk5tesniu
koeficientu.
Kitas svarbus rodiklis, kur- galima apskai1iuoti naudojant pelno prognozi
ataskaitoje pateikt/ informacij/, yra i'laid% koeficientas:
K
i
=Pardavim" ka+tai / Pardavimo i+laidos.

9.5. PI NI G$ SRAUT$ PLANAVI MAS

Pinig sraut ataskaitos ir prognoz% > tai nauja finansin% forma, kuri prad%ta
naudoti JAV nuo 1987 met. (ios finansin%s formos naudojimo tikslas > suteikti
informacij/ apie tam tikro laikotarpio pinig -plaukas ir i5mok%jimus. Bankai,
analizuodami -mon%s pinig sraut prognoz? ir spr?sdami klausim/ d%l paskolos
suteikimo, 5i/ verslo plano finansin? form/ vertina labai kriti5kai.
Pinig sraut ataskaitos yra labai svarbios planuojant vidutin- ir ilgalaik-
finansavim/. Jos parodo, kaip pinigai -teka ir i5teka i5 -mon%s per tam tikr/ laiko
tarp/. Pinig -tek%jimas ir i5tek%jimas gali b#ti suskirstytas - 3 kategorijas: #kin%
veikla, investicijos ir finansavimas (3r.1 temos 6 klausim/). Pinig sraut 5altinius ir
j panaudojim/ schemati5kai b#t galima pavaizduoti taip:

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
141
9.4 lentel%
3KI N VEI KLA
Pinigai i+ Grynieji pinigai 5plaukia 5
realizacijos;
i5augusi kreditorini -siskolinim;
suma3%jusi debitorini -siskolinim/
atsarg.
i5laidas;
suma3%jusius kreditori -siskolinimus;
i5augusius debitorinius -siskolinimus/
atsargas.

9.5 lentel%
I NVESTI CI J OS
Pinigai i+ Grynieji pinigai 5plaukia 5
pagrindini priemoni realizacija;
savininko nuosavyb%s (vertybini;
popieri) ir kit vertybi realizacija.
pagrindinio kapitalo -sigijimas;
savininko nuosavyb%s (vertybini;
popieri ir kit vertybi) pirkimas.

9.6 lentel%
FI NANSAVI MAS
Pinigai i+ Grynieji pinigai 5plaukia 5
i5augusios skolos;
i5aug?s savininko kapitalas.
skolos gr/3inimas;
dividend i5mok%jimas.

Pinig sraut numatymas gali b#ti sudaroma pagal toki/ form/:

9.7 lentel%
PI NI G$ SRAUT$ PROGNOZ
(t#kst. Lt)
RODIKLIAI 5 m&n. 6 m&n. 9 12 m&n.
GAUTA PINIG!*
I ' pagrindines veiklos:
1. Pardavus produkcij/ (suteikus paslaugas);
2. Prekybos veiklos pajamos (-plaukos).
I @ VI SO GAUTA PI NI G$.
I:LEISTA PINIG!**.
Pagrindinei veiklai:
1. Apmok%ti tiek%jams u3 med3iagas;
2. I5mok%ti atlyginimams;
5. Nuomos mok%jimai;
6. Ry5i paslaugos;
7. (iuk5li i5ve3imas;
8. Mokes1iai:
8.1. Keli mokestis;
8.2. Nekilnojamo turto mokestis;

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
142
8. 3. PVM, mokamas - biud3et/.
I nvesticinei veiklai.
Finansinei veiklai.
I @ VI SO I @LEI STA PI NI G$:
Pinig likutis laikotarpio prad3ioje;
Pinig gavimas;
Pinig i5leidimas;
Pinig likutis laikotarpio pabaigoje.
* > kai -mon% tampa PVM mok%toja, pardavimai > su PVM;
** > pirkimai rodomi su PVM.

Form/ sudaro dvi pagrindin%s dalys: vienoje j > kiek -mon% pinig gauna,
kitoje > kiek j i5leid3ia. Prognozuojant pinig gavimus ir i5leidimus yra sudaromas
pinig biud>etas. (ie planai sudaromi m%nesiams ir metams. Turint toki/ informacij/,
lengva nustatyti -mon%s pinig poreikius, sudaryti 5i poreiki finansavimo plan/ ir
valdyti pinigus.
Geriausiai ir tiksliausiai galima parengti m%nesines (keli m%nesi - priek-)
prognozes. Tolesn? ateit- sunkiau prognozuoti, jeigu pinig srautai yra stabil#s, tai
galima gana neblogai suplanuoti ilgesniam laikotarpiui.
Kuo tikslesn%s yra pardavim prognoz%s, tuo tiksliau galima sudaryti pinig
biud3et/. Pirmiausia yra prognozuojami atskir gamini pardavimai, paskui visos
-mon%s pardavimai.
(itokios prognoz%s > tai tik -mon%s vidin%s prognoz%s, neatsi3velgiant -
bendrus ekonomikos procesus, rinkos pasikeitimus, sistemin? rizik/. Tod%l gali b#ti
prognozuojama ;i5ori5kai<, taikant matematinius ir statistinius modelius ir nustatant
5akos kryptis. Kai i5ai5kinama, kokios yra 5akos perspektyvos, analizuojama, kokia
bus atskir produkt rinka. Tod%l gali b#ti, kad i5orini ekspert parengta prognoz%
skiriasi nuo vidinio pardavimo plano. Vadybininkai turi gerai apsvarstyti ir parengti
patikslint/ prognoz?.
Pinig% gavimo prognozavimas
Pinig gavimai priklauso nuo to, ar parduodama u3 grynuosius pinigus, ar
parduodama skolon. Jeigu parduodama skolon, reikia 3inoti, koks atsiskaitymo
laikotarpis yra nustatytas pirk%jams > 30, 60 ar 90 dien. I5 pra%jusi laikotarpi
reikia taip pat apskai1iuoti, koks procentas pirk%j u3moka u3 prekes per 1 m%nes-,
koks procentas per 2 ar 3 m%nesius ir koks procentas yra bevilti5k skol.
1 pavyzdys:
+mon%je X u3 grynus pinigus parduodama 10 procent produkcijos, skolon -
90 procent. 9inoma, kad 90% pirk%j u3moka per 30 dien, o likusieji (10%) per 2
m%nesius. Nustatyti, kaip pinigai bus gaunami 2002 m. pirm/j5 ketvirt-.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
143
9.8 lentel%
(t#kst. Lt.)
2001 m. 2002 m.
11
m,n.
12
m,n.
01
m,n.
02
m,n.
03
m,n.
04
m,n.
1. Pardavimai 300 350 250 200 250 300
1.1. Skolon (90%) 270 315 225 180 225 270
1.2. U3 grynus pinigus (10%) 30 35 25 20 25 30
2. Pinig gavimai
2.1. Einamojo m%nesio pardavimai u3 grynus
(10%)
25 20 25 30
2.2. Paskutinio m%nesio pardavimai (90%) 283,5 202,5 162,0 202,5
2.3. Dviej m%nesi pardavimai skolon (10%) 27 31,5 22,5 18,0
I ' viso gauta: 335,5 254,0 209,5 250,5

+mon%s taip pat gali nustatyti, koks yra pardavim ir pinig gavim ry5ys
infliacijos metu, ekonomikos pagyv%jimo metu ar s/stingio metu. Reikia atsi3velgti ir
- tai, jog pinig gaunama gali b#ti daugiau parduodant turt/, o ne tik pagamintas
prekes.

Pinig% i'leidimo prognoz,
Turint pardavim prognoz?, -mon% turi nuspr?sti, ar gamybos grafik/ derinti
su pardavimais, ar tur%ti vienodo tempo gamyb/. Pirmuoju atveju atsarg ka5tai yra
ma3esni, ta1iau bendra gamybos ka5t suma b#na didesn% negu pastoviai gaminant.
7ia gamybos ka5tai yra ma3esni, bet atsarg ka5tai didesni. Reikia pasirinkti ir
nutarti, kaip pasielgsime.
Kai pasirenkama, pagal kok- grafik/ bus gaminama produkcija, reikia
parengti tokius planus: med3iag, darbo, papildomo ilgalaikio turto.
Pirmiausia reikia i5manyti, kiek laiko praeina nuo med3iag pirkimo iki
pinig apmok%jimo.

2 pavyzdys:
+mon% X u3 nupirktas med3iagas turi sumok%ti per 1 m%nes-, gamybos ciklas
iki pardavim taip pat 1 m%nuo (nereikia u3mir5ti, kad pinigus i5leid3iame ne tik
gamybai, bet yra ir kit pinigini i5laid: dividendams, mokes1iams, skoloms
gr/3inti, pal#kanoms). Apskai1iuojame, kiek pinig i5leid3iama 2002 m. pirm/j-
ketvirt-.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
144
9.9 lentel%
(t#kst. Lt)
2001 m.
gruodis
2002 m.
sausis
2002 m.
vasaris
2002 m.
kovas
1. Pirkimai 100 80 100 120
2. Pinig i5mok%jimai:
2.1. 100% m%n. 3aliavoms
pirkti;

100

80

100
2.2. Algos 80 80 90
2.3. Kitos i5laidos 50 50 50
I+ viso: 230 210 240
3. Kapitalin%ms investicijoms 150 50
4. Dividendams 20
5. Pelno mokes1iai 30
I ' viso i'leista: 260 360 310

Kai suskai1iuojama, kiek per kiekvien/ m%nes- pinig gaunama ir
i5leid3iama, nustatomas ir skirtumas j, kuris perkeliamas i5 vieno m%nesio - kit/.
Gali b#ti ir pinig deficitas. Gal tada reikalingas papildomas finansavimas. +mon% turi
nuspr?sti, kiek pinig ma3iausiai ji turi tur%ti kiekvien/ m%nes- ir jeigu tas
pa3eid3iama, reikia skolintis. Jeigu ta ma3iausia suma gerokai vir5ijama,
vadybininkai turi nuspr?sti, kur juos tinkamai investuoti.

Galutin% pinig sraut prognoz%s lentel% atrodyt 5itaip:
9.10 lentel%
(t#kst. Lt)
Sausis Vasaris Kovas

1. Pinig balansas m%n.
prad3ioje
100 175,5 69,5
2. I5 viso gauta 335,5 254 209,5
3. I5 viso i5leista 260 360 310
4. Grynieji srautai 75,5 - 106 - 100,5
5. Pinig balansas m%n.
pabaigoje
175,5 69,5 -31

Pinig sraut prognoz% apib#dina visus anks1iau pateiktus finansinius firmos
rodiklius: pajamas ir i5laidas, peln/, turt/, kapital/, skolas. Pagal 5i/ finansin? form/
taip pat galima apskai1iuoti, koki/ veikl/ pl%tos -mon%, kokios bus jos pajamos ir
i5laidos. Ta1iau skirtingai negu pagal pelno prognoz?, 1ia atsispind%s ne -mon%s
pelnas, o jos grynj pinig jud%jimas. I5 esm%s pinig sraut prognoz% ir pelno
prognoz% yra pana5ios, ta1iau yra keletas svarbi skirtum:
1. Pagal pelno prognoz? pateikiamos firmos pajamos, gautos realizavus
produkcij/ ir paslaugas. Pinig sraut prognoz% rodo grynuosius -mon%s pinigus,
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
145
kuriuos ji gavo i5 savo produkcijos ar paslaug vartotoj. (is rodiklis yra susij?s su
produkcijos tiekimo ir atsiskaitymo terminais;
2. Skai1iuojant, kiek pinig i5leido firma, reikia -vertinti ne tik produkcijos
gamybos ka5tus, bet ir atsiskaitymo su tiek%jais terminus;
3. Pelno prognozi formoje vienas i5 pateikt rodikli > pagrindinio kapitalo
nusid%v%jimas. Tai firmos gamybos ka5t elementas. Pinig sraut prognoz% 5io
rodiklio neparodo, nes -rengim nusid%v%jimui padengti skirti pinigai lieka -mon%s
s/skaitoje ir nelemia grynj pinig balanso;
4. Pelno prognozi ataskaitoje neatsispindi mokami ir gaunami dividendai,
-sigyjami ir parduodami -rengimai, kitos veiklos pajamos ir i5laidos. Nustatant pinig
sraut prognoz? tokio pob#d3io mok%jimai turi b#ti parodyti.
Analizuojant pinig sraut prognoz?, galima -vertinti -mon%s turto
likvidum/ > galimyb?, kaip turtas gali virsti pinigais, -mon%s mokum/ ir finansin-
lankstum/.
Sudarius pinig sraut prognoz%s lentel?, galima apskai1iuoti tokius
rodiklius:
1. Pelno ;kokyb%s<= grynj pinig srautas gamyboje (+, - ) / grynasis
pelnas, t. y. ;kokybi5ki< pinigai, be joki -sipareigojim, jei +, tai gerai;
2. ;Laisv< pinig srautas = gamybin%s veiklos pinig srautas (+, - ) minus
kapitalo i5laidos kapitaliniams paj%gumams i5laikyti (atstatyti, remontuoti, bet ne
i5pl%sti) minus i5laidos dividendams. Po to apskai1iuojamas procentas nuo grynojo
pinig srauto. Pvz., 20% ;laisv< pinig;
3. Ar pakankamas pinig srautas = pinigin%s -plaukos gamybin%je veikloje /
i5leisti pinigai investicijoms - gamyb/ + papildomoms atsargoms pirkti + i5leisti
dividendams. Jei 5is rodiklis ma3esnis u3 vienet/, tai pinig srautas yra
nepakankamas;
4. Pinig reinvestavimo koeficientas = pinig srautas i5 gamybin%s veiklos >
i5mok%ti dividendai / nuosavas trumpalaikis turtas + kt. ilgalaikis turtas + investicijos
- nekilnojam/ turt/ jam atkurti (pl%sti). (is koeficientas lyginamas su kit -moni
tokiais pat rodikliais.

9.6. PROGNOZUOJ AMAS BALANSAS

Mokymo tikslais sudarant prognozin- balans/ patogiausia naudotis 1993 m.
lapkri1io 12 d. Lietuvos Respublikos Finans ministerijos ra5te Nr. 83 patvirtinta
balanso forma.
Lygindami prognozuojamo balanso lentel? su pelno prognoze, pasteb%sime,
kad pastaroji apib#dina firmos tam tikro laikotarpio veiklos rezultatus. Tuo tarpu
s/skait balanso lentel% > tai tarsi fotonuotrauka, fiksuojanti -mon%s finansin? b#kl?
tam tikru momentu.
Sudarant s/skait balanso lentel?, reik%t pateikti pra%jusio laikotarpio
rodiklius (auditas) ir parodyti, kaip pasikeis s/skait balansas, gavus paskol/ ir
prad%jus veikl/.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
146
I lgalaikis turtas . tai -mon%s disponuojamo turto, kur- galima naudoti ilgiau
nei vienerius metus, dalis. J- galima suskirstyti - 3 pagrindines dalis: ilgalaikis
materialus, nematerialus turtas ir ilgalaik%s investicijos. Svarbu i5manyti, kad 5iai
-mon%s turto grupei priskiriame tik turt/, kur- firm/ naudoja ir naudos savo veikloje.
Jeigu -sigyt/ turt/ numatoma parduoti, jo vert% s/skait balanso lentel%je
neskai1iuojama. Svarbiausioji problema, su kuria susiduriama apskai1iuojant 5iuos
rodiklius > kaip -kainoti -mon%s turt/. Paprastai gamybos priemon%s yra -kainojamos
pagal j likutin? vert?, t. y. prie -rengim -sigijimo kainos pridedame j montavimo
bei kitokias -sigijimo i5laidas ir atimame -rengim nusid%v%jimo vert?. Ilgalaikis
turtas apskai1iuojamas prie jo balanso pridedant planuojamus kapitalinius -d%jimus.
Nematerialaus turto taip pat gali b#ti galiojimo laikas. Tod%l 5is turtas yra
-vertinamas pagal jo likutin? vert?, skai1iuojant nusid%v%jim/ analogi5kai
materialinio turto nusid%v%jimui. Jeigu -sigyt patent bei licencij galiojimo laikas
nenustatytas, j vert% s/skait balanso lentel%je pateikiama pagal j -sigijimo vert? ir
planuojamu laikotarpiu nekinta.
Ilgalaikio turto grupei taip pat priskiriamos -mon%s ilgalaik%s investicijos,
jeigu -mon% numato -sigyti kit firm akcij ir obligacij, suteiks paskolas ir pan.
+mon%s trumpalaikis turtas . turto dalis, kuri/ -mon% numato panaudoti
grei1iau negu per vienerius metus. Tai grynieji -mon%s pinigai, gamybin%s atsargos,
gautinos skolos, at%mus -mon%s -siskolinimus tiek%jams.
Grynieji pinigai . tai pinigai -mon%s kasoje, banko 1ekiai, kiti dokumentai,
kuri pagrindu bankas daro -ra5us -mon%s s/skaitose.
Gamybini% atsarg% yra kiekvienoje -mon%je. J -kainavimas yra svarbus
darbas, kur- -mon% turi atlikti labai kruop51iai. Paprastai 5i suma sudaro pagrindin?
-mon%s i5laid dal- , o nuo jos priklausys -mon%s pelno rodikliai. Gamybines atsargas
galima -vertinti pagal j savikain/ arba rinkos kain/. + s/skait balanso lentel?
-ra5oma ma3esn% suma. Ta1iau 5i verslo plano forma sudaroma b#simos veiklos
laikotarpiui. Ai5ku, kad d%l 5ios prie3asties sunku -vertinti med3iag bei 3aliav
kainas. Be to, jei pasikeis -mon%s tiek%jai, kainos taip pat gali keistis.
Gautinos skolos arba pirk,j% &siskolinimai, . tai pinigai, kuri -mon% dar
negavo i5 savo vartotoj, nors prek%s yra i5sistos. Trumpalaikis -mon%s turtas
suma3%s, jeigu -mon% pati turi -siskolinim tiek%jams. +siskolinimai tiek%jams yra
planuojami pridedant prie sausio m%nesio -siskolinimo sumos dar ir pirkimus per
metus ir atimant pinig sumok%jimus u3 pirkimus. +siskolinimas u3 darb/
apskai1iuojamas remiantis gamybos planais. Pana5iai apskai1iuojamos ir kitos
trumpalaik%s skolos. +mon%s s/skaitoms apmok%ti taip pat nustatomas 30, 60 ir 90
dien laikotarpis. Planin%s pirk%j -siskolinimo sumos nustatomos prie esamo j
balanso pridedant planuojam/ pardavim skolon apimt- ir atimant planuojam pinig
gavimo sum/. (ie duomenys imami i5 pinig biud3eto.
Jeigu i5 pinig biud3eto negalima nustatyti pirk%j -siskolinimo sum,
galima pasinaudoti pirk%j -siskolinimo apyvartumo koeficientu. Kitaip tariant,
planuojama pardavim skolon suma yra padalijama i5 pirk%j -siskolinimo
apyvartumo (pardavimai skolon / pirk%j -siskolinimo) ir gausime planuojam/
-siskolinimo sum/.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
147
Turint pra%jusi laikotarpi atsarg apyvartumo rodikl- (parduot preki
savikaina / atsargos), galima apskai1iuoti ir atsarg sum/. 9inant parduot preki
savikain/ ir apyvartumo koeficient/, lengva apskai1iuoti atsarg sum/.
S/skait balanso lentel%je turi b#ti parodytos ir -mon%s trumpalaik,s skolos.
Tai trumpalaik%s banko paskolos. (is rodiklis taip pat apima ir ilgalaiki paskol
pal#kanas, kurias privaloma mok%ti kasmet.
Grynasis &mon,s turtas yra s/skait balanso rodiklis, pagal kur- -vertinamas
firmos nuosavas turtas ir -siskolinimai. (is rodiklis apskai1iuojamas kaip firmos
ilgalaikio turto ir grynojo trumpalaikio turto suma, at %mus ilgalaikes skolas.
Finansin%je verslo plano dalyje b#tina nubrai3yti l#3io ta5ko grafik/ arba
apskai1iuoti nenuostolingumo ta5k/ per pelno mar3/. Taip pat verslo plano
finansin%je dalyje reikia pateikti finansinius rodiklius, kurie apskai 1iuojami pagal
sudaryto prognozuojamo balanso duomenis.

SAVI KONTROLS KLAUSI MAI

1. Apib#dinkite verslo plan/.
2. Nuo ko priklauso verslo plano strukt#ra?
3. I5vardykite verslo plano strukt#r/.
4. Koks pagrindinis verslo plano finansin%s dalies tikslas?
5. Kuo domisi potencial#s investuotojai?
6. + kokius klausimus turi atsakyti verslininkas, apra5ydamas finans
strategij/?
7. Apib#dinkite finansavimo poreikius ir 5altinius.
8. I5vardykite projekto finansavimo 5altinius.
9. Koks yra prognozuojamo pelno ataskaitos tikslas?
10. K/ reikia -vertinti sudarant pelno prognoz??
11. Kaip apskai1iuojamas projekto pelningumo koeficientas?
12. Apib#dinkite pinig sraut planavim/.
13. Koks yra pinig sraut planavimo tikslas?
14. Kokie yra pinig sraut 5altiniai?
15. Nuo ko priklauso, kiek pinig per tam tikr/ laik/ gauna -mon%?
16. Kokius finansinius -mon%s rodiklius apib#dina pinig sraut prognoz%?
17. Kuo skiriasi pinig sraut prognoz% ir pelno prognoz%?
18. Kaip apskai1iuojamas ;laisv< pinig srautas?
19. Kas tai yra prognozuojamas balansas?
20. K/ reikia pateikti sudarant s/skait balanso lentel??

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
148
<ODYNLI S

Lietuvi+kas terminas Angli+kas terminas

Akcija share / stock
Akcij priedai shareGs enclosure / additions
Akcinio kapitalo (nuosavyb%s) gr/3a Return on shareholders capital
Apskaitin% turto vert% assets book value
Asortimentas Assortment
Atsargos inventory, inventories
Atsarg apytakos laikotarpis inventories circulation period
Atsipirkimo periodas Period of buying out
Bendrasis pelnas Gross profit (total profit)
Bendr s/naud suma sum of general (common) expenditure
B#simj laikotarpi s/naudos expenditure of the future times
(period)
Debitorini -siskolinim apytakos
laikotarpis
debitorial circulation period
Dividendai Dividend
Dotacijos ir negr/3intos subsidijos grant subsidy unreturned
Faktoringo paslaugos FactoringGs service
Finansin%s investicijos Financial investment
Finansinis kapitalas Financial capital
Finans strukt#ra the structure of finance
Gamybos ciklo trukm% length of production cycle
Garantija Guarantee
Garantuotos paskolos guaranteed loan
Gautinos sumos received (amount)/receivables
Grynasis pelnas Net income, Net profit
Gryni pinigai Cash
Hipoteka Hypotec / mortgage
+mon%s finansavimo 5altiniai CompanyGs financing sources
Investicija investment
Investicij s/mata Estimate of investment
Investitorius Investor
Investuotojas Investor
+prastin%s veiklos pelnas Operating profit
+statinis kapitalas Capital
I5laid did%jimo koeficientas expense increasing factor (coefficient)
I5skirtin% rizika Exceptional risk
Kaina Price
Kapitalas Capital
Kapitalo finansavimas Financing of capital
Kapitalo nuoma capital lease / lease of capital
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
149
Kapitalo vert% capital value
Ka5tai Cost
Kiti rezervai other reserve
Kokyb% Quality
Komerciniai kreditai ir vekseliai commercial credit / bill
Konkurentai competitors, rivals
Kreditas su u3statu collateralized credit
Kreditorinio -siskolinimo likvidavimo
laikotarpis
credit liquidating period
Kupono pal#kan norma coupon interest rate
Laidavimas Warranty
Likvidacin% vert% liquidation value
Likvidumo rodikliai liquidity index/norm
Lizingas Leasing
L#3io ta5kas break> even point
Mobilus trumpalaikis turtas Mobil short>term asset
Nebaigta gamyba unfinished production
Nepaskirstytas pelnas unallorated profit / undistributed
Netekimai Loss
Netesybos Forfeit
Netiesiogini s/naud suma sum (amount) of indirect expenditure
Neto pelno mar3a Net profit margin
Nominali vert% nominal value
Nuosavas grynasis trumpalaikis turtas oneGs (own) assets
Nuosavas kapitalas property capital /debit / boan capital
Obligacija Bond
Pagaminta produkcija finished production
Pagaut% Gain
Pajamos Income
Pal#kanos Interest
Paprastoji akcija common stock
Parduot preki savikaina cost of goods sold or cost of sales
Pelnas Profit, Income
Pelningumo rodikliai profitability ratios
Pelno (nuostolio) ataskaita income statement
Pelno mar3a Profit Margin
Pelno mokestis Profit taxes
Perkainojimo rezervas revaluation / reappraisal reserve(s)
Pinig apytakos ciklas money circulation cycle
Pradin% vert% primary / elementary/ initial /first /
value
Privalomasis rezervas obligatory / compulsory reserves
/required reserve
Privilegijuota akcija Preferred stock
Projekt klasifikavimas Classification of project
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
150
Realizacija realization
Realizavimo apimtis volume of realization/extent
Realizavimo pajamos realization income/income from
realization
Realizuojamos produkcijos apimtis volume by the piece of realization
production
Realusis kapitalas real capital
Rezervai Reserves
Rinkos rizika Market risk
S/matin% vert% Object site
S/naudos expenditure (outlay), costs
Skolintas kapitalas credit (lend) capital, loan capital/debt
capital
Statybos terminai Budget value
Statybos vieta Construction site
Sukauptos pajamos accumulated income /income accrued
Terminuota ilgalaik% paskola fixed long>term loan
Tiesiogini s/naud suma sum of direct expenditure
Tikroji (esmin%) vert% real (main) value
Trumpalaikiai banko kreditai short>term credit / lending
Trumpalaikio turto valdymas short>term assetGs management
Trumpalaikis finansavimas short>term financing
Trumpalaikis turtas current assets
Turtas Assets
Turto pelningumas profitability
Veikian1ios -mon%s vert% active firm / company value
Veiklos pajamos operating income
Veiklos pelnas operating profit
Veiklos s/naudos operating expenses
Vidin% rizika Inner risk
Vidutin% norma average norm
Vienos dienos s/naudos oneGs dayGs input (expenditure)
9mogi5kasis kapitalas human capital
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
151

LI TERAT3RA

1. Anglijos bankas ir finans rinka.Vilnius: Lietuvos bankas,1994.
2. Angli5k termin ai5kinamasis 3odynas. Vilnius, 1992.
3. BAGDONAS E., KAZLAUSKIEND E. Biznio -vadas. Kaunas:
Technologija, 2000.
4. BAGDONAS E.. Biznio -vadas. K: Technologija, 1994.
5. BAGD9I@NIEND V. Pinigai ir verslas. Vilnius: T@B <Virginija=, 1993.
6. BIVAINIS J., GRI(KEVI7IUS A., JAK(TAS V. Investicini projekt
vertinimas. Vilnius, 1997.
7. BU(KEVI7I@TD E., MA7ERINSKIEND I. Finans analiz%. Kaunas,
1998.
8. BU(KEVI7I@TD E., PUKELIEND V. Valstyb%s mokes1i sistema.
Vilnius, 1998.
9. Cyril Pat Obi. Verslo finans pagrindai. Kaunas, 1999.
10. 7EPIEND S., MEID@NAS V., PUZINAUSKAS P., SMALENSKAS G.
+moni finansai. Kaunas, 1995.
11. DAUDERIS H. Finans apskaita. Kaip pasirinkti sprendim/. T. 1.
Kaunas, 1993.
12. Ekonomikos teorijos termin 3odyn%lis. Vilnius, 1991.
13. GAIDIEND Z. ABAZORIUS D. Akcijos, verslas, pelnas. Vilnius,1992.
14. GAIDIEND Z. Finans valdymas. Kaunas, 1998.
15. GAR(KIEND A. Verslo planavimas. Vilnius, 1997.
16. GAU7AITD V. Finansin% biznio plano dalis. Vilnius, 1993.
17. GAU7AITD V., URBONAVI7IUS S. Biznio planas. Vilnius, 1993.
18. GRI(KEVI7IUS A., SILICKAS J. Investicij projekt valdymas.
Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1998.
19. +mon%s finans valdymas. Mokomoji knyga. Pareng% DAR(KUVIEND
V. (pagal prof. Bubnio paskaitas). Kaunas, 1998.
20. Interneto puslapis: http://www.lbank.lt
21. +statymai ir norminiai aktai, reglamentuojantys Lietuvos bank veikl/.
Vilnius, 1998, Nr. 1.
22. IVA(KEVI7IUS D., SAKALAS A. Bank vadyba. Kaunas: KTU, 1997.
23. JANKAUSKAS M., JANKAUSKAS G. Kaip pa1iam parengti smulkaus
verslo (biznio) plan/.Vilnius, 1993.
24. JOVAI(A A. Kaip parengti biznio plan/. Vilnius: ;Pa1iolis<, 1997.
25. JOVAI(A A. Kaip parengti verslo plan/. Vilnius: UAB ;Pa1iolis<, 2001.
26. JUOZAITIEND L. +mon%s finansai. Analiz% ir valdymas. (iauliai, 2000.
27. KATKUS V. Priva1ioji bankininkyst% (Asmeninio turto valdymo
principai). Vilnius: Lietuvos bankininkyst%s, draudimo ir finans
institutas, 2000.
28. KATKUS V. Tarptautin% bankininkyst% (Tarptautin%s banko operacijos).
Vilnius, 2000.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
152
29. Kreditavimas. I ir II dalis. Pareng% TARAILA S. Vilnius, 1998.
30. Kreditavimo principai. Vilnius: Lietuvos bankininkyst%s, draudimo ir
finans institutas, 1997.
31. KVEDARAITD V. Firmos finansin% analiz% (antrasis pataisymas ir
papildytas leidimas).Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996.
32. KVEDARAITD V. Pelningumo analiz% ir prognozavimas.Vilnius:
Lietuvos informacijos institutas, 1996.
33. LABUTIEND E. S., Autukien% R. Ma3 ir vidutini -moni k#rimas ir
valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1995.
34. LAZAUSKAS J. Apskaita ir finansai. Vilnius, 1995.
35. LEONIEND B. Verslo pradmenys. Vadov%lis XI > XII klas%ms. Kaunas:
Poligrafija ir informatika, 1997.
36. Lietuvos Respublikos akcini bendrovi -statymas.// Valstyb%s 3inios,
2000, Nr.64.
37. Lietuvos Respublikos 1eki -statymas// Valstyb%s 3inios, 1999, Nr.30.
38. Lietuvos Respublikos finans ministerijos darbo reglamentas.
39. Lietuvos Respublikos investicini bendrovi -statymas // Valstyb%s
3inios, 1995, Nr. 63; 1995; 1996, Nr. 57; 1998, Nr.42.
40. Lietuvos Respublikos mok%jim eil%s tvarkos -statymas// Valstyb%s
3inios,
41. Lietuvos Respublikos mok%jim -statymas// Mokes1i 3inios, 1999, Nr.
47.
42. Lietuvos Respublikos valstyb%s (savivaldyb%s) -moni -statymas //
Valstyb%s 3inios, 1994, Nr. 102.
43. Lietuvos Respublikos vekseli naudojimo taisykl%s// Valstyb%s 3inios,
1999, Nr.
44. MACKEVI7IUS J., PO(KAITD D. Finansin% analiz%. Vilnius, 1998.
45. MACKEVI7IUS V.. Prekybos -moni finansai. Vilnius, 1994.
46. MAYER T., DUESENBERRY J. S., ALIBER R. Z. Pinigai, bankai ir
ekonomika. Vilnius, 1995.
47. MARTINKUS B., 9ILINSKAS V. Ekonomikos pagrindai. Vilnius:
Technologija, 1997.
48. MARTINKUS B., 9ILINSKAS V. Pinigai, vertybiniai popieriai, bankai.
Kaunas, 1996.
49. Ma3menin%s bankininkyst%s rinkodara. Vilnius, 1999.
50. MEID@NAS V., PUZINAUSKAS P. Mokes1iai: teorija, vaidmuo, raida.
Vilnius: V+ Teisin%s informacijos centras, 2001.
51. NORKUVIEND A. Rinkos ekonomikos termin 3odyn%lis. (iauliai,
1994.
52. Overdrafto suteikimo taisykl%s.// UAB Medicinos bankas, 1998 03 03,
pakeitimai 1999 sausio 12d., protokolas Nr. 01 > 2/99.//
53. PE7I@RA V., PETKUVIEND J. K/ reikia 3inoti apie pinig sraut
ataskait/. Vilnius ;Visola<, 1995.
54. PELANIEND N. Firmos verslo planas. Vilnius, 1997.
55. RUTKAUSKAS A. Finans rinkos ir institucijos. Vilnius, 1998.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
153
56. (iuolaikin%s bankininkyst%s principai.// Lietuvos bankininkyst%s,
draudimo ir finans institutas. Vilnius, 1997.
57. Teis%s aktai, reglamentuojantys Lietuvos Bank veikl/. Vilnius: Lietuvos
bankas, 1999.
58. The World Bank Group /About us/ The World Bank Group at a Glance
http://www.worldbank.org/html/extdr/about/glance.htm
59. The World Bank Lithuania Office http://www.worldbank.lt/aboutwb.htm
60. USEVI7IUS K. +mon%s veiklos analiz% ir verslo plano pagrindai. Pokytis.
1998.
61. USEVI7IUS K. Kaip parengti biznio plan/. Vilnius,1998.
62. VAITKEVI7IEND V. Tarptautini 3od3i 3odynas. Vilnius: ;9odynas<,
1999.
63. VALAKEVI7IUS E. Investicij mokslas. Kaunas, Technologija, 2001.
64. VA(KELAITIS V. Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika.Vilnius:
;Eugrimos<, 2001.
65. Verslininko darbo knyga. Vilnius, 1994.
66. Vertybini popieri rinka. Vilnius: Informacijos ir leidybos centras,
1994.


VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
154








PRAKTI KOS DARBAI




VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
155
1 TEMA: #VADAS # #MONI $ FI NANS$ VALDYMB


1 U<DUOTI S

+mon% ;Vilga<, kurios ataskaitinis laikotarpis yra vienas m%nuo, vasario 1 d.
tur%jo 35 000 Lt. Vasario m%nes- -mon% atliko tokias #kines operacijas:
a) vasario 2 d. sumok%jo 2 000 Lt u3 patalp nuom/ vasario m%nes-;
b) vasario 23 d. -sigijo skolon prekybos atsarg u3 14 000 Lt;
c) vasario 28 d. pardav% preki skolon u3 21 000 Lt (j -sigijimo savikaina
14 000 Lt).
Sudarykite -mon%s ;Vilga< balans/ ir parenkite pelno (nuostolio) ataskait/
vasario 28 dienai.


2 U<DUOTI S

+mon% ;Metalas<, kurios ataskaitinis laikotarpis yra vienas m%nuo, spalio 1d.
tur%jo 235 000 Lt. Spalio m%nes- -mon% atliko tokias #kines operacijas:
a) a) spalio 1 d. sumok%jo 98 000 Lt u3 spalio m%nesio patalp nuom/;
b) b) spalio 20 d. -sigijo skolon prekybos atsarg u3 125 000 Lt.
c) spalio 31d. pardav% preki skolon u3 170 000 Lt (j -sigijimo savikaina
125 000 Lt)
Sudaryti -mon%s ;Metalas< balans/ ir pelno (nuostolio) ataskait/ spalio 31
dienai.


3 U<DUOTI S

+mon% ;Svaras< -sigijo automobil- u3 320 000 Lt. Apskai1iuokite i5laidas,
kurios skiriamos nusid%v%jimui padengti (pagal MACRS metod/).


4 U<DUOTI S

+mon% ;Svaras< -sigijo kompiuter- u3 70 000 Lt. Apskai1iuokite i5laidas,
skiriamas nusid%v%jimui padengti (pagal MACRS metod/).



5 U<DUOTI S

+mon% ;Vyturys<, realizavusi produkcij/, pajamas gauna grynais pinigais.
Visos i5laidos, i5skyrus tas, kurios skiriamos nusid%v%jimui padengti, taip pat
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
156
mokamos grynais pinigais. Koks pinig srautas bus gautas per -mon%s #kin%s veiklos
laik/ ?

Eil.
Nr.
Rodikliai
Pelno ataskaita
(t0kst. Lt)
Pinig" srautai
(t0kst. Lt)
1 Pardavimai 900
2 I5laidos (be
nusid%v%jimo)
400
3 Nusid%v%jimas 300
4 Apmokestinamasis
pelnas

5 Mokes1i suma (24%)
6 Grynasis pelnas
7 Nusid%v%jimo -skaitymas
8 Grynasis pinig srautas


6 U<DUOTI S

+mon% ;Sod3ius<, realizavusi produkcij/, pajamas gauna grynais pinigais.
Visos i5laidos, i5skyrus tas, kurios skirtos nusid%v%jimui padengti, taip pat tvarkomos
grynais pinigais. Koks pinig srautas bus gautas per -mon%s #kin%s veiklos laik/ ?



Eil.
Nr.
Rodikliai
Pelno ataskaita (t0kst.
Lt)
Pinig" srautai (t0kst.
Lt)
1 Pardavimai 800
2 I5laidos (be
nusid%v%jimo)
400
3 Nusid%v%jimas 80
4 Apmokestinamasis
pelnas

5 Mokes1i suma (24%)
6 Grynasis pelnas
7 Nusid%v%jimo -skaitymas
8 Grynasis pinig srautas

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
157

2 TEMA: FI NANS$ VALDYMO ELEMENTAI


7 U<DUOTI S
Apskai1iuoti laukiamo pelningumo dyd-, vidutin? kvadratin? paklaid/,
-mon%s <Voras= variacijos koeficient/, kai duoti tokie duomenys:

Ekonomikos pad&tis Tikimasi tokios
pad&ties
Pelningumas, kai yra tokia
pad&tis
Nuosmukis 5 -70
Smukimas 35 -10
Normali 20 30
Kilimas 35 70
Klest%jimas 5 100


8 U<DUOTI S

Apskai1iuoti laukiamo pelningumo dyd-, vidutin? kvadratin? paklaid/,
-mon%s <Voras< variacijos koeficient/, kai duoti tokie duomenys:

Ekonomikos pad&tis Tikimasi tokios
pad&ties
Pelningumas, kai yra tokia
pad&tis
Nuosmukis 10 -50
Smukimas 20 -30
Normali 55 30
Kilimas 10 70
Klest%jimas 5 100

Gautus rezultatus palyginti su -mon%s ;Bit%< duomenimis. Pastarosios
laukiamo pelningumo dydis yra 35%, vidutin% kvadratin% paklaida yra 30%.
Nustatykite, - kuri/ -mon? investuoti yra saugiau ir patikimiau.


9 U<DUOTI S

Tur%jome 5 000 Lt, kuriuos perved%me - Komercin- bank/ su s/lyga, kad
gautume 8 procent pal#kan kasmet. Apskai1iuokite b#sim/j/ vert?, kokia ji bus po
a5tuoneri met.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
158
10 U<DUOTI S

1. Apskai1iuoti, koks bus laukiamo pelningumo dydis, vidutin% kvadratin%
paklaida, -mon%s ;Butanas<variacijos koeficientas, kai duoti tokie duomenys:

Ekonomikos pad&tis Tikimasi tokios
pad&ties
Pelningumas, kai yra tokia
pad&tis
Nuosmukis 10 -60
Smukimas 20 -20
Normali 30 10
Kilimas 30 70
Klest%jimas 10 100

Gautus rezultatus palyginti su -mon%s ;Vilga< duomenimis. Pastarosios
laukiamo pelningumo dydis yra 40%, vidutin% kvadratin% paklaida 38%. Nustatykite,
- kuri/ -mon? investuoti yra saugiau ir patikimiau.

11 U<DUOTI S

Apskai1iuoti, koks laukiamo pelningumo dydis, vidutin% kvadratin%
paklaida, -mon%s ;Pergal%< variacijos koeficientas, kai duoti tokie duomenys:

Ekonomikos pad&tis Tikimasi tokios
pad&ties
Pelningumas, kai yra tokia
pad&tis
Nuosmukis 10 -50
Smukimas 30 -20
Normali 30 20
Kilimas 10 80
Klest%jimas 20 100

12 U<DUOTI S

Turime 20 000 Lt, kuriuos investuosime - dvi akcijas A ir B. Taip pat 10 000
Lt pervesime - Komercin- bank/, tik%damiesi gauti 6% metini pal#kan. Akcijos A
laukiamas pelningumas > 10 procent, o akcijos B > 12 procent. + akcij/ A
investuosime 8 000 Lt.
Apskai1iuokite, koks gali b#ti laukiamas pelningumas pagal vertybini
popieri portfel-.

13 U<DUOTI S

Student% Rita taupo pinigus kelionei - JAV. Ji ruo5iasi keliauti po ketveri
met. Kasmet, gruod3io m%nes-, padeda - Komercin- bank/ po 1 300 Lt, tik%damasi
gauti 12% metini pal#kan.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
159
Kokia pinig suma bus sukaupta po ketveri met ?

14 U<DUOTI S

Turime 10 000 Lt, kuriuos galime investuoti - akcijas A ir B. Akcijos A
laukiamo pelningumo dydis 8%, akcijos B > 20%. Jeigu - akcij/ A investuosime 6
000 Lt, o - akcij/ B > 4 000 Lt, tai kokio galime tik%tis pelningumo pagal vertybini
popieri portfel-?


15 U<DUOTI S

Turime 18 000 Lt, kuriuos investuosime - dvi akcijas A ir B. + akcij/ A
investuosime 8 000 Lt, - akcij/ B > 4000 Lt, o likusi/ dal- pad%sime - taupom/j-
bank/ su s/lyga, kad gautume 8 procentus metini pal#kan.
Apskai1iuoti, kokio pelningumo galime tik%tis pagal vertybini popieri
portfel-.


16 U<DUOTI S

Tur%jome 20 000 Lt, kuriuos perved%me - Vilniaus bank/ su s/lyga, kad
gautume 5 procentus pal#kan kasmet. Nustatyti, kiek pinig tur%sime po dvej met
?


17 U<DUOTI S

Studentas Giedrius taupo pinigus kelionei - Indij/. Kelion% bus po trej met.
Kasmet, sausio m%nes-, Giedrius padeda - Komercin- bank/ po 1 500 Lt su s/lyga,
kad gaut 16 procent metini pal#kan. Kokia suma bus sukaupta po trej met ?


18 U<DUOTI S

Ko 5iandien yra verti 5 000 Lt, kuriuos gausiu po penkeri met, kai
diskonto norma yra 6% ?


19 U<DUOTI S

(iandien Tomui buvo pasi#lyta padedant pinigus - bank/ pasirinkti vien/ i5
dviej variant:
a) Be jokios rizikos po trej met gauti 1200 Lt;
b) Gauti 800 Lt 5iandien.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
160
Diskonto norma 6%.
Kuris variantas Tomui yra priimtinesnis dabar ?


20 U<DUOTI S

(iandien Rasai buvo pasi#lyta banke pad%ti pinigus pagal du variantus:
a) a) Be jokios rizikos po trej met gauti 1000 Lt.
b) b) Gauti 900 Lt 5iandien.
Diskonto norma 5%.
Kuris variantas Rasai yra priimtinesnis dabar ?


21 U<DUOTI S

Ponia Stas% taupo pinigus, kad gal%t sumok%ti u3 savo vaiko moksl/ po
ketveri met nuo 5io momento. Kasmet met pabaigoje ji perveda po 1100 Lt -
Komercinio banko s/skait/ su s/lyga, kad gaut 12 procent pal#kan kasmet. Kokia
pinig suma bus sukaupta 5ioje s/skaitoje po ketveri met ?


22 U<DUOTI S

Profesorius J. Petraitis po vieneri met ketina dvejiems metams i5va3iuoti -
JAV. Jis apskai1iavo, kad nuo 5i met per kitus trejus metus jam reik%s kasmet po
8 000 Lt. Jam nutaria pad%ti draugai ir -moka (su s/lyga, kad gaut 12% metini
pal#kan) - profesoriaus J. Petrai1io s/skait/ toki/ pinig sum/, kuri padengs jo
draudimo i5laidas. (i suma yra pakankama trims mok%jimams po 8 000 Lt. Draugas
perveda pinigus 5iandien.
a) Koki/ sum/ draugas turi pervesti 5iandien ?
b) Kokia pinig suma liks s/skaitoje pirm/ kart/ i5%mus pinigus ?
c) Koks bus s/skaitos likutis i5mok%jus pinigus antr/j- ir tre1i/j- kart/.

23 U<DUOTI S

Apskai1iuoti A ir B pinig sraut esam/j/ eili vert?, pagal kiekvien/ eil?
taikant 12 procent diskonto norm/.

Metai Eil& A Eil& B
1 200 300
2 300 400
3 400 400
4 400 300
5 300 200

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
161
24 U<DUOTI S

Apskai1iuoti A ir B pinig sraut esam/j/ eili vert?, pagal kiekvien/ eil?
taikant:

Metai Eil& A Eil& B
1 100 300
2 400 400
3 400 400
4 400 400
5 300 100

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
162
3 TEMA: KAPI TALO VERT, SUDTI S, DI VI DENDAI


25 U<DUOTI S

Apskai1iuoti tikr/j/ akcijos vert?, kai dividend prieaugis lygus nuliui ir
sudaro 10 Lt. Diskonto norma > 18 procent.


26 U<DUOTI S

Apskai1iuoti tikr/j/ akcijos vert?, kai dividend prieaugis nuolatinis ir
sudaro 12 procent, pageidaujamas akcijos pelningumas > 20 procent, o paskiausiai
sumok%tas dividendas > 3,80 Lt.


27 U<DUOTI S

1. Apskai1iuoti tikr/j/ akcijos vert?, kai pageidaujamas pelningumas > 20
procent, o dividend kintamas prieaugis:
D
0
= 3,50 Lt
D
1
= 4,06 Lt; q
1
= +16 %
D
2
= 3,74 Lt; q
1-2
= - 8 %
D
3
= 4,19 Lt; q
2-3
= +12 %
2. Nustatyti dividend pelningum/ ir pajamas procentais nuo pelno, gauto
pasikeitus kainoms.


28 U<DUOTI S

Apskai1iuoti akcijos vert?, kai pageidaujamas pelningumas K
a
= 36 %.
Dividend prieaugis yra kintamas.
D
0
= 4,2 Lt;
D
1
= 4,08 Lt; q
1
= > 3 %
D
2
= 3,84 Lt; q
2
= > 6 %
D
3
= 4,42 Lt; q
3
= +15 %
Nustatyti pajamas procentais pagal dividendus ir nuo pelno, gauto kintant
kainoms.


29 U<DUOTI S

Apskai1iuoti akcijos vert?, kai dividend pageidaujamas pelningumas > 20
proc., o paskiausiai sumok%ta suma 3,20 Lt.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
163


30 U<DUOTI S

1. Apskai1iuoti privilegijuotos akcijos vert?, kai pageidaujamas pelningumas
K
a
- 22 proc., o dividendai kintami:
D
0
= 3,50 Lt;
D
1
= 4,06 Lt; q
1
= + 16 %
D
2
= 3,74 Lt; q
2
= > 8 %
D
3
= 4,19 Lt; q
3
= + 12 %
2. Nustatyti pajamas procentais nuo dividend prieaugio ir pajamas
procentais kintant kainoms.

31 U<DUOTI S

Apskai1iuokite tikr/j/ akcijos vert?, kai pageidaujamas pelningumas K
a
>
17%, dividend prieaugis nulinis ir paskiausiai sumok%tas dividendas > 3,50 Lt.

32 U<DUOTI S

1. Apskai1iuokite tikr/j/ akcijos vert? Po, kai pageidaujamas pelningumas >
16 %.
Dividend kintamas prieaugis:
D
0
= 2,80 Lt;
D
1
= 3,08 Lt; q
1
= + 10 %
D
2
= 2,68 Lt; q
2
= > 15 %
D
3
= 2,83 Lt; q
3
= + 8 %
2. Nustatykite pajamas procentais nuo dividend prieaugio ir gautas kainoms
kintant.

33 U<DUOTI S

1. Apskai1iuokite tikr/j/ akcijos vert? Po, kai pageidaujamas pelningumas >
16 %.
Dividend kintamas prieaugis:
D
0
= 2,80 Lt;
D
1
= 3,08 Lt; q
1
= + 10 %
D
2
= 2,68 Lt; q
2
= > 15 %
D
3
= 2,83 Lt; q
3
= + 8 %
2. Nustatykite pajamas procentais nuo dividend prieaugio ir gautas kainoms
kintant.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
164
34 U<DUOTI S

1. Apskai1iuoti tikr/j/ akcijos vert?, jeigu pageidaujamas pelningumas
K
a
= 35 proc.
Dividend kintamas prieaugis:
D
0
= 3,80 Lt;
D
1
= 3,61 Lt; q
1
= > 5 %
D
2
= 3,36 Lt; q
2
= > 7 %
D
3
= 3,86 Lt; q
3
= + 15 %
Nustatykite pajamas procentais nuo dividend prieaugio ir pajamas, gautas
kainoms kintant.

35 U<DUOTI S

1. Apskai1iuokite tikr/j/ akcijos vert?, kai pageidaujamas pelningumas > 15
%, o dividendai kintami:
D
0
= 2,50 Lt;
D
1
= 2,00 Lt; q
1
= > 20 %
D
2
= 2,90 Lt; q
2
= + 45 %
D
3
= 3,00 Lt; q
3
= + 3 %
D
4
= 3,40 Lt; q
4
= + 13 %
2. Nustatykite pelningum/ pagal dividendus ir pajamas procentais nuo pelno,
gauto kainoms pasikeitus.

36 U<DUOTI S

1. Apskai1iuokite tikr/j/ akcijos vert?, kai pageidaujamas pelningumas > 50
proc., o dividendai yra kintami:
D
0
= 2,00 Lt;
D
1
= 1,80 Lt; q
1
= > 10 %
D
2
= 2,30 Lt; q
2
= + 28 %
D
3
= 2,60 Lt; q
3
= + 13 %
D
4
= 2,73 Lt; q
4
= + 5 %
2. Nustatyti pelningum/ pagal dividendus ir pajamas procentais nuo pelno,
gauto kainoms pasikeitus.

37 U<DUOTI S

1. Apskai1iuokite tikr/j/ akcijos vert?, kai pageidaujamas pelningumas > 10
proc., o dividendai yra kintami:
D
0
= 3,00 Lt;
D
1
= 2,90 Lt; q
1
= > 3 %
D
2
= 3,60 Lt; q
2
= + 24 %
D
3
= 3,73 Lt; q
3
= + 4 %
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
165
2. Nustatyti pelningum/ pagal dividendus ir pajamas procentais nuo pelno,
gauto kainoms pasikeitus.


38 U<DUOTI S

Akcin% bendrov% ;Aura< 200X m. sausio 2 d. i5leido obligacijas, kuri
galiojimo laikas > 6 metai. U3 obligacijas bendrov% mok%s 160 Lt per metus, t.y. po
80 Lt kas pusmet-. Su%jus obligacijos mok%jimo laikui ;Aura< turi padengti 1 000 Lt
nominalin? vert?. Pageidaujamas pelningumas obligacij emisijos metu > 18
procent.
Apskai1iuoti:
1. Kupono pal#kan norm/.
2. Obligacij vert? jos emisijos metu.
3. Obligacijos vert? po vieneri met, kai pageidaujamas pelningumas > 24
procentai.
4. Obligacijos vert? po dvej met, kai pageidaujamas pelningumas > 14
procent.

39 U<DUOTI S

Apskai1iuoti tikr/j/ akcijos vert?, jei yra duota:
1) Pageidaujamas pelningumas K
a
= 25 %;
2) Dividend prieaugis yra pastovus q = 12 %.
Paskiausiai i5mok%ta dividend suma D
0
= 2,80 Lt.


40 U<DUOTI S

Bendrov% ;Rasa< i5leido obligacijas 200X m. sausio 2 d., j galiojimo
terminas > 5 metai. Bendrov% mok%s u3 obligacijas pal#kanas 2 kartus per metus >
300 Lt. Su%jus obligacijos mok%jimo terminui bendrov% turi padengti 1 000 Lt
nominalin? vert?. Pageidaujamas pelningumas jos emisijos metu buvo lygus 30 %.
Apskai1iuoti:
1. Obligacij vert? jos emisijos metu.
2. Obligacijos vert? po 1 met, kai pageidaujamas pelningumas > 22%.


41 U<DUOTI S

Akcin% bendrov% ;Ma3eiki nafta< 200X m. sausio 2 d. i5leido obligacijas.
J galiojimo laikas > 15 met. U3 obligacijas bendrov% mok%s du kartus per metus po
80 Lt. Su%jus obligacijos mok%jimo terminui ;Ma3eiki nafta< turi padengti 1 000 Lt
nominalin? vert?. Pageidaujamas pelningumas jos emisijos metu > 16 procent.
Apskai1iuoti:
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
166
1. Kupono pal#kan norm/.
2. Obligacij vert? po 3 met, kai pageidaujamas pelningumas > 16 %.
3. Obligacijos vert? po 3 met, kai pageidaujamas pelningumas > 20%.
4. Obligacijos vert? po 3 met, kai pageidaujamas pelningumas > 8 %.

42 U<DUOTI S

Akcin% bendrov% ;Pu5is< i5leido obligacijas 200X m. sausio 2 d. Obligacij
galiojimo terminas > 10 met. U3 5ias obligacijas pal#kanos bus mokamos du kartus
per metus > 140 Lt. Su%jus obligacijos mok%jimo terminui AB ;Pu5is< tur%s padengti
1 000 Lt nominalin? vert?. Pageidaujamas pelningumas > 14 procent.
Apskai1iuoti:
1. Kupono pal#kan norm/.
2. Obligacij vert? po 1 met, kai pageidaujamas pelningumas > 14 %.
3. Obligacijos vert? po 5 met, kai pageidaujamas pelningumas > 20 %.
4. Obligacijos vert? po 6 met, kai pageidaujamas pelningumas > 12 %.

44 U<DUOTI S

Bendrov% ;Adrija< 200X m. sausio 2 d. i5leido obligacijas. Obligacij
galiojimo terminas yra de5imt met. Bendrov% mok%s u3 obligacijas pal#kanas 140 Lt
du kartus per metus. Su%jus obligacijos mok%jimo terminui ;Adrija< turi padengti
1 000 Lt nominalin? vert?. Pageidaujamas pelningumas jos emisijos metu > 14
procent.
Apskai1iuoti:
1. Obligacij vert? jos emisijos metu.
2. Obligacijos vert? po 1 met, kai pageidaujamas pelningumas > 20 %.

45 U<DUOTI S

Bendrov% ;R#ta< i5leido obligacijas 200X m. sausio 2 d., j galiojimo
terminas > dvylika met. Bendrov% u3 obligacijas mok%s pal#kanas 200 Lt du kartus
per metus. Su%jus obligacijos mok%jimo terminui bendrov% turi padengti 1000 Lt
nominalin? vert?. Pageidaujamas pelningumas jos emisijos metu buvo lygus 20
procent.
Apskai1iuoti:
1. Obligacij vert? jos emisijos metu.
2. Obligacijos vert? po 1 met, kai pageidaujamas pelningumas > 26%.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
167

43 U<DUOTI S

Akcin% bendrov% ;H3uolas< i5leido 200X m. sausio 2 d. obligacijas.
Obligacij galiojimo terminas yra 5e5eri metai, pal#kanos mokamos vien/ kart/ per
metus - 40 Lt. Su%jus obligacijos mok%jimo terminui AB ;H3uolas< tur%s padengti
1 000 Lt nominalin? vert?. Pageidaujamas pelningumas jos emisijos metu > 40 %.
Apskai1iuoti:
1. Kupono pal#kan norm/.
2. Obligacij vert? emisijos metu, kai pageidaujamas pelningumas > 40 %.
3. Obligacijos vert? po 5 met, kai pageidaujamas pelningumas > 18%.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
168

4 TEMA: TRUMPALAI KI O TURTO VALDYMAS


45 U<DUOTI S

Apskai1iuoti, kiek reikia tur%ti trumpalaikio turto naudojant j-
pusfabrika1iams gaminti 200X metais.
Pusfabrika.iai
Gamini" norma
dienomis
Bendros gaminamos produkcijos
apimtie (%) vert&
A 26 64
B 32 26
C 15 10

Numatomos i5laidos pusfabrika1iams gaminti > 324 t#kst. Lt, i5 j
tiesiogin%s i5laidos > 248 t#kst. Lt.


46 U<DUOTI S

Apskai1iuoti, kiek reikia tur%ti trumpalaikio turto naudojamo
pusfabrika1iams gaminti 200X metais bald -mon%je ;Pu5is<:

Pusfabrika.iai
Gamini" norma
dienomis
Bendros gaminamos produkcijos
apimties (%) vert&
D 38 60
E 24 20
F 20 15

S/naudos pusfabrika1iams gaminti > 146 t#kst. Lt, i5 j tiesiogin%s s/naudos
> 96 t#kst. Lt.


47 U<DUOTI S

Apskai1iuoti pinig apytakos cikl/ per metus, jei -mon%s ;Aura< realizacijos
apimtis > 10,4 mln. Lt, vidutin%s atsargos > 3,8 mln. Lt, debitoriniai -siskolinimai >
0,6 mln. Lt, kreditoriams -siskolinimas sudaro 30 dien.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
169
48 U<DUOTI S

Apskai1iuoti, kiek reikia tur%ti trumpalaikio turto gaminant gatav/
produkcij/ 200X metais bald -mon%je ;H3uolas<, jei gatavos produkcijos gamybos
i5laidos > 20 t#kst. Lt.
Gamini
grup%s
Norma dienomis
Bendros gaminamos produkcijos
apimties (%) vert&
1. Spintos 10 63
2. Biuro baldai 8 17
3. Sekcijos 14 20

49 U<DUOTI S

Apskai1iuoti, kiek reikia tur%ti trumpalaikio turto gaminant pagamin/
produkcij/ 200X metais.
Gamini" grup&s Norma dienomis
Bendros gaminamos produkcijos
apimties (%) vert&
1. Sekcijos 6 40
2. Spintos 24 15
3. Sofos 16 45

Numanomos i5laidos gaminant gatav/ produkcij/ > 635 t#kst. Lt.

50 U<DUOTI S

Apskai1iuoti, kiek bald -monei ;Pu5is< 200X metams reikia tur%ti
trumpalaikio turto pagrindin%ms 3aliavoms pagal tokius duomenis:

<aliav
"
grup&
s
Transpor
to atsarga
dienomis
Sand&liavi
mo laikas
dienomis
Technologi
n& atsarga
dienomis
Einamoj
i atsarga
dienomi
s
Drausti
n&
atsarga
dienomi
s
S)naudo
s
6aliavo
ms
t0kst. Lt
Medie
na
28 4 16 12 6 854
Lakas 1 1 0 2 0 96
Da3ai 3 1 0 4 2 48
Var3ta
i
0 0 0 4 2 8





VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
170
51 U<DUOTI S

Apskai1iuoti, kiek bald -monei ;H3uolas< 200X metams reikia tur%ti
trumpalaikio turto pagrindin%ms 3aliavoms pagal tokius duomenis:


<aliav"
grup&s
Trans-
porto
atsarga
dienomis
Sand&lia-
vimo
laikas
dienomis
Technolo-
gin&
atsarga
dienomis
Einamo-
ji atsarga
dienomis
Draustin&
atsarga
dienomis
S)naudos
6aliavoms
t0kst. Lt
Mediena 28 4 16 10 5 832
Lakas 1 1 0 2 0 154
Da3ai 4 1 0 4 2 62
Var3tai 0 0 0 4 2 27

52 U<DUOTI S

Apskai1iuoti pinig apytakos cikl/ per metus, jei -mon%s ;Sod3ius<
realizacijos apimtis > 12,5 mln. Lt, vidutin%s atsargos > 4,2 mln. Lt, debitoriniai
-siskolinimai > 0,7 mln. Lt, kreditoriams -siskolinimas sudaro 30 dien.

53 U<DUOTI S

Pagal pateiktus duomenis (t#kst. Lt):

1. Bendrosios pajamos 650
2. Gamybos ka5tai 200
3. Gatavos produkcijos ka5tai 36
4. Nesunaudotos gamybin%s atsargos met
pabaigoje
25

Apskai1iuoti:
1. Gamybini atsarg apyvartum/;
2. Gatavos produkcijos apyvartum/;
3. Gamybini atsarg apyvartumo trukm%s dienomis ilgum/.

54 U<DUOTI S

Apskai1iuoti pinig apytakos cikl/ I ketvir1iui 200X m., jei -mon%je
vidutin%s atsargos sudar% 3,8 mln. Lt, realizacijos apimtis > 10,4 mln. Lt; debitorinis
-siskolinimas > 1,6 mln. Lt, kreditorinis -siskolinimas > 45 dienos.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
171

55 U<DUOTI S

Apskai1iuoti pagal lentel%je pateiktus duomenis neapskai1iuotus rodiklius:
Rodikliai Suma (Lt)
1. Ilgalaikis turtas 37400
2. Trumpalaikis turtas 72600
2.1. Atsargos 42200
2.2. I5ankstiniai apmok%jimai 1400
3. Kapitalas ir rezervai 40800
4. Atid%tieji mokes1iai 600
5. Ilgalaikiai -sipareigojimai 38200
6. Trumpalaikiai -sipareigojimai 30400
7. Savinink nuosavyb%
8. Skolintoj nuosavyb%
9. Turtas i5 viso
10. Nuosavas trumpalaikis turtas
11. Mobilus turtas
12. Padengimo koeficientas
13. Kritinio -vertinimo koeficientas
14. Savinink ir skolintoj nuosavyb%s
santykis


56 U<DUOTI S

Apskai1iuoti pagal lentel%je pateiktus duomenis neapskai1iuotus rodiklius:
Rodikliai Suma (Lt)
1. Ilgalaikis turtas 18200
2. Trumpalaikis turtas 34600
2.1. Atsargos 16500
2.2. I5ankstiniai apmok%jimai 3300
3. Kapitalas ir rezervai 15800
4. Atid%tieji mokes1iai 200
5. Ilgalaikiai -sipareigojimai 14600
6. Trumpalaikiai -sipareigojimai 22200
7. Savinink nuosavyb%
8. Skolintoj nuosavyb%
9. Turtas i5 viso
10. Nuosavas trumpalaikis turtas
11. Mobilus turtas
12. Padengimo koeficientas
13. Kritinio -vertinimo koeficientas
14. Savinink ir skolintoj nuosavyb%s
santykis

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
172

5 TEMA: FI NANSI NI O REZULTATO VALDYMAS

57 U<DUOTI S

Nustatyti produkcijos apimt- vienetais l#3io ta5ke ir nubrai3yti l#3io ta5ko
grafik/, jei yra duota:
1. Gaminio vieneto pardavimo kaina 10 Lt;
2. Netiesiogin%s i5laidos 6 000 Lt;
3. Tiesiogini i5laid suma produkcijos vienetui 7 Lt;
4. Prognozuojama gamybos apimtis 1 600 vnt. > 2 400 vnt.

58 U<DUOTI S

1. Pagal 5iuos duomenis sudaryti lentel? ir nustatyti gamybos apimt-
vienetais apsimok%jimo ta5ke grynais pinigais:
a) Gaminio vieneto pardavimo kaina 20 Lt;
b) Netiesiogin%s i5laidos metams 12 000 Lt;
c) Nusid%v%jimas 6 000 Lt;
d) Tiesiogini i5laid suma produkcijos vienetui 14 Lt;
e) Prognozuojama gamybos apimtis 800 vnt. > 2 800 vnt.
2. Nubrai3yti apmok%jimo grynais pinigais ta5ko grafik/.

59 U<DUOTI S

1. Pagal 5iuos duomenis sudaryti lentel? ir nustatyti gamybos apimt-
vienetais apmok%jimo ta5ke.
a) Gaminio vieneto pardavimo kaina 20 Lt;
b) Netiesiogin%s i5laidos metams 12 000 Lt;
c) Tiesiogini i5laid suma produkcijos vienetui 14 Lt;
d) Prognozuojama gamybos apimtis 800 vnt. > 2 800 vnt.
2. Nubrai3yti apmok%jimo ta5ko grafik/.

60 U<DUOTI S

1. Pagal 5iuos duomenis sudaryti lentel? ir nustatyti gamybos apimt-
vienetais apmok%jimo ta5ke:
a) Gaminio vieneto pardavimo kaina 56 Lt;
b) Netiesiogin%s i5laidos metams 16 800 Lt;
c) Tiesiogini i5laid suma produkcijos vienetui 42 Lt;
d) Prognozuojama gamybos apimtis 900 vnt. > 1 600 vnt.
2. Nubrai3yti apmok%jimo ta5ko grafik/.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
173

61 U<DUOTI S

Nustatyti -mon%s ;Voras< prognozuojamas realizacijos pajamas, jei
nerealizuoti liku1iai met prad3ioje sudaro 6,42 t#kst. Lt, o met pabaigoje
planuojama, kad liku1iai sudarys 4 % nuo pagamintos produkcijos. Kiti duomenys
pateikti lentel%je:

Gamini"
pavadinimas
Gamybos apimtis
(vnt.)
Vieneto kaina (Lt)
A 650 200
B 842 545
C 34 1045


62 U<DUOTI S

Nustatyti -mon%s ;Bit%= numatomas realizacijos pajamas, jei nerealizuoti
liku1iai met prad3ioje sudaro 5,24 t#kst. Lt, o met pabaigoje planuojama, kad
liku1iai sudarys 5 % nuo pagamintos produkcijos. Kiti duomenys pateikti lentel %je:

Gamini"
pavadinimas
Gamybos apimtis (vnt.) Vieneto kaina (Lt)
A 420 140
B 725 621
C 24 1152

63 U<DUOTI S

I5ra5as i5 -mon%s ;P#kas= metin%s
atskaitomyb%s ( t#kst. Lt ) 2002 m. 2001 m.

Bendrasis pelnas 720 680
1.1 I5laidos pal#kanoms 185 147
1.2 Pelno mokestis 216 258
Metinis grynasis pelnas (nustatyti patiems)
Ilgalaikis turto vidurkis (at%mus nusid%v%jim/) 2744 2386
Viso turto vidurkis 5398 4766
Akcinink nuosavyb%s vidurkis 2900 2758
Pardavimai 7400 6800
Esan1i apyvartoje paprastj akcij skai1ius 100 100
Apskai1iuoti pelningumo rodiklius 2002 m. ir 2003 m.: I5 viso pelningum/,
vienos akcijos peln/, ilgalaikio turto pardavim/ bei akcinink nuosavybei
priklausan1io ilgalaikio turto rodiklius.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
174

64 U<DUOTI S

Nustatyti realizacijos pajamas -mon%je ;Voruta<, jeigu nerealizuoti liku1iai
met prad3ioje sudaro > 2,88 t#kst. Lt, o met pabaigoje nerealizuoti liku1iai sudarys
2% nuo pagamintos produkcijos. Kiti duomenys:

Gaminio
pavadinimas
A ( apimtis ) vnt. Kainos ( Lt )
A 500 307
B 200 682
C 100 1041

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
175

6 TEMA: ATSI SKAI TYM$ TVARKYMAS

65 U<DUOTI S

UAB ;Metalas< i5 UAB ;Elektronas< 200X m. sausio 20 d. perka pagal
s/skait/>fakt#r/ Nr. 317452 dur rankenas, kainuojan1ias 2000 Lt. Pinig gav%jo
s/skaita Nr. 152016, atidaryta LTB Vilniaus skyriuje (kodas 250202502). Pirk%jo
s/skaita Nr. 326318 > Vilniaus banke (kodas 250202731).
U3pildyti mok%jimo pavedim/ (Nr. 018, pinigai pervedami po 4 dien).

66 U<DUOTI S

Vilniaus ;(ilumos tinklai< (s/skaitos Nr. 255604, kodas > 600250879),
turinti s/skait/ Vilniaus banke (kodas 250202884) 1998 m. vasario 3 d. reikalauja
Gyvenamj nam statybos kooperatyvo Nr. 195 (s/skaitos Nr. 502321, kodas >
600202204), atsidariusio s/skait/ Valstybiniame komerciniame banke (kodas
250202395), sumok%ti u3 200X m. sausio m%nes- sunaudot/ vanden- 1543,15 Lt
pagal 2001 m. spalio 18d. sutart- Nr. 24.
U3pildyti mok%jimo reikalavim/ > pavedim/ ( Nr. 28 ).

67 U<DUOTI S

Bauda u3 ne laiku gr/3intus pad%klus, i5duotus pagal pa3ym%jim/ Nr. 3-425:

Pad&kl"
kiekis
Pirkimo data Gr)6inimo
terminas
Pad&kl" vert&
(Lt)
Bauda
(Lt)
2 200X 11 27 200X 12 27 518 1554

Pad%klai negr/3inti. Gr/3inimo terminas baig%si prie5 15 dien. Bauda 300
procent. Pagrindas: ;Daugkartinio naudojimo -pakavimo priemoni apyvartos ir
gr/3inimo taisykl%s<, patvirtintos 1992 m. kovo 1 d. Pad%kl negr/3ino UAB
;Elektronas< (;Hansa banko< s/skaita Nr. 326318, kodas > 250202532). Panev%3io
stiklo fabrikui (s/skaitos Nr. 321205), turin1iam Vilniaus banko skyriaus s/skait/
(kodas 250202532). U3pildyti inkasin- pavedim/ (Nr. 4, 1998 01 15).

68 U<DUOTI S

Pagal 69 u3duoties duomenis i5ra5ykite 1ek- ir solo veksel-.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
176
7 TEMA: I NVESTI CI J $ VALDYMAS

69 U<DUOTI S

+mon%je ;Olimpas< svarstomi trys projektai A, B, C. Kiekvieno projekto
pradin% investicija 200 t#kst. Lt (nuliniais metais neigiamas pinig srautas):

Laukiamas srautas grynais pinigais ( t0kst. Lt)
Metai
Projektas A Projektas B Projektas C
0 200 200 200
1 40 80 170
2 120 100 110
3 180 80 60

Apskai1iuoti projekt A, B ir C atsipirkimo laik/ bei nurodyti, kur- projekt/
geriau yra pasirinkti -monei ;Olimpas<.

70 U<DUOTI S

+mon%je ;Adrija< svarstomi trys projektai A, B, C. Kiekvieno projekto
pradin% investicija 400 t#kst.Lt (nuliniais metais neigiamas pinig srautas):

Laukiamas srautas grynais pinigais ( t0kst.
Lt) Metai
Projektas A Projektas B Projektas C
0 400 400 400
1 250 180 70
2 120 90 210
3 180 310 360

Apskai1iuoti projekt A, B ir C atsipirkimo laik/ bei nurodyti, kur- projekt/
yra geriau pasirinkti -monei ;Adrija<.

71 U<DUOTI S

AB ;Liftas< svarstomi trys projektai A, B, C. Kiekvieno projekto pradin%
investicija 300 t#kst. Lt (nuliniais metais neigiamas pinig srautas):

Laukiamas srautas grynais pinigais (t0kst. Lt)
Metai
Projektas A Projektas B Projektas C
0 300 300 300
1 60 50 270
2 250 180 210
3 200 90 60
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
177
Apskai1iuoti projekt/ A, B ir C atsipirkimo laik/ bei nurodyti, kur- projekt/
geriau yra pasirinkti AB ;Liftas<.

72 U<DUOTI S

+mon%je ;Sod3ius< svarstomi trys projektai A, B, C. Kiekvieno projekto
pradin% investicija 800 t#kst. Lt (nuliniais metais neigiamas pinig srautas):

Laukiamas srautas grynais pinigais ( t0kst. Lt)
Metai
Projektas A Projektas B Projektas C
0 400 200 500
1 200 400 170
2 520 500 110
3 700 600 60

Apskai1iuoti projekt A, B ir C gryn/j/ esam/j/ vert?, jei kapitalo ka5tai 12
% ir nustatyti, kur- projekt/ geriau yra pasirinkti -monei ;Sod3ius<.
VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
178
8 TEMA: KREDI TAVI MAS

73 U<DUOTI S

+mon% ;Medis< gavo 3 000 t#kst. Lt paskol/ ketveriems metams. Metin%
pal#kan norm/ > 34 procentai. Pal#kanos mokamos kas pusmet-. Kreditas
pradedamas gr/3inti antraisiais -mon%s veiklos metais lygiomis dalimis.
Apskai1iuoti pusme1io ir metines pal#kanas.

74 U<DUOTI S

+mon% ;Nafta< gavo 480 t#kst. Lt paskol/ ketveriems metams. Metin%
pal#kan norma > 18 procent. Pal#kanos mokamos kas pusmet-. Kreditas
pradedamas gr/3inti antraisiais -mon%s veiklos metais lygiomis dalimis.
Apskai1iuoti pusme1io ir metines pal#kanas.

75 U<DUOTI S

AB ;Vilga< gavo 450 t#kst. Lt paskol/ penkeriems metams. Metin%
pal#kan norma > 28 procentai. Pal#kanos mokamos kas pusmet-. Kreditas
pradedamas gr/3inti tre1iaisiais -mon%s veiklos metais tokiomis dalimis: 40 t#kst.
Lt,50 t#kst. Lt, 90 t#kst. Lt, 110 t#kst. Lt, 120 t#kst. Lt, 40 t#kst. Lt.
Apskai1iuoti pusme1io ir metines pal#kanas.

76 U<DUOTI S

AB ;Joris< gavo 750 t#kst. Lt paskol/ penkeriems metams. Metin% pal#kan
norma > 32 procentai. Pal#kanos mokamos kas pusmet-. Kreditas pradedamas
gr/3inti tre1iaisiais -mon%s veiklos metais tokiomis dalimis: 50 t#kst. Lt, 110 t#kst.
Lt, 120 t#kst. Lt, 120 t#kst. Lt, 150 t#kst. Lt, 200 t#kst. Lt.
Apskai1iuoti pusme1io ir metines pal#kanas.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
179
9 TEMA. FI NANSI NI S PROGNOZAVI MAS

77 U<DUOTI S

+mon% ;Metalas< u3 grynus pinigus parduoda 45 % savo produkcijos.75 %
pirk%j moka u3 prekes per 30 dien, likusieji > per 60 dien. Kiti duomenys lentel%je
(t#kst. Lt):

200X m. 200X m.
08 09 10 11 12
Pardavimai 244 260 480 430 480
Pinig i5mok%jimai 594 340 470
I5 viso i5leista:

Apskai1iuoti:
1) Kiek manoma gauti grynj pinig 200X m. ketvirt/ ketvirt-;
2) Apskai1iuoti 200X m. ketvirto ketvir1io grynj pinig srautus.

78 U<DUOTI S

U3 -sigytas 3aliavas ir med3iagas -mon% ;Drob%< turi sumok%ti savo
tiek%jams per 1 m%nes-. Kiti duomenys pateikti lentel%je ( t#kst. Lt ):

200X m. 200X m.
08 09 10 11 12
Pinig gavimas
I5 viso gauta 652 608 714
Pirkimai 472 496 384 416 504
Pinig
i5mok%jimai
grynais

3.1. Algoms 170 170 195
3.2. Kitoms
i5laidoms
30 30 30
3.3. Dividendams 45
3.4. Pelno
mokes1iams
55
3.5 investicijoms 80

Apskai1iuoti:
1) Kiek manoma i5leisti grynj pinig 200X m. ketvirt/ ketvirt-;
2) Apskai1iuoti grynj pinig srautus 200X m. ketvirt/ ketvirt-.

VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakuItetas
180
79 U<DUOTI S

+mon% ;Voruta< u3 grynus pinigus parduoda 20 % savo produkcijos. 70 %
pirk%j moka u3 prekes per 30 dien, likusieji 30 % > per 60 dien. Kiti duomenys
(t#kst.Lt):

2001 m. 200X m.
11 12 01 02 03
Pardavimai 480 520 340 460 580
Pinig mok%jimai
I5 viso i5leista: 595 320 410

Apskai1iuoti:
1) Kiek manoma gauti grynj pinig 2001 m. pirm/j- ketvirt-;
2) Apskai1iuoti grynj pinig srautus 200X m. per pirm/j- ketvirt-.

80 U<DUOTI S

U3 -sigytas 3aliavas ir med3iagas -mon% ;Aud%jas< turi sumok%ti tiek%jams
per 60 dien. Kiti duomenys (t#kst. Lt ):

2001 m. 200X m.
11 12 01 02 03
Pinig gavimas
I5 viso gauta: 474,4 407,2 455,2
Pirkimai 240 280 200 260 340
Pinig mok%jimai
grynais

3.1 Algoms 90 90 95
3.2 Kitoms i5laidoms 30 30 30
3.3 Dividendams 25
3.4 Pelno mokes1iams 15
3.5 Investicijoms 180

Apskai1iuoti:
1) Kiek manoma i5leisti grynj pinig 2001 m. pirm/j- ketvirt-;
2) Apskai1iuoti grynj pinig srautus 200X m. per pirm/j- ketvirt-;
Apskai1iuoti sausio, vasario ir kovo m%nesi pinig balans/, kai pinig
balansas sausio m%n. prad3ioje sudar% 80 t#kst. Lt.