mogaus ir Teiss prigimtis: prielaidos saviraikos laisvei

Niekam ne paslaptis, kad mogaus prigimtis yra dvilyp viena kitai prieinga, viena kit
papildanti, bet tikrai ne ideali, nes ideal realiame pasaulyje nra. Tyrimai atskleidia, kad mes
gimstame nesavanaudiki, pasiaukojantys, kad teisingumas slypi ms prigimtyje, ms
genetikoje. O ar gyvendami mes esame geri ? Ar esame link elgtis paslaugiai, gerbti vieni kitus
ir padti vieni kitiems net jei mums tai kainuoja? O gal esame savanaudikos btybs ? ie ir
daugelis panai klausim apie mogaus prigimt sukelia nesibaigianias diskusijas. Skaitant
Michailo Bulgakovo apysaka uns irdis kyla daugyb mini, pamstym. Viena i j tai
rodymas, kad prigimties neisiginsi. uns ird reikt suvokti kaip krin, kuris skeptikai
velgia mogaus pastangas ar umojus perengti savo galimybi ribas. Viena krinio dju es
reikia ne tobulinti mogaus prigimt, o irti, kad i dar labiau nepablogt. Negalima imti ir
sukonstruoti mogaus taip, kaip nori. mogus yra is tas daugiau nei kakieno ugaida. Niekas
negali tapti ir nra dievu ar krju kitam mogui. Tai, kad galima sukonstruoti nauj mog, dar
nuo Soviet Sajungos bandytos gyvendinti didiosios idjos. i mint geriausiai atspindi angl
filosofo ir politikos veikjo Johno Lockeo fraz, jog mogus tai tabula rasa, tuia lenta, kurioje galime rayti k tik norime. Filipas Preobraenskis irgi taip man, kol sukr arikov.
arikovas tai uo, kuriam mokslinio eksperimento metu persodinamos iugunkino hipofiz ir
sklids. Donoro dosj nra i pai geriausi: tai 25 met, neveds vyras, teistas 3 kartus ir iteisintas, profesija traktieri balalaikininkas, pats mao gio, nedailaus stoto. Kepenys isipltusios (alkoholis). Taip krinyje apibdinamas iugunkinas. Ne kiekvienas nort turti tok
gyvenim, taiau, uo pamau virsta arikov nauj tarybin mog, kuris sukyla prie savo
krj. uns virtimas mogumi yra gana komplikuotas, nes darosi nelabai aiku, kas k pavirto.
Viena vertus, uo pamau gauna mogik pavidal, taiau jo elgesys vis maiau primena mogaus ir evoliucionuoja prieinga kryptimi. I mielo unelio krinio pradioje arikovas tampa atgrasiu, pat daktar nevilt varaniu tipu. Ir ia ikyla vienas domiausi apysakos klausim: ar
uns irdis paveria naujj mog gyvuliu? Ar uns irdis kalta dl jo atgrasaus bdo ir asocialaus elgesio? Ne! Klaidinga bt manyti, kad apysakoje isakoma mintis, jog negalima i uns
sukonstruoti mogaus. Mintis ia tokia kaip galima kurti naujj teisingesn ir kilnesn mog
i btybs, kurios irdis buvo net baisesn u uns? Kadangi remiantis M. Bulgakovo kriniu
galima atskleisti mogikj prigimt, tai Hansas Kelsenas labiau akcentavo teiss prigimt.
Prigimtin teis yra taip pat ne kito kno i alies mogui duota, bet jo paties nustatyta, o mogus
kurdamas teis, kad ir vadinamj prigimtin, negali atsipalaiduoti nuo gyvenimo vyki.
Normatyvistins teiss sampratos atstovai pirmenyb teikia teiss normoms. J poiriu teiss
esm sudaro paios normos kaip elgesio taisykls, kuriomis reguliuojami visuomeniniai

santykiai. ios teorijos atstovas H. Kelzenas atskyr teiss moksl nuo idj ir vertybi. Jo
nuomone, teis yra mogaus elges reguliuojanti sistema. Jis man, kad valstyb tiek pat
nemanoma be teiss, kaip ir teis be valstybs, nes jos abi yra skirtingos vieno reikinio
puss. Kalbant apie teiss prigimt j galime sieti su mogaus prigimtimi. ia galim paminti
Konstitucijos, kaip aukiausiosios teiss, 18 straipsn, kuriame pasakoma, jog mogaus teiss ir
laisvs yra prigimtins. Nepamirtant ir to, kad mogaus teiss gali bti suprantamos kaip
asmens laisvs visuomenje ir galimybs jas realizuoti. Jas reglamentuoja teis ir kitos socialins
normos. Vienas pagrindini mogaus teisi bruo j visuotinumas, universalumas, nedalumas,
jos yra viena kit slygojanios, remiasi moni lygybs prie statymus, lygiateisikumo ir kitais
principais. mogaus teiss pripastamos visiems asmenims nepriklausomai nuo j individuali
savybi. Kalbant apie prigimtines mogaus laisves labai svarbus iuo klausimu yra F.
Dostojevskio romanas Broliai Karamazovai. Pagrindin prieginyb valdanti mogaus
prigimt, kurios pagrindu Kristus pastat savo moksl ir kuri atsirms Inkvizitorius mgino
moksl taisyti, yra i: mogus yra maitininkas ir sykiu vergas. Taiau maitavime gldi mogus
kaip laisva btyb. mogus maitininkas i esms yra laisvas mogus. I maito kyls neigimas
yra savos laisvs teigimas ir jos gryninimas, nes laisv visada yra laisv nuo ko nors. Bet mogus
laisvas tik tol, kol jis nra veriamas. Inkvizitorius jga, kurios rankas monija atiduoda savo
laisv ir i kurios rank pasiima tikrovs laim, nes mogus vergas atsisako savo laisvs laims
dlei. Kristus, Inkvizitoriaus manymu, mog per auktai vertino, nes nepagalvojo, kad be
laisvs trokimo dar egzistuoja laims noras. moguje kovoja dievikumas ir velnikumas, t.y.
maitingumas ir vergyst, ir tai pasireikia laisvs ir laims prieginybe. Visuma, aminyb ir
absoliutizmas yra laims esmins slygos. Laisvs klii pavertimas laims slygomis reikia
savo visuotinumo, savo aminumo ir savo asmenikumo paneigim. Taiau mogaus
apsisprendim palaiko ne laisvas apsisprendimas, o paslaptis, paslaptis vertinga ne savo turiniu,
o paslaptingumu. Tai jau yra inkvizitorikosios tvarkos paslaptis ir pagrindinis argumentas,
kuriam paklsta mogikasis pradas. mogus trokta, kad j valdyt tasai, kuris duoda jam
valgyti. Tai ar galima sakyti, kad mogus yra laisvas kai jis neturi laisvo apsisprendimo teiss ir
yra valdomas to, kuris duoda valgyti ? Manau ne. Taigi, visi ie autoriai, tiek M. Bulgakovas,
tiek H. Kelzenas tiek ir F. Dostojevskis atskleidia mums panai, bet tuo paiu ir skirting
mogaus ir teiss prigimt. Kiekvienu atveju galime velgti tam tikr prigimtins teiss element.
Bet kaip ir nuo sen senovs, taip ir lygi iol yra keliami klausimai: kas a esu, kokia ms
prigimtis, ir kas mus daro monmis ? Atrodo paprasta, bet ar tikrai inome atsakymus juos.