Nuoirdiai dkojame

VLIKo Tarybai,
io numerio rmjui

Virelyje Dainavos apygardos partizanai

LIETUVOS POLITINI KALINI IR TREMTINI SJUNGA
ISTORIJOS SEKCIJA

KAUNAS, 1992
UDK 947.45(084)
La-148

Redakcin kolegija:
Balys GAJAUSKAS, Irena JANAVIIEN, eslovas KIONAS,
Algis KATA, Antanas KLIUNKA, Antanas LUKA,
Gintaras IDLAUSKAS, Gintaras VAIINAS, Vidas GREGORAITIS

Virel apipavidalino Alvydas LADYGA

Reprodukcijos Regimanto ILIO

Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1992

 DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

DZK RINKTINES ARCHYVAS

Dokumentai, kuriuos pokario rezistentai slpdavo emje, dau
geliu atvej yra uv vieni saugumo organ surasti ar atsitikti
ni asmen sunaikinti, kiti tiesiog umirti ar nuo laiko sud
lj. Laiminga iimtis yra tabo archyvas, kur 1952 ruden Bir
tono apylinkse ukas Dainavos partizan apygardos vadas Vin
cas Daunoras-Ungurys (anksiau veiks Kelmo slapyvardiu). Jo
paslapt isaugojo ir 1991 metais Kauno ,.Tremtinio" klubo atsto
vui eslovui Kionui perdav Antanas Kalesinskas-Savalkietis).

Nr. 1
LLKS Dzk Rinktins
Vadas
52.07.01
Nr. 2
NV Vadui
Raportas
Tamstai praneu, kad Dainavos Apygardos Dzk Rinktins P. P. Mar
gio tvnijos laisvs kovotojas talkininkas S a v a l k i e t i s, Sjdyje
nuo 1949 m., savo inioje globojo slptuvje nuo dviej iki keturi par
tizan ir kartu aprpindavo maistu bei reikmenimis.
1951 m. gegus mn. MVD-istams masikai siautjant, talkininkas
S a v a l k i e t i s igelbjo tris partizanus i mirtino pavojaus ir elp
maistu.
3
 Tlk. S a v a l k i e t i s ir toliau tsia savo darb dl isilaisvinimo
kovos.
Praau atymti tlk. S a va l k i et sulig Js nuoira.

Rinktins Vadas /paraas neskaitomas/

Dalis dokument bidonlyje buvo visikai ar i dalies sunaikin

ti drgms ir pelsi. skaitomi liko tik 70 dokument ar j frag
ment. Tai raportai, laikai, sakymai ir pan. Dzk rinktins
archyvu rinkin slygikai pavadinome todl, kad daugelio do
kument turinys atspindi ios rinktins veikl.
Dzk rinktins pavadinimas vartojamas nuo 1945 m. gegus
mnesio, kada ymioje Dzkijos dalyje atskirus partizan brius
sujung atsargos kapitonas Domininkas Jys-uolis.
Nuo 1946 m. balandio mn. Dzk rinktin tapo Dainavos
apygardos sudtine dalimi (be jos, dar buvo Kazimieraiio ir a
rno rinktins), o jos vadas uolis tapo apygardos vadu.
Dzk rinktin sudar keturios grups (tvnijos):
1. DLK (Didiojo Lietuvos Kunigaikio) Kstuio grup, vei
kusi Alytaus apskrities Simno, drijos valsiuose, i dalies Aly
taus ir Miroslavo valsiuose.
2. DLK Vaidoto grup, veikusi Marijampols apskrities Bal
bierikio ir Gudeli valsiuose.
3. P. K. (Punios kunigaikio) Margio grup, veikusi Alytaus
apskrities Birtono, Jiezno, Stakliki, Butrimoni valsiuose, i
dalies Alytaus valsiuje.
4. Geleinio Vilko grup, veikusi Alytaus apskr. Daug ir Alo
vs valse, ir Trak apskr. Onuko vals. 1947 m. ruden grup
buvo prijungta prie Prt. Kazimieraiio rinktins.
1949 m. pabaigoje ar 1950 m. pradioje D. L. K. Vaidoto tv
nija buvo likviduota, jos veikimo zona padalyta tarp Kstuio ir
Margio grupi. 1950 m. spalio mn. Geleinio Vilko tvnija su
visu jos veikimo plotu buvo jungta Dzk rinktins sudtin.
Archyviniai dokumentai atspindi rinktins veikl 19501952
metais. is laikotarpis tai ginkluotos rezistencijos saullydis,
kurio ypatumai bdingi visai Lietuvai. Socialin rezistencijos ba
z jau pakirsta. Rinktinje lik vos keliolika partizan nepaj
gus vykdyti aktyvi kovos veiksm. Pastebima drausms stoka
ir tam tikra demoralizacija nevilties enklas. Partizanai jauia,
kad jie p a s k u t i n i e j i.
Laisvs sjdio pradioje saugumo agent, infiltruot pai
rezistent tarp, taka paprastai bdavo epizodin ir palyginti
lengvai eliminuojama, o iuo laikotarpiu padtis keiiasi. Provo
katoriai veikia praktikai visose grupse, prasiskverbia vadovy
b, kontroliuoja slapto ryio punktus ir per juos skleidia dezin
formacij. Galima teigti, kad beveik vis rezistent uvimas iuo
laikotarpiu yra idavysi ir provokacij padarinys. Atskleisti tai
dokumentais ir yra ios publikacijos tikslas.
Atsipraome skaitytoj, kad neturjome galimybs pateikti ir
inagrinti vis archyvo mediag. Viliams, kad Js pagalba
mums leis tai padaryti kitose publikacijose.
4
 D L K Kstuio tvnija: MGB provokacijos
Nr. 2
D. L. K. Kstuio Tv.
.......... Br. Vadas
(19)51.IV mn. 28 d.
Nr. 2.
P. Tvnijos Vadui
Raportas
Nuo /m. balandio mn. 1 dienos Partizanus kandidatu priimti asme
n slapyvarde N a r s n a i t i s".
uolas /paraas/
J . . . Br. Vadas

Redakcijos komentaras
Narsnaitis Bronius Baranauskas i Varduvos kaimo (Miroslavo
valse,). Provokatorius. Veik kartu su J. Dabuleviiumi-Miku ir A. Ne
dzinsku-Jovaru. Mirs.
uolas Juozas Kuzmickas i Gudeli k. (Krokialaukio vals.).
uvs.

Nr. 3
L. L. K. S.
D. L. K. Kstuio Tv.
Vadas
1952.05.27
Nr. 7.
Dzk Rn. Vadui.
Raportas
Praneu jums, kad 1951 m. spalio 16 dien Anikio mike, pastovyje
part. Jovarui su part. Narsnaiiu, kuris nuo part. Jovaro atsiskyr ir
negro.
Vakare part. Jovaras pasitrauk U. km. ir apsistojo. Tik trei dien
suinojo, kad part. Narsnaitis vaikiojo po kaim su M.V.D.-istais ir i
davinjo.
I vliau gaut ini paaikjo, kad pats nujo pas prie.
Aidas
Tv. Vadas

Redakcijos komentaras
Jovaras Albinas Nedzinskas i Zin kaimo (Miroslavo vals.).
Plaiau apie j Antano Petrikonio-Laivo atsiminimuose.
Raportas Jovaro dezinformacijos rezultatas, kadangi abu su Nar
snaiiu veik sutartinai.
Aidas Vytautas Stanaitis i Budnyk kaimo (Balbierikio vals.).
1952 gruodio mn. nuudytas provokatori J. Dabuleviiaus-Miko ir
Stasio Babarskio-Garso. (r. A. ilas. Dvikova su ,,Litu. kn. Nemato
mas frontas. V., 1967, p. 95100).

5
6
7
 Nr. 4
L.L.K.S.
D.L.K. Kstuio TV.
Vadas
1952.05.27
Nr. 09
Dzk Rn. Vadui
Raportas
Praneu jums, kad nuo i met sausio 54os dienos partizan kandi
datus priimtas asmuo, anksiau buvs ryininkas, slapyvarde Mikas.
Aidas
Tv. Vadas
Redakcijos komentaras
Mikas-Litas Jonas Dabuleviius. Gyveno Miroslavo apylinkse.
Stambaus masto M.G.B. provokatorius, pradjs savo veikl ne vliau kaip
1948 metais. 1953 m. aktyviai padjo likviduoti Nemuno srities vadaviet
Prien ile, kur uvo srities vadas Sergijus Stanikis Litas-Viltis. V
liau kadrinis KGB darbuotojas. Gyvena Vilniuje. (A. ilas. Dvikova su
Litu". Nematomas frontas, p. 88103).
Nr. 5
L.L.K.S.
D.L.K. Kstuio TV.
Vadas
1952.05 27
Nr. 06
Dzk Rn. Vadui
Raportas
Praneu jums, kad 1951 m. spalio mn. 6-t dien Moikn km. Mi
roslavo vals, pas gyventoj Petrikon Antan uvo Kstuio Tv. 3-io
brio Vadas part. Jreivis ir part. Laknas.
Idavimu paties Petrikonies Antano.
/paraas/ Aidas
Tv. Vadas
Redakcijos komentaras
is raportas A. Nedzinsko-Jovaro dezinformacijos vaisius. Jrei
vis Antanas Grikonis i Semeniki kaimo (Miroslavo vals.). Lak
nas Vincas Janiukas i Miroslavo apylinki. (r. A. Petrikonio-Laivo
atsiminimus).
Nr. 6
........... Gauta 51.12.25
.......... Rg. Nr. 86
sak.Nr. 11 1
Dzk Rn. Vadui
Raportas
Praneu jums, kad i met 11. 27 dien Alytaus vals. Sabaliki mi
kely, nip idavimu, kautynse su M.V.D. ginkluotomis pajgomis gar
bingai uvo part. T a u t m y l i s ir part. G i n t a r a s . Su jais prieui pa-
8
puol rankas du automatai Rusiki" ir du imtai penkiasdeimt ovini,
du pistoletai ir dvideimt penki oviniai ir trys granatos. Prieo trys mir
tinai nuauti ir rusikas uo.
Aidas /paraas/
Kstuio Tv. V.
Redakcijos komentaras
T a u t m y l i s Jonas Kuinskas i Balbierikio valsiaus Skvoni
kaimo, brio vadas. Anksiau veik Spyruoklio slapyvardiu.
Nr. 7
Kautyni apraymas
1951 m................................... mn. 13 d. apsistojus partizanams aibui ir
Diu(gui pas pi)liet /M/ Mocikn km. Miroslavo val. Jiems b(nant
pa)stovyje anksti ryt, eimininkas pranea, kad ateina (MVD-istai. At)si-
traukimas buvo nemanomas.
Atj (MVD-istai) tuojau apsupo trob. j prieang m...................................
................... lubas. Bebadant durtuvas atsimu prt................................ MVD-is
tai sujaut durtuvo atsimuim paleido...................................................... t viet,
kur buvo pasislps prt. aibas ................................................... MVD-istai pamat
krauj tryktant pro lubas. Bet jie neinojo k ten nuov, ar civil mo
g, ar ginkluot. O ant stubos lipti bijojo. Tuomet pasigav civil mog
var ant stubos, kad nuimt k nuov.
mogelis ulips ant stubos, par iaudus ir pamat negyv part.
aib, net nualo. Pam j u rankos ir nuleido emje. Jau buvo bepra
djs lipti nuo stubos, bet MVD-istai liep iekoti, ar nra daugiau. Jis
beklupindamas pamat dar vien partizan laikant pistolet rankoje. Jis
n nepasijuto, kaip nusirito nuo stubos.
Partizanas Diugas ioks i palpio pradjo audyti nuo stubos kam
bar, kur buvo susirink MVD-t brys ir irjo ................................................... ito
partizano aibo. MVD-istai nedamies priedanga pa........................................mi i
bgo lauk. Dl to i ..................................................sveika...............................................
........................ partizanas Diugas ............................. ks..........................................
................................................. rus neduodamas MVD-istams uimti geresns
pozicijos. audy.................................................................. met partizanas Diugas
nuov prie duris gulint prie kulkosvaidio MVD-t ir vien sueid.
Vliau bgs kit (kambar), pamat atbgant vien MVD-t, laikant
rankoje (pistolet. Parti)zanas Diugas idrs autuvo (vamzd)iu lan(g)
ov j. MVD-tui vis pateko rank, kurioje jis laik (gra)nat, jis par
griuvo ant ems laukinio vries (balsu) pradjo aukti: jobtvaju mat,
ranil menia!"
Keli MVD-tai pradjo liauti prie sueistojo, suteikti pagalbos. Par
tizanas Diugas vl pradjo audyti MVD-tus priversdamas juos sugulti
ir pasinaudojs proga iliau i kambario.
Partizan D i u g MVD-tai pastebjo jau tik toliau bgant, paste
bj audydami pradjo vytis. Bet ir ia partizanas Diugas stipriai atsi
audydamas pasitrauk laimingai, tik lengvai sueistas dein aus. Bet
jam labiau u visk ird skaudjo, kad aminai teko skirtis nuo partizano
a i b o.
/paraas neskaitomas/'
Redakcijos komentaras
aibas nenustatytas. Diugas eslovas Vabuolas.
9
IO
11
12
 Nr. 8
L.L.K.S.
D.L.K. Kstuio Tv. Vadas
1952.05.27.
Nr. 08.
Dzk Rn. Vadui
Raportas
Praneu jums, kad 1951 m. spalio mn. 17 d. Gudeli km. Miroslavo
vals. buvusio Tankeviiaus trobesiuose Narsnaiio uvedimu uvo part.
Diugas.
D.L.K. Kstuio Tv. Vadas
Kautyni metu su juo buvusieji partizanai Povas, Rytas ir Vakaras pa
sitrauk, tik part. Ryt lengvai sueid dein koj.
Aidas
Tv. Vadas
Nr. 9
L.L.K.S.
D.L.K. Kstuio Tv. Vadas
1952.05.27
Nr. 05 Dzk Rn. Vadui
Raportas
Praneu Jums, kad 1951 m. lapkriio mn. 21 d. Vankikui km. Mi
roslavo vals. pas gyventoj Radiausk Pran uvo Kstuio Tvnijos
3-io brio partizanai Povas ir Rytas, kur su jais buvo naujai paimtas
partizanus kandidatus asmuo, slapyvarde V a k a r a s.
Kiek turima ini i vietos gyventoj, tai Vakaras juos iprovokavo,
nes jis visai nepavartojs ginklo, pasidav gyvas.
Vliau minimas V a k a r a s yra daug idavs ir norjs iprovokuo
ti kitus.
Aidas /paraas/
Kstuio T v. Vadas
Redakcijos komentaras
Povas ir Rytas nenustatyti.
Susirmime uvo sodybos eiminink ryinink Pranut Radiauskai-
t-ibut, o jos brolis Pranas buvo sunkiai sueistas ir suimtas.
Vakaras Juozas Januleviius i Laukintuk kaimo Miroslavo
vals. pateko nelaisvn, sueistas ir buvo suaudytas teismo sprendi
mu. partizan gretas j prievarta trauk J. Dabuleviius-Mikas ir A.
Nedzinskas-Jovaras, kuris ir atved baudjus Radiausk sodyb.
Nr. 10
LLKS Gauta 51.12.12
D.L.K. Kstuio Tv. Rg. Nr. 81
Vadas sak. Nr. 11 1
1951.?.?.
Nr. ?
Dzk Rinktins Vadui
Raportas
Praneu Jums, kad 1951 m. IV mn. 20 d. Balbierikio girioje prie i
roni km. per masin rus valym nuo prieo garbingai uvo partizanai

13
T r e n k s m a s ir A i n i s. prieo rankas pateko du vokiki autuvai
su 100 ovini, du pistoletai naganai" su 30 ovini ir trys granatos.
Per vykusias kautynes buvo nukautas vienas rusas.
Aidas /paraas/
Kstuio Tv. Vadas
Nr. 11
A. Nedzinsko-Jovaro laikas
V. Daunorui-Kelmui-Unguriui
p. Unguriui
Kaip Js man sakte laikelyje, bei sakyme Nr. 7.
1) Kad a diau pastangas nuo 1 d. kovo susiriti su savo Tvni
jos vadu.
2) Susiriti su arno Rinktine.
3) Su savim turti inias, apie uvusius bei gyvus patekusius partiza
nus pas prie.
A it vis Js nurodym kiek leido g(ali)myb esu vykds, k a
emiau paymsiu.
(D)ar praeitais metais ruden a smulkiai buvau apras laikuose Ty
lai ir Kelmui, kuriuos palikau Bdos kaime. Neinau ar jie juos gavo.
Su savo Tvnijos Vadu ryio punkt nustats turiu, nors tikrai nei
nau, kas yra ms Tvnijos Vadas. Bet kiek sprendiu i laik, tai turi
bti Aidas. 15 d. balandio buvome numat Aido nurodytoje vietoje su
sitikti. Bet eidami susitikim ujome mes ant pasalaujanio prieo ir
susitikimas su Aidu nevyko. Nuo pasal pavyko itrkti, tik vien i m
s lengvai sueid kairi koj.
Su arno Rinktine ry turiu. Dar p(ra)dioje iemos buvau susitiks
su Juozapaviiaus Tvnijos Vadu Medeliu. Jis man tuomet pasakojo,
kad uvs Diemedis ir arno Rinktins vadas, o su j(ai)s dar keletas ko
votoj.
J uvimo prieastis, kiek jis man nupasakojo, tai yra (........................................)
lenk partizan, o tikrumoj buvo MVD-ist.
Dar dabar paskutiniuoju metu susiriau su Mindaugo Tvnija. Todl
jei k norite sisti arno Rinktinei, tai galite sisti.
Apie uvusius partizanus ir gyvus paimtus, tai esu pasiunts raportus
ms Tvnijos Vadui.
Linkiu skms.
Jovaras
1952.IV.21.
Nr. 12
LLKS
Dainavos Apygarda
Nr.
Dzk( Rn. Vadui)
Neinau ar Js gavo(te ms laik) susirinkimo klausimu, ka
dangi..........................) neatsiuntte savo at(stov).
Susirinkimas pravestas (k)aip (ir buvo nujmatyta. Mane irinko Apy
gardos Vadu. Maty(t) taip jau buvo man lemta nuo (............................... ). Visi su
sirinkimo dalyviai labai galjos(i), kad nieko nebuvo i Js Rinktins.
Dabar man btina inoti apie dabarti(n) padt Js Rinktinje. Pra
au smulkiai informuoti mane apie visas naujienas, geras bei blogas. Tas
ms (................................. ).
14
 Artimiausiu laiku tursime sa(v)o sp(aud). Dl atkrimo Laisvs Var
po" smarkia(i) dirbame kartu su p. Putinu.
Linkiu laims ir skms.
Lauksiu Js at(s)akymo.
Medelis
(195)2.V.20. ?.V.p
Nr. 13
1952.V.15
P. Ungury,
Raau Jums antrj laik. Taiau pirmj ra(i)au neinodamas nei J
s slapyvards. Neseniai Js slapyvard ir pareigas suinojau i Js
laiko, kur Js siuntte p. Geniui. Gi laikas raytas Js p. Geniui pa
teko net man. P. Genys j man prisiunt.
Bendrai iema buvo gana sunki. Daug kovotoj uvo. Taiau dl gy
ventoj nuoirdaus pritarimo partizaninis gyvenimas sekasi neblogai. Ko
votojai gana usigrdin, kieti. Be to, i jaunimo yra toki, kurie nori sto
ti partizan eiles.
Savo pirmj laik Jums siuniu per p. Medel, kuriame ra(i)au apie
rengiam susirinkim. Kadan(gi) jokios vadovybs nuo praeit me(t)
nebuvo, mes su p. Medeliu nusprendm suaukti susirinkim. Susirinki
mas vyko /m. gegus mn. 8 d. arno rinktins pavaduotojui p. Me
deliui buvo pavesta susirinkimo laikinai eiti Apygardos Visuomenines
(is odis ibrauktas autoriaus) Vado pareigas. Mane irinko Apygardos
Visuomenins Dalies Virininku. Gi Jus paskyr Apygardos Vado pava
duotoju. Neinau, ar Js ms laik negavote, ar negaljote atvykti
susirinkim. Dl to labai apgailestaujam. Bendrai su auktesne vadovybe
jokio ryio nra nei su Medeliu, nei su manimi. Vienas i svarbesni rei
kal yra tas, kad kuo greiiau reikalinga spauda. Todl a su visomis j
gomis to darbo miausi. Atrodo, kad ileisiu Dainavos Apygardos organo
Laisvs Varpas" i met pirmj numer. Pirmas numeris, aiku bus ra
ytas mainle. Taiau tikiuosi, kad antrasis bus gausingesnis ir normales
nis, nes baigiu gauti tam reikalingas priemones. Bendrai, jeigu turite ga
limybes, apie tai pranekite Srities Vadui, kuris turi duoti reikalingus nu
rodymus ir patvarkymus. Manau, kad spaudos greit pasisim ir Js rink
tinei.
Tiesa, pagal galimybes, praau prisisti visuomenins mediagos.
Be to, pasistenkite duoti ger ry i savo puss su Prt. Kazimieraiio
Rinktine, tuo paiu ir su manimi. Su Jumis ry tvarkys p. Genys.
Linkiu itverms partizanikame gyvenime.
/paraas/ Putinas DApVDV
D(ainavos) Ap(ygardos) V(isuomenins) D(alies) V(irininkas)
Redakcijos komentaras
Ungurys, anksiau Kelmas Vincas Daunoras, gims 1924 m. iegd-
ri kaime (Birtono valse.) Dzk rinktins vadas, vliau vadovavo vi
sai Dainavos apygardai. uvs 19521953 m. iem.
arno rinktin Dainavos apygardos sudtin dalis: jos veikimo zo
na apm dabartin Lazdij rajon.
Juozapaviiaus tvnija viena i trij, sudariusi arno rinktin.
ios tvnijos vadas Medelis tai Juozas Karpaviius i Demeniki kai
mo (Seirij vals.)

15
 Diemedis Juozas Geguis i Ginioni kaimo (Seirij valse.), Daina
vos apygardos vadas. uvo 1951 m. rugsjo mn. Demeniki kaime, slp
tuvje drauge su arno rinktins vadu Broniumi alaeviiumi-ilviiu,
Algirdu Saliniu-Skirmantu, Boliumi Vailioniu-Narsuoliu ir kitais. Tai vy
ko dl provokacijos, kuri sureng lenk partizanais persireng MGB-istai.
Susitikti su Diemediu jiems padjo provokatorius Bronius Saveikis-Klaj-
nas i Leipalingio. iame vykyje nra aikus jo dalyvio Juozo Karpa
viiaus-Medelio vaidmuo.
Plaiau apie Diemed, Medel ir Putin r. Antano Vaitulionio-Lakno
straipsnyje Miko tragedijos" urn. Metai", 1991 m. birelio mn. nu
meryje, p. 141156.
Nr. 14
L.L.K.S.
D.L.K. K(stuio) Tv.
(Vadas) Gauta 51.12.25.
1951.(?).(?). Rg. Nr. 8.
Nr. (?). sak. Nr. 11 2.
Dzk Rinktins Vadui
Raportas
(Pr)aneu j(ums), kad i met Rugpjio mn. 15 dien Alytaus apskr.
Alytaus vals. Takniki km. su M.V.D. ginkluotomis pajgomis per kau
tynes pasidav gyvas prieo rankas part. L u b i n a s.
Su juo prieo rankas pateko vokikas autuvas ir penkiasdeimt ovi
ni, rusikas pistoletas Naganas" su keturiolika ovini ir viena granata.
Aidas /paraas/'
Kstuio tv. V.

Nr. 15
(LLKS)
(D L K Kstuio) Tv.
(Vadas) Gauta 51.12.12
(data ?) Rg. Nr. 80
(Nr. ?) sak. Nr. 11 2
Dzk Rinktins Vadui
Raportas
Praneu Jums, kad 1951 m. VIII mn. 16 d. nakt Lubinui atvedus ru
sus, buvo paimtas gyvas Kelmanoni kaime, Alytaus vals. partizanas e
m a i t i s.
Su juo prieo rankas pateko pistoletas radon" 9 mm, 30 ovini ir
1 granata.
Apie tai jums praneu.
Aidas /paraas/
Kstuio Tv. vadas
Redakcijos komentaras
emaitis Vincas Baranauskas i Ostampo k. Simno valse., D.L.K.
Kstuio tvnijos kovotojas. Broliai Viktoras-Vanagas ir Jonas uv
kaip partizanai.
16
18
19
20
21
22
23
 Nr. 16
Gauta 51.12.12
Rg. Nr. 82
(L.L.K.S.) sak. Nr. 11 2
(D.L.K. Kst)uio Tv.
(Va)das
(data ?)
(Nr. ?)
Dzk Rinktins Vadui
Raportas
Praneu Jums, kad 1951 m. Rugpjio mn. 17 d. nakt Dubi km. Aly
taus valse, partiz(anui) e m a i i u i atvedus rusus, buvo gyvas paimtas
part. A l f u k a s. Su juo prieo rankas pa(teko) vok. autuvas (ir) 50
ovini, pistoletas 7 mm ...tuleras" (ir) 15 ov. ir 1 granata.
Aidas /paraas/
DLK Kstuio Tv. Vadas
Redakcijos komentaras
Alfukas Alfonsas Iemanta i Struogini kaimo (Balbierikio
vals.) partizanas slapukas. Keliolikai met praslinkus po apraom
vyki pastebtas Kaune.
Nr. 17
Sumimo apraymas
(1951). 8. 16 dienos nakt atjo part. (Lubino ve)dini rusais, apsirengu
siais lietuvi(komis unifor)mom pas pil. M. ir liep paaukti (part. e
mait. Paaukus partz. emait sveiki(ndamiesi j) grieb u rank ir pa
reik, Tamsta Z... kolistas esi ratuotas" ir surio rankas ir nuved.
emaitis pabgs pasakojo, kad ant viekelio stovjo maina ir ten bu
vo rus. J inkl main, paklaus kur Alfas. Jis pasak ir ant................................
atved pas pil., kur buvo Alfus.
()emaitis dabartiniu laiku pabgs, bet (dar) mums neprisistat.
Aidas /paraas/
Nr. 18
L.L.K.S.
D.L.K. Kstuio Tv.
Vadas
1952.05.27
Nr. 11
Dzk Rn. Vadui
Raportas
Praneu jums, kad i met kovo mn. 20(?) dien Balbierikio vals.
Vaivos km. uvo part. emaitis.
Iprovokavimo bdu. Iprovokavo Iemanta Alfonsas, Struogini km
Gudeli val(siaus).
Part(izanas) emaitis bdamas pas prie, minim piliet idav, kad
partizan rmjas.
Pabgs emaitis j su savimi vediojosi ir jie idav prieui (aln?).
Iemanta Alfonsas dabar laisvas.
Aidas
Tv. Vadas
24
25
26
27
 Nr. 19
I sakymo LLKS DAp. Dzk Rinktinei Nr. 4
1952 gegus 30 d.
6
Buvs D.L.K. Kstuio tvnijos partizanas L u b i n a s /Antanas Ra
kauskas/, 1951 m. rugpjio mn. gyvas pasidavs prieui, vliau prieui
idavs visas inotas jam paslaptis, iprovokavs tos (paios) tvnijos par
tizanus: e m a i t ir A l f u k , kurie pateko prieui (gyvi), idavs prie
ui visus jam inotus partizan rmjus, kartu su prieo provokatoriais pro
vokavs vietos gyventojus, pagaliau i met sausio mnesio 1 dien,
prieo paleistas su dokumentais ir ginkluotas /Balbierikio apylinkj/ to
liau vykd provokacijas, vaizdavo pabgus i prieo partizan, . m.
sausio mnes Kstuio tvnijos partizan suimtas ir Karo Lauko Teismo
sprendimu suaudytas.
Pastaba: KLT sprendimas, 52. 01. 24.
Rinktins (Vadas)
/paraas nupltas/

P K Margio tvnija: sta paskutinieji

Nr. 20
LLKS .....................................
Dzk Part(izan) . . . Nr. 231
Rinktin ........... 1.02.25
PK Margio Tv. sak. Nr. 17

Nr. ?
Dzk Partizan rinktins
Vadui
R A P O R T A S Nr. 1
Praneu Tamstai, kad 1951 m. sausio mn. 16 d. dienos metu, P K Mar
gio Tv. II Brio partizanas Narsuolis ir partizanas slapukas D r u g e
1 i s nuvyko pas pil. eimien Bron, Vaioni km., Jiezno vals, ryio
reikalais.
Jiems atvykus, po puss valandos t nam apsupo Jiezno MVD-istai ir
pradjo audyti nam.
Kautyni metu partizanas N a r s u o l i s ir partizanas slapukas
D r u g e l i s uvo.
P K Margio T(v Vadas)
Redakcijos komentaras
Narsuolis Adomas Bortuas i Nemajn (Birtono vals.)
Drugelis Vytautas Gervickas i Plasapnyk k. (Butrimoni vals.)
Nr. 21
Dzk rinktin Gauta 51.10.?
Gel. Vilko Tvnija Rg. Nr. ?
1951. 10 mn. 5 d.
Nr. 22
Dzk Rinktins Vadui
Lieia: partizan uvim.
. m. 3 mn. 8 d. Valin km. Butrimoni valse, pas pil.......................................
............................susekus ir idavus apie 200 MVD-ist apsupo nam. Kau-
28
tyni metu uvo part. V j e l i s ir PK Margio Tv partizanai L i t a s,
R y t a s ir V i e s u l a s. Prieui pateko du automatiniai pistoletai ir 400
ovini, 3 vokiki autuvai ir 200 ....................................................................................

Redakcijos komentaras
Yra inoma, kad per apraom susirmim uvo ie partizanai:
Litas Juozas Laukaitis i Varsodi kaimo (Alytaus vals.),
Viesulas Juozas Pauktys i Punios,
Gen Kovien i Kaimo,
Vasaris eslovas Sipaviius i Pun kaimo (Butrimoni vals.),
Kotas Jonas Miliauskas i Gervn kaimo (Butrimoni vals.).
Pirmieji trys partizanai priklaus P. K. Margio, kiti du Geleinio
Vilko tvnijai. Be j, vykio metu dar uvo sodybos eimininks snus
Stasys Novapolskas.
Ryinink Br. Ivakeviiaus-Geruio ir St. imelionio-Berelio teigi
mu, partizanus idav Lito brolis Jonas Laukaitis, uverbuotas MGB.
Nr. 22
L.L.K.S. Gauta 51 12. 02.
Dz(k Partiza)n Rinktin Reg. Nr. 77
P. K. (Margio) Tvnija sak. Nr. 11 1.
1951. ?. ? d,
Nr. 26.
Dzk Rinktins Vadui
Raportas
Praneu Tamstai, kad . m. lapkriio mn. 17 d. prieo nip uvedimu
Alytaus valsiaus Padvariki kaime pas piliet Vabuol Juoz slptuvje
garbingai uvo partizanas S a u l i u s.
Kratoms vykdyti buvo atvaiav trys mainos rus.
Kuomet rado slptuv, partizanas S a u l i u s gintis negaldamas, pats
nusiov.
Tv. V. Vjas /paraas/
Redakcijos komentaras
Saulius Jonas Baranauskas i Punios.
Nr. 23
LLKS/DAp Dzk rinktinei

S A K Y M A S Nr. 7
1952 m. birelio mn. 23 diena.
Rikiuots sritis
1
Priimtas laisvs kovotoj partizan eiles pil. K a i m i e t i s skiriamas
Geleinio Vilko tvnij kandidatu, nuo 1951 m. rugsjo mn. 4 dienos.
J traukti rinktin ir tvnijos kovotoj sraus.
Pagrindas: GVTvV raportas Nr. 6, 51.11.10.
2
1951 m. rugpjio 15 dien Alytaus v. Takniki km. per kautynes su
prieo kariuomene buvo uskaitytas uvusiu ir pravestas Rn. sak., Gele
inio Vilko rinktins prt. Balandis, taiau, vliau paaikjo, kad jis per
kautynes buvo sunkiai sueistas /prie peties visikai nutraukta kair ran
ka/ ir prieo paimtas gyvas, bet idavim nepadar.
Pagrindas: GVTvV raportas Nr. 8.
29
 3
. m. balandio mn. 4 d. Alytaus v. Dubi k. P. K. Margio tvnijos
vadas prt. V e d j a s ir prt. G e n y s, bei vejas pil. Antanas Klinavi
ius, vykdami tarnybos reikalais, susidr su prieu ir kautynse kauda
miesi visi garbingai uvo.
4
Nuo .m. birelio mn. 22 d. GVTvV prt. j. pusk. e r n skiriu savo
pavaduotoju.
Rinktins Vadas /parao nra/
Redakcijos komentaras
Vjas Jonas Beinoraviius i Panemuns k. (Birtono vals.)
Genys Pranas Kupinas i Panemunink k. (Alytaus vals.)
Antanas Klinaviius i Trakeli k. (Birtono valse.)
Apie Kaimiet, Baland ir ern r. skyri Geleinio Vilko tvnija.
Nr. 24
LLKS
D Ap Dzk Rinktin
52. 04. 06.
Nr. 12.
P(unios)-K(unigaikio) M a r g i o
T v n i j o s prt. i l v i i u i.
Praneu, kad 52. 04. 04. uvo P-K Margio tvnijos vadas partizanas
pusk. V j a s.
Nuo ios dienos skiriu part. i l v i t laikinai eiti P-K Margio tv
nijos vado pareigas.
Rinktins Vadas /paraas neskaitomas/
Redakcijos komentaras
ilvitis Adomas Boguas, kils i Jiezno apylinki. uvo 19521953
met iem drauge su Vytautu Smalakumi-uolu ir Jonu esnuleviiu
mi-Sakalu (paskutinis PK Margio tvynijos vadas). Tai vieni i paskuti
nij tvnijos partizan, kuriems uvus, P K Margio tvnija kaip orga
nizacinis vienetas nustojo egzistuoti.
Nr. 25
Geleinio Vilko tvnija
1950 m. Geleinio Vilko Tvnijos uvusi
Laisvs Kovotoj partizan vardinis
sraas

1. Burokas uvs 1950.04.09

2. ilas ,, ,, 05.17
3. Viesulas ,, 06.20
4. Guoba ,, ,, 06.20
5. algiris ,, ,, 11.04
1951 m. Geleinio Vilko Tvnijos uvusi
Laisvs kovotoj partizan vardinis s r a a s

30
 01, 02, 03 mnesi:
1. algiris uvs 1951.01.21
2. Liepa ,, 01.21
3. irvintas ,, 01.21
4. Kudirka ,, 01.21
5. Dainius ,, 01.21
6. Triukmas ,, 02.15
7. Pavasaris ,, 02.15
8. Vasaris ,, 03.08
9. Kotas ,, 03.23
10. Kardas ,, 03.08
11. Bijnas-Siaubas ,, 03.23

04, 05, 06 mnesi:

1. Jurginas uvs 1951.04.23 paimtas
nelaisv
2. Trispalvis 1951.05.13.
07, 08, 09 mnesi:
1. Vtra uvs 1951.08.10.
2. ilvitis 08.10.
3. Jaunutis 08.10.
4. Vyturys 08.10.
5. Rugys 08.10.
6. vendrys ....................... 1951.08.10 paimtas
7. Rytas uvs (nelaisv)
08.11.
8. Gintaras 08.15.
9. Balandis ....................... 1951.08.15 paimtas
nelaisv
10. uolas 1951.08.15. provokato pasidavs nelais.
rius,
Pastaba: 10 ir 11 mnesi uvim nebuvo.
/paraas/ ernas
Tv. V /paraas neskaitomas/ t. v-kas

Redakcijos komentaras
Burokas Jonas Radinas i iegdri k. (Daug valse.). ilas ne
nustatytas. Viesulas Vytautas Kuzmickas i Bdos k. (Daug vals.).
Guoba Vaclovas Petrauskas i Melnytls k. (Daug vals.). algiris
Vytautas Saulnas i Dargui k. (Varnos valse.). algiris nenustatytas.
irvintas Vytautas Baknas i Kanik k. (Alytaus vals.). Kudirka
Jonas Turskas i iegdri k. (Daug vals.). Dainius Mykolas Adgaus
kas i Skraiioni k. (Daug valse.). Triukmas Juozas Lukoeviius i
Lekioni k. (Butrimoni v.). Pavasaris nenustatytas. Vasaris eslovas
Sipaviius i Pun k. (Butrimoni vals.). Kardas Juozas Protuseviius
i Barsuk k. (Butrimoni vals.). Bijnas-Siaubas Vladas Remeika.
31
Vtra Taraseviius. ilvitis Juozas Makareviius i Panedingio k.
{Perlojos v.). Jaunutis Aloyzas Zelenius i Vencin k. (Alovs vals.).
Vyturys Vytautas Kantaraviius. Rugys Alfonsas eiglinskas i Pa
piki k. (Daug vals.). vendrys (kitur vadinamas vidriu) nenusta
tytas. Rytas Vladas Gavelis Adomo s. i Melnytls k. (Daug vals.) ne
painioti su Vladu Gaveliu, Vinco s. Banadu i to paties kaimo. Ginta
ras Juozas Jonika i Vencin k. (Alovs valse.). Balandis Antanas
Bainskas i Laioni k. (Butrimoni vals.). Likimas neinomas. uo
las Petras Dilijonas i Geialaukio k. (Alovs vals.). Jurginas Vy
tautas Virbickas i Kalnn k. (Alovs vals.).
Nr. 26
ie asmenys yra tinkami bti pakeltais Gr(andinio) laipsn anksiau
pakeltais nebuvo: Briedis, Juokdarys, Putinas, Rkas, Girinis, arnas.
ie asmenys yra tinkami bti pakeltais jaun(esnio) pusk(arininkio)
laipsn: ernas, Bilinas, Degsnys, Beras, Aras, Granitas.
Redakcijos komentaras
Briedis Vytautas Zaleckas i Onukio apyl. (Trak apskr.). Juokda
rys Algis Maeika i Geialaukio k. (Alovs vais.). Gyvena Vilniuje.
Putinas Jonas Mikailionis. uvs. Rkas Jonas Zasimaviius i Mie
lin k. (Alovs vais.). uvs. Girinis Juozas Danileviius i Budos k.
(Alovs vais.). uvs. arnas nenustatytas. ernas Petras Liuiza i
Bundzi k. (Butrimoni vais.). uvs. Bilinas Gabrielius Turskas i
Zvirgdli k. (Daug vais.). uvs. Degsnys Petras Varanauskas i
Antakalnio k. (Onukio vais.). uvs. Beras Petras Jankauskas i Jur-
gioni k. (Onukio vais.). uvs. Aras Juozas Baliukonis i Laioni k.
(Butrimoni vais.). uvs. Granitas Jonas Protuseviius i Barsuk k.
(Butrimoni vais.). Gyvena Vilniuje.
Nr. 27
Dzk Rinktins Vadui
Praneu, kad begyvenant slptuvje man ernui, Tv. V. Varpui, Gra
nitui, Jovarui, jo monai ir Juokdariui, Kalesnyk mike prie idoni km.,
1952 m. II mn. 25 (pirmadien) MVD-istai, matyt pagal praneim, prad
jo supti slptuv.
Stovjs sargyboj p. Juokdarys pas(tebj)o artjanius MVD-istus ir
prane() (ap)ie pavoj. Mes tuo kart visi sprukom vir ir pradjom
trauktis. Dengs ms atsitraukim didvyrikai uvo Tv. V. Varpas. Taip
pat uvo Jovaro mona. Man ir Juokdariui pavyko pasprukti.
Granitas ir Jovaras, kaip girdisi, taip pat paspr(u)k, nors a kol kas
su jais nesus(i)riau.
Taip pat kaip gir(d)ti, atrodo bus uvs p. Beras. Su Beru gyveno
Aras, o vliau kada uvo Briedis buvo Berui paskirtas Kaimietis. Bet kol
kas neinojom, ar Kaimiet Beras buvo pasims, ar ne.
Per kautynes mane sueid kair koj ir dein rank. A kol kas
dar nesu visai sveikas, bet (dien)a per dien vis sveikstu.
Dabar joki dokument nesiuniu, nes visi uvo slptuvje.
52.03.10. /paraas/ ernas

32
33
35
36
37
38
39
40
41
 ANTANO PETRIKONIO-LAIVO ATSIMINIMAI
(Spausdinami patrumpinti)
1945 m. birelio mnes stojau partizan br, kur suorganizavo e
maiiai Negras ir Jra bei vietinis Vaclovas Vabuolas. Pastarajam buvo
pavyk gyvam itrkti i apsupimo Liepakoj kaime, kur uvo 26 vyrai.
Ms brys veik apie tris mnesius. Po to dauguma jo nari (tarp j ma
no vyresnis brolis ir svainis) legalizavosi. A, eiolikametis, taip pat gr
au pas tvus.
Tiedu emaiiai, kuriam laikui ding, po keli mnesi vl pasirod
su nemau briu partizan. Iki 1948 m. pavasario buvau io brio ryinin
ku: platinau spaud, teikiau inias ir t. t. Prasidjus aretams, perjau
nelegali padt ir t pai met bene spalio mnes, atidav brio drau
gams savo ginklus ir apsirpin fiktyviais dokumentais, mudu su J. Gyliu-
Gintaru ivykome Kaun. Pasijut saugumo sekami, pasitraukme e
maitij. Kur laik veikme emaii partizan bryje. Taiau pastarieji
itin didelio pasitikjimo mumis neparod, todl nusprendme grti.
Grau namus 1949 m. lapkriio mnes. Pasirod, kad tvai mane jau
buvo apraudoj, nes gavo ini, jog banditas" Petrikonis umutas prie
Vainuto.
Greitai pavyko susitikti su Jreiviu-Grikoniu. Buvo susitarta mano
namuose rengti slptuv; tai ir padarme 1950 m. ankstyv pavasar. Joje
gyvenome trise: Jreivis, Laknas ir a. Kiti brio vyrai slptuvs ne
inojo.
1950 m. pabaigoje ar 1951 m. pradioje vyrai pasil priimti gyventi
Albin Nedzinsk-Jovar. Jis uims D.L.K. Kstuio tvnijos tabo vir
ininko pareigas ir neturs kur gyventi. Man sutikus, gal po savaits atsi
rado ir jis, atsigabeno raomj mainl ir du ryulius kakoki popieri.
I slptuvs kartkartmis ieidavome, taiau su Jovaru vaikioti
vengdavome, nes jis girtavo ir mgo vaistytis pistoletu. Per ms slp
tuv keliaudavo visas slaptas patas Dainavos apygardos vadovybei, at
vyk partizanai nordavo pas mus apsistoti, bet mes daniausiai nukreip
davome juos pas patikimus kaimynus.
1951 m. vasar sueid brio naujok eslov Jukel-Gintar. J gy
diau ms slptuvje. Vliau dar atjo sveius Dzk rinktins vadas
Jonas Kuinskas-Tautmylis, tad beveik mnes slptuvje gyvenome e
iese. Vliau rugsjo pradioje ar viduryje dar ne visai pasveiks
Gintaras su Jovaru ilydjo Tautmyl.
Po kurio laiko tvas, grs i Alytaus, prane girdjs, kad Jovaras
ir Bronius Baranauskas-Narsnaitis umigdyti ir suimti, bet rimtesni fak
t nebuvo. Ir vis dlto mes t pat vakar slptuv palikome, a apsisto
jau pas artim mog, o Jreivis su Laknu ivyko pas partizanus kit
eero pus. Mano tvai taip pat nenakvojo namuose. Liko tik 86 met se
nel.
Man nesant, nakt pas senel ujo Jovaras su trimis nepastamais
vyrais ir klausinjo, kur mes. Senel atsak, jog, suinoj j esant suimt,
pasitraukme. Jovaras pareik, kad visa tai yra netiesa, jis tik ijs pas
kito brio vyrus ir greitai gris paimti raomosios mainls, arba jos
paimti ateis vienas i jo draug.
A visu tuo patikjau ir kit nakt grau slptuv. Po poros dien
vl atjo nakia Jovaras, kart jau vienas, ir paklaus, ar negro vyrai.
42
Senelei atsakius, kad esu a vienas, pareik nors pasiimti mainl, bet
dabar labai skubs ir ateisis kit kart.
Po dienos ar dviej gro Jreivis su Laknu. Kai mes visi aptarme
padt, kilo tarimas, kad ia kakas neaikaus: kodl jis sugro su nepa
stamais ir laisvai prie j kalbjo apie mus ir slptuv? Antras dalykas:
kodl, bdamas vienas, nepasiliko nakvoti slptuvje? Ir nutarme spalio
5-osios vakare ieiti kokiam mnesiui pas kitus partizanus prie Meteli
eero, i kur k tik buvo gr abu mano draugai. Bet kadangi kit dien
Jreivis turjo atneti neprisimenu vark ar baltinius, tai jis pasa
k, kad i nakt prabsim, o rytoj tikrai ieisim, be to, gal ia taip ir n
ra, kaip sivaizduojame.
O ankst ryt (spalio 6-osios), igird kakok triukm virtuvje, pa
simm ginklus ir vienas po kito tuneliu atliaum prie angos. A buvau
pirmas, u mans Jreivis ir Laknas. Angos plytos buvo nuimtos, liko
tik skarda, kuri laik plytas. Tad aigirdome kalbant lietuvikai su rusi
ku akcentu:
Ilskite, pasiduokite gyvi, prieintis jums beprasmika, js apsup
ti, inome, kad esate trise, ir t. t.
Mes apie pasidavim negalvojome ir tyljome. Tada jie kakokiu kab
liu ukabino skard ir ipl j vir; tuo paiu momentu ir a okau su
automatu. Matyt, jiems buvo tokia staigmena, kad ivirto su virtuvs lan
go rmais, kiti gal pro duris, nes jos visur buvo atviros. Kiek j buvo vir
tuvje, neinau, bet tik kakuris i j bgdamas paleido dvi trumpas se
rijas, o kulkos pataik prie mano galvos kaminiuk.
Mes visi trys iokome i slptuvs, Laknas oko pro duris lauk,
bet j pasitiko serija vi ir nukov vietoje. Mes su Jreiviu dar gana
ilgai atsiaudme, bet paskui udeg sodyb ir, jau beveik degant luboms,
sueid Jreiv. Jis, visas kruvinas, sdjo ant grind. Tada a prie jo
padjau pistolet ir pasakiau, kad jam beliko tik itai, nes greitai grius
lubos. Jis man nieko neatsak, o kai jau prie lango ir itariau :sudie",
jis tik linkteljo galva. A okau pro lang ir ia pat kritau ant ems,
truput paliauiau, paskui pakilau ir pasileidau bgti krm link. Pasi
pyl pragarika ugnis, jutau tik kart or, pravilpiant pro veid.
Sueistas koj ir rank, nubgau dar gana toli, bet pabgti nepavyko.
Vliau mane tard Kaune. Teismas skyr abiem su senele po 25 metus la
geri, o Jovaras, pasirodo, ir vliau dirbo savo juod darb. Jis sunaiki
no ir paskutiniuosius ms brio partizanus Ryt, Pov, o Janulevii-
Vakar sum gyv. Bdamas lageriuose, 1952 metais suinojau, kad Jo
varas su Jonu Dabuleviiumi-Miku dar partizanauja, o grs 1960 me
tais Kauno autobus stotyje ir pats j sutikau. Jis man labai graiai aiki
no es buvs priritas virve ir visur vediojamas. A jam atsakiau, kad
pasakomis seniai nebetikiu. Pasisak gyvens Smalininkuose. Vliau a
jo iekojau ne tik Smalininkuose, bet ir Jurbarke. Ir tik labai vlai po jo
mirties (mir usprings alkoholiu) suinojau, kad buvs Nedzinskas gy
veno ne savo, bet Griniaus pavarde ir kartkartm susitikinjo su Dabule
viiumi.

PRIE 40 MET
1952 m. vasario 25 d., pirmadien, prie pat Ugavnes, Kalesnyk mi
ko pakratyje prie arnauiznos kaimo, slptuvje buvome ei partiza
nai: Geleinio Vilko tvnijos vadas Varpas Julius Makaraviius, ta
43
bo virininkas Petras Liuza ernas, skyriaus vadas Petras Amenskas
Jovaras, jo mona Elena Vtra, partizanas Algis Maeika Juokdarys
ir a Granitas tvnijos kio dalies virininkas.
T ryt ruoms ieiti i slptuvs pakvpuoti tyru oru, apsilankyti
pas apylinks gyventojus pasirodyti, kad dar esam gyvi miko broliai.
To padaryti nepavyko buvome iduoti. Kieno?.. Slptuvs eimininko?..
O gal dar kakieno, ko neinome?.. Nors slptuvje turjome KGB agent
Alg Maeik Juokdar, bet apie jos upuolim jis nieko neinojo. Prie
ingai, bdamas slptuvs angoje, prie atvir dureli, sargyboje, A. Ma
eika labai isigando ir dav enkl, kad mes supami. Jo spjimo dka
pradjome skmingai nuo slptuvs trauktis.
Kautyns prasidjo tik miko pakratyje, ties arnausk sodyba, u
gero puskilometrio, tada, kai KGB-istai mus pasivijo. Jos buvo nelygios
ir labai sudtingos. Ieidami miko pakrat, dar sugebjome pirmuosius
ekistus suklupdyti, vien kit likviduoti. Traukiantis toliau nuo miko,
padtis keitsi: Juokdarys apsimet nukautas, liko sniege. Varpas buvo
atskirtas, trauksi miko pakraiu ties ta vieta, kur prie 2,5 met uvo
brolis Juozas ilvitis ir K. Pyplys Maytis.
Kartu likome: Jovaras, jo mona Vtra, ernas ir a. Isigelbti atrod
beviltika. Jovaras pasil bgti pas arnauskus ir bandyti gauti arkl su
rogmis. Ilgai negalvodamas, tai ryausi padaryti a. Gausiai lyjant kul
koms, pavyko pasiekti sodyb, bet arklio ir rogi gauti nepavyko. Liko
viena ieitis: tsti kautynes. Bet jos jau nebuvo veiksmingos: miko pa
kratyje narsiai kaudamasis uvo Varpas. Jovaras ir ernas, tikriausiai
sueisti, pasidav gyvi. Didvyrikai kovsi Jovaro mona Vtra. Ji sep
tinto kalibro pistoletu Valteriu" nuov un, kareiv ir karinink ir u
vo pakalnje prie arnausk sodybos ulinio.
Man dar buvo galima bandyti pasitraukti. Pavyko prasiskinti keli
plent: sargyboje prie main buvo lik nedaug kareivi ir, turbt, jie
nesuprato, kas ia dedasi. Jie paskiau, aptik pdsakus ir atsikvoj,
vad" raginami, su unimis m mane vytis. Bet jau buvo per vlu...
Dzk rinktins partizanai. I kairs: Putinas, vendrys-irvys, Vtra, Granitas, ernas,
Briedis, Girnas-Girinis, Jovaras, Varpas, Beras

44
Dzk rinktins partizan rikiuot. I kairs: Jovaras, Briedis, Deksnys, Vtra-Taraseviius,
Granitas, Juokdarys, Gintaras, Vyturys-Kantaraviius, Perknas, Rytas, Aras, Jaunutis, Gi-
rinis-Girnas, ernas, Dobilas, Karvelis, Balandis-Bainskas, vendrys-irvys, Varpas

AlytausDaug plent perbgome miko pakratyje ir kiek galda

mas dmiau Nedzings link pietus. Mike buvo labai daug sniego ir jo
kio mogaus pdsako. Neinau po kiek laiko, bet vis dlto pasiekiau siau
r viekel einant nuo Subartoni Nedzing. Kartais galima patikti ir
stebuklais: vyras su mona ir koki 79 met berniuku vaiavo i krik
tyn nuo Nedzings Raudonj Alov. Jie kaip geri pastami prim
mane savas roges ir apie pietus jau buvau vaiinguose namuose.
Po ilgoko pokalbio su eimininku nutariau apsilankyti netoliese esan
ioje raytojo V. Krvs-Mickeviiaus tvikje. Neapsirikau. V. Krvs
sesuo buvo svetinga ir drsi moteris.
Naktis, nejuia umigus svei sofoje, prajo ramiai, nors pas kaimy
nus pamikje, vienoje ir antroje kelio pusje, atsivij ekistai dar
smulkias kratas: inarst avilius, supjaust maius su grdais ir pridar
daug kitoki eibi. Ryt reikjo V. Krvs sodyb palikti, nes buvo ne
saugu: pas abu kaimynus apsistojo KGB-istai.
Su kvediu sugrau pas savo vakar dienos prietelius ir sulaukiau va
karo, o vakare, eimininko palydtas plent, su jaunysts energija vei
ks apie 25 km, aplenks Kanik krykel, grau Alytaus apylinkes.
ia turbt daug padjo ir venta Ugavni naktis.
T pat Ugavni vakar prie kitos ms slptuvs Alytaus rajone,
Juozo Dzenkausko inioje ernas ir Juokdarys, saugomi ekist, bdami
sueisti ar tik vaizduodami, lauk mans sugrtanio tris paras. Tariama
sis j persekiojimas (provokacija) tssi daugiau kaip metus laiko.
Po Stalino mirties ernas neilaik, nuov jo apsaugoje buvus KBG
major (mons sako, kad ir antrj saugojus ekist) ir pats pasitrauk.
Band partizanauti vienas. 1953 m. kovo ar balandio mnes Dusmenli
kaime pas Budrevii, ekist apsuptas baisiai isigando, kautynes ne
stojo ir pats nusiov.
Pas arnauskus apsistoj ekistai ibuvo j sodyboje iki 1954 met,
t. y. iki mano areto. Ms slptuvi eimininkai Sasnauskas ir Dzenkaus
kas jau mir. Jovaras neidavinjo: 1952 metais nuteistas mirties bausme,
suaudytas. Apie Algio Maeikos Juokdario likim ini neturiu. 1954
45
met kovo mnes KGB rmuose Vilniuje man buvo surengta su juo aki
stata. Jis buvo kaip laisvas KGB darbuotojas.
i provokacija buvo plaiai organizuota ir daug kam inoma. Per por
trejet mnesi uvo visi lik Geleinio Vilko tvnijos partizanai, apie
17 moni. Savo apimtimi ir klasta tai prilygsta 19461949 met K. Ku
bilinsko A. Skinkio provokacijai. O gal buvo jos tsinys? Tokios pat
nuomons apie mintas provokacijas buvo ir A. Ramanauskas Vanagas,
V.Smalskas uolas, V. Daunoras Ungurys-Kelmas, S. Stanikis
Viltis-Litas ir kai kurie kiti vadai.
1991 12 21 Partizanas Jonas PRATUSEVIIUS-Granitas

Dzk rinktins archyvin mediag spau

dai pareng H. Rimkus ir A. Kata

LIETUVOS REZISTENCIJOS
CENTRALIZACIJOS KLAUSIMU

(Tsinys)

Ginkluotos rezistencijos vyr. vadovybs krimosi proceso analiz ne

manoma be KGB veiklos, jos takos iam procesui vertinimo. Vis laik,
kol vyko pasiprieinimas, partizan vad veiksmai daugiau ar maiau bu
vo kontroliuojami saugumo. Tik 1948 m. pabaigoje 1953 m., atsisakius
kurti vyr. vadovyb i legaliai didiuosiuose miestuose gyvenani asme
n, dalinai pavyko ivengti KGB tiesioginio poveikio. Tuomet keitsi ir
KGB taktika. Dl to btina smulkiau panagrinti BDPS, VLAKo krim,
j usienio delegatr veikl, konkrei asmen vaidmen iuose proce
suose.
1946 m. Lietuv atvyksta J. Deksnys ir Staneviius. Kaip aikja i
J. Lukos-Mykolaiio ataskaitos LLKS vadovybei (pateikiamas visas teks
tas), jie ivyko nesuderin veiksm su VLIKu, kuris jau tuomet buvo pri
paintas kaip oficialiai atstovaujantis Lietuvos interesus usienyje.
Lietuvoje J. Deksnys umezg ryius su Tauro apygardos vadu Balt
siu ir kai kuriais kitais vadais. Jie tarsi dl glaudesni kontakt. KGB
tai suinojo i agento Maryts (vieno i partizan vad ryininko). Taip
atsirado galimyb paimti savo rankas rezistencijos vadovybs ryi ka
nalus su vakarais. Tuo tikslu Deksniui buvo pakitas agentas Noreika
(J. Markulis aut. past.). (I)
KGB tikjosi, kad Noreika bus radinys visoms pusms (iki uverbuo
jant jis buvo LLA tabo narys). Kombinacija buvo vykdoma per agent
Maryt, kuris vienam i vad prane, kad turi ry su vienu i Vilniaus
inteligentijos grupi vad. Tuo susidomjo J. Deksnys ir pakviet ag. No
reik susitikti. Po io susitikimo Noreika sureng Deksniui ir kitiems va
dams kelion Vilni, kur jie gyveno saugumo kontroliuojamuose butuo
se. ia Deksnys susitikinjo su bri vadais persirengusiais saugumie
iais. Viename toki susitikim Deksnys prane apie VLAKo sukrim.
Noreika buvo paskirtas pirmininku. Pats Deksnys tapo Komiteto" atsto
vu usienyje. Jis, paveiktas Noreikos, pripaino ginkluot kov neper
spektyvia ir kviet pereiti prie pasyvios kovos taktikos. Su tuo sutiko ir

46
kai kurie partizan vadai. KGB savo agent pagalba visaip stengsi pri
versti partizan vadus atsisakyti ginkluotos kovos. (2)
Kai Deksnys, ubaigs savo veikl Lietuvoje, ruosi vykti usien,
buvo nutarta j panaudoti ten skaldant ir pjudant tarpusavyje lietuvi
emigracines organizacijas. Buvo inoma, kad VLIKas remia ginkluot pa
siprieinim, laiko save jo atstovais usienyje. Reikjo ten sukurti pseu
docentrus, kurie kompromituot VLIK pasaulio galingj akyse, t. p.
skleist dezinformacij apie padt Lietuvoje.
Lenkij Deksn lydjo saugumo majoras Maksimovas, kuris pogrin
dyje buvo inomas Antano slapyvardiu (toliau pateikiamas jo raporto
tekstas).
Vakaruose J. Deksnys apsiskelbia krato rezistencijos galiotiniu ir
ima veikti. ia kuriamos VLAKo ir BDPS delegatros, informacijos cent
rai. I krato gaunama informacija naudojama skaldytojikiems tikslams.
J. Deksnys umezg ryius su angl ir amerikiei valgybomis, t.p. lat
vi ir est emigracija. ia buvo puiki dirva skleisti propogandai apie pa
syvaus pasiprieinimo privalumus.
Lietuvoje KGB taip pat nesnaud. Pavyzdiui, 194448 m. pagal ope
ratyvin plan Cerberiai" pavyko infiltruoti agentus Didiosios Kovos
apygardos vadovyb, susilpninti, o vliau ir sunaikinti apygard. (3)
Sunku pasakyti, kuo bt baigsi ie KGB planai, jei ne aktyviosios
rezistencijos vad valgumas, galbt net intuicija. Ikilus tarimui dl
Erelio (ag. Noreika, Kudirka) veiklos KGB naudai, sukrus vadovaujan
ias struktras i aktyvij kovotoj, 1947 m. Vakarus buvo pasisti
galiotiniai Skrajnas ir Audronis (BDPS Prezidiumo sakymas Nr. 1002,
1947.XII.14) Jiems buvo pavesta smulkiai suinoti apie VLIK, jo sudt,
veikl, santykius su BDPS atstovu Deksniu-Prapuoleniu. Taip pat, jei pa
aikt, kad VLIKo veikla nesuderinta su usienio delegatros ir Prezi
diumo nario Prapuolenio veikla, galiotiniai turjo pamginti suderinti ir
nustatyti santykius bei kompetencijos ribas, kalbant kovojanios tautos
vardu. (4)
Tokiu bdu susidar situacija, kai 1947 m. pabaigoje1948 m. pra
dioje Lietuvoje veik KGB sukurtas VLAKas ir Tauro apygardos ribose
veikis ginkluotos rezistencijos vad sukurtas centras, naudojus t pat
BDPS pavadinim. Vakaruose vyko tie patys procesai: veik VLIKas, kaip
krato rezistencij atstovaujanti organizacija, o taip pat Deksnio (KGB vei
kiamo netiesiogiai) sukurtos VLAKo ir BDPS delegatros.
Kaip jau inome, 1948 m. pradioje saugumas likvidavo vejo vado
vaujam BDPS. Per ios organizacijos gyvavimo laik buvo nustatyti ry
iai su beveik visomis partizan apygardomis, 2 kartus buvo siuniami
atstovai usien. Naikinant BDPS, buvo iaikinti ryi kanalai su kai
kuriomis apygardomis, t. p. su Vakar emigraciniais centrais. (5)
Kadangi toliau reikjo rodyti Vakarams, kad BDPS veikia Lietuvoje
ir vienija visas kovojanias jgas, KGB operatyviniuose planuose buvo
naujo BDPS sukrimas. Tokiu bdu buvo siekiama perimti ryi kanalus,
infiltruoti savo mones emigracinius centrus, o taip pat skaldyti ir dez
organizuoti partizan struktr ir veiksmus.
1948 m. toks BDPS" Prezidiumas buvo sudarytas. (6) j buvo trauk
ti patyr KGB agentai:
1. BDPS" Prezidiumo pirmininkas-agentas Vytautas (pogrindyje i
nomas kaip Kardas) g. 1896 m., isilavinimas auktasis, moka kelias u
sienio kalbas. 1941 m. kaip pavojingas elementas (Lietuvos laikais buvo
Tautinink partijos sekretoriumi) aretuotas ir nuteistas 5 m. kalti. 1942
47
 m. lageryje uverbuotas, o 1945 m. paleistas. Dirbo Kaune vieno instituto
direktoriumi.
2. Pavaduotojas-agentas Mindaugas (pogrindyje emaitis) g. 1898
m., Lietuvos kariuomens plk. ltn., uverbuotas 1945 m.
Nariai:
3. Agentas Litas (pogr. Kstutis) katalik dvasininkas, uver
buotas 1940 m.
4. Agentas Liepsna (pogr. Auktaitis) g. 1915 m., Lietuvos kariuo
mens leitenantas.
Agentai vienas apie kit nieko neinojo, todl galjo vienas kit sek
ti. Reikjo rodyti, kad organizacija veikli ir todl Vytautas karts nuo kar
to kviesdavo posdius.
Tuo pat metu aktyviosios rezistencijos vadai kr organizacines struk
tras, vyr. vadovyb. Krenta akis tai, kad saugumo sukurto BDPS" daly
vi pogrindins slapyvards atkartoja partizan vad slapyvardes. Matyt,
buvo siekiama sukelti sumait, manipuliuojant pavadinimais, slapyvard
mis. 1949 m., pakeitus organizacijos pavadinim LLKS, sumajo i ga
limyb.
BDPS" autoritetui pakelti buvo reikalingi yms praeityje rezistenci
jos veikjai. Taip netiesiogiai buvo panaudojamas gen. Giedrys-Gintau
tas, taip pat V. Vokietaitis, per kur turjo bti ruoiami kanalai agent
isiuntimui Vakarus. Nepavykus sitvirtinti Lietuvoje, BDPS" siek i
vesti agentus Vakarus. 1950 m. per Lenkij, Vokietij, Anglij buvo pa
sistas agentas Liepsna. (7) Jis buvo galiotas vesti derybas su LPS, kal
bti apie pogrindio veiklos taktik (BDPS pasyvi, LLKS aktyvi).
Anglijoje Liepsna umezg ryius su akeviiumi-ymantu. (8) is
pasakojo apie nesutarimus tarp LPS ir VLIKo, apie tai, kad VLIKas ne
pripasta Lozoraiio.
Lapkriio 19 d. Londone, Rojal" viebutyje vyko LPS ir agento Lieps
nos pasitarimas. (9) Dalyvavo: Lozoraitis, akeviius, ilinskas, Vidugiris,
Neveraviius, Kuzmickas ir ag. Liepsna. iame pasitarime buvo pasmerk
tas VLIKas, kaip kursts terorizm Lietuvoje, pritarta BDPS pasyviai ko
vos taktikai. Rezultatai buvo ufiksuoti aktuose.
I Londono per Hamburg agentas Liepsna ivyko Lietuv. Jis par
ve saugumui dokumentus, i kuri paaikjo, kad 1950 m. spalio mn.
Lietuvoje imestas Skrajno desantas. Ten raoma, kad LPS atsiriboja nuo
Skrajno. (10)
Tokiu bdu buvo sudaryti operatyviniai planai VLIKoLPS supriei
nimui, Skrajno, sumaiiusio KGB planus, kompromitacijai.
1953 m. sausio 17 d. Vakarus buvo pasista radiograma, kurioje sa
koma, kad BDPS" sutriukinta. (11)
i operatyvini plan rezultatas suimti 4 desantininkai, paimta
daug pinig, 5 radiostotys, ifrai, slaptaraio reikmenys, ginklai ir t. t.,
taip pat nepavyko sukurti vieningo centro Vakaruose sujungti LPS ir
VLIK. Po ginkluotos rezistencijos sutriukinimo, KGB kompromitacijos
dka, 1955 m. VLIKas turjo persikelti JAV. (12)
Tuo metu LLKS vadovyb buvo informuota apie padt emigracinse
organizacijose. 1949 m. birelio mnes J. emaitis gavo laikus i Rama
nausko ir Audronio. Tuo pat metu buvo gautas VLIKo atstov posdio
protokolas su Skrajnu ir Deksnio-Prapuolenio informacija apie VLIKo
veikl. (13). Grs Lietuv, J. Luka-Mykolaitis para kelias PRO ME
MORIA, kuriose inagrinjo padt, pateik savo rekomendacijas. (14)
48
Spalio 1 d. rate buvo analizuojami VLIKo nesutarimai su Lozoraiiu.
(VLIKas buvo pasisaks u 1922 m. konstitucij, o Lozoraitis u 1938 m.)
Spalio 3 d. Mykolaitis rao, kad usienyje buvo tarta, o krate sitikinta,
kad Deksnys dirba KGB. Pastarasis, be Mykolaiio inios, paskyr Lietu
vos rezistencijos atstov usieniui S. akevii-ymant, pagarsjus sa
vo separatistinmis tendencijomis. Be to, visokiais bdais buvo trukdoma
Mykolaiiui grti Lietuv, kadangi bijojo Deksnio kompromitacijos.
uvus Pypliui, Lukai, aretavus Sakal, LLKS vadovybs ir VLIKo ry
iai nutrko.
Kiek pasitaiss po ligos 1952 m. vasar J. emaitis-Vytautas vl pra
djo vadovauti pogrindiui. (15) Tada buvo pradta galvoti, kaip atstatyti
ryius su Vakarais. Tam buvo pasitelktas A. Bakys-Klajnas, vliau
Vilinskas. i plan gyvendinti nepavyko, nes 1953 m. gegus mn. bu
vo suimtas J. emaitis.
Skaitytojui pateikiami 3 dokumentai: KGB majoro Maksimovo raportas,
Mykolaiio PRO MEMORIA ir Lietuvos atstovo St. Bakio kalba, pasakyta
1977 m. ikagoje. Visuose iuose dokumentuose kalbama apie tuos paius
vykius, tik i skirting pozicij. Tai paaikina, kai kurias situacijas, iry
kina vieno ar kito veikjo vaidmen.
(B. d.)
Pareng Dalia KUODYTE

NUORODOS

1. VSK specbiblioteka. 9. Ten pat. L. 9.

Bylos Nr. 1245(52497). L. 56. 10 Ten pat. L. 17.
2. Ten pat. L. 578. 11. Ten pat. L. 789.
3. VSK archyvas. Byla Nr. 5699. L. 106. 12. VSK specbiblioteka.
4. VSK specbiblioteka, Nr. 81 ns. II t. L. 53. Byla Nr. 1245 (Nr.5/22497). L. 12.
5. VSK archyvas. Bylos Nr. 19856N. L. 1. 13. VSK archyvas.
6. Ten pat. L. 3. Byla Nr. 33960/3 (Nr. 19376/3) T. 1. L. 208.
7. Ten pat. L. 7. 14. Ten pat. T. XI. L. 216, 219.
8. Ten pat. L. 8. 15. Ten pat. T. 1. L. 181.

Generolui-majorui J. J. Petkeviiui
VSK prie Lietuvos TSR Ministr Tarybos Pirmininkui
Raportas

Lietuvos TSR Valstybs saugumo ministerijos vadovybs sakymu nuo

1946 m. liepos mn. dalyvavau operatyviniuose veiksmuose ir vykdiau
uduotis iki 1947 m. lapkriio mn. Bet po to, iki 1950 m., mane ne kart
traukdavo atskirus tos bylos veiksmus (Lukos, Pyplio, Krikino ir ki
t nacbandpogrindio dalyvi paiekos ms respublikos teritorijoje, Len
kijoje, darbas Baltijos jros pakrantse ir kt).

iame darbe man teko saugumo organ sukurto BDPS (Bendras Demo
kratinio Pasiprieinimo Sjdis) centro bendradarbio ryiams su usieniu
vaidmuo (centrinio ryininko pareigyb).
49
 Operatyvinis planas ir jo padarinys BDPS atsirado tada, kai Lietuvos
TSR nelegaliai vl atvyko Jonas Deksnys. Ta proga TSRS VSK centrui
paruotame dokumente 1946 m. sakoma, kad Lietuv nelegaliai atvyko
angl valgybininkai Alfonsas" (Jonas Deksnys) ir Andrius" (Vytau
tas Staneviius). Jie turjo organizuoti valgyb ir sudaryti lietuvi na
cionalist pogrindio vyriausi vadovyb.

Tokiu bdu Lietuvoje buvo sukurtas VLAK (Vyriausias Lietuvos At

statymo Komitetas), kuriam buvo pavaldus BDPS ir VGP (Vyriausias
Ginkluot Pajg tabas).

Motyvuojant mano sijungim i operacij, centrui buvo praneta:

Siekiant sukurti ms agentros infiltravimo galimybes emigracijos
centrus ir angl bei amerikiei valgybos kanalus, Alfonsui" skirti ope
ratyvin darbuotoj, mokant lenk kalb."
Su Jonu Deksniu mane supaindino agentas Kudirka, kuriam pastara
sis pareik: Net i aki matyti, kad tai ms mogus."
Po to, prie ivykstant Lenkij, asmenikai teko ruoti Deksn (kaip
jis turi su manimi elgtis lenk repatriant vagone, apmokyti btiniausi
lenk ir rus kalb odi.) Ivykome Lenkij lenk repatriant eelo
nu. Kai atvykome viet Punsko miest, marijon ligonin mus tai
s Mykolas Peelinas. Ten su Deksniu gyvenome maoje mansardoje,
kol jis umezg ry su usienio valgybos atstovu.
Lenkijoje padjau Deksniui surasti konspiracin but ir, kadangi jis
prastai kalbjo lenkikai, susikalbti su eimininke (Zos Dombrovska,
Gdyn, lionsko g. 42. Tame bute vliau mane priimdavo M. Peelinas),
iaikinau rezidentus M. Peelin ir Pilyp ukausk (abu buv tuthofo
kaliniai), suinojau, kad Deksnys prane usienio valgybai apie savo
laiming grim i Lietuvos per ved pastori Ove Andrei, patarnavus
ved jreiviams. Vliau, jam padedant, nelegaliai per jr buvo isistas
vedij, isiaikinau nelegal persiuntimo kanal sausum Lenkijos
TSRS pasienyje Suvalk apskr. Baltstogs vaivadijoje ir vedlius Marij
Bryl, Natalij Bryl, Pij Pozniak, asmenikai susipainau su Dombrovs-
kos konspiracinio buto eimininku, jos vyru Janeku ir rezidentu M. Pe
elinu, istudijavau padt ir marrut.

Bnant pas Peelin (apie 2 savaites), Deksnys pasakojo apie savo

nacionalistin veikl, smulkiai instruktavo vairiais klausimais apie BDPS
veikl ir mano atliekam darb. Jis teik didel reikm ir svarb iam
kanalui, kalbjo apie jo uduotis ateityje.
Tuo paiu jis pra atkreipti dmes galimyb panaudoti Baltijos jr
ir pakrantes vairi operacij vykdymui. Kaip vien galim punkt susiti
kimams ir pasikeitimui patu jis paminjo netoli Gotlando esani lank,
inom Palangos ir ventosios vejams. Be to, Deksnys pasak, kad BDPS
turi istudijuoti tarp Palangos ir ventosios esant pajrio ruo, iaikinti
ten esanias ginkluotas nacionalistines gaujas ir umegzti ryius su jomis,
surinkti informacij apie sien apsaug, apie asmenis, bendradarbiaujan
ius su saugumo organais, suinoti apie galimybes parduoti usienini
marki laikrodius ir medikamentus (pvz. tuo metu deficitin penicilin),
ir kt.
50
 Be to, Deksnys aikino, k a turiau praneti BDPS vadovybei tuo ar
kitu klausimu, kuriuos jis lyg buvo umirs pasakyti Lietuvoje (tai buvo
kaip tik po jo susitikimo su usienio valgybos atstovu). Jis atkreip d
mes nenutrkstam ir savalaik pato i Lietuvos perdavim Peelinui,
kuris privalo skubiai j persisti tolyn vakarus. Tame pate turi bti na
cionalistinio pogrindio veiklos, ginkluot formuoi ataskaitos. Jose turi
atsispindti konkrets Komunist partijos vedamos politikos pavyzdiai,
Taryb valdios organ veiksmai ir ketinimai centre ir vietose. Ypatingai
atkreip dmes valgybini duomen rinkim apie Lietuvos TSR ir vi
sos TSRS ekonomik, apie Tarybin Armij, jos ginkluot, atskir dali
judjim ir dislokacij ir t. t. Akcentavo, kad ypa svarbu gauti vari
pas, karini, partini, komjaunimo biliet ir komandiruoi blank, ne
darbingumo lapeli, kad btina inagrinti pas rim, traukini tvar
karat, biliet sigijimo stotyse tvark ir t. t.
Deksnys vis tikrino, ar neumirau slaptaodio, kur turjau perduoti
nacionalistinio pogrindio atstovui, jam vykstant Lenkij pas Peelin
susitikti su nacionalistinio judjimo atstovu usienyje, teik atpainimo
enklus ir kt.
iam operatyviniam planui TSRS MGB teik tam tikr reikm.
Pagal susitarim susitikti su Peelinu turjo atvykti agentas Kudirka,
kuris pogrindyje, t. p. ir Peelino buvo inomas Erelio ir daktaro Naru
taviiaus slapyvardiais. Operatyviniais sumetimais su antrja siunta pa
siunt mane. Prie kelion Lenkij, turjusi vykti 1946 m. pabaigoje,
mane isikviet Vyr. valdybos 2-j skyri. Kolegijoje trumpai papasa
kojau apie savo veikl. ia sprendsi mano vaiavimo klausimas, kadangi
buvo baiminamasi, kad mane gali kiti mai ir iveti vedij". I
vaiavau 1947m. pradioje, iem.
Pagal agentrins bylos Vakarai" veiksm plan, patvirtint TSRS
VSK Ministro pavaduotojo 1947 m. gegus 16 d., mano pasiuntimas Len
kij taip motyvuojamas: Antano kelion su persiuniamu patu btina
Vilniaus BDPS komiteto autoritetui pakelti, pasitikjimui sustiprinti. Tuo
paiu, siekiant iaikinti Vatikano agentr, Lenkij buvo pasistas ku
nigas Zasas, kur lyds Antanas. Ryius palaikysime netiesiogiai naudoda
mi Zas, per Antan."
Tokiu bdu, ne kart vaiavau Lenkij, keiiausi patu su Peelinu.
teikdavau jam mediag i Lietuvos, o jis i usienio, vedijos mums
gaut mediag. Saugumo organai jam sisdavo dezinformacij, o i j
gaudavo vairias instrukcijas, nurodymus, ikarpas i leidiam vakaruo
se nacionalistini laikrai, spausdinimo technik (minirotatorius), skir
t bandnacpogrindiui (jei ne ms kanalas, Peelinas visa tai bt ga
ljs persisti per nelegal Punsko kanal, kuriuo palaik ry su Tauro
apygarda). Mykolas Peelinas visa tai perduodavo man. Tik dolerius, ku
riuos atsisdavo Deksnys, pasilikdavo sau, teisindamasis: Imu organiza
cinms ilaidoms". O Deksnys tuos dolerius sil teikti Antanui, kad jie
patekt Lietuv nacionalistinio ir banditinio pogrindio atstovams, kad
pasklist gandai, jog anglai ir amerikieiai ne tik moraliai, bet ir mate
rialiai remia kovojanius Lietuvoje.

Reikia paymti, kad nors Deksnys Kudirkai ir pareik pasitikjim

manimi, visgi vis ms bendravimo laik jis mane tikrino. Iki TSRS
51
Lenkijos sienos perjimo, jis, kaip lenkas repatriantas Franc Matuzano
vi, eelone pasienieiams tikrinant dokumentus, kalbdamas vartojo ru
sikus ir lenkikus odius, kuri nedaug inojo, elgsi ramiai, net bailiai.
Pervaiavus sien, gr alkohol, aikindamas, kad usitarnavom. Oltyne
ilipus i eelono ir nujus apie 300 metr, Deksnys suvaidino pabgim.
Pasaks, kad vagone paliko papiros Gedimino pilis" pakel (200 vnt.),
pasiunt mane j paimti. Prisijo ipildyti jo praym. Kaip ir reikjo ti
ktis, papiros ten nebuvo. Kai grau viet, kur palikau Deksn, ten jo
neradau. Pagalvojau: Tai apgavo mane Deksnys! Kaip reiks pasiaikin
ti? Pasiunt su svarbia uduotimi, o a j paleidau! Mano susijaudinimas
buvo nereikalingas Deksnys stovjo u keliasdeimties metr skers
gatvyje ir stebjo mano elges. Vliau buvo dar ne vienas patikrinimas.
Pavyzdiui, vagono kup, kurioje mes vaiavom dviese, jis beveik vis
keli nuo Oltyno iki Ilavos stoties (IlavaGdyn"), o vliau ir vienuo
lyno ligoninje, ir kitais atvejais vis klausinjo apie mano kilm (i buo
i, tvai 1941 m. iveti Sibir), pavard (Aleknaviius), kuo veriausi
(Fizkultros ir sporto komitete inspektorius), apie draugus, pastamus
(Julius Valeika, futbolininkas, pravarde Bim-bom", u dalyvavim masi
nse tarybini piliei udynse Pails mike nuteistas mirties bausme;
Mikinis, Laurinaviius Jonas-Negras bendraklasiai, abu veik Ukmer
gs rajono gaujose ir kt.); ar seniai pastamas su Ereliu, kokias pogrin
dio uduotis vykdiau karo metu (pastu nuo vaikysts emietis, ga
benau ginklus, juos saugojau, organizavau ryius ir t. t. odiu dariau vis
k, k daro pogrindininkai).
Atvykome Gdyns priemiest Chilon, kur, Dombrovskos teigimu,
gyveno Pilypas ukauskas, pas kur turjome apsistoti. Jo neradome, ka
dangi buvo ivyks.
Nuvykome antr punkt Punsk pas M. Peelin. Jo taip pat
neradome, bet vienuolyno ligoninje, kur jis dirbo, pasak, kad jis ivy
ks ligonins reikalais.
Nenordami likti mieste ir pakliti milicijai ar kitiems teistvarkos
darbuotojams, patraukme pajr isimaudyti. Nors oras buvo ne visai
tinkamas, bet po kelions prekiniame traukinyje norjosi nusiprausti.
Besimaudant Deksnys pastebjo mano rand, likus nuo fronto. Teko
paaikinti, kad i dovan" gavau Kernavs apylinkse, kur, vaiuoda
mas pas alij Velni, patekau pasal. Paskui, kai rengms, jis paklau
s, i kur a gavau kareivikus apatinius baltinius. Atsakiau, kad pirkau
turguje.
Mano tikrinimas nesibaig. Kart, ines pamazg kibir lauk, gr
s utikau Deksn, stovint prie spintos ir iupinjant mano vark. Kit
kart jis pasil ilyginti mano kelnes, kadangi, jo nuomone, a to nemo
ku. Lygindamas jis atidiai iiupinjo juosmen, atlankus, lyg taisydamas
raukles, iupinjo i vidaus.
Begyvenant mansardoje, Deksnys daug ra, ifravo. A nuduodavau,
kad nekreipiu dmesio, skaitydavau lenkikus laikraius ir urnalus, ku
ri atnedavo Peelinas. Tik tada, kai Deksnys papra, padjau uifruoti
laikus. Pavyko suinoti ifr ir jo rakt, kuriuo jis naudojosi. Apie tai
sugrs raportavau.
Pasakojimuose apie partizan" gyvenim teko operacijas prie ban
ditus priskirti partizanams".
52
 Pavest uduot vykdiau: atlaikiau Deksnio tikrinimus, tikinau, kad
a tikras banditinio pogrindio dalyvis, kad jis turi reikal su tikru
Vilniaus pogrindiu, pateikusiu programas ir kitus dokumentus, utikri
nusiu jo nelegal ivykim i Lietuvos. Tai patvirtino tolesn Deksnio
veikla usienyje, kur jis, bdamas BDPS delegatros usienyje vadovu,
netiesiogiai vykd saugumo organ idjas, suskald, sukl nesutarimus
nacionalist organizacijose - tarp VLIK i vienos puss ir LPS i kitos
ir apskritai visoje reakcingoje emigracijoje; jis teigiamai vertino Vilniaus
BDPS, neirint rimtus Lukos ir kt. tarimus ir kaltinimus, apie kuriuos
jis prane atvyks Vakarus; treias nelegalus Deksnio atvykimas Lie
tuv jra.
Apie tai, kad Deksnys (tuo metu buvs vedijoje) buvo sitikins, jog
jis sutelk Lietuvos nacionalistin pogrind ir jo ginkluotas gaujas, i ku
ri jis gaudavo informacij, liudija ir is faktas. Kart, nuveus pat
Lenkij pas Peelin ir pasiuntus tolyn vedij Deksniui, sulaukiau jo
atsakymo po poros savaii. (Tuo metu a, stipriai persialds, gydiausi
toje paioje vienuolyno ligoninje, inoma, tarpininkaujant Peelinui,
kaip jo bendramintis" gavau ger tiems laikams gydym). Laike, atju
siame su patu Peelinui, Deksnys tarp kita ko prane, kad Antanas u
veiklum ir drs, pristatant svarb pat, ir t. t., apdovanojamas Vyio
Kryiumi aukiausiu Lietuvos apdovanojimu.
Laike Nr. 2/42379 (1974 m. balandio mn.), adresuotame KGB va
dovybei dl pensijos paskyrimo Deksniui, atskleidiami jo nuopelnai, lik
viduojant nacionalistin ir banditin pogrind respublikoje ir j suskaldant
usienyje.
ia raoma: ...1945 m. balandio mn. Deksnys amerikiei kariuome
ns buvo ivaduotas i kaljimo. Vliau jis sijung usienio lietuvi
nacionalistini organizacij veikl, susisiek su angl ir amerikiei val
gybomis. 1945 m. spalio mn. per Lenkij nelegaliai atvyko Lietuvos TSR
umegzti ryi su respublikos nacionalistiniu pogrindiu. 1946 m. usie
nyje esani antitarybini organizacij pavedimu vl nelegaliai atvyko
Lietuvos TSR suvienyti nacionalistin pogrind ir organizuoti pastov ry
tarp vietini ir usienio nacionalist. Kadangi Deksnys siek ginkluot
pogrindio veikl perorganizuoti politin pasyv pogrindin judjim, j
m kontroliuoti saugumo organ agentra. Jis buvo panaudotas netie
siogiai likviduojant gaujas ir nutraukiant j teroristin veikl.
Dirbant su Deksniu netiesiogiai, pasirod tikslinga j panaudoti saugu
mo organ interesams, siekiant suskaldyti usienio lietuvi nacionalisti
nes organizacijas, ginkluot nacionalistin pogrind, veikus respublikoje.
Siekiant perimti usienio nacionalistini centr bei valgyb ir naciona
listinio pogrindio Lietuvoje ryi kanalus, t. p. naudojant Deksn prie
VLIK, kvepiant ir palaikant banditizm Lietuvoje, Deksniui, priiri
mam saugumo organ, buvo leista ivykti Lenkij, o vliau vedij.
Ten jis sukr BDPS usienio delegatr", 1948 m. pavadint Informaci
niu centru", tapusi priepriea VLIKui.
Bdamas ms agentros takoje, naudodamasis ms dezinformacija,
Deksnys veik prie VLIK.
1947 m. Lenkijos teritorijoje Deksnys, susitiks su lietuvi nacionalis
tini gauj vadeivomis, perdav savo vadovaujamos BDPS delegatros
nuostatas, kad teroristin veikla yra beprasmika ir alinga.
Gyvendamas Stokholme, jis umezg ryius su ved, angl ir ameri
kiei valgybomis ir ioms spectarnyboms padedant paruo valgybin
53
grup Lietuvos TSR, kuriai pats vadovavo. 1949 m. gegus 1 d. nakt
grup nip, vadovaujama Deksnio, buvo ilaipinta Baltijos pajrio lietu
vi zonoje, kur juos suiupo saugumo organai. I Deksnio ir radisto Brie
dio buvo paimtos 2 trumpabangs radiostotys, slaptaraio priemons,
fotoaparatai slaptam fotografavimui, valgybini duomen rinkimo in
strukcijos, ginklai, pinigai ir kt.
Tardymo metu Deksnys smulkiai ir teisingai papasakojo apie savo
veikl, nukreipt prie TSRS, apie ryius su usienio valgybomis ir na
cionalistais. Paveikus Deksn ideologikai, jis para special pareikim,
kuriame silsi padti nutraukti ginkluoto pogrindio veikl ir dirbti prie
usienio valgybas. TSRS MVD sankcionavus, jis tapo slaptu saugumo
organ bendradarbiu, pasirinko Petrenko" slapyvard. Nuo 1949 m. j ak
tyviai panaudojo radioaidimuose Bangos" byloje. iais radioaidimais
buvo siekiama paimti ir panaudoti ryi kanalus, jungianius valgybos
centrus ir usienio nacionalistus su respublikos pogrindiu, ir nauj val
gybini grupi, imetam ms teritorij, suiupimas.
1949 m. saugumo organai per Deksn ir jo radist (t. p. perverbuot),
radio ryiu, naudojant slaptarat, prieui perdav dezinformacij apie
respublikos pramon ir karinius objektus, melaging ekonomins, politi
ns ir kultrins padties Lietuvos TSR apvalg, t. p. dezinformacij apie
nacionalistinio pogrindio veikl.
Per radioaidimus, kuriuose aktyviai dalyvavo Deksnys, angl val
gybai buvo perduotas nip primimo punktas, kur 1950 m. balandio
mnes anglai atsiunt 3 nipus. Vienas i j Neris turjo umegzti
ry su Deksniu. Imant grup, Neris uvo. Tarp jo daikt buvo rasti do
kumentai, kvarcai ir ifrai, skirti Deksniui abipusiams ryiams su angl
valgyba palaikyti, t. p. kitos vertybs.
Angl valgybai buvo praneta, kad Neris uvo atsitiktinai, o visus
Deksniui skirtus daiktus ryi punkt pristat kiti grups nariai.
1951 m. rugsjo mn. per kito radioaidimo kanalus (Mikas") anglai
Deksniui atsiunt 40 tkst. rubli.
1952 m. balandio 19 d. angl valgyba Deksniui atsiunt nip ra
dist Maik, kuris atve trumpabang radiostot su kvarcais ir ifrais, ul
tratrumpabang radiostot-vytur Bikon (turjo padti lktuvui ime
tant desant), slaptaraio priemones, 50 tkst. rubli, apvalgas ir usie
nio lietuvi nacionalist kreipimusis Deksn, priemoni rinkin fikty
viems dokumentams gaminti, medikamentus ir angl valgybos konspira
cinius adresus.
Ms prieiroje Maikas buvo pristatytas Kaun ir apgyvendintas
konspiraciniame ms agento Adatos bute. Dirbant su Maiku paaikjo,
kad Anglijos valgyba ir usienyje gyvenantys lietuviai nacionalistai vi
sikai pasitiki Deksniu ir galvoja, kad jis elgiasi teisingai, organizuodamas
pasiprieinim Lietuvoje, t. p. tikisi, kad ms sukurtas pasyvus pogrin
dis" bus naudingesnis valgybinei veiklai.
Deksnys, siningai vykdydamas ekist nurodymus, igavo i Maiko
ryi priemones, m kontroliuoti visus jo veiksmus ir sudar galimybes
j panaudoti netiesiogiai radioaidimuose su anglais.
Deksnio radioaidimai su ved valgyba turjo diskredituoti Lietuvos
banditizm prie usienio valgyb, t. p. prie usienio nacionalistines or
ganizacijas.
Pats Deksnys sudar vir 150 dezinformacini radiogram projekt,
kurie buvo panaudoti radioaidimuose su angl ir ved valgybomis, m
54
s nurodymu para vir 10 deziniormacini slaptarai. Tuo pat metu
Deksnys buvo panaudotas operacijose, iaikinant nacionalistines formuo
tes Lietuvoje. Per kit agentr jis buvo infiltruotas legaliai gyvenani
ymi lietuvi nacionalist inteligent tarp, gijo j visik pasitikji
m, ved juos legendinio nacionalistinio taip vadinamo Vyriausiojo
Kovojanios Lietuvos Vadovybs" centro sudt, ir saugumo organ nu
rodymu panaudojo netiesiogiai iaikinant nacionalistines miesto ir kai
mo inteligentijos grupes. Jomis remiantis reikjo suskaldyti nacionalistin
pogrind ir ukirsti keli teroristinei, diversinei ir kt. veiklai.
Pasinaudodamas iuo nacionalistiniu centru" Deksnys sitvirtino ra
dioaidimuose su ved ir angl valgyba. Be to, is centras pasitarnavo
kompromituojant Lietuvos banditin judjim prie usienio nacionalisti
nes organizacijas. O tas privert jas kritikiau vertinti nacionalistin po
grind.
KGB aktyviai panaudojo Deksn ir kituose operatyviniuose planuose.
Remiantis jo parodymais, Kaune buvo iaikinta buvusi bandit nacio
nalistin organizacija (aretuota 15 moni), sukompromituoti banditai i
inteligentijos ir katalik dvasiki sluoksni..."
Jau minjau, kad laike Centr buvo praneta, jog, siekiant isiai
kinti Vatikano agentr, kartu su Antanu Lenkij pas Peelin persis
tas katalik ventikas Juozas Zasas. Su jo pagalba buvo tikimasi sukurti
nelegalaus perjimo respublik kanal. Jis palaik ryius su Vakaruose
gyvenaniais nacionalistiniais veikjais (kunigu Bernatoni vak. Vokieti
joje, Lietuvos buruazins armijos pulkininku Virila vedijoje ir kt.) Za
sas mane inojo kaip nacionalistinio pogrindio dalyv, kuris turi j veti
per sien kaip repatriant. Jo ekonom buvo Duobaitien buv. Lietu
vos slaptosios policijos Saugumo" Ukmergs skyriaus darbuotojo mona
(su j snumi a kartu mokiausi). Ji man papasakojo, kad Lietuvosryt
Prsijos pasienyje esanio miestelio sodyboje paslptas buv. Lietuvos pre
zidento Kazio Griniaus archyvas.
Perveant des su Zaso daiktais, a stipriai persitempiau ir gavau i
var.
Iekodamas ryi su usieniu, tuo pat metu dirbau VGP (Vyriausias
Ginkluot Pajg tabas), kurio virininku ir ginkluotj pajg vadu
BDPS Vilniaus Komitetas buvo paskyrs J. Luk-Skirmant, Skrajn ir
kt., su kuriuo teko ne kart susitikti, sprendiant vairius techninius klau
simus, pvz.: tabo aprpinimo inventoriumi, spausdinimo priemonmis,
moni pristatymo (tarp j ir radioininierius i Kauno radiostoties taisy
mui) ir kt.
Beje, tabe, buvusiame Vilniuje, ygio g. 85a, BDPS vadovybs nutari
mu man buvo pavesta paskelbti sakym, kuriuo Lukai suteikiamas ka
pitono laipsnis. Nuo to laiko nacionalistai savo spaudoje knygose, ur
naluose ir laikraiuose Luk vadina nacionaliniu didvyriu, kapitonu,
adjutantu ir vis Lietuvos partizan pajg vadu.
Tariamai dl persiuntimo Lenkij ir tolyn Vakarus i apygard buvo
iviliojami vadai, ypa pasiymj teroristiniuose veiksmuose, ir aretuo
jami. Taip, pavyzdiui, buvo izoliuotas Ant. Kulikauskas-Daktaras Dai
navos apygardos vado pavaduotojas, pasiymjs iauria teroristine veik
ia Dzkijoje.
Daktaras atvyko Vilni su eima, ia apsistojo bute-spstuose, esan
iame viesos g. 11. Jis turjo aunamj ginkl. Kai atvykau pas j pir
55
m kart, jis pradjo mane tikrinti, klausindamas, kas a toks, kas yra
Algis (tada a tokio neinojau). Kai a atsakiau neigiamai, Kulikauskas ne
panoro su manimi svarstai klausim, susijusi su ivykimu usien.
Nors jis ir patvirtino, kad yra girdjs apie Antan, bet apie mano atvy
kim nieko neinojs. Kai kit dien ujau pas juos, Daktaras su mo
na buvo labai malons (suveik agentriniai mechanizmai. Kaip vliau
paaikjo, mano pirmo vizito metu jis nebuvo persptas). Paaikinau jam,
kad baimintis nra ko, nes tursime solidius lietuvilenk repatriaci
ns komisijos nari dokumentus, t. p. tarnybines komandiruotes. A pa
praiau jo fotografij, kuri reikjo dokumentams padaryti. Dokumentus
turjau teikti traukinyje prie ivykstant. Svarbiausia buvo tikinti Ku
likausk, kad jis neimt nei pistoleto, nei granat, su kuriomis nenorjo
skirtis. tikinti pavyko. ioje areto kombinacijoje gerai pasirod G. M.
Blochas, suvaidins puiki, mano poiriu, scen minktojo vagono Vil
niusBaranoviiai kupe. Blochas atpaino, kad pilietis, sdintis prie j
banditas, nors is ir pateik dokument, patvirtinant, jog jis yra Lietuvos
TSR LKT repatriacins komisijos narys. Blochas piktinosi", kad kupe
esantis karininkas ne tik jam nepadeda nustatyti asmenyb, bet netgi u
stoja" kaltinamj. Vis dlto karininkas (draugas Kovalec) viename i su
stojim, ramindamas Daktar, pasil ilipti peron, kur stovjo milici
ninkas, isiaikinti nesusipratim ir paprayti nuraminti j eidus piliet.
Jis ilipo. Kol aikinosi, traukinys pajudjo, su juo nuvaiavo ir Antanas.
Tuo metu stotyje pasirod lengvasis automobilis, kur buvo sodintas Ku
likauskas.
1948 m. ir 1949 m. keli TSRS MGB ir LTSR MGB operatyvini gru
pi sudtyje (pirmosios vadas plk. Katinev i TSRS MGB, joje dar buvo
plk. V. N. Vasiljev ir a i Lietuvos MGB. Antrajai grupei vadovavo pul
kininkas J. P. Malcevas) buvau komandiruotas Lenkij, kur ibdavau
po kelet mnesi. ios operatyvins grups turjo surasti Luk, Pypl,
Kriin ir kt., iaikinti j ryius. Pavyzdiui, Lenkijoje gyveno toks
Mazik (Maeika), savo metu moksis Kaune. Jis padjo Lukai ir Pypliui
susisiekti su Varuvoje esaniais usienio valgyb atstovais. Suvalk ap
skrityje, Sein valsiuje buvo atraminiai punktai (Punsko gyventojo Bry
lio dukterys Marija ir Natalija, j teta Varuvoje). J pusbrolio Pijaus
Pozniako sodyboje, esanioje paiame LietuvosLenkijos pasienyje,
slapstsi Deksnys ir Staneviius, atvyk i Vakar. I ia jie perjo Lietu
v. Deksnys nurod mums punkt tam atvejui, jei nepavykt grti
Lietuv savo keliu. Tada P. Pozniakas padt man susisiekti su Tauro apy
gardos banditais.
Ypa daug rpesi sukl nelegalus Lukos, Pyplio ir kt. ivykimas
Lenkij, o po to tolyn Vakarus. Pirmiausiai jie turjo davini, i kuri
aikjo, kad Vilniaus BDPS saugumo organ filialas. Antra, Lenkijoje,
Suvalk ap., Sein v. jie kr gerai ukonspiruot ryi punkt, per kur
palaikydavo ryius su Vakarais Tauro ir kt. apygardos, nejusios Vil
niaus BDPS. Tam punktui vadovavo Lukos pusbrolis Krikinas-Rimvy
das, iki to buvs Dainavos apygardos tabo ryi skyriaus virininku.
Svarbiausia, kad sodyba, kurioje slapstsi Krikinas, buvo siterpusi
Lietuvos TSR teritorij, todl buvo labai patogu perduoti informacij i
apygard, kuri toliau paprastu patu keliavo vakarus.
Be kita ko, Lenkijoje buvo uverbuotas nacionalist rezidentas M. S.
Peelinas. Jam padedant, Lenkij palaikyti ry su angl valgyba buvo
isistas agentas Gintautas.
56
 Bevykdant operacijas Lenkijoje, 1949 m. TSRS MGB sakymu kartu su
dr. I. P. Malcevu dalyvavau daugiau kaip mnes trukusioje operatyvin
je-karinje operacijoje sulaikant 4 banditus (Juoz Juc-Marg, A. Jonaus
k ir brolius Vlad ir Algird Freigofus), kurie prasiver pro Lietuvos
Lenkijos sien, nordami patekti Vakarus.

Komandiruoi Lenkij metu man teko derinti oficialaus pareigno

darb ir, esant reikalui, vaidinti nacionalistinio pogrindio dalyv. Suvalk
mieste padjau uverbuoti Iren Kady. Jos tv sodyboje slapstsi Deks
nys, Staneviius, Luka, Pyplys ir kt. Jos brolis Pijus Kadiius, gyvenantis
Vilniuje, buvo panaudojamas netiesiogiai. Jo bute buvo VGP tabas.
Varuvoje Visuomeninio Saugumo Ministerijos izoliatoriuje teko dirb
ti su Varuvos vienuolyno vienuoliu, kuris buvo tariamas, kad vokiei
okupacijos metu buvs baudju. Skmingai atlikus tyrim, duomenys pasi
tvirtino. Objektas aretuotas.

Dalyvaujant BDPS planuose, uduoi atlikimas buvo susijs su pasto

via rizika, pavojumi bti iaikintu dl nenumatyt prieasi. I ia kilo
net fizinio sunaikinimo pavojus.
Kai buvau pervestas nelegali padt, man buvo kategorikai u
drausta ueiti Lietuvos TSR MGB be ypatingo reikalo. Dien, jei nebuvo
btinybs dl operatyvinio darbo, man draud bti mieste. Sdjau ura
kintas name, esaniame netoli ministerijos, kuriame gyveno saugumo
darbuotojai.
tai keli pavyzdiai situacij, kurios galjo baigtis demaskavimu. Ly
ddamas Deksn i agento Kudirkos buto, kuriame jis buvo apsistojs, gr
s i Lenkijos, but-spstus viesos gatvje, kur tuomet buvo Luka,
jau su juo per vis miest. Polocko gatvje atsitiktinai susidriau su
liaudies gynju Peiuli i Saldutikio, kur anksiau dirbau. Jis, ma
ne pains, suuko: Draugas leitenante!" Matyt, apsidiaug pa
mats, norjo pasikalbti. Igelbjo tai, kad atsitiktinai netoliese jo kari
ninkas. Nieko neatsaks, panibdjau Deksniui, kad paspartint ingsn.
Deksniui, tik ijusiam i miko, vis atrod, kad tuoj j sulaikys. Mano
aikinimus, kad pilietis norjo kako paklausti karininko, Deksnys prim
kaip rodym, kad nuo kariki reikia laikytis atokiau.
Vaiuojant Lenkij lenk repatriant eelono prekiniame vagone,
Vilkavikio, tiksliau Pilviki geleinkelio stotyje, ilips i vagono pra
simanktinti, netiktai, susidriau su buvusiu bendradarbiu, karininku
Echodos i Podolsko Karo-Pstinink mokyklos, kuris tuomet dirbo ap
skrities kariniame kamisariate. jo klausim, kaip atsiradau tarp lenk
repatriant, a pasakiau, kad tikriausiai ino, kur dirbu ir papraiau apsi
mesti, kad jis mans nepasta. Toliau Kaliningrado srityje, Gumbins (dab.
Gusevo) stotyje, vaikiodamas perone, sutikau repatriant Zajanckovsk,
kur tardiau Vorkutlage. Teko pasislpti ir daugiau neiti i vagono.
Prie ivaiavim, pildydamas dokumentus repatriacinje komisijoje,
sutikau LKT darbuotoj Petron, kuris dirbo toje komisijoje.

Kai ketvirt kart vykau Lenkij pas rezident Peelin su eiliniu

patu, jis sutiko mane labai altai. Net suvaidino, kad mans nepasta, su
tinka pirm kart, o apie kokius bendrus reikalus?! Dieve, apsaugok! Vos
pavyko kalbti, kad paimt eilin pat. Jis pasak, kad nutrauk bet ko
57
ki veikl ir nenori turti nieko bendro nei su Deksniu, nei su jo pasta
mais. Ir daugiau joki BDPS atstov jis nenori matyti!
Toks staigus Peelino pasikeitimas Vilniaus BDPS atvilgiu, ir konk
reiai mano atvlgiu, paaikjo vliau, kai paskambinau Vilni. Opera
tyvinis darbuotojas pasak, kad to reikjo laukti. Smulkmen nepasakojo.
Grs Vilni suinojau, kad Luka ir kt. tar, kad BDPS ir VGP kont
roliuoja saugumo organai. Jie paliko tabe laik su daugybe klausim ir
pabgo Tauro apygard, o vliau usien.
Be to, operatyvinis darbuotojas pasak, kad prie ivykstant i Vil
niaus, Luka mans iekojo, nordamas spti apie gresiant pavoj. I
Lukos ataskait, ispausdint knygose Partizanai" ir Vien vieni", ma
tyti, kad Antan jis laik tikru pogrindio dalyviu. Dar vliau paaik
jo, kad man bnant tkart pas Peelin, Luk ir Pypl Peelinas slp
Gdynje pas Kukulsk. (Reikia paymti, kad Pyplys, pravarde Maytis
(nors buvo auktas) buvo ukietjs teroristas. Kart atvaiavs Kaun
motociklu, umu 5 mones, sdjusius pasaloje).

BDPS reikalais kelet kart buvau pasistas pajr, Palangos ir ven

tosios rajon, tikrinti ir instruktuoti but-spst eiminink, kurie buvo
naudojami netiesiogiai. Nors tarp j buvo ir priklausaniu saugumo agen
trai, bet jie apie nacionalistinio pogrindio dalyvi apsilankymus ir gau
tas uduotis nieko nepranedavo. Atstovas" gyvendavo pas juos itisas
savaites. vejams Milaiui, Venckui ir kt., kuri pavardi nepamenu, bu
vo pavesta, pastebjus ilipus krant desant, tuojau praneti telegrama
nurodytu adresu. inoma, buvo aptartas atitinkamas tekstas. Be to, jie tu
rjo, pastebj tartinus asmenis, iekanius galimybs pabgti jra u
sien (tie vejai dar vokiei okupacijos metu persiuntinjo mones, j
tarpe ir pogrindio atstovus, vedij) tuoj pat praneti mums. Kaip in
spektoriui teko buvoti ir banditizmu ukrstuose rajonuose.

Siekdama ivengti nacionalistinio pogrindio teroristini akt prie

BDPS vadovyb, Lietuvos TSR MGB msi priemoni. Agentas Kudirka
buvo pervestas Leningrad, o a Ukmerg.
Dar vienas epizodas i operacijos, kurioje dalyvavau. 1948 m. ruden,
dirbant dvasininkijos skyriuje, buvau infiltruotas band, apygardos va
do arno ryininkui. Bedirbant su ryininku, iaikinau, kad jis tikrai yra
bandit ryininkas ir palaiko ry su arnu. Ryininkas turjo pistolet
(mutukas buvo nupjautas i anksto). Tardymo metu ryininkas prisipai
no, kad jis asmenikai susisiekia su arnu ir jo pavedimu atvyko Vilni
sigyti ginkl. Be to, jis nurod susitikimo su arnu viet ir laik.
Operatyvins-karins operacijos eigoje ryininko duomenys visikai
pasitvirtino, bet arnas Kupikio MGB operatyvins grups buvo paleis
tas ( nam, kur turjo vykti susitikimas, atjo persirengs karininko uni
forma arnas, paklaus kareivi apie pasalos tikslus, palinkjo skms
ir ramiai pasitrauk).

Laikau, kad mano vykdytos, nors ir kuklios uduotys ir darbas prisi

djo prie to, kad Deksnys (sitikins, jog turi reikal su tikru nacionalis
tiniu pogrindiu) netiesiogiai vykd saugumo organ idjas. Jis suskald
ir sukl vaidus tarp usienio pogrindini nacionalistini centr VLIKo,
LPS, Diplomat Kolegijos ir reakcingosios emigracijos apskritai. Tas, i
noma, turjo takos ir banditiniam judjimui respublikoje. Udavini,
58
vykdyt pagal plan Cerberiai", pagrindu buvo sukurti nauji grupiniai
planai: Vakarai", Banga", Mikas" ir kt.; sudar galimyb tam tikru
mastu paraliuoti banditizm respublikoje. Masinio ir aktyvaus teroro
taktikos alininkams buvo pirta pasyvaus pasiprieinimo idja, o nesuti
kusieji likviduoti ar izoliuoti. Kitus banditus, vykdiusius neymius
nusikaltimus, legalizavo. Ms agent perimtas kanalas suvaidino teigia
m vaidmen ukertant keli antitarybinei literatrai, spausdinimo prie
monms ir usienio valiutai i vakar respublik. O tai ukirto propo
gandos plitim, kad vakarai banditus laiko teistais kovotojais ir palaiko
ne tik moraliai, bet ir materialiai. Tik sitikins, kad turi reikal su tikru
pogrindiu 1949 m. atvyko Lietuvos TSR kaip usienio valgybos emisa
ras su nipu-radistu vykdyti valgybin diversin veikl. J pamus ir jo
pagalba aidiant su angl ir ved valgybomis, atsirado galimyb kont
roliuoti nelegal kanal, kuriuo ios valgybos siunt grupes ir technik.
Tokiu bdu privertme ias valgybas dirbti tuiai eil met. U ne
pasisekim angl valgybos Pabaltijo skyrius buvo iformuotas ir jo va
dovai nubausti.
Nutraukus radioaidimus, Deksnys buvo panaudotas kontrpropogandi
niame darbe ir tolesnei lietuvi nacionalistins emigracijos, antitarybini
organizacij ir j vad diskreditacijai. Pvz., respublikinje spaudoje (laik
raiuose, urnaluose) buvo ispausdinti pareikimai, straipsniai: laikra
tyje Tiesa" (1960 m. vasario 20 d., Nr. 42(3773) pareikimas Kodl a
su jais nutraukiau santykius?" Analogikas kreipimasis buvo nufilmuotas
ir pateko film Juoduoju keliu", ileist 1976 m. pabaigoje dokumenti
ni film studijoje.
Nemaa mediagos apie kov su nacionalistiniu banditiniu pogrindiu,
operacijas, kuriose teko dalyvauti, ispausdinta emigracinje nacionalisti
nje spaudoje. Pavyzdiui, nemaai apie tai raoma Daumanto knygoje
Partizanai", Sduvio Vien vieni". Pastarosios knygos 230273 pusla
piuose apraytas mano dalyvavimas iame darbe. Antano slapyvarde mane
inojo Jonas Deksnys Vakar valgyb ir lietuvi emigracini centr
emisaras; Juozas Luka-Skirmantas, Skrajnas ir kt. J. Luka, iki pasky
rimo VGP tabo virininku, buvo Tauro apygardos vado pavaduotoju
(apygarda pastoviai pretendavo vadovauti visam pogrindiui), vliau
amerikiei ir prancz valgyb agentas, VLIKo emisaras, umutas Lie
tuvos TSR 1950 m., Pyplys-Maytis, vienas i Tauro apygardos vadov,
vliau, kaip ir Luka, prancz ir amerikiei valgyb agentas, VLIKo
emisaras, umutas 1949 m. Lietuvos TSR, Antanas Kulikauskas-Daktaras,
Dainavos apygardos vado pavaduotojas, suimtas ir nuteistas suaudyti,
Mykolas Peelinas nacionalist rezidentas Lenkijoje, Juozas Zasas-Za
remba, katalik ventikas ir kt.

Mano dalyvavim iose operacijose patvirtina dokumentai, esantys

bylose, apie kurias kalbjau. Tai gali paliudyti Deksnys ir Kudirka-Erelis,
o t. p. buv Lietuvos TSR saugumo organ darbuotojai: J. B. Pokaj, L.
Martaviius, M. Goliakeviius, D. Kaverznevas, N. Zubavlenko, P. D. Kar
puchin, P. P. Rimkeviius, Slovait-Rimkeviien, I. N. Malcev, V. T. Na
toij, P. T. Kovalenkov, I. I. Auguceviius, A. D. Griekin ir kt.
Ratiko patvirtinimo, kad dalyvavau tose operacijose, niekur nera
iau. Charakteristikose ir atestacijose, kurios buvo raomos apie mane
59
dirbant saugumo organuose ir su kuriomis mane supaindino, mano, kaip
operatyvinio darbuotojo, dalyvavusio vairiose operacijose, veikla neat
sispindi. Apie tai a savo laiku idsiau raporte ir paymoje. Be to, ko
misijos, tyrusios ekist darb, praymu, paraiau isami paym, bet
kur ji yra, neinau.
Kadangi mano nelegalus darbas buvo susijs su pavojumi gyvybei,
praau mano darbo laikotarp uskaityti lengvatoms gauti, o raport
pridti prie mano asmenins bylos.
Majoras L. M MAKSIMOVAS
1974 m. liepos 29 d. VSK prie LTSR Ministr Tarybos
Vilnius I-ojo skyriaus operatyvinis darbuotojas
Red. pastaba. Versta i rus kalbos.
(VSK spec, biblioteka)

Visikai slaptai
PRO MEMORIA
/Lieia mano udavinius, vykdytus pagal galiojimus nr. 997 i 1947
met gruodio 13d./
Neturdamas davini ar Lietuvos pogrindio vadovyb yra per Aud
ron pasieks mano raportas, raytas BDPS Prezidiumo Pirmininkui i
1949 met pavasario, paliesiu mano vykdyt udavini eig nuo to mo
mento, kuris vadinamas Geleins Udangos" pralauimu.
1947 met gruodio mn. gale i Rytprsi Heinemuens mik rajone
prasiverme Lenkijos teritorij. Lenkijoje rast ryi pagalba, palik
turm su draugais pasienyje, su Audroniu per Varuv patraukme link
Gdyns. Turjome tiksl i ia pakliti vedij. Kiti keliai pasiekti Va
karus per ekoslovakij atrod maiau patikimi. Sausio mn. gale i Gdy
ns pavyko susiriti su Stockholme esaniu Prapuoleniu. Jis vasario mn.
pirmomis dienomis atvyko Gdyni. Prapuolenis tikjosi, kad a su Aud
roni pasidalin su juo informacija, bei perdav atgabent mediag, tie
siog i Gdyns grime tutuojau krat. Taiau Prapuolenio Gdyni
atgabenti kratui daviniai toli grau neatatiko ms udavini apimties,
todl ir Prapuoleniui teko sutikti su ms planais. Vasario et pasiek
me vedijos krantus, perjome kaljim ir lager, kaip politiniai pabg
liai, jau kovo mnesio viduryje laisvi atsidrme Stockholme, i kur pra
djome vykdyti udavinius.
Slygos veikti buvo gana sunkinanios. I vienos puss susidrme su
gana dar nepalankia atmosfera tarptautins padties, i kitos puss ms
veikl sunkino usienyje krato vardu veikianti BDPS delegatra. Kilm
ios delegatros sietina su Prapuolenio /Alfonso Hektoro-Deksnio/ ir Me
kio buvojimu Lietuvoje 1946 metais, kada buvo birelio mnesyje sulip
dyti VLAKo ir BDPS krimo aktai. Prie i akt prisidjo ir Erelis. Ne
irint tai, kad mano pirmos kelions usien /1947 met pavasaryje/
metu per Prapuolen BDPS u. delegatra buvo pilnai painformuota apie
Erelio instancijos idavikik veikl, kas turjo atimti bet kok juridin
pagrind tiek VLAKo, tiek BDPS delegatroms veikti, bet abi instancijos
savo egzistencij ts toliau. Maa to. Abiej delegatr veikla buvo se
paratistin kit lietuvik veiksni atvilgiu. Ityrus reikal pasirod, kad
pats BDPS delegatros sstatas susidjo i tokio elemento, kuris netilpo

60
kit lietuvik, u laisv kovojani veiksni gretose. Didel dalis delega
trinio elemento susidjo i praeityje inom nacionalist, kita dalis ne
tilpo VLIKe tik todl, kad nebuvo patikimi savo charakterio silpnumu,
padar naci okupacijos metu atatinkam idavim etc. Taip pat patirta,
kad ir pats pirmasis Prapuolenio vykimas Lietuv /1945 m. rudenyje/ i
jo i asmeniko Prapuolenio nepasitenkinimo VLIKo organu, kadangi
Prapuolenis dl padaryt idavim vokiei okupacijos metais VLIKo bu
vo nesileistas Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjungos atstovo pavaduotoju
/VLIKo nario B. Bieliuko parodymu./ Antros Prapuolenio-Mekio kelio
ns metu /1946 met pavasaryje/ vl randama separatistini tendencij.
Prapuolenis ivyko be VLIKo pirmininko inios, pasitars tik su kai ku
riomis grupmis. kart Prapuolenis turjo aik tiksl palaidoti VLIK,
aktyviai velkant Lietuvos laisvinimo usienyje kovos veim. Prapuole
niui asistavo Mekis, nacionalsocialist atstovas. Per Mek voldemarinin
kai siek savo pozicijos sustiprinimo, kadangi kaip tik tuo metu i lietu
vikj veiksni usienyje buvo eliminuota lietuvikosios nacistins pa
jgos, kad Vakarai VLIKe nematyt faistini komponeni ir tuomi ne
bt apsunkinta Laisvs Kovos byla. Viruj suminto elemento pozicij
sustiprinimui, buvo suorganizuota Prapuolenio-Mekio kelion, atsiveti
i usienio BDPS ir VLAKo krimo aktai kienje, igauti ant mint ak
t paraai i neatsaking rezistencijos atstov arba Kontra Razviedka
SMIER agent ir jau su tokiais aktais atsidrus usienyje, jais remian
tis, kaip krato rezistencijos valios iraika, pradta separatistin akcija
VLIKo atvilgiu. 46 met rudenyje Kircheime /Vokietijoje/ buvo suruo
ta konferencija, kuri Prapuolenio ir Mekio iniciatyva buvo sukviesta
j pai nustatyta, VLAKo delegatros sudtis. Prapuolenis ir Mekis
prane, kad krate veikianti centralizuota vyr. politin rezistencin in
stancija po VLAK etikete, kuri eina krate susikrs naujas vienalytis
rezistencinis sjdis BDPS ir senj politini partij atstovai. I VLIKo
puss posdyje dalyvav nariai: prof. Krupaviius, prof. Brazaitis ir prof.
Kaminskas atsisak priimti jiems atgabentus galiojimus, pareikdami,
kad nra tikslu usienyje griauti sipilietinus organ VLIK, kuriant
VLAKo delegatr; jiems Prapuolenis ir Mekis nesugebjo rodyti
VLAKo krate egzistavim ir jie nuo galiojim primimo susilaik, kol
bus tikrai isiaikinta ir sitikinta, kad toks VLAK tikrai krate egzistuoja.
Tam reikalui i VLIKo puss buvo numatyta krat pasisti VLIKo mo
gus, kuris ten padt itirt. galiojimus prim tik VLIKo narys Bieliu
kas, kuris buvo prisidjs prie Prapuolenio ir Mekio kelions organiza
vimo. Kol padtis bus iaikinta, susitarta laikinai VLAK neeksponuoti.
iai konferencijai nepavykus, su BDPS delegatros numatytu sstatu pa
nai konferencija nei nebandyta suruoti. Nuo io momento, nesilaikant
susitarimo dvasios, Stockholme pradjo veikti VLAKo informacijos cent
ras ir BDPS delegatra ( visikai net ne to sstato, kuris buvo numatytas
krate, bet vien tik i ekstremistini srovi. BDPS delegatra kr vai
riuose kratuose filijales, plt organizacin tinkl, leido, naudodamiesi
gaunam mediag, informacinius, direktyvinius biuletenius ir orientaci
nes gaires, usienyje afiavosi kaip kovojanio krato valios reikjai.
itokia padtis brendo ir mano pirmosios kelions usien metu, bet pa
dt itirti nebuvo galima, kadangi apart susitikimo su Prapuoleniu, joki
kontakt neturjome, kas galt padt nuviesti objektyviai arba i ki
to stebjimo tako. io susitikimo metu Prapuolenis pra, kad krato
rezistencijos vadovyb suteikt jam galiojimus sudaryti VLAKo dele-
61
gatr naujo sstato, kadangi numatyti anksiau delegatros nariai dau
gumoje galiojim neprim. Man, taiau, ios antrosios kelions metu
buvo duota pardymas nuodugniai itirti BDPS, VLAK delegatr ir
VLIKo veikl ir stengtis suderinti j veikim, o radus btina padaryti
atatinkam patvarkym. itokis galiojim redagavimas tuos santykius
ilyginti ypatingai palengvino. Prapuoleniui gi, dar Gdynje pavyko i
ms igauti Gintauto vardu galiojimai, pagal kuriuos jam suteikta tei
s toliau tvarkyti delegatras. Teisikai tokius patvarkymus padaryti ma
no galiojim punktai leido, bet patyrs tikrj padt, a apie tok jo
galiojim juridikum deklaravau, pastebdamas, kad tie galiojimai i
duoti asmenine mano ir Audronio atsakomybe. Tikrj VLAKo, BDPS ir
VLIKo veikl, veid painau dar Stockholme, umezgs tiesiogin kon
takt su vienu savo bendradarbiu i rezistencijos prie vokikj okupa
cij laik. Mano ir Audronio atvykimas Prapuolenio kompanijos buvo
stengiamasi nuo kit lietuvik veiksni nuslpti. Jonyno pastangomis
buvo pralauta ta udanga. Jau balandio mnesyje VLIKo Pirmininkui
buvo inoma apie krato atstov atsiradim usienyje. VLIKo iniciatyva
buvo daromi ygiai kuo skubiau susitikti pasitarimui. Kol buvo gantinai
isiaikinta ir sutvarkyta kelionms reikalingi dokumentai, susitikimas
nusits ligi liepos mnesio. Per vis laik BDPS delegtra var gilyn ky
l santykiuose su VLIKu. I krato atgabenta nauja mediaga, kuri buvo
perduota Prapuoleniui, buvo miliniku ginklu VLIK sprogdinti. Nei
rint VLIKo istorinio autoriteto, jo autoriteto kylanio i konstruktyvinio
demokratiniu bdu sutelkto organo, neirint jo sipilietinimo didij
valstybi sluoksniuose, BDPS delegatros leidiami informaciniai biule
teniai net keliomis kalbomis, naudojant i krato atgabent mediag,
griov VLIKo autoritet savj ir svetimj tarpe, stabd Lietuvos Lais
vs kovos veim, dezorientuodami mumis besiinteresuojanias instanci
jas. Tokiose tai slygose buvo padarytas BB susitarimas, kurio tekstas
skamba sekaniai:
Lietuvos Laisvinimo Vadovybs Vieningumo Reikalu Susitarimas.
I. Lietuvos valstybs laisvinimo kovai vadovauja:
a) krate ten susikrs, krato rezistencij apjungis organas.
b) usienyje VLIKas ir Vykdomoji Taryba, kuri esamose slygose
vykdo Lietuvos valstybs valdios funkcijas.
........................................................................... bei VLAK bstini egzistavim
Stockholme, Arno misij nukreip vedij. 1950 m. sausyje mane
kreipsi vienos jgos valgybiniai sluoksniai, teiraudamiesi ar a asme
nikai nepasts tokio Arno, kuris paskutiniu laiku randasi Gdynje ir
kaip Lietuvos rezistencijos atstovas nors patekti Vakarus. Mano atsa
kymas buvo, kad tokio nepastu, kad tokio atstovo Lietuvos rezistencija,
nesuinojusi Rimvydo misijos rezultat, negaljusi usienin sisti ir Ar
nu besidomintiems sluoksniams patariau laikytis rezervuotai, kad nepa
tekus ant provokacins mekers. Po Rimvydo uvimo, pastant bolevi
k provokacinius metodus, kaip tik ir laukiau Lenkijos sektoriuje pana
ios bolevik akcijos. Mano perspjimai padar tai, kad Arnas, gerokai
palkuriavs Gdynje, i jos praapo.
Kiek vliau teko patirti, kad Arnas savo buvojimo Gdynje metu pa
ra savo ranka keliolikos ssiuvinio puslapi praneim apie Lietuvos
rezistencijos padt krate ir keliais odiais usimins apie bendrj
krato padt, adjo artimiausiu laiku, pasinaudodamas paprastu patu
parayti isam praneim apie padt Lietuvoje vis gyvenimo srii.
62
Laimingu bdu tas pirmasis praneimas /fotokopijos pavidale/ pateko pas
mane. Praneime Arnas pasisako, kad jis turjs udavin i BDPS Pre
zidiumo Pirmininko prof. Dramblio susiriti su Informacijos centru. Ka
dangi Arnas kreipsi Stockholm A. Vokietait, kuris savo laiku bu
vo VLAKo Informacijos Skyriaus Virininkas, tai leido suprasti, kad bol
evikai neturjo tiksli davini apie instancijas, kurios paskutiniu metu
rpinosi ryiais su kratu, arba nudav, kad krato rezistencija paskuti
niu metu tikrosios padties neino. Charakteringa, kad Arnas susilaik
nuo pasisakymo, kur informacijos centr jis taik /BDPS ar VLAK/.
Matyt bolevikai nesiorientavo, kuria etikete toks centras egzistuojs.
Daviniai taikymui A. Vokietait turjo bti gauti i Erelio, nes po Ere
lio deifravimo tokia instancija buvo Stockholme panaikinta.
Arnas pamini, kad uvus pulk. vejui ir pulk. Gediminui, BDPS va
dovybje vyko persiorganizavimas, BDPS Prezidium sudarant prof.
Drambliui, uolui, pulk. eit. Maironiui, kun. Broliui, pulk. leit. Rugi
niui, jam, Arnui ir dar porai asmen, kuri slapyvardi a nebeatmenu.
Toliau Arnas ra, kad BDPS giliau siaknijs tik Piet Lietuvoje, gi
Auktaiiuose ir emaiiuose BDPS-d atstovauj pulkininkai Maioka
ir Jankauskas. ia Arnas pranea, kad BDPS Prezidiumo vedama linija
yra grietai prieinga buv. Lietuvos kariuomens kapitono emaiio ve
damai linijai, kuris save pavadins generolu ginkluot dalini pagalba,
vykdydamas neleistinas operacijas, iaukia bolevik teroro veiksmus
Lietuvos gyventoj naikinimui. Kakokiu bdu Arnas, jo vadinam kpt.
emait perkl Piet Lietuv. Taip apibdins krato rezistencijos ne
sutarimus", Arnas papliumpa meitais prie ginkluotus partizan dali
nius, kuriuos apibdina kaip paprastas gyventojus apiplianias bandit
gaujas, visikai nustojusias pasitikjimo vis gyventoj sluoksniuose. is
provokatoriaus Arno partizan apibdinimas, labai neapdairiai pareik
tas, buvo taku, j matant tik bolevik provokatoriumi.
Paliesdamas bendrj krato padt Arnas sumini, kad Tarybinje
Lietuvoje per paskutinius metus ymiai pakils krato ekonominis gyve
nimas, kad rink imesta gausiai kasdieninio vartojimo pramonini ga
mini, kad komunizmui pavyko siaknyti Lietuvos inteligentijos ir moks
leivijos sluoksniuose. Apie kolektyvizacij ir jos padarinius Arnas visai
nutyli.
Gale savo praneimo Arnas nusako BDPS Prezidiumo ateiiai vei
kimo gaires. Jis pareik, kad Prezidiumas tiks" Lietuvos isivadavimu,
kad jis darys visa, kad kuo lankstesnmis priemonmis lietuvi tauta
pergyvent okupacij ir kuo daugiau sutaupyt fizini tautos jg le
miamam momentui.
Ianalizavs Arno praneim ir turdamas i Rimvydo davinius apie
Lietuvos pogrindio vadovybs naujus patvarkymus, juo kaip provokato
riumi neabejojau. Suinteresuotiems sluoksniams svetimj ir savj,
padariau isamius komentarus. Gerai istudijavs Arno rankrat, atpa
inau, kad Arnas buvo vienu Erelio adjutant, upildani i Erelio
gaunam dokument blankus.
Po kurio laiko buvo gautas papildomas praneimas, kad Arnas vl
atsilieps Lenkijoje, Varuvoje. Atrodo, kad ten jis turjo udavin galu
tinai sulikviduoti mano nustatyt ryi tinkl. Tam silus bolevikai gavo
po ryininks R. Nalaits sumimo po Rimvydo pasirodymo. 1950 met
rugsjo mn. gale gavau praneim, kad i Lenkijos atsiliep kakokis
63
 neaikus Bronius, galbt taip pat provokatorius. Jis prisistat, kaip Rim
vydo ir jo uvusio draugo pusbrolis, ieks ryio ir pagalbos su Skirmantu.
Be stambesni uv, iprovokuoti lietuvikiems veiksniams usie
nyje bolevikai naudoja ir pilkus agentus. Jie daugiausiai paruoti So
kolovo instancijos, grupmis infiltruojami Vakarus. Apsimet partiza
nais jie bando prieiti prie vilkini ar kit sfer, stengdamiesi klaidingais
praneimais dezorientuoti visuomen apie padt krate. Vienam i toki
pilkj provokatori Rasiukeviiui, besidedaniam partizanu pavyko
prieiti net ligi VLIKo Informacijos Tarnybos, kur jis buvo galutinai de
ifruotas.
1950 m. spalio 30 d. S. MYKOLAITIS
Gauna LLKS Tarybos nariai.
Red. pastaba. Originalo kalba netaisyta.

Lietuvos atstovo, dr. St. Bakio odis,

pasakytas 1977.VI.12 Chicagoje,
minint tragikuosius birelio mn. iveimus
ir J. Daumant-Luk.
NELIDEKIME. Nukankintieji kovo
ja drauge su mumis...
Jie stiprina ms gretas...
Tebus palovinti nenusilenk prie
neties...
M. Reinys, Vilniaus Arkivyskupas
Vladimiro kaljime.
VLIKo Usienio Tarnybos 1951 m. ileistoje knygoje APEAL TO THE
UNITED NATIONS ON GENOCIDE yra atspausdinti VLIKo bei Baltijos
taut memorandumai pateikti per Baltijos valstybi diplomatinius atsto
vus JAV-se, Jungtini Taut Organizacijai nuo 1946 m. ligi 1950 m. J
tarpe yra ministro P. adeikio 1950.XI.21 ratu pateiktas JTO-jai VLIKo
1950.XI.15 memorandumas, kuriame yra nurodytas kininko Lukos li
kimas. Ten taip pasakyta:
kininkas Luka, 75 met, turjo 5 snus. Jis pats ir du jo sns, stu
dentas Jurgis, 25 ir Stasys, 20, 1947 m. buvo komunist nuudyti. Kiti du
jo sns, mokytojas Antanas, 30, ir kininkas Vincas, 40, buvo nuteisti.
J senut motina, nal, buvo ivaryta i kio. Jo (snaus Juozo) pusbro
liai, Juozas ir Antanas Stravinskai nuudyti 1946 m. Juozo Stravinsko
eima deportuota Komi. Lukos dd Vilkas deportuotas 1946 m., o du
pusbroliai Vilkai 1948 m. Artimas Lukos gimin Varkala su visa ei
ma deportuotas, o snus Algis Varkala 1947 nuudytas. Giminait Danut
Dipinigyt, gailestingoji sesuo, nuudyta 1946 m., jos motina deportuota.
Tai rykus genocido faktas, primens mums 1941 m. deportacijas ir
parods, kaip eimos buvo likviduojamos. Citatoje paminta, kad nra i
ni apie penkt sn Juoz. iandien mes ir paminsime J. Deportacij
paskos buvo klaikios Lietuvoje, bet lietuvi prieinimosi jos nepalau.
Pirmiausia lietuvi rezistencija reiksi nuo 1945 m. ligi 1952 m. partiza
n veikla. Vliau rezistencija gavo kitokias lytis ir kitaip reiksi, ir
64
iandien tebesireikia. Seniau apie lietuvi rezistencij inojom i par
tizan leidiamos slaptos spaudos ir partizan atnet Vakarus doku
ment. Dabar tai suinome i ok. Lietuvoje slapta leidiam dokumen
tuot leidini. Prisiminkime, kaip juose reikiasi lietuvi rezistencija
prie okupant Soviet Sjung. tai odiai i L.K.B. Kronikos 20-ojo nu
merio: Lietuvoje buvo ir bus moni, kurie nebos beprotnami klaiku
mos ir Rusijos lageri alio. Juos palaikys krikionikasis bties su
pratimas ir lietuvika pasauljauta slygos dvasinei revoliucijai, kuri
neivengiamai vyks. Gal net po ms, bet tai vyks ir net menkai pri
siddami prie pasaulio dvasinio atgimimo, mes pagerbsime atgimim t
moni, kurie uvo degdami begaline meile pasaulio Krjui, Harmoni
jai ir Tautai!"
Neseniai krate ileistame 1977.11.16 AUROS 5/45 numeryje, straips
nyje apie dr. J. Basanavii, V. Apyauris ikelia fakt, kad klastojama
Lietuvos istorija ir pamirtami faktai. Ir jis priduria: Toko niekingo ir
smoningo istorijos klastojimo fone kart mums nuskamba J. Basana
viiaus parinkto MOTTO odiai: mons, neinantieji istorijos, yra
vaikai". Toliau jis priduria, kad tie odiai primena pareig domtis savo
praeitimi, jie primena taip pat, kad ir dabartis nepaprastai panai jo
laikus, tik dar sunkesnius ir pavojingesnius. spja, kad tautai ir dabar
gresia mirtinas pavojus pavojus lugti pirmiausia moraliai, pasks
tant alkoholyje, isiblakant eim pakrikime, sumaterialjime ir auk
tesnij ideal praradime, o paskui inykstant fizikai, itirpstant sveti
mj masje. Primena, kad prieas tas pats, ir metodai danai tie patys,
bet drauge ir padrsina. Mes kovojome ir laimjome! Bkite ms verti.
iandien padarykite tai, k privalote padaryti! Ar paklusime savo didio
jo tautos patriarcho odiams", klausia J. Apyauris. Ar moksime bti
ne bejgiais vaikais, o subrendusiomis asmenybmis, inaniomis, ko i
ms reikalauja istorija?!"
Tokios, tat, dabar nuotaikos pavergtoje tvynje, kaip L.K.B. Kronika
ir Aura rao. Jos rodo kelius, kaip veikti, kada krate ms broliai ir
seserys, gyvendami pavojuose, rezistuoja ir skelbia, kad reikia daryti tai,
ko i ms reikalauja gyvenamasis momentas ir padtis tautos, neanios
sunk okupacijos jung.
Prisimindami deportacijas, kartu minime iandien Juoz Luk-Dau
mant. Jo atsiminim Partizanai u Geleins Udangos" dka mes tu
rime vaizd rytingos, vieningos lietuvi kovos prie Lietuvos okupant.
Baigs gimnazij 1940 m. jis kalintas buvo pirmosios Soviet okupacijos
metu. 1941 m. jis sijung pogrind prie antrj-Nacin-okupant. 1946
m., studentas, jis su broliu Stasiu sijung partizanus kovoti prie rau
donj okupant Soviet Sjung. 1947 m. sausio mn. jis su Rimvydu
buvo prasivers Lenkij susitikti su partizan ryininku i Vakar. Tais
paiais metais gruodio 15 d. jis kartu su Kazimieru Pypliu-Audroniu pra
siver Vakarus ir pasiek Skandinavij su labai turtinga, gera doku
mentacija apie padt ok. Lietuvoje, deportacijas, partizan judjim, su
Lietuvos Katalik Laiku Popieiui Pijui XII, partizan dainomis, etc 1948
m. birelio pradioje jis pasiek su kitu rezistencijos galiotiniu V. Vo
kietij, kur 1948 m. liepos 79 d. Baden-Badene vyko derybos ok. Lie
tuvos Rezistencijos galiotini su VLIKu Lietuvos bylos reikalais ir kada
buvo pasiraytas VLIKo ir Krato Rezistencijos atstov susitarimas, vadi
namas Baden-Badeno susitarimu. To susitarimo reikalu 1948 m. VII. 12 d.
laike prelatas M. Krupaviius taip man ra:
65
J. Lukos-Daumanto pranczikas pasas A. Mickeviiaus pavarde

Dkoju Tau u atsistus liepos 7 d. sveius. Su jais susitikom ir nek

teljom kalnuose po eglmis... Panekesys nebuvo lengvas, bet greitai bai
gsi. Turimose slygose nieko geresnio sulaukti nebuvo galima. A skai
tau panekesio rezultatus pavykusius ir juos laikau didels verts.
Taip baigsi tik dl to, kad dalyvavo Paeupi mogus (mano pastaba
Juozas Luka). Jei jo nebt, su kitu dalyviu i uvdr ems nieko ne
bt pasiekta. Ai Dievui. Ai ir Tau u dt t reikal ird ir darb
bei rpestingum. Keistas dalykas. sitikinau, kad VLAKas gim ne Lie
tuvoj ir kad ir dabar jo Lietuvoj nra. Klustelk tuo klausimu ir paeupi-
nio, bet tik akis ak, be liudinink. Treiadien ar ketvirtadien jie vl
pas Tave grta".
Galima pridurti tiek, kad i Lukos esu patyrs, jog VLAKo akt yra
redagavs Jonas Deksnys, o BDPS kitas mogus, dabar ess Vakaruose.
Aiku, jie tai sukr ne vieni... Toks spdis yra, kad be Skrajno ir
Audronio atsiradimo Vakaruose 1948 m. pradioje su turtinga dokumen
tacija apie rezistencij ok. Lietuvoje VLIKui bt buvusi sunki kova
su BDPS ir VLAKu, tvirtinaniais, kad tos institucijos ok. Lietuvoje vei
kia ir galioja kitus asmenis Vakaruose veikti, bet ne VLIKo vadovyb.
1949 m. III. 31 d. ratu krat, per Audron, Luka prane Rezisten
cijos vadovybei krate apie lietuvi veiksni veikl Vakaruose ir savo
ygius, kaip geriau galima bt ryius su kratu i Vakar sutvarkyti ir
Rezistencijai krate padti.
Bdamas Vakaruose Skrajnas-Daumantas-Luka 19481950 met lai
kotarpyje dviem atvejais gavo svarbi ini i krato per rezistencijos
66
J. Luka Pranczijoje

67
 galiotin Rimvyd-Jurg Kriin, uvus Lenkijoje. Tos Rimvydo per
sistos informacijos Lukai labai sustiprino jo padt vakaruose ir dar
kart parod, kad jo informacijos apie rezistencij krate buvo tikros.
Jos atskleid, kad ok. Lietuvoje Rezistencija buvo apsijungusi Lietuvos
Laisvs Kov Sjdio vardu, Sjdio, kuris Luk-Daumant paskyr
savo atstovu Vakaruose nuo 1949. X. 14 d., t. y. kada Audronis, pasieks
krat, buvo painformavs apie tai, kas Rezistencijai buvo svarbu inoti
apie lietuvi veiksni veikl Vakaruose. J. Luka, bdamas Vakaruose,
para savo atsiminimus Partizanai u Geleins Udangos", kurie buvo
ileisti 1950 m. ir antr kart 1962 m. su papildymais.
1950 m. spalio 3 d. J. Luka gro kratan su kitais dviem vyrais: Bene
diktu Trumpiu-Ryiu ir irviu-Sakalu. Su Luka krat bt vyks bu
vs Lietuvos kariuomens kapitonas, artileristas Jonas Kupstas, bet dl
automobilio nelaims jis negaljo vykti. Jis mir Vakaruose 1974. IV. 20 d.
Grs kratan J. Luka, susisieks su Laisvs Kov Sjdio vadovy
be, prane Vakarus, kad is Rezistencijos sjdis patvirtina Baden-Ba
deno susitarimus ir patvirtino paliktus Sjdio vardu ryininkus Vaka
ruose J. Brazait ir A. Aur.
Vliau, 1951 m. IV. 19 d. kratan nuvyko Julijonas Btnas ir Jonas
Kukauskas, kuris ruosi kartu su Luka vykti krat. Kaip inome,
J. Btnas, grs kratan, greit uvo. J. Luka-Daumantas uvo, kaip
prielaida daroma, 1951 m. rugsjo mn. tarp Veiveri ir Prien mik,
susidrs su Soviet saugumo pareignais.
Daug jau buvo rayta ir skelbta apie J. Daumant-Luk. Tikiu, kad
dar daug bus apie j raoma ir skelbiama. Ir tai todl, kad jis savo gyve
nimu, savo ygiais ufiksavo faktus, bet sukr Lietuvos kovotoj mit,
kuris istorijoje liks amiams ir rodys, kaip lietuviai, sunkiausiomis sly
gomis, be pagalbos, kovojo dl savo tautos laisvs.
Dkingas esu io minjimo organizatoriams u suteikt man galimy
b atiduoti pagarb Juozui Lukai, kuris buvo ne vienu ygiu herojus,
bet per daugel met, tyliame heroizme leido dien i dienos, sijungs
krato rezistencij ir kovojs dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs,
uvs ne tik su viltimi, bet su tikjimu laisv nepriklausom Lietuv.
Juozas Luka-Daumantas buvo dideli gabum vyras. Jis turjo ir poe
tin talent, turjo jumoro ir smojaus, santrumo ir atsargumo, kantry
bs ir buvo nepaprastos energijos, drsos vyras. Kietas principuose, tvir
tos morals, religingas ir nepaprastos intuicijos bei nuoirdus ir atviras.
Jis niekuomet nenusimin nepasisekimuose, bet visada inojo bd, i
eities padaryti, kas galima. Jis yra ir liks simbolis patrijoto, ginanio savo
tautos laisv visuomet rytingas ir drsus. Jis tikjo Lietuvos laisve,
mogaus teisi gyvendinimu. Diaugsi inodamas, kad 1948. XII. 10 d.
yra priimta J. T. Pilnaties mogaus Teisi Deklaracija. Jam atrod, kad tai
yra didiausias pasaulio kolektyvins sins balso pasireikimas. Jis jau
t, kad Pasaulin mogaus Teisi Deklaracija, kaip 1968 m. balandio
mn. Teherane mogaus Teisi Reikalais J. T. Konferencija skelb, i
reikia bendr pasaulio taut supratim apie neatimamas ir nepaeidia
mas teises vis moni ir kad tai udeda pareig visiems tarptautins
bendruomens nariams jas gerbti ir j laikytis. Neginti mogaus teisi
J. Lukai atrod bt idavimas princip, kuri laisvi mons visur lai
kosi ir kurie yra didiausia monijos laimta brangenyb.
68
Centre J. Luka-Daumantas (apie 1950 m.)

J. Luka, atvyks su ginklo pagalba Vakarus, laiksi duotos prie

saikos Rezistencijos vadovybei ir laik savo vyrika pareiga grti sun
k, ryting, varging gyvenim slaptai krate ir liudyti pasauliui, kad
lietuvi tauta nori laisvs, nepriklausomybs ir turi itverti sunkioje ko
voje... Jis nenujo ,,kap be likusio enklo, kad mogumi buvs", kaip
dr. Vincas Kudirka yra ras.
Lietuvoje, kaip neseniai ra David Satter Londono "The Financial
Times" ir "Le Matin de Paris" yra keli slapti leidiniai. Ten neretai vyks
ta vairs lietuvi patriotizmo reikiniai. Ten nuo 1976. XI. 25 d. veikia
Helsinkio Galutiniam Susitarimui sekti moni grup, kuri pareikimai
yra pasiek Vakarus. Visa tai liudija ryting lietuvi kovos dvasi. Lie
tuvi tauta siekia ir laukia mogaus teisi gyvendinimo ir laisvs bei
nepriklausomybs.
Prisiminimas tragik birelio mn. deportacij ir Juozo Lukos hero
ika auka tebna paskatinimas sustiprti veikloje dl ms tautos lais
vs, neiekant, kas mus skiria, bet kas jungia Lietuvos Nepriklausomybs
kelyje.

69
 ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI, SVARSTYMAI

J. SURAUIUS-TAURAS

aliojoj rikiuotj

Frontas i ryt ugriuvo staiga, dl to, kad jie lietuviai patriotai,

netiktai. Negalima pasakyti, kad
nelauktai. Vokieiai prarasdavo u
kariautus plotus visuose frontuose,
bet j karo maina dar buvo pajgi.
Galinga pramon veik tiksliai,
kratas buvo gerai organizuotas net
ir masikai bombarduojant aliantams.
iaip ar taip, Hitlerio Vokietijos
pralaimjimas buvo aikus.
Antrosios soviet okupacijos
mkla slg mones. Vis dlto 1944
m. pavasar dar nedaug apie tai bu
vo kalbama. Labiausiai jaudino ne
rami padtis Vilniaus krate ir ap
skritai rytinje bei piet Lietuvoje.
Soviet partizan veiksmai, nukreip
ti ne vien prie vokiei kariaun,
tiek sustiprjo, kad sunku buvo su
sigaudyti, kokiai paklusti valdiai.
Vis daugiau davo lietuvi admi
nistracijos pareign ir patriot, ne
turini nieko bendra su pilietine
vokiei okupacijos valdia.
Lenk Armija Krajova (AK) Vil
niaus krate kariavo atskir kar
prie lietuvius. Telkdama gausias ir
gerai ginkluotas savo pajgas prie
Amenos, Svyri ir Eiiki, netru
kus ir artimose Vilniaus apylinkse,
ji m atkakliai ir nepaliaujamai
pulti lietuvi savigyn. Ateidavo i
ni apie dramatikas kovas. uvo
keturiolika vyr su ltn. Zaleski.
Tokios aukos maiau skaudindavo ir
keldavo masin pasipiktinim len
kais, negu inios apie taiki, niekur
nepritampani lietuvi gyventoj
udynes. Karas, kur primet lietu
viams grobikikas klastingas prie
as, vis dlto karas, tegul ir netei
sus. uv kovoje kitaip apverkiami,
o lenk udomi ms tautieiai vien
70
kad valstybins lenk okupacijos
metais buvo Vilniaus krato lietuvi
visuomens veikjai, kiti tik prijau
iantys tai veiklai arba net ir dl to,
kad lenk kaimynystje nesislp
es lietuviai, tai jau tragedija ir
siaubas! Juo labiau kai tekdavo i
girsti nuudytj pastam pavar
des.
Pergyvenau toki smgi: nuu
dyti Dievenikse mano klass drau
go abu tvai; nuudytas kun. Amb
raziejus Jakavonis, klebonavs para
pijoje prie Vilniaus didiai nusi
pelns lietuvininkas, dl to labai ne
kstas ir persekiotas arkivyskupo
Jalbykovskio! Kun. Jakavonis man
buvo itin artimas tuo, kad buvo kils
i Randamoni kaimo mano mieloje
Ratnyios parapijoje. Buvo ir dau
giau mano pastam bei artim
draug, kuriuos iskyn nelemta ir
iauri mirtis.
DruskininkMarcinkoni kra
t per vis dar stipriai saugom sien
padidintus Rytprsius pasiek i
nia, kad gegus 15-j Naujojoje
Akmenje lenk AK keliomis bri
gadomis puol lietuvi Vietins
rinktins bataliono padalin. Kova
tssi nuo vakaro 10 iki 6 vai. ryto.
uvo 45 lietuvi vyrai su kpt. Poe
butu. Lietuviai, pasim savo uvu
sius, pasitrauk Mrin Amen.
Kaip tik tuo metu uklupo ir vokie
i operacija prie Vietin rinktin.
Nukentjs batalionas, kaip ir visos
gen. P. Plechaviiaus vadovaujamos
savigynos pajgos, buvo nuginkluo
ti. Dalis rinktins vyr gindamiesi
arba iveng apsupimo, pasitrauk
savais keliais, o visas batalionas nuo
Eiiki pro Varn ir Perloj pa
trauk Dzkijos pietvakari link,
sukeldamas panik vokieiams
Druskinink valdytojams ir kurorti
ninkams.
Apie Amen, Beniakonis ir ar
iau Vilniaus siviepatavo lenkai,
iaur apie venionis ir pietus,
Dainavos alyje, siaut niekieno ne
tramdomi raudonieji partizanai. Lie
tuvi administracijos didesnje Vil
niaus krato dalyje nebeliko. Lenk
AK, nepasitenkinusi savo pergal
mis" prie lietuvius ginytiname plo
te, faktikai talkinusi vokiei bau
diamajai operacijai prie plechavi
iukus", be to, ruodamiesi momentui
vaduoti" sau Vilni ir stigdama
maisto savo pajgoms, telkiamoms ir
i Naugarduko AK apygardos, pra
djo plaiu ruou pulti iaur ir
vakarus nuo VilniausMolt, Gie
draii, Utenos, Dkto kryptimi.
Vl jo inios apie moni udy
mus ir negirdtus plimus, bet ne
trukus pasklido padrsinani ini,
kad greit susiorganizavusi lietuvi
savigyna sulaik puolim ir vietomis
sudav lenkams nuostoling smgi.
Buvo pasakojama, kad stipri savi
gyn suorganizavo vienos parapijos
klebonas . Jis pats vadovavo savi
gynos briui, pasalomis ir netiktais
puolimais stulbindamas AK ka
riaun.
Po keleto met jau stalini
kuose lageriuose teko girdti len
k pasakojimus apie an AK fron
t. Es tai buvusi politin ir milita
rin lenk klaida, persvrus tabe
vanag" nuomiausi Lietuvos
prie nusistatymui. Neskms
fronte" prie civilius Lietuvos gy
ventojus sugdino vilniks AK va
dovyb puolimas buvo atauktas.
Visuomens savigyna pasirod ma
sinanti ir veiksminga jga. Ne be
reikms buvo tai, kad atsispirta
prieui, kuris reik paniek lietu
viams, o Lietuv laik savo bsimos
didiuls valstybs dalimi.
Padtis keitsi greitai. Piet Dz
kijoje, kur mons kent dvigub
vokiei ir lenk okupacij, lietuvi
gyventojams dar nebuvo taip bevil
tika, ypa Druskinink valsiuje,
paiame pasienyje" prie Nemuno.
Soviet partizanai tik retkariais pa
traukdavo ia nuo Gud alies. Len
kai Druskininkuose, kaip ir pietus
visame Gardino regione, laik gink
luot parengties br, kuris ieidavo
naktimis lyg ir pratimus, o dau
giau pademonstruoti savo jg ir
bauginti lietuvi gyventojus, vie
nur kitur lietuvikuose kaimuose
apmuti jaunus vyrus, kad jiems ne
ateit galv prieintis lenkams.
Apie Kabelius, Musteik ir kitur
kaimuose iki pat Marcinkoni pra
djo valdyti soviet partizanai ir
daugiau ar maiau palaidi ginkluoti
briai, piedami i gyventoj mais
t ir aprang. Musteikos mokytojas,
pavarde erniauskas, suorganizavo
kaimo savigyn, kuri pradioje buvo
gana skminga. Jis skatino imtis to
ki pat priemoni ir kitus pliamus
kaimus. Tai buvo pavojinga, neap
galvota veikla. erniausk augesni
vietos mons spjo dl nelaimi,
didesni negu apiplimai, be to,
jam kaip mokytojui, buvo draudia
ma provokuoti sovietinius mikinius.
Vien grai dien ir itiko nelaim:
raudonieji didesnmis pajgomis i
blak Musteikos savigyn, suaud
keliolika kaimo vyr, tarp j se
ni ir paaugli, sudegino dal kaimo.
Prie Maniagirio kaimo ant los
kranto, kuriuo jo rytprsikas ru-
beius, soviet partizanai nuov
du vokiei pasienieius. Keisti bu
vo tie vokieiai: jau neveik aplink
raudonj Banditen, bijojo j bai
siai, pasienio bar bstinse buvo
apsikas gynybos bunkeriais, o sien
sisdavo apvaiktinti du pasienie
ius reguliariai dien ir nakt. ie
saugodavo judjim per sien, gau
dydavo abipus kontraband. Du
pasienieius mikingame pusiau at
virame 45 km ruoe galjo nu
gnybti bet koks ginkluotas pasiutlis
arba provokatorius. Bet nebuvo to
ki atsitikim, nors siena jo toliau
71
 rytus ir suko pietus Baltgudijos
plote. Buvo lyg ir sutarimas: vokie
iai pasienieiai nesek partizan ir
nedalyvavo veiksmuose prie juos,
partizanai nekliud pasieniei, kad
nebt iauri represij prie gy metais. Ten buvo ramu lyg karo ne
ventojus.
vykis prie grynai lietuviko kai
mo buvo smoninga soviet provo
kacija, rengianti lietuvi gyvento
jams tok likim, koks itiko Piriu
pi kaim prie Valkinink. Vokie
iai jau buvo atsiunt baudiamj
dalin, apsupo Maniagirio kaim,
var gyventojus vien viet... Gal
dabar jau niekas neino ir vargu ar
kada suinos, kodl vokiei bau
diamosios ekspedicijos sakymas
buvo sulaikytas. Per mones sklido
dvi istorijos. Viena kad moteri
k, pabgusi i apsupto kaimo per
l Dubii linkme, sutiko dar nuo
1941 met usilikusio lietuvi savi
saugos bataliono karius ir jiems pa
pasakojo apie gresiani nelaim;
karininkas su keliais kareiviais, pa
gav kinink arklius, atskubjo
Maniagirio kaim kalbtis su vokie
iais ir spjo juos, jog parengtyje
yra visas lietuvi batalionas, kuris
neleis sunaikinti kaimo. Kita tvirti
no, kad vokieiai apsigalvojo, pa
veikti Lietuvi komiteto Gardine,
skubiai ir drsiai pasakius paiam jo
pirmininkui Viktorui Kurgonui. Gr
sm nusiaub vis lietuvik Mar
cinkoni valsi, taip pat saugesnes
Druskinink apylinkes.
Unemunje buvo ramiau. Piet
Dzkija u Nemuno buvo vadinama
Lietuva. Tai man nelabai patiko: ar
gi DruskininkMarcinkoni kra
tas tai jau ne Lietuva?..
Lietuvoje, t. y. u Nemuno, u
Merkio! Ty mons gyvena, o mes
aminai vargstame, sksdavosi de
iniojo Nemuno kranto dzkai ir
marcinkonikiai iliniai.
Leipalingio, Kapiamiesio, Vei
siej valsiai, kaip ir visa Lazdij
apskritis, Merkins valsiaus dalis
u Nemuno tai plotas be gelein
keli ir be svarbesni strategini
72
keli, gyventojai vien lietuviai, i
skyrus kelis rusikus kaimus ariau
Lazdij, beveik be pritariani ko
munistinei propagandai tarpukario ir
sovietams pirmosios j okupacijos
buv, apie prieik lietuviams par
tizan siautjimus, stiprjanius rau
donj partizan veiksmus prie vo
kiei kariaun mons i kalb te
inojo. ia vokieiai reiau apsilan
kydavo dl duokli ir pyliavos, ne
tiek vargino siautimais, administra
cijos tvarka ir tiesiog gaudymais
darbams Vokietij. Tvarksi vir
aiiai ir lietuvi policija. Bet nuo
1944 m. pradios ir ia pradjo vie
patauti svetimas miko gaivalas, ku
ris pasklido apie Ani, Kapiamies
io valsiuje, netrukus toliau Lei
palingio ir Veisiej link.
Gal du trys vietos gyventojai,
kiek komunistav prie kar, buvo
neyms pirmosios okupacijos talki
ninkai. I pradi tie partizanai gy
ventojams buvo nepavojingi, ne
skriaud j maistu ir apranga. Tai
buvo mandags sovietins santvar
kos propagandininkai, ypa jeigu
aptikdavo senesn mog, mokant
rus kalb. Neturjo prog pasireik
ti veiksmais prie vokieius. Dides
niems ir tolesniems nuo savo bazs
ipuoliams nebuvo pajgs: ne tik
trko kovotoj, bet ir galimybi su
organizuoti ryinink tinkl, remtis
gyventoj aplinka. Niekas j nekliu
d. Lietuvi administracijai teko tai
kytis su padtimi.
Tam sovietini partizan briui,
kuris neinia kaip susikr ir, ma
tyt, nebuvo grietai pavaldus auk
tesnei vadovybei, buvo nepatogu per
ilgai be pagarsjimo tnoti saugioje
Pios didgirje. engs Kapia
miesio miestel, brys nuud du
lietuvi policininkus. vykis sukrt
mones. Buvo sulauyta nerayta su
tartis laikytis neutralumo. Jaunesni
vyrai prim tai kaip l ik. I
Dulginink kaimo, i kur buvo kils
vienas nuudyt policinink, i gre
tim Kmieliavos ir Mikalinos kaim
susirinks ginkluotas brys isireng
didgirs plot Baltosios Anios
krantais ivalgyti sovietini parti
zan stovykl ir susiremti su jais.
Prajo labai arti stovyklos eglaii
tankumyne prie ups, nepastebda
mi jos. Stovyklos sargyba mat pra
einant br, o grtant i apsival
gymo atsek iki pat Kmieliavos
kaimo.
Gal antr dien soviet partiza
nai siver Kmieliav ir Dulginin ir vokiei kruvin baudiamj re
kus nubausti apsireikus piemen
gali" prie taip pavadins ne gyventoj ir poilsiautoj, daugiau
apgalvot jaunuoli savigyn vienas
lietuvikai kalbantis soviet partiza
nas. Laim, abu kaimai gyveno vien
kiemiais, taigi buvo nemanoma u
klupti kaltinink". spjo paaugliai,
kurie anksiau pastebjo sovietus,
einanius lieptu per Seir. Vyrai ir
patys budj, pasitrauk Mikalin,
kur buvo paspirtis. Dviem sugau
tiems jaunuoliams soviet partizanai
dovanojo gyvyb, o surinktus gyven
tojus spjo, kad, pasikartojus bet
kokiam prieikam veiksmui, kaimai
bus sunaikinti.
Tuo ir baigsi savigynos bandy
mas. Senesnio amiaus gyventojams
perkalbant ir patiems jaunuoliams
apsigalvojus, susitaikyta su nuoskau
da vyrikai ir patriotinei savimylai.
Net ir vienalyt, vieninga gyventoj
bendruomen nieko negaljo sau
padti, tiktai kantriai perlaukti sun
k met. Jaunesni ir labiau kovingi
svarst: tegul jau ateina ir praeina
ryt frontas tada bent mikai bus
ms: su ms monmis isilaikysi Kauno grjosi Druskininkais, lydi
me... Sprendiant dviej blogiu di
lem, labiau orientuotasi t blog,
kuris, nors ir nujaustas, bet dar be
tarpikai i naujo nebuvo paintas.
Anksiau ir su maesniu dvejojimu
svarst dilem Vilniaus krato ir
Dzkijos ilaini mons: su frontu
isivalys ms mikai, ir jie bus
mums kaip nuo sen senovs.
Nusistatym ir galvosen veik
skmingas pasiprieinimas vokiei
okupacijai. Politin tautos imintis,
gal ir visuotin lietuvi nuojauta lie
p taupyti jgas. Toks buvo didios
ginkluotos kovos apyauris. I dau
giau kaip keturiasdeimties met
nuotolio rykesni pastebjimai, nei
vengiami apmstymai, o kartu ir is
torijos vertinimai, kurie reikalauja
objektyvi paliudijim.
Gegus mnes Druskinink vo
kieiai buvo labai isigand inios,
kad artinasi lietuvi batalionas, ku
riam pasisek ivengti nuginklavimo
presij. Bijojo, kad pilnas vokiei
sia besigydani fronto kareivi,
kurortinis miestelis be jokios karins
apsaugos bus pirmasis taikinys. Teko
ir man raminti vokiei administraci
j ir pastoviai apsigyvenusius Drus
kininkuose Bad Memeltal vokiei
verslininkus, krautuvininkus bei iaip
nusiirjusius grai vietov Lande,
prijungtame prie Ostpreussen. Nors
pats nebuvau sitikins, kad pavo
jaus nra. Kaip ir dauguma vietos
gyventoj, bijojau Druskinink puo
limo. Prisidjau prie pasiruoim su
tikti t tolles litauischen Bataillon"
prieigose ir vietos gyventoj vardu
perkalbti. inoma, ne vokiei gai
lint o savo interes.
Gandas nepasitvirtino. Daugiau
diugino mones druskininkiki vo
kiei nusiminimas dl aliant isi
laipinimo ir galingo antrojo fronto
vakaruose. Dar buvo veniama mo
kslo met pabaiga, po poros dien
turjo prasidti kursai mokytojams.
Anksiau atvaiavs prof. Eretas i
mas paneli mokytoj... Kursai ne
vyko. inios apie soviet armij
puolim fronto ruoe dar tolokai
rytus nuo Minsko buvo priimamos
kaip paprasta karo veiksm infor
macija.
Prisimenu, tai truko kelet dien,
ne ilgiau kaip savait. Jau ir tolimo
je ufrontje reiksi enkl, kad su
triukintos vokiei fronto pajgos,
pralaimta beveik antrojo Stalingra
do mastu, raudonajai armijai atviras
kelias beveik iki Rytprsi. Lenkai,
73
kaip paprastai greiiau painformuoti
pradjo kalbti apie vokiei gy
ventoj evakuacij. Valsiaus buhal
teris F. Glonekas atjo mano kam
bar ir apsidairs, ar nra moni,
pasilenk per stal ir m kudti,
kad ryt, greiiausiai poryt, prasids
vokiei administracijos evakuacija,
organizuojama plaiu mastu i anks
to specialiais traukiniais per Gardi
n net Saksonij, kakur arti Ba
varijos.
Tai suprantama, nes beveik visi
administracijos pareignai i Rytpr
si, o jeigu ir Rytprsiams artinasi
pavojus, tai jau geriau evakuotis kuo
toliausiai. sakymas biurokratikai
lieia vis administracij, t. y. ir ne
vokieius tarnautojus emesnse ad
ministracijos pakopose. Es buv
Gardine pasiklausim, kaip bus iri
ma tuos lenkus, lietuvius ar gudus,
kurie nenors pasinaudoti evakuaci
ja, ir buvo atsakyta, kad tie bus lai
komi laukianiais soviet. Glonekas
pasak, kad jis dings nuo rytojaus,
pasialins pas savo monos gimines
kaime ir stengsis ivaiuoti savo
Lodz, i kur 1939 metais teko bgti
nuo vokiei rytus. Ipasakojs pa
dt ir savo problem beveik vienu
atsikvpimu, jis irjo mane, lauk
damas, k pasakysiu. Padkojau u
svarbi informacij ir pareikiau,
kad a problem neturiu niekur
nesitrauksiu, nebent kur saugiau, kai
eis frontas. Su Gloneku gerai sugy
venome, jis nebuvo i kyri vieti
ni lenk. Dabar nuoirdiai paspau
dme vienas kitam rank, palinkda
mi viso gero naujoje ir labai neai
kioje situacijoje.
T pai dien po piet suino Taip gal bt tssi dien, kit, jei
jau, kad pasiruo evakuotis kai ku
rie tautieiai Druskininkuose, tarp
j jaunas gydytojas Alfonsas Ki
sielius, su kuriuo ilgiau pasikalb
jau. A buvau kiek nustebintas jo
apsisprendimo. Jis tik gydytojas, bu
vo usims vien studijomis, kurias
baig 1942 metais. Druskininkuose
buvo atsidavs tiktai gydytojo dar
bui; ar reikia baimintis dl to, kad
74
buvo lietuvis patriotas? Nepagyr
Kisielius mano pasirinkimo, pareik
damas, kad esu nepataisomas opti
mistas ir idealistas, klaidingai manau
galsis kuo nors padti savo kra
tui naujoje soviet okupacijoje. Ne
siginijau dl okupacijos ir idjos
dalyk, o dsiau savo praktikus
iskaiiavimus, kad turiu mon ir
ma vaik, vokieiai atkakliai gin
sis abiejuose frontuose, niekur ne
bus uuovjos, ties rizika trims
asmenims didel. Atsisveikinome.
Kitas maniks Vytauto Didiojo
gimnazijos draugas Adis Sabaitis,
baigs farmacij Kaune, Druskinin
kuose iplts gydyklos laboratorij
ir pu bei kit augal ekstrakt ga
mykl, rizikavo pasilikti. Nepasise
k susiinoti su Petru Kvaracieum
ariau susijusiu su Lietuvi komite
tu Gardine. Po keleto dien suino
jau, kad jis su mona ir vaiku iva
iavo Varuv. Nesusidriau ir su
valsiuje dirbusiu Vytautu Jakavo
niu. Pamaniau, jis patrauk pas gi
mines Merkins valsiuje, o i ten
savais keliais ivyko vakarus.
Kakuris msikis, grs t die
n paskutiniuoju traukiniu i Gardi
no, kalbjo apie Lietuvi komitet,
pasirengus evakuotis kartu su vo
kieais, pirminink Kurgon, dar
buotojus Jon Kukausk, Iren La
dygait. Gardino pradios mokyklos
ir lietuvi progimnazijos mokytojai
buvo anksiau atvaiav Druski
ninkus, bet kai paaikjo, kad peda
gogini vasaros kurs nebus, isi
skirst tvikes.
Mano kryptis Dulgininkai
uovs gimtin. Dulgininkuose ramu.
gu ne pafronts kregdut i toliau.
Atvaiavo Jurkoni gimin Kaz,
Viengung farmaceute i Kauno, nie
ko su savimi nepasimusi, tik gerok
rkal nat.
Kaun upldo atbgliai i
Vilniaus, trumpai drtai tk
ini.
Man juo labiau parpo suinoti,
kas Druskininkuose. Pirmiausia
 kas mano motinos eimoje. Nujs
Dirius, persikliau per Nemun ties
vendubre. Motina rpinosi dl s
naus Alfonso Vilniuje. Brolis Pranas
kalbjo: jei frontas kur laik susi
laikys prie Nemuno, bus didelis pa
vojus vendubrei. Jauniausias, Juo
zas, vainjs dviraiu Druskinin
kus, prane, kad jau nelik jokios
valdios. mons nerams dl fron
to, prisimindami siaubingus Druski
ninkams 1915 metus.
Kit dien nujau ir a apsidairy
ti miestelyje. Norjau sutikti k nors
i msiki. Pasitaik geriau, negu
tikjausi. Mokytojai Juozas Kalpo
kas i Nerav ir Petras Gasiliauskas
i Gerdai jau buvo teiravsi apie
mane uovijoje. Suinoj, kad kaip
tik esu kakur Druskininkuose, puo
l mans iekoti. Susitikus pasakiau,
kur mane surasti, kai frontas praeis.
Kalpokas, kaip visuomet praktikas
ir kandus, atov:
Tai man didelis ygis tave
visuomet susirastumm, bet ar suma
nei padaryti k nors geresnio, saky
sim, mainls ar apirografo paie
koti?
I tikrj! Begalvis i ma
ns", pykteljau pats sau. Buvo
surasta nedidel raomoji mainl,
kuri iupo Juozas. Petrui teko
temptis Gerdaius ger, maai nau
dot apirograf. Juozas atsargiai
nuslinko parku ir panemune savo
kryptimi, mudu su Petru patrauk
me paeere ir persiklme per Ne
mun.
Grau Dulgininkus. Vl lauki
mo diena. Vakare ujo keli soviet
partizanai i Anios brio, pasirodo,
jau gerai eimininko Jurkonio pa
stami. Nesidomjo padidjusia ei
ma. Vakarieniaujant jie prisijung
prie kit gretimuose viensdiuose
ir nujo briu Vilkanastr kryptimi.
Vis dlto buvo nejauku. Kit die
n nujau Mizarus. Druskininkuose
nieko nauja. Smagiau nuteik inia
apie druskininkiei AK neskm.
Susirink lenkai mgino kakur prie
Raigardo slnio kirsti besitraukian
tiems plentu vokieiams. Neinia, ar
padar prieui" kiek alos, bet pa
tys gavo tiek ugnies, kad galvotr
kiais parbgo namus ir sukio sa
vo ginklus slptuves. Bet neilgam.
Netrukus Druskinink AK sukl
ant koj Mizar vyr poktai. do
mus ir juokingas nuotykis, reikalin
gas papasakoti.
Mizar kaimo mons Druski
nink kaimynai tik per Nemun,
taiks lenk prieininkai. Ne, jie ne
silpnadvasiai lietuvininkai stip
rs, bet prat daugiau pasiginyti,
pasijuokti i lenkuojani, kartais
koki idaig ikrsti, negu, kaip pas
mus kalbama, ant peili eiti. Druski
nink lenkai ir lenkuojantieji Miza
rams buvo atlaids todl, kad per
i gyvenviet ir jos viensdius ant
Nemuno kranto jo spekuliacijos
keliai, tiksliau buvo galima apsi
rpinti maistu sunkiu karo metu.
Taigi vien an fronto laukimo
dien pas Ptakauskus ar Vailionius,
o gal pas Subaius sdjo i Druski
nink kelios bobos, maitavusios
gretimuose kaimuose. alia, plonai
atitvertoje trobos pusje, nekuia
vo Mizar vyrai, kaip tik mindami
Druskinink AK yg" prie Gardi
no plento:
Kad taip kur Abroml suti
kus. Gal pagsdint lenkus su savo
briu?
Abromlis, reikia inoti, tuo me
tu buvo svarbus Mizar kaimo mo
gus. Gyveno skurdiai vienoje
plytinje pusiaukelyje Didiasal.
Nereikia stebtis, kad nedaug ima
nant ir sunkiai galvojant mogel
komunistuojantys retkariais inau
dodavo dar tarpukaryje. Dabar jis
buvo soviet partizan brio ryi
ninkas ir vedioto jas tolesnius y
gius. Taigi, Mizar vyrams taip be
kalbant, atsidaro durys, ir engia per
slenkst... pats Abromlis! Vyrai pa
oko visi kaip vienas:
Dievas tave nea! K js ten
veikiate, ko laukiate? Sdite Krivo
nyse ir Guronyse, monms suolus
trinate, krmin gurknojate, o ia
75
lenkai rengiasi Druskininkus uval
dyti. Kaip jums negda, vyrai?
Abromliui atm ad. iaip ar
taip, jis lietuvis patriotas, kaip ir
visi Mizar mons. Jo brys tai
Lietuvos tarybini partizan brys,
Taryb Lietuvos vaduotojai.
Argi, dzie? Jei taip, bgu. Ry
toj Druskininkai bus ms!
Neprisds puol pro duris, bet
vyrai sulaik:
Nors stiklin su mumis i
gerk! Juk netoli septyni astuoni
kilometrai.
Aiku, Druskinink bobos, gal
kuri ir AK didvyrio" mona, sukru
to greiiau paskubti keltis namo.
Masalas buvo geras ir gerai mes
tas. Druskinink AK kariauna vis
nakt iguljo prie Nemuno, umu
si pozicijas ties Mizarais ir Dirais,
kur labiausiai tikdavosi soviet
partizan klimosi per up. Ivargo
temptai buddami, sualo. Autant
susirinko br ir pasitrauk puy
n. I ten dar kelet valand valg
Nemuno ruo. N ruda lap nesu
lojo nuo Mizar ir Dir. Tai tai to
mis nerimo ir juod gand dienomis
dar nebuvo usiris juok ir leng
vesni nuotyki maielis.
Sunku prisiminti t laukimo
tarpsn, rikiuojant vykius ir nuo
taikas dien eiga, taiau liepos 13-
oji palieka neidildoma. Nuo ryto
mis prie Nemuno. Spjant i pen
ki kilometr nuotolio ir i tolesni
atgarsi, kakur nuo ventojansko
iki Likiavos. Keista, kad prie die
n, net vlai ivakarse niekur ne
buvo matyti vokiei kariuomens.
Vliau paaikjo, kaip buvo.
Nuoalioje uuovjoje prie Sei
ros jautms saugiai... Po pusdienio
didiagirs pakratyje pasirod so
viet pstininkai. Ivalg pakrantes
ir Dulginink viensdi plot, art
jo briais. Vienas per Seir Jur
koni sodyb. Susislp po mediais.
Nepilna kuopa, vadovaujama kapi
tono. Ant darins kraigo sitais
valgai, veikia racija:
Volga, Volga, zdes Don!
76
Kapitonas, pusamis pilkas mo
gus su akiniais, valg viet pozici
joms. Moterys ir vaikai jau buvo sa
vo slptuvse. Ddien Elena bar
savo vyr, kad sdi priebutyje. A
vaiktinjau po ali kiemo vej.
Buvo domu pasidairyti. Trauk keli
nedideli padaliniai, apsiginklav ne
amais ginklais kovai su tankais, ta
iau labiausiai sudomina nematyta
neinota karin gurguol po eis,
atuonis unis poromis, traukianius
sunkiai pakrautus viename pakinkte
nedidelius veimlius. Gurguol per
jo brast, unys temp veimus
prie kaln, kareiviai vejai keik
ir ai juos botagais... Kareiviai
buvo usim savo reikalais, kai ku
rie stiprinosi, isim i savo duon
maii konservus, itutintas skardi
nes mt, kur pasitaik. Pasiirjau
vien toki: amerikoniki konser
vai! Pavalg ateidavo pagerti kom
poto ar pieno kibiruose, kuriuos mo
terys istat ant suolo prieais nam.
Nuotaika lyg ir nebloga. Kl ne
rim tik vienas tipas. Nieko jis ne
veik, su trumpu ginklu nerpestin
gai vaiktinjo ten ir atgal, perjo
per ms slptuves, tiriamai pasi
irjo i viraus moteris su vai
kais, prijo prie dds Jurkonio, pa
klaus, ar jis ios sodybos eiminin
kas, paklaus, i kur daugiau mo
ni nejaugi vienos eimos. Buvo
nerusiko gymio ir ne taip jau at
iaurus, jeigu ne jo neregtai didels
ausys ir keista, ikili laikysena. Pri
jo prie mans. Paklaus, kas a. Pa
sakiau, kad eimininko gimin, mo
kytoj as.
Na na, visaip galima kalbti.
Mes inome. Patyljo ir toliau:
Yra visoki, geriausiai padaryt tie,
kurie, tuojau stoj ms dalin ir
mudami prakeikt faist, kur gal
iki iol rm, taip atsipirkt.
Kad j kur velniai! pagal
vojau.
Greit sumeiau, k daryti. Sklan
diai, taip pat ikiliai pasakiau tam
tipui gera, jam netikta rus kalba,
kad yra anksiau soviet partizan
sukurta tarybin valdia, ir mes
pabriau t mes" inome, k vilktos pintins ir ds, kuriose bu
daryti. Bus mobilizacija. Kaip tik va
kar buvo apsilank partizanai. Yra
informacijos, potvarkiai viskas
sutarta. Apsisukau ir nujau link
avi pakalnje, tarytum riamas per
kelti kit viet geriau pasiganyti.
Man besivediojant su avinais,
igirdau sodyboje triukm. Moter
verksmas, rusiki auksmai. Atb
gau. Kareiviai laksto prie savo pozi
cij, valgai nuo darins kraigo
duoda enklus; nerami, kartligika
kalba per racij. Atbgs i gretimo
viensdio kakoks vyresnysis laks
to ir aukia:
Tuojau isikraustyti! Laukia
me vokiei tank puolimo. Po pus
valandio ia bus pragaras! Ten, kur
ups uuolanka, slpkits, u kranto!
Vieta, vadinama Paalkne, buvo
gera, netoli sodybos. Pai numatyta
kaip saugesn, buvo ir apkasliai
ten padaryti... Skubjome persikrau
styti su parankiniais, paiais reika
lingiausiais daiktais. Tik tetos Elenos
negaljo jokia jga pajudinti. Su sa
vais ir kalbtis nenorjo. Kareivius
tikinjo (jusi mokslus caro laikais,
rusikai kalbjo neblogai):
Brangs ms kareivliai, ne
sirpinkite manimi sena. Tai js
gaila, jaunuoli grauoli. Meldiuo
si u jus.
Ir meldsi garsiai, paskubomis,
roanius tarp pirt slinko. K da
ryti? Palikome tet pirmoje pozici
joje".
I Paalkns nieko nematome,
nieko neinome ir negirdime. Prie
galing susirmim bt i toliau
girdimas tank esys. Laukiame.
Jeigu mis sikniaubtume ms
plokius apkaslius. Valanda, ant
ra nieko negirdti. Pakilau i pa
krants, prislinkau iki vietos, i kur
gerai matyti ms sodyba ir didel
visos gyvenviets dalis jokio mo
gaus prie trobesi, jokio judjimo
toliau Kmielav ir Mikalin. Pri
slenku prie pat sodybos. Na taip,
mio laukas" po vykdyto apipl
imo! Atmesti blogesni drabuiai, i
vo sukrauti ir pakasti geresni daik
tai...
inojome, kad labai reikia bijoti
apiplim. Tarms, kaip geriau pa
slpti vertingesnius daiktus. Atrod,
kad ms sumanymas buvo gudrus,
tiesiog nespjamas: pagilinti kasa
mas slptuves, ten sudti daiktus ir
apkasti baltas, smltas slptuvs
dugnas, ir tiek! Kas galt pagalvo
ti, kad nevidonai, visur badydami
ampalais, ir ten sumanys paiekoti
apkast grybi. Gudrs buvo, vel
niai. Ir artistai puikiausi!
Baigsi pirmoji fronto diena. Nuo
popieio mi artimiausiame ruoe
nebuvo, atgarsiai girdjosi kakur
toliau pietus ir toliau iaur. Kit
dien vyko miai prie Leipalingio,
tarp Veri ir Kaziuli, vakarus
ties Viktarinu prie plento.
Nepamenu kelint dien, skai
iuojant nuo liepos 13-osios, atjo
Dulgininkus mano brolis Pranas.
domu buvo klausyti jo pasakojim,
kaip sovietai nuo vendubrs forsa
vo Nemun. Labai paprastai: upl
d per mikus nuo Eerli netik
tai, stvarst darini ir kit kio pa
stat duris, visas lentas, kokios bu
vo, net iaud klius, paruotus sto
gams dengti, ne vienam ir lovys
skerdienai dingo. Viskas tiko pere
pravai". Taip masikai lk, klsi
per Nemun, o vokiei tankai ir sa
vaeigiai pabklai, um numatytas
pozicijas ir vl jas skubiai keisdami,
pliek pasiutusia ugnimi, daniau
siai iilgai Nemuno. I soviet puss
geros priedangos nebuvo.
I Dir ir Lipnin es kai kas
stebjs, kaip Nemunas vir. Nu
plauk vendubrs kaimo grybs
su soviet aukomis Nemunu emyn,
Kaip monms dabar prasigyventi
duris kio pastatams arba ir lov ke
li centneri penimui? Bet tai niekis.
Joks sviedinys kaim nekrito, nie
kas nenukentjo. Tik tai dabar b
da. Sovietai gaudo vyrus, varo
pastotes prie tilto statybos. Medius
77
 kirsti,, veti prie statomo, subombar
duoto ir vl atstatomo tilto vietos.
Pasmerktas visikam ikirtimui auk
tastiebis kurortinis puynas ties Mel
nyle. Ne maiau apmtomas bom
bomis ir i kulkosvaidi apaudo
mas mikas pilnas kirtj ir pastoi.
Vienam dar galima kur nors toliau
bgti ir slptis, nors ir tas labai pa
vojinga, kai sargyba grietai drau
dia:
Gulti vietoje, ir baigta!
Gaila ir arklio, ir veimo netekti.
Vyrai bijo, nenori mirti ,,u tvyn
ir Stalin", moterys pergyvena ei
mos pragar. K daryti?
Prasidjo tai, ko tikjoms, ko
laukme; jau dabar vyrai slepia
si... Kalbjo Pranas susirpins ir
kakaip rytingai. Kas ino, ar
jie ia, artimoj ufrontj, nra sau
gesni?
Buvau kiek nustebintas tokiu
brolio nusimanymu apie padt ir
reikalus pavojingiausiais atvejais.
Tada dar neinojau, kad mano kai
me buvo jaunuoli organizacija, vei
kusi vokiei okupacijos metais, nu
sistaiusi veikti ir atjus antrajai so
viet okupacijai. Brolis vaidino joje
svarb vaidmen. Vliau, kai suino
jau tai, pasijutau beveik sieids.
Glaudms Paalknje atuonio
lika dien. Nedrsome keltis tro
besius, nueidami tik tiek, kiek rei
kjo gyvulius priirti; vien ar du
kartus teta Elena kep duon. Ne
drsome, gsdinami ini, kad vokie
iai yra apaudomi ir padegami
viensdiai. Nuo Dulginink teko
matyti deganius pastatus Vilkanas
tr kolonijose ariau fronto, er
niauskuose ir kakur net Verius.
Ypa ryks artimesni ir tolesni
gaisr vaizdai buvo vakare ar nakt,
kai vjo neblakomos liepsnos pa
mai lai stog riimus ir medio
sienas.
Mes kiek nuoalesn ir vses
n pafront. Retkariais nukrisdavo
vokiei artilerijos sviedinys, jud
jimas buvo, bet ne toks, koks, pavyz
diui, Didiasalyje, kur jo pagrindi
78
nis tiekimas fronto linijai prie Lei
palingio. Kartais pravaiuodavo a
lutiniais keliais arba tiesiog per
laukus galingi amerikietiki studbe-
keriai. Prie Kmieliavos pamikje
buvo sitaisiusi lauko ligonin, tik
riau pirmas sueistj primimo
punktas. Labai susirgus vaikui vidu
riavimu, teko ten nukakti ir prayti
vaist. Paslauga buvo nuolanki, i
varg medicinos mons, sanitarai,
transporto keleiviai ivarg, bet
malons pasikalbti.
Nakt rugpjio 1-j gaivali
kai atsiliep vokiei vis nuotoli
artilerija ir toliau siekianti raket
ugnis. Nejaugi kontrapuolimas? Pa
ryiui viskas nutilo. Netrukus pa
aikjo, kad vokieiai pasitrauk vi
su frontu. Greiiausiai iki Rytprsi
sienos.
Frontas prie Rytprsi sienos bu
vo labai aktyvus. Artjo patrank
gausmas pietus nuo Suvalk ir
Augustavo. Sekmadien rpjo pasi
dairyti po apylink. Besitvarkanti
ufront. Stulpais nuymtos susisie
kim linijos, plentais ir viekeliais
palengva slenka dulki vilkstins
tai varomos mobilizuotj kolonos,
i on pagrioviais sargybos. Pro
dulkes pirmiau isineria durtuvai,
paskui sargybini siluetai ir sugrs
tos kolonos prieaky. Mizar kaime
upelio sln suvar vis mobilizuo
tj kolon. Jauni, vairaus amiaus
vyrai, nuo atuoniolikmei iki pa
gyvenusi. Dvi dienas laik, kol su
ve dviej viensdi darines ka
rin aprang ir asmeninius daiktus.
Liep visiems nusirengti, palikti ant
drabui krvos net glaudes ir var
grupmis prie darini. Gav paei
liui baltinius, batus, kelnes, palaidi
n, valtel" ant galvos, buvo ri
kiuojami brius ir skyrius. Per po
r valand atvarytas margumynas
pavirto karika kolona, kuri pajud
jo rikiuotje fronto link. mons
vienu kitu odiu persimet su mo
bilizuotaisiais, paduodami maisto i
alkusiems, gerai iskait, kas rayta
j veiduose ir irdyse: Kas turs
laim iliks, o gal apmokymas u
truks ilgiau ir per t laik karas
baigsis?" Paliktus slnyje drabuius
apipyl benzinu ir sudegino.
Madaug rugpjio vidury i ili
pint skelbim suinojome apie pa
skelbt Lietuvoje mobilizacij rau
donj armij. Skelbim pasiras
kakoks mjr. Soblis. Valdia krsi
tik miesteliuose ir dar nebuvo apval
diusi apylinki ir kaim. Buvo ga
lima aikintis, kad neinome, kur ir
kaip prisistatyti norintiems atlikti
,,pilietin" ir patriotin" pareig,
pagaliau ir taip, kad laukiama asme
nini mobilizacijos aukim.
Surado mane Kmieliavoje ltn.
Loginas valka, mokytojavs prie
Marcinkoni. Buvome gerai pasta
mi ir anksiau sutar, kaip laikytis
numatomais ir spjamais atvejais.
Ltn. Svalka susipaino su Goniu.
Pirmasis udavinys: veikti prie mo
bilizacij. Neiti, slptis, stengtis bro
niruotis, kas gali ir kaip imano, or
ganizuoti valgymus, budjimus ir
apsisaugojim nuo gaudymo opera
cij. Sutarme dl ryio ir keitimosi
informacijomis. Palydjau Svalk iki
Likiavos. Buvome uj kelias vie
tas pasirodyti ir pasikalbti. Prisiri
s drabuius ant galvos, valka
perplauk per Nemun ties Viei-
nais. Deja, taip ir neteko vliau su
juo susitikti. Net neinau jo likimo.
Juozas Kalpokas kalbjo, kad val
ka ivyko savo krat kakur prie
irvint ar Dubingi, kur jau vyko
ginkluota partizanin kova, bet keti
no grti. Kiek kart girdiu, kad
prie Merkio uvo keli vyrai su kari
ninku, spju, kad tai buvs jis.
Kur laik pavojaus dar nebuvo.
Dar ir rugsjo pradia ms uuov
joje buvo visai rami, bet i kitur
jo neraminanios inios. Prie Mer
kins siaut specials soviet dali
niai. Buvo nuudym ir plim.
Plaiai pasipiktin kalbjo mons,
kad nuudytas lenkas kaime prie
Nemuno, kur teka Merkys. Jauno
vyro sutana buvo mirtino vio tai
kinys.
Jau prasidjo mokslo metai. Gon
tis dirba mokykloje. Atrodo, jam tik
viena rpi prasigyventi dvirat.
Vaikioja psias Leipaling. At
nea ini. Dar negirdti apie mobi
lizacij, bet gausja sumim. Pas
tant kai kuriuos i suimtj, girdint
apie suimtuosius pagal profesijas ir
aktyvum vokiei okupacijos metu
sunku susigaudyti, kuria linkme
stiprja soviet represijos. Tik tiek
paaikjo, kad pogrindio veikla
prie vokiei okupantus be soviet
palaiminimo ir pavaldumo jiems
vienas i didiausi nusikaltim So
viet Sjungai. Sumaniau sidarbinti
kaip mokytojas kur nors kaime ar
iau Lazdij. Gal bt taip ir buv,
jeigu ne Gonio neskm. Vien die
n jis neparjo i Leipalingio. Gr
o tiktai kitos dienos pavakar. Pasa
k, kad baigta su mokykla, jam lie
ka arba dingti kur nors, arba laikytis
su vyrais ariau miko. Buvo suim
tas, nuvetas Lazdijus, tardomas ir
kalbinamas slaptai dirbti NKVD. Pa
leistas su slyga, kad apsigalvot ir
nustatytu terminu pats ateit. Taip
pasakojo Vytautas Gontis man ir d
dei erknui. Jam buvo sunku pasa
kyti ties monai, kuri lauksi antro
vaiko.
Sukilimas Varuvoje paskatino
iekoti ryio su pasauliu. Supratau,
kad lenk sukilimas prie vokie
ius sukilimas ne tik prie mirti
n ir oficial prie, bet ir prie Sta
lino Soviet Sjung, norini pa
vergti Lenkij. Didelis vykis, svar
bios reikms faktas! Gal pavyks
Vakar sjungininkams surasti bd
kaip nors gelbti Lenkij, ireikalau
ti lengvat Pabaltijo kratams?
Atsirado geras radijo imtuvas.
Pas Mikuionius darinje, prikrau
toje iki kraigo, vakarais valandas i
guljau, klausydamasis usienio lai
d. inios buvo blogos. Anksiau
Jalta sukl nerim, o dabar vis la
biau aikjo, kad Jungtins Ameri
kos Valstijos ir Didioji Britanija i
tikrj pernelyg nuolaidiauja Sta
linui. Kovojanti Varuva liko vieni
79
a. Be materialins paramos gink
l, audmen, vaist bei kit svar
biausi reikmen tkstaniams
kovotoj ir imtams tkstani
miesto gyventoj moralin Len
kijos moni ir Vakar vieosios
nuomons parama nedaug tegaljo
padti.
Prisimenu vien veicarijos lai
d, kurioje buvo pasakyta, kad su
renkam auk vargu ar pakakt nu
pirkti po vien gl kritusiems Var
uvos kovotojams bei nekaltai uvu
siems Lenkijos sostins gyvento
jams. Kitoje laidoje buvo kalbama,
kad Stalinas trina rankas i pasiten
kinimo, kai sta stipriausios, ge
riausiai organizuotos lenk patrioti
ns jgos ir kai Vakar sjunginin
kai lieka abejingi tam, leisdami vo
kieiams sutriukinti Varuvos suki
lim; keliems mnesiams atgijusi
Molotovo-Ribentropo pakto dvasia.
Diskutavome tada apie lenk po
litin mintijim be vaizduots ir nuo
seklumo. Neuteko jiems Vilniaus
vadavimo" patirties, ubgant besi
artinaniai soviet armijai u aki ir
to umojo pasekmi. Skverbsi
Lenkij i Vilniaus pirmieji AK li
kuiai. Nenutrkstamas mik plo
tas nuo Vilniaus siek iki Nemuno
su Baltosios ir Juodosios Anios ta
kais, o u Nemuno tssi didel Au
gustavo giria. Teko kalbtis su
lenkais. Vieni dar tikjo Londonu
skubjo padti kovojaniai Varu
vai, kiti nusistat tsti kov su so
viet grsme etnografiniame Lenki
jos plote. ie gyr lietuvi tautos
politik ir nusistatym:
Jeigu jau ti, tai inant
kaip ir u k.
O mes tada galvojome: Jeigu
Lenkijoje vyksta kova, tai ir mums
bus lengviau".
Valsi miesteliuose jau veik
milicija, kuri ivykdavo tik arti
miausius kaimus. NKVD staigos ir
gulos dar nebuvo gausios, bet apsi
stodavo kuriam laikui ir didesni da
liniai jie leisdavosi kartu su mili
cininkais ir soviet valdios pareig
80
nais toliau nuo miesteli. Savisaugos
priemons veik gerai. spjim su
kelti mons, daniausiai dirbantys
laukuose, rinkdavosi pamikse. Bu
vo istatomos sargybos ir vykdoma
valgyba. Maa buvo toki, kurie
pasitikdavo slptuvmis trobesiuo
se ar kur nors netoli savo sodybos.
Kai kurie rizikavo kuo ilgiausiai pa
likti prie darb laukuose.
Ilgainiui oblavos" griebsi to
kios taktikos, prie kuri plaiai vei
kianti savisauga ne visuomet galjo
bti veiksminga. Brys i valsiaus
eidavo atvirai, anksti pastebimas ir
sekamas, o alimais, nepastebimai
buvo siuniama gerokai priek po
kelis kareivius, vedamus gerai pa
stanio vietas milicininko. ie i
netiktos puss prislinkdavo prie
kaimo ar lauko, kur dirbdavo mo
ns. Dl tokios nevidon taktikos
nukentjo Dulginink kininkas
Mykolas. Bgdamas per Seir, jis
buvo paautas. Gerai, kad nenuud
jo vietoje, kaip neretai girdjosi.
Aptvarst ir liep monai veti pas
gydytoj. Isigyd, bet dl sualoto
nervo ranka emiau alkns liko
nejautri. Mykolo jau neliet mobili
zacija. Gal tai ir gyvyb jam igel
bjo, bet vis dlto invalidumas
didel nelaim visam gyvenimui.
Po bulviakasio beveik joki
darb kaime. Linamynei utenka
moter ir keli pagyvenusi vyr.
Jaunieji laiksi breliais strategi
kai" tinkamiausiame vienkiemyje.
Kmieliavoje tokia sujimo ir valgy
mosi vieta buvo Kancevii sodyba.
Arti didiosios Pios girios pa
kraio prie trobesi piev siek
miko alksnyno ir krm juosta. Ga
lima buvo stebti Kmieliavos ir dal
Dulginink ploto. I Smaiki puses
maiau tiktasi pavojaus, kelias nuo
Paliepio jo miku, inrs juo prie
as bt arti, bet buvo galimyb ra
miai pasitraukti giri alksnynu.
Trumpos rudens dienos greit pra
bgdavo sujus pas Kanceviius.
Vieni kortomis lo, kiti k nors pa
sakojo, buvo skiriamos tarnybos
valgybai su ironais... I Leipalin
gio grdavo Kancevii namis er
knas (erkn daug Leipalingio
valsiuje). Jo namas miestelyje buvo
tik apgriautas. Tais j, nusiveda
mas kartais mediagos Kancevii
veimu. Buvo nusimanantis ir apsuk
rus mogus. Jis pranedavo vyrams
vertingiausi ini. Man buvo laiko
mokytis anglikai. Gontis mielai tei
k pamokas ir jam buvo usimi
mas. Jis, kaip pastebjau, gimnazijo
je su angl kalba negaius laiko, o
a apskritai buvau links kalboms,
tad mokslas jo spariai. Prasiman
me vis daugiau tem pasikalbji
mams ir, pasialin kit kambar,
jas kartodavome.
Prie pat miko, bet ariau kelio,
nuo Paliepio buvo nedidelis Valent
kelis. Vliau apsistodavome ten, tik
jau grietesnje parengtyje su
ginkluota sargyba. Pasirinkim lm
gal ir tai, kad netoli buvo kalniukas,
vadinamas Kapiumi. Vis spjome,
kaip atsirado lygumoje tas ne gam
tos padarinys nedidelis keturi
penki metr aukio piliakalnis
tiksliu kgio pavidalu. Pakratyje
medi dengiamas, bereliais apau
gs, ir inaniam buvo sunku paste
bti, jog tai ikili vieta. Jo virnje
buvo kulkosvaidis, keli autuvai,
praretintos angos audymui. Pui
kiausia vieta, i kurios buvo galima
dengti pasitraukianius. Visaip ga
ljo pasitaikyti: sargybinis usiiop
soti, ,,oblava", suinojusi padt, ga
ljo nuo miko ueiti... Kulkosvai
dio ugnis nuo Kapiaus gelbt.
Nakvojome prie sodyb slptuvse,
daniausiai darinse. Turjau pasi
dars gerai paslpt pastog javus
kraunant, Gontis kitoje vietoje to
ki pat.
Taip slinko rudens dienos ma
daug iki lapkriio vidurio. Frontas
griaud u keliasdeimties kilometr.
paudimas mobilizacijai didjo. I
kitur jo blogos inios, vis labiau
tragikos. Prie Merkins, Gudakie
myje ar Masalikse, enkavedistai
nuov vieno i besislapstani vyr
mon, apie Kabelius uduso mogus
slptuvje kio trobesiuose, kai kra
tos igsdinta mona j usklend ir
apkam.
mons jau buvo priprat prie
turini ir neturini broniruotes
moni sumimo, taiau stebino ir
neramino tai, kad daugum i suim
tj nedaug tardydavo, greit, be jo
kios bylos ir teismo ivedavo i Lie
tuvos. Netrukus ateidavo laikeliai
i tolimos iaurs suinodavome,
kad dirba anglies kasyklose, darbo
ir buities slygos pratingos; pirm
kart buvo igirsta ir imta vis da
niau kartoti Vorkuta.
Buvo svarstoma, ar pavojaus at
veju bti mike be ginkl, ar su
ginklais, pasiryus juos panaudoti.
Beginkli nuomon: jeigu ir pagau
t, tai nenuaus, o fronte gal neus,
pagaliau ir karas gal greit baigsis.
Ginkl alininkai aikino: beginklius
gali toli vytis ir supti, pagav nuaus
arba nukankins, o gav ugnies i pa
miks, mik nesiver tiek iau
rs beginkliams enkavedistai, tiek
metami oblavoms" fronto ar pa
fronts daliniai nelabai nors rizi
kuoti gyvybe. Ir vienus, ir kitus ne
ramino artjanti iema. Pus bdos,
jeigu be sniego, o jeigu bus sniego
danga?
Taigi ir buvo kalbama apie bun
kerius mike, pralaukiant juose ir
neieinant ilgesn laik savait,
dvi ar dar ilgiau. Pirmiausia nuo
moni vairov dl viet: ariau
miko pakrai ar toliau, ariau
miko keli keleli, pravaiavim,
proskyn ar toliau nuo j. Kita al
ternatyva bunkerio dydis: vienas
visam briui ar keli maesni ke
liems asmenims; jeigu maesniais
bunkeriais, tai ar plaiai pasisklai
dius miko plote, ar ariau vieni ki
t net taip arti, kad bt galima
juos sujungti dengtomis persilaui
mo angomis; jeigu vienas i maes
ni bunkeri bt aptiktas, tai tokia
sistema padt gelbtis arba, per an
gas susijungus briui, apsiginti ir
pasitraukti nuo gausesnio prieo.
81
Problema buvo ir bunkerio pavida
las: ar pasislpti aklinai, lygiai su
paviriumi, su gerai maskuota anga
vir, pasitikint laime ir Dievo Ap
vaizda, ar rengti emin su gerai u
maskuotu nedideliu ikilimu, su ste
bjimo langeliais, audymo angomis,
sudarant galimyb per akimirk
bunker apleisti.
Labiausiai susiorganizav buvo
Mizar vyrai. Paaikjo, kad jiems
vadovauja Liepa Jurgis Ptakaus
kas i gausios mizariki eimos, ku
rios du broliai tarnavo Lietuvos po
licijoje Kaune. Jurgis buvo inomas
kaip sisenjs kaunietis, ten veds,
tarnyboje pakopjs. Buvo paraga
vs parako policijos batalione, kur
vokieiai prievarta sudar ir 1941/
1942 met iem apgaulingai met
front prie Ilmenio eero. Pabgo i
fronto, gavs atostog odiu,
pralauk vokiei okupacij. Dabar
nusprend laikytis ariau tviks
prie Nemuno Pios didgirs
prieglobstyje.
Su Liplin ir Gerdai vyrais
susitikdavome, pasikalbdavome be
konkrei plan. Palyginti rami pa
dtis. Nedidelis Mizar brys
toks buvo pirmasis konkretus Lei
palingio valsiaus pavadinimas gin
kluoto pasiprieinimo apyvartoje
dairsi kokio nors ygio. Ir toks bu
vo ties pasakius, netipikas, ne
nusiseks, be to, ir blogai apgalvo
tas.
O buvo taip: neinia nuo kaip
tolimos ufronts, bet aiku, kad iki
pat fronto jo pagrindin susisiekimo
telefonu ir telegrafu linija, nuymta
auktais, tvirtais stulpais ir vairaus
storumo laidais: kas 58 km j sau
gojo ne daugiau kaip deimties karei
vi moter gulos; vienas toks postas
buvo prie vendubrs kaimo, kitas u
7-8 km kakus prie ventojansko u
Nemuno. Taigi sumanyta taip upul
ti post vendubrje, kad prieo"
pusje nebt auk, utekt ginkl man dviej dien ikyl per P
ir audmen laimikio. Iki vendub
rs 4 km per mik, postas gy
venamoji emin, pritaikyta gynybai
82
nuo miko pakraio, nutolusio ne
daugiau kaip imtas metr. Turto
mis iniomis, poste dien buvo tik
23 gynjos, o kitos iki pavakario
kieminjo kaime be ginklo, taigi rei
kjo veikti keli moter gul, ir
mizarikiai, tada greiiausiai be Lie
pos, ryosi. Viskas iki nepalankaus
momento klostsi gerai: pavakar
jie jau buvo pamikje, ivalgymas
patvirtino inias: poste buvo dvi ar
trys gynjos, bet staiga ibgo ato
kiau viena i miko ir galvotrkiais
puol prie posto. Valandl ir ke
turi autuvai pasiruo paleisti ugn.
Nebeliko kitos ieities tik nepa
stebimai pasitraukti. Neinia, k da
r antroji posto gynja mike ne
grybavo, nes jau buvo vlus ruduo,
bet, iaip ar taip, pastebjusi gink
luotus miko pakratyje, jung pa
vojaus skambal. ygio dalyviai
prasitar apie tai Mizaruose, vliau
ir savo ryininkams vendubrje.
Buvo pasijuokta, pagaliau ir pasiten
kinta kaip tik tokia puolimo baigme.
Kitaip pasidarbavo vendubr
nai, labai jautrs an ginkluot, bet
meils itrokusi kareivi-moter
vyliams. Pasakojama, kelias jie i
ved i rikiuots". Tiesa, tas paai
kjo jau karo pabaig, bet vis dlto
kenksmingas darbas raudonajai ar
mijai buvo padarytas (o gal ir ne
kenksmingas? samprotaujant po
karins demografijos kategorijomis).
Apie Dulginink br dar nebuvo
kalbama. Tos apylinks vyrai pavoj
atvejais telkdavosi ginkluoti miko
pakratyje. Be vieos prieaikos, o
tik nusistatymu prisiekusi, buvo
trys broliai Sukackai, du Stanikai,
Petras Vilkelis, du Savickai ir dar
vienas i netolimos Mikalinos, kinie
liavikis Mikuioniukas ir mudu su
Goniu i erkno sodybos. Buvo dar
keli nuo Leipalingio, kurie reikalui
esant galjo papildyti br.
Brstantis Dulginink brys su
ios didgir pietus iki Igarkos kai
melio prie pat buvusios sienos su
Lenkija. Tikslas ir udavinys: pasi
tikrinti ir pasipratinti patrulio y
giuotje, ivalgant pietin didgirs
dal, ypa Baltosios Anios pakran
tes; valgyti i pamiki arba i ar
tesni prijim prisidengiant me
diais ir krmais, kaimus bei vien
kiemius: koks gyventoj, ypa mo
bilizacijos lieiam vyriki, judji
mas, ar yra savisauga... ia jau m
ginome perprasti prie: koks bt
nevidon valgymas, kaip jie veikt,
siekdam iskmingai uklupti mones.
Vedlys buvo Algis. Jo motina i
Igarkos, o teta nutekjusi Igark
u motinos brolio; toks vedyb su-
mainymas pagal jau inykstant
pirliavim, deryb ir pragmatik
sandri paprot. Ivykome septynie
se. Petras Vilkelis jau kaip Barz
dukas, a Paberis, du jaunesnieji
Sukackai, vyresnis Savickas, berods
Strazdo slapyvardiu, nepamenu, kas
dar, ar ne i leipalingiki. Vadova
vo patruliui Barzdukas Lietuvos
kariuomens puskarininkis, vyriau
sias ne vien laipsniu, bet ir amiumi.
Buvome apsiginklav, du trum
pais autuvais, vadinamais kavale
rijos karabinais, kurie geriau tiko
apaudymui ar atsiaudymui i to
liau ir juos buvo galima paslpti po
drabuiais, vaizduojant beginklius.
Kiekvienas turjom po dvi kiauini
nes granatas.
Ivykome gana anksti, prie pie
tus. Trumpos rudens dienos pakako
dviems udaviniams vykdyti. jome
taip, kad btume niekieno nepaste
bti. Lenkdami Guroni kaim, pro
kur jo viekelis nuo Paliepio ir to
liau Gerdaius, pasiuntme du vy
rus, su trumpais ginklais pasiteirau
ti pas mones ar nebuvo viekeliu
soviet, arba driski, valdios su ap
sauga judjimo. Sistieji Guroni
monms buvo gerai pastami, jie
galjo ir daugiau pasikalbti.
Ramu, ai Dievui, ramu. Js
ia, vyruiai, kaip mekos ausyje,
o alimais, girdisi, blogiau.
Paliepio vienkiemi, artesni ir
toliau, kitoje eero pusje, esani
vienkiemi valgymas nedav paste
bjim svarstymams ir diskusijoms.
Prie Macin stebjome pro iro
nus kaim ir maln, kuris plaiai
aptarnavo apylink. Ruden, ariau
Kald, jis dirbo visu pajgumu, sto
vjo prikraut veim virtin, lau
k vejai ir krovjai seniai, pa
augliai, moterys.
Vyrams ne tik kinkas drebin
ti, bet ir patinginiauti proga, pa
stebjo Barzdukas.
Iki Igarkos buvo 1112 km, nuo
Macn 4 km. Temstant Algis su
keliais dulginikiais pasibeld pas
tet. Iaikino, kad nieko blogo, tik
iaip su draugais patrauk Igark,
nori pernakvoti darinje, o ryte eis
atgal. Sugriuvo pirki septyni vy
rai, inoma beginkliai", ilgesni gink
lai buvo sudti darinje. Tuojau
buvo istatyta sargyba, bet taip, kad
niekas jos nepastebt. Teta tikino,
jog nra reikalo, teko kalbti, kad
sargyba reikalinga.
Igarka maas kaimelis, visai
girios ugaubtas. Klausms moteri
ks pasakojimo ir jos aiman dl
sunkios ir ateityje neaikios pad
ties. Vyras ir eima retai atsiliepda
vo, mat Igarka vienas i keleto
pasienyje sulenkjusi kaim, kaip
Varvik, Bugieda ir kiti. Lietuvikai
gyventojai visk suprato ir kalbjo,
bet sunkokai, o ko miksti ir len
kuoti, kai eimoje yra lietuv?
Igarkai buvo ne naujiena besi
slapstani vyr uklydimai, bet iki
iol tik i sovietins Baltgudijos:
nuo artimos Sapackins, nuo Au
os kitoje Nemuno pusje, net nuo
Kalt. Ir ten lenkai ir gudai nepa
kluso mobilizacijai raudonj ar
mij. Paiekom eimos ir pagau
tieji teisinosi, kad jie yra lenkai ir
nori tarnauti Vandos Vasilevskos
kariuomenje. Taip aikinosi ir len
kai, ir gudai, nordami apskritai i
vengti kariuomens vykstant karui.
Kai kurie i besislapstani mgino
persigauti Balstog, kur vyko tel
kimas lenk Liaudies kariuomen,
taiau patekti Balstog, kad ir ne
per toliausiai, buvo pavojingiau ne
83
 gu slapstytis vietoje. Soviet ,,ob
lavos" Gardino apylinkse buvo da
nesns ir rytingesns, negu greti
moje Piet Dzkijoje.
Pernakvoj ant ieno, siningai
i vakaro paskirst sargyb, paval
gydinti ir aprpinti maistu, pajud
jome Anios link per giri ariau
Nemuno. Neskubdami valgme gi
rios plotus, vietomis lygius, su dai
liais auktais puynais, vietomis kal
votus, tankmes ir senus eglynus be
krm, daugiameius ir vlesnius
eldinius. Papietavome pasirink to
ki viet ir taip sitais, kad praei
nantys i maiausio nuotolio nega
ljo nieko pastebti.
Mokomojo ygio programa pl
tsi: prie sukurto nedidelio lauo i
kruopiai parinkt saus ak ir
tokioje vietoje, kad i visai arti ne
simat nei liepsnos, nei dm, m
me svarstyti, kiek prieui reikt
kariuomens Puiai apstatyti. Plo
tas 1011 kmX56 km. Kiek mes
ti jos koimui grandinmis ir kiek
palikti atsargai kovoti su aptiktais
ar puolaniais partizanais? Kokios
bt partizanams manevravimo ir
prasiverimo galimybs? Ar ne ver
iau isislapstyti gerai paruotose
maose slptuvse?
Beliko programos punktas per
nakvoti mike juk reikia ir prie
to pratintis. Perj Ani ir pasuk
Paliepio link, radome puiki viet
lauui sukurti: aplusi krmais ne
didel dauba gerai slp, tik nuo jos
pakraio buvo galima pamatyti ug
n, arti ugniakuro nebuvo aukt
medi, tad viesa nekilo aukt.
Be to, buvo sargybos postas, labai
tamsi nakt skirtas ne stebjimui,
o klausymui. Taiau nakties poilsio
mike teko atsisakyti: besirengiant
eetukui umigti prie lauo, sargy
binis dav sutart enkl ateiti pas
j. Nujo Barzdukas. Girdjosi ka
kieno judjimas mike, plon, o ret
kariais ir storesni ak trakjimas
tai kair, tai dein nuo tos vie
tos, kur buvo pirm kart igirstas.
Nebuvo abejons, kad kakas vaik
84
to. Kas tai galt bti? ernas? Koks
nors raguotis? Klausms ger pus
valand visi, ij ant daubos pakra
io. Spliojome ir ginijoms pani
bdomis. Nebuvo galima nei numoti
ranka, nei ivalgyti viet, naudo
jant ilg iburlio vies.
Grus prie lauo ir palikus dvi
gub sargyb, spliojimai ir svars
tymai nuteik nejaukiai. Kakuris
prisimin kalbas, kad netoli Noru
li prie Merkins buvo suimti mi
ke NKVD nipai. Tardymai ir prisi
painimas patvirtino, kad imtasi ir
tokios sekimo priemons. Treiasis,
mgins pabgti, buvo suaudytas,
pas j rastas gerai paslptas enkave
disto paymjimas. Imta dmesin ir
tai, kad gal dar bastosi mikuose pa
vieni besislapstani vokiei ka
reivi, kurie mgina prislinkti prie
fronto ir persigauti pas savuosius.
inojome toki, kuriems nepasisek
pereiti fronto ir jie gro Pui.
mons neatsakydavo jiems maisto,
niekas neprane sovietams buvo
manyta, kad taip ir neatsitiks. Vis
dlto kakas uved ant bunkerio:
keturi vokieiai, tarp j trys kari
ninkai, buvo suaudyti, penktasis,
ijs prie altinio vandens, iliko.
Buvo ir tokia nuomon, kad gal
kas i ms moni, pasitikjs
prieglobsiu mike, netoli turi savo
bunker ir, pastebjs ginkluotus as
menis mike, stebi, kaip sikr ne
inomi stovyklautojai; gal tas mo
gus vaiktinja i tolo ir svarsto, k
daryti: bandyti umegzti ry ar tik
stebti?
K daryti? Velniai nemat, ir taip
miego nebus! Traukiame nam
guolius. Eiti nakt per mik ne taip
jau lengva. O naktis nors ak
merk. Reikia rankomis prajimo ie
koti, vietomis delnu ar alkne akis
saugoti. Pagaliau pataikme mi
ko keliuk, kuriuo ijome Kri
vonis. Toliau gerai inomais takais,
proskynomis parsigavome Kmie
liav. I Valentos pamikje gautos
inios buvo geros. Nuotykis, su
trukds nakvyn mike, kiek gsdino
nuotaik, bet yg laikme naudin
gu partizanavimo patiriai.
Igark prisiminm dl tragikos
inios i pasienio ir Baltgudijos pu
ss. Lapkriio gale, o gal tai jau
buvo pirmosios gruodio dienos,
odiu, su sniegu, vyrus apie Sapac
kin ir Au suvar mikus didel ni pavoj, taiau nerim kl so
gaudym operacija, kuri vykd ne
regti iki iol daliniai kakokie
raiteliai kalmukai ant nedideli savo
arkli. Retas kuris rusikai kelet
odi pasakydavo. Ne mons ir
i kalbos, ir i elgesio! Taigi tie
kalmukai, vadovaujami rus kari
nink, jo mikus. Aptikdavo be
ginklius vyrus dar pakraiuose. B
ganius vydavosi kilometrais, pavi
j ud vietoje. N vieno suimto! Tai
nebuvo gaudymas ir sumimai, o
tiesiog udymas. uvo apie 40 vy
r tokia buvo pirmoji pasiekusi
inia; kiek vliau, po laidotuvi,
skaiiuota apie 30 nuudyt. Daugu
ma j palaidoti bendrame kape
taip kalbjo mons, bet i tikr
j atskir kap eilje Auos ka milicij", vietomis po kelis asme
pinse.
Pasitvirtino nuomon: jeigu jau
telktis mike, juo pasikliauti, tai tik
su ginklu ir organizuotai. Kalmukai,
gav ugnies i miko, patyr nuos
toli, buvo maiau veiksmingi. Be
to, persitvarkymas, bandymai pulti
besitraukianius ir keiianius pozi
cijas vyrus pareikalaut laiko; ie
mos diena trumpa tuojau ir sute
mos, o nakt ginkluotiems vyrams
bt galima persimesti u operacijos
apimto ploto. Ginkluota savigyna
naudot ir kitas priemones, pvz., tu
rt su savimi mike savo arklius, o
esant sniego dangai roges.
Siaubinga inia suaktyvino piet
Dzkijos vyrus. Buvo praktik
svarstym ir irading ivad. Gre
timo Gardino lenk ir gud nelaim
mok, kaip toki atvej ivengti,
koki imtis savigynos priemoni. Pa
siekdavo kalbos apie anos nelaims
paliest eim sielvart. Kartojami
nusiskundimai, kad bt ne taip tra
gika ir ne taip skaudu, jeigu j
nuudyti tvai, broliai, sns bt
netek gyvybs kovoje, turjo mo
ralinio ir psichinio poveikio. Juo la
biau sklindant inioms apie soviet
nuostolius fronte, ypa neseniai mo
bilizuotj daliniuose.
Gruodio mnuo buvo be dides
viet valdios atsiaukimas, kvie
iantis vengianius mobilizacijos sto
ti milicij savo valsiuose ir res
publikinse tarybose: es milicija
tai ne frontas, vieosios tvarkos tar
nyba visur ir visuomet reikalinga,
tenegalvoja kas, kad po karo bus
kitaip. Buvo aiku, kad tai apgaul,
bet ne visiems. I vienur kitur pasi
girsdavo, kad kai kas i besislaps
tanij organizuotai stoja milici
j, nespj miko draug. Buvo vi
saip galvojani pasikalbjimuose,
sulubavo tarpusavio pasitikjimas.
Atsiaukimas bt padars dau
giau alos, jeigu valdios organai
valsiuose nebt paskubj parody
ti savo tikrj veid. I sujusi
nis, kitur ir gausiau, ir parinkt gal
vaudi buvusi soviet partiza
n ir rus valsiuose ir didesnse
vietovse buvo sudaryti specials
briai nacionalistiniams partiza
nams banditams" naikinti. I ru
siko pavadinimo istrebitelnyje ot
riady" tuojau atsirado trumpas lietu
vikas pakaitalas stribai". Pats
faktas, o netrukus ir strib veiksmai
sukl visuomens pasipiktinim.
Ginkluotoji vyr savigyna juo la
biau to, kad tarp strib atsirado
kai kurie besislapstantieji, inantys
savigynos organizuotum, susitelki
m vietas, ryius ir kitas savisaugos
priemones. Tiems kelio atgal nebuvo
gal daugiau dl NKVD paspst pin
kli, negu dl atsakomybs partiza
nams ir visuomenei, kuri suprato,
kad vargai lengvatikiai buvo iau
riai apgauti.
Taip keiiantis padiai, keitsi
ir vyr laikysena. Ji adino miko
broli agresyvum ir kerto troki
m. Stribai ivaiuodavo kaimus,
85
 inojo, k vis pirma terorizuoti, bet Valentukeviiukas laiku gerai
kokias eimas skelbti liaudies prie pataik ir pribaig eiapirt. Strib
ais; apkaltindami kitus, jie teisino Druskininkuose dar nebuvo, tik ke
savo plimus. Iki iol mikiniai ne li milicininkai ir nedidel enkave
kliud nei metam operacijoms so dist gula. Daugiau atsirado, kaip
viet dalini, nei valdios pareign girdjosi, Merkinje, Seirijuose,
su apsauga, nors tam buvo ger pro venteeryje.
g, kai jie pasiskirstydavo grupmis Artjo Kaldos. iema buvo nu
po kelis ir iekodavo, kur geriau sistovjusi, usnigtuose mikuose ke
prissti ir gal namins igerti. Pasi liai keleliai ivainti rogmis vai
taikydavo, kad, krikdami po vien riomis kryptimis, labiau pratrinti ne
kiemius, jie praeidavo pamikmis, gu paprastai. Sumaniau aplankyti
tarp goj ir alksnyn, krm den motin, brolius ir sesut vendubr
giamomis vietomis. je. ei kilometrai, Nemunas ua
Stribai buvo puolami ne tik per ls, naktys tamsios. Gailjausi pra
j operacijas" kaimuose, bet ir nuo sitars apie tai vyrams. Mane si
latos tykojami dviej trij pasiry geid lydti Vikcius Sukackas, su
li prie pat miesteli ir atsparos juo dar vienas (neprisimenu ku
post. Nejaukiai pasijuto strib ei ris). Ivykome. vendubr kaimas
mos. Klsi miestelius. Leipalin gatvinis, sodybos abiem pusm tir
gyje besislapstanij eimos buvo tai viena prie kitos, visi gyvenamie
spaudiamos ir terorizuojamos, kad ji namai prie pat gatvs, toliau
vyrai ieit i miko ir stot stri kiemuose kio trobesai, treioje
bus. Tai padidino galutinai ijusi eilje darins. Nepastebimai par
mik moni skaii. sigavome net kambar nuo kiemo
Pas mus, t. y. apylinkse pietus puss, tad namikiai kas pas kai
nuo Leipalingio, dar nebuvo vyki mynus buvs, kas dar apie gyvulius
su stribais, bet ateidavo ini i to vaikiojs, motina su sesute buvo
liau. Prisimenu gal ir ne pirm i kitame kambaryje labai nustebo,
girst, bet labiausiai simint todl, mus aptik.
kad vykio didvyriu tapo mano gerai Savas vagis visus kampus ge
pastamas Valentukeviius Pranas rai ino, kalbjo motina, mgstan
i Kabeli. klri kaime siaut Mar ti kiekviena proga kok prieodi pa
cinkoni stribai, vadovaujami ka sakyti.
ringo" Lietuvos totoriaus, kur mo Utrukome ilgiau, negu buvau
ns vadino eiapiriu dl rankos numats. Pranas abu mano palydo
apsigimimo; Valentukeviiukas vus gerai painojo, jaunesnis brolis
akiplikai drsus vyras vienas Juozas, labai svetingo ir aunaus b
uklupo eiapirt vienkiemyje ar do, nenorjo ms paleisti, nepavai
iau pamiks. eiapirtis buvo at ins kaip reikia. Buvo laiko ilgiau
klyds su savo pavaldiniu, matyt, pasikalbti eimos reikalais. Mama
namins iekodamas. Valentukeviiu diaugsi, kad nors snaus Alfonso
kas puol abu, lyg ir aukdamas ki padtis yra geresn kaip vedo
tus savo draugus i miko; eilinis liaudies ansamblio dalyvis, jis nuo
stribas pabgo, o eiapirtis ir Va pat ansamblio sikrimo turi stipri
lentukeviiukas susirm. eiapir broniruot; tiesa, sunku dabar Vil
tis buvo kietas, kovose jau prityrs, niuje kaip ir visur, kas gyvena di
sueistas gelbjosi taikliai atsiaudy desniame mieste, bet Pranas danai
damas, taiau Valentukeviius vik nuvaiuoja ne tuiomis.
riai ir sumaniai keit pozicijas tarp Su Pranu buvo kalbama apie kai
trobesi, sodybos ir sodo medi. Dvi mo reikalus. Suimtas kaimynas Vla
kova usits. Jau skubjo visas stri das Smaliukas. skund ne kas, o se
b brys gelbti savo virininko, sernas Kairelio Jonas. Ive na
86
bag kakur toli iaur. Keliolika
vyr, tarp j ir pusbrolis Albinas,
gerai susitvark, gav broniruotes.
Rado kakaip prijim Gardine, ge
rai patep namine, lainiais ir tapo
labai reikalingais statybininkais. Dar
bas sunkus, toli nuo nam, bet tokie
nepatogumai niekis prie nerim
ir pavojus. Atvaiuoja sekmadieniais,
tempia namin ir skerdien, pasta
miems aikina, kad visi kaimo vy
rai yra karo statybose prie Gardino.
Todl valdia ir vairs iekotojai
vis maiau domisi vendubre, kal
bjo Pranas su pasitenkinimu.
Ki vakar, Kald dienomis
ir Naujj met nakt frontas va
karus jau ne dunksjo, kaip nuo
rugpjio pradios, o aidjo salv
mis visame girdimame ruoe, jaut
si lyg ir ems bangavimas.
Tai todl, kad em alusi, vienkiemiai, netoli u gojelio ket
kalbjo mons.
Kakaip visai ramiai prajo sau
sio mnuo. Tikras partizaninis gyve
nimas ms briui prasidjo vasario
pradioje. alt iemos vakar prie
vakarien sdjome prie stalo, kai
Tiutinas nenoriai sulojo kaip ant
svetim, t. y. ne i savo kaimo. Mudu
su Goniu pasitraukme. Dar gird
jome einanius mones, kurie svei
kinosi su eimininku kaip pastami.
Netrukus antr namo pus, kur
mano ir Gonios eimos turjo po
kambar, jo dd erknas ir ap nojome, kad sausio 27 d. prasidjo
skelb, kad savi, be to, tiesiog pas
Vytaut Gont su reikalu. Buvo tri
se. erniausk erknas, Liudas Vai
lionis i Mizaru ir treias, kurio ir
dd nepaino. tai k jis papasako
jo, po to perdav svarb praym:
Buteliznoje apsistojs partizan b
rys, kuriam vadovauja vyr. ltn. i
monis i Likiavos, susiorganizavs
pastov kovos dalin, keiia apsi
stojimo vietas, dabar pajudjo pane
muni pietus. I pradi buvo apie
keturiasdeimt vyr likiaviki,
i Vilkiautinio, Gailin, eimi ir
kit apylinks kaim, bet jau padi
djo nuo anos Leipalingio puss
apsistojus briui Mizar vienkie
miuose, prisidjo mizarikiai da
bar jau apie eiasdeimt kovotoj.
Vadovauja Lietuvos kariuomens ka
rininkas, prityrs kautynse, aunus,
mgstamas. Suinojs apie Gont
Kmielavoje, vyr. leitenantas siunia
pas j ios apylinks vyrus ir prao
atvykti pasitarim Buteliznoje. Ne
prisimenu, k pasak Gontis, a klau
siausi kaip paalinis, nors buvau su
sidomjs ita inia. Pasiuntiniai at
sisak pavaiinimo, aikindami, kad
abu po vakariens ir kad skuba. D
d erknas nusprend:
Na tai einu kinkyti kumelait.
Po pusvalandio bsime Buteliznoje.
iemos kelias geras, kumelait
nejauia ei vyr svorio tik ty
ls rogi girgiojimai. Ir pusvalan
dio netruko, kai inrme i miko
gyvenam laukym. Trys Buioni
virta sodyba. Pamikje sulaik pa
sislpusi sargyba du kailiniuoti su
automatiniais ginklais. Igird paro
l, praleido. Sargyba prie trobesi
atpaino savuosius. einame. Keista,
pamaius kambariuose tiek daug vy
r ir ginkl. Nuo stalo pakyla brio
vadas arnas (vyr. Itn. imonis).
Abu karininkai pasialina pasitari
mui. Po to bendra kalba su Gon
iu ir manimi prie sdini u stalo
vyr.
Mudu su Goniu tik dabar sui
galinga raudonosios armijos ofenzy
va nuo Baltijos iki Karpat, vokieiai
pralaimi, traukiasi, gali greit prieiti
prie karo pabaigos. Momentas svar
bus lietuviams: reikia skubiai pasi
ruoti ginkluotai kovai u neprik
lausomyb. Tam tikslui brys ir lei
dosi gilesn reid. Gontis mst.
Buvau ketins pasvarstyti visos lie
tuvi tautos perspektyvas, bet, pasi
irjs vyrus, susilaikiau por va
land. arno brys kitam apsisto
jimui ivyks Mainus. Grdamas
i reido, usuks pas mus. Dd er
knas, por kart nusikrenkts,
pradjo kak pats sau murmti.
Jautme, kad jis nepatenkintas. Pa
87
 galiau dd pasak, kad nepritaria
vykti toliau pietus ten ir kitoki
moni pasitaiko. Buteliznoje ar
Kmieliavoje, kaip ir kitur ms apy
linkje, brys galt savait saugiai
stovyklauti.
Vasario 6 d., apie pusiaudien,
keliu nuo Smaliks eng apie dvi
deimt ginkluot vyr. Didesn j
dalis pasuko pamike Valent ke
l ir Kancevii sodyb, kiti jo
toliau keliu ir sustojo prie erk
n msikiai i arno brio. Pri
trenk lidna inia: Mainuose b
r anksti ryt trijuose viensdiuose
netiktai uklupo stiprus soviet ka
rinis dalinys; uvo ei kovotojai,
taip pat brio vadas arnas. Liku
siems i siautimo pasisek prasi
verti per ualusi Ani mik.
Jie ygiuoja ana puse Seiros Di
diasalio ir Kaziuli linkme.
i grup usuko Kmielav pa
sitarti dl padties su vyr. ltn. V.
Goniu. Apsistota iki nakties. erk
nas i erniausk buvo lengvai su
eistas koj. Pakeitus tvarsius ir
pailsjus, jautsi gerai. I viso buvo
dar keli laim lengvai sueisti.
Grupei vadovavo nedidelio gio,
judrus kovotojas Zuikis, turintis
vis pavaldum ir pasitikjim
(pavards neprisimenu). I pasi
kalbjim su grups vyrais supra
tau, kad autoritet jis sigijo per ne
lemtas kautynes savo drsa, suma
numu bei valdymo taka, ieinant i
keblios padties bei didesnio sutriki
mo.
Toliau kalbantis, paaikjo vykio
detals. Brys pasiek Mainus pa
vakare, taigi galjo bti pastebtas,
apsistojus trijuose vienkiemiuose prie
Anios, inia galjo pasklisti per
kaim ir pasiekti idavik; nebuvo
jokios abejons, kad kakas tiesiog
uved soviet karin dalin. Tai
liudijo upuolimo eiga: puols sar
gybinis kteljo, kad audoma ta
linkme, kur ivyks pakeliu per kai
m dviej kovotoj patrulis, beveik
tuo paiu metu prasidjo artimas
dviej vienkiemi apaudymas; prie
88
as prislinko arti, turdamas tikslius
nurodymus, o tai buvo manoma dl
puynli ir krmais dengiam vie
t. Besiverdami kiem uvo Liu
das Vailionis i Mizar ir brio va
das arnas. Greiiausiai uvo pat
rulis, vienas buvo nukirstas ant u
alusios Anios. Treiasis audymas
vienkiemyje prasidjo gal po deim
ties penkiolikos sekundi.
Ano vienkiemio kovotojams pa
djo skmingai prasiverti Rudis i
Snaigupio (neinau, ar tai buvo sla
pyvardis, ar pavard, nors vliau su
tuo kovotoju susipainau ir maiau
j kautynse). Rudis, pastebjs, kad
visai arti yra prieo kulkosvaidis,
dviem taikliais pistoleto viais nu
kov kulkosvaidinink ir jo padj
j, pribgs prie kulkosvaidio, pra
djo i peties apaudyti matomas ir
nujauiamas prieo pozicijas. Be
nuostoli isiver ei vyrai, ugu
l grandine, paleido stipri ugn ir
sudar sau manevravimo galimyb;
patys tvarkingai traukdamiesi, jie pa
djo savikiams i an dviej vien
kiemi. Prieas, be dviej nukaut,
greiiausiai turjo ir sueist.
Vyrai buvo nusimin, bet nenu
stojo vilties. Dl to jo per Kmielia
v. Tikjosi, kad vadovavim perims
vyr. ltn. Vytautas Gontis Alseika.
Pakampiais tpiojs brys telauk.
Matyt, Zuikis jau kalbjosi su Gon
iu. Maiau tai i jo veido: buvo gal
net kiek nusimins, rstesnis ir su
simsts. Supratau j, kai Gontis pa
pra mane pasikalbti. Jis aikinosi
negalsis pakelti ygiuoi sunku
mo dl kyraus kojos skausmo
sirgo, ruden vos galjo judti tai
ir a gerai inojau buvo geriau,
beveik visai gerai, bet kaip tik da
bar negalavimas vl atsiliep. Apie
tai dar nieko nesaks monai nei ki
tiems namikiams pas erknus. Ti
kjau ir netikjau. Man atrod, kad
Gontis kitaip irjo padt ir rei
kalus, negu uvs arnas. Jeigu ne
tragika neskm, kalbt iuo me
tu su arnu asmenikai tikriau
siai bt kitaip.
 Gaila buvo Zuikio ir jo moni, jus patruliui pirki, Zuikis pra
kad susijungs su visu arno briu. djo valgytis pro ironus, matyt,
Tada ygio misija likt dar labiau lauk kokio enklo. Taip ir buvo.
nenusisekusi. Msiki veiduose Pajudjome vienkiemio link. Ten i
vien klausimas: k darome? skirta grups dalis nujo gretim
A einu! pasakiau. vienkiem.
To ir laukiau, atsiliep pir ia apsistojome visai dienai.
mas Barzdukas. pavakar, sutemus, persiklme ki
Nudiugo abu jaunesni Sukac t viet, kur turjo vykti susitiki
kai Viktoras ir Zigmas. Prisidjo mas su visu briu ir galbt nauju jo
du Savickai ir dar vienas, i Mika vadu atsargos j. ltn. Lukoinu. M
linos. Atuntas Sukacko gimin, s skyrius liko sargybos ir pareng
ateivis, pavarde Sotnikas. Pasiruoti ties tarnyboje, likusieji suvirto ant
neutrukome. Vadovauti ms sky atnet kliais iaud, tik nusiav
riui kaip kovos vienetui pavedme batus. Panaiai buvo ir kitiems vien
puskarininkiui Savickui, kuris tuo kiemyje. Pusryiai buvo vlokai.
jau prisistat su skyriumi Zuikiui Mums pirmieji partizaniki pusry
jo bendrai vadovybei iki arno b iai. Parengties tarnyb perm ki
rio susitelkimo ir persitvarkymo. Zui tas skyrius, sugulme vienas greta
kis, isirikiavus padidjusiai grupei, kito tikrai partizanikam poilsiui.
primin ir papildomai iaikino vai Nors prajusi dien ir nakt paty
rius klii veikimo variantus y rme stipri pergyvenim, kietai u
giavimo metu. Naktis buvo apytam migome.
s, vjo blakomuose debesyse nars Kai prikl pietums, jau buvo ge
t mnulis. rokai po pusiaudienio. Zuikis pain
jome per Seir ties Jurkoniais, formavo apie padt. Turjo ini i
alia Vilkanastr, pro Didiasalio vis aplinkini kaim, o tie buvo
eero gal. Toliau miko ir pamiks gav j organizuotai i toliau. Abie
keliu pasiekme Kaziuliuose Leipa- juose vienkiemiuose buvo ramu; jei
lingio-Druskinink plent. Buvo po ueidavo kaimynas, usukdavo pra
pusiaunakio. Iki pirmojo kaimo, kur vaiuojanios rogs ar kokia mote
buvo numatyta apsistoti, liko keli rik atklumpindavo su reikalu
kilometrai per mik sniego keliais. paprastas iemos judjimas vienkie
Vis dar buvome didgirs plote. U mi kaime.
plento mikas tssi iki Avirio ee Pirmoji diena neapsijo be vy
ro ir Veri kaimo prie Leipalingio kio. Kovotojai i kito vienkiemio
(2 km), kita linkme iki Baltaiks sulaik du raudonosios armijos ka
kaimelio ties Druskininkais anoje reivius. Jie buvo pasidav vokie
Nemuno pusje. Dideliu ikilusiu i iams ir aikinosi ein savo dalin,
kyuliu, kuris dl ploto ir ssmau iekodami jo ariau fronto, bet ne
kos su giria buvo isiskiriantis mi galjo iaikinti, kodl njo pagrin
kas, apjome viensdius i ryt. diniais keliais, kur galjo pagauti
Kitoje kaimo pusje mikas siek mainas, vaiuojanias fronto link
Avirio gal, u didelio Ricieli kai me. Igirds tai, stengiausi negalvoti
mo iaur 45 km atstumu drie ir nesiteirauti, kas bus toliau.
ksi tamsi aliamikio riba. simi Pajudjome kitos nakties ygiui.
niau vaizd, vieiant mnesienai: Pamike, netrukus lauku, slniais,
ne tik grjausi nematytu iemos tarplauki gojeliais, mikeliais jome
peizau, bet ir partizanikai velgiau lygum plai lygum nuo Gai
j. vien i atokiai nuo pamiks lin iki Nemuno vingio, nuo Mer
isidsiusi vienkiemi nujo Zui kins vakarus ir nuo Levn kai
kio patrulis. Ten buvo palikta inia, melio vl staiai iaur, nuo Guo
kur toliau vykti susitikimui su briu. bini, Ricieli iki eimi, Gudeli.
89
Avirio ploto viduryje ikili Li
kiava su savo balta banyia, vie
nuolynu ir piliakalniu, dar ilikusia
pilies griuvsi yme. Gailin kai
mas didelis, vienkiemiais isidsts
nuo Baltaiks iki Likiavos. Ant
roje linijoje, jau ant auktumos, u
laito, vietomis apaugusio mediais
ir krmais, labiau pakrik vienkie
miai iki Ricieli ir Snaigupio.
Apsistojome Gailinuose prie Ri
cieli keturiuose ar penkiuose vien
sdiuose, esaniuose arti vienas ki
to. ia susirinko visas arno brys.
Paaikjo, kad, arnui ivykus rei
d, apie Likiav organizavosi papil
dymas su j. ltn. Lukoinu. Dabar
susitelk apie atuoniasdeimt vyr,
ginkluot ne maiau kaip atuoniais
kulkosvaidiais, deimtukmis ir iaip
jau rinktiniais ginklais. Prisistaiau
j. ltn. Lukoinui. Papasakojau apie
ms namin br ir jo skyri, da
bar laikinai prisijungus prie arno
brio, susiorganizavusio stipr ko
vos vienet. Pirm susitikimo dien
daug kalbos nebuvo. Ilgesnis pasi
kalbjimas buvo atidtas kitam kar
tui.
Tris savaites teko klajoti su a
rno briu plynje tarp aliamikio
ir Nemuno viena linkme ir nuo Ri
cieli iki Kibyi iaurs kryptimi
iki Panaros mio vasario 28-j. Po
to brys isiskirst ir persiorganiza
vo arno rinktin, parengus kit
isilaikymo ir kovos taktik. Per t
laik tik du kartus trumpai apsisto
jome aliamikio pakratyje, iaip
dienojome vienkiemiuose, keldamie
si i vakaro kit viet. Kur ir kaip
i eils dabar sunku prisiminti,
vien tik vykius galima atpasakoti
taip, kaip jie sek.
Ateidavo vis nauj vyr. Per ke
let dien brys iaugo iki imto
kovotoj. Persiklme i Gailin
Likiavos vienkiemius kakur ariau
Dubaklonio. Kit dien netoli per-
ygiuota apsistojimui Vilkiautinyje
su brio vadovybe ir dviem skyriais
pas kinink Baltaduon; kiti apsi
stojo keliuose gretimuose vienkie
90
miuose. Po vakariens brys klsi
link aliamikio. js alia Luko
iaus, vienoje vietoje sustojau paki
liau ir stebjau praeinani virtin.
Ji buvo ilga, nes laikytasi atstum
tarp ygiuojanij, skirst j ne
ami ant pei kulkosvaidiai; du
kovos briai, kiekviename bryje
po keturis skyrius. Lenkdamas vir
tin, vienoje vietoje igirdau, ma
tyt, vietini kalb, kad apsistota bus
greiiausiai pas to paties Vilkiauti
nio aliaduon, negali bti kitaip.
Susidomjs sultinau ingsn ir i
girdau iupsnel vietinio folkloro:
aliepienis baisiai usigaut,
suinojs, kad stovyklavome pas Bal
taduon, o j aliaduon aplen
kme. Juk aliaduoniai nuo seno
skelbia, kad pas juos ne blogesn,
o gal ir geresn duona negu pas Bal-
taduonius.
Taip ir yra pas aliaduonius, i
noma, neapsieinama tik duona.
I tikrj, apsistota buvo ten. Ne
prisimenu, pas kuriuos duonius
buvo geresn duona, kadangi dmes
nuo jos atitrauk nepaprasti brio
sveiai, ryininkai emisarai i Aly
taus ir i toliau. Man paiam neteko
su jais susipainti ir kalbtis. Atvy
kusieji sil jungti kovos ir organi
zacinius brius vien partizan ko
vos struktr, paklusti vienai vado
vybei, kuri faktikai veikia nuo 1941
met birelio mnesio sukilimo ir
dav organizacin pagrind vokiei
okupacijos metais.
Lukoius paklaus mane, ar esu
girdjs apie ,,kstutnus". Kai pa
sakiau, kad girdtas tik pats vardas,
Lukoius papasakojo man daugiau.
Krikioni demokrat mons, dau
giausia i politini partij, pasidar
bav rezistencijai organizuodami ir
ginkluot pasiprieinim. Dabar jie
siekia sujungti visus kovos brius.
Lukoius atsaks kstutnams", kad
iuo klausimu teks pasikalbti su vi
su briu. Toks ryys yra ir bus pa
laikomas kaip sutarta. A ireikiau
nuomon, kad partizaninis judji
mas bus greiiausiai apms vis Lie
 tuv, tai ar yra prasm kurti organi
zacin struktr vienos politins par
tijos vardu ir paklusti tik jos
vyriausiajai vadovybei reikia
jungtis bendrai vadovybei, kaip ben
dra, nepolitin buvo Lietuvos kariuo
men. Prie to klausimo negrome.
Kalbjausi su Lukoiumi apie
laisvo laiko panaudojim. Klausimas
buvo ikeltas pasitarime su skyrinin
kais. Visi pritar, kad vyrai neturi
nuobodiauti ir patys iekoti usi
mimo, i kurio nedaug naudos. B
rio dvasinei bsenai loimas korto
mis gali likti kaip pramoga, nenei
giami ir pasakoriai, jeigu j melo
dijos" nenukrypsta nevankumus
arba tuius pasigyrimus. Martynas,
matyt, veiks jaunimo organizacijo
se, tuojau sura udavinius ir pa
silytas veikimo kryptis. Btina nuo
sekliai apmokyti naujokus ir netar
navusius kariuomenje, kalbtis te
momis i Lietuvos istorijos, ypa ne
priklausomybs atgavimo ir tarpu
kario dien, taip pat apie vykstant
kar, rengti ini konkursus i Lie
tuvos istorijos, geografijos, litera
tros, nusiirti pasakorius ir kal
btis su jais dl ruoiam pasakoji
m i kaimo ir regiono buities,
folkloro, tarnyb Lietuvos kariuo
menje ar lietuvikuose kariniuose
daliniuose atsipalaiduojant nuo
raudonosios armijos lietuvikam kor
pusui savisaugos daliniuose, vietin
je rinktinje, savigynos briuose
prie lenkus, sovietus ir vokieius
ir pan.
Gal susidainuoti pabandyti? O
gal ir laikratuk ileisti? pasio
v eiliuotojas, dzinguliuk krjas
ir karikatristas viename asmenyje.
ygiavimai, apsistojimai ir sto
vyklavimai pastogse tapo jau ru
tinuota tvarka. Man buvo domu
painti naujas vietoves ir naujus
mones. Pamgau Liepiki kaim
prie to paties vardo eero vliau
tenai danai lankiausi partizaniniais
reikalais. Eeras pailgas, tsiasi nuo
Likiavos viensdi iki aliamikio.
Liepikiai nors irgi isiskirst skly
pais, bet ilaik gatvinio kaimo vaiz
d. Prie kelio pagal giri vienoje
pusje eero galas, kitoje-keliu
atkirstas miko ikyulys. Tokia sto
vyklavimo vieta pareikalavo stipres
ni apsaugos priemoni. Dienos me
tu aliamikio pakratyje jo tar
nyb parengties skyrius su dviem
kulkosvaidiais. Buvo danesni to
lesns valgybos ryiai: vis kas nors
uvaiuodavo rogmis Liepikius
arba buvo sulaikomas pamikje ant
kelio, atpainus pagal sutartus enk
lus.
Aikjo vyki vaizdas apie Mer
kin, Seirij ir Miroslavo apylink
se, ir apie Simn u Alytaus nuo
vlyvo rudens, per Kaldas, Nau
juosius metus ir sausio mnes. M
s skyri sukrt pasakojimai apie
Klepoi kaimo tragedij Merkins
valsiaus unemunje. Mums paai
kjo, kad juo toliau Lietuv, tuo
daugiau veik didesni kovos bri.
Jie buvo gerai ginkluoti, bet per
daug auns ir per daug pasitikjo
savo alimi bei visuotiniu moni
prielankumu; taigi bta ir netiktu
m kaip arno briui Mai
nuose, o nuostoli ir daugiau. Tik
ras partizanavimo mokslas nepigiai
atsieidavo.
Nepaisant slaptumo, atsargos prie
moni ir drausms reikalavim, pa
aikdavo spragos saugos sistemo
je; irk, dienojimo metu ir pri
tampa kokia nors moterik prie ko
votojo jauna jo mona arba sua
dtin. Tuojau santrs isiaikini
mai, kit kart tiesiog tardymas.
Kart ir man teko talkinti tokiame
reikale. Naras buvo aunus vyras,
jo mona grauol, gyvo bdo.
Sdi atskirai draugai, labai pa
slaugs tokiais atvejais, sudar tam
slygas iulba, diaugiasi... U
mezgiau pasikalbjim taip, kad be
joki isiaikinim, juo labiau tari
mo, suinoiau, kas buvo reikalinga.
Naras ijo kovos br, bet ne
pasak monelei, kur ir kok, pa
galiau pats to neinojo. Pateko a
rno br per draugus ir pasta
91

mus aliamikio apylinkse. O mo
nel iekojo, surado ry su ven
teerio briu, bet ten vyro nebuvo.
Suinojusi apie partizan br, vei
kiant u aliamikio, o gal ir to
liau, turdama gimini apie Likia
v, pakeliavo ten. Nelengva buvo
rasti arno br. Atsitiktinai patai
k stovyklavimo viet. I netolimo
kio atbgo kaimynin, kuriame
buvo partizanai, tik skarel usime
tusi, tai ir nebuvo jokio tarimo. I
karto gerai pataik savj atpai
no, pripuol... tik skyrininkas susi
domjo Naru, kad, taip meiliai mer
gel prisikalbins, vyr pavyd ke
lia; Narui nebuvo leista aplankyti
eimos. Pasakojimu patikjome, i
noma, buvo paklausta apie gimines
ir pastamus prie Likiavos ne
sunku buvo patikrinti duomenis. Lei
dome moterikei pasidiaugti savo
priesaika dar vien par.
Apsistojim ir stovyklavim Le
vn kaimelyje rykiai prisimenu
dl dviej aplinkybi: dl paios
vietovs ir dalyvavim ,,operacijo
je". Levn kaimelis nedidelis, ne
isiskirsts viensdiais, nors kaip
ir kiti kaimai sklypins emtvar
kos. Buvo paiame stovyklavimo plo
to iaurs vakar pakratyje, auk
tame Nemuno krante, prie vingio
iaur. Graus uolyno ir kit la jome vienkiem nuo kylanios ly
puoi laitas. I auktumos buvo
galima stebti sln dviem kryptimis:
nuo Merkins ir Kriktonis, Nemu
nait. Pagalvojau: tokia nuostabi vie
ta net pavydo ar nusivylimo jaus
m patyriau; mat iki iol buvau pra
ts laikyti Nemun graiausiu mano
kaimo Druskinink ruoe, prie le
gendinio Raigardo su Gerdai ba
nytkaimiu, Liplin viensdiais at
viroje laukymje, slypiniais tarp
gojeli ir priemiks Dirais ir Mi
zarais kitoje Nemuno pusje. Pristo
jo prie mans svajon: jeigu ilik
siu gyvas, jeigu Lietuvl bus lais
va, perplauksiu baidare Nemunu per
vis Lietuvos krat iki Baltijos. Pri
siminimus prof. Kolupail, svajon
iaugo: nuo pat Nemuno itak iki
92
r
siliejimo plaiomis atakomis jr!
ilikiuose buvo sikrs strib
postas. Po teroro veiksm prie nie
kuo nekaltus Merkins gyventojus
valdia" jautsi saugiai, tarsi pa
jgia valdyti vis apylink. Stribai,
sigalj labiau negu kituose vals
iaus centruose, organizavo atski
rus postus stambesnse kaim vie
tovse, pasirinkdami tinkamus pas
tatus. Jie vert dtis savisaug
prie banditus" vietos gyventojus,
sustiprinti post gulas nakties bu
djim metu. I Levn vilgsnis
toli aprm lygum anoje Nemuno
pusje, i lto nuolaidi pakrant.
U poros kilometr buvo vienia
vidutinio dydio Ryliki sodyba su
plyt gyvenamuoju namu ir mri
niais kio pastatais. Sumanyta pulti
Merkins strib post. valgai pro
ironus nustat, kad vienkiemyje
sukinjasi ne daugiau kaip septyni
vyrikiai, kai kurie ginkluoti, visi
civilikai apsireng, nepastebta jo
kio kinio judjimo. Sudarytam spe
cialios paskirties skyriui vadovauti
buvo paskirtas Aras, buvs liktinis,
pirmojo ulon pulko puskarininkis.
Pasipraiau ir a t skyri.
Paryiui ivykome udavinio vyk
dyti. Perj ualus Nemun, vin
gio pakrante ir per atvir lauk u
gumos puss. Buvo jau gerokai pra
vit. Skyrius um pozicijas prie
kio trobesi. Keli vyrai buvo pasi
ry tuojau pulti post i arti, bet
Aras sudraud juos. Tyla, jokio sar
gybinio. A ir Aras valgme gyve
namj nam. Pro ironus buvo ga
lima velgti pro langus, kas viduje.
uo ardsi, bet niekas i namo nepa
sidomjo, kas kieme. Miega aliai!
Vienas partizanas i ariau ktel
jo:
Kas girdti, vyrai? Ar sumigo
te? Kur sargybinis?
Niekas neatsiliep. Tada, mums
nusitaikius langus, du vyrai puol
pro duris. Jos buvo neusklstos. Tuo
pat metu pastebta, kad bga gink
luotas vyrikis Merkins pus
jau gana toli, tiek, kad nebuvo pras
ms audyti. Uimtame pastate ras
ta pagyvenusi moterik, mieganti
upekyje, kitoje namo pusje pa
liktas atidarytas langas, kambariuo
se strib buvimo pdsakai. Ap
klausinjama moterik aikino, kad
stribai kakur ij i vakaro tai
danai pasitaiko ir dar negr.
Buvo palik du sargybiniai.
Toliau vyko tardymas: kiek stri
b, kaip ginkluoti, kas dabar jiems
vadovauja, kokius pasta? Ikvosti
isigandusi moterik lengvino tai,
kad kai kurie ms skyriuje buvo
vietiniai, t. y. i Merkins valsiaus,
jau turjo ini ir gerai spjo. Pa
klausta, kur koks i nam vyras,
ji negaljo tikinamai paaikinti, tik
verkleno dl nelaims, kad stribai
apsdo j vienkiem, eima isine i kur pakinktas atvarytas.
dino pas gimines kit kaim. Vyrai
taip pasisukinjo po kambarius ir
virtuv, kad tikriausiai moterik
pamat dvigubai daugiau partizan,
negu ms buvo. Apleidiant taip
netiktai ir lengvai apvaldyt prie
o" post, buvo sakyta perduoti stri
bams ir vienkiemio eimininkui, kad
jeigu stribai nepasitrauks Merki
n, tai bus sunaikinti, o vienkiemis
igriautas.
Grome be tikto laimjimo s
pdi. Pakeliui svarstme, kas ga
ljo atsitikti, kad strib nebuvo. Kur
dingo antrasis paliktas sargybinis?
Greiiausiai kokie penki ar ei bu
vo ij paplikauti nakt, terori
zuoti mones, tikinti, kad valdia
yra strib rankose. Antrasis sargybi
nis, matyt, buvo anksiau ibgs ir
nepamatytas migloje. Galima buvo
sprsti, kad sargybiniai budjo ir
pastebjo kio pastat apgulim.
Vieni partizanai apgailestavo, kad
nebuvo apsupimo, kiti reik nuo
mon, kad neapsimokjo taip rizi
kuoti, uimant pozicijas atviroje
vietoje, nebent buvo galima istaty
ti kulkosvaid atokiai stebjimui ir
bgani strib apaudymui. Aras
tyljo, pagaliau tar, kad vieno par
tizano gyvyb yra brangesn, negu
laimjimas, kad ir deimt strib nu
kovus. Savo ruotu pratimas buvo
geras, ir pamoka buvo gera. Vis
dlto nusivylimas liko.
Gav dvi laisvas dienas, isiren
gme visi ivykon, tik Sukack Zig
mas liko. Jis sutiko arno bryje
draug, kaip ir jis, buvus plecha
viiuk", o jo tvik buvo brio
stovyklavimo plote. Tas draugas tu
rjo seser, kuriai Zigmukas patiko,
tad ji abu meiliai globojo. Prij
Ricielius, pasimm ger rogi pa
kinkt dviem arkliais ir praskrie
jome mnesienoje iki Didiasalio.
Ten viename vienkiemyje sakme
ryte nuvaryti j artimiausi vien
sd prie Ricieli stovyklos ir pa
likti nepastebimai, o jeigu kas pa
stebt ir prakalbint, tai nesakyti,
Nepiln valand ygiav, pasie
kme Dulgininkus Kmieliav. Ga
lima buvo ramiai aplankyti savo na
mus. Diaugsi namikiai, daugiau
kaip deimt dien nerimav dl m
s. Apsitvark pasirengme grti
br. Paskutiniuoju momentu paai
kjo mano nelaim": jav kgyje
paslpto karabino dir sud pe
ls, liko tik medins sagtys. Toks
graus buvo lietuviko karabino dir
as! Jauiausi nuskriaustas kaip vai
kas, tik pravirkti nederjo, utat
keikiausi sodriai. Draugai pagelbjo:
gavau austin autuvo dir kaip
soviet armijos ginkluotje.
Iki Kaziuli pavino savieji. y
giavome iki Gailin vienkiemi u
Snaigupio, i ten patikimas mogus
pave mus iki Vilkiautinio, kur bu
vo sutarta ryio vieta. Paryiui bu
vome jau bryje, kuris stovyklavo
prie Kibyi.
Toje apylinkje stovyklaujant,
du kartus brys artimai susijo su
prieu. Apie pusiaudien plentu
nuo Leipalingio Merkin jo so
viet karinis padalinys apie tris
deimt moni. Pasuks nuo plen
to vienkiemius, jis artjo nedaug
pakriks. Keliavo sodybas, matyt,
maitaudamas. Buvome apsistoj ke-
93
 triuose vienkiemiuose, kiek atokiau
nedidelio miko. Pozicijos buvo pa
sirinktos prie vienkiemi ir tarp j.
Jeigu prieas perengt nustatytas
ribas, patekt stipri ugn i gana
arti. Kitas veiksmas bt priklauss
nuo padties. Prieas nepereng ri
bos. Gro plent ir nuygiavo to
liau.
Kit dien, briui nedaug pakei
tus stovyklavimo viet, panaiai pa
sikartojo, tik toks skirtumas, kad so
viet padalinys, kart gausesnis,
jo plentu nuo Merkins, taip pat
lanksi po vienkiemius ir artjo prie
miko, kurio pakratyje ms brys
buvo ums geras pozicijas prieui
apaudyti ir apsupti. Ateiviai buvo
pastebti anksiau, taigi buvo gali
ma anksiau nepastebimai ieiti
mik ir apgalvotai isidstyti ant
priemikio kauburli. Ir kart
nustatyta riba nebuvo perengta.
Daugumui brio vyr nepatiko tokia
prie laim, bet netrukus jie bent
kiek atsigavjo.
Apie vasario dvideimt atilo,
buvo graios, saultos dienos, bet
naktimis gerokai paaldavo. Vis da
niau bryje buvo kalbama apie ne
tolim stovyklavim gamtoje. Tuo
tarpu dienos jo, skaiiuojamos per
siklimais kitas stovyklavimo vie
tas pastogse. Vien stovyklavim,
jau atolaidio metu, vaizdiai atsi
menu. Tai buvo prie aliamikio, ne
per toliausiai nuo Leipalingio-Mer
kins plento, bet jau Likiavos pu
s. Nedidelje auktumoje buvo ga
na plati dauba, apaugusi rieutynais,
toje dauboje du viensdiai taip
pat savotiki: kio pastatai apgaub
ti mediais ir krmais, du gyvena
mieji namai, vienas prie kit per
daubos vej, su stiklintais priebu
iais. Grai vieta ir tinkami namai.
Ar ne koks vasarojim kampelis?"
pagalvojau.
Dalis brio apsistojo dviejuose
viensdiuose prie daubos, abiejose
jos pusse. prasta paros programa:
sargyb ir patruli tarnybos paskirs
tymas, vakarien, ilgas vakarojimas
94
su apsilankymais vieni pas kitus
vienkiemiuose, tabo pasitarimas.
Paryiui, gal valand prie au
tant aliarmas! Ryininkai prane,
kad nuo viekelio palei aliamik
stribai ir karikiai slankioja po vien
kiemius. sakymas: sijungti gran
dies vidur bus puolimas! Um
me pozicijas, viekelis buvo ne dau
kiau kaip u keturi imt metr.
Buvo matyti keletas siluet prie tro
besi ir rogs ant viekelio. Abu
grandies sparnai, pasidav priek,
m audyti, viduriui buvo sakyta
uimti artesn pozicij, perbgant
pakaitomis, ir taip pat pradti ap
audym. Turjau prog pamatyti
alia Rud, pasiymjus Macknuo
se. Buvo vidutinio gio, nestambaus
sudjimo, dvjo juod iemos ap
siaust ir juodus veltinius su kalio
ais. Staiais i kulkosvaidio nuo
peties r trumpomis serijomis.
Tik ne pastatus! rikteljo
skyrininkas.
irjau pro ironus. Nuo vie
kelio kakas jo, mosuodamas ran
komis vir galvos. Galima buvo ai
kiai suprasti, kad duoda enkl ne
audyti. Kai ms ruoe nutilo
viai, pasigirdo auksmas:
Nie strieliat. Svaji!
Skyrininkas auk:
Kas per velniava!
Ms vidurys neaud ir dairsi,
kas ariau vidurio. Netrukus paai
kjo, kad abu sparnai jau ant vie
kelio, deiniajame tolo viai palei
viekel plent. Ant viekelio
msiki urmulys kaip turgaviet
je ar per atlaidus. Kas atsitiko?
I trump atsakym buvo galima
suvokti, kad tai stribai nuo Sei
rij. Jiems vadovavo jaunas Lietu
vos ruselis karika apranga. Pam
j ir dar du stribus, kiti pabgo savo
rogmis. Strib vadas pagalvojo,
kad juos puola soviet arba Mer
kins stribai, ir tokiu bdu pateko
nelaim su dviem savo pavaldi
niais.
Prijome paeiliui pasiirti
juos. Anas Lietuvos ruselis buvo
aukto gio, naujutle soviet kari
ninko uniforma. Dairsi alis, lyg
vis dar nesuprats, kas atsitiko.
Abu stribai sdjo sukniub namo
pasienyje. Vidutinio amiaus ki
ninkai, kika apranga. Vienas, pa
dvtais batais su mediniais padais,
kartai meldsi su roanium ran
kose, poteriukai skubiai slinko tarp
pirt kaip gyvenimo prisuktame
kadre.
Kaip vadiniesi? kakas pa
klaus.
Papieraviius, atsak varg
as mogus, jau inojs, kad jo gy
venimas baigiasi. sakymas: eiti nu
statyta tvarka aliamik u ke niaus krato iaurs rytuose iki Na
li imt metr per priegirios mi
kel ir krmyn.
Dienota girioje gal net iki vaka
ro. Vyrai sukr kelis lauus, da
lijosi spdiais, spliojo, i kur ga
ljo atsirasti stribai nuo Seirij. Tie
s inojo tik brio tabas. Nebuvau
tardant, neklausinjau, pagaliau ir
bryje vliau nedaug buvo kalbama
apie t vyk. Matyt, vykdyta mir
ties bausm neadino laimjimo nuo
taikos; kas kita nukauti prie m
yje. Nesidjo laimjimo nuotai
k ir vykio epilogas: sargybiniai at
ve i pamiks roges, kur guljo
vienmarkinis kruvinas vyrikis
strib vadas, suaudytas, bet paliks
gyvas ir dar tiek pajgus, kad ibgo
girios pakrat, puol ariausi
sodyb ir pra j veti Merkin.
Vietiniai mons, jau suinoj apie
partizan susirmim su stribais, at
ve j kur reikia. K toliau kalb
ti? lidna ir iurpu...
Buvo tiktasi, kad strib ibla
kymo vietoje pasirodys kokios prie
o pajgos. Prie plento per alia
mik iki pavakario lauk pasalos
atvykstani nuo Leipalingio ar Sei
rij, dalis brio valg judjim nuo
Merkins. mintas vietoves nuvyko
speciali ryinink valgyba. Nepa
stebta pasiruoim akcijai prie
partizanus. Tas vykis buvo stribams
slegiantis spjimas.
Brio stovyklavimas iemos s
lygomis tssi nustatyta tvarka. Bu
vo stengiamasi prasmingai upildyti
iokiadienius. Tuo tarpu padtis fron
tuose keitsi gaivalikai. Vyrams
buvo pateikiamos informacijos. Re
tai kildavo diskusija ir dar reiau
leistasi spliojimus, kaip bus to
liau. Vyravo tyli viltis, kad baigian
tis karui politin padtis bus bent
kiek lengvesn. Ateidavo ini apie
partizan brius, susirmimus, laim
jimus ir nemaus nuostolius Suvalki
jos gilumoje. O mes tai dzkikie
ji Suvalkijos rytai.
Buvo kalbama apie stambius par
tizan junginius Auktaitijos ir Vil
ruio eero: prie tokias partizan
pajgas buvo mestos dvi soviet di
vizijos, daug partizan uvo, atkak
liai besigindami i tvirtinim Kiau
nelikio mike kakur iaur nuo
Vilniaus. Panaiai ir Naruio mi
kuose vyko nuomios kautyns. Di
deli partizan junginiai, kuriuos,
beje, buvo sijung ir lenkikosios
AK likuiai, buvo priversti laikytis
maesni dalini didesniame plote
taktikos.
arno bryje nuotaika buvo ge
ra. Gal net ir per daug buvo pasi
tikjimo savimi lietuviko karin
gumo gimtoje emje. Buvo sena
valstyb, buvo Lietuvos kariuomen,
o teko taip tragikai, taip nelemtai
abi ias didisias vertybes prarasti.
Kitaip pradta kariauti u tvyns
laisv ir nepriklausomyb ginti
lietuvio vard. Vyrai, petys pet,
atsidr kovos bryje, jautsi au
niai. Turjo tam takos tarnav Lie
tuvos kariuomenje. Jie savo pasa
kojimais pabrdavo, kad lietuviai
nuo senovs per visus istorijos lai
kus prato atlaikyti vienas kelis ar
keliolika prieo kari taip yra ir
dabar. Lietuvos kariuomens statute
valgybai es itaip nupasakojamas
udavinys: ivalgyti ir suinoti ne
kiek yra prie, bet kur jie yra.
Rykiai prisimenu arno brio
vyrus ventikoje rikiuotje, minint
Vasario 16-j, kartojant priesaikos
95
 odius, stengiantis kartu naudingai
organizuoti iemos dien ir ilg va
kar laisvalaik. Tada pirm kart
pagalvojau urayti tai. Pasirod
naujos partizanikos dainos ir bala
ds, kuriamos greiiausiai gimnazis
i, seminarisi, o gal ir studeni,
taip pat kaimo mergin labai liau
dikos. Usiraiau lapelyje, paskui
neiojausi atmintyje:
Renkas vyrai, vanga plienas,
Traka lkts ir granatos,
Ir kulkosvaid ne vienas,
Kaip irgel kieme stato.
Automatais, karabinais,
Kas ironais pasdabins,
Vytim auniai, dviskersiniu,
O krtin... audros plo.
Ir dain odiai pinas.
Bryje atsirado dar vienas une
munietis kaip ir a, Kizys i Vie
in kaimo ties Likiava. Jau ne
prisimenu gerai vardo ir slapyvar
dio ar ne Domas Pirklys? Man
buvo domu daugiau suinoti, kaip
ms krate Druskinink ir Mar
cinkoni valsiuose. Juk ten mano,
pasakyiau, partizanavimo aknys
organizacinio ruoimosi pradia. Su
valkijos pusje buvau, siekdamas
kuo daugiau likti neinomas. Apie
padt suinojau tik tiek, kad ten
palyginti ramu. Galima laikytis prie
nam, besirpinant saugumu ir mo
ni vienybe, nugnybant kok pa
aikjusi idavik, vietos parsida
vl.
iemos pradioje buvo vykis
Gud alies pagiryje: valdia" nu
var mones girios kirsti. Su rog
mis net nuo Marijampols, neskai
tant artesni apylinki. Kirsti
medius ir iveti juos prie gelein
kelio kakokie ginkluoti vyrai su
trukd, ivaikydami suvarytus ki
ninkus; kalba, kad nuov kelet
arkli, mones apkl, sak tuojau
isidanginti ir nebegrti; kad ir kaip
bt varomi, prieingu atveju ne
bus spjim ir aikinim... Gal ir
buvo perdjim, kuriais patys suva
rytieji buvo suinteresuoti. Be abe
jo, tai Kabeli ir Marcinkoni vyrai
96
pasidarbavo, gelbdami giri nuo
ikirtimo, o kininkus nuo sun
kios prievols. iaip ar taip, plaiai
organizuota miko ruoa buvo su
trukdyta. Prieui neteko nei vieno
kietmetrio miko mediagos, nei vie
no sparmedio Donbaso kasykloms.
Sutarme su Kiziu apsilankyti
Vieinuose ir Neravuose, gal ir to
liau kur, kol rogi kelias dar pa
keniamas. Kelinta diena jo stai
gus atolaidis. Vasario 27-j brys
apsistojo Panaros kaimo vienkiemy
je. I brio vado Lukoiaus gavau
leidim ivykti vienai nakiai kartu
su Kiziu ms reikalais. Atskirai pa
pasakojau Lukoiui daugiau.
Iki Likiavos nuvaiavome ro
gmis. Perj Nemun, pasibeldme
Kizio tvik: padtis kaip prie
por savaii. inojau, kad Viei
nuose laikosi Miluk entas j. ltn.
Juknaitis. Jis buvo pasitrauks i
savisaugos ar kokio policijos bata
liono ir jau vokiei okupacijos me
tais slapstsi uovijoje. Tas slapsty
masis reik tik tiek, kad laisvai gy
veno Vieinuose, retkariais apsi
lankydavo Druskininkuose. Buvau
trumpai susipains su juo. Artimus
santykius palaik mano biiulis Juo
zas Kalpokas i Nerav, mokytoja
vs Vieinuose.
Susiradome Juoz Bali, slapy
vardiu Balutis, kurio informacijos
apribojo ms nakties yg: Juknai
tis ivyks Cimkav, kur laikosi
Povilas Damuleviius i Ratnyios,
slapyvardiu Danielius, mokytojas J.
Kalpokas gyvena Neravuose, tvi
kje, i ten kiekvien dien atva
iuoja mokykl. Balutis buvo ak
tyviai sitrauks organizacin darb,
visais reikalais palaik artimus ry
ius su J. Kalpoku, taigi jo informa
cij visikai uteko. Pavasario ir
veiklesnio kovos sjdio laukim
adino inia, kad kakur apie Ka
belius yra pasislps auktesnio lai
psnio karininkas, kur netrukus gal
teks painti, kai besiorganizuojantys
kov briai pereis jo vadovybei. i
inia buvo labai svarbi. Pagalvojau,
kad ji sudomins arno brio vad
Lukoi, kuris dairsi sveikos su
kitais partizan briais, ypa vado
vaujamais karinink. Deja, nesusku
bau su raportu...
Panaros mis. Tai stambiausias
vykis per mano trejus partizanavimo
metus. Mano kovos kriktas. Prisi
menu j kaip buvo, net tikriausiai
ne tok, nes buvau eilinis kovotojas,
be to, iki paskutinio momento lai
kinai nebuvau bryje. Taigi, bus tik
faktai ir prielaidos bei spjimai.
I nakties ygio vasario 27-j
grome su Kiziu br 28-osios pa
ryiui. Naktis buvo nepaprastai il
ta. Pavargome klampoj arimus ir
papievius abiejose Nemuno pakran
tse. Nuo Likiavos rogi kelias buvo
dar geras, o privaiuojant prie brio
apsistojimo sodybos, teko arkliukui
tempti roges grynomis, kaip ir ru
den pabjurusiomis akmeningomis
mols plynmis. Atrads savo sky
ri, kritau primigti.
Paadino mane valgyti. Buvo ne
daug po pusiaudienio, rengiausi
nueiti pas brio vad. Kalbjausi
dar su eimininke virtuvje (kam
bariuose buvo tirta vyr) ir jos
dviem ikimokyklinio amiaus mer
gaitmis. kaseles suukuotais lino
plaukais jos buvo labai meilios ir
kalbios. Man, skautijoje dirbusiam
su jaunuoliais, vliau vietimo sri
tyje, bendravusiam su vaikais, buvo
proga bent kiek atsigauti kitoje ap
linkoje. Atjo i kiemo eimininkas,
labai jaunas. Neinau, kodl eimi
nink i karto pareik, kad tai jos
antrasis vyras neseniai mirusio
pirmojo vyro brolis. Vl proga min
tims nukrypti gyvenim: taip, m
s monse yra dar liks eim r
pesio ir reikalo paprotys ir tokiu
bdu derinti vedybas.
Kaip tik tuo momentu puol b
rio operatyvinis ryininkas su sa
kymu: prieui priartjus, uimti an
ksiau nurodytas pozicijas! kitus
tris vienkiemius, kuriuose buvo ap
sistojs brys, jo siauras, negilus
slnis. Ant slnio briaunos buvo
skirta ms ir kito skyriaus pozici
ja, laikanti kairj brio sparn. Bu
vau ukluptas padties. Pagalvojau,
kas atsitiko, kad mis priimamas
lygumoje, tolokai nuo miko. Kai k
suinojau i ms skyrininko Sa
vicko (berods Strazdo slapyvardiu).
js alia mans, jis murmjo, kad
be reikalo ia veliams m, ge
riau bt i anksto pasitraukti prie
aliamikio ir pasirinkti viet alia
venteerio brio. Mano paklaustas,
pasak daugiau, btent, kad su ven
teerio briu umegztas ryys jau i
vakaro ir kad, gavus ini apie prie
, slenkant nuo Merkins, buvo
pasisti ryininkai su pasilymu
venteerikiams prisijungti prie a
rno brio Panaroje, toliau anie pa
sil saugiai trauktis prie j brio,
umusio geras pozicijas u keli
imt metr nuo aliamikio pak
raio.
Mums isidsius, netrukus pra
sidjo susiaudymas deiniajame
sparne, kiek vliau ir viduryje.
Kairysis sparnas dar valg, kaip
prieas juda atvirame plote. Jis bu
vo gana toli, gal u keturi imt
metr, ikilumoje su nedidele ret
pu giraite, ir turjo geras pozici
jas. Pradjo artti perbgimais. au
dyti pradjo Zigmas trumpomis se
rijomis i kulkosvaidio. Atsiliep
ms autuvai ir kaimyninio sky
riaus kulkosvaidis. Automatiniai gin
klai neturjo darbo. Pirmieji prieo
perbgliai sugul, likusieji ieities
pozicijose paleido taikli ugn. Pa
maiau, kaip Zigmas knapteljo ir
jau nebepakl galvos, jo kulkos
vaidis nutilo. Beveik tuo pat metu
nujo per grand spjimas, kad
veikia prieo snaiperiai. Zigmui bu
vo pataikyta galv. Barzdukas
buvo bebands paimti kulkosvaid
ir perkelti j saugesn viet, ta
iau tuojau atoko, per plauk i
vengs Zigmo likimo.
Teko dengtis. Daug kovotoj pa
sijuto bejgiai. valgymas i nedide
ls akmen krsnies, vienintels sky
riaus ruoe, rod, kad prieas palie
97
ka savo pozicijas, tuo tarpu smarkiai Kiek vliau jis atsidr su grupe ko
puola dein ms sparn ir vidur. votoj prie ms skyri, dabar jau
Deg kio pastatai, vjas ne d deiniajame sparne; buvs deinysis
mus prieo pus. Laikas bgo greit, jau tapo kairiuoju. Susilaik u ak
sunku buvo pasakyti, kiek tsiasi men krsni ir taikliai aud, pri
pirmasis susirmimas, gal ne ma spausdamas prie. Deinysis sparnas
iau kaip dvi valandas, o atrod, kad jau buvo gerokai atsipalaidavs. Ga
visai neilgai (tai teko patirti ir v lima buvo ramiai atsikvpti.
liau susirmim ir pavoj atvejais). Poilsis, kad ir trumpas, buvo la
Slniu pro ms pozicijas unugar bai reikalingas. Nelemtas staigus ke
ne sunkiai sueist Linksmut. Jau li dien atolaidis! legteljs pa
nas berniokas su seliais buvo sid purusi pusn kur nors atlaitje,
mtas bryje ne tiek dl rudo plau pasijusdavai lyg alt voni kri
ko, kiek dl linksmo ir gyvo bdo. ts. Molis ir arimai kibo batus ir
Netrukus prane pro mus kit sun milines. Niekas neirjo, kur kren
kiai sueist. Paklausus, ar yra uvu ta, kaip ritasi ar liauia. Tik gink
si, nebuvo atsakymo, tik kartlio las buvo saugomas nuo uterimo.
mostai rod, kad nra gerai. Ka emel, prie kurios mio metu ko
riuomens dalinyje uvusieji ir sun votojas taip glaudiasi, kart ne
kiai sueistieji yra normaliai skai buvo tokia meili.
iuojami. Partizan bryje kitaip: Po centnerio krvio!... juo
ia savi, pastami, gimins. kavo vyrai, iplakdami milines,
Neilgai trukus pasirod pasitrau braukdami kelnes, nuspardydami mo
kimo grandis aliamikio kryptimi l nuo bat.
striai nuo susirmimo fronto. M Vienkiemyje tarp Likiavos ir
s ir kaimyninis skyriai nepuol Vilkiautinio pailsjome valandl.
trauktis, kur laik aud prie Moterys dav pieno igerti. Pusamis
ties viduriu ir deiniuoju sparnu, vyrikis buvo pabalnojs arkl, su
skyrininkai tarsi, kaip geriau trauk autuvu ir iranga ruosi prisi
tis. A bandiau paalinti i vis dar jungti prie ms...
taikliai apaudomos pozicijos uvu Prie aliamikio gaivalikai su
sio Zigmo kulkosvaid. Umets au grojo kulkosvaidiai. Matyt, ten m
tuvo dir u kulkosvaidio lkts, sikiai susilygino su venteerio b
nutraukiau palait, Barzdukas tuo rio pozicijomis. Prieas tikjosi
jau j paiupo. ukirsti keli partizanams, bet sku
Ms du skyriai trauksi ne tie bdamas usivr ant venteeriki.
siog perbgdami plaias lomas, o la Penkiolika kulkosvaidi, daugiau
biau palaitmis, lygiagreiai su prie kaip eiasdeimt vyr tai ne bet
o puolimu, rasdami trumpesnius kas! Partizanus nudiugino savj
perbgimus bei atsiaudydami i kulkosvaidi kalenimas ilgomis se
auktumli, manevruodami Likia rijomis, netrukus perjs trumpas
vos kryptimi. Prieas sutelk stip serijas. Skyrininkai sak skubiai pri
resn ugn besitraukianius tiesiog sijungti. Pasirod, kad buvome ne
aliamik, skubjo atkirsti juos toli viekelio i Likiavos Vilkiau
nuo miko! Matme i priedangos, tin ir toliau plent. Ieinant vie
kaip vidurys ir deinysis sparnas bg kel, kiek deiniau pasigirdo trumpas,
te trauksi per platesn lom, ku bet stiprus susiaudymas i automa
lipkos sagst suguljus snieg, mels tini ginkl. Netrukus pamatme ro
vai takydamas suledjimus. Mat ges su ginkluotais vyrais, dumian
me, kaip toje lomoje uvo vienas iais Likiav. Savi, bet i kur? V
ms kovotojas. Brio vadas Luko liau paaikjo, kad tai venteeri
ius, ramiai eidamas, auk uimti kiai, nuvaiav vienomis rogmis
pozicijas netolimoje auktumoje. Likiav dar prie mio pradi
98
Panaroje. Neinia, k ten gana ilgai
veik. O gal ir toliau vainj? I
gird kautynes jau prie aliami
kio, skubjo br ir uoko ant
prieo. Pirmieji paleido ugn, bet vie
nas i venteeriki uvo.
Sujome su Lukoiumi ir kelioli
ka kovotoj, kurie apsistojo atsi
kvpti ir apsitvarkyti gretimame
viensdyje. Prijome kartu viekel.
Netoli buvo ilgas slnis iki Lie
piki sodyb netoli aliamikio. Nu
tarme tuo slniu perbgti ir prisi
jungti prie mio fronto, prailgin
dami jo deinj sparn. valgymas
rod, kad ties mumis prieas dar
gana atokiai, be to, juda daugiau a
liamikio kryptimi. Tikslas paskatino
greit, kone lenktyni bgim. Skuo
ds prie mane Savickas Strazdas
staiga suklupo ir nusitvr u kojos,
aukdamas kartu susilaikyti. A dar
spjau perbgti ir, pastebjs, kad
sln i deins sagsto kulkosvaidio
serijos, taip pat pradjau spjamai
aukti.
Neinau, kaip atsitiko, kad brio
vadas Lukoius nesusilaik: gal ne
suprato, gal rizikavo perbgti apau
dom siaur sln, einant statmenai
mus. Buvo nukirstas. Kiti susilaik.
Puol ms slnio pakriau, i kakur toliau Liepikius ibg. I
valg prieo kulkosvaid ir j smar
kiai apaud. Kaip nevidonai aptiko
skersin sln, ne platesn dauboje
kaip kiemo vartai? Ta nelemtoji an
ga jo nuo viekelio u koki ketu
ri imt metr; ten sitais prieo
kulkosvaidis. Kaip vietiniai nepagal
vojo apie pavojing viet?
Matyt, majantis pavojus ir tvir
ta atspirtis prieui maino budrum.
Priliaus nutvriau Lukoi u pe
ties ir pasitraukiau por metr vi
sai saugi viet. Nerod gyvybs
enkl. Atsagsiau kairje krti
ns pusje, kiek emiau irdies, bu
vo pataikymo ym kaip mlyns
uoga, nugaroje didesn plimo
aizda, maai kraujuojanti. Savic
kas Strazdas, buvs fronto karei
vis, nusprend, kad yra isiliejs krau
jas viduje, ir Lukoius ikart mirs.
Prieas maiau apaud t mirties
zon, ne platesn u didok kamba
r. Likusieji vyrai arba perbgo, ar
ba perliau. Jie su Lukoium ne
ir savo vad aliamik.
Susidrme su retai kalenaniu
kulkosvaidiu ir pykaniu autuvais
mio frontu. Strazdas buvo lengvai
sueistas. Apsitvarst aizd vir ke
lio. Paragino uimti pozicijas. Paklu
so jam ir neatskiriamas nuo ms
kitas skyrius daugiausia vietos vy
rai (vis dar neprisimenu j skyrinin
ko slapyvardio). Man atrod, kad
Strazdas, pajuts prisilietusi mir
ties mkl, pergyveno laims ir
diaugsmo moment. Ir ia pagalvo
js apie save, pajutau tok pat ato
slg. Mirtinas pavojus buvo ings
nis u mans.
Ugulme grandimi u slnio ant
auktesnio jo kranto, u savs tu
rjome Lepiki eero gal, kairje,
maiau kaip u kilometro, aliami
kio sien. Prieo ugnis ms dei
nj sparn buvo silpna, pagaliau ir
ms abu skyriai jau nebeturjo
reikms miui gal tik tiek, kad
prieui padidjo partizan santalkos
vaizdas... sikriau apleistame vien
kiemio name matyt, mons buvo
lang tiesiai prie ir kair iil
gai mio linijos turjau gerus ste
bjimo takus, bet ir pro ironus
nedaug tegalima buvo iki smulkmen
matyti. Kilo migla, jau drieksi va
karo prieblanda, prieas ugul, tik
retkariais pajuddamas ir manev
ruodamas.
simin du vaizdeliai. Kakoks
venteerikis, matyt, i vadovaujan
ij, jodinjo pagal miko linij
graiu pabalnotu irgu su visa Lie
tuvos kariuomens puskarininkio ap
ranga. Jis prijojo prie ms pozi
cij, kak kalbjo su abiem skyri
ninkais. Ariau linijos vidurio
kulkosvaidininkas Dda auktas,
aviacijos almine su palaidais pase
gimais darbavosi: danai keit po
zicijas, pripuols tai en, tai prie
akmen krsnies, r trumpomis ir
99
 ilgomis serijomis. alia kovotojai su uvus ir t pat per neapdairum.
ironais, balsu ir mostais rod jam is nuostolis buvo labai skaudus b
taikinius, gyr u prieo varginim. rio vadui: pasal metu krito jo jau
Abi puss lauk sutemos. Prie nesnis brolis, drsus ir kartas vy
as kad pasitraukt, nes ne k ras. Partizanams vienintel gera prie
galjo veikti, partizanai turjo savo mon: po suduoto smgio tuojau
reikal ir rpesi. Sujome giliau dingti. Brio vadas grietai draud
i aliamik, kakur prie eiguvos. puikuotis narsumu, bet brolis kaip
venteerio brys jautsi eiminin brolis, matyt, galvojo turs draus
ku, palaik apsaug ir tvark. ar ms nuolaid. Taigi ir pragan vadas
nieiai buvo netek savo brio va savo mylim broliuk.
do, ivarg daugiau, turjo pasir
pinti sunkiai sueistaisiais. Eiguvoje Nuotaika buvo slogi. Niekas ne
guljo partizanas su sutriukinta ko skaiiavo prieo nuostoli, tik vliau
ja, kuri galbt reikjo amputuoti. i didinam (kaip paprastai) buvo
Isikalbjau su juo. Man prasitarus, stengiamasi prieiti ariau tikrj.
kad esu i Druskinink, jis pasak Mes netekome septyni vyr, t
ess Kvarciejus i Merkins, Drus nuostol laikme kone mio pralai
kininkuose jo gimins Griguliauskai, mjimu. Gal bt baigsi kitaip, li
pra jiems praneti apie nelaim, kus gyvam ms brio vadui. Brys
tikriausiai jie rast galimyb sau bt pasitrauks mikus, kurie nuo
giau organizuoti pagalb. (Gird Snaigupio jungsi su Puia. Nebuvo
jau, kad jam buvo nupjauta koja, anksiau aikiai paskirto vado pava
naudojo protez, su repatriantais i duotojo, o ir dabar skyrinink pasi
Vilniaus krato ivaiavo Lenkij). tarime toks nepasireik. Kai kurie
samprotavo, kad dideli kovos b
Isikalbjau su venteerio brio
ri taktika atgyvenusi. Prisiminta,
vyrais, kai jie valgydino arnieius.
Tai buvo kitaip suorganizuotas ir ki kad turime mums inomame plote
karinink. Jo vadovaujami turime
taip veikiantis kovos brys laks
kurti didesn organizacin vienet
tantis rogmis. Dvylika ger rogi
arno rinktin. Kadangi tas mini
poriniais arkliais, eiasdeimt kovo
mas karininkas buvo j. ltn. V. Gon
toj, dvylika rankini kulkosvaidi,
tis, tai ms skyriui, daugiausia man,
didel audmen atsarga, savo mais
teko ypatinga uduotis. sidmjau
tas, grd paaras arkliams. Tokia
sutartas ryio priemones ir vietas su
ginkluot, apsirpinimas ir judru
anksiausiai sikrusiu naminiu b
mas atne jiems kelet laimjim
riu apie Kibyius (karininko Juoza
tiek lauktuose, tiek netiktuose su
paviiaus vardo) ir su kitais vy
sirmimuose jie naudojo iprovoka
rais nuo Liepiki per Gailinus
vimo ir bgimo taktik, vesdami
iki Vilkiautinio.
prie pasalas. Enkavedist ir ka
riniai daliniai vydavosi l parti Ms skyrinink pasitarimo pa
zan br viekeliais, alutiniais ke baigoje dalyvavo venteerio brio
liais, pratrintomis rogi vmis mi vadas. Neprisimenu, o gal ir visai
kuose, giraitse, kalvotose vietov nebuvau sidmjs jo slapyvardio;
se. Brys staiga pasukdavo alia va vadas ir tiek. Buvo vyr. puskari
iuoto kelio atgal, uimdamas geras ninkis, apie trisdeimties met, pa
pozicijas. Besivejanij rogs tap gal ivaizd ir odius valingas, da
davo geru taikiniu. Netikta triuki lykikas. Ir jis buvo susirpins:
nanti ugnis vienu smgiu parblok baigsi iemos idaig metas kad
davo prie; likdavo jis bejgis to tik savo vanyias su manta prie na
liau sekti partizanus. m pritemptume. venteerio plotas
venteerio brys iki Panaros m buvo ypatingai sekamas teks pa
io alia ms brio turjo tik vien justi prieo nir.
100
 Kad mes turtume toki atra
m mikuose!.. atsiduso.
Tada pasakiau jam, kad gali tar
pais laikytis su savo briu Psioj,
tik 3035 km nakties ygio ven
teerio brys eit arno rinktin,
kad ir laikinai, kol neapsisprs kito
kia organizacin struktra. Tas u
tikrint ryius, kartu ir saugesn ju
djim iki Pios ir paioje did- rus ir pradjo juos pulti. O ten buvo
girje. Tuo tarpu bt palaikomas
ryys per Karininko Juozapaviiaus
br. Taip ir buvo sutarta. Skyrms
nuraminti sveikos perspektyv, pa
vasario vili guodiami.
Iygiavome savo pastogi link
me. alutinis kelias tarp Liepiki ir
Ricieli. Apsistojome Gailin kolo
nijose prie Ringeliks kaimo. Vyrai
sumigo. Berods su mumis buvo dar
kakas nuo Leipalingio. eimininkas
pasil budti devyniolika likusi
valand. Paryiui pirmas pakirdau,
prikeltas kakokio sunkaus sapno.
eimininkas jau buvo apsirs ir
apsiklausinjs. Papasakojau jam
daugiau apie vakaryki dien. Pri
tariau, kad pas j saugiausiai pataiky
ta: pasitraukme gana toli, vieta ar
ti Druskinink, prie Nemuno ir dvie
j valsi ribos, be to, ia nebuv
joki sankiri su stribais ir ruskiais.
eiminink papra pusryi, kalbino bai, matyt, sitikins, kad karikiai
ramiai ilstis iki vakaro.
Prie pusdien pasigirdo viai
prie aliamikio, kakur net nuo Go
bini. Susiaudymas artjo, ir Ricie
liuose jau uvir tikras mis. Kas
per velniava! Susirmimo su parti
zanais negaljo bti! Kas gi bt
aliamikyje paliks, kas i kur
aliamik atsikrausts, jeigu vakar
beveik vis dien ten vyko mis,
girdimas maiausiai keliolikos ki
lometr spinduliu, o moni dar to
liau netas? Kariuomen galjo bti
sitikinusi, kad partizan yra daug,
jie jauiasi drsiai ir sdi mike.
Jeigu taip, tai kariuomens dalinys,
gal ir gerokai sustiprintas, turjo
tsti savo uduot. Bet i kur parti
zanai prie aliamikio? Mis, kuris
ten uvir ir tssi kelet valand,
dar valand geso.
Nuo Liepiki iki Snaigupio at
jo inia, kad rus karinis dalinys,
krts aliamik, pastebjo Ricie
liuose ir Guobiniuose ginkluotus vy
gana gausus Leipalingio strib brys.
Subgo jie didok k, plaiai ap
tvert akmen mreliu, ir sitais
alia mokyklos, kuri irgi buvo tin
kama gynybai. Strib ugnis i labai
ger pozicij pridar karikiams ne
maai nuostoli.
Stribai gana vlai apsiirjo, kad
j prieas tai soviet karinis dali
nys. Gal ir bt kaip nors suinota,
jeigu jie nebt iov balt rake
t sutart enkl: savi! Tai dar
labiau siutino karikius, nes kaip
tik vakar, baigiantis miui, parti
zanai irgi iov balt raket. Dabar
jiems nebuvo abejoni, kad tai va
karykiai partizanai. k ir mokyk
l supo ir puol nir karikiai, ne
paisydami nuostoli. Stribams vado
vavo kakoks Kamornas, prie ke
let savaii dar negirdtas Leipa
lingyje. Jis narsiai vadovavo gyny
jiems nedovanos. uvo beveik su vi
su briu, gal tik du trys isigelbjo,
anksiau praliau krmais Raudo
niki dvarelio link, o i ten ir mikas
buvo netoli.
Tai atsitikimas! Barzdukas
painojs an Kamorn. Buvo ne
kvailas ir padorus mogus, Lietuvos
kariuomenje sumanus puskarinin
kis. Kaip jis galjo patekti stribus?
Toks vakarykio mio epilo
gas geriau nuteik vyrus. Smulkme
nas apie strib m su soviet kari
niu daliniu suinojome jau antr
dien. Pavakary smagiau ygiavome
Dulgininkus.
101
 KAPITONAS DOMININKAS JYS

(18961947)

Domininkas Jys gim 1896 me

tais Bir apskrityje, Vabalninko
valsiuje, Medin kaime, pasitu
rinio kininko eimoje. Domininkas
i keturi vaik buvo pats jauniau
sias, todl pagal t laik paproius
buvo leidiamas ,, mokslus". Prie
pat Pirmj pasaulin kar jis baig
Panevio realin mokykl.
1919 metais D. Jys stojo be
sikuriani Lietuvos kariuomen, da
lyvavo miuose, pateko lenk ne
laisv, bet netrukus i jos pabgo.
I Vilniuje buvusios belaisvi sto
vyklos bgo trise. Vien bgl len
kai nuov dar tik lipant pro sto
vyklos tvor, o dviese atbgo iki
iemari. Tuo metu ties iema
riais itisinio lietuvi ir lenk fron
to nebuvo, ir bgliams orientuotis,
kur kieno teritorija, vengiant ueiti
sodybas, buvo labai sunku. Bgo
iem. Strvos up dar nebuvo ua
lusi ir, nors altis buvo gana stip
rus, ledas kaust tik ups pakra
ius. Bgliai neabejojo, kad tiltus
saugo lenk sargybos, todl buvo
priversti per Strv keltis plaukte.
Nakt, palik visus virutinius dra
buius ir batus ant kranto, jo ledu,
kol lo, tada perplauk kit
krant ir, vis dar neinodami, kieno
ia teritorija, leidosi bgti tolyn.
Apsivilk tik apatiniais baltiniais, D. Jys-uolis
mvdami tik pirtinmis ir kojin
mis, spaudiant stipriam aliui, jie tinms jgoms, usuko pas kinin
bgo dar kelis kilometrus. lapi bal k ir jis. ia suinojo, kad taip toli
tiniai sualo, rankovs ir kelns ties bgti jiems visai nereikjo, nes jio-
alknmis ir keliais bgant nuli je Strvos pusje lenk nebuvo. ki
njo ir nusimov. D. Jio bendra ninkas tuojau dav sausus iltus dra
ygis nebeilaik ir nutar sukti pas buius, bet jokiu bdu nebuvo ma
pirm pasitaikius kinink, rizikuo noma numauti prie rank prialu
damas pakliti lenkams rankas. si pirtini. Pasimetusi eiminink
Liks vienas, D. Jys bgo dar upyl ant rank ilto vandens, ir
kelis kilometrus, kol, isekus pasku- pirtins nusimov su visa oda.
102
 Rytojaus ryt kininkas pakink
arkl ir ive pabgl Kauno karo
ligonin. Pakeliui susitiko kit vei
m, kuriame buvo veamas antrasis
pabglis. Jis, deja, netrukus ligoni
nje mir nuo plaui udegimo. D.
Jys isigyd, tik iorinje plata
k pusje liko amina neigydoma
egzema, todl vis likus gyvenim
teko praleisti apibintuotomis pla
takomis.
Anais laikais vidur moksl bai
gusio lietuvi jaunimo buvo labai
nedaug, todl jau puskarininkis D.
Jys tuojau buvo priimtas nauj
j Lietuvos karo mokykl. Baigs
pirmj laid, leitenantas D. Jys
buvo paskirtas XI pstinink pul
k, stovint Aliuje. Vliau pulkas
buvo perkeltas Ukmergs apskrit.
1926 metais D. Jys ved vyresns
kartos karininko dukr. Jos tvas
kapitonas Pranas Dambrauskas, kils
i Raudoniki kaimo prie Alytaus,
buvo baigs dar carin karo mokyk
l.
Vliau teko tarnauti Tauragje,
Zarasuose, o apie 1930 metus D. J
ys perjo dirbti auli sjung.
19301936 metais buvo Utenos II
auli rinktins komendantas,
19361940 metais jau vl Alytuje
XIX rinktins komendanto pavaduo
tojas.
Pirmosios bolevik okupacijos
metais D. Jys paskirtas Lazdij
apskrities karo komendantu. eim
paliko Alytuje, Lazdijus ivaiavo
vienas, nes netikjo, kad i okupa
cija galt ilgai utrukti. 1941 met
gegus mnesio pabaigoje turjo
rimt incident su tuometine val
dia. komendantr prisistat par
tijos Lazdij apskrities komiteto vei
kjai" ir pareikalavo vis aukiamo
jo amiaus vyr sra. D. Jys to
kius sraus pateikti atsisak, o pra
djusius triukmauti veikjus" su
komendantros apsaugos vyrais i
grdo pro duris. Kit nakt visi s
raai buvo pakrauti sunkveim ir
isisti Kaun. Ryt veikjai" si gydytoj pastangomis, pasislp Aly
ver komendantr su kuopa pa
sieniei, bet jiems buvo mandagiai
paaikinta, kad j reikalaujam s
ra komendantra neturinti, nes jie
saugomi Kaune. t veikjai" i
eidami paadjo atsiskaityti". O po
poros savaii prasidjo masiniai gy
ventoj trmimai. T pai dien
D. Jys dezertyruoja" ir jau bir
elio 15-osios ryte, persirengs kai
mietikais drabuiais, parvaiuoja
Alyt.
Per likusi iki karo savait, be
sislapstydamas prie pat Alytaus
Raudonikiuose, D. Jys atstato vi
sus senus ryius su auliais ir jau
antr karo dien, birelio 23-j,
prisistato vokieiams kaip Nepri
klausomos Lietuvos Alytaus apskri
ties karo komendantas su visa ko
mendantra. Taip vokieiai, jau
suaud kelias gyventoj grupes
mieste, buvo lyg ir nualinti nuo sa
vos tvarkos vedimo Alytaus apsk
rityje.
Taiau i D. Jio vadovaujama
komendantra Alytuje egzistavo ne
ilgai. Kai vokiei spaudiama lai
kinoji J. Ambrazeviiaus vyriausy
b Kaune sustabd savo veikim, D.
Jys iformavo komendantr, o
o pats perjo civilin darb: beveik
vis vokiei okupacijos laik dir
bo Alytaus socialinio aprpinimo
skyriaus vedju, rpinosi pensinin
kais, vaik ir seneli prieglaudo
mis.
Kai tik generolas P. Plechaviius
1944 met pavasar paskelb sava
nori mim Vietin rinktin, D.
Jys buvo paskirtas ios rinktins
dalinio vadu Alytuje. Pagal susita
rim su vokieiais Vietin rinktin
galjo bti panaudota miuose tik
Lietuvos sienoms ginti, o kai vokie
i vadovyb, priremta neskmi
Ryt fronte, paband isisti rinkti
ns dalinius u Lietuvos rib, D. J
ys savo dalin tuojau pat iformavo,
o dalinio vyrai, pasim su savimi
visus ginklus ir mundiruot, isi
skirst namo. Pats vadas, pastam
taus diovinink sanatorijoje; to
103
ki staig vokieiai bijodavo ir j
vengdavo.
Upldus antrajai bolevik oku
pacijai, D. Jys kur laik slapstsi
pas monos gimines ilinskus Navic
k kaime prie Rumboni, apie sep
tynis kilometrus nuo Alytaus. Tais
paiais metais, atkrs pogrindio
ryius, ijo mik ir vadovavo Dai
navos apygardai iki pat mirties. u
vo Punios ile, Dainavos apygardos
tabo bunkeryje, 1947 met rugpj
io 11 dien.
D. Jys asmeniniame gyvenime
buvo linksmas, mgo humor, darbe
bdavo labai reiklus ir grietas, ta
iau ios savybs jam n kiek ne
kliud gerai sugyventi su savo bend
radarbiais ir valdiniais. Ramiais prie
kario laikais turjo du pomgius:
kraptytis prie savo senutlio, bet
gerai priirimo forduko" ir me
dioti. Ypating laim turjo medio
damas vilkus: j kailiais buvo nu
klotos visos kambari grindys.
Ilg laik jo vadovaujamoje Dai
navos apygardoje buvo udrausta
mirties bausm. vairs nipeliai bu
vo po kelis kartus perspjami mes
ti savo nevar darb, neklausan
ius ir toliau nipinjanius primu
davo. Tik apie 1946 metus visai su
lj nipai buvo imti bausti mir
ties bausme pagal btin tam atvejui
partizan teismo nuosprend. Buvo
grietai kovojama prie alkoholio
vartojim, o u savavalik mirties
bausms taikym patys partizanai
buvo baudiami mirties bausme, ta
iau toki atvej buvo nedaug. La
bai grietai buvo baudiami stribai
ir plikai, kurie, persireng parti
zanais, pldavo ir udydavo kaimo
mones.
Per t paskutinj m i tabo
bunkerio nepavyko isiverti ir pa
bgti n vienam partizanui, todl,
apraant tabo uvim, buvo naudo
jamasi tik aplink Punios il paskli
dusiais gandais, kurie buvo labai to
limi nuo teisybs. tai kaip apie tai
pasakojo Alytaus saugumo kamero
je ano mio dalyvis tabo ryi
104
virininkas, buvs Birtono gyvento
jas Vincas Juozaitis Vyturys.
tabo bunkeris buvo rengtas
Nemun tekanio altinio itakoje.
bunker buvo patenkama einant
miko keliuku iki tiltelio per min
t altin. Nuo tiltelio buvo engia
ma altin ir jo dugnu einama apie
200 metr iki pat bunkerio angos.
altinlis vinguriavo tarp auktok
kalneli, todl utekdavo partizanui
nuo tiltelio nutolti tik 4050 met
r ir einantiems keliuku jis buvo
nebematomas. altinlis tekjo be
veik i bunkerio angos, o vandeniu
buvo galima apsirpinti net neijus
laukan. Dviej patalp bunkeris bu
vo rengtas kalnelyje ir turjo dvi
angas, i kuri tik ieinanti altin
buvo nuolat naudojama. Nuklus
angos dangt, i altinio buvo en
giama tiesiai beveik horizontal
koridori, vedant pirmj patalp,
o i jungsi su antrja, kurios lubo
se buvo rengta beveik nenaudoja
ma antroji anga. Ant kalnelio tie
siai vir antrosios patalpos stovjo
idivs medis su ipuvusia erdi
mi, atstojs bunkeriui ventiliacin
kamin. Pirmoji patalpa buvo daug
didesn u antrj, vien joje esan
iuose gultuose galjo tilpti 16 mo
ni.
Tos lemtingos dienos ivakarse
(1947 08 10) bunkeryje buvo 8 mo
ns: Domininkas Jys-uolis, Juo
zas Pukorius-Girinis, Vincas Juozai
tis-Vyturys, Antanas Mackeviius-
Linas, Vaclovas Kavaliauskas-Juod
varnis, Petrauskas-Aras ir du sveiai
i Balbierikio kun. Vaidoto gru
ps vadas Juozas Petraka-Patrimpas
ir partizanas Krmas.
Per nakt buvo spausdinamas ta
bo laikratis Aukuras", o paryiais
visi sumigo. Apie 11 vai. ryto Pat
rimpas igirdo vir bunkerio kako
kius keistus garsus ir paadino uo
l, bet is j apramino, jog tai tik
riausiai, kaip jau ne kart buvo,
atklydusios pamiks gyventoj kar
vs. Taiau garsai nesiliov, ir, pa
siklaus prie dangi, partizanai i
girdo rus kalb. Patrimpas, paban tizanai neteko smons ir buvo pa
ds pakelti virutins angos dangt, imti nelaisv. Bunkeryje uvo uo
automato viais buvo lengvai su lis, Aras, Juodvarnis ir Krmas. Li
eistas. Krmas atidar kit ang, ko gyvi Patrimpas, Girinis, Vyturys
bet taip pat buvo sutiktas viais ir, ir Linas. Visi jie gavo po 25 metus
nebetikdamas laiminga vio baig lagerio.
timi, nusiov. Per tardymus Linas idav kit
Uvir mis. Vieni partizanai bunker, kuriame uvo dar keli par
gynsi granatomis ir automat ug tizanai, todl lageryje buvo nubaus
nimi, kiti skubiai degino tabo do tas ir namo nebegro. Vyturys par
kumentus. Jie deg labai blogai, nes vaiavo Lietuv psichikai sualo
bunkeryje trko deguonies. Ilgai tas ir apie 1986 metus mir. Patrim
niui nuo byranio i lub smlio pas iuo metu gyvena Alytuje, o
pradjo usikirsti aunamieji gink Girinis Antanavoje.
lai. Enkavedistai mt bunker gra Bunker idav pamiks gyven
nat ryulius. Viena i t granat tojas B. Narkeviius, pas kur ta
smarkiai sueid uol, kuris kar bo gyventojai laik savo maisto pro
tu su Vyturiu atsiaud, neleisdami duktus. T jis vieai prisipaino Lu
enkavedistams siverti koridori. kiki kaljimo kameroje, kurioje
Skeveldra uoliui perpl on ir tuo metu buvo apie 150 moni. Jis
krtin, jis susmuko prie sienos ant i lagerio taip pat negro.
grind. Bdamas fizikai stiprus, jis Domininko Jio-uolio lavon
labai ilgai kankinosi, bet niekas i enkavedistai parsive Alyt ir lai
partizan nedrso padti savo vadui k numet saugumo, Dariaus ir Gi
numirti, kol jis pats, matyt, truput rno gatvje, kieme. Kur dabar jo
atsigavs, staiga pakl rank ir palaikai niekas neino.
nusiov. Taip baig savo dienas Lietuvos
Po penki valand mio, apie karininkas, kuris savo gyvenim pa
16 valand, enkavedistai m bun aukojo Tvyns Laisvei ir Neprik
kerio vid audyti signalinmis ra lausomybei ginti.
ketomis, kurios degdamos skleidia 1992 02 20
labai aitrius dmus. Lik gyvi par Algirdas Jys

A. STATKEVIIUS

OKUPANT IR KOLOBORANT
VALDOMOJE LIETUVOJE

viet takos sfer. 1940.VI.15 buvo

Paskaita, skaityta JAV gyventojams
lietuviams ikagoje,
Jaunimo centre, 1988 m. birelio 4 d.
Daugumai pasaulio moni yra
inoma, kad 1939.VIII.23 Ribentro
pas su Molotovu Maskvoje pasira
nepuolimo pakt ir slapt protokol
prie jo. Realizavus protokol, Lie
tuva, Latvija ir Estija pateko So
okupuota Lietuva, o kit dien
Latvija ir Estija. Nuo tada tose pa
vergtose tautose prasidjo vargai ir
nacionalinio isivadavimo kova, ku
ri tsiasi iki iol.
Bdamas medicinos studentas, a
sitraukiau kov u savo ir kit pa
vergtj taut laisv. Rmiau re
zistentus, partizanin kov. Turjau
slapyvard Klevas. Keturis medicinos
105
 fakulteto kursus baigiau Kaune. kioms paroms udar ypatingo
Vengdamas areto, medicinos studi grietumo karcer. Udar mus at
joms i Kauno universiteto persik skiras kameras. Ireng. Paliko tik
liau Vilniaus universitet. tai su maudymosi kelnaitmis. Kar
1947 metais buvau jau paskutinia ceris buvo giliame rsyje ir labai
me kurse. Ruden, eidami aki lig altas, grindys bei sienos lapios.
paskait, mano kurso studentai uni Nakiai ant lapi betono grind
versiteto koridoriuje pastebjo KGB mesdavo vartelius. Ant j gulti
prokuror ir kelet j lydini vy buvo dar aliau. Visas 5 paras dre
r. Jie student klaus, kuris ia yra bjau ir kalenau dantimis. Gail
Algirdas Statkeviius. Mat niekur jausi, kad teks ti, kad negalsiu
Vilniuje nebuvau priregistruotas, ir toliau tsti kovos. Ryt kaip visos
mane galjo rasti tiktai paskait me paros racion duodavo vien puodu
tu. Studentai kolegos man apie tai k vandens ir 50 gr. duonos. Kasdien
kuo greiiausiai prane ir padjo kamer eidavo KGB darbuotojas
pasislpti. Saugumieiai tikrino vis ir kumiais mudavo, spardydavo.
vyr dokumentus, bet mans jau ne Po penki par a vos gyvas gr
buvo. au kamer. Mano draugas, atsd
Po to ketverius metus su svetima js kitame karceryje, sugrs sak,
Vytauto Vaicekausko pavarde dir kad kit kart veriau pasirinkt
bau kaimo ambulatorij ir gimdymo mirt, bet ne penkias paras ibti
nam vedju. 1951. VI.22 Vainute, tokio karcerio pragare. Vliau daug
iluts rajone, mano but atjs kur teko sdti karceriuose, bet to
milicininkas sak, kad labai sunkiai kio iaurumo, kaip Vilniaus KGB,
susirgo jo dukt. Pra pagalbos. niekur nesutikau.
Kartu su milicininku spariais in Greitai po to karinis tribunolas
gsniais nujau jo but. Vos atida nuteis mane 25 metus bti lagery
rm duris, mane staiga upuol ke je, o po to dar 5 metus tremtyje. Il
letas vyr. iauriai, be pasigailjimo g laik laik Maskvos Krasnopres
mu, partrenk mane ant grind. nenskaja" kaljime. Paskui ive
Tada jie im i mano kelni dir Kirovo kaljim. Ten suformavo di
ir u nugaros surio rankas. Tai del etap lager, esant Altajaus
buvo KGB darbuotojai. Po to jie, kalnuose, prie Mongolijos sienos.
umov mai ant galvos, ved per Gyvuliniuose vagonuose, neturin
miestel. Nenorjo, kad mons su iuose lang ir ventiliacijos, ve
inot, k jie veda. Paskui jie kaip ilgai. Kas dien sargybiniai, j
sviedin met mane automain ir vagon, mudavo medinmis ,,lgo
nuve Klaipd. Ten atrio nu mis". Kriminaliniai kaliniai vagone
vertas rankas. Nordami sadisti plikavo: irengdavo mones, atim
kai pasilinksminti, pasityioti bei pa davo drabuius ir gaunam maist.
eminti, padav man akordeon, liep Vyko grumtyns, buvome kruvini.
groti. Sargybiniai tai nekreip dmesio.
Po to suritomis rankomis ive Jie stengsi sutraukyti moni ry
Kauno KGB rmus. Net nakiai j ius, vert visus bijoti.
neatrio. Kit dien automaina nu Atvykus lager, i vis atm
ve mane Vilniaus KGB kaljim, teismo nuosprendius. Grumtyns su
kameroje buvo prietema ir dien, ir kriminalistais tssi ir ia. Jie ko
nakt. Tardydavo tiktai naktimis. vsi su peiliais, o mes tuiomis
Dien miegoti neleisdavo. Norjau rankomis. Man grasino peiliu per
skaityti knyg, taiau buvo per tam pjauti abi akis. Susirgau snari reu
su. A ir dar vienas suimtasis Vy matu, irdis itisomis valandomis
tautas Dda paprame sukti vie plak neritmingai. Var betono
sesn lemput. Dl to mus abu pen fabrik sunkiausiems darbams, nors
106
 dirbti visai negaljau. Kartais pra- kalini etapai. Atve vien lage
rasdavau smon. Be to, vis laik r, kur siaut dizinterija. Gydytoj
kankino radikulitas, nugaros skaus nebuvo, vien tiktai Kinijoje gims
mai. Vliau daug kart sdjau kar ir ten uaugs feleris Aleksj Svet
ceriuose, izoliatoriuose. lov. Mane paskyr eiti gydytojo pa
Dl to, kad nestengiau vykdyti reigas. Nebuvo vaist. vesti griet
nustatyt idirbio norm, mane ir karantin neleido. Dl to dizinterija
dar apie 30 moni ive ypatingai iplito po daugel kit lageri. Mir
pavojing kriminalist lager, nors mons. Greitai po to mane paleido
Vyriausiosios lageri valdybos i lagerio.
Gulago taisyklse buvo parayta, Sugrau Vilni. stojau medi
kad politiniai kaliniai turi bti lai cinos fakultet baigti studij. Daug
komi atskirai nuo kriminalini. To kart Vilniaus miesto milicijos val
dl mes reikalavome veti mus bet dyb mane kviet KGB darbuotojai
kok politini kalini lager ir atsi ir reikalavo pasidaryti j nipu tarp
sakme eiti i vagono, usibarikada student. Grasino paalinimu i uni
vome duris. Jau inojome, kad ta versiteto ir grinimu Sibir. Grie
me lageryje kaliniai yra audomi iausiai atsisakiau su jais bendra
netgi ant gult barakuose, jeigu la darbiauti. Persigalvoti leido kelet
gerio teritorijoje pasirodo trys kar savaii. sitikin, kad mans nepa
tu ein kaliniai juos be persp lau, privert pasirayti rat, kad
jimo aunama i sargybos bokteli. niekam apie tai, kas buvo kalbta,
KGB sargybiniai jga imu m nepasakosiu.
s vagono barikadas, m audyti Baigs universitet, dirbau gydy
politinius kalinius. Keletas krito ne toju Rumikse. Miestelis po keli
gyv. Kareiviai su sunkiomis, sto mnesi turjo bti visiems laikams
romis lazdomis siver vagon. ulietas vandeniu. I kap mirusiuo
Mane norjo umuti, taiau a sius perne kaln. Vietoje nebu
smg atrmiau deine ranka. Lo vo maisto, netgi duonos, nors vyko
tos rankos kaulas. Greitai okau i didels apimties statybos. Nebuvo
vagono, nusiritau pylimu emyn ir jokio visuomeninio transporto. Vado
guljau kaip negyvas. Po to mus vavau naujos ambulatorijos staty
antrankiais surakino vien prie kito bai. Po to grau Vilni. Tapau sa
po du ir udar kriminalist karce nitarijos gydytoju Vilniaus valgykl
riuose. Ilaik tenai kelet mnesi, treste.
bet mes atsisakm eiti gyventi Kai tiktai jau tikrinti valgykl
kriminalist zon. ar restoran visur vaiino gri
KGB darbuotojai buvo dl to pa mais. Maiau, kad laukia girtuoklio
traukti teisminn atsakomybn, ta likimas. Atsisakiau to darbo. Prad
iau jie paskelb, kad ne jie nuov jau dirbti Finans ministerijoje, Vy
ir sualojo kalinius, o kaliniai iu riausiojoje Lietuvos draudimo valdy
d vienas kit. Po 23 mnesi at boje, vyriausiuoju gydytoju. I at
ve mus lager prie japon belais sist dokument nustatindavau
vi kap ant Lenos kranto, Osetro darbingumo netekimo procent be
v Ust Kuto vietov. Nuo ten veik visiems respublikos monms,
dabar Ramiojo vandenyno link nu kurie buvo apsidraud ir susialoj
tiestas naujas keli tkstani kilo nelaimingo atsitikimo metu. Pama
metr ilgio geleinkelis BAM Bai iau, kad daugiausia moni na bei
kalo-Amro magistral. susialoja, bdami girti. Paraiau,
Buvo skelbiama: Kas nedirba straipsn: ,,K pasirinksim kultr
tam mirtis". A dirbti negaljau, o ar alkohol?" Dl jo paskelbimo vy
be to, ir nenorjau tarnauti okupan turio" urnale 1969 m. lapkriio m
tams. Vl prasidjo karceriai, vl nes Vyriausiosios valstybins drau
107
dimo valdybos vadovyb grasino at
leisti i darbo. Advokatai mane ap
gyn ir dirbau toliau.
Dirbdamas Finans ministerijoje,
paraiau knyg Visuomens gyve
nimo abcl, arba bendramogiku
mo manifestas". Joje i nepriekaitin
gos dorovs pozicij kritikavau ko
munist ideologij bei praktik.
rodiau t pat, k Reiganas pada
r daugiau kaip po deimt met: pa
skelbiau, kad SSSR blogio impe
rija. Aretavo. Pusantr met ilai
k Vilniaus kaljime.
Ijs i kaljimo, daugiau kaip
pus met mokiausi Gydytoj pasi
tobulinimo kursuose. Po to devyne
rius metus dirbau Vilniaus greito
sios medicinins pagalbos stotyje.
Apie trejus metus terapeutu. V
liau Vilniaus universitete ijau psi
chiatrijos specializacijos teorij bei
praktik. Idav gydytojo psichiat
ro diplom. Siekdamas taikos ir ma
tydamas monijos susinaikinimo grs
m, paraiau knyg Sofiokratija ir
geodoroviniai jos pagrindai". ro
diau, kad be nepriekaitingos mora
ls princip negalima ne vien gar
binga taika, bet ir dvasin bei ma
terialin monijos gerov.
Pastebjs, kad Soviet Sjunga
visai negerbia 1975 metais pasirayto
35 valstybi sipareigojimo ginti
mogaus teises (Helsinkio susitari
mo) bei Aukiausiosios tarybos
prezidiumo ratifikuot tarptautini
pakt, lieiani mogaus teises, ta
pau Lietuvos visuomenins grups
Helsinkio susitarimui remti nariu.
Grups veikla gyn nacionalinius ir
internacionalinius reikalus.
Helsinkio grups nariai protesta
vo prie Afganistano okupavim,
prie disident persekiojim ekos
lovakijoje, prie Sacharovo itrmi
m Gork, prie Maskvoje leidia
mo pogrindinio laikraio Einamj
vyki kronika" redaktors Tatjanos
Velikanovos aret ir pan. mus
kreipsi daugiau kaip 50 vokiei,
atvykusi i Vidurins Azijos, kad
padtume jiems ivykti VFR, Pro
108
testavome prie neteistus moni su
mimus Lietuvoje.
Piktindamiesi, kad SSSR vyriausy
b trukdo kovoti su iplitusiu alko
holizmu, 1979 metais kreipms
Pasaulins vaik dienos minjimo
dalyvius, atvykusius i vis konti
nent Maskv. Parodme, kad nuo
1950 m. iki 1979 m. Lietuvoje gimu
si psichikai nepilnaveri vaik
skaiius padidjo 13 kart t. y.
130%. A, kaip gydytojas psichiat
ras, inodamas tai, neturjau teiss
tylti.
Stengms Helsinkio grups
veikl traukti latvius ir estus. Estas
docentas Kuks rengsi tuojau pat
Estijoje suorganizuoti Helsinkio gru
p, bet buvo greitai suimtas ir, nepa
kls sunki kaljimo slyg, mir.
Estas Nikius ir dabar tebra lage
riuose.
Kai a po pasitarimo Helsinkio
grups reikalais 1980.11.14, apie vi
durnakt grau namo, kad kakas
mane vejasi, taiau prisivijs laikosi
keleto metr nuotoliu. Apie 100
metr nuo mano namo pamaiau
stovini juod su keliomis anteno
mis Volg". Man einant pro j, o
feris pam telefono ragel ir prad
jo greitai kak kalbti. Tai buvo
KGB maina. ,
Vos js savo kiem, pamaiau
kit juod KGB Volg", stovini
prie mano gyvenamojo namo. Nors
buvo tamsoka, bet atpainau prie
automainos vaikiojant KGB pa
pulkinink Kalakausk. Kartu su juo
buvo dar ketvertas vyr. A greitai
pasukau gretimo namo laiptin.
Penktame aukte po rogutmis pa
kiau savo parayt knyg. Tuojau
pat igirdau, kad KGB darbuotojai
kopia auktyn tamsiais namo laiptais
paskui mane. Prieintis nebuvo pras
ms. grdo Volg". Bijojau, kad
nusive kur nors nenuudyt ir ne
imest up, kaip pasielg su filo
logijos moksl daktaru Kazlausku.
KGB rmuose ms jau laukian
tis j mogus liep pasirayti, jog
a suimamas u tarybins valstybs
ir visuomenins santvarkos meii
m, u antitarybin agitacij bei pro
pagand. Pareikiau jam, jog tai pik
tas KGB darbuotoj meitas ir at
sisakiau pasirayti. Tuojau padar
krat, ireng nuog. Suspjau nie
kam nematant i kiens isitraukti
popieriukus su telefon numeriais
bei adresais. Mginau sukramtyti.
Nepavyko. iaip taip prarijau. At
m pinigus, laikrod, gydytojo ants
paud.
Buvo aiku, kad mans vl jau
trei kart laukia kaljimai, la
geriai, Sibiras. inojau, jog k tuo
laiku sum nieko nepaleido. Buvo
gaila vien to, kad per maa pada
riau, kad daug plan liko nereali
zuota.
Nakt neumigau. Buvo iema.
Lova storos geleies, labai masy
vi, o iuinys visai plonutis, antk
lod taip pat. Per nakt drebjau,
kas minut kaljimo sargas i kori
doriaus irjo kameros vid, bar
kino duris. Ryte krt altis. Pasi
jutau ligonis. Pakilo temperatra.
Labai padanjo pulsas. Skaudjo
galv. Kosjau. Kiekvienas judesys
kl atrius skausmus nugaroje. Pa
gal statym, taip serganio mogaus
tardyti neturjo teiss. Taiau anksti
ryte KGB kaljimo sargybiniai nuve
d mane trei aukt.
Kabinete sdjo Lietuvos vyriau
siojo prokuroro padjjas KGB rei
kalams Bakuionis. Jis man parod
dvi ant stalo gulinias rat krvas
ir pasak:
tai pirmoje krvoje yra tavo
knyga Sofiokratija ir geodoroviniai
jos pagrindai". Joje jokio kriminalo
nra. Antroje krvoje Lietuvos
visuomenins grups Helsinkio su
sitarimui remti dokumentai. ia yra
kriminalas, pasireikis tarybins
valstybs bei tarybins visuomens
santvarkos meiimu. Be to, yra an
titarybin agitacija ir propaganda.
Tada a jam pasakiau:
Praau parodyti man, kokia
me Helsinkio susitarimams remti do
kumente, kokiame puslapyje, kokiais
odiais ireiktas ir prie k yra
nukreiptas tas meitas".
Vyriausias Lietuvos KGB proku
roras atsak: tai u gretimo sta
lo sdi mogus. Jo pavard Matule
viius. Jis bus js tardytojas ir vis
k iki smulkmen iaikins.
Vis laik krt altis, i silpnu
mo vos pasdjau. Temo akyse. Su
grino kaljimo kamer. Pasi
beldiau duris ir papraiau nuvesti
mane KGB saugumo kaljimo me
dicinos punkt. Atsak, kad jokio
medicinos personalo iandien nra.
Negavau nei termometro, nei vaist.
Atne duonos ir karto vandens,
Valgyti visai nesinorjo.
Nuved techninio paruoimo
kabinet. Nufotografavo i priekio
ir ono. Pam vis pirt antspau
dus, kiekvieno atskirai, po to
vis kartu. Paskui isikviet tardy
tojas Matuleviius. Pradjo klausi
nti apie vien technologin mano
veiklos pus: domjosi, kas man
spausdindavo Helsinkio dokumen
tus, kas ir kada ispausdino knyg,
su kuo susitikdavau, ir pan. Atsa
kiau, kad to a nepadarysiu, nes ne
leidia mano sitikinimai. Tuojau pat
praiau parodyti, kuriame Helsinkio
grups dokumente ir kokiais odiais
yra pareiktas meitas". Paadjo
supaindinti kit dien. Parod jis
man surayt protokolo tekst, liep
pasirayti. Atsisakiau, nes ms po
kalb jis apra neteisingai, ikreip
tai.
Kariavau, bet negavau vaist
ir rytojaus dien. Dar po dienos Ma
tuleviius vl ikviet tardyti. Kar
iavau, buvau visai nusilps, jauiau
skausmus visame kne. Reikalavau
parodyti, kur ir kokiais odiais yra
paraytas meitas". ia tardytojas
Matuleviius atskleid savo stalini
n veid: pareik nieko nerodysis,
nes ir taip viskas es aiku.
T pai dien i KGB kaljimo
ive Lukiki kaljime esant psi
chiatrins ekspertizs skyri. Taip a
niekad ir nesuinojau, kokiu mei
tu" esu kaltinamas, kuriame Helsin
109
 kio grups dokumente ir kokiame
puslapyje jis paraytas. Kad tai su
inoiau, jau bdamas kaljime, pa
raiau tris pareikimus respublikos
prokurorui Kaireliui ir vien Auk
iausiosios tarybos prezidiumo pir
mininkui Barkauskui. Atsakymo ne
gavau n vien. Taiau kaljimo
administracija prane, kad pirmieji
trys pareikimai pasisti pagal adre
s, o paskutinis ne pagal adres -
Valstybs saugumo komitetui.
Ikviestas prieiros prokuroras
utikrino mane, kad gausiu atsaky
m visus keturis pareikimus. Ta
iau per eis mnesius negavau n
vieno atsakymo. Man paiam daly
vauti mano teisme neleido. O mon
leido tiktai kaip liudinink labai
trumpam laikui. Po teismo tuojau
pat ive erniachovsko spec. psi kalbos mokjimo isisukau nuo izo
chiatrin ligonin, kur 80% udary
tj sudar mogudiai. Kiti pl mo, vadinamo gydymo" vardu.
ikai, vagys, prievartautojai ir pan.
Politini buvo mauma. Jie buvo
prat tabletes sulaikyti gerklje prie
balso styg. Mokiausi to ir a.
Tkstanius kart teko repetuoti, kol
imokau.
Buvo iema. Antklod dav visai
plonut. Kariavau. Skyriaus vedjas
Pelovodov vert dirbti oficiantu
valgykloje bei vairius sunkius dar
bus, o man labai skaudjo nugar.
Pasiunt fizioterapinms proced
roms. Elektrodus prie nugaros pri
spaud labai altais maieliais, pri
pildytais smlio. Dl to procesas dar
pablogjo. Dirbti visai negaljau.
Bendros kalbos su skyriaus vedju
neradau. Udar izoliatoriuje. Kai
atvaiavo mans aplankyti dukterys,
a j papraiau kreiptis ligonins
vyriausij gydytoj, kad mane i
izoliatoriaus perkelt kit skyri.
Pasimatym i karto nutrauk. Duk
terys verk. Skyriaus vedjas Pelo
vodov labai upyko ir kankinimo
tikslu paskyr du kartus per dien
aminazino injekcijas. Mano kraujo
spaudimas buvo visados emas, o
aminazinas j dar labiau numu.
Buvo tamsu akyse, negaljau sukon
110
centruoti mini, svaigo galva, kn
tamp traukuliai. A krisdavau be
smons ant cementini grind, gal
v sutrenkdamas jas.
Mano laim skyriaus gydyto
jos Biserovos snui, besimokaniam
kakokiame institute, prireik i
versti rus kalb kelet lap ang
liko teksto. Konfiskavo i nam
man atnet Moscow News" nume
r. Skyriaus vedjas Pelovodov pa
sak:
Jei sutiksi laikrat iversti
rus kalb nuo ios dienos iki
vertimo pabaigos tau joki vaist
neduosiu.
A i karto ir su didiausiu
diaugsmu sutikau. Per trejet dien
atsigavau ir stengiausi neskubti.
Dirbau apie mnes ir taip dl angl
liatoriaus ir nuo piktybiko kankini
Su kalintaisiais spec, psichiatri
nje ligoninje gydytojai, medicinos
seserys, sanitarai ir kareiviai elgsi
beirdikai. Todl ie ne vienai se
seriai mgino idurti akis. Suchoru
kovui liep lapintis pro lang. Vyr.
gydytojo Fukalovo mon vos pavy
ko igelbti nuo umuimo. ernia
chovsko gydytojai ragino kareivius
iauriai muti ligonius, taiau liep
davo laikytis vieno principo ne
atimti gyvybs.
Bnant erniachovske, spec, psi
chiatrinje ligoninje vyko laikom
kalintj sukilimas. Jie kaitais pa
m gydytojus ir seseris. Nordami
pamokyti, patys dav jiems kalope
ridolio, aminazino, sulfazino ir kit
stipriai veikiani neuroleptik in
jekcij. Kai po savaits sukilim nu
trauk patys kaliniai, juos per pietus
upuol specialus smogik brys.
Vieniems imu akis, kitiems sulau
kaulus; ant kno maai kam liko
viet be poodini kraujo isilieji
m. Sumutus ir suritus kareiviai
mt i antro aukto ant betonini
grind.
Po sukilimo 1983 met pabaigoje
mane kakur ive. Nesak kur. Po
kelet dien ar po savait laik Vil
niaus, Smolensko, Voroneo, Sara
tovo, Orenburgo, Takento kalji
muose. Gal gale nuve Takento
spec. psichiatrin ligonin. Ir ten su
ligoniais elgsi beirdikai. Pvz., 8-
ajame skyriuje, kur vedjas buvo
Faisman, neleido tualet. mons
lapinosi tiesiog pro lang arba
plastikinius maielius, kuriuos ipil
davo pro lang. Neiplautus maie
lius laikydavo po iuiniu. Palatose
ir aplink nam sklido nepakeliama
smarv. Tarnautojai i antro aukto
sksdavosi, kad ir tenai juos pasie
kia auktyn kylanti smarv. Juk vi
siems inoma, kad be valgio galima
apsieiti kelias dienas, o be tualeto
n vienos.
erniachovskio ir Takento spec.
psichiatrini ligonini gydytojai,
kaip ir Takento universiteto profe
sorius, laik mane vien nipu. Jie
sak:
Apie koki nors tavo lig ne
gali bti n kalbos. Tu vien nipi
nji, kokie ia yra politiniai psichi
niai ligoniai, kaip jie gydomi, ko
kios ia slygos, kokie gydytojai,
kokia tvarka ir pan.
Taiau jie visi pasirainjo, kad
biau ir toliau laikomas toje insti
tucijoje.
Politiniai ligoniai vis laik buvo
laikomi 510 kart pavojingesniais
u kriminalinius ir 510 kart il
giau buvo laikomi. Tuo poiriu Ta
ryb Sjungoje egzistuoja dar seno
vs Judjos laikus primenantis tei
singumas, kur tikrasis filosofas Kris
tus buvo atiduotas miriai, o mog
udys Barabas amnestuotas. mog
udius i spec. psichins ligonins
labai danai ileisdavo po vieneri
met. Politiniams buvo nustatytas
trej met minimumas.
Pirmoji gydytoj komisija, kuri
rekomendavo Takento teismui gr
inti mane Vilni, buvo po trej
met. Taiau Takento teismas j
rekomendacij atmet, motyvuoda
mas tuo, kad a spec. psichiatrinje
ligoninje per trumpai ibuvau. Pra
jus pusantr met, toki pat gydy
toj komisijos rekomendacij Ta
kento teismas tuo paiu pretekstu
atmet antr kart. Vl prajus pu
santr met, buvo ketinama ir tre
i kart neileisti mans Vilni.
Taiau mano mona kreipsi Gor
baiov, ir tai, atrodo, suvaidino le
miam vaidmen. Labai priekaita
vo Takento spec. psichiatrins li
gonins vyr. gydytojas Babajev, kad
dl monos skundo tikrinimo komi
sijos eina ir eina viena po kitos.
Per paskutiniuosius buvimo Ta
kente mnesius vyr. gydytojas Ba
bajev atsine didel ryul man ra
yt laik su usienietikais vokais.
Neatidav man nei vieno laiko,
nei vieno neleido paskaityti. Taiau
kategorikai pareik:
Imu lemiama valanda. mo
ns i usienio kiasi tavo asme
ninius reikalus. Jie nori paskelbti
tave disidentinio pasaulio vliava.
Jeigu vieaiper spaud nepa
smerksi, bsi spec. psichiatrinje li
goninje laikomas iki gyvos galvos.
Smerkti draugus i usienio a
nemaiau jokio pagrindo. Grieiau
siai atsisakiau. Kas pora savaii
vyr. gydytojas Babajev ar 1-ojo sky
riaus vedjas Izabela Grinberg man
sakydavo:
Gal jau persigalvojai? Pasa
kyk, ir mes tave tuojau leidiam
vykti namus.
Taiau engti amoralaus ingsnio
nesiryau ir grietai atsisakydavau.
Gyventi spec. psichiatrinje ligo
ninje buvo labai sunku. Daug sun
kiau, negu kaljimuose ar lageriuo
se. Siautjo mogudiai bei homo
seksualistai. Taiau gydytojai j ne
tramd. Nepakeliamas dalykas buvo
nuo klimo iki gulimo visu pajgu
mu veikis radijo takas palatoje.
Jis netgi neleido skaityti knygos ar
laikraio. Rk visi be perstojo.
Palatos oras nuolat buvo mlynas
nuo dm.
Takente veik vyr. gydytojo Ba-
bajevo suorganizuotas politini ka
lini nuolatinio sekimo tinklas. Vie
111
nas ydas ininierius kriminalistas,
Takento spec. psichiatrins ligoni
ns ligonis", man parod vyr. gy
dytojo jam duot plan su nurody
mais, kokie politiniai kaliniai yra lai
komi visuose 12-oje skyri. Vienos
pavards nebuvo pabrauktos, kitos
pabrauktos raudonu pietuku vien
kart, dar kitos du kartus. Pasta
ruosius btina sekti labai intensyviai,
prisiminti kiekvien j od ar elges.
Dukart pabraukta ir mano pavard.
Sanitarais dirbo i lageri atveti
kriminaliniai kaliniai. Jie mudavo
kumiais, spardydavo, neleisdavo
tualet, atimdavo laikraius, kny
gas, vogdavo asmeninius daiktus,
neteisingai sksdavo tuos, kurie i
gauto siuntinio neatiduodavo jiems
maisto produkt.
Siautjo vitamino C" avitami
noz su visais padariniais. Reikjo
vergikai dirbti. U mnesio darb
emiachovske mokjo simbolikai
3 rublius. U juos buvo galima nu
sipirkti tiktai pus kilogramo geros
deros. Daugumai per prievart met
metais be perstojo buvo duodamos
aminazino tablets, o juk visi ino,
kad ilgai vartojamas jis veikia kaip
kancerogenin, v sukelianti me
diaga.
Kiek pastebjau, gydytojai psi
chiatrai yra pasiry prieintis Gor
baiovo pradtam persitvarkymui, j
ignoruoja, tsia biurokratin prak
tik. Pavyzdiui, Takente prie le
miam komisij, kaip man sak
skyriaus vedja Grinberg, man kele
tui dien paskyr po 2 frenolono
tabletes. Po komisijos j jau neda
v. Atveus mane i Takento Vil
ni ia vl man paskyr tas tab
letes. A protestavau motyvuodamas,
kad man jokie vaistai nereikalingi.
Takente man joki vaist nedav
visus ketverius metus. Taiau Vil
niuje pirmojo vyr skyriaus ved
jas Radaviius atsak:
Jeigu esi ligoninje priva
lai gauti vaistus. Pas mus taip pri
imta. Taip reikia, tokia tvarka
ligoninje.
112
Yra inoma, kad, duodant bet ko
kius vaistus, btina ligos istorijoje
aprayti, kodl jie skiriami. Kadangi
jie buvo duodami tik dl to, kad
taip reikia", todl gydytojai visuo
met privaljo prigalvoti nesam nu
krypim nuo sveikatos normos. Taip
atsirado storos ir fiktyvios lig isto
rijos. Be to, buvo mgstama igal
voti nebt dalyk.
Kart Vilniaus psichiatrin ligo
nin, esani Vasaros gatvje, ma
ns atvyko aplankyti senas pasta
mas disidentas ekanaviius Kau
no gyventojas. Budinti gydytoja Ko
valiov tuojau pat ikviet budin
i seser Iren ir priekaitavo, ko
dl ji leido pasimatyti ne su arti
mu gimine laisvoje ligoninje. Ji
tuojau pat nutrauk pasimatym,
mums vos pasikeitus keliais sakiniais.
Kit ryt mane savo kabinet i
kviet skyriaus vedjas Radaviius.
Ten buvo ir gydytoja Ko valio va.
Radaviius klaus mans:
Kas tas mogus, kuris vakar
buvo pasimatyme? K jis tenai ra
si?
Tas mogus buvo mano senas
draugas i Kauno. Jie nieko nera
ir laik rankas padjs ant savo
diplomato".
A maiau, kad ra, piktai
kalbjo Kovaliova.
Daktare Kovaliova, neprigal
vokite toki dalyk, koki nebuvo,
pasakiau a.
A maiau, kad jis turjo ran
koje paiel, jau nerytingai sak
Kovaliova.
Jis rankose visai nieko netu
rjo. Todl dar kart praau jus,
daktare, neprigalvoti dalyk, kuri
nebuvo, sakiau a.
Taiau skyriaus vedjas Radavi
ius nutrauk mane ir, labai suneri
ms bei gindamas melag gydytoj
okupant Kovaliov, kalbjo:
A matau, kad jums pamjo
liga: js prieinats gydytojai, sa
kaniai ties. A tursiu i to pa
daryti ivadas. Atrodo, kad reiks
apie tai praneti js monai.
 Kovojim u ties, savo tie mano monos ir dl melo nepasmer
sios pozicijos gynim ir melo de k gydytojos Kovaliovos. Pasimaty
maskavim nra logika laikyti li m su ekanaviium stebjusi me
gos, tuo labiau nebuvusios ir nesa dicinos sesuo Irena vliau sak.
mos, pamjim, atsakiau a. A maiau, vis laik stebjau
Tai kaip vis dlto darysim atvykus lankyti Cekanavii. Jis
uraysim js ligos pamjim ar ramiai sdjo, draugikai kalbjosi,
ne? klaus Radaviius mans. rankas laik padjs ant savo dip
Tai js reikalas, ramiai at lomato", rankose nei paielio, nei
sakiau a. popieriaus neturjo. A prieingo
Ach, mano reikalas!.. suuko dalyko niekados neliudysiu, nors
jis ir paklaus:Koks js nam mane ir i darbo atleist.
telefonas? Daugyb fakt rodo, kad TSRS
Kai pasakiau telefono numer, jis psichiatrai yra prasti ir kaip mo
tuojau paskambino mano monai ir ns, ir kaip gydytojai.
kviet kuo greiiau ateiti. Ji mo Greitai a buvau paleistas.
kytoja. Turjo neiti mokykl ir 1987 m. spalio 28 d. i Maskvos
atskubjo ligonin Vasaros gat Serbskio mokslinio tyrimo instituto
vje. atvyko psichiatr moteris moksli
Blogai su js vyru. Pam n bendradarb. Pasikvietusi Svei
jo liga. Teks j grinti atgal Ta katos apsaugos ministerijos vyriau
kent, pasak Radaviius. sij psichiatr Dembisk, ji man
Negali bti. Jis visada buvo sak:
sveikas, ir apie kokios nors ligos Gali atsirasti galimyb jums
pamjim negali bti net kalbos, susitikti su psichiatrais i usienio.
atsak mano mona. Ar js turite koki priekait tary
Kada js matte j paskutin binei psichiatrijai?
kart? klaus mano monos sky tai a atsakiau, kad po to, kas
riaus vedjas Radaviius. buvo daroma su manimi per tuos
Vakar vakare. Ir jis buvo septynerius metus, ar i viso yra lo
kaip visada, sak mona. gika pateikti tok klausim.
To uteko, kad ligos pamji Prajus madaug pusei met, a
mas" bt likviduotas. Taiau Ra ivykau Jungtines Amerikos Vals
daviius neatsipra nei mans, nei tijas.

LTSR Aukiausios Tarybos prezidiumo pirmininkui

ir TSRS Aukiausios tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojui
A. BARKAUSKUI
Gydytojo psichiatro Statkeviiaus
Algirdo, s. Jono, gyv. Vilniuje, ar
no g. 1821, dabar esanio Vilniaus
kaljime, 314 kamera,

PAREIKIMAS
Prie keliolika mnesi Komjaunimo tiesoje" buvo patalpintas Js
straipsnis, kuriame rate, jog LTSR Aukiausiosios tarybos prezidiumas
ds visas pastangas, kad naujosios LTSR konstitucijos niekas nepaei
dint. (Po sumimo i mano nuosav konstitucij kartu su joje kli
juota minto laikraio ikarpa saugumo tardytojas Matuleviius i ma
ns atm ir neleido ja naudotis, nors a kelet kart to praiau).
113
 Kadangi Konstitucijos reikalavim paeidimo paskoje a buvau ne
teistai apkaltintas, neteisingai suimtas, ir neteistai kalintas, kadangi sau
gumo ir tardymo organai sistemingai paeidinja tarybin teistum, o
kartu ir konstitucij, tai kreipiuosi Jus. Turiu pareikti tai k:
1. Sekani dien po sumimo t. y. 1980.11.15-a susirgau: lai
ksi aukta kno temperatra, krt altis, skaudjo vis kn, vaik
iojau pusiau apsvaigs. Kol buvau VSK-to izoliatoriuje, ne tik reikia
m vaist, bet netgi nei termometro negavau. Kaljime, kur mane
atve 1980.II.20., taip pat sirgau vis laik. Patekus kaljime esani li
gonin, atlikus reikiamus tyrimus ir pravedus gydymo kursus, tempera
tra krito, ir dabar jau jauiuosi sveikas. Todl tik dabar jauiuosi ess
pajgus parayti tai, k buvau numats dar esant VSK-to izoliatoriuje.
Saugumo tardytojas Matuleviius paskutinio mano byl lieianio pro
tokolo suraymui isikviet mane II.19. Pateik madaug tokio turinio
klausim: Praau atsakyti, kaip vyko Helsinkio susitarimams remti Lie
tuvos visuomenins grups veikla: kas ra dokumentus, kur ir pan?"
A atsakiau: Kadangi minta grup usim iimtinai tiktai mogaus
teisi gynimo veikla ir vadovavosi tarybiniais statymais, nepaeisdama
nei vieno i j; kadangi ioje veikloje nebuvo jokio kriminalo ir ji nuo
pradios iki galo buvo venta, tai mano sitikinimai neleidia duoti jo
ki parodym apie jos veikl.
Gerbiant tarybinius statymus, is atsakymas maksimaliai tiksliai tu
rjo bti uraytas tos dienos tardymo protokol. Taiau tardytojas to
nepadar. Vietoje to jis pradjo prievartauti mane naujais klausimais i
tos pat srities. Be to, pradjo man grasinti: Jei ir toliau taip atsakinsi
klausimus pastatysiu magnetofon, tai pamatysi, kas bus! Vystyda
mas psichologin spaudim, jis auk: Prisivirei kos tai dabar ka
bink j!, O be to, kaip sau nori man tavo likimo finalas aikus jau
ir dabar!" O kai a papraiau paaikinti, kada, kokiame dokumente, ko
kiame puslapyje ir kokiu sakiniu a bk tai meiiau tarybin valstyb
bei visuomenin santvark, tardytojas Matuleviius pradjo i mans
piktai tyiotis: K, ar tau dar ir dabar neaiku? Juk tavo namuose bu
vo rastas vienas numeris LKB kronikos". O ji gi tai meit rinki
nys!! Taip buvo atsakyta klausim. Taiau k mano meitas" turi
bendro su LKB kronika?"
I visa to a aikiai pamaiau, kad Matuleviiaus kaip tardytojo veik
los aukiausias principas tarybinio teistumo lauymas, nerodymas
jokios pagarbos jam. O kadangi dl ligos a buvau visai nusilps kaip fi
zikai, taip ir dvasikai, kadangi a buvau taps apatikas viskam ir ne
pajgus spirtis tardytojo prievartavimams, tai pasakiau: Raykit, k tik
norit ir kaip norit, o a pasiraysiu."
Ir Matuleviius ra, k norjo. Skaitant jau parayt protokol, a
maiau, kad ten parayta labai daug netiesos, taiau abejingai pasira
iau.
Kadangi mintas tardymo protokolas buvo suraytas naudojant grasi
nimus, anta, vairiapus spaudim, pasityiojimus ir pan., tai praau
tardymo protokol laikyti fiktyviu, negaliojaniu.
2. Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomenin grup, kurios
nariu a buvau, u veiklos program turi Baigiamj akt, po kuriuo pa
sira Brenevas. Neieidama i TSRS konstitucijos ir TSRS Aukiausio
sios tarybos prezidiumo ratifikuoto tarptautinio pakto, lieianio pilieti
114
nes ir politines mogaus teises, rib, ji vienais atvejais ireik savo nuo
mon, kitais kritik, turini tiksl stiprinti TSRS visuomenin sant
vark, treiais pateik vis eil pasilym. Savo teiginius ir ivadas ji
rm tokiais faktais, kuriuos kiekvienu momentu manoma patikrinti.
Buvo raoma vien tiktai apgalvota ir nuoirdi tiesa. Grup niekados
nesigrieb tyinio veiksmo, koks yra meitas. Taiau saugumieiai,
sum mane, apkaltino, kad a bk tai meis tarybin valstyb bei vi
suomenin santvark. Taiau iki iol jie neturjo drsos parodyti man
puslapio, sakinio ar odio, tariamai neanio meiikik turin. Todl
ir dabar, prajus mnesiui nuo sumimo, a taip ir neinau, kodl a kal
tinamas meiimu. Skaitau labai bloga ir neger tartin tiksl sie
kiania t apkaltinimo bei tardymo praktik, kai pilieiui priklijuojama
etiket meiikas", o po to bailiai vengiama, tiesiog atsisakoma nurody
ti, kur gldi meiimo esm.
Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomenins grups dokumen
tuose ne kart buvo pamintas Hitlerio-Stalino slaptas suokalbis, 1939 m.
padarytas u lietuvi, latvi, est, lenk, suomi ir kit taut nugar.
Galbt is dalykas laikomas meitu".
Apie slaptus protokolus, kuriuose buvo is suokalbis formintas, ne
kart ra tarybin spauda. Pav., 1939 m. rugsjo 29 d. Sis faktas gana
aikiai apraytas usienio ali enciklopedijose, kurias paskaityti gali
ma respublikos didiosiose bibliotekose. Pagaliau respublikos bibliotek
udaruose spec. fonduose, manau, galima rasti ir t pai slapt proto
kol fotokopijas su Ribentropo ir Molotovo paraais, atspausdintas usie
nio laikraiuose, minint 40-sias io suokalbio metines. Pilnus i proto
kol tekstus ne kart perdav usienio radijo stotys. Pav. VFR tai per
dav 1979.IX.6. Todl i gding istorini dokument paminjimas yra
ne tyinis veiksmas, ne inomai melaging fakt skleidimas, o inomai
teising istorini fakt konstatavimas ten, kur be to apsieiti nemanoma,
kur j ignoravimas reikt istorijos falsifikacij. Filosofas B. Spinoza isto
rijos klastotojus sil karti lygai taip, kaip ir netikr pinig padirbjus.
Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomenins grups doku
mentuose buvo pateikti kai kurie mint slapt protokol, dabar jau pla
iai paplitusi liaudies tarpe, tekstai. A papraiau tardytoj Matule
vii, kad atitinkamiems ekspertams bt pavesta patikrinti mint
tekst tikrum. Taiau tai padaryti Matuleviius grieiausiai atsisak.
Ne a k nors apmeiiau, bet pats buvau piktai ir neatsakingai ap
meitas. Apmeitas tam, kad bt nors ir fiktyvus, bet vis dlto pag
rindas" susidoroti su manimi kaip su mogaus teisi bei tarybinio teis
tumo gynju.
Visi ino, kad vergijos epochoje Atn vergvaldiai apkaltino do
riausi mog Sokrat meiimu", jaunimo tvirkintoju" ir pan.
Ir is didiausio vis laik filosofo apmeiimas buvo skirtas bti baze,
ir faktikai buvo baz jam nuudyti.
Kaip matome, epochos pasikeit, taiau amorali subjekt veiklos
metodai ir iandien tebra tie patys.
Skaitau, kad mans apkaltinimas meiimu tai nusikaltimo dary
mas su ypatingu iaurumu. Tai nepaprastai piktybikas pasityiojimas
i nieko nekalto mogaus, i viso tarybinio teistumo, i Konstitucijos.
Tai nusikaltimas prie monikum.
Atrodo, kad labiau nesiskaityti su mogumi, su mogaus teismis, su
tiesa bei teistumu galbt gali tik PAR, il, polpotin Kampuija ar
kuris kitas kratutinikai antimogikas politinis reimas.
115
 Mane apmeidami, saugumieiai pirmiau visko grubiai paeid 57-
j TSRS konstitucijos straipsn, kuris teigia, kad Asmenybs gerbimas,
piliei teisi ir laisvi apsauga vis valstybini organ, visuomeni
ni organizacij ir pareign pareiga".
3. LTSR Centrins statistikos valdybos virininkas Lengvinas 1979
m. Tarptautiniais vaiko metais alkoholizmo ir jo pasekmi padt
nuviesdamas, ra, kad nuo 1950 m. iki 1979 m. Lietuvoje psichiniu po
iriu nepilnaveri vaik gimimas padaugjo 12 kart. Per t pat lai
kotarp pagalbini mokykl psichikai nepilnaveriams vaikams pa
didjo 10 kart. tai kuria kryptimi pasaulyje negirdtais tempais pro
gresuoja Lietuva! Nuo io progreso neatsilieka eim skyryb, nusi
kalstamumo augimo ir visoks kitoks nepageidaujamas progresas.
Pagal Konstitucij pilieiai turi teis burtis liaudies darbo mo
ni interesams tarnaujanias draugijas. 1979.X.5 saugumieiai atm i
mans vir 50-ties piliei sra su j adresais ir paraais. Minti pi
lieiai pageidavo, kad Lietuvoje bt atkurta Blaivybs draugijos veik
la. Srao negrino iki iol, nors a dl to 1979.X.7 paraiau pareikim
LTSR Prokuratrai.
Argi tai nekalba, kad saugumieiai iuo konkreiu faktu rod, jog
pilieiai neturi teiss burtis draugijas, kad nepaprastai skaudus masi
psichinio isigimimo faktas bei Lietuvai niekad nepaintas amoralumo
iplitimo mastas jiems svetimas ir nesuprantamas dalykas. Manau,
kad statyti klitis alies blaivinimo reikalui tai reikia usiimti vis
labiausiai kenkjika veikla.
Ar visa tai neliudija, kad daugeliu atvej dabartiniai saugumieiai
save yra ikl daug aukiau konstitucijos, kaip ir Berijos laikais? Vi
si ino, kiek alos aliai atne berijini saugumiei nebaudiamas sa
vivaliavimas, grubs tarybinio teistumo paeidimai.
Ar ne pats laikas Konstitucijai ir TSRS Aukiausios tarybos rati
fikuotiems tarptautiniams paktams, lieiantiems mogaus teises, suteikti
reikiam svor ir padaryti gal recidyvuojaniai saugumiei savivalei?
Man atrodo, jog pats laikas, kad konstitucija nustot bti suvediojan
i mirau bei klastingais spstais, kuri pagalba saugumieiai gaudo
ir kia kaljim tuos, kurie j laiko ventu dalyku ir j remia savo
veikl.
Pagal tarptautin teis, alis, kuri nesilaiko savo paios nustatyt
statym, negali bti vaddinama valstybe, o vien anarchine visuomene.
Visa tai turint mintyje, labai praau Jus testi Komjaunimo tieso
je" duot paad ir imtis reikiam priemoni, kad grubiausiu bdu pa
eistas tarybinis teistume, lieis mane, bt kuo greiiau atstatytas.
1980. kovo 15 d.
1980 kovo 20 d. kaljimo Nr 1 (Ueriedienija O Nr 1226 to
kia ikaba yra prie kaljimo pagrindini vart) administracija.

116
 I SOVIETINI ARCHYV

Visikai slaptai
(Vertimas i rus kalbos)
LIETUVOS TSR VIDAUS REIKAL MINISTRO
SAKYMAS
1946 metai
Turinys: Apie udavinius kovoje su banditizmu ir karini dalini per-
dislakavim Lietuvos TSR teritorijoje
Nr. 0026 1946 m. kovo 26 Vilnius
Pastaruoju metu lietuvikas nacionalistinis pogrindis ir jo ginkluotos
gaujos aktyvina savo veikl, vykdo teroristinius aktus prie partin-ta
rybin aktyv, naujakurius, terorizuoja gyventojus, skleidia provokaci
nius gandus.
Galutiniam antitarybinio nacionalistinio pogrindio likvidavimui ir
jo ginkluot gauj sutriukinimui
S A K A U :
1. Mano pavaduotojui karinms dalims generolui majorui drg.
VETROVUI ryium su man pavaldiomis 34-to MP, 262 ir 285 P,
1 /IV 46 m. perdislokuoti karines dalis, iskiriant kuop ir bri gar
nizonus, reikalaujant i mint dali vad ir garnizon virinink atsa
komybs u visik banditizmo, nacionalistinio pogrindio likvidavim
ir reikiamos visuomenins tvarkos organizavim i apskrii ir valsi
administracinse ribose:
25 auli pulkas: tabas, spec. daliniai ir viena auli kuopa Pa
nevys.
Batalion tabai su spec. daliniais ir vienu auli briu: Subaius (8060),
Ramygala (5020), eduva (8070);
Kuop garnizonai: be vieno auli brio:
imonys (8080), Raguva (6050), Kraks (6010), Baisogala (7070), Rozali
mas (9080), Pualotas (0020);
Bri garnizonai:
Kupikis (9070), Vieintos (7070), Troknai (6060), Survilikis (5010),
Grinkikis (6060).
285 auli pulkas: Pulko tabas, B tabas spec. daliniai Birai;
Batalion tabai su spec. daliniais ir vienu auli briu: Rokikis (0010),
Skapikis (9080);
Kuop garnizonai be vieno auli skyriaus:
Vakai (3020), Pasvalys (1030), Vabalninkas (1050), Kamajai (8000), Obe
liai (0020);
Brio garnizonai: Krininas (1040), Pabir (3050), Salamiestis (0060),
Jintai (8010).
137 auli pulkas. tabas, spec. daliniai ir viena auli kuopa (be vie
no brio) Utena;
Batalion tabai su spec. daliniais ir vienu auli briu: Vyuona (6000),
Zarasai, venionys;
Kuop garnizonai be vieno brio: Upaliai (6070), Tauragnai (4020), Sal
117
 dutikis (4020), Dusetos (8020), Salakas (6040), Dktas (5050), Daugeli-
ks (3050), Adutikis (1070);
Bri garnizonai: Deveikiai (6090), Daugeliai (6020). Kuktikis (4010), An
taliept (7020), Deguiai (7070), Rimnai (5060), Kaltinnai (2030), Mie
lagnai (2060), Tvereius (3070).
262 auli pulkas. Pulko tabas ir spec. daliniai Ukmerg. Batalio
n tabai su spec. daliniais ir vienu auli briu:
Paelvys (2070), Taujnai (4060), Vepriai (1070);
Kuop garnizonai: Moltai (2090);
Kuop garnizonai be vieno brio: Anykiai (5080), Alanta (3090), Gied
raiiai (0080), Musninkai (9060). Gelvonai (0050), Sta (3020), Siesikai
(3040), Kavarskas (4060);
Bri garnizonai: Kurkliai (4070), emaitkiemis (3070), Paneriai (2040),
Jonava (0020), eimiai (1020), Pagiriai (3030), Lnas (4040).
261 auli pulkas: pulko tabas, spec. daliniai ir 1 bei 3 auli bata
lionai Vilnius.
2/261 auli pulko tabas ir spec. dalys Trakai;
Kuop garnizonai Valkininkai (2050);
Kuop garnizonai be vieno brio: Zsliai (8040), Semeliks (6040);
Bri garnizonai: iemariai (7030), Rumiks (4050).
34 motoauli pulkas: Pulko tabas ir spec. daliniai-Alytus.
Batalion tabai su spec. daliniais ir vienu auli briu: Butrimonys
(4020), Varna (1040), Seirijai (1080);
Kuop garnizonai: Onukis (4040), Marcinkonys (9020), Merkin (0090);
Kuop garnizonai be vieno brio: Jieznas (5010), Auktadvaris (5040),
Daugai (2020), Druskininkai (9090), Miroslavas (2080), Simnas (3070);
Bri garnizonai: Stakliks (5020), Alov (2010), Kriokialaukis (3070).
298 auli pulkas: Pulko tabas, spec. daliniai ir 3 auli bataliono ta
bas Kaunas.
Batalion tabai su spec. daliniais: Raseiniai, Kdainiai ir bataliono ta
bas su briais Kruonis (7020);
Kuop garnizonai be vieno brio: iluva (5040), Jurbarkas (0010), Ario
gala (2050), Kraks (7070), Josvainiai (2080), ekik (1060), Vandiogala
(1080), Rumiks (8020), Garliava (8080);
Bri garnizonai: Kelm (6020), Nemakiai (4010), Vidukl (4010), Be
tygala (3050), Girkalnis (3040), imkaiiai (2020), Gudinai (5070), Per
narava (2060), Seredius (2050), Babtai (0070), Zapykis (9070), Panemu
n (8090), Pakaun (6090).
273 auli pulkas: tabas ir spec. daliniai Taurag.
Batalion tabai su spec. daliniais: ilut (5070), Kretinga (9010), Tel
iai (0070);
Kuop tabai be vieno brio: Ervilkas (2000), imkaiiai (3060), Lauku
va (6070), vkna (5030), Gaur (2090), Darbnai (1010), Endriejavas
(7040), Gargdai (7020), Plung (9050), arnai (9070).
Bri garnizonai: Batakiai (3080), Vainutas (3050), Naujamiestis (3040),
Judrnai (6050), Kvdarna (5060), Kartena (9020), Salantai (1030), Als
diai (1060), Laukuva (9090), Varniai (7080).
32 auli pulkas: Pulko tabas ir spec. daliniai: iauliai; Batalion
tabai su spec. daliniais: Ginknai (0040), Maeikiai (4080), Jonikis
(3060);
Kuop garnizonai be vieno brio: idikai (4060), Seda (2060), Papilys
(2010), Gruzdiai (2040), iaulnai (7050), Uventis (8000), agar (5030),
Kraks (4070), Linkuva (2080);
118
Bri garnizonai: Ylakiai (3050), Tirkliai (3080), Akmen (3000), Kruo
piai (3020), Kurnai (0020), Padubysys (8030), Lygumai (1060), Pakruo
jis (0070), Skaistgiriai (4040);
94. pasieniei brys: Stabas, spec. daliniai ir manevrin grup
Marijampol.
Pasienio komendantros su rezervinmis ukardomis: Iglikliai (5060),
Sasnava (5050), Kamai (8070);
Pasienio ukardos: Veiveriai (7070), Prienai (5030), Balbierikis (4080),
Gudeliai (4070), Liudvinavas (4050);
Manevrin 23 pasienieiai bri grup Lazdijai (1060);
Pasienio ukarda venteeris (1070).
Manevrin 97 pasieniei ir 3 PK grup Veisiejai (9070);
Pasienio ukarda Leipnai (9080).
113 pasieniei brys: tabas, spec. daliniai ir 4PK. 112 pasieniei
brys Vilkavikis.
Pasienio komendantros su rezervinmis ukardomis: akiai (9030), Pil
vikiai (6040), Keturvalakiai (4030), Kybartai (5010); Manevrin grup ir
rezervin ukarda Kazl Rda (7050);
Pasienio ukardos: Gelgaudikis (0020), Lekiai (9050), Jankai (8050),
Grikabdis (8030), Barzdai (7040), Lukiai (9030), Sintautai (8020), Gi
ai (5040), Kalvarija (3040), Kunigikiai (4030) Graikiai (3020), Vity
tis (3010), Pajevonys (4010).
Taurags jungtins pasienio komendantros tabas 2ibai (3020);
Pasienio ukardos: Kukorai (4020), Ramonikiai (4030), Payiai (3040),
Jurgaiiai (2030).
2. 25-jam auli pulkui tsti operatyvin-kovin veikl kovoje su
banditizmu ankstesnse Panevio, Bir ir Rokikio apskrityse. Perdis
lokavim vykdyti, atvykus 285 auli pulkui.
3. Reikalauju, kad MVD apskrii skyri virininkai, MVD kariuo
mens dali ir padalini vadai pagerint vadovavim operatyvinei-ko-
vinei kariuomens veiklai ir sustiprint viso personalo atsakomyb vyk
dant operatyvines-kovines priemones, likviduojant gaujas.
4. Mano pavaduotojui kariuomens reikalams generolui-majorui
drg. VETROVUI pateikti man garnizon virinink sraus, kad ga
liau tuos virininkus skirti MVD apskrii skyri ir valsi poskyri
virinink pavaduotojais kariuomens reikalams.
5. Kiekvienam kariuomens garnizonui, dislokuotam valsiuje, skir
ti po vien karinink-valgybinink operatyviniam darbui, kuriam u
duotis skirt ir vadovaut MVD organo virininkas dislokavimo vie
toje.
6. Dali vadams paskelbti sakymus, kuriuose numatyti vietoves,
skirtas garnizon operatyvinei-kovinei ir tarnybinei veiklai.
Vis garnizono sudt pareigoti greitai ir operatyviai istudijuoti
operatyvin padt apskrityse ir valsiuose (gauj veiklos metodus, vie
tov, pramons objektus, gyvenvietes ir 1.1, dislokavimo vietose).
7. Siekiant perspti apie gauj upuolim ir j likvidavim, perio
dikai rengti pasalas ir sekretus: gamyklas, tarybinius kius, MTS, ark
li nuomojimo punktus, malnus, naujakuri kius ir kitus objektus.
8. Reikalauju, kad visa MVD kariuomens ir MVD organ karinin
k asmenin sudtis vykdyt aktyvius karinius veiksmus likviduojant
gaujas. Operacijas vykdyti pagal agentrinius ir kitus operatyvinius
duomenis, o nesant duomen kasdien (dien ir nakt) aktyviai iekoti
bandit, idstant vis ri tarnybinius patrulius numanomo bandit
119
 buvimo ir judjimo vietose, patikrinant atskirus vienkiemius. Gauj ie
koti ir persekioti bet kuriomis vietos, oro, dienos ir nakties slygomis.
9. MVD kariuomens garnizon virininkams asmenikai vykti
gauj veiklos rajonus ir aktyviai organizuoti gauj, vykdiusi tero
ristinius aktus arba apiplusi vietos gyventojus, paiekas bei likvida
vim.
MER" organams ir Prokuratrai traukti atsakomybn laiku nesi
musius priemoni ukertant keli teroristiniams aktams, apiplimams,
iekant ir likviduojant gaujas, vykdiusias nusikaltim.
10. MVD kariuomens dali (garnizon) operatyviniais virininkais
skiriu MVD apskrii ir valsi skyri virininkus.
11. Ateityje tolesn garnizon perdislokavim be mano sankcijos
kategorikai udrausti. Apie perdislokavimo pabaig ir numatytas prak
tines priemones, siekiant likviduoti ginkluotas gaujas, man praneti 1946
met IV. 7. Lietuvos LTSR Vidaus reikal ministras
generolas majoras (Bartainas)
(paraas)
(Vertimas i rus kalbos)
LIETUVOS TSR VIDAUS REIKAL MINISTRO
SAKYMAS
1946 m.
Turinys: Apie MVD dali garnizon virinink paskyrim apskrii ir
valsi MVD skyri virinink pavaduotojais.
12 balandio 1946 m. Nr. 0038 Vilniaus m.
Vykdant Soviet SSR Vidaus Reikal ministro sakym Nr. 0216
15.3.46 m. paskirti MVD Vidaus dali garnizon virininkus pavaduoto
jais apskrii ir valsi skyriuose, tai suderinant;
32 auli pulkas
iauli MVDVO virinink 32 auli pulko vado pavaduoto
j pulkinink UVACHOV NI
KOLAJ VASILJEVI
Maeiki MVDVO virinink 2/32 auli pulko vad kapiton
OFICEROV VLADIMIR DMITRIE-
VI
Jonikio MVDVO virinink 3/32 auli pulko vad major
GUSEV IVAN KIRILOVI
Uvenio MVDVO virinink 1. e. 1 auli kuopos vado parei
gas leitenant KUBRIN ALEKSEJ
PAVLOVI
Kurn MVDVO virinink 3 skyriaus 1 auli pulko vad
j. leitenant FROLOV PAVEL ZA
CHAROVI
Gruzdi MVDVO virinin 2 auli kuopos vad leitenant
KLEPALOV MICHAIL ANDREE
Vl
Kruopi MVDVO virinink 3 skyriaus 3 auli pulko vad
j. leitenant BELBKOV PETR
IVANOVI
120
iauln MVDVO virinink
Padubysio MVDVO virinink
Papils MVDVO virinink
Akmens MVDVO virinink
Sedos MVDVO virinink
Kirkli MVDVO virinink
idik MVDVO virinink
Ylaki MVDVO virinink
Kruki MVDVO virinink
Lygum MVDVO virinink
agars MVDVO virinink
Linkuvos MVDVO virinink
Pakruojo MVDVO virinink
Alytaus MVDVO virinink
Seirij MVDVO virinink
Butrimoni MVDVO virinink 2 skyriaus 3 auli kuopos vad
Varnos MVDVO virinink
venteerio MVDVO virinink 1 skyriaus 3 auli kuopos vad
3 auli kuopos vad vyr. leite
nant GIZATULIN PAIT SALA
CHOVI
1 skyriaus 3 auli kuopos vad
j. leitenant KLIMACHIN GEOR
GU IVANOVI
4 auli kuopos vad vyr. leite
nant MALSEV ANALOLIJ IVA
NOVI
3 skyriaus 4 auli pulko vad
leitenant DREMOV IVAN KI
RILOVI
3 auli kuopos vad leitenant
TICHORENKO FEDOR IVANO
VI
1 skyriaus 5 auli kuopos vad
leitenant ZVEREV IVAN VLA
DIMIROVI
3 auli kuopos vad leitenant
PAVLOV NIKITA ALEKSAND
ROVI
1 skyriaus 6 auli kuopos vad
j. leitenant NOSAKIN ALEK
SANDR KUZMI
7 auli kuopos vad vyr. leite
nant STARININ NIKOLAJ KUZ
MI
2 skyriaus 7 auli kuopos vada
leitenant GORBUNOV ALEKSEJ
TROFIMOVI
3 auli kuopos vad leitenant
VOLKOV ARSENTIJ IVANOVI
9 auli kuopos vad leitenant
SVIRICENKO IVAN KIRILOVI
2 skyriaus 9 auli kuopos vad
j. leitenant
34 motoauli pulko tabo vir
inink papulkinink KURILOV
Kulkosvaidi skyriaus 1 auli
bataliono vad j. leitenant ZAI
CEV NIKOLAJ TIMOFEEVI
leitenant MEDENEC VASILIJ
IVANOVI
kulkosvaidi skyriaus 3 auli
bataliono vad j. leitenant LI
TOVENKO PETR FEDOROVI
j. leitenant BEENCEV NIKO
LAJ ANDREEVI
121
Leipalingio MVDVO virinink 1 skyriaus auli kuopos vad j.
leitenant SAZONIONOK MI-
CHAIL VASILJEVI
Simno MVDVO virinink 2 auli kuopos vad leitenant
MAKEEV SEMION NIKOLAJE
VI
Miroslavo MVDVO virinink 3 auli kuopos vad leitenant
SISOEV NIKOLAJ NIKITOVI
drijos MVDVO virinink 2 skyriaus 2 auli kuopos vad
j. leitenant FERTIJUV VASILIJ
NIKOLAJEVI
Onukio MVDVO virinink 4 auli kuopos vad leitenant
REKA VASILIJ AFANASJEVI
Auktadvario MVDVO virinink 5 auli kuopos vad vyr. leite
nant SLOBOCENIUK DANIL
AFANASJEVI
Jiezno MVDVO virnink 6 auli kuopos vad leitenant
DEMJANENKO ALEKSANDR SE
MIONOVI
Stakliki MVDVO virinink 4 auli kuopos vado pavaduo
toj kapiton DOVGIN VASILIJ
ALEKSJEVI
Daug MVDVO virinink 7 auli kuopos vad leitenant
JUDIN SERGEJ IVANOVI
Merkins MVDVO virinink 3 auli kuopos vado pavaduo
toj leitenant LAZARENKO
PIOTR MICHAILOVI
Rudnios MVDVO virinink 1 skyriaus 3 auli kuopos vad
leitenant TESLENKO FEDOR
ALEKSEJEVI
Marcinkoni MVDVO virinink 9 auli kuopos vad leitenant
BOLOTIN ANDRJ IVANOVI

137 auli pulkas

Utenos MVDVO virinink 137 auli pulko vado pavaduo

toj major JEROV
Zaras MVDVO virinink 2/137 auli pulko vad kapito
n KORILIAKOV MICHAIL VLA
DIMIROVI
venioni MVDVO virinink 3/137 auli pulko vad major
CHVOSTOV GRIGORIJ MATVE
JEVI
Vin MVDVO virinink 1/137 auli pulko vad major
MASKO ALEKSANDR STEPA
NOVI
Upali MVDVO virinink 3 auli kuopos vad kapiton
ZAITIN PA VL MICHAILOVI
Taurags MVDVO virinink 1 auli kuopos vad leitenant
RUZENKOV VASILIJ FILIPOVI

122
Kuktikio MVDVO virinink 1 skyriaus 1 auliu kuopos vad
leitenant SINICA NIKOLAJ
MATVEJEVI
Debeiki MVDVO virinink rait valg skyriaus vad j. lei
tenant ELISEJEV ALEKSJ
MATVEJEVI
Daugeli MVDVO virinink 2 skyriaus 1 auli kuopos vad
j. leitenant ANAUROV MI
CHAIL ALEKSJEVI
Duset MVDVO virinink 6 auli kuopos vad leitenant
RIVICKIJ ALEKSJ TARASOVI
Antaliepts MDVDO virinink 2 skyriaus 6 auli kuopos j. lei-
lenant SEVRIUKOV PAVEL STE
PANOVI
Salako MVDVO virinink 5 auli kuopos vad leitenant
VSEVOLOD FEDOROVI
Degui MVDVO virinink 3 skyriaus 7 auli kuopos vad
leitenant ZAIKIN NIKOLAJ
PETROVI
Dkto MVDVO virinink 4 auli kuopos vad leitenant
ULGA MICHAIL SERGEJEVI
Rims MVDVO virinink 1 skyriaus 4 auli kuopos vad
leitenant PALTIJEVI DAVID
TIRAJEVI
Saldutikio MVDVO virinink 7 auli kuopos vad vyr. leite
nant MANAJEV STEPAN IVA
NOVI
Kaltinn MVDVO virinink 3 skyriaus 7 auli kuopos vad
leitenant SUMRANOV ALEK
SJ IVANOVI
Dauglikio MVDVO virinink 9 auli kuopos vad vyr. leite
nant SAGIN ANDRJ KUZMlC
Tvereiaus MVDVO virinink 1 skyriaus 9 auli kuopos vad
leitenant OCKASOV MICHAIL
ALEKSANDROVI
Adutikio MVDVO virinink 8 auli kuopos vad kapiton
LITVINENKO MICHAIL STE
PANOVI
Mielagn MVDVO virinink 1 skyriaus 8 auli kuopos vad
leitenant KLIMENKO CHAR
LAMPIJ MATVEJEVI
261 auli pulkas
Trak MVDVO virinink /261 auli pulko vad kapiton
SIVILKIN IVAN VASILJEVI
Semeliki MVDVO virinink 4 auli kuopos vad leitenant
KALASNIKOV NIKOLOJ IVA
NOVI
Rumiki MVDVO virinink 1 skyriaus 4 auli kuopos va
d j. leitenant ZADORONYJ
ALEKSJ STEPANOVI
123
Valkinink MVDVO virinink 5 auli kuopos vad vyr. leite-
ant RODIONOV EVGENIJ IVA
NOVl
sli MVDVO virinink 6 auli kuopos vad KSENZ
IVAN ALEKSANDROVI
iemari MVDVO virinink 1 skyriaus 6 auli kuopos vad
j. leitenant JAKOVLEV IVAN
GRIGORJEVI
262 auli pulkas
Ukmergs MVDVO virinink 262 auli pulko vad major
AKULOV IGNATIJ AFANASJE-
VI
Taujn MVDVO virinink 1/262 auli pulko vado pava
duotoj kapiton DIANOV VA
SILIJ IVANOVI
Paelnio MVDVO virinink 2/262 auli pulko vado pava
duotoj kapiton GRIBANOV
VASILIJ ALEKSEJEVI
Vepri MVDVO virinink 3/262 auli pulko vado pava
duotoj vyr. leitenant SIDIA
KOV VLADIMIR VLADIMIRO
VI
Siesik MVDVO virinink 1 skyriaus 1 auli kuopos vad
leitenant MALACHOV NIKO
LAJ MICHAILOVI
Lno MVDVO virinink 2 skyriaus 1 auli kuopos vad
leitenant ILBIACENKO MI
CHAIL EVSTAFJEVI
Pagiri MVDVO virinink 3 skyriaus 1 auli kuopos vad
leitenant KABAIDZE LEVAN
SEMIONOVI
Kavarsko MVDVO virinink 2 auli kuopos vad KUVSl-
NOV MICHAI VASILJEVI
Anyki MVDVO virinink 1 skyriaus 3 auli kuopos vad
leitenant LEBED DMITRIJ NA
ZAROVI
Kurkli MVDVO virinink 3 skyriaus 3 auli kuopos vad
leitenant MIASNIKOV IVAN
FIODOROVI
Alantos MVDVO virinink 4 auli kuopos vad vyr. leite
nant ILIN VASILIJ FIODORO
VI
emaitkiemio MVDVO virinink 2 skyriaus 4 auli kuopos j. lei
tenant MIASOJEDOV IGOR
BORISOVI
Molt MVDVO virinink 5 auli kuopos vad vyr. leite
nant SMIRNOV FEDOR FEDO
ROVI
Giedraii MVDVO virinink 6 auli kuopos vad vyr. leite
nant SEROV UJA ILJI
124
Musnink MVDVO virinink 7 auli kuopos vad vyr.
leitenant ADUNC RAFIK OSI
POVI
at MVDVO virinink 3 skyriaus 8 auli kuopos va
d j. leitenant NARUEVlC
VLADIMIR VIKTOROVI
eimi MVDVO virinink 1 skyriaus 8 auli kuopos vad
j. leitenant GOLIK ILARION
FEDOROVI
Jonavos MVDVO virinink 2 skyriaus 8 auli kuopos vad
j. leitenant GANEV VLADIMIR
ALEKSEJEVI
Gelvon MVDVO virinink 9 auli kuopos vad vyr. leite
nant ZlTKOV GEORGU SPIRI
DONOVI
273 auli pulkas
Taurags MVDVO virinink 273
auli pulko vado pavaduo
toj kapiton PLEKOV IVAN
NIKITOVI
Kretingos MVDVO virinink 1/273 auli pulko vad kapi
ton KONOENKOV
Teli MVDVO virinink 2/273 auli pulko vad kapito
n KUZMIN
ilals MVDVO virinink 3/273 auli pulko vado pava
duotoj kapiton GAVRILOV
ALEKSJ JEGOROVI
Andriejavo MVDVO virinink 1 auli kuopos vad vyr. leite
nant SUDNEJEV ALEKSJ TI
MOFEJEVI
Judrn MVDVO virinink 1 skyriaus 1 auli kuopos vad
j. leitenant POPO V VASILIJ
RADIONOVI
Gargd MVDVO virinink 2 auli kuopos vad kapiton
FINKEL JOSIF NAUMOVI
Kurn MVDVO virinink 1 skyriaus 2 auliu kuopos vada
leitenant IVCENKO PAVEL NI
KIFOROVI
MVDVO virinink 3 auli kuopos vad leitenant
TARASOV VASILIJ ANDREJE
VI
Salant MVDVO virinink 3 skyriaus 3 auli kuopos vad
j. leitenant SOKIRSKIJ PETR
NIKOLAJEVI
Plungs MVDVO virinink 4 auli kuopos vad vyr. leite
nant KISELIOV ALEKSANDR
PETROVI
Alsdi MVDVO virinink 3 skyriaus 4 auli kuopos va
d j. leitenant LEIDEV MICHA
IL VASILJEVI
125
arn MVDVO virinink
Luki MVDVO virinink
Laukuvos MVDVO virinink
Varni MVDVO virinink
Ervilko MVDVO virinink
Gaur MVDVO virinink
Skaudvils MVDVO virinink 1 skyriaus 8 auli kuopos vad
Kvdarnos MVDVO virinink 9 auli kuopos vad vyr. leite
Taujn MVDVO virinink
Kaltinn MVDVO virinink 2 skyriaus 6 auli kuopos vad
Vainuto MVDVO virinink
Naumiesio MVDVO virinink ukardos vad leitenant PRO-
vknos MVDVO virinink
vingnu MVDVO virinink
ig MVDVO virinink
5 auli kuopos vad vyr. lei
tenant DUBIN SERGEJ NIKO
LAJEVI
5 auli kuopos vado pavaduo
toj leitenant TICHONENKOV
NIKOLAJ NIKOLAJEVI
6 auli kuopos vad leitenant
PODGORNOV MICHAIL NIKO
LAJEVI
3 skyriaus 6 auli kuopos vad
j. leitenant KALINOV ABZA
LOV MURAMINOVI
7 auli kuopos vad vyr. leite
nant KOVALENKO DMITRIJ
SEMIONO VI
8 auli kuopos vad leitenant
DEMJANCEV IVAN IVANOVI
j. leitenant PROCHOROV SER
GEJ IVANOVI
nant DANOV STEPAN VASIL
JEVI
2 skyriaus 9 auli kuopos va
d leitenant MIKIN MICHAIL
EFIMOVI
j. leitenant EREBCOV ALEK
SJ ALEKSANDROVI
ukardos vad j. leitenant VI-
DENIN VASILIJ ILJI
ROKOV VASILIJ MERKULOVI
ukardos vad leitenant POTA
EV VASILIJ POTAPOVI
ukardos vad leitenant NAZA
ROV VIKTOR SERGEJEVI
ukardos vad vyr. leitenant
MAZUROV NIKOLAJ MICHAI
LOVI

Pavaduotojai armijos dalims turi atsakyti ir vadovauti koviniam ir

politiniam parengimui, vidaus tvarkai ir j panaudojimui kovoje su
banditizmu.
sakym paskelbti visai MVD dali ir organ asmeninei sudiai.
Lietuvos TSR
Vidaus Reikal ministras (Bartainas)
generolas-majoras (paraas)
VRM Informacinio Centro Archyvas. F. 141.A.I.
Spaudai pareng Vidas Gregoraitis
126
 Vienas i KGB metod, kovojant prie ginkluot rezistencij per
verbuot partizan panaudojimas. Jie bdavo perrengiami partizan uni
formomis, be to mokjo elgtis tarp j kaip savi. Jie buvo vadinami smo
gik briais. Atsakingas u j paruoim buvo Sokolovas.
Viena i toki bri ruoimo bazi buvo N. Vilnioje. ia jie links
mai gyveno, buvo apmokomi, i ia buvo siuniami operacijas.
inoma, kad i centras dar veik 195253 m. 1-oje nuotraukoje na
mas, kuriame gyveno i bri nariai.
Kreipiams Jus: gal kas nors atpaint nuotraukose buvusius parti
zanus ar plaiau papasakot apie Naujosios Vilnios nam? Raykite ad
resu: Kaunas, Donelaiio 70b, LKA redakcijai.
 TURINYS

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

Dzk rinktins archyvas ............................................................................................................................................ 3
Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (tsinys) .............................................................................. 46
ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI, SVARSTYMAI
J. Surauius-Tauras. aliojoj rikiuotj .................................................................................................................... 70
Kap. Domininkas-Jys (18961947) 102
A. Statkeviius. Okupant ir kolaborant valdomoje Lietuvoje .................................................................. 105
I SOVIETINI ARCHYV
VRM archyvo dokumentai ....................................................................................................................................... 117

LAISVS KOV ARCHYVAS 5

Eina eis kartus per metus

Redakcija: Dalia KUODYTE (vyr. redaktor), Rima GUDAITYTE, Valdemaras MACIULE
VIIUS, Birut OKSAITE, Regimantas ILYS
Duota rinkti 1992 05 22. Pasirayta spaudai 1992 09 14. SL 176. Popierius raomasis.
Formatas 70X100/16- Ikili spauda. 8 sp. 1. Kaina sutartin.
Tiraas 10 000 egz. Usakymo Nr. 907.
Leidia Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, Donelaiio 70b, 3000 Kaunas.
Spausdino Spindulio" spaustuv, Gedimino 10, 3000 Kaunas