Mikroekonomikos praktins uduotys

savarankikam darbui

teiss spec. II kurso neakivaizdinio skyriaus studentams

ANGA

ios Mikroekonomikos praktins uduotys savarankikam darbui papildo

"Ekonomikos teorijos" vadovlio teorin mediag. Jose pateikiami testai, atviri ir udari klausimai
ir udaviniai. Pratimai esantys iose uduotyse pads studentams pereiti nuo teorijos prie praktikos.
Remiantis jomis studentai gals savarankikai modeliuoti ekonomines nuostatas, iekoti sryi tarp
kategorij, geriau suvokti teorinius teiginius ir dsningumus ir j taikym praktiniame gyvenime.

1 tema. EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS

Testas

Pagrindins kategorijos:
a) ekonomika
b) gamybos veiksniai
c) ekonomikos problema
d) gamybos galimybi kreiv
e) alternatyviniai katai
f) poreikiai
g) gamyba
i) em
j) darbas
k) kapitalas

1. Visa tai, kas naudojama preki ir paslaug gamyboje.

2. mogikasis iteklius, t.y. fiziniai ir protiniai mogaus sugebjimai, reikalingi preki ir
paslaug gamybai.
3. Mokslas apie tai, kaip paskirstomi ir naudojami riboti itekliai, siekiant patenkinti moni
poreikius.
4. moni darbu sukurtas produktas, naudojamas prekms bei paslaugoms kurti.
5. moni biologins ir socialins prigimties slygotos reikms, tenkinamos vartojant darbu
sukurtus daiktus ir paslaugas.
6. Kreiv, rodanti alternatyvius gamybos apimties derinius, kuriuos galima pagaminti, panaudojus
visus turimus gamybinius iteklius.
7. Itekli naudojimo alternatyva, kurios tenka atsisakyti gaminant pasirinktj produkt; tai
rezultatas, kur utikrina geriausia itekli panaudojimo alternatyva.
8. Btinyb rinktis i t galimybi kurias mums leidia turimi riboti itekliai.
9. Visi gamtos teikiami itekliai.
10. Ekonomini itekli (gamybos veiksni) naudojimas, gaminant produktus ir teikiant paslaugas
moni poreikiams tenkinti.
Klausimai

Atviri:
1. Kaip vadinasi mokslas apie turt ?
2. Koks teoretikas taip apibdina ekonomikos teorij: mokslas apie tai,kokius iteklius mons ir
visuomen, ilgainiui, sigyja prekms gaminti ir paskirstyti tarp vairi visuomens grupi, kad
bt galima jas vartoti dabar ir ateityje ?
3. Koks mokslas nagrinja politines, prekybines bei pramonines, visuomeninio ar eimyninio
pobdio problemas ?
4. Kaip vadinasi moni biologins ir socialins prigimties slygotos reikms ?
5. Kas yra pagrindin sukurt preki ir paslaug sudedamoji dalis ?
6. Ivardinkite kuo daugiau isenkam ir neisenkam itekli.
7. Iskirkite tris klasikinius itekli tipus.
8. K sudaro em, darbo jga, kapitalas ir verslumas ?
9. Kaip apibdintumte verts dyd, kur galima bt sukurti naudojant iteklius kitu, negu
pasirinktas, geriausiu bdu ?
10. Kaip vadinasi kreiv, kuri parodo kaip stygius ir alternatyvieji katai veikia visuomen ?
11. Kas yra mogaus tikslinga veikla, bdinga tik mogui, kurios metu jis gamtoje esanius daiktus
apdoroja, pritaiko savo poreikiams ?
12. Verslo monms is terminas reikia pinigus, u kuriuos jie gali nusipirkti gamybos iteklius.
vardinkite termin.
13. Pateikite esmin gamybos bruo.
14. Sprendiant ekonomikos problemos udavinius, kiekviena visuomen privalo atsakyti tris
klausimus. Kokie tai klausimai ?

Udari:

1. Isirinkite apibrim, geriausiai apibdinant ekonomikos teorijos dalyk:

a) ekonomika tyrinja gamybos bdus ir gamybin veikl.
b) ekonomika tyrinja visuomenin gamyb ir visuomenin turt.
c) mokslas apie valdym, mainus ir piniginius sandrius vykstanius visuomenje.
d) ekonomika tyrinja ekonomin moni elgsen, slygot itekli ribotumu ir btinybe rinktis.

2. Kokie yra istoriniai ekonomini sistem tipai?

a) prekinis kis, centralizuotai valdomas kis ir rinkos kis.
b) natrinis kis, gamybos priemoni kis ir rinkos kis.
c) natrinis kis, centralizuotai valdomas kis ir rinkos kis.
d) natrinis kis, centralizuotai valdomas kis ir main kis.

3. K reikia gamybos galimybi kreiv?

a) gamybos faktori sry.
b) alternatyvius gamybos apimties derinius, kuriuos galima pagaminti, panaudojus visus turimus
gamybinius iteklius.
c) santyk tarp gamybini pajgum ir pagamintos produkcijos kiekio.
d) papildomai pagamintos produkcijos kiek padidinus (sumainus) iteklius.

4. Ekonomika gali augti, o gamybos galimybi kreiv gali slinkti iorn, jeigu:
a) tobulja technologija.
b) kapitalo (gamybos priemoni) skaiius padidja.
c) daugja darbo jgos.
d) vartotoj skaiius padidja.

5. Gamybos technologija lemia gamybos:

a) proceso organizavimo bdus.
b) apimt ir intensyvum.
c) proceso optimizavimo bdus.
d) naudingum.

Udaviniai

1. Bald firma gali gaminti 100 vaik kambario bald komplekt (A prek) arba 80 virtuvs bald
komplekt (B prek). Keletas gamybos alternatyv pateikta lentelje.
Uduotys:
a) Nubrti gamybos galimybi kreiv
b) Nurodyti kelet tak, kuriuose esamomis slygomis A ir B preki gamybos apimtis
bus nemanoma.

Gamybos alternatyvos
Gamybos A prek B prek
alternatyvos
I 100 0
II 90 10
III 70 20
IV 60 30
V 50 40
VI 30 50
VII 20 60
VIII 10 70
IX 0 80

2. Duoti bendrovs gamybos galimybi pasiskirstymo duomenys. Sudarykite gamybos galimybi

pasiskirstymo lentel ir paskaiiuokite, kaip sumas A preks gamyba, padidinus B preks
gamyb 10 vienet, kiekvienai gamybos alternatyvai?
Duomenys: A preks gamybos alternatyvos - I 200 vnt., II 150, III 105, IV 90, V 70,
VI 40, VII 30,VIII 5, IX 0.
B preks gamybos alternatyvos - I 0 vnt., II 10, III 20, IV 30, V 40,
VI 50, VII 60, VIII 70, IX 80.

3. Duoti firmos B preks gamybos apimtys kiekvienai gamybos alternatyvai ir A preks gamybos
sumajimas B preks gamyb padidinus 2 vienetais.
Uduotys:
a) Apskaiiuoti A preks gamybos apimt kiekvienai gamybos alternatyvai.
b) Nubrti gamybos galimybi kreiv.
 Gamybos A prek B prek A preks gamyba sumainama
alternatyvos B preks gamybai padidinti 2
vienetais
I 0
II 2 5
III 4 4
IV 6 2
V 8 8
VI 10 2
VII 12 4
VIII 14 5
IX 16 4
X 18 2
XI 20 5
XII 22 3
XIII 24 4
XIV 26 8
XV 0 28 1

4. Duota bendrovs gamybos galimybi kreiv. Nurodyti kelet tak, kuriuose esamomis
slygomis A ir B preki gamybos apimtis bus nemanoma, o taip pat kuriuose ne visi
bendrovs itekliai yra panaudojami.
Gamybos galimybi kreiv
12

10

8
A prek

0
0 2 4 6
B prek

5. mon gali pagaminti 1000 por bat, arba 75 kostiumus. Lentelje pateiktos galimos
gamybos alternatyvos. Nubrti gamybos galimybi kreiv ir apskaiiuoti kaip sumas
bat gamyba padidinus kostium gamyb 15 vnt. kiekvienai gamybos alternatyvai.

Gamybos Batai Kostiumai

alternatyvo
s
I 1000 0
 II 700 15
III 500 30
IV 300 45
V 100 60
VI 0 75

2 tema. PELNAS IR GAMYBOS KATAI

Testas

Pagrindins kategorijos:
a) ilgas laikotarpis;
b) bendrieji katai;
c) bendrasis produktas;
d) ribiniai katai;
e) bendrieji fiksuoti katai;
f) trumpas laikotarpis;
g) vidutinis produktas;
h) bendrieji kintamieji katai;
i) ribinis produktas;
j) labai ilgas laikotarpis.

1. Priedas prie bendrj snaud, patiriamas, kai per trump laikotarp vienu vienetu didinama
produkcijos apimtis.
2. Abstraktus laiko tarpas pasilos teorijoje, per kur kai kurie gamybos itekliai yra pastovs, o
produkcijos apimtis kinta tik keiiant sunaudot kintamj gamybos itekli kiek.
3. Abstraktus laiko tarpas pasilos teorijoje, per kur sukuriami technologiniai pagrindai (inomi
gamybos metodai), leidiantys, remiantis naujais iradimais ir mokslo darbais, pakeisti firmos
veikl.
4. Produkcijos kiekis, pagamintas per trumpalaik laikotarp, panaudojant vairi kintamj
gamybos itekli kiek (kartu su turimu nekintamu gamybos itekli kiekiu).
5. Snaudos, likusios kisti priklausomai nuo produkcijos lygio; rodo imok u kintam gamybos
itekli (aliav, darbo ir t.t) panaudojim.
6. Vidutin produkcijos apimtis, kuri atsiranda nuo kiekvieno kintamojo gamybos ilaid veiksnio
papildomo vieneto (dl nustatymo gamybos ilaid veiksnio turimos apimties).
7. Abstraktus laiko tarpas pasilos teorijoje, pakankamai ilgas laiko tarpas, kad pasikeist visi
gamybos itekliai, nekeiiant technologijos ar gamybos metod; toks periodas, kai firma sugeba
pakeisti naudojam gamybos veiksni kiek, pirmiausiai kapitalo ir ems apimtis
8. Firmos vis pastovi snaud ir vis kintam snaud, gaminant tam tikr produkcij, bendra
suma per tam tikr trump laikotarp.
9. Produkcijos kiekis trumpo laikotarpio pasilos teorijoje, pagaminamas kiekvieno papildomo
kintamj gamybos itekli vieneto, kai tuo tarpu kit gamybos veiksni apimtis ilieka pastovi.
10. Snaudos trumpu laikotarpiu nepriklausanios nuo produkcijos apimties lygio
pokyi; bna, kai produkcija ivis negaminama.
Klausimai

Atviri:

1. K vadinsime visos mons ilaidomis, ileistomis siekiant tam tikro tikslo ir raytomis
buhalterines knygas ?
2. Kaip kitaip galima pavadinti buhalterinius katus?
3. Kaip vadinsime skirtum tarp mons bendrj pajam ir buhalterini kat?
4. Kaip vadinsime skirtum tarp ekonomini kat ir bendrj pajam?
5. Kaip trumpai galima apibrti grynj peln?
6. Kokie katai sudaro normalj peln?
7. Kokiu mons veiklos laikotarpio metu bent vieno i gamybos veiksni snaudos yra pastovios?
8. Kokius inote mons veiklos laikotarpius?
9. Kaip vadinsime visus katus, kurie susij su snaudomis produkto gamybai?
10. Pagal koki formul galima apskaiiuoti vidutinius fiksuotus katus?
11. Kaip vadinasi katai, kuriuos gauname bendruosius kintamuosius katus padalin i pagamint
produkt skaiiaus?
12. Pasakykite nors vien i prieasi lemiani rezultatyvumo didjim dl gamybos mast ?
13. Kaip vadiname rezultatyvum, kai rezultatai auga maesne proporcija negu didja itekli
snaudos?
14. Kaip vadiname rezultatyvum, kai rezultatai proporcingai auga didjant snaudoms?
15.Kaip vadiname rezultatyvum, kai padidjus gamybos veiksni snaudomis, labiau negu
proporcingai padidja rezultatai?

Udari:
1. mons pastovius katus sudaro:
a) ilaidos itekliams sigyti tuo metu veikianiomis kainomis
b) ilaidos, kurias patiria mon net ir tuo atveju, jei produkcija dar negaminama
c) neaiks katai

2. Per tam tikr laikotarp pagamint produkt kiekis, sunaudojant visus iteklius,
vadinamas:
a) bendruoju produktu c) ribiniu produktu
b) vidutiniu produktu d) fiksuotu produktu

3. Ekonominis pelnas, tai:

a) bendrosios pajamos minus ekonominiai katai
b) grynasis pelnas minus bendrosios pajamos
c) bendrosios pajamos minus buhalteriniai katai minus normalus pelnas

4. Bendrojo produkto dalis tenkanti 1-am kintamojo veiksnio snaud vienetui vadinama:
a) bendruoju produktu c) ribiniu produktu
b) vidutiniu produktu d) fiksuotu produktu

5. Bendrojo produkto kitimo laipsnis, pakitus kintamojo veiksnio snaudoms vienu vienetu
vadinamas:
a) bendruoju produktu c) ribiniu produktu
b) vidutiniu produktu d) fiksuotu produktu
6. mons bendruosius katus sudaro:
a) bendrj fiksuot ir bendrj kintam kat suma
b) bendrj fiksuot ir bendrj vidutini kat suma
c) bendrj fiksuot ir bendrj ribini kat suma
d) vidutini ir ribini kat suma

7. mon, siekianti gaminti minimaliomis ilaidomis, turi pasirinkti toki gamybos apimt,
kuriai esant:
a) ribins pajamos sutampa su ribiniais katais
b) bendrieji vidutiniai katai sutampa su ribiniais katais

8. Trumpame laikotarpyje:
a) visi gamybos veiksniai pastovs
b) pastovios bent vieno gamybos veiksnio snaudos
c) gali bti pakeistos vis gamybos veiksni snaudos
d) gali bti pakeistos vis gamybos veiksni snaudos ir technologija

Udaviniai

1. mon, realizavusi produkt, gavo 10 mln. lit bendro pelno. Gamybos procese mon
patyr 6 mln. lit katus. Raskite mons normalj peln ir ekonominius katus, jei inoma, kad
mon gavo 6,6 mln. lit ekonominio pelno.

2. Paruokite firmos mini ataskait, raskite mons buhalterinius katus, bendr peln ir peln
po mokesi sumokjimo( pelno mokestis sudaro 30% bendro pelno).Pateikiami tokie duomenys:
Renta -22000 Lt.
Pajamos gautos u 5000 vnt. preki pardavim, preks vieneto kaina 40 Lt.
Kelions ilaidos 15000 Lt.
Kanceliarijos ilaidos 16000 Lt.
Atlyginimai 330000 Lt.
Telefono ilaidos 8000 Lt.
Pajamos gautos u 4000 vnt. preki ,vieneto kaina 75 Lt.
Reklama 29000 Lt .

3. Petras yra medio apdirbimo mons savininkas. Jis samdo du pagalbininkus, kuriems per metus
moka po 12000 Lt , taip pat jis moka 6000 Lt u patalp nuom, 15000 Lt u aliavas ir 20000 Lt u
rengimus. Jam pasil darb kitoje firmoje ir sil 15000 Lt metin atlyginim. Savo sugebjimus
Petras vertina 8000 Lt per metus. mons pajamos per metus siek 100000 Lt . Apskaiiuokite mons
ekonomin peln. inoma, kad bankas tuo metu mokjo 10% metini palkan.

4. Tarkime, kad firmos pastovs katai sudaro 70 Lt, o kintami pateikti lentelje.

Gamybos Pastovs Kintami Bendrie- Vidutiniai Vidutiniai Vidutiniai Ribiniai

apimtis katai Katai ji katai pastovs kintami bendrieji katai
katai
vnt. (BFK) (BKK) (BK) katai katai (RK)
 (VFK) (VKK) (VBK)

0 70 ----- ----- ----- ----- ------

1 70 70
2 70 100
3 70 135
4 70 160
5 70 195
6 70 225
7 70 260
8 70 300
9 70 350

Upildykite lentel ;
Nubrkite fiksuot, kintam ir bendr kat grafik ;
Nubrkite vidutini bendrj, vidutini fiksuot, vidutini kintam ir ribini kat grafik.

5. mons gamybos apimtis 60 vnt. gamybos vidutiniai kintamieji katai yra 40 Lt., pastovs
katai 600 Lt. Kokia produkto kaina?

6. Gamybos apimtis sudaro 80 vnt., vidutiniai kintamieji katai sudaro 50 Lt, gaminio
savikaina 80 Lt . Kokie produkto gamybos pastovieji ir vidutiniai fiksuoti katai?

7. Kelni siuvimo katai sudaro 50 Lt. mon nori gauti 20 Lt. pelno u vien kelni vienet.
Mamenin prekyba pasilieka sau 30% prekybos plauk. Kokia bus kelni mamenin kaina?

3 tema. RINKOS ELEMENTAI IR JOS VEIKIMAS

Testai

1 testas:
Pagrindins kategorijos:
a) rinka;
b) preki rinka;
c) itekli rinka;
d) paklausa;
e) paklausos dsnis;
 f) substitutai;
g) komplementarios preks;
h) pasila;
i) pasilos dsnis;
j) pusiausvyros kaina;
k) vartotojo rinka;
l) gamintojo rinka;
m) rinkos mechanizmas.

1.Padtis rinkoje , kai kaina didesn u pusiausvyros kain ir dalis gamintoj preki lieka
nerealizuota .
2. Preki paklausos dydis kinta kain kitimui prieinga linkme , t.y. kuo auktesns preki bei
paslaug kainos , tuo maesn j paklausa , ir atvirkiai.
3. Prekini - pinigini santyki visuma , preki ir paslaug mainai tarp pirkj ir pardavj ,
vykstantys pagal prekins gamybos ir cirkuliacijos dsnius .
4. Preks , kurios vartojamos kartu ; vienos preks kainos augimas sumaina kitos preks paklaus ,
pvz. automobiliai ir kuras .
5. Preki pinigins verts ir paklausos bei pasilos priklausomyb .
6. Kaina , ties kuria paklausa yra lygi pasilai , grafikai vaizduojama kaip takas , kuriame
susikerta pasilos ir paklausos kreivs .
7. Preki kiekis , kur pardavjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis .
8. Rinka , per kain kitim informuojanti gamintojus , kokioms prekms vartotojai ileidia
daugiausiai pinig , kokias prekes galima brangiausiai parduoti .
9. Preks , kurios pakeiia viena kit vartojant ; vienos preks kainos augimas didina kitos preks
paklaus , pvz. kriaus ir obuoliai .
10. Preki pasilos kiekis kinta kain kitimo linkme - preki kainoms didjant , atitinkamai didja
ir pasila , ir atvirkiai .
11. Rinka , per susidariusias kainas padedanti gamintojams apsisprsti , kaip gaminti , kokius
iteklius naudoti , kad gamybos katai bt kuo maesni .
12. Padtis rinkoje , kai kaina maesn u pusiausvyros kain , ir pasila tampa maesn u
paklaus .
13. Preki ir paslaug kiekio , kur nori ir gali sigyti pirkjai , priklausomyb nuo kainos.

2 testas:

Pagrindins kategorijos:
a) Paklausa;
b) Elastingumas;
c) Paklausos elastingumas;
d) Paklausos kreiv yra elastinga;
e) Paklausos kreiv yra neelastinga;
f) Absoliutus elastingumas;
g) Vieneto elastingumas;
h) Absoliutus neelastingumas;
i) Santykinis elastingumas;
j) Santykinis neelastingumas.

1. Tam tikras kain kitimas, ireiktas procentais, sukelia tok pat paklausos ir pasilos kiekio
pasikeitim. Skaitmeninis elastingumas lygus vienetui.
2. Duomenys, rodantys, kaip stipriai tam tikro gaminio paklausos kiekis reaguoja vienok ar
kitok vieno i nepriklausom gaminio paklaus veikiani kintamj pokyt.
3. Tam tikras kain kitimas nuo P1 iki P2 lemia didesn paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim
nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis u vienet.
4. Kain kitimas nepakeiia paklausos bei pasilos. Skaitmeninis elastingumas lygus nuliui.
5. Noras, poreikis ar trokimas sigyti prek, turint tam reikalui pinig.
6. Kain pasikeitimas slygoja maesn paklausos ir pasilos pasikeitim. Skaitmeninis
elastingumas yra maesnis u vienet, bet didesnis u nul.
7. Be galo maas kain pasikeitimas nuo P1 iki P2 slygoja didel paklausos ir pasilos
padidjimo procent. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis.
8. Perkamo preks kiekio ( paklausos kiekio ) procentinis pokytis yra maesnis u tos preks
kainos procentin pokyt.
9. Paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu.
10. Perkamo preks kiekio ( paklausos kiekio ) procentinis pokytis yra didesnis u tos preks
kainos procentin pokyt

Klausimai:

I. Atviri:
1. Kas apibdina preki ir paslaug mainus tarp pirkj ir pardavj?
2. Kaip vadinama rinka, vyraujanti tarp vartotoj ir gamintoj?
3. Kaip vadinama rinka, esanti tarp gamintoj ir itekli tiekj?
4. Kas vardija pirkj ir gamintoj laisv rinkoje?
5. Kas yra grynosios konkurencijos prieingyb?
6. Kas yra tarpin grandis tarp grynosios konkurencijos ir grynosios monopolijos?
7. Kaip vadinama vieno vartotojo rinka?
8. Kaip vadinama keleto pirkj rinka?
9. Kas nusako real pirkj poreik?
10. Kaip vadinamos preks, kurios pakeiia viena kit?
11. Kaip vadinamos preks, kurios vartojamos kartu?
12. Kas apibdina preki kiek, kur nori ir gali parduoti pardavjai?
13. Kaip vadinamas takas, kuriame susikerta pasilos ir paklausos kreivs?
14. Kaip vadinama rinka, kurioje pirkjai gali rinktis, o gamintojai tarpusavyje konkuruoja?
15. Kaip vadinama rinka, kurioje yra preki deficitas?
16. Kokia teorema galima paaikinti paklausos, pasilos ir kainos dinamik?

II. Atviri:

1. Kaip vadinasi paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu?
2. Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai be galo maas kain pasikeitimas slygoja didel
paklausos ir pasilos padidjimo procent?
3. Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai tam tikras kain kitimas lemia didesn paklausos ir pasilos
kiekio pasikeitim?
4. Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai tam tikras kain kitimas, ireiktas procentais, sukelia tok
pat paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim?
5. Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai kain pasikeitimas slygoja maesn paklausos ir pasilos
kiekio pasikeitim?
6. Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai kain kitimas nepakeiia paklausos bei pasilos?
7. Kaip vadinasi vartojam preki pakeiiamumas?
8. Kaip vadinasi rinka, kurios atsiradim slygoja kain maksimumo sukeltas deficitas, ir kurioje
preks nelegaliai parduodamos didesne kaina negu nustatytas kain maksimumas?
9. Pagal kokias formules apskaiiuojamas elastingumo koeficientas?
10. Koks yra skaitmeninis elastingumas esant:
a) absoliuiam elastingumui,
b) santykiniam elastingumui,
c) vienetiniam elastingumui,
d) santykiniam neelastingumui,
e) absoliuiam neelastingumui.
11. K vadiname tam tikru preki kiekio teikiamu pasitenkinimu, o k - pasitenkinimo
pasikeitim vartojant
vienu preks vienetu maiau ar daugiau ?
12. Apie k kalbdami turime galvoje pasitenkinim, kuris gaunamas suvartojus vis produkt ?
13. K apibdiname kalbdami apie pasitenkinim, kur suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto
vieneto
suvartojimas ?
14. K slygoja du pagrindiniai veiksniai: k vartotojas nori pirkti ir k jis gali pirkti ?
15. K vadiname prekmis, kuri vartojimas maja augant pirkjo pajamoms ?

III. Atviri:
1. Remiantis rinkos pusiausvyros grafiku nustatykite (grafikai) ir paaikinkite, kaip pasikeis
pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis padidjus gyventoj skaiiui ir pabrangus itekliams?

2. Remiantis rinkos pusiausvyros grafiku nustatykite (grafikai) ir paaikinkite, kaip pasikeis

pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis padidjus gyventoj optimizmui ir pajamoms?

3. Remiantis rinkos pusiausvyros grafiku nustatykite (grafikai) ir paaikinkite, kaip pasikeis

pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis sumajus itekli kainoms?

4. Remiantis rinkos pusiausvyros grafiku nustatykite (grafikai) ir paaikinkite, kaip pasikeis

pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis Vyriausybei sumainus pajam mokest ir monms
diegus paangi technologij?

Udari klausimai:
1. Jeigu rinkos atliekamas funkcijas perima valstybs organai , tai tokia ekonomikos sistema
vadinama:
a) tradicine;
b) komandine;
c) rinkos.

2. Paklausos kreivs:

a) rodo , kad vartotojai maesnmis kainomis link pirkti daugiau;

b) yra vienodos visoms prekms ir paslaugoms;
c) rodo ry tarp preks kainos ir tiekiamo kiekio.
3. Padidjus medienos paklausai , padidja ir vini paklausa. Sumajus medienos paklausai,
sumaja ir vini paklausa. Mediena ir vinys yra:
a) nesusijusios preks;
b) substitutai (pakaitalai);
c) komplementarios preks (papildanios).

4. Kurios i i preki yra substitutai (pakeiia viena kit):

a) salotos ir kopstai;
b) mediena ir vinys;
c) puodukas ir lktut.

5. Pasilos dsnis teigia , kad:

a) pirkjai daugiau perka emesnmis kainomis negu auktesnmis;
b) pateikiam parduoti preki kiekis nepriklauso nuo kainos;
c) pardavjai daugiau gamina esant auktesnms kainoms negu emesnms.

6. Kuris teiginys teisingas:

a) nustatant kain paklausa yra svarbesn u pasil;
b) kylant kainoms , paklausa didja;
c) daugiau preki bus parduota emesnmis kainomis negu auktesnmis.

7. Konkurencinje rinkoje pusiausvyros kaina yra:

a) ta kaina , kuria pirkjai nuperka visas gamintojo norimas parduoti prekes;
b) maiausia kaina , kuriai esant gamintojas vis dar gauna peln;
c) nustatoma pagal pirkjo sprendimus.

8. Kas atsitiks konkurencinje rinkoje , kai pasila bus didesn u paklaus:

a) tiekjai padidins gaminam produkcij;
b) rinkos kaina kris;
c) rinkos kaina kils.

9. Paklausos dsnis:
a) paklausos dydis kinta kain kitimui prieinga linkme
b) paklausos dydis kinta kain kitimo linkme

10. Jei, esant grynai konkurencijai, rinkos kaina aukiau pusiausvyros kainos, susidaro:
a) vartotojo rinka
b) gamintojo rinka

11. Jei, esant grynai konkurencijai, rinkos kaina emiau pusiausvyros kainos, tai susidaro:
a) vartotojo rinka
b) gamintojo rinka

12. Pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu vadinamas:
a) pasilos elastingumu
b) pasilos kitimo tempu
c) pasilos kitimo dinamika
13. Paklausos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu vadinamas:
a) paklausos kitimo dinamika
b) paklausos elastingumu
c) paklausos kitimo tempu

14. Kain pasikeitimas, slygojantis maesn paklausos ir pasilos pasikeitim, vadinamas:

a) absoliutus elastingumas c) vieneto elastingumas
b) santykinis elastingumas d) santykinis neelastingumas

15. Kain pasikeitimas, slygojantis didesn paklausos ir pasilos pasikeitim, vadinamas:

a) absoliutus elastingumas c) vieneto elastingumas
b) santykinis elastingumas d) santykinis neelastingumas

Udaviniai

1. Studento turinio main, suskystint duj paklaus per savait rodo lygtis P = 100/Q , savaits
suskystint duj suvartojimas 100 l. Kiek pinig jis ileidia suskystintoms dujoms ?

2. Produkto paklaus rodo lygtis P = 12 - 0,5Q.

a) Kokios bus pardavimo pajamos, kai rinkos kaina yra 4 lt ?
b) Kaip pasikeis pardavim pajamos, kainai sumajus 25% ?

3. Preks X parduodama 1100 vnt., per dien. Pakilus preks Y kainai nuo 25 lt iki 27 lt , preks X
per dien benuperkama tik 1000 vnt. Ar preks X ir Y yra substitutai ar komplementarios preks. Ir
kodl?

4. Produkto pasil rodo lygtis P= 20 + 5Q.

a) Kokios bus pardavim plaukos, kai rinkos kaina yra 50 lt. ?
b) Kaip pasikeis pardavim plaukos, rinkos kainai padidjus 5 lt. ?

5. Produkto pasil rodo lygtis Q = -10 + 5P.

a) Kokios bus pardavimo pajamos, kai rinkos kaina yra 5 lt. ?
b) Kaip pasikeis pardavim pajamos, kainai padidjus 20% ?

6. Saldaini Eliza kaina sumajo nuo 4 iki 2 Lt, o perkamas kiekis padidjo nuo 10 iki 15 mln. vnt.
Kaip pasikeit bendrosios pajamos?

7. Parduotuvje Pas panel Iev teletabio kainos padidjo 15 ,sumainus jo vartojim apie 2 . K
galima pasakyti apie io produkto elastingum? Paaikinti.

8. Kino teatro administracija sumaino kainas nuo 10 Lt iki 8 Lt. Dl to irov padaugjo 30%.
Apskaiiuokite biliet paklausos vidutin elastingum iame kain intervale. Ar is administracijos
sprendimas buvo protingas? Atsakym paaikinkite.

10. Remiantis lentelje pateiktais duomenimis, apskaiiuokite ribin naudingum ir nubrkite

bendrojo bei ribinio naudingumo kreives.
 Q 0 1 2 3 4 5 6 7
BN 0 15 28 38 45 49 50 48

4 tema. PAGRINDINS RINKOS ORGANIZAVIMO FORMOS

Klausimai

I. Atviri:
1. Kaip vadinamas skirtumas tarp bendrj pajam ir bendrj kat?
2. Tobulos konkurencijos rinkos ypatyb, kai rinkoje yra labai daug produkt, pagamint didelio
skaiiaus gamintoj, taiau visi produktai nesiskiria savo kokybinmis charakteristikomis ir kai
vartotojas neteikia pranaumo atskiriems tos paios ries produktams, vadinama
3. Tobulos konkurencijos rinkos ypatyb, kai nra jimo ir ijimo bet kokios preks rink
barjer, vadinama
4. Tobulos konkurencijos rinkos ypatyb, kai n vienas i pardavj ar pirkj negali paveikti
laisvos rinkos kainos, vadinama
5. Tobulos konkurencijos rinkos ypatyb, kai visi pirkjai ir pardavjai turi informacij apie
paklausos ir kat kreives, ino kokiomis kainomis gali pirkti ir parduoti prekes, vadinama
6. Kieno atvilgiu tobulos konkurencijos rinkoje paklausa yra absoliuiai elastinga?
7. Pajamos, kurios lygios parduot preki skaiiaus ir j kainos sandaugai, vadinamos
8. Pajamos u vien produkto vienet yra
9. Bendrj pajam pakitimas, pardavus papildom preks vienet, yra
10.Kokiu laikotarpiu, esant ekonominiam pelnui, neoptimali gamybos apimtis leidia isilaikyti
monei?
11.Efektyvumas, kuris yra geriausias paskirstyt itekli panaudojimas produkt gamybai ir gali
bti ireiktas minimaliomis snaudomis produkcijos vienetui, vadinamas
12.Kas pasiekiamas, kai susidaro tokia padtis, jog nra kitokio alternatyvaus itekli panaudojimo
bdo, kuris pagerint bent vieno visuomens nario padt, nepabloginus n vieno kito?

II. Atviri:
1. Kaip vadinama mon, gaminanti prekes neturinias substitut?
2. Nuo ko priklauso mons preks vert monopolinje rinkoje?
3. Kas lemia pajam ir gamybos apimties ryio skirtum tarp monopolins ir konkurencins rink?
4. Kuo vadovaujantis briama bendrj pajam (BP) kreiv monopolins rinkos slygomis?
5. Kokios bna ribins pajamos, kai paklausos elastingumas didesnis u vienet?
6. Koki pagrindin slyg btina vykdyti, siekiant padidinti realizavimo apimt?
7. Kaip keiiasi mons bendrasis pelnas mainant ar didinant gamybos apimt?
8. Koks skirtumas tarp pajam ir ilaid, kai ribiniai katai lygs ribinms pajamoms?
9. Kokios formos yra ribini pajam ir ilaid kreiv monopolinje rinkoje?
10. Kas yra ribini gamybos kat ir paklausos elastingumo funkcija?
11. Kaip kinta kainos didjant ribiniams gamybos katams?
12. Kas skatina visuomenini poreiki augim preks atvilgiu?
13. Kas turi padengti preks vert, norint, kad mon galt tsti gamyb trumpuoju laikotarpiu ?
14. Kas lemia monopolijos egzistencij?
15. Kada btinas normalus pelnas monopolinje rinkoje ?

III. Atviri:
1.Kaip vadinama rinkos struktra, kurioje veikia dvi stambios mons?
2.Koks svarbus rodiklis informuoja oligopolin mon apie paklausos kitim rinkoje?
3.Kokia yra pelno maksimizavimo slyga?
4.Kaip daniausiai elgiasi konkurentai oligopolinei monei paklus kain?
5.Kaip vadinama kaina, kuri nekinta, kintant gamybos apimiai?
6.Monopolinje ir tobulos konkurencijos rinkose svarbus yra tik gamintojo ir vartotojo ryys. Koks
ryys tampa svarbiu oligoplinje rinkoje?
7.Kaip vadinamas vidutini gamybos kat sumajimas, slygojamas gamybos apimties augimo?
8.Kas pasil duopolijos model?
9.Kaip vadinamas ltas, bet nuolatinis vidutinio kain lygio kilimas auktyn?
10.Kaip vadinamas racionalus itekli paskirstymas ir panaudojimas?
11.Kaip vadinama rinkos struktra, kai veikia daug moni, gaminani artimus pakaitalus?
12.Kuo vadovaujasi monopolins konkurencijos mon nustatydama kain savo gaminiui?
13.Kokie yra jimo barjerai monopolins konkurencijos rinkoje?
14.Kas maja, kai mons paklausos kreiv tampa elastingesne ir pasislenka kair?
15.Monopolins konkurencijos rinkoje produktai yra diferencijuoti ar identiki?

Udari klausimai:

1. Rinkos kain funkcijos:

a) taupymo ir atsiskaitymo b) informacin ir skatinamoji
c) informacin ir atsiskaitymo d) skatinamoji ir taupymo

2. Tobulos konkurencijos rinkoje mon gauna ekonomin peln:

a) tik trumpuoju laikotarpiu
b) tik ilguoju laikotarpiu
c) per abu laikotarpius

3. Netobulos konkurencijos rinkoms priklauso:

a) oligopolin rinka; monopolins konkurencijos rinka; monopolin rinka; oligopsonin rinka;
monopsonin rinka
b) oligopolin rinka; monopolins konkurencijos rinka; tobulos konkurencijos rinka; monopolin
rinka
c) oligopolin rinka; monopolins konkurencijos rinka; monopolin rinka; oligopsonin rinka
d) oligopolin rinka; monopolins konkurencijos rinka; monopolin rinka; monopsonin rinka
e) oligopolin rinka; monopolins konkurencijos rinka; monopolin rinka

4. Skirtingai negu konkuruojanios firmos paprastoji monopolija siekia:

a) gaminti produkcijos maiau, o kain nustatyti auktesn;
b) maksimizuoti peln;
c) nustatyti kain, atitinkani neelasting paklausos kreivs dal;
d) parinkti toki gamybos apimt, prie kurios RPaj = P;
e) gaminti produkcijos daugiau, o kain nustatyti auktesn.

5. Kad gaut maksimal peln monopolistas privalo pasirinkti toki gamybos apimt, prie
kurios:

a) ribiniai katai lygs produkto kainai;

b) ribiniai katai lygs bendriesiems katams;
c) ribins pajamos lygios ribiniams katams;
 d) ribins pajamos lygios bendriesiems katams;
e) vidutiniai katai lygs produkto kainai.

Udaviniai

1. mons bendrosios pajamos per metus sudaro 18 723 600 Lt. Apskaiiuoti mons vidutines
pajamas per metus, jeigu inoma, kad pagaminam preki kiekis per mnes yra 2100. Kokia yra
vienos preks kaina?

2. mon per mnes pagamina 1500 dvirai, kuri 900 skirti suaugusiems, o likusieji vaikams.
Vaikik dvirai kaina tobulos konkurencijos rinkoje yra 800 Lt. Rasti mons bendrsias pajamas
per metus, jei visa produkcija yra realizuojama, kai dviraio, skirto suaugusiems, kaina yra 20%
didesn u vaikiko.

3. Grafikai pavaizduoti mons vidutines ir ribines pajamas tobulos konkurencijos slygomis, kai
VP = 5 Lt. Kam lygi vienos preks kaina?

4. mons, veikianios tobulosios konkurencijos slygomis, gamybos bendrieji katai nustatomi

pagal lygt BK = 600 + 30Q. Koks bt firmos pelnas, jeigu ji gamint 150 vienet? Produkto
rinkos kaina yra 35 Lt.

5. Pagal pateikt grafik nustatyti:

a) kada mon veiks pelningai;
b) kada pelnas bus didiausias;
c)kada mon dirbs nuostolingai;
d) kam BP lygios takuose A ir B. K tai reikia?

BP, BK
100 BK

80 B BP
60
40
20 A

0 Q
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

6. Baikite pildyti lentel. Koki gamybos apimt pasirinks firma monopolinink?

Q P BK RK BPaj RPaj
(vnt.) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt)
1 50 60
2 45 70
3 40 85
4 35 105
5 30 130
6 25 160
 7 20 195

7. Baikite pildyti lentel. Koki gamybos apimt pasirinks firma monopolinink?

Q P VBK BK RK BPaj RPaj

(vnt. (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt)
)
0 110 60
1 100 110
2 90 75
3 80 60
4 70 50
5 60 44
6 50 45
7 40 50
8 30 60

8. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink?

Q P PK VKK RK BPaj RPaj

(vnt. (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt)
)
0 260 200
1 250 210,0
2 240 200,0
3 230 190,0
4 220 181,0
5 210 173,6
6 200 167,3
7 190 162,0
8 180 158,0

9. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink?

Q P BK RK BPaj RPaj
(vnt.) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt)
1 80 100
2 140 180
3 190 240
4 220 280
5 240 300
6 290 300
7 360 280
10. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink?
 Q P KK RK BPaj RPaj
(vnt.) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt)
1 90 150
2 140 280
3 170 390
4 190 480
5 220 550
6 270 600
7 350 630
8 460 640

11. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink?

Q P PK KK RK BPaj RPaj
(vnt. (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt)
)
0 400
1 150 350
2 300 670
3 440 960
4 570 1220
5 710 1450
6 860 1650
7 1020 1820
8 1190 1960

5 tema. GAMYBOS VEIKSNI RINKOS IR PAJAM PASKIRSTYMAS

Klausimai:

Udari:
Darbo rinka
1. Gyventoj sugebjimas keisti savo gyvenimo slygas, tai
2. Siekimas bei gebjimas dirbti tam tikr laik, esant vairiems darbo umokesio lygiams, yra
3. Bendrj mons pajam pokytis, susijs su gamybai panaudoto darbo padidjimo vienetu (pvz.:
primus darb papildom darbuotoj), yra
4. Kaip vadinasi tokia alga, kuri tam tikr sugebjim darbuotojas gali gauti alternatyviuose
darbuose (pvz.: dstytojas gali dirbti ininieriumi gamykloje, ir ininieriaus alg galima laikyti
dstytojo alga)?
5. Kokia sveika yra, jei konkurencinis mechanizmas pagrstas darbuotoj ir darbdavi
individualiais sprendimais i susiformavusi veiksni?
6. Kaip vadinamas darbo umokestis, kuris tam tikru laiko momentu utikrina silomo ir
pageidaujamo darbo apimi vienyb, t. y. tam tikromis slygomis visi norintys dirbti turi darb
ir nra tui ekonomikai efektyvi darbo viet.
7. Vis darbuotoj bendro umokesio pasikeitimas, susijs su papildomo darbuotojo primimu,
vadinamas
8. Kaip vadinama mon, kurioje neturi teiss dirbti ne profsjungos nariai ?
9. Kas siekia padidinti moni darbo umokest vir darbo jgos rinkos kainos; taip pat usiiminja
darbo slyg ir darbo saugos gerinimu, atostog trukms ilginimu, uimtumo garantij
stiprinimu, pensinio aprpinimo gerinimu?
10. Kaip vadinama rinka, kurioje yra vienintelis pirkjas?
11. Kaip vadinama rinka, kurioje veikia tik keli pirkjai?
12. Bendras darbo umokesio padidjimas, papildomai primus vien darbuotoj, tai
13. Kaip vadinamos derybos, kai vienoj pusj yra profsjunga, o kitoj-monosponija ir,
kuri metu siekiama nustatyti darbo umokesio lyg, darbo ir samdos slygas bei kitus abi puses
dominanius darbo santyki aspektus?
14. Kaip vadinama situacija, kai darbas nutraukiamas darbdavi sprendimu?

Kit gamybos veiksni rinka

1. Tam tikro veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas, susidarantis, kai
veiksnio pajamos virija snaudas, btinas tokiam pat veiksnio dydiui traukti gamyb yra
2. Kaip vadinasi veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas, susidarantis
tuomet, kai veiksnio pasila yra absoliuiai ribota?
3. Asmuo, turintis kapital, iekantis nauj pelning veiklos krypi, panaudodamas visas savo
dalykines bei mogikas savybes vadinamas
4. Nuo ko priklauso absoliutaus veiksnio kaina?
5. Ekonomin renta, kuri priklauso nuo ems kokybs vadinasi
6. Kaip vadinami sudaiktinto darbo itekliai?
7. Kaip vadinasi mokestis u realizacijos nuklim vlesniam laikui?
8. Kapitalo fond padidinimo procesas netiesiogins gamybos keliu yra
9. Gamybos priemoni gamyba, utikrinanti vartojimo preki gamybos padidjim ateityje
vadinasi
10. Kaip vadinasi kapitalo gra, kuri virija alternatyvi kapitalo gr?
11. Kaip vadinasi procesas prieingas kapitalo formavimui, pasireikiantis visuomet, kai
kapitalo fond amortizacijos tempai yra spartesni u kapitalo krimo tempus?
12. Nuomojam objekt teikiam galimybi kaina per tam tikr laikotarp vadinasi
13. Kas atsiranda, kai paskol paklausa ir pasila neatitinka viena kitos?
14. Kaip vadinasi pajamos, kurios gaunamos atskaiius ilaidas?
15. Kaip vadinasi gamybos priemoni visuma, egzistuojanti ekonomikoje tam tikru laiko
momentu?

Klausimai udari:
1. Gamybos veiksni paklaus lemia:
a) paklausa produkt, kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai ir darbo pasila
b) darbo kiekis reikalingas usakymams atlikti ir gamybos veiksni snaud produkto vienetui
pagaminti dydis
c) paklausa produkt, kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai ir gamybos
veiksni snaud produkto vienetui pagaminti dydis

2. Darbo jgos paklausa formuojasi priklausomai nuo:

a) darbo kiekio, reikalingo monms, kad atlikt usakymus ir darbo jgos pasilos dydio
b) darbing moni skaiiaus ir darbo umokesio lygio
c) darbo kiekio, reikalingo monms, kad atlikt usakymus ir darbo umokesio lygio
d) darbo jgos pasilos dydio ir darbing moni skaiiaus
3 Darbo umokestis maja dl:
a) darbuotoj stygiaus;
b) mao darbo viet skaiiaus;
c) darbuotoj tarpusavio konkurencijos.

4. Rinka, kurioje veikia tik keli pirkjai, vadinama:

a) oligopolija;
b) oligopsonija;
c) monopolija;
d) monopsonija.

5. Situacija, kai darbas nutraukiamas darbdavi sprendimu, vadinama:

a) streiku;
b) lokautu;
c) akcija.

6. Darbo umokesio diferenciacijos veiksniai yra:

a) kvalifikacija;
b) atsakomyb;
c) oligopolizacija;
d) monopolizacija;
e) darbo slygos;
f) darbuotojo amius bei sveikata;
g) darbo snaudos;
h) itekli kiekis bei kokyb.

7. Palkan normos dyd skolinamojo kapitalo rinkoje veikia:

a) skolinamojo kapitalo (paskol) pasilos ir paklausos sveika; skolinimo trukm; paskolos dydis;
monopolin galia skolinamojo kapitalo rinkoje
b) skolinamojo kapitalo (paskol) pasilos ir paklausos sveika; skolinimo trukm; paskolos dydis;
monopolin galia skolinamojo kapitalo rinkoje; paskolos rizika
c) skolinamojo kapitalo (paskol) pasilos ir paklausos sveika; skolinimo trukm; paskolos dydis;
paskolos rizika

8. Realus darbo umokestis:

a) pinig suma mokama u tam tikr darbo laik
b) preki ir paslaug kiekis, kur galima sigyti u gaut darbo umokest
c) darbo umokestis, atskaiius fizini asmen pajam mokesti

9. Darbo umokesio diferenciacij lemiantys rinkos veiksniai:

a) mogikasis kapitalas (isilavinimas ); darbo paklausos ar pasilos pasikeitimas; darbuotojo
individualios savybs; monopolin ar monopsonin darbo rinkos subjekt galia; monopolin
ar oligopolin moni galia produkt rinkoje
 b) darbo paklausos ar pasilos pasikeitimas; monopolin ar monopsonin darbo rinkos subjekt
galia; darbo slygos; monopolin ar oligopolin moni galia produkt rinkoje
c) darbo paklausos ar pasilos pasikeitimas; monopolin ar monopsonin darbo rinkos subjekt
galia; monopolin ar oligopolin moni galia produkt rinkoje
d) darbo paklausos ar pasilos pasikeitimas; monopolin ar monopsonin darbo rinkos subjekt
galia; monopolin ar oligopolin moni galia produkt rinkoje; darbo apimtis ir
intensyvumas

10. Pusiausvyros palkan norma:

a) pinig kaina, kuriai esant norimas paskolinti pinig kiekis lygus pinig apimiai, kuri nort
pasiskolinti
b) pinig pasila sutampa su pinig paklausa
c) tam tikras procentas, kuris mokamas u pinig skolinim

11. Kuo auktesn palkan norma:

a) tuo daugiau atsiranda norini skolintis pinigus;

b) tuo daugiau atsiranda norini skolinti pinigus;
c) tuo daugiau prarandama vartojimo galimyb ateityje;
d) tuo maiau atsiranda norini skolinti pinigus;

12. Neatsitiktinai auganti palkan norma:

a) maina pinig pasil;

b) didina pinig paklaus;
c) maina pinig paklaus;
d) didina pinig pasil;

13. Kai paskol paklausa ir pasila neatitinka viena kitos:

a) atsiranda deficitas arba perteklius;

b) nusistovi pusiausvyra;

14. Nedarbini pajam formos:

a) pelnas;
b) palkanos;
c) paskola;
d) kapitalas;
e) pajamos;

15. Palkanos-tai:

a) kaina, kuri privalo sumokti imantysis paskol;

b) kaina, kuri privalo sumokti duodantysis paskol;
c) mokestis u sutikim atidti mokjim;
d) skolinamojo kapitalo grinimo terminas;
e) pajamos, gaunamos, atskaiius ilaidas;
16. Nuomos mokesio lygis nustatomas, atsivelgiant nuomojam objekt:

a) amortizacij;
b) substitucij;
c) pasil ir paklaus;

Udaviniai

1. Konkurencinje darbo rinkoje darbo paklausa ir pasila apskaiiuojamos pagal lygtis Q=200-4W
ir Q=-80+3W. (Q darbuotoj sk., W - darbo umokestis) Kiek darbuotoj samdoma ir koks dienos
darbo umokestis mokamas?

2. Konkurencinje darbo rinkoje papildomas darbuotojas firmos pajamas padidina 40Lt per dien.
Kam lygus ribinis pajam produktas? Kok dienos darbo atlyginim gali mokti firma darbuotojui,
siekdama maksimizuoti peln?

3. Profsjungos nagrinja darbo jgos paklaus ir stengiasi parinkti optimalius savo nari
darbinimo variantus, kuri gali bti net keli. Panagrinkite pateiktas profsjungos veiklos
alternatyvas (firmos darbo paklausos kreiv). Darbdavio darbo umokesio fondas40 tkst. Lt.

Valandinis darbo

umokestis, Lt
A
10

B
7.5

C
5

0 4 6 8 Darbuotoj skaiius,
tkst.m.

6 tema. PAJAM NELYGYB IR KITOS RINKOS PROBLEMOS

Testas
Pagrindins kategorijos:
a) Gyvenimo lygio diferenciacija;
b) vyriausybs pajamos;
c) tiesioginiai mokesiai;
d) vyriausybs pirkimai;
e) netiesioginiai mokesiai;
f) mokestis;
g) valstybinis reguliavimas;
h) progresiniai mokesiai;
i) transferins imokos;
j) gyventoj pajamos;
k) informacijos asimetrija;
l) proporcingi mokesiai;
m) tikslin pagalba;
n) regresiniai mokesiai;
o) visuomenins preks.

1. Padtis kai gamintojo inios apie preki savybes yra daug isamesns negu vartotojo, arba
atvirkiai.
2. Vieno savininko poreikiams tenkinti naudojamos grybs, kuriomis gali naudotis ir kiti kio
subjektai.
3. Nevienodas ekonomini grybi vartojimas dl moni skirting galimybi bei nuosavybs
kiekio.
4. Procesai, kuriais visuomenei suteikiamos gynybins, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos ir
kitos paslaugos.
5. Piniginiai itekliai, renkami i gyventoj, organizacij ir moni, kuri naudojimo kryptis nra
reglamentuojama valstybs ir u kuriuos gavjas gali k nori sigyti main sferoje.
6. Valstybs piniginiai itekliai, skiriami kio subjektams pagelbti, kuri naudojimas yra dalinai
reglamentuotas.
7. Piniginiai itekliai, gauti i valstybini moni pajam, surinkus mokesius, muitus, bei kitas
rinkliavas.
8. Nustatyto dydio pinig suma, mokama valstybei ar organizacijai.
9. Mokesiai, sumainantys moktojo vartojimo dyd sumokto mokesio suma.
10. Mokesiai, kuri mokjimo reali nata guli ant gyventoj pei, nors juos formaliai moka
firmos.
11. Mokesiai, kuri tarifas auga didjant apmokestinamoms pajamoms.
12. Piniginiai itekliai, gaunami i atlyginimo, palkan, dividend, asmeninio verslo ir
etc.
13. Mokesiai kurie labiau veikia ma pajam negu dideli pajam gyventoj grupes.
14. Mokesiai, kuriais kiekvienas moktojas sumoka toki pai procentin pajam dal.
15. Vyriausybs turim teisi ir materialini galimybi panaudojimas, siekiant isprsti
ekonomines ir socialines visuomens problemas.

Klausimai:

Atviri:
1. Kokios yra dvi didiausios vyriausybs pirkim grups?
2. I gyventoj ir moni imami piniginiai itekliai kuriuos ileidia valstyb, bet j panaudojimas
nra reglamentuotas ir u kuriuos gavjas gali k nori sigyti yra
3. mogus udirba 300lt. Ir sumoka 10% mokesi. Jo atlyginimas sumaja iki 270lt.. Koks tai
mokesi tipas?
4. Mokesiai kuriuos realiai sumoka vartotojai, o formaliai firmos (pvz. apyvartos mokestis) yra
5. Kiekybinio santykio su apmokestinamu objektu poiriu mokesiai yra skirstomi tris grupes.
Kokios jos?
6. Kaip ir ilaidos valstybs pajamos (mokesi forma) yra skirstomos dvi grupes. Kokios jos?
7. Kaip yra vadinamos preks kuri teikiama grybe gali naudotis ne tik j savininkas, bet ir kiti
visuomens nariai (pvz. sodas ir jo teikiamas varus oras)?
8. Kas turi rpintis visuomenini preki sigijimu?
9. Visi ekonomikos subjektai nuolat veikia informacijos ribotumo slygomis. K neivengiamai
slygoja ini stoka?
10. inoma, kad rinkos ekonomika susiduria su perprodukcijos problema, kai tuo tarpu planin
ekonomika daniausiai gyvena deficito slygomis. Kuri blogyb: deficitas ar santykinis preki
perteklius yra didesn?
11. Kaip kinta vartotojo informuotumas didjant produkto sudtingumui?
12. Valstyb dalyvauja skiriant produktus (vaist reglamentavimas, privalomas vidurinis
isilavinimas) tais atvejais kai neinojimas sukelia daug problem individui ir visuomenei ir kai
sprendimai nors ir nekenkia sveikatai yra sunkiai atitaisomi. Ar tai tikslinga?
13. Lietuvoje apie 50% biudeto l skiriama dotacijoms. Vakar Europoje dotacijos yra
naudojamos tam, kad sumainus vert padidinti vartojim, o Lietuvoje nepagaminus
pakankamai produkcijos didinamas vartojimas. Ar tai yra tikslinga?
14. Informacijos asimetrijos problem be valstybs sprendia ir kitos organizacijos. Kokios jos?

Udaviniai

1. 1. Jeigu mogus per mnes udirba 1500 Lt. 390 Lt jis sumoka valstybei.
a) Kiek procent atskaiiuojama mokesiams?
b) Kokie tai mokesiai poveikio moktojui aspektu?

2. Darbininkas per mnes gauna 800 Lt. Jis turi sumokti 120 Lt mokesi, o gaunantis 1200 Lt
turi sumokti 240 Lt mokesi.
a) Kiek procent nuo atlyginimo darbininkai sumoks abejais atvejais ?
b) Kokia tai apmokestinimo sistema kiekybinio santykio su apmokestinimo objektu poiriu?
 Atsakymai
1 tema. EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS

Testo atsakymai:

1) b; 2) j; 3) a; 4) k; 5) f; 6) d; 7) e; 8) c; 9) i; 10) g

Klausim atsakymai:
Atvir:
1. Ekonomikos teorija.
2. P. Samuelsonas.
3. Ekonomika.
4. Poreikiai.
5. Itekliai.
6. Neisenkami: oras, vanduo.
Isenkami: gyvnija, darbo jga, augmenija, dirvoemis, mikai, em.
7. em, darbas, kapitalas.
8. Gamybos veiksnius.
9. Stygius.
10. Itekli naudojimu alternatyvs katai.
11. Gamybos galimybi kreiv.
12. Darbas.
13. Kapitalas.
14. Gamybos technologija.
15. K gaminti ? Kaip gaminti ? Kam gaminti ?

Udar:
1 d. 2 c. 3 b. 4 d. 5 a.

Udavini atsakymai:

1.
Gamybos galimybi kreiv
120

100

80
A prek

60

40

20

0
0 10 20 30 40 50 60 70 80
B prek
 Nubraime gamybos galimybi kreiv duotam gamybos galimybi variantui (r. lentel),
A ir B preki gamyba bus negalima (esamomis slygomis), kai takas, nusakantis gamybos
alternatyv, bus aukiau gamybos galimybi kreivs (pvz.: A preks gaminama 80 vnt., o B 40
arba B preks 60 vnt., o A 35 ir pan.).

2.
Gamybos A B prek A preks gamyba sumainama
alternatyvo prek B preks gamybai padidinti 10
s vienet
I 200 0
II 150 10 50
III 105 20 45
IV 90 30 15
V 70 40 20
VI 40 50 30
VII 30 60 10
VIII 5 70 25
IX 0 80 5

3.
Gamybos A prek B prek A preks gamyba sumainama
alternatyvo B preks gamybai padidinti 2
s vienetais
I 57 0
II 52 2 5
III 48 4 4
IV 46 6 2
V 38 8 8
VI 36 10 2
VII 32 12 4
VIII 27 14 5
IX 23 16 4
X 21 18 2
XI 16 20 5
XII 13 22 3
XIII 9 24 4
XIV 1 26 8
XV 0 28 1
4. Gamybos galimybi kreivje duotam gamybos galimybi variantui (r. lentel), ne visi itekliai

bus panaudojami takuose, nusakaniuose gamybos alternatyvas, esaniuose emiau gamybos

galimybi kreivs, o takuose esaniuose aukiau ios kreivs gamybos apimtis bus nemanoma.

5.
Gamybos galimybi kreiv

1200
1000
800
Batai

600
400
200
0
0 15 30 45 60 75
Kostiumai

Kai kostium gamyba padidinama 15 vnt. bat gamyba kiekvienai gamybos alternatyvai
sumainama:
II 300 vnt., III 200, IV 200, V 200, VI 100.

2 tema. PELNAS IR GAMYBOS KATAI

Testo atsakymai :

1 d; 2 f; 3 j; 4 c; 5 h; 6 g; 7 a; 8 b; 9 l; 10 e.

Klausim atsakymai:

Atvir
1. Eksplicitinius ( buhalterinius ) katus.
2. Eksplicitinais katais.
3. mons bendruoju pelnu.
4. Grynuoju pelnu.
5. Pelnas vir normaliojo pelno.
6. Implicitiniai.
7. Trumpo.
8. Trumpas, ilgas ir labai ilgas mons veiklos laikotarpiai.
9. Bendraisiais katais.
10. VFK=BFK/Q, kur VFK - vidutiniai fiksuoti katai; BFK - bendrieji fiksuoti katai; Q -
pagamint produkt skaiius.
11. Vidutiniai kintamieji katai ( VKK ).
12. Specializacija arba erdvs veiksnys arba transportavimo veiksnys arba geresnis rengim
panaudojimas.
13. Majaniu rezultatyvumu dl gamybos mast.
14. Pastoviu rezultatyvumu dl gamybos mast.
15. Didjaniu rezultatyvumu dl gamybos mast.

Udar:
1 b. 2 a. 3 a. 4 - b. 5 c. 6 - a. 7 b. 8 b.

Udavini atsakymai:
1. Apskaiiuojame pirmiausia mons normalj peln; i bendro pelno reikia atimti ekonomin
peln : (10-6,6=3,2 Lt).Gaut normalj peln pridedam prie buhalterini kat ,taip gauname
ekonominius katus (3,2+6=9,2 Lt).

2. mons buhalterinius katus sudaro ilaidos, kurios panaudojamos jos veikloje. Taigi iame
pavyzdyje mon turjo 420000 Lt ilaid. mons pajamos sudar 500000 Lt .(Bendras pelnas
= pajamos ilaidos) Bendras pelnas bus lygus 80000 Lt . Atskaiiavus pelno mokest, mon
turs (80000-80000*0,3) 56000 Lt pelno.

3. Buhalteriniai katai 65 000 Lt.

Alternatyvs katai 21 500 Lt.
Ekonominiai katai 86 500 Lt.
Ekonominis pelnas 13 500 Lt.

4. Upildome lentel:

Gamybos Pastovs Kintami Bendrie- Vidutiniai Vidutiniai Vidutiniai Ribiniai

apimtis katai katai ji katai pastovs kintami bendrieji katai
katai
vnt. (BFK) (BKK) (BK) katai katai (RK)
(VFK) (VKK) (VBK)
0 70 ----- 70 ----- ----- ----- ------
1 70 70 140 70 70 140 70
2 70 100 170 35 50 85 30
3 70 135 205 23,3 45 68,3 35
4 70 160 230 17,5 40 57,5 25
5 70 195 265 14 39 53 35
6 70 225 295 11,6 37,5 49,2 30
7 70 260 330 10 37,2 47,2 35
8 70 300 370 8,75 37,5 46,25 40
9 70 350 420 7,7 38,8 46,6 50

Briame grafikus:
5. 50 Lt . Randame kintamus katus: (Q*VKK=BKK) 60*40=2400; po to randame bendrus katus:
BK=BKK+BFK=3000 Lt; randame produkto kain: BK/Q 3000/60=50.
6. 2400 Lt,30 Lt .Randame BKK: 80*50=4000Lt; BK=80*80=6400Lt; BFK=BK-BKK=
2400Lt;VFK=BFK/Q= 30Lt.

7. 91Lt .Randame mons didmenin kain 50+20=70Lt ; randame mamenin kain:

70+70*0,3=91Lt.

3 tema. RINKOS ELEMENTAI IR JOS VEIKIMAS

1 testo atsakymai :
1) k; 2) e ; 3) a ; 4) g; 5) m ; 6) j ; 7) h; 8) b; 9) f; 10)i; 11) c; 12) l; 13) d.

2 testo atsakymai:
1) g; 2) c; 3) i; 4) h; 5) a; 6) j; 7) f; 8) e; 9) b; 10) d.

Klausim atsakymai:

I. Atvir:
1. Rinka.
2. Preki rinka.
3. Itekli rinka.
4. Grynoji konkurencija.
5. Grynoji monopolija.
6. Oligopolija.
7. Monopsonija.
8. Oligopsonija.
9. Paklausa.
10. Substitutai.
11. Komplementariosios preks.
12. Pasila.
13. Pusiausvyros takas.
14. Vartotojo rinka.
15. Gamintojo rinka.
16. Voratinklio teorema.

II. Atvir:

1. Elastingumas
2. Absoliutus elastingumas

3. Santykinis elastingumas

4. Vieneto elastingumas

5. Santykinis neelastingumas

6. Absoliutus neelastingumas
7. Substitucija

8. Juodoji rinka

9. Paklausos E=?D%/?P% Pasilos E=?S%/?P%

kur

E- elastingumo koeficientas,

D%- paklausos pokytis procentais,

S%- pasilos pokytis procentais,

P%- kainos pokytis procentais.

10. Jis yra atitinkamai:

a) begalinis,
b) didesnis u 1,
c) lygus 1,
d) tarp 0 ir 1,
e) lygus 0.

11. Bendr naudingum ir ribin naudingum.

1. Apie bendrj naudingum.
2. Ribin naudingum.
3. Vartotojo elgsen.
4. emos kokybs produktus.

III. Atvir:

1. Pusiausvyros kaina padids, o pusiausvyros apimtis liks nepakitusi.

2. Padids pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis.

3. Pusiausvyros kaina sumas, o pusiausvyros apimtis padids.

4. Pusiausvyros kaina liks nepakitusi, o pusiausvyros apimtis padids.

Udar:
1) b; 2) a; 3) c; 4) a; 5) c; 6) c; 7) a; 8) b; 9) a; 10) a; 11) b; 12) a; 13) b;
14) d; 15) b.

Udavini atsakymai:

1. 100 lt.

2. a) 64 lt; b) sumas 10 lt.

3. Komplementarios.
4. 300 lt; padids 85 lt.

5. a) 75 lt; b) padids 45 lt.

6. Taigi, bendrosios pajamos sumajo iki 30mln\lt.
7. io produktas elastingumas lygus 0,13. Sprendiant pagal skaii galima pasakyti, kad
paklausa neelastinga.
8. 1,2; taip, nes paklausa elastinga.
9. Ribinis naudingumas apskaiiuojamas pagal formul: RN=DBN/DQ, taigi RN lygus 0, 15, 13,
10, 7, 4, 1, -2.
Bendrasis naudingumas

60
50
40
BN 30
20
10
0
0 2 4 6 8
Q

Ribinis naudingumas

20

15

10
RN
5

0
0 2 4 6 8
-5
Q

4 tema. PAGRINDINS RINKOS ORGANIZAVIMO FORMOS

Klausim atsakymai:

Atvir:
1. Pelnas.
2. Produkto homogenikumas.
3. Neribotas itekli mobilumas.
4. mons pasyvumas kain atvilgiu.
5. Tobulas informuotumas.
6. Atskiros mons.
7. Bendrosiomis.
8. Vidutins.
 9. Ribins pajamos.
10. Trumpuoju laikotarpiu.
11. Technologiniu ir dinaminiu.
12. Pareto optimumas.

Atvir:
1. Monopolija.
2. Realizuojam preki apimties.
3. Paklausos kreivs ypatybs.
4. Elastingumo teorija.
5. Teigiamas.
6. Kain mainimas.
7. Jis maja.
8. Didiausias.
9. Krintanti emyn.
10. Monopolin kaina.
11. Jos didja.
12. Maa kaina.
13. Vidutiniai kintamieji katai (VKK).
14. ejimo barjerai ( rink).
15. Ilguoju laikotarpiu.

Atvir:
1.Duopolija.
2.Realizavimo apimtis.
3.RK=RP.
4.Neseka ja (kainos nedidina).
5.Lipni.
6.Ryys tarp gamintoj.
7.Ekonomija dl gamybos mast.
8.A.Kurnas.
9.liauianioji infliacija.
10.Alokacinis efektyvumas.
11.Monopolin konkurencija.
12.Paklausa ir katais.
13.J nra.
14.mons rinkos dalis ir ekonominis pelnas.
15.Identiki

Udar:
1) b; 2) a; 3) a; 4) a; 5) c.

Udavini atsakymai:
1. mons vidutins pajamos nustatomos pagal formul VP = BP/Q.
Nustatomas preki kiekis per metus: 2100*12 = 25200
Nustatomos VP: VP = 18 723 600/25200 = 743 Lt.
VP = P, todl preks kaina yra 743 Lt.

2. mons bendrosios pajamos nustatomos pagal formul BP = Q*P.

Nustatoma dviraio, skirto suaugusiems, kaina: 800*1,2 = 960 Lt.
Nustatomos BP per metus:
BP = 12*( 900*960 + 600*800 ) = 16 128 000 Lt.

3. Kadangi P lygi VP ir RP, tai P = 5 Lt.

4. Pelnas nustatomas pagal formul:

P` = BP BK.
Nustatomos BP: BP = Q*P = 150*35 = 5250 Lt.
Nustatomi BK: BK = 600 + 30*150 = 5100Lt.
Nustatomas P`: P` = 5250 5100 = 150 Lt.

5. a) mon pelningai veikia tada, kai BP > BK. Visa tai atitinka gaminam preki kiek, kuris
priklauso intervalui ( 2; 7 ).
b) Didiausi peln mon gaus tada, kada atstumas tarp BP ir BK yra didiausias. Taigi, didiausi
peln mon gaus gamindama 5 vienetus.
c) Nuostolingai mon veikia tuomet, kada BK > BP. Visa tai atitinka gaminam preki kiek, kuris
priklauso intervalams (Q < 2 ) ir ( 7 > Q ).
d) Takuose A ir B BP = BK. Tai reikia, kad jei mon take A mains, o take B didins produkcijos
kiek, ji jokio pelno negaus.

6. 4 vnt. Monopolininkas gamybos apimt ir kain renkasi tokias, kurioms esant ribins pajamos ir

ribiniai katai yra lygs.

Q P BK RK BPaj RPaj
(vnt.) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt) (Lt)
1 50 60 - 50 -
2 45 70 10 90 40
3 40 85 15 120 30
4 35 105 20 140 20
5 30 130 25 150 10
6 25 160 30 150 0
7 20 195 35 140 -10

7. 5 vnt.

8. 190 Lt.

9. 60 Lt.
 10. 100 Lt.

11. 260 Lt.

5 tema. GAMYBOS VEIKSNI RINKOS IR PAJAM PASKIRSTYMAS

Klausim atsakymai

I. Atvir:
1.Socialinis mobilumas.
2.Darbo pasila.
3.Ribinis pajam produktas.(RPP)
4.Galimybi alga.
5.Pasilos ir paklausos sveika.
6.Pusiausvyrinis darbo umokestis.
7.Ribinis darbo umokestis (RU).
8.Udaras cechas.
9.Profsjungos.
10.Monopsonin rinka.
11.Oligopsonin rinka.
12.Ribiniai darbo katai.(RDK)
13.Kolektyvins derybos.
14.Lokautas.

II. Atvir:
1. Ekonomin renta.
2. Grynoji renta.
3. Verslininku.
4. Nuo palkan.
5. ems nuomos kaina.
6. Kapitalu.
7. Palkanos.
7. Kapitalo formavimas.
8. Netiesiogin gamyba.
9. Kvazirenta.
10. Kapitalo vartojimas.
12. Nuomos mokestis.
13. Deficitas arba perteklius.
14. Pelnas.
15. Kapitaliniai fondai.

Udar:
1) a; 2 c; 3) c; 4) b; 5) b; 6) a, b, d, e, f; 7) b; 8) b; 9) c; 10) a; 11) b; 12) c,d;
13) a; 14) b; 15) i; 16) c.

Udavini atsakymai:
1. Samdoma 40 darbuotoj; dienos darbo umokestis - 40 Lt.

2. Papildomas firmos darbuotojas pajamas padidina 40 Lt. per dien, tai reikia, kad ribinis pajam
produktas (RPP) yra lygus 40 Lt. Siekdama maksimizuoti peln, firma negali mokti darbuotojui
daugiau nei pati gauna, t.y. daugiau nei 40 Lt.

3. Profsjung lyderiai, remdamiesi susidariusia situacija darbo rinkoje, privalo nusprsti, kuris
variantas jiems tinkamiausias. A variantas tinka darbuotojui, bet netinka profsjungai, nes
didelis darbo umokestis slygoja uimtumo majim. iuo atveju profsjunga gali darbinti 4
tkst. savo nari. B variant galima pavadinti tarpiniu, nes jis tinka ir darbo sjungai, ir
darbuotojui, taiau netinka darbdaviui. Darbdavys turi paruos 40 tkst. Lt (10 Lt * 4 tkst.
m.) darbo umokesio ilaidoms padengti (A variantas). Tuo tarpu B variante reikt imokti
jau 45 tkst. Lt (7.5 Lt * 6 tkst. m.). Geriausias bt C variantas - jis tinka ir darbdaviui,
taiau nepatenkina darbuotoj dl per mao darbo umokesio.

6 tema. PAJAM NELYGYB IR KITOS RINKOS PROBLEMOS

Testo atsakymai:
1) k 6) m 11) h
2) o 7) b 12) j
3) a 8) f 13) n
4) d 9) c 14) l
5) i 10) e 15) g

Klausim atsakymai:

Atvir:
1. Piliei saugumas, socialiniai patarnavimai.
2. Transferins imokos.
3. Tiesioginiai mokesiai.
4. Netiesioginiai mokesiai.
5. Regresiniai, progresiniai ir proporcingi mokesiai.
6. Valstybins ir teritorins.
7. Tai visuomenins preks.
8. Valstyb.
9. Lemia ekonomines klaidas.
10. Deficitas.
11. Informuotumas maja.
12. Tikslinga.
13. Netikslinga.
14. Vartotoj asociacijos, labdaros fondai.

Udavini atsakymai:

1 udavinys.
a) 1500 Lt 100 proc.
390 Lt X proc.

X = 26 proc.
 b) Tai yra tiesioginiai mokesiai.

Ats.:26 proc., tiesioginiai mokesiai.

2 udavinys.
a)
1. 800 Lt 100 proc.
120 Lt X proc.

X = 15 proc.
2. 1200 Lt 100 proc.
240 Lt X proc.

X = 20 proc.
b) Tai progresin apmokestinimo sistema.

Ats.: 15 proc., 20 proc., progresin sistema.